Legislator Case Law & Legislation
10f1ee4a-6aa0-463b-80de-e0c3a70bde6e AI generated

10f1ee4a-6aa0-463b-80de-e0c3a70bde6e · Kauno apygardos teismas

Case Number 10f1ee4a-6aa0-463b-80de-e0c3a70bde6e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

A. U. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose.

Legislator headnote

AI generated

10f1ee4a-6aa0-463b-80de-e0c3a70bde6e · Kauno apygardos teismas: Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, įvertinus dar ir tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Baudžiamoji byla Nr. 1S-885-926/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43472-2016-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S) Kauno apygardos teismas NuT A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gruodžio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio KiÅ¡kio ir AuÅ¡ros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. U. (toliau – A. U.) skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. nutarimÄ Nr. 95-625 taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. A. U. Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2019 m. birželio 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , 284 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, nuteistas galutine subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, jÄ atliekant pataisos namuose.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. spalio 24 d., bausmės pabaiga – 2020 m. spalio 23 d. 3. 2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-625 nutarta taikyti nuteistajam A. U. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 7 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimÄ atsisakė.

4. Skunde apygardos teismui nuteistasis A. U. iÅ¡ esmės praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį ir dėl skundo priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patvirtinti 2019 m. rugsėjo 30 d. Komisijos nutarimÄ Nr. 95-625 taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. 4.1. Nuteistojo teigimu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis nustato aiÅ¡kius kriterijus, kuriems esant, asmens atžvilgiu turi bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.

Å iuo konkrečiu atveju, pasak A. U., Komisija tinkamai įvertino jo asmenybę ir pagrįstai sprendė, jog jis atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytas sÄ lygas, bÅ«tinas asmens lygtiniam paleidimui. Motyvuodamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ nuteistasis pabrėžia, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir atitinka 49 balus, po paskutinio vertinimo ji mažėjo. Be to, laisvės atėmimo bausmę jis atlieka paprastosios grupės sÄ lygomis, drausmine tvarka nebaustas, du kartus skatintas, jam buvo leista be sargybos iÅ¡vykti už pataisos įstaigos ribų, jis aktyvai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryÅ¡ius su savo artimaisiais, dengia savo finansinius įsipareigojimus.

Nors atlikdamas laisvės atėmimo bausmę A. U. ir buvo svarstytas drausminėje komisijoje, tačiau drausminė nuobauda jam skirta nebuvo, o svarstytas jis buvo tik todėl, kad, turėdamas pataisos įstaigos gydytojo leidimÄ , jis neatvyko į darbÄ . Pirmosios instancijos teismas Å¡ios aplinkybės niekaip nevertino, nuteistojo svarstymÄ drausminėje komisijoje iÅ¡ esmės pripažindamas netinkamu A. U. elgesiu pataisos įstaigoje. 4.2. Skunde pabrėžiama, kad Å¡iuo metu yra iÅ¡skiriamas vienintelis nuteistojo pakartotinį nusikalstamÄ elgesį galintis paskatinti kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni jo teisės pažeidimai, tačiau nuo nuteistojo elgesio jis nebepriklauso ir negali bÅ«ti keičiamas, todėl negali bÅ«ti pripažįstamas pakankamu pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

5. Nuteistojo A. U. skundas atmetamas.

6. BVK157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ komentuojamo straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. U. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytÄ laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamÄ asmens lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Nors Å¡ių duomenų visuma, kaip tai teisingai savo skunde suvokia nuteistasis, ir sudaro formalų pagrindÄ svarstyti jo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau, vien tik jų, sprendžiant A. U. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui bÅ«tina sÄ lyga – manymas, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

8. Atlikus nuteistojo A. U. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatyta, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 49 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl Å¡iuo konkrečiu atveju A. U. pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ Ä¯vertinimas yra bÅ«tinas. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimÄ , dalyvavimÄ elgesio pataisos programose bei Å¡ių priemonių ir programų įtakÄ nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo iÅ¡vados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas) ir turi bÅ«ti akivaizdi bei įtikinanti, jog paleistas į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Nesutinkant su nuteistojo skundo motyvais visų pirma pažymėtina, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, vis dar iÅ¡skiriamas vienas A. U. asmenybę neigiamai apibÅ«dinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – informacija apie teisės pažeidimus, bei keletas artimų kriminogeniniams – nuteistojo mÄ stymas ir elgesys bei gyvenimo stilius ir draugai, galintys neabejotinai paskatinti nuteistÄ jį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais metu iÅ¡dėstytas mintis, jo psichologinę bÅ«senÄ , siekius ir tikslus, todėl abejoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo bÅ«tinumu, sprendžiant klausimÄ dėl asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, prieÅ¡ingai nei tai suvokia nuteistasis, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti Å¡ių kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos, įvertinus dar ir tai, kad Å¡iuo konkrečiu atveju A.

U. siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, teisinio pagrindo nėra.

10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje A. U. buvo ne kartÄ teistas, tame tarpe ir už analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ , Å¡iuo metu subendrintÄ laisvės atėmimo bausmę vėlgi atlieka už kelių smurtinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų įvykdymÄ , kurių pobÅ«dis, kiekis ir padarymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiÅ«rį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, o nusikaltimai, už kurių padarymÄ jis Å¡iuo metu atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, yra jam bÅ«dingo nusikalstamo elgesio modelio dalis.

Atsižvelgiant į Å¡ių aplinkybių visumÄ , įvertinus buvusius nuteistojo teistumus bei atsižvelgiant į tai, kad A. U. ir vėl nusikalto, padaręs iÅ¡ esmės analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamas veikas, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad tinkamo savo elgesio iÅ¡laikyti ilgesnį laikotarpį nuteistasis nesugebėjo. Juo labiau, jog praeityje nuteistojo atžvilgiu buvo taikytas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau bausmės atidėjimo vykdymo metu A.

U. padarė naujÄ nusikalstamÄ veikÄ , kas iÅ¡ esmės leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu paleidus jį iÅ¡ pataisos įstaigos lygtinai, A. U. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis.

11. Nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymÄ asmuo atlieka jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobÅ«dis, kaip tai teisingai pažymima ir nuteistojo skunde, negali bÅ«ti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, tačiau, tiek kiek Å¡ios aplinkybės atskleidžia A. U. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangÄ (ar jos nebuvimÄ ) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų bÅ«ti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikÅ¡mingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobÅ«džio, jų ryÅ¡io su Å¡iuo metu iÅ¡skiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.

12. Neignoruojant Å¡ių aplinkybių įvertintina ir tai, kad, Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, nuteistasis yra spontaniÅ¡kas, impulsyvus, pasirinkdamas tam tikrÄ veikimo modelį dažnai neapgalvoja jo galimų pasekmių, pasitiki sėkmės bÅ«tinybe, atsakomybę yra linkęs perkelti aplinkai, jo gyvenimo stiliuje yra nuolatinių agresijos panaudojimo pavyzdžių, jis yra ne kartÄ naudojęs smurtÄ vien tik siekdamas įrodyti savo tiesÄ , kas visumoje, įvertinus tiek buvusius nuteistojo teistumus, tiek ir A.

U. padarytų nusikaltimų, pasireiÅ¡kusių spontaniÅ¡kumu, pobÅ«dį, leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad paminėtos aplinkybės gali neabejotinai nuteistÄ jį paskatinti nusikalsti ir ateityje. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net ir Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nuteistasis galimai greitÄ savo veikimÄ vertina kaip buvimÄ ryžtingu ir savimi pasitikinčiu asmeniu, savo neigiamo elgesio pasekmes jis iki Å¡iol suvokia tik siaurÄ ja prasme.

Be to, A. U. iki Å¡iol negeba suprasti ir priimti kitų asmenų požiÅ«rio, nėra lankstus, kas įvertinus jo impulsyvumÄ ir spontaniÅ¡kumÄ , atsižvelgiant į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pobÅ«dį bei įvykdymo aplinkybes, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo elgesio korekcija, kiek ji susijusi su jo nusikalstamo elgesio analize ir siekiu pasitaisyti, vis dar nėra pakankama. Juo labiau, jog, sprendžiant iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, jokių elgesio keitimo programų, susijusių su savo spontaniÅ¡kumo, impulsyvumo bei agresijos valdymu, bÅ«damas pataisos namuose A.

U. nelankė.

13. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundÄ atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. U. yra linkęs pasiduoti kitų asmenų įtakai, daugumÄ jo praeityje padarytų nusikalstamų veikų jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai didina jo pavojingumÄ visuomenei ir jo elgesio korekcijÄ reikalauja vertinti itin atidžiai. Sprendžiant iÅ¡ skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, Å¡iuo metu nuteistasis tvirtina atsiribojęs nuo buvusių draugų, tačiau, kaip nustatyta Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenimis, jis nėra socialiai atsiskyręs ir bendrauja su įvairiais asmenimis.

Alkoholio vartojimo problemos, teisėjų kolegijos įsitikinimu, Å¡iuo metu taip pat vis dar nėra praradusios savo aktualumo. Nors skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pataisos namuose A. U. lankė alkoholio vartojimo prevencijos užsiėmimus, tačiau įvertinus jo bÅ«dÄ , mÄ stymÄ bei požiÅ«rį, dėl kurio asmuo nėra lankstus ir negeba priimti kitų žmonių požiÅ«rio, abejotina, jog Å¡ių užsiėmimų lankymas yra pakankamas pagrindas spręsti, jog alkoholio vartojimo problemos, neabejotinai skatinančios nuteistojo neteisėtÄ elgesį, nepasikartos Å¡iam išėjus į laisvę.

14. Å ios iÅ¡vados kontekste įvertintini ir galimi nuteistojo finansiniai sunkumai Å¡iam išėjus į laisvę. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laisvėje, nors ir bÅ«damas darbino amžiaus, nuteistasis darbo patirties turėjo mažai. Jo paties teigimu, bÅ«damas laisvėje jis dažniausiais versdavosi atsitiktiniais neoficialiais darbais, o pagrindinis jo pajamų Å¡altinis buvo socialinės paÅ¡alpos ir artimųjų pagalba, kas įvertinus praeityje buvusius nuteistojo teistumus (tame tarpe ir už finansinio pobÅ«džio nusikalstamų veikų padarymÄ ), teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog bÅ«damas laisvėje nuteistasis nebuvo orientuotas į prasmingÄ laisvalaikio praleidimÄ , o jo pajamų Å¡altiniu neretai tapdavo ir nusikalstamų veikų darymas, kas net ir turint duomenų, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės darbÄ , teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę A.

U. sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Å iÄ abejonę betarpiÅ¡kai sustiprina ir nuteistojo turimi finansiniai įsipareigojimai. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pagal vykdomuosius dokumentus A. U. privalo iÅ¡mokėti 2502,46 eurus, tačiau Å¡iuo metu, net ir turėdamas darbÄ pataisos namuose, nuteistasis yra iÅ¡mokėjęs vos 76,88 eurus. Be to, nuteistasis privalo mokėti ir už laisvėje paimtus greituosius kreditus, padėti savo Å¡eimai, kas įvertinus jokių A.

U. santaupų nebuvimo faktÄ bei nekvalifikuoto nuteistojo darbo laisvėje pobÅ«dį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad Å¡ių aplinkybių visuma gali sudaryti jam tam tikrus sunkumus laisvėje ir paskatinti jį nusikalsti.

15. PrieÅ¡ingos iÅ¡vados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo socialiniai ryÅ¡iai su savo artimaisiais. Neabejotina, kad Å¡i aplinkybė egzistavo ir nusikaltimų, už kurių įvykdymÄ A. U. Å¡iuo metu atlieka jam skirtÄ laisvės atėmimo bausmę, padarymo metu, tačiau akivaizdu, kad jokios teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui Å¡is faktas neturėjo, todėl ir Å¡iuo metu abejotina, jog nuteistajam išėjus į laisvę Å¡i aplinkybė taps apsauginiu faktoriumi nuo galimo pakartotinio A. U. nusikalstamo elgesio Å¡iam išėjus į laisvę.

16. Ä®vertinus aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymÄ , teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualiÄ A. U. asmenybę charakterizuojančiÄ medžiagÄ , kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundÄ nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Å ios iÅ¡vados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad A. U. jau gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras bÅ«ti lygtinai paleistam iÅ¡ pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimÄ .

17. Manyti prieÅ¡ingai teisėjų kolegijai neleidžia ir nuteistajam pataisos namuose skirti paskatinimai. Å ie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistÄ jį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos nepakankami. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs praÅ¡ymÄ paleisti jį lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimÄ dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikÅ¡mingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A.

U. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. AnalogiÅ¡kai vertintinas ir nuteistajam suteiktas leidimas iÅ¡vykti be sargybos už pataiso įstaigos ribų. Vien tik Å¡is faktas iÅ¡imtinai teigiamai nuteistojo necharakterizuoja ir neleidžia pagrįstai manyti, jog asmuo sugebės savo tinkamÄ elgesį laisvėję iÅ¡laikyti ir ilgesnį laikotarpį nei už pataisos įstaigos ribų trunkančios nuteistojo atostogos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo A.

U. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų 2019 m. lapkričio 7 d. nutartį. Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos. Teisėjai Kęstutis Dargužis Jurgis KiÅ¡kis AuÅ¡ra Vingilė