10fe2ddd-d9fb-4007-9d9f-a4174490d2eb · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI3-1937-860/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00109-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4.4; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 30 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Saulius Jakaitis, sekretoriaujant Oksanai Babaitienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui M. D., jo atstovei advokatei Gitanai MartyÅ¡ienei, atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Jolitai Baturai, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. D. patikslintÄ skundÄ atsakovui Vadovybės apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl kompensacijos už negautÄ tarnybinę uniformÄ priteisimo. Teismas n u s t a t ė :

1. PareiÅ¡kėjas M. D. pateikė teismui skundÄ (patikslintÄ ), kuriame praÅ¡o priteisti jam iÅ¡ atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VAD, ir Departamentas) 993,17 Eur dydžio kompensacijÄ už neiÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ ir jos dalis, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir visas pareiÅ¡kėjo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Pradiniame skunde ir patikslintame skunde pareiÅ¡kėjas nurodo, kad jis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo VAD (duomenys neskelbtini). Nors kiekvienas pareigÅ«nas, atliekantis tarnybÄ VAD, privalo dėvėti tarnybinę uniformÄ , tačiau pareiÅ¡kėjui laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017  m. gruodžio 5 d. nebuvo iÅ¡duota visa priklausanti tarnybinė uniforma. Vidaus reikalų sistemos pareigÅ«nų aprÅ«pinimÄ tarnybinėmis uniformomis reglamentuoja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas, ir Vidaus tarnybos statutas); kadangi iki Statuto priėmimo tokio pobÅ«džio pareigÅ«nų socialinės garantijos, kaip aprÅ«pinimas valstybės lėšomis tarnybine uniforma, nei valstybė, nei VAD nebuvo prisiėmusi, todėl pareiÅ¡kėjas savo reikalavimo atsiradimo pradžia laiko bÅ«tent Statuto įsigaliojimo datÄ , t. y. 2003 m. gegužės 1 d.

Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas, jam neiÅ¡davus tarnybinės uniformos, tarnyboje neÅ¡iojo savo nuosavus drabužius, dėl ko patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo, o tai laikoma jo tiesioginėmis patirtomis iÅ¡laidomis. Teigia, kad iÅ¡ viso už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. atsakovas pareiÅ¡kėjui neiÅ¡davė tarnybinės uniformos ar jos dalių už 3 310,56 Eur sumÄ , todėl bÅ«tent Å¡iÄ sumÄ pareiÅ¡kėjas laiko tiesioginiais savo nuostoliais, kuriuos patyrė dėl atsakovo neteisėto neveikimo, t. y.

įstatyme nustatytos pareigos valstybės lėšomis aprÅ«pinti tarnybine uniforma nevykdymo. Kadangi pareiÅ¡kėjas nekaupė duomenų apie tai, kiek jis realiai patyrė iÅ¡laidų dėl neiÅ¡duotos tarnybinės uniformos, tad, atsižvelgdamas į administracinių teismų praktikoje suformuotus nuostolių (kompensacijos) dydžio apskaičiavimo kriterijus ir taikomÄ patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodÄ , t. y. 30 procentų nuo bendros priklausiusios iÅ¡duoti ir neiÅ¡duotos tarnybinės uniformos žalos atlyginimo, pareiÅ¡kėjas reikalauja iÅ¡ atsakovo priteisti iÅ¡ viso 993,17 Eur kompensacijos už laikotarpiu nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. priklausiusiÄ , tačiau neiÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ ir jos dalis.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ skundÄ (patikslintÄ ), kuriame nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu (patikslintu) nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ ; taip pat praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skunde (patikslintame) iÅ¡dėstyto reikalavimo atžvilgiu taikyti bendrÄ trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas ginčijamu laikotarpiu, t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., dirbo VAD, buvo (duomenys neskelbtini); iki (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini) pareigose, o nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pareigose.

Vidaus tarnybos statuto, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., 46 straipsnio 1 dalis nustatė, kad pareigÅ«nai aprÅ«pinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas; Statutas buvo keičiamas ir analogiÅ¡ka nuostata vėliau įtvirtinta Statuto 54 straipsnyje. VAD 2003 m. liepos 11 d., 2006 m. vasario 8 d., 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2016 m. rugsėjo 16 d. priėmė įsakymus, reglamentuojančius VAD statutinių pareigÅ«nų tarnybinės uniformos iÅ¡davimo, dėvėjimo ir grÄ Å¾inimo tvarkÄ bei taisykles.

