2024-11-06 Nr. AB-16010-3-61-3-01747-2024-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-426-442/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01747-2024-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 49; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo U. K. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. K. patikslintą skundą atsakovams Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas U. K. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti 1) Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. 24S60543, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi; 2) Migracijos departamento 2024 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 24S79212, kuriuo nuspręsta pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus) ir įtraukti į Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi (uždrausti atvykti ir apsigyventi ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir Europos Sąjungai nepriklausančių valstybių, kuriose taikomas Šengeno acquis (Šveicarija, Norvegijos Karalystė, Lichtenšteinas, Islandija), teritorijoje) nuo sprendimo priėmimo dienos 36 mėnesius (3 metus); 3) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2024 m. vasario 12 d. sprendimą Nr. 24S98298 (toliau – ir VSAT sprendimas), kuriuo pareiškėjas įpareigotas savanoriškai išvykti į (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. balandžio 26 d.

Pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. Taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VSAT sprendimo vykdymą ir neišsiųsti pareiškėjo iš Lietuvos, kol vyksta teisminis procesas.

Pareiškėjas prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę grindė tuo, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, nes pareiškėjas neteks darbo, praras nuomojamą būstą.

II. Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą dėl Migracijos departamento 2024 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. 24S60543 ir 2024 m. kovo 14 d. sprendimo Nr. 24S79212 panaikinimo. Priėmė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl VSAT sprendimo panaikinimo. Kitą skundo dalį priimti atsisakė. Pareiškėjo U. K. prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo netenkino.

Teismas konstatavo, kad VSAT sprendime pareiškėjas nėra įpareigojamas atlikti veiksmus, jam tik siūloma išvykti į kilmės šalį. Pareiškėjas nepagrindė, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, tenkinti prašymo nėra teisinio pagrindo.

III. Pareiškėjas U. K. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo ir priimti naują nutartį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – sustabdyti VSAT sprendimo vykdymą ir neišsiųsti pareiškėjo iš Lietuvos, kol vyksta teisminis procesas.

Pareiškėjas nurodo, kad (duomenys neskelbtini) yra nutraukęs visus ryšius. Pareiškėją grąžinus į (duomenys neskelbtini), jis turėtų kreiptis į socialines įstaigas dėl labdaros bei paramos teikimo, kas nėra laikoma oriu asmens gyvenimu ir / arba tapti benamiu. Pareiškėją grąžinus į (duomenys neskelbtini), jis neturėtų galimybės teisme duoti paaiškinimų nagrinėjamoje byloje.

Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

VSAT vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą, todėl nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo pareiškėjo atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti VSAT sprendimo vykdymą.

Patenkinus pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, t. y. sustabdžius VSAT sprendimo vykdymą, pareiškėjo buvimas Lietuvos Respublikoje vis tiek bus laikomas neteisėtu, taip pat nebūtų išspręsta pareiškėjo teisinė padėtis – asmuo negalėtų legaliai dirbti, naudotis medicininėmis paslaugomis.

Pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjas nepateikia jokių argumentų dėl galimos neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos, išskyrus tai, kad kilmės valstybėje jis negyvena ilgą laiką, visi jo socialiniai ryšiai yra Lietuvos Respublikoje ir jokių ryšių (duomenys neskelbtini) jis neturi. VSAT pažymi, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje gyvena nuo 2021 m. sausio 29 d., kai jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje darbo pagrindu.

Pareiškėjo byla teisme yra elektroninė, t. y. pareiškėjas turi galimybę teikti visus įrodymus, paaiškinimus teismui per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą, taip pat per portalą susipažinti su kitų bylos dalyvių teikiamais procesiniais dokumentais. Pareiškėjui byloje atstovauja advokatas, per kurį pareiškėjas gali įgyvendinti savo procesines teises. Jeigu pareiškėjas pageidauja asmeniškai dalyvauti teismo posėdyje, jis gali prašyti skirti teismo posėdį nagrinėti nuotoliniu būdu.

Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Regionų administracinio teismo nutartį nepakeistą.

Migracijos departamentas nurodo, kad sprendimas dėl pareiškėjo priverstinio išsiuntimo nėra priimtas. Pareiškėjas negali įteisinti savo buvimo Lietuvos Respublikoje pasilikdamas Lietuvoje.

Pareiškėjas savo skunde nenurodo Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 130 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių pareiškėjas negali būti grąžintas į užsienio valstybę, taip pat Įstatymo numatyta tvarka pareiškėjas neprašė pratęsti VSAT sprendimu nustatyto įpareigojimo išvykti termino Įstatymo 128 straipsnio numatytais pagrindais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes pareiškėjas savo skunde tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo. Nesant šios būtinosios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygos, šios priemonės negali būti pritaikytos.

Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjas nepagrindė, kad nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Migracijos departamentas nenustatė pareiškėjo šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje (informacijos apie jo šeimos nariams išduotus dokumentus, suteikiančius ar patvirtinančius teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamento naudojamuose registruose ir duomenų bazėse nėra). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškėjas neturi ilgalaikių ekonominių ar socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai, kad nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių nutrūks jo ilgalaikiai socialiniai ir ekonominiai ryšiai Lietuvoje ir darbo santykiai, neatitinka tikrovės.

Pareiškėjas, kuriam tenka pareiga pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinybę, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja pagrindas taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas nagrinėjamu atveju būtų adekvatus ir proporcingas, atitiktų šalių interesų pusiausvyrą bei viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, teisėtumas ir pagrįstumas.

ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-738-968/2021).

Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte, t. y. laikinai sustabdyti ginčijamo individualaus teisės akto galiojimą.

Prašymą taikyti nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas iš esmės grindė tuo, kad, jo nuomone, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis neteks darbo, praras nuomojamą būstą, o grįžęs į (duomenys neskelbtini) turėtų kreiptis dėl socialinės paramos, kadangi su šia valstybe yra nutraukęs visus ryšius, ten neturi giminių, be to, jis neturėtų galimybės teisme duoti paaiškinimų nagrinėjamoje byloje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl ateityje galinčios kilti žalos, pagrįstai vertino kaip deklaratyvaus pobūdžio ir nepatvirtintas jokiais duomenimis ar įrodymais, kuriuos įvertinus būtų galima nustatyti, kokią nepataisomą žalą, netenkinus pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, jis patirtų. Be to, nagrinėjamu atveju, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos. Šiuo aspektu pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir atskirajame skunde nurodyti argumentai vertinami kaip hipotetinio pobūdžio, susiję su tikėtinais atsakovo veiksmais bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, jog pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis negalėtų tinkamai realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, teisėjų kolegija pažymi, jog šie pareiškėjo teiginiai taip pat nesudaro pagrindo taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę. Kaip minėta, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, todėl jo galimybės dalyvauti teismo posėdyje ir teikti paaiškinimus nėra apribotos.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo U. K. atskirąjį skundą atmesti

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2024 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis