AS-602-174-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS602-174/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-00671-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 70.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir R. R. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas Kauno sporto klubas „Setas“ (toliau – ir pareiškėjas) 2012 m. birželio 28 d. (pagal gavimo datą) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, 430 286 Lt atlyginimą turtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų.

Skunde nurodė, jog įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-212/2006 pripažinta negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė R. R. karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą 1U1Ž su priklausiniais-kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); R. R. įpareigotas iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą 1U1Ž ir kiemo statinius, panaikintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 7 d.

įsakymas Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ ir Kauno apskrities viršininko 2005 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“. Pareiškėjo teigimu, teismas konstatavo, kad realiai ginčijamo pastato statybą vykdė R. R., todėl pritaikė vienašalę restituciją ir įpareigojo sporto klubą „Setas“ grąžinti R. R. pagal pirkimo-pardavimo sandorį gautą pinigų sumą, R. R., kaip faktinį ginčijamo pastato statytoją ir tuometinį valdytoją, įpareigojo nugriauti statinį bei panaikino teisinę statinių registraciją R.

R. vardu. Nurodė, kad šis sprendimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 9 d. nutartimi paliktas nepakeistas. Paaiškino, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-235-414/2010, nagrinėdamas R. R. skundą dėl žalos atlyginimo priteisimo konstatavo valdžios institucijų (atsakovų) neteisėtus aktus, lėmusius žalos atsiradimą. Teigė, jog šioje administracinėje teismas padarė išvadą, jog ne tik R. R. savo pastangomis ir lėšomis pastatė sporto kompleksą, o R. R. padaryta žala pripažino tik išlaidas patirtas dėl pastatų griovimo.

Pažymėjo, jog įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatyta, kad pastato faktinis statytojas buvo R. R. ir kad teismų sprendimais nustatyta, jog neteisėto statybos leidimo išdavimu jam padarytą žalą sudaro tik pastato įsigijimo pagal pirkimo-pardavimo sutartį ir jo nugriovimo išlaidos. Nurodė, kad nugriovus sporto kompleksą dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų sporto klubui „Setas“ padaryta turtinė žala, dėl kurios atlyginimo klubas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, kuris 2011 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Iv-119-554/2011 nustatė, kad praleistas ieškinio senaties terminas ir skundą atmetė.

Nurodė, kad 2012 m. sausio 3 d. R. R. pateikė sporto klubui prašymą dėl 430 286 Lt turtinės žalos atlyginimo, kuri jam išmokėta 2012 m. sausio 19 d. sporto klubo „Setas“ Tarybos sprendimu. Argumentavo, kad priimdami tokį sprendimą vadovavosi principu, jog asmenys, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti geros moralės principus ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, atlyginus faktiniam statytojui žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijų darbuotojų veiksmų, patyrė išlaidas, kurių nebūtų buvę, nesant minėtų neteisėtų veiksmų.

Teigė, jog iš nurodytų teismų sprendimų matyti, kad statybos leidimas ir kiti statybą leidžiantys aktai buvo panaikinti dėl abiejų atsakovų darbuotojų neteisėtų veiksmų, todėl prašė priteisti žalos atlyginimą solidariai iš atsakovų. Pridūrė, kad ieškinio senaties termino nėra praleidęs, nes išlaidos, kurias dėl neteisėtų atsakovų veiksmų patyrė, atsirado 2012 m. sausio 20 d. atlyginus R. R. statinio sukūrimo ir nugriovimo išlaidas.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu prašė administracinę bylą nutraukti ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o nenutraukus bylos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paduotą praleidus ieškinio senaties terminą.

Atsiliepime argumentavo, jog pareiškėjas 2010 m. birželio 22 d. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovių Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos 316 394 Lt turtinės žalos atlyginimą, atsiradusį dėl tų pačių individualių teisės aktų, pripažintų neteisėtais įsiteisėjusias teismų sprendimais. Nurodė, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 4 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Iv-119-554/2011 pareiškėjo skundą atmetė, nes nustatė, jog praleistas trejų metų ieškinio senaties terminas, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Pažymėjo, jog nesutinka su pareiškėju, kad šioje administracinėje byloje ieškinio senatis skaičiuojama nuo 2012 m. sausio 19 d., kai pareiškėjas sporto klubo „Setas“ Tarybos sprendimu tariamai išmokėjo R. R. 430 286 Lt žalos atlyginimą. Argumentuoja, kad minėtu Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 4 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutartimi konstatuota, jog teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškėjui atsirado vėliausiai nuo 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-212/2006, nes šis sprendimas Kauno sporto klubui „Setas“ buvo pakankamas pagrindas sužinoti apie savo teisės pažeidimą, susijusį su šiuo metu reikalaujama priteisti žala.

Pažymėjo, jog pareiškėjas jau yra kreipęsis dėl žalos atlyginimo, jis žinojo apie savo pažeistą teisę ir bandė ją apginti taip pat pareiškėjas 2012 m. kovo 19 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu atnaujinti procesą, tačiau teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi prašymo nepatenkino. Pažymėjo, kad pareiškėjui neprašant atnaujinti praleisto senaties termino, nenurodant jokių svarbių priežasčių, kodėl žalą R. R. atlygino tik 2012 m. sausio 19 d. ir esant įsiteisėjusiai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarčiai, taikant ieškinio senatį skundas atmestinas.

Nurodė, kad pareiškėjas įrodinėdamas žalos dydį, pateikia kasos išlaidų orderį Nr. 0035, kuris patvirtina apie išmokėtą R. R. sumą, tačiau neįrodo, kad Kauno sporto klubas „Setas“ turėjo tiek pinigų ir nepatvirtina fakto, kad R. R. pinigus gavo. Pažymėjo ir tai, kad pareiškėjo teikiami įrodymai – nekilnojamo turto registro duomenys statinio ir sporto aikštelės dangos vertei pagrįsti yra netinkami, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1939/2010 konstatavo, kad žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro byla negali būti vertinami, kaip turėtų išlaidų įrodymai, nes jos neatspindi faktiškai patirtų išlaidų.

Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-212/2006 konstatuota, jog ginčo statinys (duomenys neskelbtini) pastatytas ūkio būdu paties R. R. lėšomis, pareiškėjas sporto klubas buvo tik formalus pastato statytojas, o realiai pastato statybą vykdė R. R. savo iniciatyva ir savo lėšomis, todėl pareiškėjas neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo. Nurodė, kad pareiškėjas pateikė sąskaitas faktūras už atliktus darbus – asfalto dangos remontą, padengimą, dažymą, elektros montavimo darbus, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių priskaičiuotų sumų sumokėjimą, nepateikė įrodymų, kad darbai buvo atlikti ir priimti kaip tinkami bei nustatyta reali darbų kaina.

Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie gautas pajamas iš sporto komplekso, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo neišsamus ir klaidinantis. Nurodė, kad pareiškėjas sporto klubas neturėjo teisės į žemės sklypą, todėl pareiškėjas kaip formalus statytojas veikė savo rizika ir atsakomybe. Nesutiko ir su pareiškėjo argumentais, kad išmokėti žalos atlyginimą R. R. turėjo teisinį pagrindą – Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 5 d. sprendimu nustatyta aplinkybė dėl faktinio statytojo, nes minėtu teismo sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas neįgijo nuosavybės teisės į sporto kompleksą, pripažinus pastato pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, buvo taikyta vienašalė restitucija ir sporto klubas įpareigotas grąžinti R.

R. pagal sutartį gautą pinigų sumą. Teigė, jog pareiškėjo sprendimas išmokėti R. R. 430 286 Lt sumą nepagrįstas, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatuota, kad statinio statybos darbų išlaidos nepagrįstos tinkamais įrodymais, todėl pareiškėjo nurodytos išlaidos, susijusios su tariamai atlyginta žala visiškai nepagrįstos ir reikalavimas dėl žalos atlyginimo atmestinas.

Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime išdėstė tuos pačius atsikirtimo argumentus, kaip ir atsakovas Kauno miesto savivaldybė

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu siūlė administracinę bylą nutraukti, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, o nenutraukus bylos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą ir paduotą praleidus ieškinio senaties terminą. Argumentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 konstatavo, jog pareiškėjas sporto klubas „Setas“ praleido ieškinio senaties terminą kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo, kuris skaičiuotinas nuo 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212/2006 priėmimo ir baigėsi 2009 m. birželio 5 d. Teigė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis pakartotinai reikšdamas analogišką skundą. Pridūrė, jog 430 286 Lt pareiškėjas galimai sumokėjo R. R. savo iniciatyva, todėl iš šių asmenų sudaryto sandorio negali kilti teisinių pasekmių Lietuvos Respublikos valstybei.

Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R., kuris yra Kauno sporto klubas „Setas“ prezidentas, siūlė skundą patenkinti nes 2012 m. sausio 20 d. pareiškėjas jam sumokėjo 430 586 Lt žalos atlyginimą, atsiradusį dėl atsakovų neteisėtų veiksmų.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinę bylą nutraukė.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos priteisimo pagrįstumo, t. y. pareiškėjas Kauno sporto klubas „Setas“ prašo priteisti atlyginimą žalos, atsiradusios dėl neteisėtų Kauno miesto savivaldybės administracijos ir Kauno apskrities valdytojo administracijos pareigūnų priimtų individualių teisės aktų, kurių pagrindu neteisėtai buvo išduotas leidimas vykdyti statybos darbus ir priimtas naudotis individualus statinys sporto kompleksas (duomenys neskelbtini). Rėmėsi Konstitucijos 30 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi bei pažymėjo, jog viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra nebuvimas įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl tapataus ginčo (rėmėsi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-330/2012). Taip pat rėmėsi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008 bei pažymėjo, jog tapačiais skundai gali būti pripažinti tada, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas , be to. Pridūrė, jog teismas spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu (rėmėsi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-52/2012). Pažymėjo, jog teismas nebegali priimti ir nagrinėti pakartotinio skundo bei priimti kitokį teismo sprendimą, nei buvo priimtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes tokiu būdu būtų iš esmės paneigta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia (teismo sprendimo nenuginčijamumas, išimtinumas, prejudicialumas) (rėmėsi LVAT nutartimi administracinėje byloje Nr. AS403-184/2007).

Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar yra prielaidos pareiškėjui Kauno sporto klubui „Setas“ kreiptis į teismą dėl, jo manymu, pažeistų teisių gynimo. Išdėstė, jog iš byloje esančių raštinių įrodymų bei Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apygardos administracinis teismas išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. Iv-119-554/2011 pagal pareiškėjo Kauno sporto klubas „Setas“ skundą atsakovams Kauno miesto savivaldybei, Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo ir dėl 316 394,00 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo 2011 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą, nes pareiškėjas praleido trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimui pareikšti dėl žalos atlyginimo priteisimo (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

Nurodė, jog teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2012 m. vasario 6 d. nutartimi palikus teismo sprendimą nepakeistą. Pažymėjo, jog analizuotina ir tai, ar nagrinėjamoje administracinėje byloje ir jau išspręstoje administracinėje byloje yra tapatūs visi trys elementai – šalys, skundo dalykas ir skundo pagrindas. Šalies tapatumas nustatomas išsiaiškinus, ar ginčas yra kilęs tarp tų pačių ginčo (administracinės bylos) šalių – pareiškėjo ir atsakovo (rėmėsi LVAT 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-874/2012).

Pažymėjo, jog nagrinėjamojoje administracinėje byloje, kaip ir išnagrinėtoje (Nr. Iv-119-554/2011), ginčas kilęs tarp tų pačių administracinės bylos šalių – pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ ir atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos. Nurodė ir tai, jog skundo dalyku yra laikomas pareiškėjo reikalavimas, kurį jis pateikia atsakovui. Sprendžiant apie skundų tapatumą būtina atsižvelgti ne tik į skundo dalyko (reikalavimo) tapatumą ar panašumą, bet ir įvertinti konkretų reikalavimų turinį.

Akcentavo, jog pareiškėjas išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. Iv-119-554/2011 reiškė reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir prašė atnaujinti ieškinio senatį. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovų 316 394 Lt atlyginimą turtinės žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų. Pareiškėjas argumentavo, kad turtinė žala padaryta dėl Kauno miesto savivaldybės ir Kauno apskrities viršininko administracijos priimtų neteisėtų aktų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovų 430 286 Lt turtinės žalos atlyginimą dėl tų pačių neteisėtų valdžios institucijų aktų ir argumentuoja, kad atlyginęs faktiniam statytojui R.

R. žalą, atsiradusią dėl neteisėtų valdžios institucijų darbuotojų veiksmų, patyrė išlaidas, kurių nebūtų buvę, jeigu nebūtų minėtų neteisėtų veiksmų. Teismas įvertino, jog tiek išnagrinėtoje byloje, tiek ir nagrinėjamoje byloje reiškiamas tas pats reikalavimas, nes skundu prašoma atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl tų pačių neteisėtų valdžios institucijos veiksmų. Pažymėjo, jog aplinkybė, jog pasikeitė skundo reikalavimo dydis (pareiškėjas vietoje 316 394 Lt turtinės žalos atlyginimo nauju skundu reikalauja 430 286 Lt turtinės žalos atlyginimo), tai yra reikalavimo padidinimas ar sumažinimas nelaikomas skundo dalyko pakeitimu, nes skundo dalykas, išlieka tapatus (rėmėsi LVAT 2012 m. kovo 23 d. nutartimi byloje Nr. AS602-244/2012).

Pažymėjo ir tai, jog skundo tapatumo visumai būtinas ir skundo pagrindo tapatumas. Detalizavo, jog skundo pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškėjo reikalavimas, o skundo pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (faktinis pagrindas). Atkreipė dėmesį, jog naujas skundas galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Pažymėjo, jog iš Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. Iv-119-554/2011 turinio matyti, kad skundo reikalavimą atlyginti turtinę žalą pareiškėjas grindė tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir nagrinėjamoje byloje.

Pareiškėjas tiek išnagrinėtoje administracinėje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje skundo reikalavimą grindė tais pačiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje. Pažymėjo, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas žalos atsiradimo momentą sieja su 2012 m. sausio 20 d., kai, jo teigimu, atlygino R. R. statinio sporto komplekso sukūrimo ir nugriovimo išlaidas 430 286 Lt, tačiau iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Lietuvos vyriausiais administracinis teismas išnagrinėjo pareiškėjo Kauno sporto klubui „Setas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. Iv-119-554/2011 ir 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi atsisakė prašymą patenkinti.

Nurodė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nagrinėjant administracinę bylą Nr. Iv-119-554/2011 apeliacine tvarka pareiškėjas, siekdamas pagrįsti faktą, jog ieškinio senaties termino nepraleido, ir patvirtinti patirtą žalą pateikė teismui vertinti R. R. 2012 m. sausio 3 d. prašymą Kauno sporto klubo „Setas“ Tarybai, kuriuo R. R. prašė atlyginti jam padarytą žalą, kurią jis vertina 430 286 Lt; Kauno sporto klubo „Setas“ Tarybos 2012 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriame nurodyta, jog Kauno sporto klubo „Setas“ Taryba svarstė žalos, patirtos dėl sporto komplekso (esančio (duomenys neskelbtini)) nugriovimo, atlyginimo R.

R. klausimą ir nutarė R. R. prašymą tenkinti ir iš Kauno sporto klubo „Setas“ kasos išmokėti jam 430 586 Lt patirtos žalos atlyginimą; Kauno sporto klubo „Setas“ 2012 m. sausio 20 d. kasos išlaidų orderį Nr. 0035, patvirtinantį, kad tą dieną Kauno sporto klubo „Setas“, remdamasis Kauno sporto klubo „Setas“ Tarybos 2012 m. sausio 19 d. sprendimu išmokėjo R. R. 430 586 Lt. Teismas pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartyje konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas minėtus įrodymus prie nagrinėjamos bylos prijungė, o tai, kad jų nepaminėjo priimdamas nutartį, nėra pagrindas teigti, jog įrodymai nebuvo įvertinti.

Be to buvo pažymėta, kad pareiškėjo pateikti įrodymai buvo tiriami 2012 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu, kai pareiškėjo atstovas nurodė, jog pateiktais naujais dokumentais patvirtina patirtą žalą. Todėl teismas darė išvadą, jog tiek išnagrinėtos administracinės bylos Nr. Iv-119-554/2011 ir nagrinėjamos administracinės bylos skundo pagrindas tapatus ir nenurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. Iv-119-554/2011. Nustatyta, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. Iv-119-554/2011 tarp tų pačių ginčo (administracinės bylos) šalių dėl to paties skundo dalyko – atlyginti žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ir tuo pačiu pagrindu, konstatuota, kad teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškėjui Kauno sporto klubui „Setas“ vėliausiai atsirado 2006 m. birželio 5 d., nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212/2006 priėmimo (tuo pačiu ir įsitesėjimo) dienos.

Detalizavo, jog šiuo sprendimu buvo pripažinta negaliojanti 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartis pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė R. R. (fiziniam asmeniui) karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą 1U1ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) su priklausiniais – kiemo statiniais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) bei buvo priteista iš Kauno sporto klubas „Setas“ R. R. naudai 20 000 Lt. Konstatavo, jog iš bylos duomenų matyti, kad žalos atlyginimo klausimas R. R. yra išspręstas įsiteisėjusias Lietuvos Respublikos teismų sprendimais.

Teismas pažymėjo ir tai, jog pareiškėjas Kauno sporto klubas „Setas“ – pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą ir kitus įstatymus yra įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant visuomenei naudingą veiklą. Nurodė, jog pagal Labdaros ir paramos įstatymo 10 straipsnį paramos gavėjai gautą paramą gali naudoti savo įstatuose ar nuostatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams, labdarai (jeigu jie pagal šį įstatymą turi teisę teikti labdarą).

Visuomenei naudingais tikslais šiame įstatyme laikoma veikla tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse (Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio 3 dalis).

Pažymėjo, jog R. R. 430 586 Lt suma galimai galėjo būti išmokėta tik iš klubo gautos paramos, kuri pagal aukščiau minėtą teisinį reguliavimą gali būti naudojama tik Sporto klubo įstatuose numatytiems visuomenei naudingiems tikslams, labdarai, jeigu juridinis asmuo turi teisę teikti labdarą. Pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2011 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. 1R-142 patvirtintus pavyzdinius asociacijos įstatus, asociacijos lėšos ir pajamos naudojamos asociacijos tikslams įgyvendinti. Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro duomenimis Kauno sporto klubo „Setas“ tikslai – plėtoti ir populiarinti sportą Kauno mieste, skirti ypatingą dėmesį jaunimo nusikalstamumo stabdymui, alkoholio, tabako ir narkotinių medžiagų vartojimo prevencijai ir užimtumo problemoms spręsti, inicijuoti visų amžių grupių dalyvavimą rajono ir respublikos sporto klubų veikloje.

Pažymėjo, jog CK 1.80 straipsnio 1 dalis numato, kad imperatyvioms įstatymo normos prieštaraujantis sandorinis yra niekinis ir negaliojantis, šalys negali savo susitarimu pakeisti, riboti ar panaikinti imperatyvių teisės normų galiojimo ir taikymo, o CK 1.82 straipsnio 2 dalis numato, kad viešųjų juridinių asmenų sudaryti sandoriai, prieštaraujantys jų veiklos tikslams, gali būti pripažįstami negaliojančiais. Todėl teismas vertino, jog Kauno sporto klubo „Setas“ sprendimas atlyginti R. R. 430 586 Lt sporto komplekso sukūrimo ir nugriovimo išlaidas, kaip prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms, negali sukelti teisinių pasekmių kitiems subjektams bei negali būti vertinamas kaip naujas skundo pagrindas.

Darė išvadą, kad yra įsiteisėjęs Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. Iv-119-554/2011 priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl administracinė byla nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu.

III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 175 – 178), kuriuo prašo ginčijamą nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde nurodo, jog nesutinka su teismo motyvais nutraukti bylą. Pažymi, jog tam, kad tam tikras faktas būtų pripažintas prejudiciniu (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktas) jis turi būti nustatytas teismo; teismo sprendimas ar nutartis, kuriais buvo nuspręsta dėl bylos nagrinėjimo esmės, turi būti įsiteisėjęs; teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje nei nagrinėjamojoje byloje; kitoje byloje dalyvavo tie patys asmenys arba teismo sprendimas sukėlė teisinių padarinių ir nedalyvavusiems byloje asmenims; aplinkybė turėjo būti įrodinėjimo dalykas kitoje byloje (remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-l25/2009 ir 2010 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2010).

Teigia, jog sistemiškai aiškinant šioje byloje iškilusias faktines aplinkybes bei teismų išaiškinimus darytina išvada, kad byloje, kuria remiasi teismas, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl priimtos nutarties galimų pasekmių Kauno sporto klubui „Setas“ teisėms ir pareigoms ir tuo labiau nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimas Kauno sporto klubui „Setas“ klausimas. Pažymėjo, jog Kauno sporto klubas „Setas“ 2010 m. birželio 23 d. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų, atlyginimo, remdamasi 2010 m. kovo 1 d.

Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-235-414/2010, kuriame konstatuojama, kad Kauno apskrities viršininko administracija ir Kauno miesto savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymą šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti, pareiškėjui yra padaryta žala (turėtos išlaidos), be to, konstatuota, jog tarp padarytos žalos ir šių institucijų yra priežastinis ryšys. Atkreipė dėmesį į tai, jog žalos atsiradimo momentu toje byloje pareiškėjas laikė 2007 m. lapkričio 27 d. antstolio M.

L. „Sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymo akte“, kuriuo buvo nustatyta, jog pastato 1U1Ž (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), sienos, stogas, pertvaros yra nugriauti. Nurodė, jog Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą ir nurodė, kad Kauno sporto klubas „Setas“ realiai sužinoti apie savo teisės pažeidimą, susijusį su reikalaujama priteisti žala, turėjo 2006 m. birželio 5 d., kuomet Lietuvos apeliacinis teismas pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno sporto klubas „Setas“ pardavė R.

R. karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą su priklausiniais, bei R. R. naudai iš Kauno sporto klubo „Setas“ priteisė 20 000 Lt. Be to, teismas vertino, kad pareiškėjas skundą dėl žalos atlyginimo pateikė 2010 m. birželio 23 d. ir akivaizdžiai dėl nesvarbių priežasčių praleido 3 metų ieškinio senaties terminą. Išdėstė ir tai, jog Kauno sporto klubas „Setas“ 2011 m. kovo 28 d. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo arba skundą patenkinti bei paduodamas skundą atsiradimo momentą pareiškėjas laikė minėtą 2007 m. lapkričio 27 d. antstolio aktą.

