Legislator Case Law & Legislation
10f71988-cd73-449b-b058-afa5fa3fa997 AI generated

10f71988-cd73-449b-b058-afa5fa3fa997 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 10f71988-cd73-449b-b058-afa5fa3fa997
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, gynėjams adv. ArÅ«nui Abraičiui, Valdui Kersnauskui, nuteistiesiems D. P. , S. P. , A. P. ,            vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. P. , S. P. , A.

Legislator headnote

AI generated

10f71988-cd73-449b-b058-afa5fa3fa997 · Vilniaus apygardos teismas: ArÅ«nui Abraičiui, Valdui Kersnauskui, nuteistiesiems D. P. , S. P. , A. P. ,            vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. P. , S. P. , A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja Daiva Pranytė–Zalieckienė Baudžiamoji byla Nr

Pranešėja Daiva

Pranytė–Zalieckienė                                           Baudžiamoji byla

Nr. 1A-890/2010

Teisėja Liudmila

Kuzmickienė                                                        Procesinio

sprendimo kategorija:

 (S)

1.2.26.2.1.; 1.2.4.6.8.; 2.1.7.4.; 1.1.8.1.1.;

2.1.15.1.; 2.1.14.; 2.1.15.3.3.; 2.4.6.3.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Pranytės - Zalieckienės, teisėjų Lauretos Ulbienės, Stasio Lemežio, sekretoriaujant Linai Butkuvienei,

dalyvaujant prokurorei Margaritai Valantiejienei, gynėjams adv. Arūnui Abraičiui, Valdui Kersnauskui, nuteistiesiems D. P. , S. P. , A. P. ,

           vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistųjų D. P. , S. P. , A.

P. apeliacinius skundus dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio

1 d. nuosprendžio, kuriuo:

           S.

P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. vieÅ¡aisiais darbais Å¡eÅ¡iems mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.

A.

P. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 7 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, subendrintos ir paskirta A. P. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., A. P. paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiems turtinę žalÄ .

D.

P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės atėmimu 5 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d., prie Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 2 metų 11 dienų bausmės

iš dalies pridėta šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta D. P. galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams

3 mėnesiams.

Solidariai iš S. P. , A. P. ir D.

P. Valstybinei ligonių kasai nukentėjusiųjų gydymo išlaidų atlyginimui priteista 5759,00 Lt.

Solidariai iš S. P. , A. P. ir D.

P. nukentėjusiajam  P. U. priteista 473 Lt turtinei ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam V. S. -

438 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiajam A. L. - 180 Lt turtinei ir 1000 Lt neturtinei žalai

atlyginti.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

S.

P. , A. P. , D. P. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, viešoje vietoje įžūliu elgesiu

demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, o A. P. nuteistas ir už tai, kad dėl chuliganiÅ¡kų paskatų

nesunkiai sutrikdė sveikatÄ , o bÅ«tent:

2008 m. birželio

8 d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimyje, kitų asmenų akivaizdoje, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, A. P. iššovus iÅ¡ dujinio pistoleto ne mažiau 4 šūvių, iÅ¡ jų 3 šūvius - nukentėjusiajam V. S. į nugarÄ , S.

P. pargriovė V. S. ant žemės, spardė jį kartu su D. P. į įvairias kÅ«no vietas, be to, D. P. sudavė V. S. 1 kartÄ kumščiu į veidÄ , dėl ko S. P. bendrais veiksmais su D. P. nukentėjusiajam

V. S. dėl kraujosruvos deÅ¡inės akies srityje, galvos smegenų sukrėtimo, nepilnai sugijusios deÅ¡inės girnelės pakartotinio lūžimo, padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , be to, toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu S. P. parodžius į sėdintį

P. U. , A. P. suėmė P. U. už kaklo, pargriovė ant žemės, gulinčiam P. U. sudavė ne mažiau 3 smÅ«gių metaliniu vamzdžiu į galvÄ

ir pečius, dėl ko nukentėjusiajam P. U. dėl muÅ¡tinės žaizdos pakauÅ¡yje, kraujosruvos kairės akies srityje, galvos smegenų sukrėtimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , dėl apatinio žandikaulio lūžimo padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , po to, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų A.

P. sudavė 1 smÅ«gį metaliniu vamzdžiu T. C. į kaktÄ , dėl ko nukentėjusiajam T. C. sukėlė fizinį skausmÄ , po ko  tęsdami savo nusikalstamÄ veikÄ , toje pačioje vietoje, tuo pačiu metu, iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, A. P. veikdamas kartu su S. P. sudavė

A. L. ne mažiau 1 karto metaliniu vamzdžiu į pakaušį ir A. L. parkritus ant žemės, A. P. su S. P. mušė rankomis ir kojomis gulintį A. L.

, spardė ne mažiau 4 spyriais į Å¡onus ir pečius, dėl ko bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. L. dėl trijų kirstinių žaizdų virÅ¡ugalvyje ir galvos smegenų sukrėtimo padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Nuteistasis D. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. jo atžvilgiu priimtÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį ir priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Apelianto teigimu, jis jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė, jis turi alibi. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis Å¡ventė savo gimtadienį draugo S. C. pirtyje T., todėl tuo pačiu metu negalėjo bÅ«ti ir T. ir Z. rajone, (duomenys neskelbtini).

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad teismas jį pripažino kaltu remdamasis

nukentėjusiojo V. S. parodymais, kurie nėra nuoseklūs. 2008 m. liepos 10 d. V. S. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad iš

automobilio „VW Golf” iÅ¡lipo trys S., D., A. P. . Iššovė ir Å¡audė D. P. . Å i, V. S. pateikta aplinkybė nepasitvirtino, nes kaltinimÄ palaikęs

prokuroras T. J. , kaltinimÄ pakeitė (faktines aplinkybes) nurodydamas, kad Å¡audė ne D., o kaltinamasis A. P. . Nukentėjusysis P. U. aiÅ¡kiai nurodė, kad įvykio vietoje matė kaltinamuosius S. ir A. P. , tačiau D. nematė. Nukentėjusieji A.

L. , T. C. - D. P. įvykio vietoje nematė. Liudytojas D.

U. ir kiti D. P. nematė. Apelianto įsitikinimu, pagrįstai kyla abejonės, kaip liudytojai aiškiai įvardina įvykyje dalyvavusius nuteistuosius A. P. ir S.

P. , o jo nematė. Apelianto teigimu, jo alibi patvirtina liudytojas S. C. , tačiau šio liudytojo parodymus teismas vertina kritiškai.

Teismas remiasi prielaidomis, kad liudytojas S. C. jį pažįsta 11 metų, todėl galimai parodymus teisme pakeitė

norėdamas padėti iÅ¡vengti jam atsakomybės. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojo S. C. gimtoji kalba yra ne lietuvių, tačiau vertėjas apklausiant pastarÄ jį nedalyvavo (b.t. 1, b.l. 182-183). Be to, teismas netenkino jo praÅ¡ymo liudytojais apklausti R. N. , S.

N. , S. C. gimines, galėjusius patvirtinti jo alibi.

Pirmos instancijos teismas, pripažinęs įrodymų Å¡altiniu duomenis, jų visapusiÅ¡kai nepatikrindamas, apkaltinamÄ jį nuosprendį dėl jo tariamai padaryto vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo priimdamas tik nukentėjusiojo parodymais ir prielaidomis, Å¡iurkščiai pažeidė baudžiamojo proceso įstatymÄ ir nekaltumo prezumpcijÄ . Visos abejonės turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai, tačiau pirmos instancijos teismas abejonių nepaÅ¡alino ir jų neaiÅ¡kino kaltinamojo naudai.

A. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, civilinius ieÅ¡kinius atmesti.

Apelianto nuomone, teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis tik nukentėjusiųjų bei liudytojų nenuosekliais ir prieÅ¡taringais parodymais. Teismas neįvertino ikiteisminio tyrimo metu padarytų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, vadovavosi abstrakčiu kaltinimu, kuris prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kaltinimas pradėjus bylÄ nagrinėti teisme, tiek ir vėliau jau teisminio nagrinėjimo metu buvo grindžiamas prielaidomis arba vienpusiÅ¡kais nukentėjusiųjų ir jų draugų liudytojų parodymais. Teismas nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų P. U. , A. L. , V. S. , T. C. parodymais, kiek jie buvo reikalingi priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau visiÅ¡kai nevertino Å¡ių nukentėjusiųjų parodymų duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visumos. Nukentėjusiojo V. S. parodymus kaip įrodymų Å¡altinį teismas vertino jo sužalojimo atveju, tačiau visiÅ¡kai nepasisakė, dėl kokių priežasčių nesiremia jo parodymais, kuris asmuo Å¡audė iÅ¡lipus iÅ¡ automobilio.

Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi liudytojo N. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad 2008-06-12 liudytojo N. L. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai bei juose gauti duomenys buvo gauti grubiai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad tyrėja buvo atvažiavusi pas jį į namus, parodė nuotraukas blankuose, kÄ ji rašė, liudytojas neskaitė. Tyrėja tik paklausė, ar liudytojas pažįsta asmenis, tačiau apie 2008-06-08 (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimyje įvykusius įvykius atpažinimo metu nieko neklausinėjo, kai tuo tarpu protokoluose yra fiksuoti ne tik atpažinti asmenys, bet ir veiksmai, kuriuos atliko apeliantas ir jo broliai S. P. ir D.

P. . Apelianto teigimu, akivaizdu, kad tokiu bÅ«du renkant įrodymus, ikiteisminis tyrimas nuo pat pradžių tendencingai siekė surinkti tik juos kaltinančius įrodymus, ikiteisminio tyrimo metu visiÅ¡kai nebuvo vertintos ir tirtos aplinkybės apie prieÅ¡ tai buvusį jo brolio S. P. sužalojimÄ , dėl S. P. sužalojimo nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, nors policijai taip pat buvo pateiktas pareiÅ¡kimas ir ikiteisminio tyrimo metu jis buvo prijungtas prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Apie tai, kad jis, S. P. , R. S. 2008-06-08 apie 00.30 val. buvo (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimyje, ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta jau atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau

jis ir S. P. buvo apklausti tik 2008-11-10, o liudytojas R. S. – tik 2008-11-28. Apelianto nuomone, nesuprantama,

kodėl ikiteisminio tyrimo metu pas jį ar kitus nusikalstamos veikos padarymu įtariamus asmenis nebuvo atliktos kratos, tikslu surasti metalinį daiktÄ , kuriuo neva tai buvo sužaloti nukentėjusieji, bei ginklÄ , iÅ¡ kurio buvo Å¡audyta. Aukščiau iÅ¡dėstytos aplinkybės, apelianto įsitikinimu patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma objektyviai iÅ¡tirti įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo trÅ«kumai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jam pateiktas kaltinimas neatitinka visų įvykio aplinkybių bei jo veiksmų, tikslo, motyvo, dėl ko jis dalyvavo tÄ dienÄ Ä¯vykusiame konflikte.

Pirmosios

instancijos teismas, apelianto nuomone, visiškai nepagrįstai atmetė liudytojo R. S. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek

teisme buvo nuoseklūs bei patvirtino jo, S. P. paaiškintas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Apelianto teigimu, jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, todėl teismas

taip pat nepagrįstai juos vertino kritiÅ¡kai. Teismas kritiÅ¡kai vertino ir S. P. parodymus, nors apie prieÅ¡ tai įvykusį konfliktÄ ,

kurio metu nukentėjo S. P. , patvirtino byloje apklausti nukentėjusieji bei liudytojai.

Skunde nurodoma, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iki aptariamo konflikto buvo sumuÅ¡tas apelianto brolis S. P. , apeliantas važiavo jo pasiimti ir norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti, dėl kokių priežasčių brolis buvo sumuÅ¡tas, apeliantas nebuvo konflikto iniciatorius, jo tikslas buvo apginti brolį, jis neturėjo jokios tyčios, tikslų ar motyvų pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . 2008-06-08 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje įvykęs konfliktas yra asmeninio pobÅ«džio, nulemtas asmeninių motyvų. Taigi, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jo veikÄ kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d. ir 138 str. 2 d. 8 p.

Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas taip pat netinkamai pritaikė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ . Byloje buvo pateikti nukentėjusiųjų P. U. , A. L. , V. S. civiliniai ieÅ¡kiniai priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ . Teismas tenkino ieÅ¡kinius iÅ¡ dalies, nors pats konstatavo, jog nukentėjusieji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos padarymo dydį. Tokiu bÅ«du teismas, apelianto nuomone, pažeidė LR BPK 115 str. 1 d. nuostatas. Spręsdamas nukentėjusiųjų ieÅ¡kinius dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas taip pat turėjo vadovautis civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Kita vertus, teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ nukentėjusiesiems, pilnai neįvertino, kad patys nukentėjusieji buvo konflikto iniciatoriai, sumušė jo brolį S. P. , be to, nuėjus apeliantui su jais aiÅ¡kintis, puolė ir jį, norėjo prieÅ¡ jį vartoti smurtÄ .

Apelianto įsitikinimu, byloje esant abejonių ar nepakankamai įrodymų ir nesant galimybės jų paÅ¡alinti, jam negalėjo bÅ«ti inkriminuotos nusikalstamos veikos ir jis negalėjo bÅ«ti teismo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. Teismo argumentai, kuriais jis atmetė jo parodymus, juos vertino kritiÅ¡kai, tik patvirtina prielaidas, kad nagrinėdamas bylÄ , teismas bylos aplinkybes ir įrodymus vertino subjektyviai, vienpusiÅ¡kai, o priimdamas nuosprendį rėmėsi prielaidomis, o ne tvirtais ir nenuginčijamais įrodymais.

S. P. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, civilinius ieÅ¡kinius atmesti.

Apelianto nuomone, teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytos iÅ¡vados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis tik nukentėjusiųjų bei liudytojų nenuosekliais ir prieÅ¡taringais parodymais. Teismas neįvertino ikiteisminio tyrimo metu padarytų Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, vadovavosi abstrakčiu kaltinimu, kuris prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Kaltinimas pradėjus bylÄ nagrinėti teisme, tiek ir vėliau jau teisminio nagrinėjimo metu buvo grindžiamas prielaidomis arba vienpusiÅ¡kais nukentėjusiųjų ir jų draugų liudytojų parodymais. Teismas nuosprendyje rėmėsi nukentėjusiųjų P. U. , A. L. , V. S. ,

T. C. parodymais, kiek jie buvo reikalingi priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, tačiau visiÅ¡kai nevertino Å¡ių nukentėjusiųjų parodymų

duotų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme visumos. Nukentėjusiojo V. S. parodymus kaip įrodymų šaltinį teismas vertino jo

sužalojimo atveju, tačiau visiškai nepasisakė, dėl kokių priežasčių nesiremia jo parodymais, kuris asmuo šaudė išlipus iš automobilio.

Teismas, priimdamas nuosprendį, rėmėsi liudytojo N. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duotais parodymais. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad 2008-06-12 liudytojo N. L. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokolai bei juose gauti duomenys buvo gauti grubiai pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, liudytojas teismo posėdžio metu nurodė, kad tyrėja buvo atvažiavusi pas jį į namus, parodė nuotraukas blankuose, kÄ ji rašė, liudytojas neskaitė. Tyrėja tik paklausė, ar liudytojas pažįsta asmenis, tačiau apie 2008-06-08 (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimyje įvykusius įvykius atpažinimo metu nieko neklausinėjo, kai tuo tarpu protokoluose yra fiksuoti ne tik atpažinti asmenys, bet ir veiksmai, kuriuos atliko apeliantas ir jo broliai A. P. ir D.

P. . Vertinant liudytojo N. L. parodymus, matyti, jog jie nėra nuoseklūs, todėl priimdamas nuosprendį teismas jais neturėjo vadovautis.

Apelianto teigimu, akivaizdu, kad tokiu bÅ«du renkant įrodymus, ikiteisminis tyrimas nuo pat pradžių tendencingai siekė surinkti tik juos kaltinančius įrodymus, ikiteisminio tyrimo metu visiÅ¡kai nebuvo vertintos ir tirtos aplinkybės apie prieÅ¡ tai buvusį jo sužalojimÄ , dėl jo sužalojimo nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, nors jis ir nurodė asmenis, kurie jį sumušė, policijai taip pat buvo pateiktas pareiÅ¡kimas ir ikiteisminio tyrimo metu jis buvo prijungtas prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos. Apie tai, kad jis, A. P. , R. S. 2008-06-08 apie 00.30 val. buvo (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimyje, ikiteisminio tyrimo metu buvo

nustatyta jau atlikus pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, tačiau jis ir A. P. buvo apklausti tik 2008-11-10, o liudytojas R. S. – tik 2008-11-28. Aukščiau išdėstytos aplinkybės,

apelianto įsitikinimu patvirtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo bandoma objektyviai iÅ¡tirti įvykio aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo trÅ«kumai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jam pateiktas kaltinimas neatitinka visų įvykio aplinkybių bei jo veiksmų, tikslo, motyvo, dėl ko jis dalyvavo tÄ dienÄ Ä¯vykusiame konflikte. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad jis pats nukentėjo, buvo sumuÅ¡tas, o konflikto (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimyje metu jis buvo tik prie automobilio ir jokiame konflikte nedalyvavo.

Pirmosios

instancijos teismas, apelianto nuomone, visiškai nepagrįstai atmetė liudytojo R. S. parodymus, kurie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek

teisme buvo nuoseklÅ«s bei patvirtino jo, A. P. paaiÅ¡kintas aplinkybes tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu. Apelianto teigimu, jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s, todėl teismas taip pat nepagrįstai juos vertino kritiÅ¡kai. Teismas kritiÅ¡kai vertino jo parodymus, nors apie prieÅ¡ tai įvykusį konfliktÄ , kurio metu nukentėjo bÅ«tent jis, patvirtino byloje apklausti nukentėjusieji bei liudytojai.

Skunde nurodoma, jog iÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad iki aptariamo konflikto buvo sumuÅ¡tas jis, S. P. , A. P. atvažiavo jo pasiimti ir norėjo iÅ¡siaiÅ¡kinti dėl kokių priežasčių jis buvo sumuÅ¡tas. Apelianto teigimu, jis nebuvo konflikto iniciatorius, jis pats nukentėjo ir neturėjo jokios tyčios, tikslų ar motyvų pažeisti vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ . 2008-06-08 apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijoje įvykęs konfliktas yra asmeninio pobÅ«džio, nulemtas asmeninių motyvų. Taigi, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai jo veikÄ kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d.

Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas taip pat netinkamai pritaikė Civilinio kodekso normas, reglamentuojančias žalos atlyginimÄ . Byloje buvo pateikti nukentėjusiųjų P. U. , A. L. , V. S. civiliniai ieÅ¡kiniai priteisti tiek turtinę, tiek neturtinę žalÄ . Teismas tenkino ieÅ¡kinius iÅ¡ dalies, nors pats konstatavo, jog nukentėjusieji nepateikė įrodymų, pagrindžiančių turtinės žalos padarymo dydį. Tokiu bÅ«du teismas, apelianto nuomone, pažeidė LR BPK 115 str. 1 d. nuostatas. Spręsdamas nukentėjusiųjų ieÅ¡kinius dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas taip pat turėjo vadovautis civiliniuose įstatymuose nurodytais kriterijais. Kita vertus, teismas, priteisdamas neturtinę žalÄ nukentėjusiesiems, pilnai neįvertino, kad patys nukentėjusieji buvo konflikto iniciatoriai, jį sumušė. Tai jie, apelianto įsitikinimu, jam turėtų atlyginti patirtÄ Å¾alÄ . Tuo tarpu jo pareiÅ¡kimas dėl padarytų sužalojimų byloje paliktas be jokio procesinio sprendimo.

Apelianto įsitikinimu, byloje esant abejonių ar nepakankamai įrodymų ir nesant galimybės jų paÅ¡alinti, jam negalėjo bÅ«ti inkriminuota nusikalstama veika ir jis negalėjo bÅ«ti teismo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 284 str. 1 d. Teismo argumentai, kuriais jis atmetė jo parodymus, juos vertino kritiÅ¡kai, tik patvirtina prielaidas, kad nagrinėdamas bylÄ , teismas bylos aplinkybes ir įrodymus vertino subjektyviai, vienpusiÅ¡kai, o priimdamas nuosprendį rėmėsi prielaidomis, o ne tvirtais ir nenuginčijamais įrodymais.

Teismo posėdžio metu nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundus tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Nuteistojo

D. P. skundas atmestinas, nuteistųjų S. ir A. P. skundai tenkintini iš dalies.

BylÄ apeliacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro iÅ¡vadÄ , jog apeliacinių skundų argumentai atmestini kaip neatitinkantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vertintini kaip apeliantų siekis iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas Baudžiamojo proceso kodekso 20 str., 301 str. reikalavimų, iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, teisingai juos įvertino ir pagrįstai D. P. , S. P. bei A. P. pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., o A. P. dar ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Dėl nuteistojo D.

P. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas D. P. skunde nurodo, jog jis jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepadarė, nusikalstamos veikos padarymo metu jis šventė savo gimtadienį draugo S. C. pirtyje T., todėl tuo pačiu metu negalėjo būti ir T. ir Z. rajone, (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro iÅ¡vadÄ , jog apelianto nurodytas alibi nepasitvirtino. PrieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtais įrodymais įrodyta, jog pastarasis 2008 m. birželio 8 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimyje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su S. P. ir A.

P. , vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį. Tai, kad apeliantas dalyvavo padarant minėtÄ nusikalstamÄ veikÄ , patvirtina ne tik nukentėjusiojo V. S. viso proceso metu duoti iÅ¡ esmės nuoseklÅ«s parodymai, bet ir liudytojų O. L. , O. S. parodymai.

Pažymėtina tai, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nukentėjusysis viso proceso metu, nuo pat pirmos 2008-06-12 vykusios apklausos, nuosekliai parodė, jog į įvykio vietÄ automobiliu VW Golf atvažiavo visi trys P., t.y. ne tik S., A., bet ir D., taip pat nuosekliai nurodė ir tai, kad jį mušė, bÅ«tent, S. ir D. P. . 2008-07-10 pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ vykusios apklausos metu V. S. parodė, jog įvykio dienÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimį atvažiavus VW Golf automobiliui, iÅ¡ jo iÅ¡lipo S., A. ir D. P. . Atsidarė durelės ir iÅ¡ karto

pasigirdo šūviai, 4-5 šūviai pasigirdo iš keleivio pusės, šaudė D. P. . Jie pradėjo bėgti į ežero pusę. Kadangi jo koja buvo

sugipsuota, jį greit pavijo ir iÅ¡ nugaros pargriovė S. P. , po to pribėgo D. P. . Kai jis nugriuvo, pajuto daug spyrių per galvÄ , Å¡onus, kojas – spyriai buvo į įvairias kÅ«no vietas. Spardė S. ir D., kuris sudavė ir kiek smÅ«gių, į kurias kÅ«no vietas, jis tiksliai pasakyti negali. Jis bandė atsistoti, bet jį vėl pargriovė, kas konkrečiai jis pasakyti negali. Po antro pargriovimo buvo taip pat daug smÅ«gių. Kai S. ir D. baigė muÅ¡ti, prie jo priėjo A. P. , kuris rankoje turėjo vamzdinį raktÄ , norėjo trenkti, bet jis pradėjo Å¡aukti, kad nieko nedarė. Po to vėl pribėgo D. ir su kumščiu trenkė jam į veidÄ , A. nuo jo jį atitraukė (b.t. 1, b.l. 102). Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis taip pat parodė, jog į (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimį atvažiavo VW Golf automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo visi trys P., atsidarė automobilio durelės ir iÅ¡ karto pasigirdo iÅ¡ keleivio pusės 4-5 šūviai. Jis bėgo link ežero pusės, tačiau jo koja buvo

sugipsuota, todėl jį greitai S. pavijo ir iÅ¡ nugaros pargriovė, po to pribėgo D. P. . Kai jis nugriuvo, pajuto daug spyrių per galvÄ ,

Å¡onus, kojas, t.y. į visas kÅ«no vietas. Spardė ir S., ir D., kuris iÅ¡ jų į kurias kÅ«no vietas sudavė, jis pasakyti negali. Jis bandė atsistoti ir jį vėl kažkas pargriovė. Po antro pargriovimo buvo taip pat daug smÅ«gių. Kai jį baigė muÅ¡ti, priėjo A., kuris rankoje turėjo vamzdinį raktÄ , jam norėjo trenkti, tačiau jis Å¡aukė, kad nieko nedarė. Paskui vėl pribėgo D. ir kumščiu trenkė jam į veidÄ , A. D. nuo jo atitraukė. Atkreiptinas dėmesys į

tai, kad pirmosios instancijos teisme, apklausiant nukentėjusįjį V. S. , buvo aiškinamasi aplinkybė, kuris iš brolių P.,

iÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, Å¡audė. Nukentėjusysis teismui paaiÅ¡kino, jog jis nematė, kas tiksliai Å¡audė. Jis matė, kad iÅ¡ keleivio pusės iÅ¡lipo D., todėl sprendžia, kad jis Å¡audė. Jis nematė niekieno rankose pistoleto (b.t. 3, b.l. 235-236). Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teigti, jog nukentėjusiojo parodymai yra prieÅ¡taringi ir juos reikia vertinti kritiÅ¡kai, nėra jokio pagrindo. Teismo vertinimu, nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nors ir parodė, kad Å¡audė D. P. , tačiau teisiamojo posėdžio metu buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad jis taip sakė ikiteisminio tyrimo metu, kadangi matė kaip iÅ¡ automobilio keleivio pusės iÅ¡lipo D. bei patvirtino, kad jis nematė kas iÅ¡ tikrųjų Å¡audė. Taigi, nukentėjusiojo parodymuose buvę prieÅ¡taravimai buvo paÅ¡alinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, o Å¡ių parodymų turinys leidžia kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , kad jis dėl aukščiau nurodytos aplinkybės sÄ Å¾iningai klydo. Pažymėtina taip pat ir tai, kad pirmosios instancijos teisme, atnaujinus byloje įrodymų tyrimÄ , nukentėjusysis dar kartÄ , neabejodamas patvirtino, jog jį mušė D. ir S. P. . Nukentėjusysis V. S. parodė, jog jis D.

P. tikrai nesumaišė su kuo nors kitu (b.t. 3, b.l. 244).

Aplinkybę, jog įvykio vietoje kartu su S. bei A. P. buvo ir jų brolis D. P. , be nukentėjusiojo V. S. parodymų patvirtina ir liudytojų O. S. , O. L. parodymai. Iš liudytojos O. S. , kuri buvo kaltinime nurodytu laiku

nurodytoje vietoje, teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog ji su A. L. po šūvių nubėgo link ežero. Muštynių metu ji girdėjo

kaip Å¡aukė D., sakė „D. ateik čia”. Å aukė D. P. vardu (b.t. 3, b.l. 237-238). Tuo tarpu liudytoja O. L. bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodė, jog ji įvykio dienÄ su draugais buvo (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimyje, prie suoliuko. Po kurio laiko nuo savivaldybės aikÅ¡telės iÅ¡girdo šūvius, prasidėjo sÄ myÅ¡is, pradėjo rėkti, bėgti, girdėjo dūžtančius butelius. Jos automobilis buvo aikÅ¡telėje, todėl ji

nuėjo link jo. Savo automobilyje ji pamatė sėdintį D.. Deividas paklausė, kÄ ji čia daro, po to iÅ¡lipo iÅ¡

maÅ¡inos ir nubėgo, o ji iÅ¡važiavo. Liudytoja O. L. kategoriÅ¡kai patvirtino, jog tai buvo bÅ«tent D. P. (b.t. 3, b.l. 239). AnalogiÅ¡kus parodymus liudytoja davė ir ikiteisminio tyrimo metu bei akistatos su D. P. metu (b.t. 2, b.l. 200-201, b.t. 3, b.l. 3-5). Netikėti Å¡ių liudytojų parodymais nėra pagrindo, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtos liudytojos turėjo pagrindÄ D. P. apklabėti.

Pagrįstai, teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamame nuosprendyje kritiškai vertinti liudytojo S. C. parodymai duoti teisiamojo posėdžio metu. Minėto liudytojo parodymai ne tik, kad prieštarauja aukščiau išdėstytiems nukentėjusiojo V. S. bei liudytojų parodymams, bet, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, ir neatitinka jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu nurodė, jog D. P. pas jį švęsti gimtadienio atvažiavo 2008 birželio 8 d. apie 18 val. Birželio 7 d. D. buvo užsukęs pas jį po pietų ir jie tarėsi dėl pirties birželio 8 d., jo gimtadienio proga (b.t. 1, b.l. 182-183). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas savo parodymus iš dalies pakeitė ir nurodė, jog D. P. savo gimtadienio pas jį atvažiavo švęsti 2008 m. birželio 7 d. po 17.30 val. Liudytojas kaip savo parodymų keitimo priežastį nurodė tai, kad dienas

supainiojo pareigūnai. Be to, nurodė, jog jo parodymus gali patvirtinti R. N. , S. N. . Atkreiptinas dėmesys į

tai, kad D. P. 2008-11-14 vykusios apklausos metu parodė, jog jis, būdamas pas S. C. namuose, jo giminaičių nematė, su jais nebendravo, jis nežino ir ar jie jį matė ar ne, kadangi pastarieji gyvena pirmame aukšte, o S. C. antrame aukšte ir turi

atskirÄ Ä¯Ä—jimÄ . Apeliantas taip pat nurodė ir tai, kad pirtyje maudėsi tik su S. C. . Beje, pažymėtina ir

tai, kad pats apeliantas naujus liudytojus S. C. tėvus,

brolį, neva galinčius patvirtinti jo alibi, jog įvykio dienÄ jis buvo pas S. C. ir Å¡ventė savo gimtadienį, nurodė pirmosios

instancijos teisme, suteikus jam paskutinį žodį (b.t. 3, b.l. 245), o po to savo apeliaciniame skunde, t.y. jau po to, kai šiuos liudytojus teisiamojo posėdžio metu nurodė liudytojas S. C. . Be to, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, apeliantas pirmosios instancijos teismui nepateikė prašymo byloje liudytojais apklausti R. N. , S. N. .

Nepagrįsti yra apelianto skundo argumentai, jog liudytojo S. C. apklausa ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso

reikalavimus. Kaip matyti iš liudytojo apklausos protokolo, liudytojas S. C. jį apklaususiam pareigūnui nurodė, jog jis moka

lietuvių kalbÄ , tai patvirtino protokole ir savo paraÅ¡u. Be to, apklausos protokole liudytojas ne tik jį pasirašė, bet ir lietuviÅ¡kai raÅ¡tu patvirtino, jog protokolas suraÅ¡ytas teisingai, jis jį perskaitė ir papildymų neturi (b.t. 1, b.l. 182-183).

Apelianto D. P. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog jo įvykio vietoje nematė nukentėjusysis P. U. , nukentėjusieji A. L. , T. C. , liudytojas D. U. , teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia to, kad apeliantas 2008 m. birželio 8 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimyje buvo, veikdamas kartu su broliais S. ir A. P. , vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, nukentėjusiojo V. S. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtÄ . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad bylos duomenimis nustatyta, jog įvykio vietoje kaltinime nurodytu laiku buvo daug jaunimo, kurie buvo susiskirstę grupelėmis ir stovėjo, sėdėjo skirtingose vietose, t.y. kas buvo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje, kas sėdėjo paplÅ«dimyje pavėsinėse, kas iÅ¡ viso buvo prie ežero, prie savivaldybės pastato. Apelianto nurodyti nukentėjusieji P.

U. , T. C. , liudytojas D. U. , pagal jų parodymus, buvo kartu, jie sėdėjo pavėsinėje prie seniūnijos, prie jų buvo priėję S. ir A. P. , tuo tarpu A.

L. buvo kitoje paplūdimio vietoje, jis po išgirstų šūvių kartu su broliu D. L. buvo už savivaldybės pastato, brolis po šūvių nuėjo

pirmas pažiÅ«rėti, o paskui nuėjo ir jis. Gi V. S. , kurį bÅ«tent ir mušė D. P. , su G. P. , O. S. , A. L. stovėjo automobilių stovėjimo aikÅ¡telėje ir Å¡nekučiavosi, kai atvažiavo VW Golf automobilis, sustojo nuo jų maždaug 5 metrų atstumu, iÅ¡lipo iÅ¡ jo broliai P. ir pasigirdo šūviai.Â

Taigi, įvertinus

aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad D. P. buvo 2008 m. birželio 8 d. apie 00.30 val. (duomenys

neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimyje ir padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. O apelianto pateiktas alibi vertinamas kaip pasirinkta gynybos pozicija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės už jam inkriminuotÄ veikÄ , padarytÄ lygtinio paleidimo metu bei tuo pačiu gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės.

Teisėjų

kolegijos vertinimu, nepagrįsti yra ir kitų dviejų apeliantų S. ir A. P. apeliacinių skundų argumentai, jog skundžiamame

nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas remiantis tik nukentėjusiųjų bei liudytojų nenuosekliais ir prieštaringais parodymais.

Apeliantų kaltė padarius jiems inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. iÅ¡ dalies įrodyta paties A. P. parodymais.

A. P. nors kaltu ir neprisipažino, tačiau iš jo teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog jis paskambinus broliui S.

P. buvo atvažiavęs 2008 m. birželio 8 d. į (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimį, prie seniÅ«nijos, jis su savimi turėjo dujinį pistoletÄ , ir bÅ«tent jis, aikÅ¡telėje esant bÅ«riui žmonių, tris kartus iššovė iÅ¡ dujinio pistoleto, po ko ten buvę žmonės iÅ¡silakstė (b.t. 3, b.l. 241). Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, aplinkybę, jog įvykio vietoje buvo Å¡audoma, patvirtina ne tik visi nukentėjusieji, bet ir byloje liudytojais apklausti D. L. , V. A. , Å .

P. , O. S. , A. L. , D. U. , I. M. , D.

P. , G. A. , O. L. , N. L. . Dauguma liudytojų ir kai kurie nukentėjusieji patvirtino, jog buvo iššauta apie 3-4 kartus. Tiek byloje apklausti nukentėjusieji, tiek liudytojai nurodė, jog po šūvių kilo sÄ myÅ¡is, aikÅ¡telėje buvę žmonės iÅ¡silakstė.

Kaip aukščiau jau buvo minėta, byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog įvykio vietoje kaltinime nurodytu laiku buvo daug jaunimo, kurie buvo susiskirstę grupelėmis, stovėjo bei sėdėjo skirtingose vietose. Visi byloje nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys, išskyrus P. U. bei T.

C. , buvo skirtingose vietose. Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog po šūvių pirmasis buvo sumuštas nukentėjusysis V. S. , po to

P. U. ir T. C. , o dar vėliau A. L. . Tokia įvykių seka nustatyta ir iÅ¡ baudžiamojoje byloje liudytojais apklaustų asmenų parodymų, kas ne tik suteikia pagrindÄ pripažinti jų parodymus patikimais, bet ir patvirtinančiais nukentėjusiųjų parodymus.Â

Nukentėjusysis V. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog po šūvių jis bėgo link ežero pusės. Kadangi jo koja buvo sugipsuota, jį greitai pavijo ir iš nugaros pargriovė S. P. , po to pribėgo D.

P. . Kai jis pargriuvo, pajuto daug smÅ«gių per galvÄ , Å¡onus, kojas, t.y. į visas kÅ«no vietas. Spardė ir S. ir D., kuris iÅ¡ jų į kurias vietas sudavė, jis pasakyti negali. Jis bandė atsistoti, tačiau jį vėl kažkas pargriovė. Po antro pargriovimo buvo taip pat labai daug smÅ«gių. Kai jį baigė muÅ¡ti, priėjo A., kuris rankoje turėjo vamzdinį raktÄ , norėjo jam trenkti, tačiau jis pradėjo Å¡aukti, kad jis nieko nedarė. Vėliau vėl pribėgo D. ir kumščiu trenkė jam į veidÄ . A. atitraukė nuo jo D. (b.t. 3, b.l. 235-236, 244). Pažymėtina tai, jog analogiÅ¡kus parodymus nukentėjusysis davė ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (b.t. 1, b.l. 101-102). Kartu su nukentėjusiuoju įvykio vietoje buvusi liudytoja O. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog ji matė, kaip ginklas buvo nukreiptas link jos brolio (V. S. ). Po šūvių ji kartu su A.

L. nubėgo link ežero. Liudytoja parodė, kad ji matė kaip buvo spardomas jos brolis, tačiau ji buvo tolokai, todėl nematė kas,bÅ«tent, jį spardė. Tuo tarpu liudytojas I. M. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis matė šūvius V. S. į nugarÄ . Kad šūvių žiežirbos sklido

tolyn, o ne aukÅ¡tyn, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas N. L. . FaktÄ , jog nukentėjusysis V. S. buvo

sužalotas aptariamo įvykio metu patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti

specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad V. S. nustatytos kraujosruvos dešinės akies srityje, galvos

smegenų sukrėtimas, nepilnai sugijusios deÅ¡inės girnelės pakartotinis lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku – 2008-06-08. V. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviejų trauminių poveikių rezultate (b.t. 1, b.l. 114). Pažymėtina tai, kad teisiamojo posėdžio metu apklausus teismo medicinos ekspertÄ R. L. , pastarasis dar kartÄ patvirtino, jog V. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Nukentėjusysis P. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog 2008-06-08 apie

00.30 val. jis kartu su T. C. , N. L. ir

D. U. sėdėjo (duomenys neskelbtini) pliaže, pamatė atvažiuojant automobilį, kuriam sustojus prie seniūnijos, pasigirdo šūviai. Visi aplinkiniai pradėjo bėgti, žmonių pliaže buvo nemažai. Prie mašinos

incidentas buvo apie dvi minutes. Po to prie jų suoliuko priėjo S., po to A. P. . A. paėmė jį už kaklo, numetė nuo suoliuko ir trenkė į

pakaušį metaliniu daiktu, jis prarado sÄ monę, todėl kiek buvo smÅ«gių po to, jis nejautė. Kai atsipeikėjo, buvo kruvinas (b.t. 3, b.l. 234-235). Pažymėtina tai, jog analogiÅ¡kus parodymus nukentėjusysis davė ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (b.t. 1, b.l. 46-47). IÅ¡ nukentėjusiojo T.

C. teisiamojo posėdžio metu duotų parodymų seka, jog 2008-06-08 maždaug

00.30 val. jis, N. L. ir P. bei D. U. sėdėjo pavėsinėje prie seniÅ«nijos, prie jo priėjo iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo ir sudavė jam į galvÄ . Kad sudavė kažkokiu daiktu, nukentėjusysis suprato iÅ¡ to, kad sužlegėjo visa galva. Tai buvo panaÅ¡u į metalinį daiktÄ , tai nebuvo nei ranka, nei paprastas pagalys. Prie jo buvo N. L. ir abu U., jis tiksliai nežino, kurį pirmÄ pradėjo muÅ¡ti, jis iÅ¡ iÅ¡gÄ sčio visko nepamena. Nukentėjusysis parodė, jog jis mano, kad jam sudavė A.. Vėliau apklausiant teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis T. C. kategoriÅ¡kai patvirtino, jog jam smÅ«gį į galvÄ sudavė bÅ«tent A. P. (b.t. 3, b.l. 236-237, 244). Liudytoju apklaustas N. L. teisiamojo posėdžio metu

parodė, jog kaltinime nurodytu laiku paplūdimyje po šūvių prie jų pribėgo S. P. ir pasakė, kad šitas bei nurodė į P.

U. . Tada A. P. griebė P. U. ir ėmė jį daužyti per galvÄ . Jis bandė atitraukti P., todėl kliuvo ir jam per

pirÅ¡tus. T. C. taip pat paklausė, kÄ darot. Tada A. P. trenkė T. per galvÄ ir jÄ praskėlė. Po to A. P. dar pripuolė prie gulinčio P. ir jam sudavė, kiek kartų

pasakyti negali, o tada pasišalino prie kitų suoliukų sėdinčių žmonių (b.t. 3, b.l. 240). Liudytojas D. U. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog prie jų buvo pribėgę S. ir A. P. . A. P. parvertė P. U. nuo suolelio ir pradėjo mušti, mušė kažkokiu daiktu. Kiek smūgių A. P. sudavė

P. U. jis nežino, nes neskaičiavo (b.t. 3, b.l. 238). Apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu liudytojas davė praktiÅ¡kai tokius pat parodymus kaip ir teisiamojo posėdžio metu (b.t. 1, b.l. 171-172). FaktÄ , jog nukentėjusysis P. U. buvo sužalotas aptariamo įvykio metu patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad P. U. padaryta muÅ¡tinė žaizda pakauÅ¡yje, kraujosruva kairės akies srityje, galvos smegenų sukrėtimas, apatinio žandikaulio lūžimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galėjo bÅ«ti padaryti 2008-06-08. P. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Medicininiuose dokumentuose nėra duomenų, nurodančių, kad sužalojimai padaryti skirtingu laiku. Apatinio žandikaulio lūžimas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , likusieji sužalojimai – nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių rezultate (b.t. 1, b.l. 67-68).

Nukentėjusysis A. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog įvykio dienÄ jam bÅ«nant su broliu D. L. už savivaldybės pastato, jie iÅ¡girdo šūvius. Kai jie iÅ¡girdo šūvius, brolis aplink pastatÄ nuėjo pažiÅ«rėt,

jis brolio nesulaukė ir taip pat apėjo aplink pastatÄ pažiÅ«rėti. Jis ėjo link S. P. ir pajuto smÅ«gį. SmÅ«gis buvo ar iÅ¡ Å¡ono, ar iÅ¡

nugaros. Kas jam sudavė į galvÄ jis nežino. Taip pat nukentėjusysis negalėjo apibÅ«dinti daikto, su kuriuo jam buvo suduota, tačiau nurodė, jog smÅ«gis buvo stiprus, jis pargriuvo ant žemės, jį spardė ir jis prarado sÄ monę. Galėjo bÅ«ti kokie 4-5 smÅ«giai, tikrai ne mažiau. Kai atsigavo po muÅ¡imo, prie jo buvo brolis (b.t. 3, b.l. 235, 244). Pažymėtina tai, jog analogiÅ¡kus parodymus nukentėjusysis davė ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu (b.t. 1, b.l. 82-83). Liudytojas D. U. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme patvirtino, jog jis matė, kad po P. U. sumuÅ¡imo, prie A. L. nubėgo

S. ir A. P. . Jis matė, kad buvo parverstas A. L. , tačiau kuris iš

P. tai padarė, jis nematė (b.t. 3, b.l. 238). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjai, kur

jis parodė, jog kai baigė mušti P., S. parodė į truputį toliau esantį A. L. , sakydamas, šitas, S. nubėgo prie A.

L. , po to – A. P. . A. P. A. L. mušė tuo pačiu daiktu kaip ir P., jis girdėjo tÄ patį garsÄ . Po kelių smÅ«gių A. pargriuvo, prie jo pribėgo S. ir tada jie mušė dviese. Kiek buvo suduota smÅ«gių, liudytojas negalėjo pasakyti (b.t. 1, b.l. 171-172). Nors liudytojas D. L. nematė kaip buvo sumuÅ¡tas jo brolis

A. L. , tačiau jis patvirtino, jog tÄ vakarÄ jis rado savo

brolį sumuÅ¡tÄ ant liepto, jis buvo kruvinas (b.t. 3, b.l. 237). Nukentėjusiojo A. L. sumuÅ¡imo faktÄ teisiamojo posėdžio metu taip pat

patvirtino ir nukentėjusysis T. C. , kuris parodė, jog

jis grįždamas nuo liepto nusiplovęs kraujÄ , žolėje pamatė kruvinÄ A. L. , kurį nuvedė apsiplauti veido prie liepto (b.t. 3, b.l.

236). FaktÄ , jog nukentėjusysis A. L. buvo sužalotas aptariamo įvykio metu patvirtina ir baudžiamojoje byloje esanti specialisto iÅ¡vada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. L. nustatytos trys kirstinės žaizdos virÅ¡ugalvyje ir galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti kertančiu daiktu, galėjo bÅ«ti padaryti 2008-06-08. A. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Medicinos dokumentuose nėra duomenų, nurodančių, kad sužalojimai padaryti skirtingu laiku. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių rezultate (b.t. 1, b.l. 90).

Netikėti aukščiau iÅ¡dėstytais nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, teisėjų kolegija neturi pagrindo, kadangi prieÅ¡ingai nei nurodyta apeliaciniuose skunduose, jie dėl esminių įvykio aplinkybių nėra prieÅ¡taringi ir iÅ¡ esmės sutampa tarpusavyje, be to, juos patvirtina byloje esančios specialistų iÅ¡vados bei įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, iÅ¡ kurio matyti, kad įvykio vietoje buvo aptiktos į kraujÄ panaÅ¡ios dėmės. Kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , jog nukentėjusieji, liudytojai galėjo apeliantus apklabėti.

Tuo pačiu pažymėtina tai, kad priešingai nei nurodoma apeliantų S. ir A.

P. apeliaciniuose skunduose, nepažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų (LR BPK 179 str., 191 str., 192 str.) buvo atliktas asmenų parodymas atpažinti su liudytoju N. L. . Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Baudžiamojo proceso kodeksas neįpareigoja Å¡io ikiteisminio tyrimo veiksmo bÅ«tinai atlikti tarnybinėse patalpose. Be to, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti Å¡io tyrimo veiksmo atlikimo tvarkÄ , teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta šį tyrimo veiksmÄ atlikusi tyrėja N. N. , kuri teismui nurodė, jog atpažinimas pagal pateiktas fotonuotraukas buvo atliktas pagal Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, protokoluose buvo fiksuojama tai, kÄ pasakė liudytojas N. L. (b.t. 3, b.l. 242). Tuo pačiu atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad Å¡ių ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuotais duomenimis pirmosios instancijos teismas apeliantų kaltės, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas negrindė.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai skundžiamame nuosprendyje kritiÅ¡kai buvo vertinti liudytojo R. S. ir apeliantų S. ir A. P. parodymai, neva tai įvykio metu buvo užpulti ir sumuÅ¡ti jie patys. Minėtų asmenų parodymai ne tik, kad nesutampa su aukščiau iÅ¡dėstytais nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, bet ir, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, yra prieÅ¡taringi bei neatitinka tarpusavyje. Kaip teisiamojo posėdžio metu teigė minėti asmenys, jie įvykio dienÄ atvažiavo į (duomenys neskelbtini) paplÅ«dimį kartu, taigi tiek S. P. , tiek liudytojas R. S. turėjo matyti, kad A.

P. turėjo su savimi dujinį pistoletÄ , juo labiau abu turėjo girdėti šūvius.

A. P. apklausų metu parodė, jog jam iššaunant šūvius S. P. ir R. S. stovėjo jam už nugaros. Jis dujinį pistoletÄ turėjo dar iÅ¡lipdamas iÅ¡ automobilio, ginklas nebuvo dėkle. Gi S. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog jis pas A. ginklo nematė, taip pat jis nematė kaip Å¡audė ir negirdėjo šūvių. Tuo tarpu R. S. nurodė, kad girdėjo šūvius, tačiau kas Å¡audė jis nežino. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skiriasi ir minėtų asmenų atvykimo į įvykio vietÄ nurodytos aplinkybės. Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu nurodė, jog S. P. paskambinus

savo broliui A. P. ir pasakius, jog jie sumušti, A. P. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) paplūdimį, jis su S. P. priėjo prie automobilio, A. P. išlipęs

iÅ¡ automobilio paklausė, kas atsitiko (b.t. 1, b.l. 174-175) Teisiamojo posėdžio metu liudytojas jau parodė, jog S. paskambino broliui ir pasakė, kad atvažiuotų juos paimti. Kai atvažiavo A., jie įsėdo į A. P. maÅ¡inÄ VW Golf ir nuvažiavo į aikÅ¡telę (b.t. 3, b.l. 239). Pats A.

P. ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu, parodė, jog jis

atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) seniūnijos pastato, kur pamatė S. P. bei R. S. . Prie jo priėjo S. ir

parodė į būrį jaunuolių (b.t. 2, b.l. 64-65). Ikiteisminio tyrimo metu, teismo posėdyje dėl kardomosios priemonės – namų arešto paskyrimo, A.

P. nurodė, jog jam paskambino brolis ir pasakė, jog jį paplūdimyje sumušė, paprašė atvažiuoti jo paimti. Jis nuvažiavo, paėmė brolį, su juo nuvažiavo į paplūdimį. Vėliau su broliu nuvažiavo namo (b.t. 2, b.l. 55-56). Teisiamojo posėdžio metu A. P. parodė, jog jis atvažiavo prie seniūnijos pastato. Ten stovėjo S. ir R. S. . Jie atsisėdo pas jį į automobilį, S. pasakė, kad jį paplūdimyje sumušė jaunuolių būrys. Tuomet jis pasakė, kad reikia nuvažiuoti ir išsiaiškinti. Privažiavus prie to būrio, jis išlipo, priėjo ir paklausė kas įvyko, jie puolė ant jo (b.t. 3, b.l. 241). S. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog jis paskambino savo broliui A. P. ir pasakė, kad jį (duomenys neskelbtini) paplūdimyje sumušė, prašė brolio atvažiuoti. A.

P. jį pasitiko netoli (duomenys neskelbtini) kaimo, netoli tilto. Jis įsėdo į A. P. automobilį ir pasakė jam, kad jį (duomenys neskelbtini) paplūdimyje sumušė. A. pasakė, kad reikia nuvažiuoti ir išsiaiškinti. Važiuodami maždaug prie bažnyčios sutiko einantį R.

S. , kurį paėmė su savimi (b.t. 2, b.l. 23-24). Teisiamojo posėdžio metu jau parodė, kad kai A. P. atvažiavo, jis su R. atsisėdo pas A. į maÅ¡inÄ . Kai A. paklausė, kas atsitiko, jis jam pasakė, kad jį sumušė.

A. pasakė, kad reikia nuvažiuoti ir išsiaiškinti dėl ko sumušė. Nuvažiavus į automobilių aikštelę, A. išlipo pirmas (b.t. 3, b.l. 240-241). Pažymėtina ir tai, jog skirtingai minėti asmenys nurodo ir jų užpuolimo aplinkybes. Taigi,

esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, tikėti apeliantų ir liudytojo R. S. nenuosekliais parodymais bei jais vadovautis nėra

jokio pagrindo.

BK 284 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vieÅ¡oje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandaliÅ¡kais veiksmais demonstravo

nepagarbÄ aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarkÄ . Vienas iÅ¡ bÅ«dų, kuriuo gali bÅ«ti sutrikdoma

visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieÅ¡ kitÄ asmenį vieÅ¡oje vietoje. Kvalifikuojant veikÄ pagal BK 284 straipsnio 1 dalį neturi reikÅ¡mės veikos padarymo motyvai. Jie gali bÅ«ti ir chuliganiÅ¡ki, bet gali bÅ«ti ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimÄ pagal BK 284 straipsnį apsprendžia Å¡ie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobÅ«dis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra vieÅ¡oji vieta. VieÅ¡oji vieta yra vieÅ¡oji erdvė, į kuriÄ turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje bÅ«nant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o bÅ«tent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai Å¡iuo atveju yra vieÅ¡osios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Å¡is BK straipsnis ima apsaugon tokiÄ vertybę kaip vieÅ¡oji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Todėl papildoma vertybė, saugoma BK 284 straipsnio, yra žmogaus sveikata bei nuosavybė. Kaltininkui nusikalstamai veikiant vieÅ¡ojoje vietoje kitiems asmenims gali bÅ«ti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė. Tačiau iÅ¡ visų galimų sveikatos sutrikdymų Å¡is BK straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimÄ ir nežymų sveikatos sutrikdymÄ .

Kilus šiems padariniams veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Tuo tarpu jeigu sutrikdant visuomenės rimtį ar

tvarkÄ nukentėjusiajam padaromas nesunkus ar sunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama kaip idealioji dviejų nusikalstamų veikų sutaptis t. y. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 135 ar 138 straipsnio atitinkamÄ Â dalį.

           Jei vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas padaromas dėl chuliganiÅ¡kų paskatų ir dėl to kitam asmeniui padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, veika kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ . ChuliganiÅ¡kais motyvais laikoma, kai veika padaroma dėl aiÅ¡kaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant prieÅ¡pastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiÅ«rį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstÄ savo veiksmams mažareikÅ¡mę dingstį (LAT baudžiamoji byla Nr. 2K-249/2009).

Ištirtų įrodymų pagrindu neginčijamai byloje nustatyta, jog apeliantams inkriminuota nusikalstama veika buvo padaryta būtent viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) paplūdimyje dėl chuliganiškų paskatų. Įvykio vietoje buvo susirinkę daugi žmonių. Tuo tarpu apeliantai elgėsi ne tik chuliganiškai, įžūliai, nepagarbiai, bet ir pavojingai įvykio vietoje susirinkusių asmenų atžvilgiu. Buvo ne tik šaudoma dujiniu pistoletu, žinant, kad juo gali būti sužeisti aplinkui esantys asmenys, beje išsigandusi minia po šūvių išsibėgiojo, bet ir nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas, ko pasėkoje nukentėjusiajam P. U. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o nukentėjusiesiems V. S. ir A.

L. padaryti nežymÅ«s sveikatos sutrikdymai. Taigi, esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantus pripažino kaltais pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., o A. P. ir pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p. Pažymėtina tuo pačiu ir tai, kad apeliantų S. ir A. P. skundų argumentas, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl S. P. sužalojimo nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, nepaneigia pastarųjų kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Be to, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (LR BPK 255 str. 1 d.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat teisingai pirmosios instancijos teismas apeliantams už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė ir bausmes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantai padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal LR BK 11

str. 3 d. nuostatas priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, apeliantas A. P. padarė dar ir nusikalstamÄ veikÄ , kuri pagal LR BK 11

str. 4 d. nuostatas priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, nusikalstamos veikos yra baigtos ir padarytos veikiant tiesiogine tyčia bendrininkų grupėje, apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pastarųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, jog jie nusikalstamÄ veikÄ padarė veikdami bendrininkų grupėje. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį taip pat, kaip ir privalu, atsižvelgta į apeliantų asmenybes.

Vertinant S. P. asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praeityje neteistas (b.t. 2, b.l. 92), duomenų, kad bÅ«tų baustas administracine tvarka, baudžiamojoje byloje nėra, į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b.t. 2, b.l. 119),nedirba, tačiau studijuoja (duomenys neskelbtini) universitete, socialinių mokslų fakultete (b.t. 3, b.l. 191). Taigi, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui paskyrė LR BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytÄ Å¡velniausiÄ bausmės rūšį, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta ir atitinka LR BK 46 str. nustatytas ribas.

Vertinant A. P. asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis, prieÅ¡ingai nei nurodo skundžiamame nuosprendyje, praeityje yra teistas ir teistumas neiÅ¡nykęs bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas (b.t. 2, b.l. 96-98), taip pat yra baustas administracine tvarka (b.t. 2, b.l. 99-105), (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos charakterizuojamas neigiamai (b.t. 2, b.l. 117), į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b.t. 2, b.l. 119), nors niekur nedirba, tačiau yra registruotas Darbo biržoje (b.t. 3, b.l. 192), nevedęs, turi mažametę dukrÄ (V. P. , gim. (duomenys neskelbtini)) (b.t. 3, b.l. 193).

Taigi, esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, A. P. už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai paskirtos

laisvės atėmimo bausmės, kurios nėra aiškiai per griežtos, priešingai, paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra žymiai mažesnės nei LR BK 138 str. 2 d.,

284 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmių vidurkis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai Å¡iuo atveju apylinkės teismas, įvertinęs aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ bei atsižvelgęs į tai, kad apeliantas po Zarasų rajono apylinkės teismo 2006-01-11 nuosprendžio priėmimo naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, pastarojo atžvilgiu taikė LR BK 75 str. nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymÄ atidėjo dvejiems metams, įpareigojant be institucijos, prižiÅ«rinčios bausmės vykdymo atidėjimÄ , sutikimo neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms bei per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiems turtinę žalÄ .

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas, bendrindamas apeliantui

A. P. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo bÅ«du, teisingai vadovavosi LR BK 63 str. 1 ir 2 d. nuostatomis, tačiau nenurodė įstatymo pagrindo, dėl kurio taiko šį bausmių bendrinimo bÅ«dÄ , tai yra, kad bausmės apėmimo bÅ«du bendrinamos dėl to, jog veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (LR BK 63 str. 5 d. 1 p.). Todėl kolegija patikslina A. P. paskirtÄ bausmę, nurodydama bausmių subendrinimo teisinį pagrindÄ , tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Å¡i aplinkybė neįtakoja pačios bausmės paskyrimo, Å¡ioje dalyje nuosprendžio nekeičia.

Vertinant D. P. asmenybę, atkreiptinas dėmesys į tai, kad jis praeityje ne kartÄ teistas, teistumas neiÅ¡nykęs ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintas, skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu (b.t. 2, b.l. 123-126), taip pat baustas administracine tvarka (b.t. 2, b.l. 135-140), kas neabejotinai rodo jo polinkį nusikalsti, nesilaikyti visuomenėje priimtų elgesio normų. Be to, jis yra nevedęs, niekur nedirba, t.y. neturi legalaus pragyvenimo Å¡altinio, (duomenys neskelbtini) seniÅ«nijos charakterizuojamas neigiamai (b.t. 2, b.l. 142), į narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas (b.t. 2, b.l. 119). Taigi, esant aukščiau iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, D. P. už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ pagrįstai paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, kuri nėra aiÅ¡kiai per griežta. Ji yra žymiai mažesnės nei LR BK 284 str. 1 d. sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tuo pačiu pažymėtina tai, kad nepažeidžiant LR BK 64 str. reikalavimų, apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2007-10-30 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai nagrinėjamu atveju yra patenkintas Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys – 5759,00 Lt už P.

U. , A. L. ir V. S. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas ir solidariai iš visų apeliantų priteistas Valstybinei ligonių kasai. Minėtas civilinis ieškinys pilnai pagrįstas baudžiamojoje byloje pateiktais dokumentais (b.t. 1, b.l. 124-130).

Baudžiamojoje byloje civilinius ieškinius dėl nusikalstamomis veikomis padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusieji P. U. ,

A. L. ir V. S. .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškinys turi būti įrodytas ir pagrįstas faktiniais duomenimis.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis P. U. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 773 litus turtinei žalai atlyginti ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog turtinę žalÄ sudaro

100 litų už drabužius, kurie buvo sugadinti nusikalstamų veikų padarymo metu, kuro išlaidos (473 Lt) vykstant į gydymo įstaigas ir pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus procesinių veiksmų atlikimui (vykimui pas pareigūnus išleido apie

155 Lt), iÅ¡laidos (200 Lt) specialiam maistui, kai jam buvo įdėtas žandikaulio įtvaras. IeÅ¡kinyje nurodyta, jog iÅ¡saugoti ne visi turtinę žalÄ pagrindžiantys dokumentai (b.t. 1, b.l. 70-71).

Nukentėjusysis A. L. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 180 litų turtinei žalai atlyginti ir 7000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos (180 Lt) benzinui vykstant į gydymo įstaigÄ ir pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus procesinių veiksmų atlikimui (vykimui pas pareigÅ«nus iÅ¡leido apie 80 Lt). IeÅ¡kinyje nurodyta, jog padarytÄ turtinę žalÄ pagrindžiantys dokumentai nėra iÅ¡saugoti (b.t. 1, b.l. 92-94).

Nukentėjusysis V. S. civiliniu ieÅ¡kiniu prašė priteisti 588 litų turtinei žalai atlyginti ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis civiliniame ieÅ¡kinyje nurodė, jog turtinę žalÄ sudaro iÅ¡laidos (438 Lt) benzinui vykimui į gydymo įstaigÄ ir pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus procesinių veiksmų atlikimui (vykimui pas pareigÅ«nus iÅ¡leido apie 95 Lt), iÅ¡laidos (150 Lt) maistui, vitaminams. IeÅ¡kinyje nurodyta, jog padarytÄ turtinę žalÄ pagrindžiantys dokumentai nėra iÅ¡saugoti (b.t. 1, b.l. 116-117).

Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįstai pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino visų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė solidariai iš apeliantų nukentėjusiųjų turėtas išlaidas kurui – P. U. 473 Lt, A. L. 180 Lt, V. S. 438 Lt.

Pažymėtina, jog nukentėjusiųjų nurodytos turėtos iÅ¡laido vykstant pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus procesinių veiksmų atlikimui (P. U. 155 Lt, A. L. 80 Lt, V. S. 95 Lt) nėra priskiriamos prie nusikalstama veika padarytos turtinės žalos. Tai yra proceso iÅ¡laidos (LR BPK 103 str.). Taigi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nukentėjusiųjų turėtas proceso iÅ¡laidas solidariai iÅ¡ apeliantų priteisė pastariesiems kaip nusikalstama veika padarytÄ turtinę žalÄ . Tuo pačiu pažymėtina tai, jog teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę

nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti proceso iÅ¡laidas (LR BPK 105 str.). Å ios nuostatos taikomos ir bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos

teisme, tačiau turėtos proceso iÅ¡laidos taip pat turi bÅ«ti pagrįstos pateiktais dokumentais. Kadangi nagrinėjamu atveju nukentėjusieji A. L. bei V. S. nepateikė dėl nusikalstamos veikos padarymo patirtÄ turtinę žalÄ bei turėtas proceso iÅ¡laidas patvirtinančių dokumentų, todėl jiems nepriteistina nei turtinė žala nei turėtos proceso iÅ¡laidos.

Nukentėjusysis P. U. teismui pateikė dalį patirtÄ turtinę žalÄ patvirtinančių dokumentų: už 438,29 Lt kvitų už kurÄ (iÅ¡ jų už 39,00 Lt buvo pirkta kuro vykimui pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Ä¯ apklausÄ ), už 104,48 Lt kvitų už maistÄ bei 7,97 Lt kvitÄ už vaistus, t.y. iÅ¡ viso nukentėjusysis pateikė kvitų už 550,74 Lt, iÅ¡ kurių kaip minėta 39,00 Lt buvo iÅ¡leista kurui vykimui pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ Ä¯ apklausÄ , kas laikytina proceso iÅ¡laidomis. Taigi, nors nukentėjusysis P. U. pateikė kvitų didesnei sumai nei pastarajam priteista skundžiamu nuosprendžiu turtinei žalai atlyginti, tačiau teisėjų kolegija palieka Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimÄ nepakeistÄ , kadangi aukÅ¡tesnės instancijos teismas, nesant Å¡iuo atveju nukentėjusiojo, prokuratÅ«ros apeliacinio skundo, negali pabloginti apeliantų padėties (LR BPK 320 str. 4 d.).

Kita vertus teisingai Å¡iuo atveju yra iÅ¡spręsti nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai, susiję su neturtinės žalos atlyginimu. Pažymėtina, jog LR CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos turinį apibrėžia LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Å ios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegijai nekyla šiuo atveju abejonių, kad nukentėjusieji P.

U. , A. L. ir V. S. dėl patirtų kÅ«no sužalojimų patyrė fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus (visi trys nukentėjusieji buvo hospitalizuoti gydymo įstaigose, P.

U. , V. S. buvo atliktos operacijos, P.

U. dėl patirto žandikaulio lūžimo ilgÄ laikÄ negalėjo normaliai valgyti, tuo tarpu V. S. dėl pakartotinio kelio girnelės lūžio ilgÄ laikÄ buvo apribotas judėjimas, A. L. gydymo įstaigoje buvo susiÅ«tos galvoje sumuÅ¡imo metu padarytos žaizdos). Be to, teismas atsižvelgė ir į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį, nukentėjusiesiems padarytÄ sveikatos sutrikdymo mastÄ , įvertino tai, kad apeliantai niekur nedirba, neturi legaliai gaunamų pajamų, turto ar piniginių santaupų bei vadovaudamasis sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiųjų

P. U. , A. L. ir V.

S. praÅ¡ytÄ nusikalstamomis veikomis padarytÄ neturtinę žalÄ atitinkamai – 10000 Lt, 7000 Lt, 5000 Lt, sumažino iki 3000 Lt P. U. , po 1000 Lt A. L. ir V. S. . Pažymėtina tai, kad nukentėjusiesiems priteista neturtinė žala pilnai atitinka susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobÅ«džio baudžiamosiose bylose. Taigi, įvertinus aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog dar mažinti skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiesiems priteistÄ neturtinę žalÄ , nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p., n u t a r i a:

nuteistojo D. P. apeliacinį skundÄ atmesti, nuteistųjų ArÅ«no ir S. P. apeliacinius skundus patenkinti iÅ¡ dalies.

Pakeisti Zarasų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 1 d. nuosprendį.

Panaikinti

nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš S. P. , A. P. ir D. P. nukentėjusiajam V. S. priteista 438 Lt turtinei žalai atlyginti,

nukentėjusiajam A. L. - 180 Lt turtinei žalai atlyginti ir šioje dalyje civilinius ieškinius atmesti.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkė                                                  Â

Daiva Pranytė – Zalieckienė

Teisėjai                                                          Â

              Laureta Ulbienė

                                       Â

                                             Stasys Lemžis