Nurodo, kad VAD pareigÅ«nams nebuvo ir nėra privaloma uniforminė apranga, kitaip vadinama kasdienine vidaus tarnybos uniforma arba žinoma kaip „paradinė uniforma“. Uniforminė apranga iÅ¡duodama ir dėvima tik esant poreikiui ir Departamento direktoriui priėmus dėl to atitinkamÄ Ä¯sakymÄ . Nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. VAD direktorius nebuvo priėmęs jokio įsakymo Departamento pareigÅ«nų, įskaitant ir pareiÅ¡kėjo, atžvilgiu, kuriuo jie bÅ«tų įpareigoti įsakyme nurodytais konkrečiais atvejais dėvėti uniforminę aprangÄ .

Be to, ginčo laikotarpiu dėvėti uniforminę aprangÄ Departamente nebuvo jokio poreikio, todėl VAD niekada jos ir nepirko bei niekada jos neiÅ¡davinėjo Departamento pareigÅ«nams. Departamento pareigÅ«nų kasdieninė uniforma, dėvima kasdien, yra civilinė apranga, t. y. vyriÅ¡kas, klasikinio stiliaus kostiumas, o uniforminė apranga, minėta, Departamento pareigÅ«nams iÅ¡duodama ir dėvima tik esant poreikiui bei VAD direktoriui priėmus dėl to atitinkamÄ Ä¯sakymÄ . Taigi nebuvo nė vieno atvejo, kai pareiÅ¡kėjas privalėjo dėvėti uniforminę aprangÄ , o kadangi tokio poreikio nebuvo, tad ir pirkti Å¡ios uniformos savo lėšomis (Å¡ios uniformos neiÅ¡davimo atveju) pareiÅ¡kėjas neprivalėjo, todėl ir jokių turtinių nuostolių jis negalėjo patirti.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas teismui nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad jam uniforminės aprangos dėvėjimas Departamente buvo privalomas, taip pat nepateikė jokių žalos atsiradimo faktÄ patvirtinančių duomenų, o iÅ¡dėstė tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginius. Atsakovas mano, kad sprendžiant kompensacijos dydžio klausimÄ turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nuosekliai formuojamÄ praktikÄ taikant patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodÄ , t. y. statutiniams valstybės tarnautojams Å¡ios kategorijos bylose priteistinas 30 procentų nuo bendros neiÅ¡duotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos (kompensacijos) atlyginimas; pareigÅ«nams nepateikus jokių duomenų apie realiai patirtas iÅ¡laidas drabužių ir avalynės įsigijimui ar jų taisymui, patirtų nuostolių dydis lygus 30 procentų uniformos dalių vertės. Mano, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju nepateikė jokių konkrečių duomenų apie realiai turėtas iÅ¡laidas rÅ«bų ir avalynės įsigijimui bei jų taisymui, tad darytina iÅ¡vada, jog 30 procentų nuo neiÅ¡duotų tarnybinės uniformos dalių bendros 1 979,89 Eur sumos, kuriÄ konkrečiai apskaičiavo Departamentas, tik 593,97 Eur yra pagrįsta ir pakankama turtinės žalos (kompensacijos) suma.

Ginčo laikotarpiu galiojęs teisinis reglamentavimas numatė, kad pareigÅ«nai, kurie atleidžiami iÅ¡ tarnybos arba pereina tarnauti į kitÄ vidaus reikalų sistemos statutinę įstaigÄ , tarnybinę uniformÄ grÄ Å¾ina į aprangos sandėlį, o negrÄ Å¾inus tarnybinės uniformos, kurios dėvėjimo laikas nepasibaigęs, iÅ¡ pareigÅ«no iÅ¡skaičiuojama jos likutinė vertė; likutinę vertę apskaičiuoja atsakingas Bendrųjų reikalų skyriaus darbuotojas. Todėl, jeigu pareiÅ¡kėjui bÅ«tų iÅ¡duota tarnybinė uniforma / jos dalys, tai (duomenys neskelbtini) atleidus pareiÅ¡kėjÄ iÅ¡ tarnybos jis turėtų grÄ Å¾inti uniformÄ ir jos dalis į Departamento aprangos sandėlį, nes jų dėvėjimo laikas bÅ«tų dar nepasibaigęs. To nepadarius, uniformos ir jos dalių likutinę vertę Departamentas iÅ¡skaičiuotų iÅ¡ pareiÅ¡kėjo.

Atsakovo manymu, pareiÅ¡kėjas, kreipdamasis į teismÄ su skundu dėl kompensacijos priteisimo už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui, kildinamam už laikotarpį iki 2016 m. sausio mėnesio. Pažymi, kad turėtų bÅ«ti taikomas Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir DK) nustatytas bendrasis trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kadangi nei Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos įstatymas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nėra sureguliavę terminų pareikÅ¡ti reikalavimams dėl iÅ¡mokų, susijusių su valstybės tarnybos santykiais, priteisimo.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti kompensacijÄ nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d., o į teismÄ kreipėsi tik 2020 m. sausio mėnesį, tad laikytina, kad reikalavimui dėl kompensacijos priteisimo už laikotarpį iki 2016 mėn. sausio mėnesio jis praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ; todėl pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimų pagrįstumas turėtų bÅ«ti vertinamas tik nuo ginčo teisinių santykių, buvusių tarp Å¡alių nuo 2016 m. sausio mėnesio iki 2017 m. gruodžio 5 d.

Taip pat atsakovas pažymi, kad neturėtų bÅ«ti tenkinamas pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, kadangi jo pagrindinis reikalavimas priteisti kompensacijÄ už neiÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ ir jos dalis kyla iÅ¡ darbo (tarnybos) teisinių santykių, o iÅ¡vestinis reikalavimas priteisti kompensavimo funkcijÄ atliekančias palÅ«kanas kyla iÅ¡ civilinių teisinių santykių.

3. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas ir jo atstovė patikslintÄ skundÄ palaikė bei prašė jį tenkinti. Mano, kad senaties terminas nėra praleistas, kadangi senaties terminas turėtų bÅ«ti skaičiuojamas nuo pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t. y. 2017 m. gruodžio 5 d. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, jog tai yra „paradinė uniforma“; pareiÅ¡kėjas dirbdamas pastatų apsaugoje dėvėjo civilinę aprangÄ ir juodÄ kostiumÄ . Teigė, kad už uniforminį Å¡varkÄ nėra praÅ¡oma priteisti kompensacijos; tačiau pirÅ¡tinės, kepurė ir Å¡alikas žiemÄ yra bÅ«tini. Atsakovo atstovė nurodė, kad pareiÅ¡kėjui priklausė civilinis kostiumas ir juoda apranga. Pažymėjo, kad atsiliepimuose klaidingai nurodytas laikotarpis dėl senaties termino skaičiavimo, t. y. vietoje „2016 m. sausio mėnesio“ visur turėtų bÅ«ti „2017 m. sausio mėnuo“. Teismas k o n s t a t u o j a :

4. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl 993,17 Eur dydžio kompensacijos už neiÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ ir jos dalis priteisimo už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. teisėtumo ir pagrįstumo. Taip pat byloje keliamas ieÅ¡kinio senaties taikymo klausimas.

5. Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas M. D. nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo VAD (duomenys neskelbtini), iki (duomenys neskelbtini) dirbęs (duomenys neskelbtini) pareigose, o nuo (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pareigose. VAD direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl M. D. atleidimo iÅ¡ vidaus tarnybos“ pareiÅ¡kėjas M. D. buvo atleistas iÅ¡ vidaus tarnybos. 6. 2019 m. lapkričio 29 d. pareiÅ¡kėjas (jo atstovė) kreipėsi į VAD su praÅ¡ymu dėl dokumentų ir duomenų pateikimo, į kurį Departamentas 2019 m. gruodžio 17 d. pateikė atsakymÄ su duomenimis apie M.

D. iÅ¡duotas tarnybinės uniformos sudedamÄ sias dalis nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. (nurodant rūšį, kiekį, kainÄ ir kt.). Be to, Departamentas pažymėjo, kad pateikti duomenys neapima uniforminės aprangos, kitaip žinomos kaip „paradinė uniforma“, kadangi VAD pareigÅ«nams ji nėra privaloma. Nurodė, kad uniforminė apranga iÅ¡duodama ir dėvima tik esant poreikiui ir Departamento direktoriui priėmus dėl to atitinkamÄ Ä¯sakymÄ . Nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d.

Departamento direktorius nebuvo priėmęs jokio įsakymo Departamento pareigÅ«nų, įskaitant ir pareiÅ¡kėjo M. D., atžvilgiu, kuriuo jie bÅ«tų įpareigoti įsakyme nurodytais konkrečiais atvejais dėvėti uniforminę aprangÄ . Be to, pažymėjo, kad dėvėti uniforminę aprangÄ Departamente nebuvo jokio poreikio, todėl Departamentas niekada jos nepirko ir VAD pareigÅ«nams niekada neiÅ¡davinėjo.

7. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas kompensacijos už negautÄ tarnybinę uniformÄ ir jos dalis iki 2003-05-01 nepraÅ¡o, tad plačiau dėl to sprendime nėra pasisakoma.

8. Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo 18 straipsnis nustato, kad Vadovybės apsaugos departamento pareigÅ«nų statusÄ nustato Valstybės tarnybos įstatymas, Å¡is Ä®statymas bei kiti teisės aktai, reglamentuojantys statutinių valstybės tarnautojų tarnybos teisinius santykius, o kitų Vadovybės apsaugos departamento valstybės tarnautojų – Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai, reglamentuojantys valstybės tarnybos teisinius santykius. Taigi, pagal Å¡iÄ teisės normÄ , Vidaus tarnybos statutas taikomas ir VAD pareigÅ«nams.

9. Santykius, susijusius su tarnybinių uniformų skyrimu (dėvėjimu) VAD, reguliuoja Vidaus tarnybos statuto, įsigaliojusio 2003 m. gegužės 1 d., 46 straipsnio 1 dalis, kuri nustatė, kad pareigÅ«nai aprÅ«pinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Å io straipsnio 2 dalyje (straipsnis keistas 2006 m. liepos 19 d. įstatymu Nr. X-804, įsigaliojo 2006 m. lapkričio 1 d.) inter alia (be kita ko) buvo nustatyta, kad pareigÅ«nų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina Vyriausybė, o pareigÅ«nų tarnybinės uniformos iÅ¡davimo, dėvėjimo ir grÄ Å¾inimo tvarkÄ nustato vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovai.

Vidaus tarnybos statutas buvo keičiamas, įskaitant normas, reguliuojančias tarnybinių uniformų dėvėjimÄ . Å ie santykiai vėliau aktualiu ginčui laikotarpiu buvo reguliuojami Vidaus tarnybos statuto 54 straipsnyje. AiÅ¡kindamas Å¡ias teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad tokiu bÅ«du įstatymu vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams įtvirtinta socialinė garantija, kuri negali bÅ«ti keičiama ar ribojama žemesnės galios teisės aktais. Vidaus tarnybos statutas (įstatymas) vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams deleguoja teisę, taip pat pareigÄ nustatyti tarnybinės uniformos dėvėjimo normas (žr., pvz., 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010; 2011 m. kovo 14 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011; ir kt.).

PrieÅ¡ingas nei įstatymo nustatytas pareigÅ«nų aprÅ«pinimo tarnybinėmis uniformomis reguliavimas negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-1244/2010; 2011 m. kovo 14 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A63-2434/2011). Teisės aktai nenumato atvejų, kada pareigÅ«nai tarnybine uniforma neaprÅ«pinami, todėl minėta nuostata yra imperatyviai įpareigojanti nustatytais terminais aprÅ«pinti pareigÅ«nus uniformomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A556-580/2009).

10. Ä®vertinus paminėtÄ teisinį reguliavimÄ , Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ , darytina iÅ¡vada, kad pareigÄ iÅ¡duoti tarnybinę uniformÄ ginčo laikotarpiu (nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d.) imperatyviai nustatė Statuto 46 straipsnio 1 dalis, 54 straipsnio 1 dalis, pagal kurias pareigÅ«nai aprÅ«pinami tarnybine uniforma pagal vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovų nustatytas normas. Ginčo laikotarpiu taip pat yra aktualÅ«s Statuto ir Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo pagrindu priimti VAD direktoriaus atitinkami įsakymai, t. y. 2003 m. liepos 11 d.

įsakymas Nr. 1V-91, 2006 m. vasario 8 d. įsakymas Nr. 1V-51, 2015 m. rugsėjo 14 d. įsakymas Nr. V-347 ir 2016 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. V-351, bei jais patvirtintos atitinkamos taisyklės, tvarkos ir normos. Å iais VAD direktoriaus įsakymais be kita ko patvirtinta kokios tarnybinės uniformos gali bÅ«ti iÅ¡duodamos VAD pareigÅ«nams. Pažymėtina, kad dėvėjimo normos nustato tarnybinės uniformos iÅ¡davimo kiekį ir dėvėjimo laikÄ .

11. Taigi, įstatymų leidėjas ir VAD direktorius akivaizdžiai patvirtino, kad tarnybos pareigūnams turi būti suteikiamos tarnybinės uniformos.

12. LVAT yra konstatavęs, kad galimi pareigÅ«no turėti nuostoliai dėl uniformos neiÅ¡davimo laiku turėtų bÅ«ti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutÄ (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012; 2012 m. spalio 17 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012; 2012 m. liepos 26 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012; ir kt.).

13. Byloje iÅ¡ esmės nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duota visa tarnybinė uniforma ir jos dalys ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d. (Å¡iÄ aplinkybę patvirtina tiek pačios ginčo Å¡alys, tiek ir kiti byloje esantys įrodymai); ginčo Å¡alys iÅ¡ esmės nesutaria tik tam tikroje dalyje dėl tarnybinės uniformos, tame tarpe „paradinės uniformos“ (kasdieninės vidaus tarnybos uniformos), dalių, jų kiekio ir kainos (pastaruoju aspektu teismas plačiau pasisako vėlesnėje Å¡io sprendimo dalyje, t. y. 18 dalyje). Taigi, yra pagrindas konstatuoti, kad atsakovas neatliko įstatyme įtvirtintos pareigos aprÅ«pinti pareiÅ¡kėjÄ naujomis tarnybinės uniformos dalimis, pasibaigus iÅ¡duotos tarnybinės uniformos dalių dėvėjimo terminui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis).

14. Teismas, įvertinęs pareiÅ¡kėjo suformuluotÄ reikalavimÄ dėl piniginės kompensacijos priteisimo ir atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai formuojamÄ pozicijÄ , kad galimi pareigÅ«no turėti nuostoliai dėl uniformos neiÅ¡davimo laiku turėtų bÅ«ti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutÄ (žr., pvz., 2014 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A492-2020/2013; 2012 m. gruodžio 10 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-2857/2012; 2012 m. spalio 17 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A552-2845/2012; 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A552-2783/2012; 2012 m. liepos 26 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-2567/2012; 2012 m. liepos 5 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A552-2695/2012; ir kt.), konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjas praÅ¡o atlyginti jam turtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė jo turėtomis iÅ¡laidomis, jam savo lėšomis įsigyjant atitinkamus rÅ«bus ir avalynę, kuriÄ jis dėvėjo vietoje jam neiÅ¡duotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat iÅ¡laidomis tarnybinės uniformos dalims, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs, taisyti.

15. Nagrinėjamu atveju, vertinant atsakovo neteisėtus veiksmus, t. y. teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neiÅ¡davus pareiÅ¡kėjui tarnybinės uniformos dalių, laikotarpį, per kurį pareiÅ¡kėjui nebuvo iÅ¡duodamos naujos tarnybinės uniformos dalys (nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d.), pareiÅ¡kėjo dėl to patirtas pasekmes ir nepatogumus (neabejotina, kad uniformÄ reikėjo dažnai skalbti, taisyti, savo lėšomis pirkti atskiras uniformos dalis), yra pagrindas iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė turtinę žalÄ , kuri pasireiÅ¡kė jo turėtomis iÅ¡laidomis įsigyjant aprangÄ ir avalynę, kurias jis dėvėjo vietoje jam neiÅ¡duotų naujų tarnybinės uniformos dalių, taip pat taisant tarnybinės uniformos dalis, kurių dėvėjimo terminas buvo pasibaigęs. Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad jis dėl to, jog jam nebuvo iÅ¡duota tarnybinė uniforma, tarnyboje neÅ¡iodamas savo drabužius, patyrė nuostolių dėl jų nusidėvėjimo, atsakovo yra nepaneigti.

Atsižvelgus į tai bei vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ priteisti žalÄ sudaro jo turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai).

16. PareiÅ¡kėjas skunde paaiÅ¡kino, kad duomenų apie tai, kiek realiai iÅ¡laidų patyrė, jis nekaupė. Dėl to pareiÅ¡kėjas patirtos žalos dydžio negalėjo pagrįsti objektyviais įrodymais. Patirtos žalos dydį pareiÅ¡kėjas apskaičiavo atsižvelgdamas į administracinių teismų praktikoje suformuotus nuostolių (kompensacijos) dydžio apskaičiavimo kriterijus ir taikomÄ patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodÄ â€“ 30 procentų nuo bendros priklausančios iÅ¡duoti ir neiÅ¡duotos tarnybinės uniformos sumos.

17. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismas, taikydamas Å¡iÄ materialiosios teisės normÄ , nurodo, kad tais atvejais, kai akivaizdu, jog tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į bylos Å¡alių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 10 d. nutartyje, administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014, nagrinėdama iÅ¡ esmės analogiÅ¡kÄ ginÄÄ dėl tarnybinės uniformos dalių teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neiÅ¡davimo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų pareigÅ«nams, vertino, jog Teisingumo ministro 2003 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. 128 patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei jam pavaldžių įstaigų ir valstybės įmonių jaunesniųjų pareigÅ«nų, pareigÅ«nų, vyresniųjų ir vyriausiųjų pareigÅ«nų tarnybinės uniformos dėvėjimo tvarkos 1 punkte įtvirtintas kompensacijos dydis (30 proc. nuo uniformos dalių vertės) laikytinas protingu ir adekvačiu pareiÅ¡kėjų patirtiems nuostoliams dėl uniformų dalių neiÅ¡davimo.

Toks pareiÅ¡kėjų patirtos žalos dydžio apskaičiavimas taikytas ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose administracinėse bylose dėl tarnybinės uniformos dalių neiÅ¡davimo laiku statutiniams pareigÅ«nams, kuriose pripažinta, kad, pareigÅ«nams nepateikus jokių duomenų apie realiai turėtas iÅ¡laidas rÅ«bams ir avalynei įsigyti ar jiems taisyti, jų patirtų nuostolių dydis lygus minėtos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos tvarkos 1 punkte įtvirtintai kompensacijai (žr., pvz., 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį, priimÄ administracinėje byloje Nr. A438-1796/2013; 2013 m. spalio 24 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A552-1936/2013; 2013 m. spalio 18 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A146-1648/2013; 2013 m. spalio 14 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A662-1608/2013; 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013; ir kt.).

Atsižvelgdama į tai, kad Vidaus tarnybos statutas ir Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, kaip minėta, panaÅ¡iai reglamentuoja pareigÅ«nų aprÅ«pinimo tarnybinėmis uniformomis klausimus, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju mutatis mutandis turėtų bÅ«ti atsižvelgiama į pirmiau nurodytoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ , taikant patirtos žalos dydžio apskaičiavimo metodÄ â€“ pareiÅ¡kėjui priteisiamas 30 proc. nuo bendros neiÅ¡duotų tarnybinės uniformos dalių sumos žalos atlyginimas.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tokia suma laikytina protinga ir proporcinga patirtai turtinei žalai atlyginti.

18. Ginčo Å¡alys pateikė teismui iÅ¡samius paskaičiavimus dėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡duotos tarnybinės uniformos ir jos dalių už laikotarpį nuo 2003 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. gruodžio 5 d.; pagal pareiÅ¡kėjo paskaičiavimÄ neiÅ¡duoto inventoriaus už 3 310,56 Eur, o pagal atsakovo paskaičiavimÄ â€“ 1 979,89 Eur. Teismas, įvertinęs ginčo Å¡alių paskaičiavimus ir argumentus, konstatuota, kad atsakovo paskaičiavimas yra teisingesnis, tad bÅ«tent jo paskaičiavimo variantu ir turi bÅ«ti vadovaujamasi priteisiant pareiÅ¡kėjui turtinę žalÄ .

Visų pirma, pareiÅ¡kėjas neteisingai paskaičiavo negauto inventoriaus kainÄ už laikotarpį nuo 2015-09-14 iki 2016-09-16; t. y. jis skaičiavo inventoriaus pilnÄ kainÄ . Tačiau teismas tokius paskaičiavimus atmeta kaip nepagrįstus. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad už minėtÄ laikotarpį negauto inventoriaus kaina turi bÅ«ti sumažinta, atsižvelgiant į Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pareigÅ«nų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų iÅ¡davimo, dėvėjimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos, patvirtintos VAD direktoriaus 2016-09-16 įsakymu Nr. V-351, 29-31 punktus.

Atsakovas, atsižvelgdamas į minėtÄ teisinį reglamentavimÄ ir pareiÅ¡kėjo tarnybos laikÄ iki jo atleidimo, nuo 2015-09-14 negauto inventoriaus visÄ vertę bei jo likutinę vertę, pagrįstai nurodė sumažintÄ negauto inventoriaus kainÄ . Antra, pareiÅ¡kėjas paskaičiavo nuostolius dėl neiÅ¡duotos taip vadinamos „paradinės uniformos“ (kasdieninės vidaus tarnybos uniformos), jos dalių – pirÅ¡tinių ir kt. Tačiau pareiÅ¡kėjas nedetalizuoja, kokiomis progomis ir atvejais Å¡i uniforminė apranga jam buvo bÅ«tina.

Akcentuotina, kad teisės aktais vidaus reikalų centrinių įstaigų vadovams (nagrinėjamu atveju VAD direktoriui) buvo suteikta diskrecijos teisė savo vidiniais teisės aktais nuspręsti, kokių tarnybinių uniformų iÅ¡davimas yra privalomas, o kokių neprivalomas. Taip pat iÅ¡ LR Vyriausybės 2004-06-14 nutarimo Nr. 748 „Dėl pareigÅ«nų tarnybinių uniformų ir skiriamųjų ženklų pavyzdžių patvirtinimo“, galiojusio iki 2016-01-01, Departamento pareigÅ«nų tarnybinės uniformos dėvėjimo taisyklių, patvirtintų VAD direktoriaus 2006-02-8 įsakymu Nr. 1V-51, 7-8 punktų, Departamento pareigÅ«nų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų dėvėjimo taisyklių, patvirtintų VAD direktoriaus 2015-09-14 įsakymu Nr. V-347, 9 punkto, Departamento pareigÅ«nų tarnybinės uniformos ir skiriamųjų ženklų iÅ¡davimo, dėvėjimo ir grÄ Å¾inimo tvarkos, patvirtintos VAD direktoriaus 2016-09-16 įsakymu Nr. V-351, 15 punkto matyti, kad minėta uniforminė apranga pareigÅ«nams iÅ¡duodama ir dėvima tik esant poreikiui, be to, VAD direktoriui priėmus dėl to atitinkamÄ Ä¯sakymÄ .

Byloje nėra duomenų, kad ginčui aktualiu laikotarpiu VAD direktorius bÅ«tų priėmęs atskirÄ Ä¯sakymÄ (ar įsakymus), kuriuo (kuriais) VAD pareigÅ«nai bÅ«tų buvę įpareigoti įsakyme (įsakymuose) nurodytais konkrečiais atvejais dėvėti minėtÄ â€žparadinę uniformÄ â€œ. Atsakovas pažymėjo, kad VAD niekada Å¡ios uniformos nepirko ir Departamento pareigÅ«nams niekada neiÅ¡davinėjo. Be to, sutiktina ir su atsakovo teiginiu, kad nesant poreikiui dėvėti minėtÄ uniformÄ , pareiÅ¡kėjui nebuvo ir jokio tikslo (pagrindo) Å¡iÄ uniformÄ pirkti savo lėšomis; tad jokių nuostolių pareiÅ¡kėjas patirti negalėjo.

Taigi, byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui ginčo laikotarpiu nebuvo iÅ¡duota inventoriaus už 1 979,89 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad, atsižvelgiant į anksčiau minėtÄ administracinių teismų praktikÄ , yra pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti 593,97 Eur (1 979,89 Eur * 30 proc.) turtinės žalos.

19. Atsakovas teigia, kad pareiÅ¡kėjas yra praleidęs trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , tad praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovas nurodo, kad ginčo atveju reikia vadovautis tuo metu galiojusio DK 27 straipsnio 2 dalyje (Å¡iuo metu galiojančio DK straipsnio 2 dalyje) nustatytu bendruoju trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminu, t. y. taikant senatį bÅ«tina remtis DK normomis, kurios numatytos taikyti skaičiuojant senaties terminÄ analogiÅ¡koms kompensacijoms, susijusioms su tarnybos teisiniais santykiais (pvz., darbo užmokesčio skolos, pensijų, kitų kompensacijų). Atsakovas teigia, kad nei darbo užmokesčio, nei pensijų, nei kitų iÅ¡mokų nemokėjimo atveju nėra laikoma, jog priklausomo mokėjimo nemokėjimas senaties terminÄ atnaujina kiekvienÄ dienÄ . Tad nėra ir teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo praÅ¡omai priteisti kompensacijai taikyti iÅ¡skirtines taisykles. Tačiau teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutinka, nes jie neatitinka teismų praktikos.

20. Visų pirma, LVAT ne kartÄ yra konstatavęs, kad tokio pobÅ«džio bylose, t. y. reikalavimams dėl žalos atlyginimo, yra taikomas bÅ«tent CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (žr., pvz., 2018-11-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-967-756/2018; 217-01-09 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-175-492/2017; ir kt.). Tad nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo remtis DK normomis.

21. CK 1.127 straipsnio, reglamentuojančio ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , 1 dalyje nustatyta, kad ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos; teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ . Pagal to paties straipsnio 5 dalį, tuo atveju, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokio pobÅ«džio bylose yra pažymėjęs, kad pareigos iÅ¡duoti tarnybinę uniformÄ ar jos dalis nevykdymas yra tęstinis pažeidimas, t. y. jis vyksta kiekvienÄ dienÄ , todėl ieÅ¡kinio senaties terminas ieÅ¡kiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tÄ dienÄ , prasideda tÄ kiekvienÄ dienÄ (CK 1.127 straipsnio 5 dalis), o atsakovo neteisėti veiksmai, neiÅ¡duodant tarnybinių uniformų dalių, tęsiasi iki tos dienos, kuriÄ pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A492-3379/2011; 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A492-1647/2013; 2013 m. lapkričio 7 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A143-1695/2013; 2014 m. balandžio 10 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A261-1032/2014; ir kt.).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nutrÅ«kus tarnybos teisiniams santykiams, atsakovas nebeturi pareigos aprÅ«pinti pareiÅ¡kėjÄ naujomis tarnybinėmis uniformomis ir jų dalimis, tai reiÅ¡kia, jog nutrÅ«ksta ir atsakovo daromas pažeidimas, kuris, remiantis aptarta LVAT praktika, iki nurodyto momento, t. y. iki tarnybos santykių nutrÅ«kimo, buvo tęstinis; tad tokiu atveju ieÅ¡kinio senaties terminas turi bÅ«ti skaičiuojamas bÅ«tent nuo pareiÅ¡kėjo atleidimo iÅ¡ tarnybos dienos (žr., pvz., 2018-11-14 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-967-756/2018; 217-01-09 nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-175-492/2017; ir kt.).

22. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tarnybos atleistas (duomenys neskelbtini); tad bÅ«tent nuo tada ir skaičiuotinas ieÅ¡kinio senaties terminas pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ su skundu dėl minėto tęstinio pažeidimo. PareiÅ¡kėjas skundÄ teismui padavė 2020-01-13, t. y. nepraleidęs CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyto trejų metų ieÅ¡kinio senaties termino.

23. Apibendrinant konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, nėra praleidęs ieÅ¡kinio senaties termino; tad nėra ir pagrindo taikyti atsakovo praÅ¡omÄ ieÅ¡kinio senatį.

24. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Atsakovas su tuo nesutinka; teigia, kad CK 6.210 ir 6.37 straipsniai nustato palÅ«kanas civiliniams prievoliniams santykiams ir negali bÅ«ti taikomi vieÅ¡osios teisės nustatytiems privalomiesiems mokėjimams. Kadangi pareiÅ¡kėjo pagrindinis reikalavimas priteisti kompensacijÄ už neiÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ ir jos dalis kyla iÅ¡ darbo (tarnybos) teisinių santykių, jo iÅ¡vestinis reikalavimas priteisti palÅ«kanas, atliekančias kompensavimo funkcijÄ civiliniuose (o ne darbo) teisiniuose santykiuose, Å¡iuo atveju negali bÅ«ti tenkinamas.

Atkreiptinas dėmesys, kad nors pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti kompensacijÄ už neiÅ¡duotÄ tarnybinę uniformÄ ir jos dalis, tačiau, minėta, galimi pareigÅ«no turėti nuostoliai dėl uniformos neiÅ¡davimo laiku turėtų bÅ«ti kompensuojami taikant žalos atlyginimo institutÄ , įtvirtintÄ CK. Tai reiÅ¡kia, kad pagrindinis pareiÅ¡kėjo reikalavimas iÅ¡ esmės yra dėl žalos atlyginimo, t. y. dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui už įstatyme nustatytos pareigos nevykdymÄ (CK 6.246 straipsnis, 6.271 straipsnis).

Civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė. Taigi, byloje konstatavus sÄ lygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti ir priteisus turtinės žalos atlyginimÄ , vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi bei 6.37 straipsnio 2 dalimi, yra pagrindas priteisė pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovo ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (593,97 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme (t. y. 2020-01-13) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

25. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintas iÅ¡ dalies, tad jis turi teisę į dalies savo patirtų iÅ¡laidų atlyginimÄ (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40-41 straipsniai). PareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso patyrė 600 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Å ios iÅ¡laidos yra pagrįstos, racionalios ir bÅ«tinos bei atitinka teisės aktuose nustatytus dydžius (ABTÄ® 40 straipsnio 5 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir kt.).

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjo skundas tenkintas tik iÅ¡ dalies, į skundo tenkinimo apimtį, yra pagrindas pareiÅ¡kėjui priteisti 450 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų iÅ¡ atsakovo. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132-133 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo M. D. skundÄ (patikslintÄ ) tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui M.

D. iÅ¡ atsakovo Vadovybės apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 593,97 Eur (penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt tris eurus ir 97 ct) turtinei žalai atlyginti; 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (t. y. 593,97 Eur) nuo 2020 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; 450 Eur (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kitoje dalyje skundÄ atmesti. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Saulius Jakaitis