2025-05-28 Nr. AB-9256-3-61-3-01506-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-567-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01506-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. V., A. D., R. S. ir A. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų J. V., A. D., R. S. ir A. S. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai J. V., A. D., R. S. ir A. S. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) sprendimą, įformintą 2025 m. vasario 28 d. Nr. 1SS-126-(5.75 Mr.) „Dėl Jūsų skundo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2023 m. lapkričio 24 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1285-(14.8.2.) (toliau – ir Įsakymas).

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų skundą kaip nenagrinėtiną administracinio proceso tvarka ir išaiškino, kad pareiškėjai dėl reikalavimų panaikinti Sprendimą ir Įsakymą gali kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas nustatė, kad pareiškėjai yra Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v. (toliau – ir Žemės sklypas), nuomininkai. Pareiškėjams priklauso patalpos pastate 1B4b, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Teismas nurodė, kad pareiškėjai, nesutikdami su Įsakymu, pateikė skundą NŽT, kuri, išnagrinėjusi ginčą privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, Sprendimu pareiškėjų skundo netenkino. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų teigimu, Įsakymu sukurta teisinė situacija, pažeidžianti pareiškėjų, kaip Žemės sklypo dalies teisėtų naudotojų / nuomininkų, teises, prieštarauja galiojančiam anksčiau priimtam administraciniam aktui bei dvišaliams nuomos sandoriams, kurių keitimas galimas tik šalių susitarimu.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai teismui skundžia Įsakymą dėl Žemės sklypo dalių nustatymo bei Sprendimą, kuriuo Įsakymas paliktas galioti, t. y. keliamas ginčas dėl naudojamo valstybei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalių.

Teismas nurodė, kad administracinio ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne tik vieno iš ginčijamo teisinio santykio subjekto ypatumai, statusas ar jo atliktų veiksmų formalioji išraiška, bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (esmė).

Teismas nurodė, kad Specialioji teisėjų kolegija savo nutartyse ne kartą yra nurodžiusi, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, grindžiami Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Taisyklės), yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas konstatavo, kad ginčas dėl Įsakymo, kuriame nustatytos naudojamo valstybinės žemės sklypo dalys, reikalingos jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.).

Teismas nurodė, skundžiamas Sprendimas priimtas išnagrinėjus pareiškėjų skundą dėl Įsakymo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, todėl dėl šio sprendimo teisėtumo pasisakyti taip pat turėtų bendrosios kompetencijos teismas.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionu administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų skundą dėl Sprendimo ir Įsakymo panaikinimo priimti.

Pareiškėjai nurodo, kad skundas Regionų administraciniam teismui buvo pateiktas laikantis skundžiamame NŽT Sprendime nurodytos tvarkos, ir pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjų skundą, paneigė pareiškėjų teisę į veiksmingą teisminę gynybą.

Pareiškėjai nurodo, kad NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2023 m. lapkričio 24 d. priėmė Įsakymą dėl Žemės sklypo dalių nustatymo, kurį pareiškėjai apskundė NŽT direktoriui. NŽT 2024 m. vasario 2 d. raštu Nr. 1SD-776-(6.1 E.) „Dėl skundų nagrinėjimo“ (toliau – ir 2024 m. vasario 2 d. raštas) pareiškėjų skundą paliko nenagrinėtu. Pareiškėjai, nesutikdami su NŽT 2024 m. vasario 2 d. raštu, kreipėsi į Regionų administracinį teismą. Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1187-743/2025 pareiškėjų skundą patenkino, panaikino 2024 m. vasario 2 d. raštą ir įpareigojo NŽT pareiškėjų skundą išnagrinėti iš naujo. Pareiškėjai akcentuoja, kad minėtą bylą išnagrinėjęs teismas nenurodė, jog ginčas neteismingas administraciniam teismui.

Pareiškėjai nurodo, kad NŽT, iš naujo išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, skundžiamu Sprendimu pareiškėjų skundo netenkino, bei nurodė, kad šis Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Pareiškėjai pažymi, kad administracinių teismų praktika nagrinėjant analogiškas bylas yra skirtinga, nes, pvz., Regionų administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla Nr. eI3-16901-609/2024 pagal identiškus kitų pareiškėjų reikalavimus dėl tų pačių administracinių aktų panaikinimo.

Pareiškėjų teigimu, šiuo atveju aktualus teisinis santykis yra neabejotinai administracinio pobūdžio. Pareiškėjai pažymi, kad Specialioji teisėjų kolegija, nustatydama kilusio ginčo pobūdį, įvertina suinteresuoto asmens teikiamus argumentus ir reikalavimus, ir tais atvejais, kai suinteresuoto asmens teisinė argumentacija grindžiama, pvz., teisės normomis, kurios priskirtinos viešajai teisei, atsiranda pagrindas manyti, kad ginčas kilęs iš administracinių teisinių santykių ir dėl šios priežasties priskirtinas nagrinėti administraciniams teismams. Taip pat reikšminga aplinkybė yra suinteresuoto asmens teismui teikiami reikalavimai.

Pareiškėjai nurodo, kad jų skundas paduotas laikantis Sprendime įvardintos jo apskundimo tvarkos, jis grindžiamas teisės normomis, kurios priskirtinos viešajai teisei, t. y. šiuo atveju ginčas yra akivaizdžiai administracinio pobūdžio.

Pareiškėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagristai konstatavo, jog pareiškėjų inicijuotas ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Be to, net ir tokiu atveju, jei Regionų administraciniam teismui kilo abejonių dėl šios bylos rūšinio teismingumo, negalėjo būti atsisakyta priimti pareiškėjų skundą, kadangi tokiu būdu paneigta pareiškėjų teisė į veiksmingą teisminę gynybą, nes teismas dėl bylos rūšinio teismingumo privalėjo kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, o šiai išsprendus teismingumo klausimą teisminis bylos nagrinėjimas privalėjo būti atliekamas / tęsiamas kompetentingame teisme.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutarties atsisakyti priimti pareiškėjų skundą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, inter alia (be kita ko), valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022).

Pareiškėjai yra Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuomininkai, kadangi pareiškėjams priklauso patalpos Žemės sklype esančiame pastate 1B4b, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ginčijamu Įsakymu nustatytos 0,9447 ha ploto valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune, esantiems pastatams eksploatuoti reikalingos dalys, tarp jų – ir pastatui lB4b (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, nustatęs, kad jis yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teisėjų kolegija pažymi, kad be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose, įgyvendindami atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas.

Valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų.

Ginčijamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis. Pareiškėjai savo skundo reikalavimus iš esmės grindžia tuo, kad, jų teigimu, Įsakymu nustatytos Žemės sklypo dalys neatitinka jų nuomos sutartyse nurodytų sąlygų.

Taigi, nagrinėjamu atveju, ginčas yra kyla iš teisinių santykių, susijusių su valstybinės žemės sklypo nuoma, kuriuose NŽT veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis, t. y. pareiškėjų keliamas ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-844-629/2018). Todėl Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, neapsprendžia bylos rūšinio teismingumo.

Kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija, kurią sudaro Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas ir po vieną šių teismų pirmininkų paskirtą teisėją (ABTĮ 22 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilus abejonių dėl bylos teismingumo, nebuvo pagrindo kreiptis į specialiąją kolegiją dėl bylos teismingumo. Taip pat pažymėtina, kad, skundžiama nutartimi, pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, t. y. skundžiama nutartimi byla nebuvo nutraukta ar skundas paliktas nenagrinėtas, taigi pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo perduoti bylą nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

Kitos pareiškėjų atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, taip pat ir aplinkybės, susijusios su kitų bylų nagrinėjimu pirmosios instancijos administraciniame teisme, nėra reikšmingos sprendžiant dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, bei priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjų skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniuose teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų J. V., A. D., R. S. ir A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys