10fefd8e-84c0-4d44-8a02-ce91960862f7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr.2S-1539-656/2014Teisminio proceso Nr.2-68-3-17418-2014-7             Procesinio sprendimo kategorija: 110.1; 122.4 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S2014 m. rugpjūčio 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo (apelianto) A. K. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A.

K. ieÅ¡kinį atsakovams LUAB „Inovita“ ir UAB „Skolvalda“ dėl nuostolių atlyginimo.Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi ieÅ¡kiniu atsakovams LUAB „Inovita“ ir UAB „Skolvalda“, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovų solidariai 34 624,97 Lt nuostolių, palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kinio užtikrinimui ieÅ¡kovas prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – atsakovų LUAB „Inovita“ ir UAB „Skolvalda“ turto, įskaitant ir piniginių lėšų, areÅ¡tÄ bendrai 34 624,97 Lt sumai, nurodant, kad areÅ¡tuojant LUBL „Inovita“ pinigines lėšas, leidžiama areÅ¡tÄ nukreipti į įmonės administravimo lėšas.

IeÅ¡kovas nurodo, kad likviduojamos UAB „Inovita“ statusas rodo, kad įmonė veiklos nebevykdo, jai atliekama bankroto procedÅ«ra, todėl iki bylos iÅ¡nagrinėjimo gali nebelikti jokių lėšų, kuriomis Å¡is atsakovas galėtų atsiskaityti ieÅ¡kinio patenkinimo atveju. Teigia, kad antrasis atsakovas bankroto administratorius UAB „Skolvalda“ nekilnojamojo turto neturi, įmonės metinė apyvarta nėra didelė, įmonė įtraukta į VMI nurodymų nevykdančių įmonių sÄ raÅ¡Ä , bankroto reitingas – aukÅ¡tesnė nei vidutinė rizika, vėlavimo atsiskaityti rizika – septinta rizikos klasė iÅ¡ 10.   II.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė taikyti ieÅ¡kovo praÅ¡omas laikinÄ sias apsaugos priemones. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nenurodė bei nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas nurodė, kad byloje atsakovas yra bankrutuojanti įmonė, todėl teisės normų ir teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimai turi bÅ«ti taikomi sistemiÅ¡kai su Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatomis.

Ä®BÄ® reglamentuojamo įmonės bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedÅ«rų vykdymÄ užtikrinti, kad bÅ«tų visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto bylose kreditorių reiÅ¡kiami reikalavimai iÅ¡ esmės atitinka ginčo teisenos nustatyta tvarka pareikÅ¡tus ieÅ¡kinio reikalavimus ir turi bÅ«ti nagrinėjami pagal bendrÄ sias ginčo teisenos taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nustatytas Ä®BÄ® 10 straipsnio 1 dalyje.

Kreditoriai reikalavimus reiÅ¡kia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, iÅ¡dėstęs teismui argumentuotÄ nuomonę dėl pareikÅ¡tų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba praÅ¡o jų netvirtinti. Ä®BÄ® reglamentuojama, kad nuo nutarties iÅ¡kelti bankroto bylÄ Ä¯siteisėjimo dienos, įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų (Ä®BÄ® 10 str. 7 d. 2 p.), o teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtÄ (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui (Ä®BÄ® 14 str. 1 d. 1 p.).

Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti. Administratorius turi pareigÄ ginti visų įmonės kreditorių interesus, kuri turi bÅ«ti derinama su pareiga ginti bankrutuojančios įmonės teises ir interesus (Ä®BÄ® 11 str. 3 d. 14 p.). Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad atsakovais byloje yra bankrutuojanti įmonė bei jos bankroto administratorius, savaime neįrodo, jog jie nepajėgtų įvykdyti ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ teisiniai argumentai IeÅ¡kovas A. K. pateikė atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutarties, kuriuo praÅ¡o teismo nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.Atskirojo skundo argumentai:1) įvertinus atsakovų statusÄ (vienas iÅ¡ atsakovų yra likviduojama įmonė, o kitas – bankroto administratorius), turtinio reikalavimo suma jiems yra didelė, todėl netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba pasidaryti negalimu.

IÅ¡ realizuoto bankrutavusios įmonės turto gautos lėšos gali bÅ«ti paskirstytos kreditoriams, dėl ko iki bylos iÅ¡nagrinėjimo gali nebelikti lėšų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima atsiskaityti su ieÅ¡kovu (apeliantu).2) vadovaujantis teismų praktika už nuostolius, atsiradusius po bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bankrutuojanti įmonė atsako administravimo lėšų sÄ skaita. Todėl, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, administravimo lėšos bÅ«tų panaudotos kitiems tikslams ir nebeliktų galimai palankaus teismo spendimo įvykdymui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės Atskirasis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesÄ apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jie tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio spręstina, kad Likviduojamos UAB „Inovita“ bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ įgalioto asmens organizuotų ir 2013-12-17 įvykusių varžytynių metu ieÅ¡kovas įgijo nekilnojamÄ jį turtÄ â€“ pastatÄ .

IeÅ¡kovo tvirtinimu, dėl paaiÅ¡kėjusių esminių pastato trÅ«kumų (užšaldyta Å¡ildymo ir vandentiekio sistema) yra atsakingas bankroto administratorius, kuris netinkamai administravo pastatÄ ir aptartų aplinkybių neatskleidė pirkėjui. Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad ieÅ¡kinys yra tikėtinai pagrįstas. Tačiau byloje nėra pakankamai duomenų, jog, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar taptų negalimas. Nors atskirajame skunde apeliantas tvirtina, kad ieÅ¡kinio suma atsakovams yra didelė, nes vienas iÅ¡ atsakovų yra bankrutavusi įmonė, o solidaraus atsakovo bankroto administratoriaus UAB „Skolvalda“ finansinė padėtis yra tokia, kuri neužtikrintų galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo, tačiau Å¡iai aplinkybei pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Pažymėtina, kad Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 16 dalis nustato pareigÄ drausti bankroto administratoriaus profesinę civilinę atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tas turtinis reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra kilęs dėl atsakovo, kaip įmonės bankroto administratoriaus, veiksmų (neveikimo), kurie buvo atlikti UAB „Inovita“ bankroto proceso metu, daro iÅ¡vadÄ , jog formaliai administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo objektas apima Å¡ių veiksmų draudimÄ (Ä®BÄ® 11 str. 14 d., 15 d.).

Ä®BÄ® 11 straipsnio 16 dalyje numatyta, kad administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo minimali draudimo suma yra 200 000 litų vienam draudžiamajam įvykiui ir 500 000 litų visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog aplinkybė, kad atsakovas UAB „Skolvalda“ yra apsidraudęs administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kurio objektas apima ir nagrinėjamu ieÅ¡kiniu praÅ¡omos priteisti žalos atlyginimÄ , o pats ieÅ¡kiniu pareikÅ¡to reikalavimo dydis nevirÅ¡ija vienam draudžiamajam įvykiui nustatytos minimalios draudimo sumos, iki minimumo sumažina grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimÄ , tuo sudarydama ieÅ¡kovo praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimo teisinį pagrindÄ .Ä®vertinęs bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistÄ .           Teisėjas                                                                            Andrius Ignotas