Pažymi ir tai, jog 2012 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu, vykusiame Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme, Kauno sporto klubas „Setas“ pateikė teismui vertinti R. R. 2012 m. sausio 3 d. prašymą Kauno sporto klubo „Setas“ tarybai, kuriuo R. R. prašė atlyginti jam padarytą žalą, kurią jis vertino 430 286 Lt bei Kauno sporto klubo „Setas“ Tarybos 2012 m. sausio 19 d. sprendimą, kuriame nurodyta, jog Kauno sporto klubas „Setas“ Taryba svarstė žalos, patirtos dėl sporto komplekso, esančio (duomenys neskelbtini), nugriovimo, atlyginimo R.

R. klausimą ir nutarė R. R. prašymą tenkinti bei iš Kauno sporto klubo „Setas“ kasos išmokėti jam 430 286 Lt patirtos žalos atlyginimą. Akcentuoja, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šio posėdžio metu prie bylos pateiktus dokumentus prijungė, tačiau priimdamas nutartį apie juos nepasisakė ir jų nenagrinėjo, kadangi šie papildomai pateikti duomenys nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, taip pat nebuvo paminėti ir 2011 m. kovo 28 d. pareiškėjo skunde. Teigia, jog apeliacinis teismas, atmesdamas jo skundą, nesivadovavo nauja pareiškėjo pateikta medžiaga, jos netyrė ir nevertino, todėl akivaizdu, kad administracinę bylą Nr. Iv-119-554/2011 nagrinėjęs Kauno apygardos administracinis teismas sprendė klausimą, kada Kauno sporto klubas „Setas“ realiai turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, t. y. tik skundo padavimo senaties termino aspektu, o apeliacinės instancijos teismas šį klausimą nagrinėjo neišeidamas už apeliacinio skundo ribų, kuriame nebuvo paminėti dokumentai, pateikti 2012 m. sausio 25 d. teismo posėdžio metu.

Pareiškėjas taip pat remiasi CK 1.127 straipsniu bei pažymi, jog teisė reikšti ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pažymi, jog tai reiškia, kad ieškinio senaties termino eiga prasideda tik po to, kai asmuo subjektyviai suvokia ar turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Akcentuoja, jog konkrečiu atveju akivaizdu, jog pareiškėjas skundą nagrinėjamojoje byloje padavė remdamasis kitu pagrindu nei administracinėje byloje Nr. Iv-119-554/2011, dėl to teiginys, kad aukščiau paminėtais teismų procesiniais sprendimais yra išspręstas pareiškėjo keliamas ginčas yra nelogiškas. Tikina, jog savo subjektyvų suvokimą apie žalos atsiradimą jis patyrė 2012 m. sausio 20 d., kuomet buvo išmokėti pinigai R. R. ir teigti, kad apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti 2006 m. birželio 5 d. niekaip negalima, kadangi 430 286 Lt žalos tuo metu jis net nebuvo patyręs. Pažymi, jog nesutinka ir su teismo teiginiu, kad 2012 m. sausio 25 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prijungti prie bylos įrodymai buvo išanalizuoti leistinumo ir liečiamumo aspektu priimant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 6 d. ir 2012 m. gegužės 7 d. nutartis. Daro išvadą, jog teismas byloje privalėjo ginčą išspręsti iš esmės ir priimti byloje sprendimą, ką patvirtina ir ginčijamoje nutartyje Kauno sporto klubo „Setas“, kaip pelno nesiekiančios ribotos civilinės atsakomybės viešo juridinio asmens, veiklos ribų vertinimas bei 2012 m. sausio 20 d. piniginių lėšų iš klubo kasos išmokėjimo analizė. Teigia, jog tuo iš esmės pripažįstama 430 586 Lt vertės piniginių lėšų R. R. išmoka, ji vertinama Labdaros ir paramos įstatymo taikymo prasme. Dėsto, jog šių faktinių aplinkybių analizė negalėjo net būti atspindėta Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendime, tai neaptarta ir teismo įvardijamose prejudicinę galią turinčiose apeliacinės instancijos teismo nutartyse. Todėl mano, jog byla, vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, nutraukta nepagrįstai.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad ginčas šioje administracinėje byloje ir jau išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. Iv-119-554/2011 nėra tapatus, nes, pasak pareiškėjo, skundo pagrindas yra kitas. Akcentuoja, jog skundas paduotas dėl tų pačių neteisėtų aktų ir tų pačių pasekmių šalinimo, t. y. pastatų nugriovimo. Todėl pareiškėjas klaidina teismą teigdamas, kad byloje, kuria remiasi teismas, nebuvo sprendžiamas klausimas dėl priimtos nutarties galimų pasekmių Kauno sporto klubui „Setas“ teisėms ir pareigoms ir tuo labiau nebuvo sprendžiamas žalos atlyginimo Kauno sporto klubui „Setas“ klausimas. Todėl mano, jog byla buvo pagrįstai nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu. Pabrėžia, jog šioje byloje pareiškėjas nėra nurodęs jokių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos jau išnagrinėtoje administracinėje byloje, teismas visas jas įvertino ir priėmė sprendimą, kuris yra privalomas ir turi būti vykdomas. Remiasi ABTĮ 136 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei pažymi, jog pareiškėjo argumentai apie tai, jog 2012 m. sausio 25 d. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prijungti prie bylos įrodymai nebuvo išanalizuoti leistinumo ir liečiamumo aspektu priimant LVAT 2012 m. vasario 6 d. ir 2012 m. gegužės 7 d. nutartis yra visiškai nepagrįsti. Tikina, kad sporto klubo „Setas“ 2012 m. sausio 19 d. sprendimas atlyginti žalą R. R. – negali būti laikomi nauju skundo pagrindu, kuris nebuvo nagrinėtas administracinėje byloje Nr. Iv-119-554/2011. Nurodo ir tai, jog nors pareiškėjas žalos atsiradimo momentą išnagrinėtoje byloje Nr. Iv-119-554/2011 ir šioje byloje laiko skirtingais, tai negali būti tinkamas pagrindas naujam skundui paduoti, kadangi žala ir jos atsiradimas yra tapatūs abiejose bylose (pastatų nugriovimas dėl neteisėtų valdžios institucijų veiksmų). Be to, iš įsiteisėjusio 2006 m. birželio 5 d. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo matyti, kad Kauno sporto klubas „Setas“ žalą R. R. dėl pastatų griovimo jau yra atlyginęs, tai patvirtino ir pareiškėjo atstovas R. R. 2012 m. gruodžio 6 d. teismo posėdžio metu, todėl akivaizdu, kad jokio teisinio pagrindo atlyginti R. R. tariamą žalą antrą kartą ir atlyginti ją beveik 20 kartų didesnę, nei buvo priteista įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu, pareiškėjas neturėjo.

Pažymi ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. birželio 9 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1939/2010 dėl žalos atlyginimo priteisė R. R. naudai iš atsakovų Lietuvos valstybės ir Kauno miesto savivaldybės po 17 050 litų turtinės žalos atlyginimo, konstatuodamas, kad pareiškėjo pateikta žemės ir kito nekilnojamo turto kadastro ir registro VĮ Kauno filialo byla negali būti traktuojamos kaip pareiškėjų turėtų išlaidų įrodymai, nes jos neatspindi faktiškai patirtų išlaidų. Pažymi, jog nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nurodo, kad statinio vertė ir sporto aikštelės danga sudaro 336 116 Lt pagal nekilnojamo turto registro duomenis, tai yra jis savo reikalavimą grindžia tais pačiais duomenimis, kuriuos LVAT atmetė kaip netinkamus patirtai žalai įrodyti. Todėl teigia, jog nors pareiškėjas ir žinojo, kad teismas R. R. pateiktus įrodymus – nekilnojamo turto registro duomenis atmetė kaip netinkamus patirtai žalai įrodyti, jis vis tiek 2012 m. sausio 19 d. priėmė sprendimą sumokėti R. R. tariamą žalos atlyginimą, t. y. nusprendė atlyginti žalą atsižvelgiant į R. R. pateiktus įrodymus, kuriuos teismas pripažino netinkamais patirtai žalai įrodyti. Akcentuoja, jog susitarimas tarp šalių yra pačių šalių reikalas, tačiau teisines pasekmes trečiajai šaliai jis gali sukelti tik tuo atveju, jei atitinka įstatymo numatytus reikalavimus, ko šiuo atveju nėra. Taip pat nurodo, jog pareiškėjas nelogiškai teigia, jog prašymą priteisti turtinę žalą jis vertina kaip atsiradusią iš Kauno sporto klubo „Setas“ tarybos 2012 m. sausio 19 d. sprendimo ir 2012 m. sausio 20 d. kasos išlaidų orderio Nr. 0035, nes R. R. žalą jis atlyginti nusprendė savo noru. Nurodo ir tai, jog pritaria teismo vertinimui, kad toks sandoris, kuriuo R. R. buvo atlyginta žala, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms CK 1.80 straipsnio prasme. Taip pat mano, jog minėtas papildomas teismo vertinimas nesudaro pagrindo naikinti teismo nutarties.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą nurodo, jog jis yra nepagrįstas ir atmestinas, o ginčijama teismo nutartis – paliktina nepakeista.

Atsiliepime išdėsto faktines bylos aplinkybes bei nurodo, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra konstatuota, jog teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškėjui – Kauno sporto klubui „Setas“ vėliausiai atsirado nuo 2006 m. birželio 5 d., t. y. nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212/2006 priėmimo ir įsiteisėjimo dienos, kas reiškia, jog šalių ginčas išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Mano, jog jokie kiti po šių teismo sprendimų pareiškėjo valia ir rizika atlikti veiksmai nebegali pakeisti nustatytos aplinkybės, kad Kauno sporto klubui „Setas“ teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo vėliausiai atsirado nuo minėtos 2006 m. birželio 5 d. Tuo tarpu naujai iškeltas pareiškėjo ginčas dėl žalos atlyginimo vertintinas ne kaip naujas pagrindas ginčui kilti, o kaip jo siekis bet kokiomis priemonėmis pakeisti res judicata galią jau turintį teismo sprendimą ir jame konstatuotas aplinkybes. Teigia, jog pareiškėjo nurodomi 2012 m. sausio 3 d. R. R. prašymas Kauno sporto klubo „Setas“ tarybai ir Kauno sporto klubo „Setas“ 2012 m. sausio 19 d. sprendimas atlyginti žalą R. R. negali būti laikomi nauju skundo pagrindu, kuris nebuvo nagrinėtas administracinėje byloje Nr. Iv-119-554/2011. Pažymi ir tai, jog sutinka su teismo vertinimu, kad pareiškėjo atliktas sandoris, kuriuo R. R. buvo atlyginta žala, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms bei jis veikė išimtinai savo rizika.

