10f2a09c-b1b6-47b8-9c75-9c8a0c4da641 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-330-605/2011(Proceso Nr. 2-28-3-03465-2009-4) Pirmosios instancijos teismo teisėja Rūta Gustienė Procesinio sprendimo kategorija 128.2.; (S) 121.15.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. kovo 16 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės, kolegijos teisėjų Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės,sekretoriaujant Juventai Blaževičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai A.

M. B., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovei J. B. vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal suinteresuoto asmens I. R. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimo iÅ¡ dalies panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-50-374/2010 pagal pareiÅ¡kėjos A. M. B. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, I.

R., R. P. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja prašė (1 t., b.l. 3-10) atnaujinti terminÄ pateikti nuosavybės teisę į žemę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atstatymo į A. P., mirusios 1962-06-14, iki žemės nacionalizavimo M. V. g. 42, Kazlų RÅ«dos m. nuosavybės teise valdytos 0,4402 ha žemės; nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J.

P., miręs 1941-06-26, buvo A. P., mirusios 1962-06-14, įvaikis; nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad be Marijampolės rajono apylinkės teismo 1997-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1129/97 nustatyto 0,3054 ha žemės ploto dar nuosavybės teise A. P. valdė Kazlų RÅ«dos mieste, M. V. g. 42, 0,1348 ha žemės, iÅ¡ viso A. P., mirusi 1962-06-14, iki žemės nacionalizavimo M. V. g. 42 (pagal ankstesnį administracinį paskirstymÄ â€“ Vaičaičio g. 1), Kazlų RÅ«doje, nuosavybės teise valdė 0,4402 ha žemės sklypÄ .Nurodė, kad jos senelė A.

P., mirusi 1962 m. birželio 14 d., iki žemės nacionalizavimo M. V. g. 42 (pagal ankstesnį administracinį paskirstymÄ Vaičaičio g. 1), Kazlų RÅ«dos m., Kazlų RÅ«dos savivaldybėje, nuosavybės teise valdė 0,4402 ha žemės. Marijampolės rajono žemėtvarkos skyriui yra pateikusi praÅ¡ymÄ atkurti nuosavybės teises į senelių M. P. ir A. P. žemę. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo pagrindu turi teisę atkurti nuosavybės teises į senelės A.

P., mirusios 1962 m. birželio 14 d., iki žemės nacionalizavimo M. V. g. 42, Kazlų RÅ«dos m., Kazlų RÅ«dos savivaldybėje, nuosavybes teise valdytos 0,4402 ha žemės jai pagal įstatymÄ priklausančiÄ dalį, tačiau nepakanka nuosavybės teises į žemę patvirtinančių dokumentų, kad A. P., mirusi 1962 m. birželio 14 d., iki žemės nacionalizavimo A. V. g. 42, Kazlų RÅ«dos m., Kazlų RÅ«dos savivaldybėje, nuosavybės teise valdė 0,4402 ha žemės sklypÄ . A. P. 0,4402 ha žemės sklypÄ , esantį Kazlų RÅ«doje, 1926 m. rudenį pirko iÅ¡ S. Z..

Dokumentai, įrodantys žemės pirkimo faktÄ , neiÅ¡saugoti ir Lietuvos valstybės archyve neiÅ¡likę. Žemė natÅ«roje rasta. IÅ¡ Lietuvos valstybės archyvo gautame 2004-06-02 Nr.R4-2915 Archyvo pažymėjime konstatuota, kad dokumentų apie A. P. Marijampolės aps., Kazlų vls., Kazlų RÅ«dos miestelyje, Valančiaus g. (Vaičaičio g.) turėtÄ Å¾emę ir pastatus archyve saugomuose fonduose nerasta. Marijampolės apskrities archyve rasta A. P. civilinėje byloje 1952 m. esančių dokumentų kopijos, iÅ¡ kurių matyti, jog A.

P. Kazlų RÅ«dos mieste, Vaičaičio gatvėje, 1926 m. pirko žemės sklypÄ 4402 kv. metrų ploto ir tais pačiais metais pastatė gyvenamÄ jį namÄ ir tvartÄ . TÄ aplinkybę, kad A. P., mirusi 1962 m. birželio 14 d., iki žemės nacionalizavimo A. V. g. 42 (pagal ankstesnį administracinį paskirstymÄ Vaičaičio g.

1) Kazlų RÅ«dos m. Kazlų RÅ«dos savivaldybėje nuosavybės teise valdė 0,4402 ha žemės, patvirtina ir raÅ¡ytiniai įrodymai: 1952 m. kovo 27 įvykusio Kazlų Rudos rajono Liaudies teismo civilinės bylos dokumentai ir Kazlų RÅ«dos rajono DŽDT Komunalinio Å«kio skyriaus 1952 m. gegužės 17 d. iÅ¡vada. Kitaip pareiÅ¡kėja negali įrodyti, kad A. P., mirusi 1962 m. birželio 14 d., iki žemės nacionalizavimo A. V. g. 42 (pagal ankstesnį administracinį paskirstymÄ Vaičaičio g. 1), Kazlų RÅ«dos m., Kazlų RÅ«dos, savivaldybėje nuosavybės teise valdė 0,4402 ha žemės, todėl juridinę reikÅ¡mę turintis žemės valdymo faktas nustatytinas teisme (LR CPK 444 str. 1 d., 2 d. 5 p. 445 str.).

Marijampolės rajono apylinkės teismas 1997 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1129/97 nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. P. iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė 0,3054 ha žemės sklypÄ , esantį Marijampolės rajone, Kazlų RÅ«dos mieste, Valančiaus g.

42. Tai neatitinka iki žemės nacionalizavimo buvusias faktines aplinkybes. A. P. Kazlų Rūdos mieste nuosavybės teise valdyto žemės sklypo plotas sumažėjo jau po žemės nacionalizavimo. Kazlų Rūdos DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr.28 1966 m. balandžio 21 d. iš A. P. valdomo žemės sklypo 1500 kv. metrų žemės sklypo dalis buvo paimta Kazlų Rūdos medžio apdirbimo kombinatui gyvenamojo namo statybai. Faktiškai, be 0,3054 ha žemės ploto, kuris nustatytas teismo sprendimu, A.

P. iki 1940-07-22 Kazlų RÅ«dos mieste, Valančiaus g. 42, dar nuosavybės teise valdė 0,1348 ha žemės, iÅ¡ viso iki žemės nacionalizavimo Kazlų RÅ«dos mieste, Valančiaus g. 42, nuosavybės teise valdė 0,4402 ha žemės sklypÄ . Nuosavybės teisės į Kazlų RÅ«dos m. A. P. nuosavybės teise valdytos žemės dalį 0,3054 ha 1998-07-03 Marijampolės apskrities sprendimu Nr.51-47 buvo atkurtos A. P.. Nuosavybės teisės buvo atkurtos tik į tÄ A. P. nuosavybės teise valdytos dalį žemės, kuriÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimo metu kaip namų valdos žemę prie nuosavybės teise priklausančio pastato naudojo jos dukra A.

P.. Likusi A. P. nuosavybės teise iki žemės nacionalizavimo Kazlų Rūdos mieste valdyto žemės sklypo dalis 0,1348 ir dabar yra laisva, neužstatyta. Tai įrodo 2009 m. gegužės 15 d. sklypo, į kurį atkuriama nuosavybės teisė, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas ir A. P. iki nacionalizacijos Kazlų Rūdos mieste, M. V. g. valdytos 0,4402 ha žemės sklypo ribų planas, kuriame aiškiai matyti užstatyta žemės sklypo dalis ir laisva žemės sklypo dalis. Pareiškėjos tėvas J.

P., gimęs 1913 m., miręs 1941-06-26, yra M. P., mirusio 1941-07-25, sÅ«nus iÅ¡ pirmos santuokos. Žmonai mirus, M. P. vedė A. B.. J. P. augino ir prižiÅ«rėjo antroji M. P. žmona A. P., jis laikė jÄ savo motina. A. P. J. P. laikė savo vaiku, už jį gavo personalinę pensijÄ . Nors faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjos tėvas J. P., miręs 1941-06-26, buvo A. P., mirusios 1962 m. birželio 14 d., įvaikis, Å¡is faktas nebuvo įregistruotas, todėl dabar nesant dokumentų ji negali įrodyti giminystės ryšį su žemės savininke A.

P.. Esant aplinkybėms, jog kitaip pareiÅ¡kėja negali gauti giminystės ryšį su A. P. patvirtinančius dokumentus, nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad J. P., miręs 1941-06-26, buvo A. P., mirusios 1962 m. birželio 14 d., įvaikis. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2004 m. balandžio 7 d. sprendime civ. byloje Nr. 2-364-06/2004 konstatuota, jog A. P. laikė J. P. savo vaiku, už jį gavo personalinę pensijÄ , jog suinteresuotas asmuo I.

R. šių aplinkybių neneigė ir šis faktas laikytinas pagrįstu ir įrodytu. Šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad M. P. mirė 1941-07-25 Kazlų Rūdos mieste, ir kad pareiškėja yra M. P., mirusio 1941-07-25, anūkė. Apie tai, jog trūksta nuosavybės teisę į žemę patvirtinančių dokumentų, pareiškėja sužinojo 2003 m. rugsėjo mėnesį. Iki įstatymo nustatyto termino pasibaigimo liko labai mažai laiko. Pastaroji tuo metu labai sirgo. Nuo 2001 m. iki 2004 m. dėl sveikatos sutrikimų negalėjo niekur išeiti, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra.

Be to, iki termino pabaigos ir po to buvo įsitikinusi, jog žemės sklypÄ Kazlų RÅ«dos mieste M. P. ir A. P. buvo įsigiję lygiomis dalimis, todėl, atsižvelgdama į tai, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 1997-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr.2-1129/97 nustatyta, kad A. P. iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė 0,3054 ha žemės Kazlų RÅ«dos savivaldybėje, Kazlų RÅ«dos mieste, Valančiaus 42, pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ nustatyti, kad likusiÄ Å¾emės sklypo dalį valdė M.

P.. Tik gavusi iÅ¡ archyvo raÅ¡ytinius dokumentus įsitikino, kad visas žemės sklypas 0,4402 ha buvo A. P. nuosavybė.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu (2 t., b.l. 32-35) pareiÅ¡kimÄ patenkino. Atnaujino pareiÅ¡kėjai A. M. B., a.k (duomenys neskelbtini) terminÄ pateikti nuosavybės teisę į žemę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atstatymo į A. P., mirusios 1962-06-14, iki žemės nacionalizavimo M.

V. g. 42, Kazlų RÅ«dos m., nuosavybės teise valdytos 0,4402 ha žemės. Nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. P., miręs 1941-06-26, buvo A. P., mirusios 1962-06-14, įvaikis. Nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo tikslu nustatė juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad be Marijampolės rajono apylinkės teismo 1997-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1129/97 nustatyto 0,3054 ha žemės ploto dar nuosavybės teise A.

P. valdė Kazlų RÅ«dos mieste, M. V. g. 42, 0,1348 ha žemės, iÅ¡ viso A. P., mirusi 1962-06-14, iki žemės nacionalizavimo M. V. g. 42 (pagal ankstesnį administracinį paskirstymÄ â€“ Vaičaičio g. 1), Kazlų RÅ«doje, nuosavybės teise valdė 0,4402 ha žemės sklypÄ . Priteisė iÅ¡ pareiÅ¡kėjos A. M. B., 55,70 Lt teismo iÅ¡laidų valstybei.Sprendime nurodyta, kad pareiÅ¡kėja domėjosi nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimu ir bendradarbiavo su atitinkama tarnyba (I t. b.l.17, 33, 40-41).

Tačiau pareiÅ¡kėjos į bylÄ pateikti medicininiai dokumentai: iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicininių dokumentų (I t. b.l. 42-47, 50-51), epikrizė (I t. b.l. 48-49), patvirtina, kad dėl pareiÅ¡kėjos ligos dokumentų rinkimas buvo apsunkintas. Teismas sprendė, kad pareiÅ¡kėjos liga apsunkino ne tik trÅ«kstamų dokumentų pateikimÄ , bet ir suvokimÄ kaip toje situacijoje ji privalėtų pasielgti: iÅ¡ medicininių dokumentų matyti, kad 2001-2004 m pareiÅ¡kėjai buvo gydomas (operuotas) stuburas, dėl ko ji negalėjo vaikščioti, ji buvo gydoma Vilniaus Å v.

JokÅ«bo ligoninėje, VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacinėje ligoninėje, Kauno medicinos universiteto klinikoje, Å akių ligoninėje. Be to, kaip ir teigia pareiÅ¡kėja, tuometinis Marijampolės virÅ¡ininko administracijos Žemėtvarkos skyrius tik 2003-10-10 nustatė, kad pareiÅ¡kėja pateikė nepakankamai dokumentų nuosavybės teisėms atkurti (I t. b.l. 12-13). Teismas vertino ir tÄ aplinkybę, kad dėl teisinių žinių stokos ir apriboto fizinių galimybių pareiÅ¡kėja tinkamai nerealizavo savo teisės tinkamai ginti savo interesus teisme.

Ä®vertinęs, aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendė, kad įstatymo nustatytas terminas pateikti nuosavybės teisių atstatymo, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl terminÄ atnaujino (LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 str. pakeitimo įstatymo 1 str. 2 d. 2004-10-12 redakcija Nr. IX-2490). Be to, sprendime nurodyta, kad, pareiÅ¡kėjos aiÅ¡kinimu, jos tėvo J.

P. motinai mirus, jo tėvas M. P. vedė A. B., kuri priėmė ir augino kaip savo vaikÄ sutuoktinio sÅ«nų iÅ¡ pirmos santuokos –JuozÄ . Å ių aplinkybių neneigė ir suinteresuoto asmens I. R. atstovė, tai patvirtino ir liudytojai J. P. R., J. B., A. B. (II t.b.l. 7 antra pusė – 8), L. P. (II t. b.l. 29 antra pusė). Liudytoja L. P. nurodė, kad A. P. prižiÅ«rėjo ir augino sutuoktinio Motiejaus sÅ«nų net ir tuomet, kai M. P. buvo palikęs Å¡eimÄ ir gyveno su kita moterimi. Aplinkybę, kad ir pati A.

P. sutuoktinio sÅ«nų JuozÄ laikė savo sÅ«numi, patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai: pažymėjimas apie A. P. iÅ¡laikymÄ (II t. b.l. 2), Kazlų RÅ«dos Vykdomojo komiteto 1959-04-02 sprendimas Nr. 88, kur A. P. įvardijama kaip J. P. motina (II t. b.l. 3), Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimas (I t. b.l. 40-41). Nustatytų aplinkybių visumos pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tarp A. P. ir J. P. susiklostė motinos-sÅ«naus santykiai, dėl ko pareiÅ¡kimÄ dalyje dėl fakto, kad J. P. buvo A.

P. įvaikis, laikė pagrįstu ir įrodytu (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Be to, pareiÅ¡kėjos aiÅ¡kinimu, nagrinėjant civilinę bylÄ Nr. 2-1129/1997 pagal pareiÅ¡kėjo Konstantino A. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, t.y., kad A. P. iki 1940-07-22 nuosavybės teise valdė žemės sklypÄ , esantį Valančiaus g. 42, Kazlų RÅ«doje, nebuvo žinomas tikslus sklypo dydis. Å iuo sprendimu nustatytas faktas, kad A. P. valdė 0,3054 ha žemės sklypÄ . Tačiau vėliau, pareiÅ¡kėjai pradėjus iÅ¡samiau domėtis, paaiÅ¡kėjo, kad A.

P. valdė 0,4402 ha žemės sklypÄ tuometiniu administracinio paskirstymu – Vaičaičio g. 1, Kazlų RÅ«doje (dab. M. V. g. 42). Å ias aplinkybes patvirtina archyve rasti dokumentai: A. P. civilinėje byloje 1952 m. esantys dokumentai, iÅ¡ kurių matyti, kad 1926 m. A. P. pirko 4402 kv m žemės sklypÄ ir tais pačiais metais jame pastatė namÄ ir tvartÄ (I t. b.l. 17-21). Å ias aplinkybes taip pat patvirtino visi byloje apklausti liudytojai: J. P. R., J. B., A. B. (II t. b.l. 7 antra pusė – 8), L. P. (II t. b.l. 29 antra pusė).

Ä®rodymų, paneigiančių Å¡ias aplinkybes, suinteresuotieji asmenys nepateikė. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas pareiÅ¡kimÄ Å¡ioje dalyje laikė pagrįstu ir įrodytu (CPK 444 str. 2 d. 5 p.).Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo I. R. (2 t., b.l. 37-42) praÅ¡o panaikinti sprendimo dalį dėl termino atnaujinimo pateikti nuosavybės teisę į žemę ir giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus dėl nuosavybės teisių atstatymo bei panaikinti sprendimo dalį, kuria nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintį faktas, kad J.

P., miręs 1941-06-26, buvo A. P., įvaikis. Skunde išdėstyti šie skundo motyvai:

1) Dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo. PareiÅ¡kėja nepateikė jokių ligos iÅ¡rašų apie sveikatÄ iki 2001-08-30, todėl laikytina, jog pareiÅ¡kėjos sveikata buvo gera, todėl iki Å¡ios datos ji turėjo visas galimybes įgyvendinti savo teises tiek savarankiÅ¡kai, tiek per įgaliotus asmenis. Nuo 2001-09-14 iki 2002-01-10 pareiÅ¡kėja taip pat buvo sveika, kadangi ligos iÅ¡raÅ¡e Nr. 4913/01 nurodyta, jog po operacijos pareiÅ¡kėjos bÅ«klė pagerėjo, tyrimų ir gydymo planas įvykdytas visiÅ¡kai, prognozė gera; laikotarpis - 4 mėnesiai.

Nuo 2002-02-04 iki 2002-11-25 pareiÅ¡kėja taip pat buvo sveika. IÅ¡raÅ¡e iÅ¡ ligos istorijos Nr. 216/02 nurodyta, jog po kulninės (Achilo) sausgyslės traumos gydymo bÅ«klė pagerėjo, tyrimų ir gydymo planas įvykdytas visiÅ¡kai, po 2 savaičių nuimama langetė. PareiÅ¡kėjai 2002-01-24 paskirti masažai ir mankÅ¡ta. Laikotarpis - 9 mėnesiai. Po 2002-11-28 operacijos pareiÅ¡kėja praėjus dviem savaitėms 2002-12-11 - 2002-12-31 laikotarpiui buvo iÅ¡siųsta į VÅ¡Ä® AbromiÅ¡kių reabilitacijos ligoninę sveikatÄ grÄ Å¾inančiam gydymui. 2003-02-18 - 2003-03-03 pareiÅ¡kėja sirgo gripu (gripo virusas nenustatytas) ir gydėsi namuose.

Nuo 2003-03-03 iki 2004-12-22 nesirgo jokia liga. BÅ«tent Å¡iuo laikotarpiu A. M. B. praleido Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatyme nustatytÄ terminÄ . PareiÅ¡kėja 2009-05-27 pareiÅ¡kime teigia, jog 2001-2004 m. jai buvo reikalinga nepertraukiama priežiÅ«ra, tačiau iÅ¡ ligos iÅ¡rašų matyti, jog nei viename dokumente nėra gydytojo nurodyta, jog A. M. B. reikalinga nepertraukiama priežiÅ«ra, globa ar rÅ«pyba. PareiÅ¡kėja ir teismo proceso metu nepateikė jokių kitų įrodymų apie tai kas jÄ prižiÅ«rėjo visus Å¡iuos metus, į kÄ ji kreipėsi dėl priežiÅ«ros ir pan.

Nors pareiÅ¡kėja 2009-05-27 praÅ¡yme nurodo, jog skundžiamam pareiÅ¡kimui paduoti sutrukdė liga, tačiau 2003-10-27 ir 2003-12-29 pareiÅ¡kimus dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo A. M. B. padavė ir jokios ligos jai tai padaryti nesutrukdė. PareiÅ¡kimus padavė pati, procesÄ vedė be advokato. PareiÅ¡kėja kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ , praleidusi labai didelį laiko tarpÄ , elgėsi nerÅ«pestingai, neatidžiai ir aplaidžiai, todėl terminas praleistas dėl nesvarbių aplinkybių ir neturėtų bÅ«ti atnaujintas.

PareiÅ¡kėja intensyviai kreipėsi į teismus, skundė jų sprendimus, todėl pareiÅ¡kėjos aiÅ¡kinimas, kad ji labai sirgo, yra melagingas ir nesÄ Å¾iningas. A. M. B. 2009-05-27 pareiÅ¡kime nurodo, jog tik vėliau gavusi iÅ¡ archyvo raÅ¡ytinius dokumentus įsitikino, kad visas žemės sklypas 0,4402 ha A. P. nuosavybė. Tačiau pastaroji nepateikė nei vieno įrodymo, jog ji kreipėsi į atitinkamas institucijas ir kad bÅ«tent iÅ¡ archyvo sužinojo, kad visas sklypas yra A. P.. A. M. B. iÅ¡vardintos priežastys, dėl ko ji praleido terminÄ , yra nesvarbios.

Pirmosios instancijos teismas neiÅ¡samiai iÅ¡analizavo A. M. B. pateiktų ligų iÅ¡raÅ¡us, netinkamai atsižvelgė, jog kai kurios ligos yra lėtinės, jog gydymas daugeliu atveju nereikalavo hospitalizacijos. Teismas neatsižvelgė į tas aplinkybes, jog tarp iÅ¡raÅ¡uose nurodytų ligų yra pakankamai ilgi laiko tarpai, per kuriuos pareiÅ¡kėja galėjo įgyvendinti visas savo teises kreiptis į atitinkamas institucijas ir teismÄ . Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog kreiptasi dėl termino atnaujinimo praleidus neprotingai ilgÄ laiko tarpÄ , ypač kai Å¡iuo laikotarpiu nebuvo atliekami jokie veiksmai, kurie leistų kreiptis kiek įmanoma greičiau dėl termino atnaujinimo;

2) Dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo. Å iuo metu galiojančio Civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, jog teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Nuostatos, galiojusios iki 2003-01-01 ir leidusios nustatyti faktinį įvaikinimÄ , jeigu Å¡io fakto nustatymas buvo susijęs su nuosavybės teisės į žemės sklypÄ ar miÅ¡kÄ atstatymu, Å¡iuo metu galiojančiame civilinio proceso kodekse nėra.

Todėl pagal galiojančias civilinio proceso kodekso normas galimas tik juridinis, bet ne faktinis, įvaikinimo fakto nustatymas. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimÄ patvirtinti J. P. A. P. įvaikiu, nesant jokiems nei raÅ¡ytiniams, nei liudytojų parodymams apie įvaikinimo įregistravimo faktÄ , pažeidė civilinio proceso įstatymÄ .Atsiliepime į apeliacinį skundÄ pareiÅ¡kėja A. M. B. (2 t., b.l. 52-55) nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Apeliantė apeliaciniame skunde analizuoja 2001-08-30 - 2004-12-22 laikotarpiu pareiÅ¡kėjos sveikatos bÅ«klę, tačiau jÄ nurodytu laikotarpiu vertina labai optimistiÅ¡kai. 2001-08-30 - 2001-09-14 pareiÅ¡kėjai atlikta abiejų pėdų pirÅ¡tų operacija.

Ta aplinkybė, kad ligoninėje tyrimų ir gydymo planas įvykdytas, nereiškia, kad praėjus 14 dienų po operacijos ligonis sveikas. Nepraėjus nei keturiems mėnesiams po operacijos, 2002-01-01 įvyko kulninės sausgyslės trauma, kas ilgam apribojo pareiškėjos judėjimo laisvę, 2002-11-25 - operuotas stuburas. Apeliantė teigia, kad nuo 2003-03-03 iki 2004-12-22 pareiškėja nesirgo jokia liga, tačiau tai netiesa. Tuo laikotarpiu nauja liga pastaroji nesusirgo, tačiau pastoviai buvo tęsiamas gydymas po stuburo operacijos.

Pastoviai, kiek leido sveikata ir sugebėjimai, pareiÅ¡kėja rÅ«pinosi savo teisių gynimu, o pagerėjus sveikatai, ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama surinkti duomenis apie A. P. nuosavybės teise valdytÄ Å¾emę, giminystės ryšį su žemės savininke patvirtinančius įrodymus. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad 2003-10-27, 2003-12-29 pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo. Tačiau dėl ligos ir amžiaus bei teisinių žinių trÅ«kumo pastaroji negalėjo tinkamai surinkti įrodymų, tinkamai vesti bylÄ , klydo ir buvo kreipusis ne dėl to savininko žemės, kuris iki nacionalizacijos žemę nuosavybės teise faktiÅ¡kai valdė.

Apeliantei jau iÅ¡spręstas nuosavybės teisių atkÅ«rimas į jai priklausančiÄ iki žemės nacionalizavimo A. P. nuosavybės teise valdytos žemės dalį, todėl termino atnaujinimas jos turtinių teisių nepažeidžia.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos (2 t., b.l. 56-58) nurodo, kad neprieÅ¡tarauja, jog apeliacinis skundas bÅ«tų patenkintas. PareiÅ¡kėja Å¡iuo metu sugeba ginti savo galimai pažeistas teises ir teisinius interesus teismine tvarka, todėl jos nurodytos įstatyme nustatyto termino praleidimo priežastys negali bÅ«ti traktuojamos svarbiomis.

KlausimÄ , ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios, teismas turi spręsti, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus, konkrečias faktines bylos aplinkybes, dėl kurių Å¡is terminas buvo praleistas, taip pat į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiÅ¡kėjo nurodytų termino praleidimÄ pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentÄ , jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės iÅ¡nyko, asmuo kreipėsi į teismÄ per protingÄ laiko tarpÄ ir pan.

Liga pati savaime nėra laikoma svarbia termino praleidimo priežastimi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo prasme. PareiÅ¡kėjos pateiktos priežastys nepripažintinos svarbiomis, kadangi ji sirgo lėtinėmis ligomis, kurios negalėjo pastoviai trukdyti pastarajai kreiptis į teismÄ . Be to, pareiÅ¡kėjos sveikata nepagerėjo ir kreipimosi į teismÄ metu. PareiÅ¡kėja 2003-10-27 kreipėsi į Marijampolės rajono apylinkės teismÄ su praÅ¡ymu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo.

Todėl atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes pareiÅ¡kėja galėjo iki įstatymų nustatyto termino pabaigos pateikti reikiamus dokumentus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo kompetentingai institucijai, asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ . PareiÅ¡kėja nesinaudojo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso jai suteikta teise tvarkyti reikalus dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo per įgaliotus atstovus. Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde suinteresuotas asmuo I. R. kelia klausimus dėl procesinių teisės normų, reglamentuojančių procesinius terminus, taikymo bei dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad J. P., miręs 1941-06-26, buvo A. P., mirusios 1962-06-14, įvaikis, nustatymo pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija skundžiamo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ patikrina Å¡ia apimtimi.2001-08-03 priimto įstatymo Nr. IX-489 padarytais 1997-07-01 LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimais bei 2004-10-12 priimtu to paties įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu buvo nustatyti praÅ¡ymo atkurti nuosavybės teises ir nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimo nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms pateikimo terminai.

Lietuvos Respublikos piliečio praÅ¡ymas atitinkamai institucijai turėjo bÅ«ti paduotas iki 2001-12-31, o nuosavybės teises ir giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai turėjo bÅ«ti pateikti iki 2003-12-31. Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme, priimtame 2004-10-12, buvo nustatyta, kad piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleisti terminai gali bÅ«ti atnaujinami (LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo 10 straipsnio 1, 4 dalys).Praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedÅ«rinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovÄ atlikti atitinkamus procedÅ«rinius veiksmus, ir Å¡ios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos konkrečių faktinių aplinkybių, nuo praÅ¡ymÄ atnaujinti praleistÄ terminÄ teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. Tokių faktinių aplinkybių vertinimas ir atitinkamos iÅ¡vados (kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias - ne) priklauso teismo diskrecijai. PareiÅ¡kėjos nurodytas termino praleidimo priežastis bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas analizavo, jas vertino ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog įstatymų nustatytas terminas pateikti nuosavybės teisių atstatymo, nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančius dokumentus, praleistas dėl svarbių priežasčių.

Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo turi domėtis savo teisėmis ir pareigomis, t. y. turi elgtis protingai. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rÅ«pestingai, teisingai ir sÄ Å¾iningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rÅ«pestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etalonÄ . Nesutikdama su apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad pareiÅ¡kėja kreipėsi su pareiÅ¡kimu į teismÄ , praleidusi labai didelį laiko tarpÄ , nors ilgÄ laikotarpį nesirgo, dėl ko elgėsi nerÅ«pestingai ir nesÄ Å¾iningai, teisėjų kolegija daro prieÅ¡taringÄ iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja buvo pakankamai aktyvi ir suinteresuota dėl nuosavybės teisių jai atkÅ«rimo, tačiau savo teisių negalėjo įgyvendinti dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių.Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra Å¡ios aplinkybės:

1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę;

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , arba pareiÅ¡kėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Kai nėra bent vienos iÅ¡ nurodytų aplinkybių, pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (LR CPK 444, 445 straipsniai). Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1992 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. I-2563 ,,Dėl priemonių agrarinei reformai plėtoti” 3 punktu nustatė, jog tais atvejais, kai faktiniai įtėviai įvaikinimo juridiÅ¡kai nėra įforminę, įvaikinimo faktas gali bÅ«ti nustatytas teismo sprendimu.

Å i teisės norma realizuota Lietuvos Respublikos 1994 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. I-636 ,,Dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo”, kuriuo buvo papildyta CPK 272 straipsnio antroji dalis. Å io straipsnio antrosios dalies 11 punkte buvo nustatyta, kad teismai nagrinėja bylas ir dėl įvaikinimo fakto nustatymo, kai faktiÅ¡ki įtėviai įvaikinimo juridiÅ¡kai nėra įforminę. Galiojančiame Civilinio proceso kodekso 444 straipsnyje Å¡ios normos nebėra. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose yra konstatavęs, kad faktinio įvaikinimo nustatymas yra už įvaikinimo instituto sampratos ribų ir negali sukelti tų teisinių pasekmių, kurios atsiranda nustačius įvaikinimo įregistravimo juridinį faktÄ .

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei įvaikinimo dokumentai nėra iÅ¡likę, įstatymo leidėjas numato galimybę teismine tvarka nustatyti įvaikinimo įregistravimo juridinį faktÄ . Faktai, iÅ¡vardyti CPK 444 straipsnyje, yra juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai juos nustačius, pareiÅ¡kėjai įgis tam tikrÄ subjektinę teisę. Minėto straipsnio 1 dalies normos reglamentuoja, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo tikslu nustatydamas juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad J. P., miręs 1941-06-26, buvo A. P., mirusios 1962-06-14, įvaikis, civilinio proceso kodekso nuostatų nepažeidė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl minėto juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, vertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, taip pat ir pareiÅ¡kėjos, apeliantės atstovės bei liudytojų parodymus, kurių viseto pagrindu padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tarp A.

P. ir J. P. susiklostė motinos – sÅ«naus santykiai, kas sudarė pagrindÄ pareiÅ¡kimÄ dalyje dėl fakto, kad J. P. buvo A. P. įvaikis, laikyti pagrįstu ir įrodytu (CPK 444 str. 2 d. 9 p.). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino procesinės ir materialinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkė                                                                                             Neringa Venckienė                                                                                       Kolegijos teisėjos                                                                                                 AuÅ¡ra Baubienė                                                                                                            Dalė Burdulienė