2019-12-04 Nr. AB-23236-3-61-3-00626-2018-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2430-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00626-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 17.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. K. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (nuo 2019 m. liepos 1 d. teises perėmė Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentas) (tretieji suinteresuoti asmenys – A. A., J. S., M. S., A. S., A. S., K. K. ir I. K.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja V. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2018 m. sausio 19 d. atsakymo Nr. (23.2)-2D-830 (toliau – ir Raštas) dalį dėl prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo patalpose įrengtos vonios patalpos teisėtumo ir virš butų, esančių (duomenys neskelbtini), stogo dangos keitimo statybos darbų teisėtumo; 2) įpareigoti Inspekciją spręsti šių statybos darbų teisėtumo klausimą iš naujo.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį įsigijo 2010 m. rugpjūčio 12 d., savininkė. 2015 metais buvo atliktas dalies namo, kuriame yra pareiškėjos butas, stogo, esančio virš butų Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 5, statybos darbai. Pareiškėja, sužinojusi, kad namas nuo 2008 m. kovo 17 d. yra įregistruotas Nekilnojamųjų kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą dėl 2015 metais atliktų namo stogo darbų ir neregistruotos vonios patalpos įrengimo. Atsakovas Raštu konstatavo, jog stogo darbams nebuvo reikalingi leidimai ar suderinimai, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios patalpa įrengta pagal Lietuvos TSR KŪM Komunalinio ūkio projektavimo instituto 1985 metais parengtą projektą. Pareiškėja, nesutikdama su atsakovo padarytomis išvadomis dėl stogo keitimo ir vonios įrengimo statybos darbų, teigė, kad šios išvados neatitinka objektyvių duomenų (faktų), yra nepagrįstos ir neteisėtos. Inspekcija, padarydama tokias išvadas, rėmėsi tik įstatymus pažeidusių asmenų žodiniais paaiškinimais, nevertindama rašytinių įrodymų ir kitų viešai prieinamų šaltinių. Pareiškėja teigė, kad internete (Google maps) 2012 m. liepos mėnesį darytos nuotraukos paneigė aplinkybes, jog stogas buvo pakeistas iki 2008 m. kovo 17 d., ir patvirtino, kad namo stogo keitimas įvyko jau po 2012 m. liepos mėnesio, t. y. jau įtraukus namą į Kultūros paveldo registrą. Atsakovas neatliko realaus vonios statybos darbų teisėtumo vertinimo ar tyrimo, nes Inspekcija nenustatinėjo esminių aplinkybių – kada pagal 1985 metais parengtą projektą buvo atlikti vonios įrengimo darbai, ar juos atliekant buvo gautas statybos leidimas ir bendraturčių sutikimas, ar tuo metu namas jau buvo įtrauktas į Kultūros paveldo sąrašą, todėl Raštas neatitiko teisėtumo, pagrįstumo ir objektyvumo kriterijų ir dėl to turi būti naikintinas.

3. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, pateikdama teismui skundą, neįrodė, kokios neigiamos pasekmės buvo sukeltos ir kokias jos teises ar teisėtus interesus pažeidė Raštas. Todėl, atsakovo teigimu, pareiškėja neturi suinteresuotumo apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą bei neturėjo teisinio pagrindo paduoti skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Be to, Rašte nebuvo nustatyta jokių įpareigojimų pareiškėjai, nebuvo keičiama jos teisių ir pareigų apimtis. Nagrinėdama pareiškėjos pateiktus skundus dėl galimų statybos darbų neteisėtumo daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Inspekcija kreipėsi į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vilniaus skyrių ir į valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centrą, o Inspekcijos vyriausioji specialistė, patikrinusi daugiabučio namo situaciją, surašė patikrinimo vietoje aktus. Todėl nebuvo pagrindo pareiškėjos išvadai, kad Inspekcija neatliko ar netinkamai atliko jai priskirtus veiksmus. Pagal butų savininkų rašytinius paaiškinimus bei liudytojų parodymus, stogo dangos keitimo darbai virš minėto namo butų Nr. 1, Nr. 4 ir Nr. 5 buvo atlikti dar iki 2008 m. kovo 17 d., t. y. prieš įtraukiant objektą į Kultūros paveldo registrą.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. A. A. nurodė, kad namo stogas yra bendras, stogo dangą pakeitė kaimynai – pareiškėja V. K. ir G. P. ir 2017 m. spalio 23 d. įrengė stoglangį. Apie tai buvo pranešta atsakovui. Palėpė buvo bendra ir nepadalyta.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 5 d. sprendimu pareiškėjos V. K. skundą atmetė, priteisė iš pareiškėjos atsakovui Inspekcijai 17,40 Eur ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. A., M. S., A. S. ir K. K. po 125 Eur kiekvienam iš jų bylinėjimosi išlaidų.

8. Teismas, remdamasis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatė, kad Inspekcija, gavusi iš pareiškėjos pranešimus dėl tikėtinų pažeidimų daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra kultūros paveldo objektas (duomenys neskelbtini), atliko patikrinimus ir pareiškėjai pateikė atsakymą – ginčijamą Raštą. Rašte nurodyta, kad nagrinėjant pateiktus pranešimus buvo atlikti patikrinimai (nurodoma, kokius konkrečius veiksmus atsakovas atliko), po kurių atsakovas padarė išvadas, kad stogo dangos keitimo darbams virš butų Nr.1, Nr. 4 ir Nr. 5 nebuvo reikalingi leidimai ar suderinimai; buto Nr. 1 langai ir įėjimo durys buvo pakeisti 2009 m. vasarą, kai jau namas buvo įrašytas į kultūros paveldo objektų sąrašą, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios patalpa įrengta pagal Lietuvos TSR KŪM Komunalinio ūkio projektavimo instituto 1985 metais parengtą projektą ir dėl šiame bute pakeistų langų ir durų A. A. bus taikomos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros.

9. Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatas, įgyvendinant asmens procesinę teisę kreiptis į teismą, pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, o tai, ar asmens, kuris kreipėsi į administracinį teismą, teisės iš tikrųjų buvo pažeistos, nustatoma nagrinėjant bylą iš esmės. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėja iš esmės ginčijo Rašte padarytas išvadas dėl jos kaimynų, gyvenančių butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), atlikto stogo keitimo ir vonios įrengimo.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėja ir tretieji suinteresuoti asmenys A. A., J. S., M. S., A. S., A. S., K. K. ir I. K. gyvena name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pagal byloje esančius duomenis, minėtas namas yra kultūros paveldo objektas, kurio (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į atsakovą su pranešimais (skundais) dėl to, kad, jos manymu, name, kuriame ji taip pat turi butą, vyksta nelegalios statybos (stogo dangos keitimo darbai ir vonios įrengimas bendrojo naudojimo patalpose). Teismo vertinimu, iš pareiškėjos skundo turinio ir pareikšto skundo reikalavimo galima manyti, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, siekė išspręsti kilusį ginčą dėl virš butų, esančių (duomenys neskelbtini), pakeistos stogo dangos ir vonios įrengimo, tačiau pagal tokį pareiškėjos pareikštą skundo reikalavimą (panaikinti Rašto dalį ir įpareigoti Inspekciją spręsti šių statybos darbų teisėtumo klausimą), jos pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai negalės būti apginti. Teismas nurodė, kad nėra aišku, kaip ir kokiu būdu jos teisės ir teisėti interesai buvo pažeidžiami. Pareiškėja to skunde nenurodė, taip pat nepateikė jokių argumentų bei įrodymų. Teismo vertinimu, net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjos skundas būtų patenkintas, toks teismo sprendimas neturėtų jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir įstatymų saugomiems interesams, dėl kurių apgynimo buvo kreiptasi į teismą, ir savaime jokių teisinių pasekmių jai nesukeltų. Rašte tik nurodyta, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus pranešimus dėl galimų pažeidimų kultūros paveldo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat atliko patikrinimus. Teismas, įvertinęs ginčijamo Rašto turinį ir pareiškėjos keliamus reikalavimus, padarė išvadą, jog tenkinti pareiškėjos skundą, paduotą teismui, nebuvo pagrindo. Dėl to teismas iš esmės nevertino, ar ginčijamas Raštas buvo teisėtas ir pagrįstas. Taip pat teismas atkreipė dėmesį, kad aplinkybė, jog Rašte nurodyta, kad jis gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka, nesudarė pagrindo šį Raštą vertinti kitaip.

11. Teismas nurodė, kad pareiškėjos skundą atmetus, atsakovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl už atvykimą į teismą ir grįžimą atgal atsakovo patirtos 17,40 Eur išlaidos (15,13×1,150) priteistinos iš pareiškėjos. Taip pat tretiesiems suinteresuotiems asmenims: A. A., M. S., A. S. ir K. K., priteista iš pareiškėjos bylinėjimosi išlaidų suma – 500 Eur (po 125 Eur kiekvienam).

III. 12. Pareiškėja V. K. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

13. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus:

13.1. Pareiškėja, kaip namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. 7 ir 8 savininkė, kartu yra ir šio namo stogo bei laiptinės, po kuria, sumažinant laiptinės plotą, buvo įrengta vonios patalpa, bendraturtė. Kadangi namas nuo 2008 m. kovo 17 d. įregistruotas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini), pareiškėja, kaip namo bendro naudojimo objektų bendraturtė, turi teisę reikalauti, jog kitiems namo stogo bendraturčiams keičiant stogą, nebūtų pažeista jos nuosavybės teisė turėti tokį namo stogą, kuris atitinka nekilnojamojo turto kultūros vertybėms keliamus reikalavimus, bei kad sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės – stogo, keitimo, su ja tokie klausimai būtų derinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.75 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismui patenkinus pareiškėjos skundą ir panaikinus Inspekcijos nepagrįstas išvadas, kad dalies namo stogo keitimo ir vonios įrengimo darbai buvo atlikti iki namo įtraukimo į Kultūros vertybių registrą dienos, Inspekcija turės vertinti, ar tokie darbai atitiko Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytus reikalavimus ir procedūras, bei nustačiusi jų pažeidimą – Inspekcija turės surašyti savavališkos statybos aktą ir įpareigoti namo stogo dalį pakeitusius asmenis ištaisyti pažeidimus, t. y. pareiškėjos skundas gali ir galėjo sukelti pareiškėjai tiesiogines pasekmes.

13.2. Teismas sprendimu atmesdamas pareiškėjos skundą tuo pagrindu, kad buvo neaišku, kaip ir kokiu būdu jos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą. Pareiškėja savo skunde Konstitucijoje įtvirtintos nuosavybės teisės apsaugos, CK 4.82 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje nustatytų namo bendrojo naudojimo objektų ir jos kaip tokių objektų (stogo ir laiptinės) bendraturtės teisių atskirai nenurodė ir neaptarinėjo, nes preziumavo, kad „teismas žino teisę“.

13.3. Buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė yra įsirengusi vonios patalpą po bendrojo naudojimo medine laiptų konstrukcija, dėl tokios, be suderinimų ir leidimų įrengtos vonios naudojimo, virš šios patalpos laiptai nuolatos yra veikiami garų, vandens ir kitų šalutinių poveikių, ir yra daroma žala namo konstrukcijoms. Pareiškėja siekia apginti savo pažeistas nuosavybės teises, o teismas sprendimu, nurodydamas, kad skundu neįmanoma apginti pareiškėjos pažeistų teisių, iš esmės paneigė pareiškėjos nuosavybės teises ir galimybes jas ginti.

13.4. Teismas paneigė pareiškėjos teisę į teisminę gynybą, nes netinkamai išaiškino nagrinėjamą teisinį santykį, neatskleidė bylos esmės, neišnagrinėjo visų pareikštų reikalavimų, pažeidė procesą reglamentuojančias normas bei įrodinėjimo taisykles, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

14. Atsakovas Inspekcija (nuo 2019 m. liepos 1 d. teises perėmė Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentas), atstovaujama Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (nuo 2019 m. liepos 1 d. teises perėmė Rytų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas), atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

15. Inspekcija nurodo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį priimdamas, teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bei įvertino visus byloje pateiktus įrodymus, skundžiamą sprendimą pagrindė teisės aktų normomis ir nenukrypo nuo teismų suformuotos praktikos, todėl nėra pagrindo jo naikinti, o pareiškėjos apeliacinis skundas turi būti atmestas dėl šių argumentų:

15.1. Inspekcija Rašte pareiškėjai pateikė informaciją apie atliktus statybos darbus daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butuose Nr. 1, Nr. 4 bei Nr. 5. Pareiškėja, teigdama, jog į teismą ji kreipėsi siekdama apginti savo, kaip daugiabutyje esančių butų Nr. 7 ir Nr. 8 savininkės, teises dėl kaimynų (trečiųjų suinteresuotų asmenų) atliktų statybos darbų, tik patvirtina, kad ne Inspekcijos Raštas galėjo pažeisti jos teises ar teisėtus interesus. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės ir šių teisių įgyvendinimas reglamentuojamas CK 4.82 bei 4.85 straipsniuose. Pareiškėja, šiuo metu manydama, jog buvo pažeistos jos, kaip daugiabutyje esančių butų Nr. 7 ir Nr. 8 savininkės, teisės, turi teisę civiline tvarka ginti savo tariamai pažeistas teises teisme.

15.2. Nors pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą sprendimą, tačiau nenurodo nei vieno tiek materialiosios, tiek proceso teisės normų pažeidimo. Todėl apeliacinio skundo teiginiai dėl tariamai pažeisto teisingumo principo bei priimto „neteisingo sprendimo“ atmestini. Teismas, įvertinęs visas byloje esančias aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, pagrįstai sprendė, kad Raštu pareiškėjai buvo tik pateikta informacija apie atliktus statybos darbus daugiabutyje, be jokių įpareigojimų pareiškėjai, todėl naikinti Rašto nebuvo ir nėra įstatyme nustatyto pagrindo. Be to, Raštas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, nepažeidžia šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkto nuostatų, kadangi Rašte aiškiai ir išsamiai nurodytas jo priėmimo faktinis ir teisinis pagrindai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas pareiškėjos V. K. skundas panaikinti atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 19 d. atsakymo Nr. (23.2)-2D-830 dalį dėl prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), namo bendrojo naudojimo patalpose įrengtos vonios patalpos teisėtumo ir virš butų, esančių (duomenys neskelbtini), stogo dangos keitimo statybos darbų teisėtumo ir įpareigoti Inspekciją spręsti šių statybos darbų teisėtumo klausimą iš naujo, pagrįstumas ir teisėtumas.

17. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo reikalavimų, nustatęs, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, siekia išspręsti kilusį ginčą dėl virš butų, esančių (duomenys neskelbtini), pakeisto stogo dangos ir vonios įrengimo, tačiau šiuo atveju akivaizdu, kad pagal tokį pareiškėjos pareikštą skundo reikalavimą (panaikinti Rašto dalį ir įpareigoti Inspekciją spręsti šių statybos darbų teisėtumo klausimą) jos pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai negali būti apginti; be to, nėra aišku, kaip ir kokiu būdu pareiškėjos teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami, o Rašte tik nurodyta, kad atsakovas išnagrinėjo pareiškėjos pateiktus pranešimus dėl galimų pažeidimų kultūros paveldo objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), taip pat atliko patikrinimus.

18. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į apeliacinį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, nustatė, kad pareiškėja, nurodydama, jog ji yra namo (duomenys neskelbtini), gyventoja, į atsakovą kreipėsi, pateikdama pranešimą apie A. A. vykdomas nelegalias statybas name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris yra įtrauktas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, ir žemės sklype, kuris taip pat įrašytas į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, prašė kuo skubiau imtis veiksmų ir sustabdyti minėtos gyventojos savivaliavimą ir nelegalias statybas (žr. 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimą). Kitu 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimu pareiškėja pranešė atsakovui apie A. S. vykdomas nelegalias statybas minėtame kultūros paveldo objekte be statybą leidžiančio dokumento. Dar kitu 2017 m. lapkričio 7 d. pranešimu pareiškėja pranešė apie K. K. vykdomas nelegalias statybas neturint statybą leidžiančio dokumento kultūros paveldo objekte. Šiais pranešimais pareiškėja prašė imtis kuo skubiau veiksmų ir įpareigoti patalpų savininkus atstatyti buvusią kultūros paveldo objekto išvaizdą. Akcentuotina, kad pareiškėja atsakovui neteikė skundo dėl jos konkrečių teisių pažeidimų, nenurodė, kad yra pažeidžiamos jos, kaip bendraturtės, nuosavybės teisės ir pan., o pateikė minėto pobūdžio pranešimus apie vykdomas savavališkas statybas kultūros paveldo objektuose.

19. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad statybos valstybinę priežiūrą atlieka Inspekcija, o 2 dalyje įtvirtinta, kad statybos valstybinė priežiūra apima: 1) prisijungimo sąlygų ir specialiųjų architektūros reikalavimų, specialiųjų paveldosaugos reikalavimų, specialiųjų saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimų (toliau – Specialieji reikalavimai) išdavimo terminų laikymosi priežiūrą ir (ar) išduotų prisijungimo sąlygų ir (ar) Specialiųjų reikalavimų teisėtumo tikrinimą; 2) statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo tikrinimą; 3) statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą; 4) statybos vykdymo teisėtumo tikrinimą; 5) privalomųjų nurodymų pateikti reikalingą informaciją, dokumentus, pašalinti patikrinimų metu nustatytus teisės aktų pažeidimus teikimą; 6) statybos užbaigimo procedūrų atlikimą; 7) šiame įstatyme nurodytų administracinių aktų išdavimą; 8) statomų statinių avarijų tyrimą; 9) asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesu, nagrinėjimą; 10) konsultacijų ir metodinės pagalbos teikimą; 11) kitus prevencinius veiksmus, kuriais siekiama sumažinti pažeidimų skaičių; 12) kitus šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nurodytus su statybos valstybine priežiūra susijusius veiksmus.

20. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio skundų ar pranešimų nagrinėjimą, 1 dalis nustato, kad jeigu šiame įstatyme nenustatyta kitaip, skundai ir pranešimai išnagrinėjami ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo visų privalomų pateikti dokumentų ir informacijos gavimo dienos; dėl objektyvių priežasčių šis terminas gali būti pratęsiamas iki 20 darbo dienų, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį ir tikrinamus subjektus ir nurodant patikrinimo termino pratęsimo priežastis. Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja šis įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Teikiant skundą ir (ar) pranešimą, jame turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis asmuo grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys dokumentai.

21. Detali skundų ir pranešimų nagrinėjimo tvarka buvo nustatyta Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintose Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklėse. Taisyklių 5 punkte, galiojusiame Rašto priėmimo metu, buvo nurodyta, kad prašymo, skundo ar pranešimo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo ar pranešimo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo, skundo ar pranešimo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus ar pageidavimus, priimtas administracinis sprendimas.

22. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, gavusi pareiškėjos pranešimus, kuriuose buvo nurodyta apie savavališkas statybas, turėjo atlikti įstatymų leidėjo numatytą pareigą – patikrinti, ar pareiškėjos nurodomi asmenys neįvykdė (nevykdo) savavališkos statybos, pareiškėjai pateikti atsakymą.

23. Iš pareiškėjos šioje byloje ginčijamo Rašto, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjos pranešimus, turinio ir atsakovo byloje pateiktų įrodymų, kuriais remdamasis padarė išvadas, nurodytas Rašte, matyti, kad Inspekcija atliko patikrinimą, ar pareiškėjos nurodomi asmenys neįvykdė (nevykdo) savavališkos statybos. Rašte padarytos išvados, kad stogo dangos keitimo darbams virš 1-ojo, 4-ojo ir 5 ojo butų nebuvo reikalingi leidimai ar suderinimai; 1-ojo buto langai ir įėjimo durys buvo pakeisti 2009 m. vasarą, kai jau namas buvo įrašytas į kultūros paveldo objektų sąrašą, o bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vonios patalpa įrengta pagal Lietuvos TSR KŪM Komunalinio ūkio projektavimo instituto 1985 metais parengtą projektą, o dėl šiame bute pakeistų langų ir durų A. A. bus taikomos savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūros. Iš Rašto turinio matyti, kad atliekant patikrinimą nebuvo nustatyta, jog stogo dangos keitimo darbai virš 1-ojo, 4-ojo ir 5-ojo butų buvo atlikti po to, kai namas buvo įtrauktas į Kultūros paveldo registrą, o vonios patalpa įrengta nelegaliai, nustatytos aplinkybės yra pagrįstos patikrinimo metu nustatytais duomenimis.

24. Pareiškėja šioje byloje paduotu skundu ginčijo Raštą iš esmės tuo pagrindu, kad buvo padarytos nepagrįstos išvados dėl stogo dangos keitimo darbų ir vonios įrengimo, kad Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Inspekcija pažeidžia imperatyviąsias Nekilnojamojo turto kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatas.

25. Įvertinus Rašto turinį, matyti, kad Rašte nurodytos patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, teisės aktai, dėl kurių nekonstatuota savavališka (neteisėta) statyba. Atsakovas atliko patikrinimus, apklausė butų savininkus, rinko kitą informaciją, kad galėtų išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su stogo dangos keitimu ir vonios įrengimu. Dėl to nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad Raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tai, kad pareiškėja nesutinka su Inspekcijos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nesudaro pagrindo daryti priešingą išvadą. Akcentuotina, kad pareiškėja Inspekcijai neteikė skundų dėl to, kad vonios įrengimo laikančiosios bendrojo naudojimo objekto konstrukcijos nuolat veikiamos garų, vandens ir kitų šalutinių poveikių, o tai daro žalą tiek pareiškėjai iš dalies nuosavybės teise priklausantiems laiptams, tiek visoms namo laikančiosioms konstrukcijoms.

26. Pareiškėja nurodo, kad patenkinus jos skundą ir panaikinus Rašto nepagrįstas išvadas apie tai, kad dalies namo stogo keitimo ir vonios įrengimo darbai buvo atlikti iki namo įtraukimo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, Inspekcija turės vertinti, ar tokie darbai atitiko Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nustatytus reikalavimus ir procedūras, bei nustačiusi jų pažeidimą – Inspekcija turės surašyti savavališkos statybos aktą ir įpareigoti namo stogą dalį pakeitusius asmenis ištaisyti pažeidimus, t. y. pareiškėjos skundas gali ir galėjo sukelti pareiškėjai tiesiogines pasekmes. Tokiu būdu būtų apgintos pareiškėjos pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai – reikalauti, kad kitiems namo stogo bendraturčiams keičiant stogą, nebūtų pažeista jos nuosavybė teisė turėti tokį stogą, kuris atitinka nekilnojamojo turto kultūros vertybėms keliamų reikalavimų bei kad sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės namo stogo ir laiptinės keitimo su ja tokie klausimai būtų derinami CK 4.75 straipsnio nustatyta tvarka.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos pareiškėjos argumentus, dar kartą pažymi, kad pareiškėja į Inspekciją nesikreipė su skundu dėl konkrečių jos teisių pažeidimų, nenurodė, kada buvo pakeistas stogas ir įrengta vonia be jos sutikimo ir pan., pateikė bendro pobūdžio pranešimus apie įvykdytas (vykdomas) savavališkas statybas. Inspekcija išnagrinėjo šiuos panešimus ir Rašte pareiškėjai pateikė atsakymą šiuos pranešimus, nurodė išsamius argumentus, dėl kurių nebuvo nustatyta savavališka statyba. Nagrinėjamu atveju pareiškėja Raštą ginčija tik tuo aspektu, kad Inspekcija neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su tuo, kada minėti darbai atlikti, tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti Raštą neteisėtu, nes vertinti ir nustatyti aplinkybes, ar buvo atlikta savavališka statyba yra pavesta Inspekcijai. Pareiškėja skunde nebuvo įvardijusi jokių neteisėtų Inspekcijos veiksmų, atliekant patikrinimą ir nustatant pareiškėjos ginčijamas faktines aplinkybes. Tai, kad Inspekcija nevertino Google maps 2012 m. liepos mėnesį darytų nuotraukų, kad namo stogo keitimo darbai negalėjo būti atliekami žiemos mėnesiais, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Raštas yra neteisėtas, pažeidžia pareiškėjos teises ir teisėtus interesus, todėl turi būti panaikintas.

28. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos skundo turinį ir skundo reikalavimą, pagrįstai nurodė, kad pareiškėja, kreipdamasi į teismą, siekia išspręsti kilusį ginčą dėl virš butų, esančių (duomenys neskelbtini), pakeisto stogo dangos ir vonios įrengimo, o šiuo atveju pagal tokį pareiškėjos pareikštą skundo reikalavimą jos pažeistos teisės ar įstatymo saugomi interesai negali būti apginti. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių (skundo pagrindas) nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo pripažinti Raštą neteisėtu ir nepagrįstu.

29. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, byloje nenustatytos faktinės ir teisinės aplinkybės, dėl kurių Raštas turėtų būti panaikintas, todėl sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Kadangi apeliacinis skundas netenkintas, todėl atmestinas pareiškėjos prašymas priteisti iš atsakovo 598,95 Eur už apeliacinio skundo parengimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė