2021-04-28 Nr. AB-9285-3-62-3-00420-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-261-525/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00420-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Z. S. skundą atsakovui Kauno rajono savivaldybės administracijai dėl išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Z. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. išvadą (toliau – ir Išvada), kuria atsisakyta išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal pareiškėjo Z. S. 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą Nr. SRA-100-201223-46362 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo.

Pareiškėjas prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir nurodė, kad jis įstatymo nustatytu terminu dėl Išvados panaikinimo kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių (toliau – ir Komisija), tačiau šis atsisakė skundą priimti, kaip priskirtiną nagrinėti administraciniam teismui.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi Z. S. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti atmetė ir skundą atsisakė priimti.

Teismas nustatė, kad Išvada buvo priimta ir informacinėje sistemoje Infostatyba patalpinta 2021 m. sausio 20 d. bei pateikia šią aplinkybę patvirtinantį dokumentą. Todėl paskutinė skundo teismui padavimo diena (įvertinus poilsio dienas) buvo 2021 m. vasario 22 d. Pareiškėjas skundą teismui padavė 2021 m. vasario 23 d., praleisdamas terminą skundui paduoti. Pareiškėjas sutinka su aplinkybe, kad praleido terminą skundui paduoti, prašo jį atnaujinti, nes dėl Išvadoje nenurodytos apskundimo tvarkos jis kreipėsi į Komisiją, o ši atsisakė skundą priimti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis (5 str. 1 d., 29 str. 1 d., 30 str. 1 d.), taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodė, kad būdamas atidus, apdairus ir rūpestingas pareiškėjas turėjo galimybę domėtis savo teisių gynimu ir skundą teismui paduoti nepraleidęs įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino. Pareiškėjas skunde nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kurios galėtų būtų pripažintos svarbiomis termino atnaujinimo priežastimis, todėl teismas prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti atmetė ir skundą dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. išvados panaikinimo atsisakė priimti.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovui iš naujo išnagrinėti 2020 m. gruodžio 23 d. prašymą Nr. SRA-100-201223-46362 dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo laikytinas išvestiniu ir neatsiejamai susijusiu su reikalavimu dėl Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2021 m. sausio 20 d. išvados panaikinimo, todėl atsisakius priimti pagrindinį reikalavimą, išvestinį reikalavimą taip pat atsisakytina priimti.

Pareiškėjas, naudodamasis neprivaloma išankstine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, kreipėsi į Komisiją, kuri 2021 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 21R1-55 (AG1-47/11-2021) atsisakė skundą priimti ir nurodė, kad jos priimtą sprendimą per vieną mėnesį nuo jo priėmimo dienos pareiškėjas gali skųsti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams.

Teismas išaiškino, kad ši nutartis neužkerta kelio pasinaudoti Administracinių ginčų komisijos 2021 m. vasario 22 d. sprendime Nr. 21R1-55 (AG1-47/11-2021) nurodyta apskundimo tvarka.

III. Pareiškėjas Z. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartį ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos sprendimas yra neteisėtas, tačiau ginčijant šį Komisijos sprendimą jis bus išnagrinėtas per tuos pačius terminus, kaip ir pareiškėjui pateikus tiesiogiai skundą teismui dėl atsakovės ginčijamo atsisakymo išduoti statybas leidžiantį dokumentą. O panaikinus atitinkamą Komisijos sprendimą, tik tuomet bus pradėtas nagrinėti skundas dėl pareiškėjo skundo esmės. Tokiu būdu siekis kuo operatyviau išnagrinėti ginčą nebus pasiektas ir nusitęs tik dar gerokai ilgiau.

Regionų apygardos administracinis teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai išaiškino ir pritaikė šiam ginčui aktualias procesinės teisės normas, ir dėl šių pažeidimų netinkamai buvo išspręsta byla, dėl ko nutartis yra naikintina (ABTĮ 146 str. 1 d.), grąžinant pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo (ABTĮ 154 str. 4 p.).

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino atnaujinimo, neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas nuo pat pradžių sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai ėmėsi įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, bei siekė ir siekia ją įgyvendinti kaip galima operatyviau. O atitinkamas terminas buvo praleistas tik dėl atstovo galimai padarytos teisinės klaidos. Be to, praleistas terminai labai nežymiai, vos vieną dieną. Todėl termino atnaujinimas ir skundo priėmimas šiuo konkrečiu atveju neprieštarautų teisinio saugumo principui, dėl kurio yra nustatytas procesinių terminų institutas. Atnaujinus terminą būtų buvę išvengta ir vieno papildomo teisminio proceso (Komisijos sprendimo ginčijimo), kurį dabar yra priverstas inicijuoti pareiškėjas.

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl atsakovės atsisakymo, o ne ginčijo Komisijos sprendimą, vien dėl to, kad būtent tokiu būdu, jo teisės būtų apgintos operatyviau. Taigi, pareiškėjas sąžiningai, rūpestingai ir atidžiai įgyvendino savo teisę į teisminę gynybą.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės, įskaitant ir tai, jog skundžiamame akte nenurodyta jo apskundimo tvarka, yra ne objektyvi nuo pareiškėjo valios nepriklausanti aplinkybė, sutrukdžiusi laiku kreiptis į teismą.

Jei atitinkame ginčijame atsakovės atsisakyme išduoti statybos leidimą būtų nurodyta, kad atitinkamas aktas gali būti skundžiama tik teismui, tokiu atveju pareiškėjas ir būtų padavęs skundą tiesiogiai tik teismui, o ne Komisijai. Tačiau šiuo atveju tokia apskundimo tvarka skundžiamame akte nurodyta.

Įstatyme nėra aiškiai nurodyta, kad atsisakymas išduoti statybas leidžianti dokumentą, negali būti skundžiamas bendrąja įstatyme nustatyta tvarka, kurią pareiškėjas ir pasinaudojo. Todėl teisės aktų paskelbimas šiuo atveju nėra pakankamas, jog pareiškėjas būtų galėjęs realizuoti savo teisę į teisminę gynybą ir pareiškėjo atstovas arba Komisija nebūtų padarę teisinės klaidos.

Praktikoje kiti Lietuvos administracinių ginčų komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja analogiškus ginčus, todėl šiuo atveju greičiausiai teisinę klaidą padarė Komisija. O tuo atveju jei teisinę klaidą padarė ne Komisija, o pareiškėjo atstovas, tokiu atveju turėtų būti vertintina, jog atitinkama šiuo klausimu praktika yra prieštaringa ir nevienoda, kas taip pat objektyviai sutrukdė galimybę kreiptis į teismą laiku.

Pareiškėjo atstovo teisinė klaida (jei ji yra), kai institucija neįvykdė pareigos ir nenurodė, kur tiksliai kreiptis, nors įstatymai ir įpareigoja, negalėtų būti pagrindu apriboti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. kovo 3 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti Z. S. skundą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti kreiptis į teismą pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų.

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad sprendžiant klausimą dėl skundo padavimo termino svarbu nustatyti, ar skundžiamas administracinis aktas turėjo būti įteiktas suinteresuotam asmeniui, o jei turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatyme nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo (žr., pvz., 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-136-261/2018, 2019 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-618-415/2019). Jeigu administracinis aktas neprivalėjo būti asmeniui įteiktas asmeniškai arba dėl tam tikrų priežasčių nebuvo jam įteiktas, tokį aktą suinteresuotas asmuo gali skųsti per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie šio akto priėmimą (žr., pvz., 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-204/2010, 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-637-552/2017). Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012, 2017 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-600-438/2017, 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020).

Pažymėtina, kad pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad praleido terminą skundui paduoti, tačiau mano, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių – nebuvo tinkamai nurodyta apskundimo tvarka.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus, lėšų samdyti advokatą neturėjimas, antrinės teisinės pagalbos nesuteikimas, amžius, liga ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

ABTĮ 28 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal to paties įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Remiantis byloje surinktais dokumentais nustatyta, jog pareiškėjas ginčija Išvadą. Pareiškėjas, nesutikdamas su Išvada ir, atsižvelgęs į tai, kad Išvadoje nebuvo nurodyta apskundimo tvarka, nepraleisdamas nustatyto termino, pateikė skundą Komisijai, kuri 2021 m. vasario 22 d. sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir grąžino jį pareiškėjui. Pareiškėjas 2020 m. vasario 23 d., t. y. kitą dieną, po Komisijos atsisakymo priimti pareiškėjo skundą, su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, kartu prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti. Regionų apygardos administracinis teismas 2021 m. kovo 3 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė jį priimti.

Teisėjų kolegijos nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad pareiškėjas aktyviai siekė ginčyti Išvadą, tačiau pasirinko netinkamą galimai pažeistų teisių gynimo būdą, skundą paduodamas Komisijai, o vėliau – Vilniaus apygardos administraciniam teismui, dėl ko buvo praleistas Išvados apskundimo terminas. Išvadoje nenurodžius apskundimo tvarkos, pareiškėjas galėjo sąžiningai suklysti. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, jog pasirinkdamas netinkamą savo teisių gynimo būdą pareiškėjas sąžiningai klydo. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad apskundimo tvarkos nenurodymas ginčijamame sprendime gali būti pakankamas pagrindas pripažinti, jog terminas skundui dėl šio sprendimo paduoti praleistas dėl svarbios priežasties (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-877/2011; 2020 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-356-662/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu, visi pareiškėjo veiksmai teikiant skundą rodo, kad pareiškėjas elgėsi sąžiningai ir nepiktnaudžiavo procesinėmis teisėmis, o jo procesinis elgesys buvo nulemtas aplinkybe, kad Išvadoje nebuvo nurodyta jos apskundimo tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjas veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė įgyvendinti nedelsdamas, o kreipimosi į teismą dėl Išvados panaikinimo terminą jis praleido dėl objektyvių priežasčių ir itin nežymiai. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo terminą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, terminas skundui paduoti atnaujinamas, o skundo priėmimo klausimas perduodamas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Z. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė