10ec31cb-95ec-40f2-995b-fa9066c2c46d · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2S-774-1092/2022 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-04298-2022-0 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.3 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2022 m. rugsėjo 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. Č. (V. Č.), G. S., S. U. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų V.

Č., G. S., S. U. ieškinį atsakovei daugiabučio namo savininkų bendrijai „A“ dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolo Nr. 20 pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys T. A., T. V., uždaroji akcinė bendrovė „Stividorius“, G. P. (G. P.), V. Z., A. V., Ž. J., E. V., A. V., P. B. (P. B.), A. B., D. T., O. G., S. D., D. C., B. K., J. B., N. I., P. K., R. K., D. K., E. J., R. V., S. V., S. M. (S. M.), J. A., V. C. (V. C.), J. K., E. B.. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1.

PareiÅ¡kėjai V. Č., G. S. ir S. U. (toliau kartu – ir pareiÅ¡kėjai) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydami pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu ab initio (liet. nuo pradžios) 2022 m. birželio 9 d. atsakovės daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „A“ (toliau – ir bendrija) narių ir kitų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkų visuotinio ataskaitinio susirinkimo protokolÄ Nr. 20, taip pat priteisti iÅ¡ bendrijos ieÅ¡kovams patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 2. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. liepos 12 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų ieškinį.

3. Teismas nustatė, kad bendrijos Ä®statų 21 punkte nurodyta, kad bendrijoje iÅ¡renkamas ginčus nagrinėjantis asmuo arba ginčų nagrinėjimo komisija. Pagal Ä®statų 50 punktÄ visus bendrijos narių pareiÅ¡kimus, praÅ¡ymus, skundus bendrijos valdymo organas (t. y. bendrijos pirmininkas ir bendrijos valdyba; Ä®statų 19 punktas) iÅ¡nagrinėja per 10 darbo dienų; jeigu bendrijos narys nesutinka su bendrijos pirmininko (valdybos) atsakymu į jo pareiÅ¡kimÄ , praÅ¡ymÄ , skundÄ , ginčas nagrinėjamas toliau nurodyta tvarka.

Ä®statų 51 punkte įtvirtinta, kad ginčai tarp bendrijos narių ir valdymo ar kitų bendrijos organų (jų narių) perduodami ginčų nagrinėjimo organui. Ginčų nagrinėjimo tvarkÄ detaliai įtvirtina Ä®statų 53 punktas, pagal kurį: iniciatyvos teisė priklauso bendrijos nariui, kuris gali kreiptis dėl ginčo iÅ¡sprendimo į ginčų nagrinėjimo organÄ (53.1 punktas); pareiÅ¡kimas dėl ginčo iÅ¡sprendimo ginčų nagrinėjimo organui pateikiamas raÅ¡tu (53.2 punktas); ginčų nagrinėjimo organas ginÄÄ iÅ¡sprendžia per septynias dienas; sudėtingesniais atvejais terminas gali bÅ«ti pratęstas iki dviejų savaičių ar vieno mėnesio (63.3 punktas); nepavykus iÅ¡spręsti ginčo arba ginčo Å¡alims nevykdant pasiÅ«lymo dėl ginčo iÅ¡sprendimo, ginčas nagrinėjamas įstatymo nustatyta tvarka (53.6 punktas).

4. Teismas konstatavo, kad bendrija, pasinaudodama Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DGNKPPSBÄ®) 23 straipsnio 1 dalyje suteikta teise, vidaus dokumentuose (įstatuose) nustatė ikiteisminę ginčų sprendimo tvarkÄ ir Å¡i tvarka privaloma kiekvienam bendrijos nariui, norinčiam apginti savo pažeistas teises. Dėl Å¡ios priežasties teismas nusprendė, kad pareiÅ¡kėjai nesilaikė iÅ¡ankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, kuria dar galima pasinaudoti, todėl ieÅ¡kinį atsisakė priimti.

III. Atskirųjų skundų argumentai 5. Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėjai V. Č., G. S. ir S. U. praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti pareiÅ¡kėjų ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 5.1. Ginčų nagrinėjimo komisija bendrijos įkÅ«rimo metu net neegzistavo, o pagal 2013 m. rugpjūčio 28 d. bendrijos įstatus, suderinus su DGNKPPSBÄ® reikalavimais, ginčų nagrinėjimo komisija nebuvo renkama, nes tai tik kiekvienos bendrijos valdymo organų, įskaitant ir visuotinį bendrijos narių susirinkimÄ , pasirinkimo teisė, o ne pareiga.

Bendrijai nenustačius ikiteisminės ginčų nagrinėjimo tvarkos, visi ginčai sprendžiami įstatymo nustatyta tvarka, tai yra visi ginčai, susiję su bendrijos veikla, sprendžiami tiesiogiai kreipiantis į teismÄ . 5.2. Vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų S. U. nėra bendrijos narys (o tik patalpų savininkas) ir jam pagal bendrijos Ä®statų 54 punktÄ yra suteiktas pasirinkimas, kaip ginti savo pažeistÄ teisę.

6. PareiÅ¡kėjai V. Č. ir G. S. 2022 m. liepos 18 d. pateikė dar vienÄ atskirÄ jį skundÄ , juo praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį ir perduoti pareiÅ¡kėjų ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai: 6.1. Teismas skundžiama nutartimi pažeidė ieÅ¡kovų teisę kreiptis į teismÄ teisminės gynybos, civilinių santykių teisinio reglamentavimo principus ir apribojo pareiÅ¡kėjų nuosavybės teisės gynybos galimybes. 6.2.

Teismas Å¡iuo atveju klaidingai įvertino reikalavimÄ dėl iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymosi. Teismas k o n s t a t u o j a : Atskirieji skundai tenkinami. Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir objekto 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Dėl naujų įrodymų priėmimo 8. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

9. Pareiškėjai kartu su atskiraisiais skundais pateikė gausybę rašytinių dokumentų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog didžioji dalis teikiamų rašytinių dokumentų jau yra byloje (pateikti kartu su pareiškėjų ieškiniu), todėl tokių rašytinių dokumentų pakartotinis priėmimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtų perteklinis.

10. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su kitais naujai teikiamais rašytiniais dokumentais, konstatuoja, kad šie dokumentai nėra susiję su klausimo dėl pareiškėjų ieškinio priėmimo išsprendimu. Be to, pareiškėjai nepateikė prašymo priimti teikiamus rašytinius dokumentus, nenurodė jokių motyvų, kodėl pakartotinai teikiami rašytiniai dokumentai turėtų būti priimami, kaip jie susiję su atskirajame skunde keliamais klausimais, kodėl naujai teikiamų rašytinių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, arba duomenų, kad pirmosios instancijos teismas būtų nepagrįstai juos atsisakęs priimti.

Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjų teikiamus rašytinius dokumentus ir jų nevertina. Dėl ginčo esmės 11. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų ieškinį, konstatavęs, kad pareiškėjai nesilaikė bendrijos įstatuose nustatytos išankstinės ginčų sprendimų ne teisme tvarkos ir šia tvarka dar galima pasinaudoti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti tokiam vertinimui.

12. Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Å i teisė negali bÅ«ti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali bÅ«ti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali bÅ«ti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.

Vis dėlto teismas gali atsisakyti priimti ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ (taip pat ir dėl to, kad nepasinaudota įstatyme nustatyta iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka) tik tada, kai teismas patikimai nustato aplinkybes, sudarančias pagrindÄ atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ , o kylančios abejonės Å¡iuo klausimu turi bÅ«ti vertinamos teikiant pirmenybę teisės į teisminę gynybÄ užtikrinimui. PrieÅ¡ingu atveju asmens teisė į teisminę gynybÄ bÅ«tų nepagrįstai ir neproporcingai apribota.

13. Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta įstatymų nustatytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – ieškinį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas), pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas).

14. DGNKPPSBÄ® 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip Å¡imtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi bÅ«ti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba iÅ¡renkamas ginčus nagrinėjantis asmuo; kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijÄ sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.

15. Pagal DGNKPPSBĮ 23 straipsnį, bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka; šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose (1 dalis); jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka (2 dalis).

16. Kasacinis teismas, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kindamas DGNKPPSBÄ® 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normas, padarė iÅ¡vadÄ , jog tuo atveju, jeigu bendrijoje yra Å¡imtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti iÅ¡rinkti (sudaryti) tokį organÄ palikta bendrijai. Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra Å¡imtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neiÅ¡rinkti) DGNKPPSBÄ® 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, DGNKPPSBÄ® 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismÄ teisminės gynybos, minėtų neigiamų teisinių padarinių.

Tačiau tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra Å¡imtas ar mažiau narių, pasirenka iÅ¡rinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organÄ (ginčus nagrinėjantį asmenį arbÄ komisijÄ ) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, DGNKPPSBÄ® 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020 19 punktas).

17. Kaip matyti iÅ¡ byloje pateiktų duomenų, DNSB „A“ sudaro mažiau negu Å¡imtas narių. Remiantis bendrijos Ä®statų 50–54 punktais, bendrija numatė iÅ¡ankstinę ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkÄ ginčų nagrinėjimo organe. Vis dėlto pareiÅ¡kėjai teigia ir duomenų, paneigiančių Å¡iuos teiginius, nėra, kad bendrijoje ginčų nagrinėjimo organas nebuvo sudarytas. Kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas nutarė atsisakyti priimti ieÅ¡kinį neturėdamas patikimų duomenų, patvirtinančių, kad ieÅ¡kovai turėjo realias galimybes pasinaudoti iÅ¡ankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka. Tokiu atveju, jei ginčų nagrinėjimo organas iÅ¡ tiesų nebuvo sudarytas ir nėra funkcionuojantis, asmenims negali bÅ«ti keliamas reikalavimas kreiptis į organÄ , kuris bendrijoje realiai neveikia.

18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo patikimai iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjai, prieÅ¡ kreipdamiesi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, nepasinaudojo bendrijos įstatuose įtvirtinta iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, kadangi toks ginčų nagrinėjimo organas bendrijoje iÅ¡ tiesų galėjo bÅ«ti nesudarytas, nusprendžia, kad Å¡iuo atveju teismas atsisakydamas priimti pareiÅ¡kėjų ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad pareiÅ¡kėjai, kreipęsi į teismÄ , nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos, pasielgė per daug formaliai. Vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo principais ir siekiant, kad pareiÅ¡kėjų teisė į teisminę pažeistų teisių gynybÄ nebÅ«tų neproporcingai ribojama, tikslinga ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

19. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, jog Å¡i nutartis neužkerta kelio pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinio priėmimo stadijoje arba ieÅ¡kinį priėmus imtis priemonių nustatyti, ar pareiÅ¡kėjai iÅ¡ tiesų turėjo galimybę kreiptis į ginčus nagrinėjantį organÄ (ar toks organas buvo sudarytas) ir, Å¡ias aplinkybes nustačius, priimti atitinkamus procesinius sprendimus. Apeliacinės instancijos teismo manymu, iÅ¡ kasacinio teismo praktikos iÅ¡plaukia, kad aptariama iÅ¡ankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali bÅ«ti aktuali ir esant ginčui dėl bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020).

20. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog, kaip teisingai nurodo pareiÅ¡kėjai, vienas iÅ¡ ieÅ¡kinį pateikusių asmenų (S. U.), pagal bylos duomenis, nėra bendrijos narys ir byloje nėra pateikta duomenų, kad jis toks bÅ«tų. Remiantis bendrijos įstatų 54 punktu, patalpų savininkų – ne bendrijos narių ginčai su bendrijos valdymo ir kitais organais (ne bendrijos nario pasirinkimu) gali bÅ«ti nagrinėjami įstatuose nustatyta tvarka arba įstatymų nustatyta tvarka. Vadinasi, pagal byloje esančius duomenis S. U. net pagal bendrijos įstatus iÅ¡ankstinė ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka yra nebÅ«tina. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti Å¡io pareiÅ¡kėjo ieÅ¡kinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .

21. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiÅ¡kėjų ieÅ¡kinį pernelyg formaliais pagrindais, neproporcingai apribodamas pareiÅ¡kėjų teisę į teisminę gynybÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas nutaria skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiÅ¡kėjų ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti ir pareiÅ¡kėjų V. Č., G. S., S. U. ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Atsisakyti priimti pareiÅ¡kėjų kartu su atskiraisiais skundais pateiktus raÅ¡ytinius dokumentus. Teisėjas Aurimas Brazdeikis