10f763b5-e7ce-4db3-98c1-c04d82ee93fd · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-43-162/2017 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02039-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 16.2.1; 16.3; 55.1.3(S) KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. sausio 3 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, dalyvaujant pareiškėjams R.

K., I. K. ir jų atstovei advokatei Linai Å imei,atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovui Vaidotui Jasui,2016 m. gruodžio 13 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. K. ir I. K. patikslintÄ skundÄ atsakovei Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, valstybės įmonei Kretingos miÅ¡kų urėdijai dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡to Nr. (5.1.73)-A5-5072, 2016 m. lapkričio 14 d. raÅ¡to Nr. (5.1.22)-A5-6363 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjai R. K. ir I. K. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami:1) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. lapkričio 14 d. raÅ¡te Nr. (5.1.22)-A5-6363 iÅ¡dėstytÄ atsisakymÄ iÅ¡taisyti klaidas Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane, patvirtinto 2011 m. vasario 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-111 (toliau – ir Bendrasis planas) ir Klaipėdos rajono kraÅ¡tovaizdžio specialiajame plane, patvirtintame Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166 (toliau – ir Specialusis planas);2) įpareigoti atsakovę per 3 mėnesių terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakoreguoti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ ir Klaipėdos rajono kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo specialųjį planÄ tokiu bÅ«du, kad Bendrajame plane žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«tų priskirtas žemės Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemei (tolygios paskirtys) (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti Å«kininko sodybÄ ), ir Specialiajame plane Å¡is žemės sklypas bÅ«tų priskirtas ŽŪKK 1.2/MŪGK 1.1 teritorijai (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti Å«kininko sodybÄ );3) panaikinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 7 d. raÅ¡te Nr. (5.1.73)-A5-5072 iÅ¡dėstytÄ atsisakymÄ iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjams planavimo sÄ lygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);4) įpareigoti atsakovę iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjams planavimo sÄ lygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini);5) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

PareiÅ¡kėjai skunde ir patikslintame skunde nurodo, kad jie 2016 m. birželio 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 3,7275 ha ploto žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio, naudojimo bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai. Žemės sklypÄ pirko siekdami jame užsiimti žemės Å«kio veikla bei jame pasistatyti Å«kininko sodybÄ . Å iame Žemės sklype pareiÅ¡kėja I.

K. 2016 m. liepos 8 d. įregistravo Å«kininko Å«kį. PareiÅ¡kėjai, siekdami įgyvendinti statytojo teises bei pareigas ir pasistatyti Å«kininko sodybÄ , kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyrių, praÅ¡ydami priimti sprendimÄ dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 12VÄ®-1042-(14.12.2) nusprendė pradėti rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektÄ .

Planavimo organizatorius 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijÄ , praÅ¡ydamas pateikti planavimo sÄ lygas. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (5.1.73)-A5-5072 atsisakė iÅ¡duoti planavimo sÄ lygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemėtvarkos projektas) rengti Žemės sklype, kadangi Žemėtvarkos projekto planavimo tikslai ir uždaviniai prieÅ¡tarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2011 m. vasario 24 d.

Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-111, bei Klaipėdos rajono kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo specialiojo plano, patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166, sprendiniams. Atsakovė nurodė, kad pagal BendrÄ jį ir Specialųjį planÄ , pareiÅ¡kėjų Žemės sklype nauja sodybos statyba negalima, t. y. minėtoje teritorijoje statyba galima tik esamų sodybų ribose. PareiÅ¡kėjai, nesutikdami su minėtu atsakovės sprendimu, teigia, kad Bendrajame ir Specialiajame plane yra netiksliai nubrėžtos ribos tarp žemės Å«kio paskirties ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės, t. y. padaryta techninė klaida, kadangi pareiÅ¡kėjų Žemės sklype miÅ¡ko nėra, be to, jo niekada ir nebuvo.

Pažymi, jog Žemės sklypo dirvožemio naÅ¡umas yra 39,8 balai, dėl to miÅ¡kas Å¡iame plote negali įveisiamas, kadangi miÅ¡kas įveisiamas tuose plotuose, kuriuose naÅ¡umas ne didesnis nei 32 balai. Mano, kad atsakovė turi pareigÄ iÅ¡taisyti Bendrojo ir Specialiojo plano klaidas, susijusias su Žemės sklypui neteisingai nustatytais naudojimo reglamentais. Akcentuoja, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruota Žemės sklypo paskirtis – žemės Å«kio; kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai.

Mano, kad ši paskirtis reiškia, jog Žemės sklype galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai. Nurodo, jog Klaipėdos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrius pareiškėjams registruojant ūkininko ūkį šiame Žemės sklype, nekėlė klausimo dėl Žemės sklypo (žemės paskirties ar jos naudojimo būdo) netinkamumo ūkininko ūkio registravimui ir ūkis buvo įregistruotas. Pabrėžia, kad Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre įregistruoti Žemės sklypo duomenys prieštarauja Bendrajame ir Specialiajame plane esantiems duomenims.

Vadovaujasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu bei Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 ir 6 straipsniais ir teigia, kad Nekilnojamojo turto registre bei Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Mano, kad atsakovė negali nei Bendrojo, nei Specialiojo plano sprendiniais keisti ar riboti asmenų galimybes naudoti žemę pagal realiÄ , numatytÄ ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį.PaaiÅ¡kina, jog Žemės sklypo kadastro duomenys buvo nustatyti 2012 m. spalio 19 d.

VÄ® Valstybės žemės fondo Klaipėdos filialo sudarytoje Nekilnojamojo turto objekto kadastrinių matavimų byloje, įgyvendinus žemės reformos žemėtvarkos projektÄ . Kadastrinėje byloje užfiksuota Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės Å«kio paskirties žemė, naudojimo bÅ«das – kiti žemės Å«kio paskirties žemės sklypai. Teigia, jog pagal tuometinį teisinį reglamentavimÄ , žemės reformos žemėtvarkos projektai buvo privalomai derinami su savivaldybės administracijos direktoriumi pagal žemės buvimo vietÄ .

Duomenų apie Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus atsisakymÄ derinti minėtÄ Å¾emės reformos žemėtvarkos projektÄ nėra. Daro iÅ¡vadÄ , kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, tvirtindama žemės reformos žemėtvarkos projektÄ , jam neprieÅ¡taravo, tuo pačiu sutiko ir dėl Žemės sklypui nustatytos tikslinės žemės paskirties ir naudojimo bÅ«do.Akcentuoja, jog vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmai turi sudaryti palankias sÄ lygas įstatymų nustatytiems tikslams pasiekti.

Mano, kad teisės aktai neriboja pareiÅ¡kėjų teisės užsiimti žemės Å«kio veikla jiems nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype, tame tarpe ir statyti Å«kininko sodybÄ . Tvirtina, jog Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės Å«kio ir tik netikslumai bei techninės klaidos Bendrajame bei Specialiajame plane sudaro kliÅ«tis pareiÅ¡kėjams įgyvendinti savo teises. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjai 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydami iÅ¡taisyti technines klaidas Bendrajame plane ir Specialiajame plane, trukdančias pareiÅ¡kėjams įgyvendinti savo teises Žemės sklype.

Atsakovė į šį praÅ¡ymÄ atsakė 2016 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu Nr. (5.1.22)-A5-6363, kuriame nurodė, kad pareiÅ¡kėjų pasiÅ«lymas dėl Žemės sklypo reglamento koregavimo bus įtrauktas į pasiÅ«lymus dėl Specialiojo plano korektÅ«ros, nurodė, kad pareiÅ¡kėjai yra kviečiami dalyvauti teritorijų planavimo procese. Mano, kad planų koregavimų veiksmų atsakovė gali imtis (o gali ir visai nesiimti) prabėgus daugeliui metų. Teigia, kad Å¡is neveikimas tiesiogiai įtakoja pareiÅ¡kėjų teises ir teisėtus interesus.

Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjai R. K. ir I. K. ir jų atstovė advokatė Lina Å imė patikslintÄ skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti skunde nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.Atsakovės Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovas Vaidotas Jasas teismo posėdžio metu prašė pareiÅ¡kėjų patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.Atsakovė Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2016 m. rugpjūčio 24 d.

įsakymu Nr. 12VÄ®-1042-(14.12.2.) nusprendė pradėti rengti Žemėtvarkos projektÄ , kurio tikslas – parinkti Å«kininko sodybos vietÄ , parinkti žemės Å«kio veiklai reikalingų statinių statybos vietÄ . PareiÅ¡kėjai 2016 m. rugpjūčio 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai pateikė praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti planavimo sÄ lygas kaimo plėtros žemėtvarkos projektui rengti. Atsakovė atsisakė iÅ¡duoti sÄ lygas Žemėtvarkos projektui rengti Žemės sklype, kadangi Žemėtvarkos projekto planavimo tikslai ir uždaviniai prieÅ¡tarauja Bendrojo ir Specialiojo plano sprendiniams.

PaaiÅ¡kina, jog pareiÅ¡kėjų Žemės sklypas pagal BendrÄ jį planÄ patenka į teritorijÄ plane pažymėtÄ indeksais M 4.1 ir T, o pagal Specialųjį planÄ â€“ į teritorijÄ plane pažymėtÄ MŪGK 1.1 – intensyvaus tradicinio Å«kininkavimo Å«kinio prioriteto miÅ¡kingas gamtinis kraÅ¡tovaizdis. Å io tipo kraÅ¡tovaizdyje statyba galima tik esamų sodybų ribose. Vadovaujasi Teritorijų planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 7 d.

įsakymu Nr. D 1-262, 9 punktu ir teigia, kad jei Žemėtvarkos projekto rengimo tikslas ir uždaviniai prieÅ¡tarauja Bendrojo bei Specialiojo plano sprendiniams, atsakovė atsisako iÅ¡duoti planavimo sÄ lygas kaimo plėtros Žemėtvarkos projektui rengti.Nesutinka su tuo, kad rengiant BendrÄ jį ir Specialųjį planÄ buvo padaryta techninė klaida. Rengiant BendrÄ jį bei Specialųjį planÄ nebuvo ir neturėjo bÅ«ti nagrinėjami atskiri žemės sklypai, nebuvo nustatomi reikalavimai atskiriems žemės sklypams, o nustatoma tik erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai, tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir apsaugos priemonės. Tvirtina, jog pareiÅ¡kėjai klaidingai supranta Bendrojo bei Specialiojo plano tikslus ir uždavinius, nes Å¡ių planų rengimo tikslas ir uždaviniai nėra juose atvaizduoti esamÄ padėtį.Nesutinka, kad pareiÅ¡kėjams yra užkertama galimybė naudoti jų nuosavybės teise valdomÄ Å½emės sklypÄ pagal jo paskirtį, kuri įraÅ¡yta Nekilnojamojo turto registre, nes pareiÅ¡kėjai gali savo Žemės sklypÄ naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį, t. y. užsiimti žemės Å«kio veikla.

Teigia, jog galiojantys teritorijų planavimo dokumentai numato galimybę statybÄ vykdyti tik esamų sodybų ribose ir toks apribojimas nereiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėjai negali Žemės sklypo naudoti pagal jo paskirtį.PaaiÅ¡kina, jog nesuprantama NŽT pozicija dėl Žemėtvarkos projekto rengimo pareiÅ¡kėjams priklausiančiame Žemės sklype, kadangi NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2015 m. spalio 14 d. sprendimu 12SD-4319-(14.12.104.) ankstesnio ginčo Žemės sklypo savininko S. G. praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ dėl kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų Å«kininko sodybos vietai parinkti buvo atsisakęs tenkinti, o pasikeitus savininkams analogiÅ¡kas praÅ¡ymas buvo tenkintas.Pabrėžia, jog materialinės teisės normas taiko ne teismas, o vieÅ¡ojo administravimo subjektas, kuris sprendžia klausimÄ dėl administracinio sprendimo priėmimo.

Net ir tenkinus pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ ir pripažinus neteisėtu ir panaikinus atsisakymÄ iÅ¡duoti planavimo sÄ lygas Žemėtvarkos projektui rengti, teismas neturėtų tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo įpareigoti atsakovę iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjams planavimo sÄ lygas Žemėtvarkos projekto rengimui. Trečiasis suinteresuotas asmuo VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdija atsiliepimu praÅ¡o pareiÅ¡kėjų patikslintÄ skundÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 patvirtinta Klaipėdos rajono savivaldybės valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡kų plotų schema, VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijos valstybės patikėjimo teise valdomas valstybinės reikÅ¡mės miÅ¡ko žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) tik ribojasi su pareiÅ¡kėjų Žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nėra miÅ¡ko paskirties žemės sklypas.Trečiojo suinteresuoto asmens VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijos atstovas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , į teismo posėdį neatvyko.

PraÅ¡o bylÄ nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos atsiliepime nurodo, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punkte įtvirtinta nuostata, jog teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiÅ¡koji savivaldybių funkcija, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kėjų reikalavimus spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovas, tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietÄ ir laikÄ , į teismo posėdį neatvyko. PraÅ¡o bylÄ nagrinėti trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad proceso dalyvių neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama trečiųjų suinteresuotų asmenų VÄ® Kretingos miÅ¡kų urėdijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovams nedalyvaujant. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr. (5.1.73)-A5-5072, kuriuo pareiÅ¡kėjams atsisakyta iÅ¡duoti planavimo sÄ lygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Žemėtvarkos projektas) bei 2016 m. lapkričio 14 d. raÅ¡to Nr. (5.1.22)-A5-6363, kuriuo pareiÅ¡kėjams pateikiama informacija dėl teritorijų planavimo dokumentų galimo keitimo ateityje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Panaikinus skundžiamus administracinius aktus, pareiÅ¡kėjai praÅ¡o įpareigoti atsakovę per 3 mėnesių terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakoreguoti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ ir Klaipėdos rajono kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo specialųjį planÄ tokiu bÅ«du, kad Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrajame plane žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«tų priskirtas žemės Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemei (tolygios paskirtys) (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti Å«kininko sodybÄ ), ir Klaipėdos rajono kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo specialiajame plane Å¡is žemės sklypas bÅ«tų priskirtas ŽŪKK 1.2/MŪGK 1.1 teritorijai (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti Å«kininko sodybÄ ) bei įpareigoti atsakovę iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjams planavimo sÄ lygas Žemėtvarkos projekto rengimui.

Faktinės bylos aplinkybės Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėjams nuo 2016 m. birželio 3 d. nuosavybės teise priklauso 3,7275 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Žemės sklypas), kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Byloje nustatyta, jog pareiškėjai 2016 m. rugpjūčio 2 d.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos (minėta, toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriui pateikė praÅ¡ymÄ priimti sprendimÄ dėl Žemėtvarkos projekto rengimo pradžios ir planavimo tikslų. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2016 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 12VÄ®-1042-(14.12.2.) nusprendė pradėti rengti Žemėtvarkos projektÄ , kurio tikslas: parinkti Å«kininko Å«kio sodybos vietÄ , parinkti žemės Å«kio veiklai reikalingų statinių statybos vietÄ .

Projekto uždaviniai: suplanuoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritorijÄ , nustatant Å«kininko Å«kio sodybos statinių statybos zonÄ , suplanuoti kelių iÅ¡dėstymÄ , nustatyti vandens tvenkinio įrengimo vietÄ , suplanuoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritorijÄ , nustatant kitos (kaimo turizmui) paskirties statinių statybos zonÄ . Planavimo organizatorius – I. K. Planavimo organizatorius 2016 m. rugpjūčio 24 d. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti planavimo sÄ lygas Žemėtvarkos projektui rengti.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (5.1.73)-A5-5072 atsisakė iÅ¡duoti planavimo sÄ lygas Žemėtvarkos projektui rengti Žemės sklype, kadangi Žemėtvarkos projekto planavimo tikslai ir uždaviniai prieÅ¡tarauja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano (minėta, toliau – ir Bendrasis planas), patvirtinto 2011 m. vasario 24 d. Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T11-111, bei Klaipėdos rajono kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo specialiojo plano (minėta, toliau – ir Specialusis planas), patvirtinto Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos 2015 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. T11-166, sprendiniams.PareiÅ¡kėjai 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydami iÅ¡taisyti technines klaidas Bendrajame bei Specialiajame plane, trukdančias pareiÅ¡kėjams įgyvendinti savo teises nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 14 d. raÅ¡tu Nr. (5.1.22)-A5-6363 pareiÅ¡kėjus informavo, kad pareiÅ¡kėjų pasiÅ«lymas dėl Žemės sklypo reglamento koregavimo bus įtrauktas į pasiÅ«lymus dėl Specialiojo plano korektÅ«ros. PaaiÅ¡kino, kad Å¡iuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atlieka Bendrojo plano monotoringÄ ir, atsižvelgiant į monotoringo rengėjų pateiktas rekomendacijas bei nustatytas perspektyvines plėtros teritorijas, bus koreguojamas Bendrasis planas.

Å iame raÅ¡te Klaipėdos rajono savivaldybės administracija pareiÅ¡kėjams pasiÅ«lė dalyvauti teritorijų planavimo procese. Dėl 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimo Nr.(5.1.73)-A5-5072 teisėtumo ir pagrįstumo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. (5.1.73)-A5-5072 (toliau – ir skundžiamas sprendimas, Sprendimas) atsisakė iÅ¡duoti planavimo sÄ lygas Žemėtvarkos projekto rengimui. Skundžiamas sprendimas motyvuojamas tuo, kad Žemėtvarkos projekto tikslai (parinkti Å«kininko sodybos vietÄ , parinkti žemės Å«kio veiklai reikalingų statinių statybos vietÄ ) ir uždaviniai (suplanuoti žemės Å«kio paskirties sklypo (sklypų) teritorijÄ , nustatant Å«kininko sodybos statinių statybos zonÄ , suplanuoti kelių iÅ¡dėstymÄ , nustatyti vandens tvenkinio įrengimo vietÄ , suplanuoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritorijÄ , nustatant kitos (fermų, Å«kio, Å¡iltnamių, kaimo turizmo) paskirties statinių statybos zonÄ , suplanuoti kelių iÅ¡dėstymÄ , nustatyti vandens tvenkinio įrengimo vietÄ ), prieÅ¡tarauja Bendrojo ir Specialiojo plano sprendiniams.

Teisiniu Sprendimas priėmimo pagrindu nurodytas Teritorijų planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262, 9 punktas. Lietuvos Respublikos Å«kininko Å«kio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nerengiant detaliųjų planų žemės Å«kio paskirties žemėje Å«kininkas gali statyti vienÄ Å«kininko sodybÄ , iÅ¡skyrus miestams po 1995 m. birželio 1 d. nustatyta tvarka priskirtose teritorijose. Ūkininko sodyba ar pagalbinio Å«kio ir kitos paskirties (fermų, Å«kio, Å¡iltnamių, kaimo turizmo) pastatai statomi nuosavybės teise priklausančiame žemės Å«kio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai, vadovaudamiesi Ūkininko Å«kio įstatymo 11 straipsnio 1 dalimi, siekia statyti naujÄ Å«kininko sodybÄ 3,7275 ha ploto Žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini).

Tuo tikslu pareiÅ¡kėja I. K. 2016 m. liepos 8 d. Å¡iame Žemės sklype įregistravo Å«kininko Å«kį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiÅ¡kindamas Ūkininko Å«kio įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , yra konstatavęs, kad joje yra nustatyta iÅ¡imtis bei lengvata, kuria yra supaprastinamas teritorijos planavimo procesas, tuo pačiu supaprastinamas ir Å«kininko, kaip statytojo, teisių įgyvendinimas. Tačiau Å¡i iÅ¡imtis negali bÅ«ti aiÅ¡kinama ir taikoma atsietai nuo kitų teritorijų planavimo procesÄ reglamentuojančių normų.

Pažymėta, jog ta išimtimi ir lengvata galima pasinaudoti, jei toks žemėtvarkos plano rengimas neprieštarauja planuojamoje teritorijoje galiojantiems aukštesnės galios teritorijų planavimo dokumentams (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014, Administracinė jurisprudencija Nr. 29, 2016, p. 604-605). Taigi, įregistravusi ūkininko ūkį, pareiškėja įgijo teisę pasinaudoti Ūkininko ūkio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta lengvata, jei tai neprieštarauja aukštesnės galios norminiams aktams, tame tarpe ir teritorijų planavimo dokumentams.Kaimo plėtros žemėtvarkos projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugpjūčio 11 d.

įsakymu Nr. 3D-476/D1-429, 6.3 punkte nustatyta, jog kaimo plėtros žemėtvarkos projektai rengiami Å«kininko sodybos vietai ir (ar) žemės Å«kio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti. Taisyklių 9 punktas numato, jog kaimo plėtros žemėtvarkos projektų Å«kininko sodybos vietai ir (ar) žemės Å«kio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti teritorijų planavimo uždaviniai yra: suplanuoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypo (sklypų) teritorijÄ , nustatant Å«kininko sodybos ribas ir Å«kininko sodybos statinių statybos zonÄ (žemės sklypo dalis (dalys), kurioje (kuriose) galima numatoma statyba), žemės Å«kio veiklai vykdyti reikalingų kitos (fermų, Å«kio, Å¡iltnamių, kaimo turizmo) paskirties pastatų ir inžinerinių statinių statybos zonÄ , taip pat numatyti žemės tvarkymo priemones, reikalingas planuojamai žemės Å«kio veiklai vykdyti, nepažeidžiant aplinkosaugos, paveldosaugos, žemės Å«kio paskirties žemės naudojimo ir tvarkymo reikalavimų.

Taisyklių 23.1 punktas numato, jog pagal planavimo organizatoriaus ar jo įgalioto asmens praÅ¡ymÄ planavimo sÄ lygas pateikia savivaldybės administracijos direktorius. Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad kaimo plėtros žemėtvarkos projekto sprendiniai turi neprieÅ¡tarauti galiojantiems aukÅ¡tesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir turi bÅ«ti suderinti su to paties lygmens galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais.Teritorijų planavimo sÄ lygų iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d.

įsakymu Nr. D1-262, 9 punktas numato, jog jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento <...> uždaviniai prieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sÄ lygos neiÅ¡duodamos. Planavimo organizatoriui pateikiamas motyvuotas atsakymas, nurodant konkrečius teisės aktų straipsnius ir nuostatas ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, draudžiančius numatomÄ veiklÄ , taip pat nurodant planuojamoje teritorijoje iÅ¡duotas kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimo planavimo sÄ lygas, kurias įgyvendinus rengiamais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, planuojama veikla taptų negalima.Ä®vertinus aptartas teisės aktų nuostatas, spręstina, kad Žemėtvarkos projekto sprendiniai negali prieÅ¡tarauti galiojantiems aukÅ¡tesniojo lygmens teritorijų planavimo dokumentams (Taisyklių 37 punktas).

Tuo atveju, jei numatomo rengti teritorijų planavimo dokumento uždaviniai prieÅ¡tarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, planavimo sÄ lygos neiÅ¡duodamos (ApraÅ¡o 9 punktas). Minėtos nuostatos imperatyviai draudžia rengti Žemėtvarkos projektÄ , kurio sprendiniai neatitinka aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų. Pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiÅ¡kai ir raÅ¡tu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sÄ lygų sprendiniai.

To paties straipsnio 1 dalyje pateikta bendrojo plano sÄ voka, pagal kuriÄ bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktÅ«ra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. To paties straipsnio 15 dalyje numatyta, jog specialiojo teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės. Teritorijų planavimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalis numato, kad savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendrieji planai privalomi visiems suplanuotoje teritorijoje veikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms, jeigu detalieji planai neparengti.

Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 2 dalis numato, jog savivaldybės tarybos patvirtinti savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų (iÅ¡skyrus specialiojo teritorijų planavimo žemėtvarkos dokumentus) sprendiniai konkretizuoja savivaldybės bendrojo plano sprendinius ir savivaldybės tarybos sprendimu specialiojo teritorijų planavimo dokumentai pripažįstami savivaldybės bendrojo plano sudedamÄ ja dalimi. Kitų patvirtintų savivaldybės lygmens ar vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, o rengiant, keičiant ar koreguojant savivaldybės lygmens bendrÄ jį planÄ integruojami į bendrojo plano sprendinius.

Teritorijų planavimo įstatymo 50 straipsnyje nustatyta, jog pagal Å¡io įstatymo reikalavimus rengiami nauji teritorijų planavimo dokumentai turi neprieÅ¡tarauti galiojantiems aukÅ¡tesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentams ir privalo įvertinti galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius.Remiantis Bendrojo plano sprendinių Žemės naudojimo ir apsaugos reglamentų brėžiniu, pareiÅ¡kėjams nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) patenka į teritorijÄ Bendrajame plane pažymėtÄ indeksais M 4.1 ir T.

Pagal Bendrojo plano sprendinius, teritorija M 4.1 – intensyvaus tradicinio Å«kininkavimo Å«kinių miÅ¡kų sklypai. Intensyvaus Å«kinio pritaikymo reglamentų subnatÅ«ralus kraÅ¡tovaizdis. Å is miÅ¡kų naudojimo bÅ«das numatomas teritorijose, kur vyrauja eksploataciniai (IV grupės) miÅ¡kų plotai, nepatenkantys į jautriausias gamtines teritorijas, Å¡iuose miÅ¡kuose bÅ«tina užtikrinti racionalų, tolygų ir nepertraukiamÄ miÅ¡ko iÅ¡teklių naudojimÄ bei miÅ¡kų produktyvumo didinimÄ , auginamos medienos kokybės gerinimÄ .

MiÅ¡kai turi bÅ«ti tvarkomi, naudojami ir atkuriami pagal miÅ¡kotvarkos projektÄ . Teritorija T – inžinerinės infrastruktÅ«ros teritorijos. Visų rÅ«Å¡ių transporto, inžinerinių, energetinių statinių bei inžinerinių tinklų teritorijos. Komunikacinės – inžinerinės paskirties žemės kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonos – tai stambesnių transporto ir inžinerinės infrastruktÅ«ros objektų sklypai. Å ios teritorijos tvarkomos pagal atliekamų funkcijų, technologijų ir reikiamos aptarnavimo infrastruktÅ«ros kÅ«rimo reikalavimus.

Magistraliniams dujotiekiams nustatomi atitinkami vietovės klasės vieneto apribojimai. Ekstensyviai arba intensyviai technogenizuojamos aplinkos reglamentų technologinis kraÅ¡tovaizdis.Ä®vertinus Bendrojo plano sprendinius ir brėžinį, spręstina, jog pareiÅ¡kėjų Žemės sklypas (pagal Bendrojo plano sprendinius) yra priskirtas miÅ¡kų Å«kio paskirties žemės sklypams. Akcentuotina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, iÅ¡skyrus įstatymuose numatytas specialias iÅ¡imtis, pagal bendrÄ jÄ taisyklę miÅ¡kų Å«kio paskirties žemėje gali bÅ«ti statomi tik Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir Lietuvos Respublikos miÅ¡kų įstatyme <...> nurodyti statiniai – miÅ¡ko keliai, kvartalų, technologinės ir prieÅ¡gaisrinės linijos, medienos sandėlių bei kitų su miÅ¡ku susiję įrenginiai, poilsio aikÅ¡telės, žvėrių paÅ¡arų aikÅ¡telės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, aiÅ¡kinant ir taikant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymÄ ir administravimÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, apibendrinimas.

Administracinė jurisprudencija Nr. 29, 2016, p. 607).IÅ¡ Specialiojo plano iÅ¡traukos matyti, jog pareiÅ¡kėjų Žemės sklypas patenka į teritorijÄ plane pažymėtÄ MŪGK 1.1 – intensyvaus tradicinio Å«kininkavimo Å«kinio prioriteto miÅ¡kingas gamtinis kraÅ¡tovaizdis. Å io tipo kraÅ¡tovaizdyje statyba galima tik esamų sodybų ribose. Byloje nėra ginčo, jog pareiÅ¡kėjai Žemėtvarkos projektu siekia naujÄ sodybÄ , tam parenkant statybos vietÄ . PareiÅ¡kėjų Žemės sklypui patenkant į teritorijÄ , kurioje Å«kininko sodybos statyba yra neleidžiama (iÅ¡skyrus statybÄ tik esamų sodybų ribose), todėl tokie Žemėtvarkos projekto tikslai ir uždaviniai prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teritorijų planavimo dokumentams –Bendrojo ir Specialiojo plano sprendiniams.

PareiÅ¡kėjai skunde akcentuoja, jog jiems nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas yra žemės Å«kio paskirties, todėl mano, kad nei Bendrojo plano, nei Specialiojo plano sprendiniai negali riboti ar keisti jų teise naudoti žemę pagal realiÄ numatytÄ ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ paskirtį. Teismas su minėtu pareiÅ¡kėjų argumentu nesutinka, kadangi pareiÅ¡kėjai negalėjimÄ Å½emės sklypÄ naudoti pagal jo paskirtį iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad savo Žemės sklype negali statyti sodybos, nors specialiajame įstatyme – Ūkininko Å«kio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje yra numatyta galimybė Žemės sklype statyti Å«kininko sodybÄ .

Kaip ir minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad Ūkininko Å«kio įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta iÅ¡imtis numato supaprastintÄ teritorijų planavimo procesÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad negali bÅ«ti paisoma kitų teritorijų planavimo dokumentų (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602-827/2014). Todėl aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjai negali žemės Å«kio paskirties žemėje statyti Å«kininko sodybos, dar nereiÅ¡kia, kad jie negali naudoti Žemės sklypo pagal jo tiesioginę paskirtį – užsiimti žemės Å«kio veikla.

Akcentuotina, kad nei Bendrojo, nei Specialiojo plano sprendiniai nedraudžia pareiÅ¡kėjams naudoti jiems priklausančio Žemės sklypo pagal jo tiesioginę paskirtį – užsiimti žemės Å«kio veikla. Be to, dėl Å¡ios aplinkybės nagrinėjamoje byloje ginčo nėra. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pareiÅ¡kėjų argumentas, kad jie negali naudoti savo Žemės sklypo pagal jo paskirtį, laikytinas nepagrįstu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. rugsėjo 7 d. sprendime Nr.(5.1.73)-A5-5072 aiÅ¡kiai nurodė aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, kuriomis atsisakė iÅ¡duoti planavimo sÄ lygas Žemėtvarkos projektui rengti.

T. y., skundžiamas sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus pagrįsti jį objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.  Dėl 2016 m. lapkričio 14 d. raÅ¡to Nr. (5.1.22)-A5-6363 teisėtumo ir pagrįstumo Byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjai 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydami artimiausiu metu organizuoti Bendrojo ir Specialiojo plano koregavimÄ , siekiant iÅ¡taisyti jame esančias technines klaidas ir paÅ¡alinti kliÅ«tis trukdančias pareiÅ¡kėjams įgyvendinti savo teises jiems priklausančiame Žemės sklype.

Prašyme nurodė, kad Bendrajame ir Specialiajame plane yra padarytos techninės klaidos, kadangi pareiškėjų Žemės sklype miško nėra. Teigė, jog šiuose teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo tiksliai nubrėžtos ribos tarp žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemės. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. (5.1.22)-A5-6363 (toliau – ir skundžiamas raštas, Raštas) pareiškėjus informavo, kad jų pasiūlymas dėl Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) reglamento koregavimo bus įtrauktas į pasiūlymus dėl Specialiojo plano korektūros.

Nurodė, kad Å¡iuo metu Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atlieka Bendrojo plano monotoringÄ ir atsižvelgiant į monotoringo rengėjų pateiktas rekomendacijas bei nustatytas perspektyvines plėtros teritorijas bus koreguojamas Bendrasis planas. PareiÅ¡kėjams pasiÅ«lyta dalyvauti teritorijų planavimo procese. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimÄ rengti atitinkamÄ dokumentÄ priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant Å¡iame įstatyme numatytÄ teritorijų planavimo procesÄ ir tÄ pačiÄ dokumento tvirtinimo procedÅ«rÄ .

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami tais atvejais, kai sprendimÄ rengti atitinkamÄ teritorijų planavimo dokumentÄ priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos nusprendžia iÅ¡ esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (vieÅ¡uoju) interesu. Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalis numato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai koreguojami, kai atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais Å¡io įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.Ä®vertinus aptartÄ teisinį reglamentavimÄ , spręstina, jog kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai gali bÅ«ti keičiami, kai valstybės ar savivaldybės institucija nusprendžia iÅ¡ esmės keisti kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinius ar kai tai susiję su vieÅ¡uoju interesu, o teritorijų planavimo dokumentai koreguojami – kai nekeičiama sprendinių esmė.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių (toliau – ir Rengimo taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 76 punkte nurodyta, jog savivaldybės bendrojo plano techninė klaida – spausdinimo, skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikimo ar kita klaida, kuriÄ iÅ¡taisius nekinta savivaldybės bendrojo plano sprendinio esmė. Rengimo taisyklių 139.3 punkte nustatyta, jog galiojantys bendrieji planai koreguojami, kai atliekami bendrojo plano esmės nekeičiantys pakeitimai: 139.3.1. bendrajame plane taisomos techninės klaidos (brėžiniuose ir tekstinėje dalyje) ir kt.

Rengimo taisyklėse nėra pateiktas specialiojo plano techninės klaidos apibrėžimas, vienok įvertinus pateiktÄ detaliojo plano techninės klaidos apibrėžimÄ , spręstina, jog pagal Rengimo taisyklių nuostatas teritorijų planavimo dokumento techninė klaida iÅ¡ esmės suprantama kaip spausdinimo, skaičiavimo ar faktinių duomenų neatitikimo klaida, kuriÄ iÅ¡taisius nekinta teritorijų planavimo dokumento sprendiniai. Atsižvelgiant į tai, teismas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) vadovaujasi Å¡iuo techninės klaidos apibrėžimu ir spręsdamas, ar nebuvo padaryta techninių klaidų ne tik Bendrajame plane, tačiau ir Specialiajame plane.

Bendruoju ir Specialiuoju planu buvo nustatytos erdvinės teritorijos koncepcija, teritorijos naudojimo kryptys, kuriuose nustatytas teritorijų naudojimo bÅ«das, apsaugos zonos ir kt. Ä®vertinęs Å¡iuos teritorijų planavimo dokumentus (jų brėžinius), teismas sprendžia, kad juose nėra padarytų spausdinimo ar skaičiavimo klaidų, kurios įtakotų pareiÅ¡kėjų Žemės sklypo priskyrimÄ atitinkamai teritorijos apsaugos zonai. Å iuo atveju nėra techninė klaida ir tai, kad pareiÅ¡kėjų Žemės sklypas pagal BendrÄ jį planÄ priskirtas miÅ¡kų Å«kio sklypams, o Specialiuoju planu juose draudžiama statyti Å«kininko sodybÄ , kadangi tokiais sprendiniais buvo nustatytas bÅ«tent toks teritorijos naudojimo režimas.

Å iuo atveju, tiek Bendrajame, tiek Specialiajame plane koregavus teritorijos tvarkymo ir naudojimo ribas, kistų teritorijų tvarkymo ir apsaugos zonos, todėl iÅ¡ esmės pasikeistų Å¡ių planų sprendiniai. Todėl pareiÅ¡kėjų Žemės sklypo priskyrimas teritorijai – miÅ¡kų Å«kio sklypams, kurioje negalima Å«kininko sodybos statyba (iÅ¡skyrus statybÄ tik esamų sodybų ribose), nelaikytina techninė klaida, kuriÄ , nekeičiant Å¡ių planų sprendinių, galėtų iÅ¡taisyti atsakovė.

Teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimÄ dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius. Fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi iniciatyvos teisę siÅ«lyti planavimo organizatoriui koreguoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentÄ Å¡io įstatymo 6 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis numato, jog fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ar jų padaliniai, kitos organizacijos ar jų padaliniai turi planavimo iniciatyvos teisę ir gali Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis tik savo valia ir sprendimu teikti savivaldybei ar kitų įstatymų nustatytiems specialiojo teritorijų planavimo organizatoriams pasiÅ«lymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos ir reikalavimai bei apsaugos principai. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas.

Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 16 dalį, specialusis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas tam tikroms veikloms reikalingų teritorijų ir saugomų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonėms nustatyti. Pagal minėtas Teritorijų planavimo įstatymo nuostatas, fiziniai asmenys turi iniciatyvos teisę siÅ«lyti planavimo organizatoriui rengti ar keisti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentÄ , tačiau ne aukÅ¡tesnės galios teritorijų planavimo dokumentÄ .

Remiantis aptartomis Teritorijų planavimo įstatymo nuostatomis, spręstina, jog Bendrieji ir Specialieji planai nustato teritorijos naudojimo ir apsaugos principus, tačiau jų nedetalizuoja, t. y. jie nepriskiriami vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentams. Teritorijos konkretų naudojimo režimÄ nustato detalieji planai ar jiems prilygintieji planai, kurie laikytini vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai, dėl kurių koregavimo ir keitimo iniciatyvos teisę turi fiziniai asmenys. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjai neturi iniciatyvos teisės siÅ«lyti planavimo organizatoriui rengti ar keisti ne vietos lygmens teritorijų planavimo dokumento – Bendrojo ar Specialiojo plano sprendinių, kuriais nustatoma teritorijos erdvinė struktÅ«ra, teritorijos, reikalavimai, apsaugos principai ir kita.

Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, skundžiamu raÅ¡tu atsakydama į pareiÅ¡kėjų 2016 m. spalio 18 d. praÅ¡ymÄ dėl Bendrojo ir Specialiojo plano keitimo organizavimo, turėjo teisę pareiÅ¡kėjus informuoti apie tai, kad pareiÅ¡kėjų pasiÅ«lymas dėl Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) reglamento koregavimo bus įtrauktas į pasiÅ«lymus dėl Specialiojo plano korektÅ«ros bei pasiÅ«lyti aktyviai dalyvauti teritorijų planavimo procese.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei į tai, kad skundžiamas raÅ¡tas iÅ¡ esmės atitinka VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus reikalavimas, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjai taip pat praÅ¡o įpareigoti atsakovę per 3 mėnesių terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakoreguoti BendrÄ jį planÄ ir Specialųjį planÄ tokiu bÅ«du, kad Bendrajame plane žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastro numeris (duomenys neskelbtini), bÅ«tų priskirtas žemės Å«kio ir miÅ¡kų Å«kio paskirties žemei (tolygios paskirtys) (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti Å«kininko sodybÄ ), ir Specialiajame plane Å¡is žemės sklypas bÅ«tų priskirtas ŽŪKK 1.2/MŪGK 1.1 teritorijai (ar kitai paskirčiai, neribojančiai teisės statyti Å«kininko sodybÄ ).

Ä®vertinus byloje nustatytas aplinkybes ir pareiÅ¡kėjų patikslinto skundo reikalavimÄ , akivaizdu, jog pareiÅ¡kėjai siekia, kad bÅ«tų pakeisti Bendrojo ir Specialiojo plano sprendiniai, o ne korektÅ«ros (techninė) klaida.Kaip ne kartÄ yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bendrasis planas yra norminis administracinis aktas, o specialieji planai gali bÅ«ti priskiriami prie individualių arba prie norminių teisės aktų, priklausomai nuo Å¡io dokumento reguliavimo turinio, apimties ir kitų kriterijų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-778/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais.

Jie visada abstraktÅ«s ir apjungia tipinėmis, rÅ«Å¡inėmis savybėmis panaÅ¡ius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje. <…> Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibÅ«dina jų taikymo apimtį ir privalomumÄ (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobÅ«dį) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-63/2003, 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS438-464/2009, 2016 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1022-492/2016).Byloje nustatyta, jog tiek Bendrasis, tiek Specialusis planas nustato teritorijos tvarkymo principus, apsaugos, kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo zonas ir kt.

Tai yra, minėti planai (tiek Bendrasis, tiek Specialusis) nustato tam tikrus draudimus, ribojimus ar leidimus visoje teritorijoje ar tam tikrose dalyse. Pažymėtina, jog Å¡ie nustatymai yra programinio, ne vienkartinio pobÅ«džio, orientuoti į ateitį, numatyti taikyti daug kartų ir yra skirti individualiais požymiais neapibÅ«dintų asmenų grupei. Vadinasi, Bendrasis ir Specialusis planas yra norminiai administraciniai aktai.Kaip ne kartÄ yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, praÅ¡yti iÅ¡tirti ar pakeisti norminį administracinį aktÄ turi teisę tik Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyti subjektai (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-566/2009, 2013 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1764/2013, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-1052/2014, 2016 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-927-502/2016).

ABTÄ® 112 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į administracinį teismÄ praÅ¡ydami iÅ¡tirti, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ , turi teisę Seimo nariai, Seimo kontrolieriai, vaiko teisių apsaugos kontrolierius, lygių galimybių kontrolierius, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės pareigÅ«nai, bendrosios kompetencijos ir specializuoti teismai, prokurorai ir profesinės savivaldos asociacijos, įsteigtos pagal įstatymÄ vykdyti vieÅ¡Ä sias funkcijas.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad bÅ«tų iÅ¡tirta, ar savivaldybių administravimo subjekto priimtas norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ , su pareiÅ¡kimu į administracinį teismÄ turi teisę kreiptis ir savivaldybių veiklos priežiÅ«rÄ vykdantys Vyriausybės atstovai.Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai nėra tarp subjektų, kuriems suteikta teisė kreiptis abstrakčiu praÅ¡ymu iÅ¡tirti norminio administracinio akto teisėtumÄ (ABTÄ® 112 straipsnio 1 ir 2 dalys).

ABTÄ® 113 straipsnio 1 dalis numato, kad praÅ¡yti administracinio teismo pradėti tyrimÄ , ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymÄ ar Vyriausybės norminį teisės aktÄ , turi teisę Å¡io įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (tame tarpe ir pareiÅ¡kėjai) nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad kai nėra pagrindo atmesti praÅ¡ymÄ arba kai nagrinėdamas individualiÄ jÄ bylÄ pats administracinis teismas suabejoja norminio administracinio akto, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, teisėtumu, teismas nutartimi sustabdo individualiosios bylos nagrinėjimÄ ir, jeigu tokio akto teisėtumo tyrimas priskirtas jo kompetencijai, nusprendžia pradėti tyrimÄ .Skundu pareiÅ¡kėjai praÅ¡o įpareigoti atsakovę atitinkamai pakoreguoti Bendrojo ir Specialiojo plano sprendinius (pagal bylos aplinkybes, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ esmės nori, kad bÅ«tų keičiami norminių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai), tačiau teismui nepateikė konkretaus praÅ¡ymo iÅ¡tirti Bendrojo ir Specialiojo plano nuostatų ryÅ¡ium su nagrinėjama administracine byla.

Kartu pažymėtina ir tai, jog Å¡ioje byloje teismui nekyla abejonės dėl Bendrojo ar Specialiojo plano sprendinių teisėtumo, kiek tai susiję su Å¡ioje byloje nagrinėjamais klausimais, todėl teismas sprendžia, jog nėra pagrindo pradėti norminių administracinių aktų tyrimÄ .Remiantis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų skundo reikalavimo ir įpareigoti Klaipėdos rajono savivaldybės administracijÄ per 3 mėnesių terminÄ nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pakoreguoti Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijos bendrÄ jį planÄ ir Klaipėdos rajono kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo specialųjį planÄ .

Nagrinėjamoje byloje netenkinus pagrindinių patikslinto skundo reikalavimų, t. y. nepanaikinus skundžiamų administracinių aktų bei neįpareigojus atsakovę koreguoti BendrÄ jį ir Specialųjį planÄ , nėra pagrindo tenkinti iÅ¡vestinį reikalavimÄ ir įpareigoti atsakovę iÅ¡duoti pareiÅ¡kėjams planavimo sÄ lygas kaimo plėtros žemėtvarkos projekto rengimui (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu, pareiÅ¡kėjų patikslintas skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų PareiÅ¡kėjai patikslintu skundu iÅ¡ atsakovės praÅ¡o priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ABTÄ® 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjų patikslintas skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija nusprendžia: PareiÅ¡kėjų R. K. ir I. K. patikslintÄ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Netenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjos                                                                                                        Dalia Gumuliauskienė Eglė Kiaurakytė Vida Stonkuvienė