Trečiasis suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, jog pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams bei akcentuoja, kad nors pareiškėjas ir teigia, jog nauja aplinkybė, atsiradusi tik po administracinės bylos Nr. Iv-119-554/2011 išnagrinėjimo, yra žalos atlyginimas R. R., tačiau skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino šį faktą, pripažindamas, kad Kauno sporto klubo „Setas“ sprendimas atlyginti R. R. 430 586 Lt sporto komplekso sukūrimo ir nugriovimo išlaidas yra prieštaraujantis imperatyvioms teisės normoms ir negali sukelti teisinių pasekmių kitiems subjektams. Pabrėžia, kad R. R. yra pareiškėjo, kaip juridinio asmens, valdymo organų narys, todėl tokie pareiškėjo veiksmai, kuriais dirbtinai siekiama sukurti naują pagrindą bylai dėl žalos atlyginimo, negali būti laikomi sąžiningais ir teisėtais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas, vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu, administracinę bylą nutraukė.

ABTĮ 101 straipsnio 2 punktas įtvirtina, jog teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo atsisakymą nuo skundo (prašymo).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ABTĮ 101 straipsnio 2 punkto pagrindu bylą galima nutraukti tik tada, kai nustatomos visos šioje nuostatoje įtvirtintos kumuliatyvios, t. y. turinčios egzistuoti kartu, sąlygos. Tik nustačius visų trijų minėto straipsnio punkte įtvirtintų sąlygų buvimą, teismui atsiranda teisė, remiantis šia teisės norma, bylą nutraukti (pvz., 2012 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-244/2012).

Pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nustačius minėtų įstatyme įtvirtintų pagrindų buvimą, teismas nebegali priimti ir nagrinėti pakartotinio skundo (o priėmus tokį skundą nagrinėti – turi bylą nutraukti) bei priimti kitokį teismo sprendimą, nei buvo priimtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nes tokiu būdu būtų iš esmės paneigta įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galia (teismo sprendimo nenuginčijamumas, išimtinumas, prejudicialumas).

Atkreiptinas dėmesys, jog teismo sprendimo res judicata (lot. – teismo galutinai išspręstas klausimas), be kita ko, lemia tai, jog tapataus skundo reiškimas tampa negalimas, kas laikytina negatyviuoju res judicata poveikiu. Taigi, sprendimui įgijus res judicata galią, bylinėjimasis laikomas baigtu (lot. – lites finiri oportet), ginčas – išspręstu galutinai ir negrįžtamai (lot. – res in iudicium deducta), o sprendimu nustatyti faktai ir aplinkybės šalių turi būti priimami kaip tiesa (lot. – res judicata pro veritate accipitur). Pažymėtina ir tai, jog res judicata principas grindžiamas idėja, jog tai, kad bylinėjimasis turi turėti baigtinumo aspektą yra visuomeninis interesas (lot. – reipublicae ut sit finis litium) bei tuo, jog niekas neturėtų būti antrą kartą įtraukiamas į tą patį ginčą (lot. – nemo debet bis vexaripro eadem causa) (pvz., LVAT 2013 m. sausio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-11/2013).

Pažymėtina, jog byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2002 m. vasario 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-66/2002 konstatuota, kad teismas, išnagrinėjęs ieškovės S. O. apeliacinį skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai (toliau – ir KAVA), R. R., Kauno sporto klubui „Setas“, tretiesiems asmenims Kauno miesto valdybai, ŽKNTKR VĮ Kauno filialui, panaikino KAVA Valstybinės statybos inspekcijos Kauno skyriaus 1996 m. spalio 14 d. leidimą Nr. 54-6-96 išduotą Kauno sporto klubui „Setas“; panaikino 1998 m. gegužės 25 d. individualaus statinio priėmimo naudoti aktą, pripažino iš dalies negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 8900 dėl kiemo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), grąžino kiemo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) miesto tarybai, panaikino kiemo aikštelės teisinę registraciją R.

R. vardu. Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-212/2006 pripažino negaliojančia 1999 m. gruodžio 1 d. pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią Kauno sporto klubo „Setas“ pardavė R. R. karkasinį vieno aukšto sporto kompleksą 1U1Ž, unikalus pastato Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priteisė iš Kauno sporto klubo „Setas“ R. R. naudai 20 000 Lt, panaikino pastato 1U1Ž ir kiemo statinių, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją R.

R. vardu (nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojo R. R. iki 2006 m. rugpjūčio 6 d. nugriauti pastatą 1U1Ž ir kiemo statinius, išskyrus kiemo aikštelę, unikalūs Nr.: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. A-1732 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“ ir KAVA 2005 m. vasario 17 d. įsakymą Nr. 02-01-1087 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos“, pripažino negaliojančia 2005 m. vasario 17 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N. 19/2005-0031 dėl žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), panaikino KAVA 2005 m. kovo 17 d. sutikimą Nr. 19-45 valstybinėje žemėje statyti naujus statinius ir rekonstruoti esamus.

Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. kovo 14 d. sprendimu administracinėje byloje Iv-119-554/2011 (nagrinėjęs bylą dėl žalos atlyginimo) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas praleido CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, be kita ko, konstatuodamas, jog teisė į ieškinį dėl žalos atlyginimo pareiškėjui Kauno sporto klubui „Setas“ vėliausiai atsirado nuo 2006 m. birželio 5 d., t. y. nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-212/2006 priėmimo (tuo pačiu ir įsiteisėjimo) dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs bylą, 2012 m. vasario 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ apeliacinį skundą atmetė ir Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Be to, pareiškėjas inicijavo ir proceso atnaujinimą pastarojoje byloje, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi byloje Nr. P520-119/2012 pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą netenkino.

