10f4aa28-8d0e-4b5c-8a5b-d9cdb7776cea · Kauno apylinkės teismas

? Administracinio nusižengimo byla Nr. II-208-336/2023 (S) Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00009-2023-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 21.10.4 KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2023 m. balandžio 6 d. Kėdainiai Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mų teisėja Audra KriščiÅ«nienė, sekretoriaujant V. L., dalyvaujant: skundÄ padavusiam asmeniui E. G., jo atstovui advokatui E. J., skundžiamÄ nutarimÄ priėmusio Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui A.

M., nukentėjusiam R. G., ekspertui V. Å ., vaizdo nuotolinės konferencijos bÅ«du per ZOOM platformÄ , vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinio nusižengimo bylÄ pagal skundÄ padavusio E. G. skundÄ dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-350-2023, kuriuo E. G. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį.

Teismas n u s t a t ė : administracinėn atsakomybėn patrauktas E. G. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) skundu ir teismo posėdžio metu praÅ¡o panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-350-2023 ir administracinio nusižengimo teisenÄ jo atžvilgiu nutraukti. Nurodė, kad minėtu nutarimu buvo nubaustas 11 Eur bauda pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis, 2021 m. spalio 31 d. 13.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių CASE ir apvažiuodamas traktorių FEND iÅ¡ deÅ¡inės, nepaliko tarpo tarp tempiamosios sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus FEND sėjamosios ženklintuvu kliudė bei apgadino stovėjusio traktoriaus FENDT deÅ¡inės pusės galinį ratÄ .

Mano, kad nutarimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Abu įvykio dalyviai, t. y. E. G. ir R. G. nurodė skirtingas aplinkybes, kuriomis įvyko kontaktas, tačiau nors nutarime ir nurodyta, kad vadovautasi nekaltumo prezumpcijos principu, tačiau kaltu padarius administracinį nusižengimÄ kažkodėl pripažintas E. G., nesant jokių įrodymų, kurie patvirtintų R. G. paaiÅ¡kinimus ir paneigtų E. G. paaiÅ¡kinimus. Priimant nutarimÄ neatsižvelgta į tai, kad bÅ«tent E. G. paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė apie įvykį.

Neįvertinta aplinkybė, kad E. G. vairuodamas traktorių CASE sėjo, t. y. visÄ laikÄ važiavo tiesiai, o tuo tarpu R. G. minėtame lauke jokių sėjos ar kitokių darbų nevykdė, ir kaip jis nurodė, privažiavo prie jo, kad įspėtų, jog nedirbtų žemės. Vien Å¡i aplinkybė patvirtina, kad R. G. matė, jog E. G. vykdo sėjos darbus, t. y. važiuoja tiesiai ir vairuodamas traktorių FENDT judėjo link E. G. vairuojamo traktoriaus CASE ir jeigu, kaip nurodė jis, ketino tik privažiuoti pasakyti, kad nedirbtų žemės, privalėjo matyti kad Å¡one yra sėjamosios ženklintuvas, todėl privalėjo privažiuoti taip, kad jo nekliudytų ir nesudarytų kliÅ«ties tiesiai važiuojančiam traktoriui CASE.

Tačiau akivaizdu, kad R. G. vairuodamas traktorių užkirto keliÄ tiesiai važiuojančiam ir sėjos darbus vykdančiam traktoriui CASE. Priimant nutarimÄ neatsižvelgta į fotonuotraukose užfiksuotas traktoriaus FEND galinių ratų vėžes iÅ¡ kurių galima spręsti, kad buvo pavažiuota atgal ir tokiu bÅ«du kliudytas E. G. sėjamosios ženklintuvas. Ä®vykis įvyko bÅ«tent tokiomis aplinkybėmis, kurias nurodė E. G., t. y. jam sėjant ir važiuojant tiesiai, R. G. vairuodamas traktorių FEND užkirto jam keliÄ , o E. G. sustojus, R.

G. pradėjo važiuoti atgal ir nepastebėjo sėjamosios ženklintuvo ir jį kliudė. Ä®vykio versija, kuriÄ nurodė R. G. ir kuria, nesant tai patvirtinančių įrodymų, patikėjo bylÄ nagrinėjus pareigÅ«nė yra netgi nelogiÅ¡ka, nes pagal jÄ E. G. važiuodamas priekyje esančiÄ kliÅ«tį (traktorių FEND) vis tiek turėjo važiuoti tiesiai į priekį iki įvyko kontaktas. Kaip jau minėta, iÅ¡ fotonuotraukose užfiksuotų sėjamosios paliktų vagų matyti, kad traktorius CASE važiavo tiesiai, nevingiuodamas, nekeisdamas važiavimo krypties.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo prijungta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«muose nagrinėta byla, kurioje buvo apklausti įvykį matę liudytojai. Nėra pagrindo sutikti, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 126 punktus, nes kaip jau minėta, E. G. vairuojamas traktorius CASE, vykdydamas sėjos darbus važiavo nedideliu greičiu, tiesiai ir lygiagrečiai jau pasėtoms vagoms. Å ias aplinkybes matė R. G. ir pažeisdamas KET 4 punktÄ , t. y. nesielgdamas atsargiai atvažiavo iÅ¡ Å¡ono ir užkirto keliÄ traktoriui CASE, tuo pačiu sudarė kliÅ«tį traktoriui CASE, t. y. pažeidė KET 9 punktÄ , bei iÅ¡ Å¡ono nepaliko tarpo, kad eismas bÅ«tų saugus, t. y. pažeidė KET 126 punktÄ .

PraÅ¡o teismo priimti sprendimÄ pagal jo skundo praÅ¡ymÄ . PareiÅ¡kėjo E. G. atstovas advokatas E. J. teismo posėdžio skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiÅ¡kino, kad Å¡ioje byloje paskyrus ekspertizę, nebuvo pasiÅ«lyta pateikti klausimų atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas visus įrodymus turi vertinti kaip visumÄ . Jo vertinimu, byloje esanti ekspertizė yra visiÅ¡kai nepagrįsta, kadangi neatitinka jai keliamų reikalavimų. Å i ekspertizė yra tik subjektyvi eksperto nuomonė, kuriÄ paneigia byloje esantys duomenys.

Teismas, vertindamas visas aplinkybes turi įvertinti ir nukentėjusiojo parodymus, kuriais jis teigia, kad norėjo sukliudyti E. G.. Suprantama, kad R. G. vairuotas traktorius FENDT buvo naudojama kaip dirbtinė kliÅ«tis E. G. vairuotam traktoriui. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepime į skundÄ skundžiamÄ nutarimÄ prašė palikti nepakeistÄ . Nurodė, kad pareiÅ¡kėjo teiginį dėl nekaltumo įvykio metu paneigia Lietuvos teismo ekspertizės centro aktas, kuriame aiÅ¡kiai nurodyta, jog traktorius CASE, vairuotojui (t. y.

PareiÅ¡kėjui) važiuojant kairio posÅ«kio kreivės trajektorija, kuriÄ Å¾ymėjo tempiamos sėjamosios ženklintuvas, Å¡alia stovėjusio traktoriaus FENDT deÅ¡iniojo Å¡ono, sėjamajai persilenkiant link posÅ«kio kreivės centro, sėjamosios ženklintuvu įsirėmė į stovėjusio traktoriaus FENDT deÅ¡iniojo rato ratlankio vidinį iÅ¡orinį pavirÅ¡ių. Techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo tai, kad traktoriaus CASE vairuotojas, apvažiuodamas stovėjusį traktorių FENDT iÅ¡ deÅ¡inės, nepaliko tarpo tarp tempiamosios sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus FENDT rato.

Antruoju punktu pareiÅ¡kėjas teigia, jog priimant nutarimÄ neatsižvelgta į tai, kad PareiÅ¡kėjas paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė apie įvykį, tačiau toks pareiÅ¡kėjo veiksmas neįrodo jo nekaltumo ar kaltumo. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo ir jo brolio konfliktų istorijÄ darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas taip pasielgė, nesugebėdamas savarankiÅ¡kai spręsti konfliktų su broliu ir siekdamas nusimesti įtarimus nuo savęs. Bet kokiu atveju, tokio pareiÅ¡kėjo elgesio motyvai kaip negali bÅ«ti patvirtinti ir nepaneigia iÅ¡vados kas įtakojo nagrinėjamo eismo įvykio kilimÄ .

Trečiuoju punktu pareiÅ¡kėjas teigia, kad neįvertinta aplinkybė, jog R. G. užkirto keliÄ pareiÅ¡kėjui. Å is teiginys yra neteisingas, kadangi tiek eismo įvykio aplinkybių aiÅ¡kinimosi vietoje metu, tiek teismo posėdžių metu R. G. teigė, kad jis atvyko į dirbamÄ Å¾emės laukÄ pasikalbėti su pareiÅ¡kėju ir privažiavo ten, kur pareiÅ¡kėjas turėjo važiuoti bei sustojo. R. G. pamatęs, jog pareiÅ¡kėjas toliau važiuoja nekeisdamas savo judėjimo krypties, nors pareiÅ¡kėjas turėjo pakankamai vietos laisvai apvažiuoti R.

G. vairuojamÄ traktorių, pavažiavo atgal ir vėl sustojo, tačiau pareiÅ¡kėjas su traktoriumi CASE judėjo toliau nepaisydamas pavojingo atstumo tarp transporto priemonių ir tempiamos sėjamosios ženklintuvu kliudė traktoriaus FENDT deÅ¡inį ratÄ . Eismo įvykis įvyko dirbamame žemės lauke, kuris neturi kliūčių ar ribų kaip, pavyzdžiui, kelias, todėl R. G. sustojęs vaizdinėje medžiagoje užfiksuotoje vietoje, niekaip neužkirto kelio pareiÅ¡kėjui, kadangi buvo palikta pakankamai vietos jį lengvai apvažiuoti, o atsižvelgiant į tÄ aplinkybę, kad R.

G. po sustojimo dar turėjo laiko įvertinti pareiÅ¡kėjo judėjimo trajektorijÄ ir patraukti savo vairuojamÄ traktorių atgal, bei paties pareiÅ¡kėjo skunde nurodytÄ aplinkybę, kad E. G. vairuojamas traktorius CASE vykdydamas sėjos darbus važiavo nedidelius greičiu <...>“, matyti, kad net ir laiko atžvilgiu susidÅ«rimui iÅ¡vengti pareiÅ¡kėjas turėjo pakankamai daug laiko pakeisti savo judėjimo kryptį ir apvažiuoti traktorių FENDT, tačiau pasielgė neatsakingai ir neatsargiai bei to nepadarė.

Nurodė, kad ketvirtuoju punktu pareiÅ¡kėjas teigia, jog neatsižvelgta į vaizdinėje medžiagoje užfiksuotas traktoriaus FENDT galinių ratų vėžes, neva jos įrodo pareiÅ¡kėjo pateiktÄ Ä¯vykio eigos versijÄ . Ekspertizės akte aiÅ¡kiai nurodyta, jog užfiksuotas nuotraukose ir vaizdo įraÅ¡uose sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus rato kontaktas negalėjo susidaryti FENDT traktoriui judant atgal, bet įmanomas tik CASE traktoriui su tempiama sėjamÄ ja judant į priekį. Abejoti eksperto pateiktomis iÅ¡vadomis nėra pagrindo.

Papildomai dar kartÄ peržiÅ«rėjus vaizdo įraÅ¡us pastebėta papildoma aplinkybė, kuri patvirtina tiek R. G. įvykio eigos versijÄ , tiek ekspertizės akto iÅ¡vadas, t. y., vaizdo įraÅ¡o 2021_1031_173022_020.MP4 1 min. 11 sek. pareigÅ«nui pasilenkiant matuoti atstumo nuo traktoriaus FENDT priekinio rato aÅ¡ies iki sėjamosios, matomos traktoriaus priekinio deÅ¡iniojo rato vėžė ir traktoriaus CASE galinio kairiojo rato vėžė, atstumas tarp jų, kuris akivaizdžiai yra mažesnis nei turėtų bÅ«ti, jei CASE traktorius bÅ«tų pirmiausia pravažiavęs į priekį, o tik tuomet FENDT traktorius bÅ«tų pavažiavęs atgal, nes abu traktoriai priekyje turi specialius svorius, kurie yra iÅ¡sikišę į priekį gerokai daugiau nei priekinės traktoriaus padangos, kas matoma pridėtoje nuotraukoje, o priekinės padangos vėžės atspaudas susidaro tik iki tos vietos, kuri liečiasi su žemės pavirÅ¡iumi, t. y., beveik ties padangos viduriu.

Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes patvirtinama, kad pareiÅ¡kėjo įvykio eigos versija, kad R. G. kliudė sėjamosios ženklintuvÄ važiuodamas atbulomis, yra neįmanoma, nes pareiÅ¡kėjo vairuojamas traktorius tiesiog nebÅ«tų galėjęs pravažiuoti pro FENDT traktoriaus priekinę dalį. Nurodė, kad pirmos instancijos teismas ankstesnėje byloje (II-226-673/2022) konstatavo, kad parodymus davusių liudytojų parodymai yra prieÅ¡taringi ir nepakankami nustatyti, kas kaltas dėl eismo įvykio.

Nurodo, kad vieninteliai objektyvÅ«s įrodymai byloje yra vaizdinė medžiaga, ekspertizės aktas ir R. G. parodymai, kurie ir sutampa su Ekspertizės akte pateiktomis iÅ¡vadomis. Tuo tarpu pareiÅ¡kėjo įvykių versija vertinama kritiÅ¡kai, skunde iÅ¡dėstyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Taip pat pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimai keitėsi: apklausos metu pareiÅ¡kėjas teigė, kad R. G. apvažiuodamas kliudė sėjamosios ženklintuvÄ , tuo tarpu teikiant skundÄ nurodė, kad ženklintuvÄ R.

G. kliudė važiuodamas atgal. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovas A. M. teismo posėdžio metu skundÄ prašė atmesti, palikti skundžiamÄ nutarimÄ nepakeisti. Palaikė atsiliepime į skundÄ nurodytus motyvus. Papildomai paaiÅ¡kino, kad medžiaga ekspertizės aktui atlikti buvo pakankama. Ankstesnio bylos nagrinėjimo metu dėl liudytojų parodymų nesutapimų ir buvo atlikta ekspertizė. Nukentėjusysis R. G. teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienÄ jo brolis E. G. dirbo jų bendrÄ laukÄ .

Tuo metu dėl to lauko vyko teisiniai ginčai, jis atvyko į laukÄ paaiÅ¡kinti, kad brolis to lauko nedirbtų. Atvažiavęs jis sustojo, truputį pavažiavo atgal, tuomet brolis su traktoriumi CASE pavažiavo į priekį ir su nuleistu sėjamosios ženklintuvu kliudė jo traktorių. Ä®vykio metu buvo truputį apgadintas, t. y. įbrėžtas jo vairuoto traktoriaus FENDT ratlankis. Atvažiavus jis nesudarė kliÅ«ties, E. G. galėjo lengvai pravažiuoti pro jį. Ekspertas V. Å . teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tvirtina duotÄ ekspertizės aktÄ .

Patvirtino kad jo ekspertinis darbo stažas yra (duomenys neskelbtini). Atliekant ekspertizę buvo panaudota standartinė procedÅ«ra, naudojama atliekant nustatant transporto priemonių susidÅ«rimo mechanizmÄ . Atliekant ekspertizę įvertino visÄ pateiktÄ medžiagÄ , transporto priemonių padėtis ir kitus reikalingus aspektus. Ekspertizės metu jis turėjo medžiagÄ (47 lapus) iÅ¡ nagrinėtos administracinio nusižengimo bylos. Minėtos medžiagos pakako iÅ¡vadai duoti. Nurodė, kad jis susipažinęs su byloje esančia ( pateikė pareiÅ¡kėjas) konsultacine iÅ¡vada, tačiau jis jos nevertina, kadangi kiekvienas gali pareikÅ¡ti savo nuomonę ir turi už jÄ atsakyti.

Tuo tarpu jam nėra pareigos vertinti visų nuomonių. Nurodė, kad ekspertizės akte nurodytÄ versijÄ , kad traktorius FENDT stovėjo, o traktorius CASE važiavo, jis nustatė pagal kontakto pėdsakus. Tuo atveju, jeigu abu traktoriai bÅ«tų judėję, kontakto pėdsakai bÅ«tų buvę gerokai didesni. Teisiamojo posėdžio metu buvo apžiÅ«rėta administracinio nusižengimo byla II-226-673/2022, vadovaujantis BPK 276 str. 5 d. (analogija) buvo pagarsinti liudytojų R. G., L. G., M. G., V. J., V. J., B.

R. parodymai (b. l. 50-52, 64-65). Skundas atmestinas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundÄ dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla iÅ¡nagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, jÄ paskyrė organas (pareigÅ«nas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Administraciniu nusižengimu laikomas prieÅ¡ingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytÄ valdymo tvarkÄ , už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindÄ kilti administracinei atsakomybei, prieÅ¡ingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių.

Kad asmuo bÅ«tų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimÄ , turi bÅ«ti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Duomenų, kuriais vadovaujantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo bÅ«ti padarytas, nepakanka iÅ¡vadoms apie asmens kaltumÄ padaryti ir skirti administracinę nuobaudÄ . Asmens kaltė gali bÅ«ti konstatuota, kai, iÅ¡tyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veikÄ , už kuriÄ turi bÅ«ti skiriama nuobauda.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimÄ , bÅ«tina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iÅ¡ jo iÅ¡plaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiÅ¡kumai, kurie negali bÅ«ti paÅ¡alinti, aiÅ¡kinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-78-788/ 2016, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-718/ 2012, N444-1254/2012, kt. ).

Teisėtumo principas įpareigoja įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigÅ«nus iÅ¡aiÅ¡kinti kiekvienÄ administracinį nusižengimÄ , jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymÄ ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylÄ tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigÅ«nas) pilnai, visapusiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir neÅ¡aliÅ¡kai įvertintų visus įrodymus.

Administracinio nusižengimo sudėtis yra bÅ«tinas pagrindas juridiÅ¡kai kvalifikuoti veikÄ kaip administracinį teisės pažeidimÄ ir jo kaltininkÄ patraukti administracinėn atsakomybėn. Asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, jei nustatyti visi administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Priimant nutarimÄ skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ , negali kilti abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimÄ padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudÄ turi bÅ«ti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, iÅ¡skyrus numatytus ANK. Nurodyta teisės norma yra blanketinė, todėl sprendžiant klausimÄ , ar asmeniui kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, privaloma nustatyti, kokie konkrečiai KET reikalavimai buvo pažeisti asmens veiksmais. KET 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 5 punktas reglamentuoja, jog eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti taisykles ir jų laikytis.

KET 9 punkte yra nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 126 punktas numato, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip.

Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m Å¡oninį atstumÄ , kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m Å¡oninį atstumÄ , kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h. Teismas pažymi, jog asmuo gali bÅ«ti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, t. y.

įstatyme numatytų požymių, apibÅ«dinančių prieÅ¡ingÄ teisei veikÄ kaip tam tikrÄ administracinės teisės pažeidimÄ , visuma. Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalimis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti; suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse nustatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia); suvokė pavojingÄ veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse nustatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia).

Pagal ANK 9 straipsnio 2 ir 3 dalis, administracinis nusižengimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti (nepagrįstas pasitikėjimas); jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nurodyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (nerūpestingumas).

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-350-2023 E. G. buvo nubaustas 11 Eur bauda pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad jis, 2021 m. spalio 31 d. 13.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas traktorių CASE ir apvažiuodamas traktorių FEND iÅ¡ deÅ¡inės, nepaliko tarpo tarp tempiamosios sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus FEND sėjamosios ženklintuvu kliudė bei apgadino stovėjusio traktoriaus FENDT deÅ¡inės pusės galinį ratÄ .

Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 5, 9 ir 126 punktus. E. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 4 punkte numatyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 5 punktas reglamentuoja, jog eismo dalyviai privalo iÅ¡manyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymÄ , mokėti taisykles ir jų laikytis. KET 9 ir 126 punktai nustato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų bÅ«tinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami iÅ¡vengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų bÅ«tinų priemonių, iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios bÅ«tų galima iÅ¡vengti; vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančiÄ transporto priemonę, jeigu ji bÅ«tų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpÄ iÅ¡ Å¡ono, kad eismas bÅ«tų saugus.

Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės bÅ«tų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi bÅ«ti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sÄ lygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m Å¡oninį atstumÄ , kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių maÅ¡inų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m Å¡oninį atstumÄ , kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

Nagrinėjamu atveju, E. G. teigimu, administracinis nusižengimas jam buvo inkriminuotas nepagrįstai, kadangi nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų R. G. paaiÅ¡kinimus ir paneigtų E. G. paaiÅ¡kinimus. Priimant nutarimÄ neatsižvelgta į tai, kad bÅ«tent jis, E. G., paskambino į bendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė apie įvykį. Neįvertinta aplinkybė, kad E. G. vairuodamas traktorių CASE sėjo, t. y. visÄ laikÄ važiavo tiesiai. R. G. matė, jog E. G. vykdo sėjos darbus, t. y. važiuoja tiesiai ir vairuodamas traktorių FENDT judėjo link E. G. vairuojamo traktoriaus CASE ir jeigu, kaip nurodė jis, ketino tik privažiuoti pasakyti, kad nedirbtų žemės, privalėjo matyti, kad Å¡one yra sėjamosios ženklintuvas, todėl privalėjo privažiuoti taip, kad jo nekliudytų ir nesudarytų kliÅ«ties tiesiai važiuojančiam traktoriui CASE.

Tačiau akivaizdu, kad R. G. vairuodamas traktorių užkirto keliÄ tiesiai važiuojančiam ir sėjos darbus vykdančiam traktoriui CASE. Priimant nutarimÄ neatsižvelgta į fotonuotraukose užfiksuotas traktoriaus FEND galinių ratų vėžes iÅ¡ kurių galima spręsti, kad buvo pavažiuota atgal ir tokiu bÅ«du kliudytas E. G. sėjamosios ženklintuvas. IÅ¡ fotonuotraukose užfiksuotų sėjamosios paliktų vagų matyti, kad traktorius CASE važiavo tiesiai, nevingiuodamas, nekeisdamas važiavimo krypties.

Bylos nagrinėjimo metu nebuvo prijungta Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«muose nagrinėta byla, kurioje buvo apklausti įvykį matę liudytojai. IÅ¡ Lietuvos teismo ekspertizės centro 2022 m. lapkričio 17 d. ekspertizės akto Nr. 11-2293 (22) matyti, kad atlikus ekspertinį tyrimÄ , buvo nustatytas įvykio susidÅ«rimo mechanizmas. T. y. traktoriaus CASE, (duomenys neskelbtini), vairuotojui važiuojant kairio posÅ«kio kreivės trajektorija, kuriÄ pažymėjo tempiamosios sėjos ženklintuvas, Å¡alia stovėjusio traktoriaus FENDT, (duomenys neskelbtini), deÅ¡iniojo Å¡ono, sėjamajai persislenkant link posÅ«kio kreivės centro, sėjamosios ženklintuvas įsirėmė į stovėjusio traktoriaus FENDT deÅ¡iniojo rato ratlankio vidinį iÅ¡orinį pavirÅ¡ių.

Techniniu požiÅ«riu Å¡io eismo įvykio kilimÄ sÄ lygojo tai, kad traktoriaus CASE vairuotojas, apvažiuodamas stovėjusį traktorių FENDT iÅ¡ deÅ¡inės, nepaliko tarpo tarp tempiamosios sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus FENDT rato. Teismo vertinimu, eksperto padarytos iÅ¡vada yra nuosekli, neprieÅ¡taringa, pagrįsta tyrimo duomenimis. Ekspertui buvo pateikta visa aktuali ekspertizės atlikimui bylos medžiaga. Ekspertas nurodė, kokius objektus tyrė, kokius tyrimus atliko, tyrimo metodus ir priemones naudojo.

Gautus rezultatus ir motyvuotÄ jų įvertinimÄ ekspertas pateikė ekspertizės akto iÅ¡vadoje, suformuluodamas motyvuotus atsakymus į visus pateiktus klausimus. IÅ¡vadų pagrįstumas buvo patvirtintas ir teismo posėdžio metu. Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė apie tai, kad priimant skundžiamÄ nutarimÄ neatsižvelgta į tai, kad pareiÅ¡kėjas paskambino į BendrÄ jį pagalbos centrÄ ir pranešė apie įvykį, niekaip neįrodo jo galimo nekaltumo ir eismo įvykio kvalifikavimui neturi jokios reikÅ¡mės. Nors pareiÅ¡kėjas teigia, kad liko neįvertinta aplinkybė, jog R.

G. užkirto keliÄ pareiÅ¡kėjui. R. G. teigė, kad jis atvyko į dirbamÄ Å¾emės laukÄ pasikalbėti su pareiÅ¡kėju ir privažiavo ten, kur pareiÅ¡kėjas turėjo važiuoti bei sustojo. R. G. pamatęs, jog pareiÅ¡kėjas toliau važiuoja nekeisdamas savo judėjimo krypties, pavažiavo atgal ir vėl sustojo, tačiau pareiÅ¡kėjas su traktoriumi CASE judėjo toliau nepaisydamas pavojingo atstumo tarp transporto priemonių ir tempiamos sėjamosios ženklintuvu kliudė traktoriaus FENDT deÅ¡inį ratÄ .

Eismo įvykis įvyko dirbamame žemės lauke, kuris neturi kliūčių ar ribų kaip, pavyzdžiui, kelias, todėl R. G. sustojęs vaizdinėje medžiagoje užfiksuotoje vietoje, niekaip neužkirto kelio pareiÅ¡kėjui, kadangi buvo palikta pakankamai vietos jį lengvai apvažiuoti. Byloje esanti vaizdinė medžiaga patvirtina, kad dirbamos žemės laukas yra platus ir didelis, todėl pareiÅ¡kėjui neturėjo bÅ«ti sunku apvažiuoti kitÄ traktorių, juo labiau, kad jis ir pats pripažino, kad važiavo nedideliu greičiu.

SusidÅ«rimui iÅ¡vengti pareiÅ¡kėjas turėjo pakankamai daug laiko pakeisti savo judėjimo kryptį ir apvažiuoti traktorių FENDT, tačiau pasielgė neatsakingai ir neatsargiai bei to nepadarė. Be to, ekspertizės akte aiÅ¡kiai nurodyta, jog užfiksuotas nuotraukose ir vaizdo įraÅ¡uose sėjamosios ženklintuvo ir traktoriaus rato kontaktas negalėjo susidaryti FENDT traktoriui judant atgal, bet įmanomas tik CASE traktoriui su tempiama sėjamÄ ja judant į priekį. Abejoti eksperto pateiktomis iÅ¡vadomis nėra pagrindo.

Kaip matyti iÅ¡ byloje esančių nuotraukų, pareiÅ¡kėjo įvykio eigos versija, kad R. G. kliudė sėjamosios ženklintuvÄ važiuodamas atbulomis, yra neįmanoma, nes pareiÅ¡kėjo vairuojamas traktorius tiesiog nebÅ«tų galėjęs pravažiuoti pro FENDT traktoriaus priekinę dalį, ant kurios nėra ir nebuvo nustatyta jokių sužeidimų. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas teismui pateikė konsultacinę iÅ¡vadÄ , parengtÄ transporto inžinieriaus, turto vertintojo asistento, kurioje nurodoma, kad pagal tyrimui medžiagÄ , nepakanka objektyvių įrodymų nustatyti dėl kurio traktoriaus vairuotojo veiksmų įvyko susidÅ«rimas.

Visi trys galimi susidÅ«rimo mechanizmai techniniu požiÅ«riu yra tikėtini, nė vieno iÅ¡ jų negalima atmesti. Neįmanoma nustatyti, kurio ar kurių įvykio dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sÄ lyga kilti Å¡iam įvykiui. Vis dėl to, teismas su Å¡ia iÅ¡vada nesutinka. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia nustatyti įvykio mechanizmÄ ir dėl įvykio kaltÄ jį asmenį. Todėl, atsižvelgiant į anksčiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaujantis byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimais, vaizdine medžiaga iÅ¡ įvykio vietos, ekspertizės aktu, kurio iÅ¡vados nekelia teismui jokių abejonių ir kuris teismo posėdžio metu buvo patvirtintos eksperto, kita raÅ¡ytine medžiaga, teismas konstatuoja, jog panaikinti ar pakeisti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-350-2023, nėra pagrindo.

E. G. kaltė dėl jam inkriminuoto pažeidimo įrodyta anksčiau aptartais duomenimis, jam skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33, 34 straipsnių reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumÄ , pareiÅ¡kėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimÄ . Skundžiamas nutarimas paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas. Jo įvykių versija vertinama kritiÅ¡kai, skunde iÅ¡dėstyti argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi, teismas, n u t a r i a :

E. G. skundÄ atmesti. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutarimÄ administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-350-2023, palikti nepakeistÄ . Administracinio nusižengimo bylos dokumentus, nutarčiai įsiteisėjus, grÄ Å¾inti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriui. Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rÅ«mus.

Teisėja Audra Kriščiūnienė