Būtent pastarasis Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 14 d. sprendimas, apeliacinės instancijos teismo paliktas nepakeistu, sudarė teismui pagrindą konstatuoti, jog jau yra įsiteisėjęs sprendimas priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, sprendžia, jog teismas pagrįstai konstatavo visų ABTĮ 101 straipsnio 2 punkte numatytų sąlygų buvimą ir remdamasis tuo, bylą nutraukė. Teisėjų kolegijos manymu, byloje visiškai teisingai nustatyta, jog ginčas kilęs tarp tų pačių administracinės bylos šalių – pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ ir atsakovų Kauno miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, jame reiškiamas tas pats reikalavimas, nes skundu prašoma atlyginti turtinę žalą, atsiradusią dėl tų pačių neteisėtų valdžios institucijos veiksmų bei tiek išnagrinėtoje administracinėje byloje, tiek nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundo reikalavimą grindė tais pačiais įsiteisėjusiais teismų sprendimais civilinėje byloje. Teismas visiškai teisingai nurodė, jog vien tas faktas, kad pasikeitė skundo reikalavimo dydis (pareiškėjas vietoje 316 394 Lt turtinės žalos atlyginimo nauju skundu reikalauja 430 286 Lt turtinės žalos atlyginimo), tai yra reikalavimo padidinimas ar sumažinimas nelaikomas skundo dalyko pakeitimu, nes skundo dalykas išlieka tapatus.

Iš atskirojo skundo suprastina, jog savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjas grindžia tuo, jog šioje byloje ir išnagrinėtoje administracinėje byloje nesutapo skundo pagrindas. Būtent – nagrinėjamoje byloje jis žalos atsiradimo momentą sieja su 2012 m. sausio 20 d., kai, jo teigimu, atlygino R. R. statinio sporto komplekso sukūrimo ir nugriovimo išlaidas 430 286 Lt. Tam pagrįsti pareiškėjas pateikia R. R. prašymą atlyginti jam padarytą 430 286 Lt žalą (b. l. 9), 2012 m. sausio 19 d. Kauno sporto klubo „Seras“ tarybos sprendimą atlyginti minėtajam asmeniui 430 586 Lt patirtą žalą (b. l. 10) bei 2012 m. sausio 20 d. kasos pajamų orderį, išduotą R. R. minėto 2012 m. sausio 19 d. sprendimo pagrindu. Pareiškėjas tikina, jog administracinę bylą Nr. Iv-119-554/2011 nagrinėjęs Kauno apygardos administracinis teismas sprendė klausimą, kada Kauno sporto klubas „Setas“ realiai turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, t. y. tik skundo padavimo senaties termino aspektu, o apeliacinės instancijos teismas šį klausimą nagrinėjo neišeidamas už apeliacinio skundo ribų ir jame nebuvo paminėti aukščiau nurodomi dokumentai.

Teisėjų kolegijos nuomone, tokie pareiškėjo teiginiai vertintini kritiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog visus minėtus dokumentus jis pateikė 2012 m. sausio 25 d. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme vykusiame posėdyje administracinėje byloje Nr. A438-413/2012 ir teismas šiuos dokumentus prijungė bei nagrinėjo. Tuo tarpu tai, kad teismas minėtų dokumentų expressis verbis (lot. – aiškiais žodžiais) nepaminėjo, priimdamas 2012 m. vasario 6 d. nutartį, nėra pagrindas teigti, jog įrodymai nebuvo įvertinti ar buvo atmesti. Atkreiptinas dėmesys, jog tokią poziciją Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išsakė ir 2012 m. gegužės 7 d. nutartimi byloje Nr. P520-119/2012, atmesdamas pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą. Todėl teigti, kad išvardintais dokumentais, kurie buvo apeliacinės instancijos teismo ištirti ir įvertinti, pasikeitė pareiškėjo skundo pagrindas konkrečiu atveju yra nepagrįsta. Tuo tarpu klausimas dėl teisės į ieškinio dėl žalos atlyginimo atsiradimo datos įsiteisėjusia teismo nutartimi jau buvo išspręstas, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl pareiškėjo dėstomų teiginių apie subjektyvaus suvokimo apie žalos atsiradimą momentą nepasisakys.

Pareiškėjo manymu, tai, jog konkrečiu atveju bylą reikėjo ne nutraukti, o ginčą išspręsti iš esmės, parodo ir paties teismo ginčijamos nutarties motyvai, kuriais jis vertino Kauno sporto klubo „Setas“, kaip pelno nesiekiančios ribotos civilinės atsakomybės viešo juridinio asmens, veiklos ribas bei galėjimą išmokėti 2012 m. sausio 20 d. pinigines lėšas R. R. Labdaros ir paramos įstatymo taikymo prasme. Šiuo aspektu pažymėtina, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas atskirąjį skundą, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir dėl ginčo esmės nepasisako. Teisėjų kolegijos vertinimu, konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo išsakyti pertekliniai argumentai dėl pareiškėjo sudaryto sandorio atitikties imperatyvioms įstatymo normoms neparodo to, jog buvo netinkamai pritaikytos proceso teisės normos, ar to, jog tokiais savo teiginiais teismas iš esmės pripažino naujo skundo pagrindo buvimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas, pagrįstai nustatė, kad jau yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, ir tuo remdamasis administracinę bylą nutraukė (ABTĮ 101 straipsnio 2 punktas). Teismas bet kurioje proceso stadijoje privalo tikrinti, ar nėra neigiamos procesinės prielaidos, kuriai esant ginčo nagrinėjimas teisme yra negalimas, t. y. teismas privalo tikrinti, ar nėra teisme išnagrinėtas tapatus ginčas, turintis ginčo šalims res judicata galią, nustatančią negalimumą reikšti teisme pakartotinai tapačius reikalavimus. Nurodytos aplinkybės paaiškėjo nagrinėjant bylą, todėl byla teisėtai ir pagrįstai ABTĮ 101 straipsnio 2 punktu pagrindu nutraukta.

Todėl spręstina, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis paliktina nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas – atmestinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo Kauno sporto klubo „Setas“ atskirąjį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius