2019-12-04 Nr. AB-22711-3-62-3-01677-2017-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1332-525/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01677-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1.; 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja A. G. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – Marijampolės PN), priteisti 1 145 Eur turtinei ir 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėja paaiškino, kad 2016 m. sausio 19 d. apie 16 val. pareiškėjai telefonu paskambino nepažįstamas vyriškis, kuris prisistatė banko darbuotoju ir paklausė, ar ji šiandien jungėsi prie savo elektroninės bankininkystės dėl greitojo kredito gavimo. Paskambinęs vyriškis pareiškė, kad tretieji asmenys bandė prisijungti prie pareiškėjos bankininkystės ir paprašė, kad pareiškėja padiktuotų savo elektroninės sąskaitos ID ir keletą kodų iš kortelės. Pareiškėja patikėjusi, kad kalbasi su banko darbuotoju, jam padiktavo savo sąskaitos ID ir keletą kodų iš kortelės. Kilus įtarimui, kad ji galėjo tapti telefoninių sukčių auka, tą pačią dieną pareiškėja nuvyko į bankomatą ir patikrinusi sąskaitą joje pasigedo 1 145 Eur. Pareiškėja gavusi iš banko sąskaitos išrašą sužinojo, kad 1 145 Eur yra pervesti į visiškai nepažįstamos L. S. sąskaitą.

3. Ikiteisminis tyrimas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Marijampolės AVPK) Kazlų Rūdos policijos komisariate buvo pradėtas 2016 m. sausio 20 d., kurio metu buvo nustatyta, kad į pareiškėjos telefono numerį 2016 m. sausio 19 d. skambino nenustatytas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN, tikslu gauti pareiškėjos prisijungimo prie elektroninės bankininkystės duomenis. Kadangi asmuo, kuris pareiškėjai skambino iš Marijampolės PN, nustatytas nebuvo, todėl 2016 m. liepos 20 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas. Tokiu būdu pareiškėja dėl Marijampolės PN pareigūnų netinkamo pareigų atlikimo patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

4. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 priedo 6 p. atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems telefonus turėti draudžiama. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 90, 113 punktus pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų. Tokiu būdu Marijampolės PN pareigūnai netinkamai vykdė bendro pobūdžio pareigas, o tai yra pakankamas pagrindas valstybės atsakomybei kilti. Tai, kad buvo rastas mobilus telefonas, iš kurio buvo skambinta į pareiškėjos telefoną ir tai, kad nenustatytas asmuo iš mobiliojo ryšio telefono, kuris pareiškėjai skambino, t. y. turėjo mobilų telefoną, nors teisės aktai draudžia laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems jį turėti, reiškia, kad valstybės priemonės siekiant užkirsti mobiliųjų telefonų ir SIM kortelių patekimą nuteistiesiems nebuvo tinkamos, efektyvios bei pakankamos ir valstybė tinkamai neįgyvendino savo paties nurodymo būtinumo neleisti nuteistiesiems turėti mobiliojo ryšio telefonus. Tokiu būdu valstybė netinkamai vykdė savo bendras ir teisės aktuose nustatytas pareigas taip, kaip pati teisės aktuose nustatė, todėl elgėsi nerūpestingai, t. y. neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad valstybei nesiėmus visų pagrįstų priemonių, kad atitinkamos visuomenė narių (potencialių nukentėjusiųjų) teisės būtų veiksmingai apsaugotos, valstybė privalo prisiimti ir dėl to kilusias neigiamas pasekmes, todėl valstybė privalo atlyginti patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

5. Turtinę žalą sudaro iš pareiškėjos banko sąskaitos pagrobti 1 145 Eur. Dėl Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė ir neturtinę žalą, kuri pasireiškė patirtais dvasiniais išgyvenimais (sukrėtimu, stresu, miego sutrikimu). Pareiškėja taip pat patyrė didelį išgąstį ir šoką, o nuėjusi į banką ir sužinojusi, kad sąskaitoje nėra 1145 Eur, visą dieną verkė, savaitę buvo streso būsenoje, gėrė raminamuosius vaistus, iki šiol pareiškėja bijo atsiliepti į skambučius, jeigu skambina neįrašytas telefono numeris. Teko pasikeisti ir telefono numerį, kad vėl nebūtų panašių skambučių į seną telefono numerį. Neturtinę žalą įvertino 1 500 Eur.

6. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas paaiškino, kad siekiant užtikrinti, kad Marijampolės PN nepatektų nuteistiesiems turėti draudžiami daiktai, įskaitant mobiliuosius telefonus bei jų priedus, yra vykdoma tokia kontrolė: per nuteistųjų vykstančius pasimatymus, siunčiamus siuntinius, banderoles su spauda, laiškus, pataisos namuose yra įrengtas bagažo rentgeno kontrolės prietaisas, kurio pagalba yra tikrinami į ilgalaikius pasimatymus atvykstančių asmenų turimi daiktai, visi iš laisvės nuteistiesiems siunčiami laiškai, siuntiniai, banderolės su spauda ir kt. Nuolat vykdoma į pataisos namus įeinančių ir iš pataisos namų išeinančių asmenų, pareigūnų kontrolė, kurie visada patikrinami metalo detektoriaus pagalba, esant reikalui atliekamasis asmens apžiūros ir kratos, jų turimi daiktai patikrinami bagažo rentgeno kontrolės prietaisu, todėl galimybės, jog mobiliojo ryšio telefonai patenka i pataisos namus per laiškus, siuntinius, nuteistųjų pasimatymus su giminaičiais yra neįmanoma.

8. Marijampolės PN bausmę atlieka apie 900 nuteistųjų. Kadangi Marijampolės PN nuteistieji atlieka bausmę ne kameros tipo patalpose, o bendrabučių tipo pastatuose, kuriuose yra apie 20-250 nuteistųjų, kurie tarpusavyje gali netrukdomai bendrauti, todėl užtikrinti pataisos namų administracijai nuteistųjų nuolatinę priežiūrą yra neįmanoma. Marijampolės PN Apsaugos ir priežiūros skyrius yra pateikęs apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016 metų ataskaitą, kurioje yra išvardintos visos priemonės bei veiksmai, taip pat atliktos kratos ir kratų duomenys, kurių buvo imtasi, užkardant draudžiamų daiktų patekimą į Marijampolės PN. Siekiant užkardinti mobiliojo ryšio telefonų patekimą į pataisos namus ir nusikalstamų veikų vykdymo jais prie apsauginių pataisos namų teritorijos tvorų ir pastatų sumontuotos gaudyklės, vaizdo stebėjimo kameros, aplink pataisos namų teritoriją vykdomas pataisos namų pareigūnų patruliavimas, sudaryta operatyvaus patruliavimo ir reagavimo grupė, kuri patruliuoja dažniausiai vykdomų permetimų vietose bei pataisos namuose atlieka kratas: rengiamos pasalos asmenims vykdantiems permetimus sulaikyti; nuteistųjų gyvenamosiose patalpose vykdomos kratos, pastovūs gyvenamųjų patalpų apėjimai; 2010 metais sumontuoti mobiliojo ryšio blokavimo įrenginiai.

9. Iš turimos informacijos negalima teigti, kad nusikalstama veika buvo atlikta būtent telefonu, kuris buvo rastas Marijampolės PN kratos metu. Nusikalstama veika buvo padaryta 2016 m. sausio 19 d., o telefonas kratos metu Marijampolės PN buvo rastas tik 2016 m. sausio 28 d. Kyla pagrįstų abejonių, ar nusikalstama veika tikrai padaryta nuteistojo, atliekančio bausmę Marijampolės PN, atkreipiant dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas yra sustabdytas būtent dėl to, kad nebuvo nustatytas konkretus asmuo galimai padaręs nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju lieka neatsakyti klausimai, ar būtent tas telefonas iš kurio buvo skambinta pareiškėjai, bei kada tariamas telefonas pateko į Marijampolės PN, t. y. ar iki 2016 m. sausio 19 d. esant atliktai nusikalstamai veikai, ar po 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. sausio 28 d., kai Marijampolės PN buvo rastas telefonas su IMEI351652066062434, kurio abonentinis numeris nebuvo nustatytas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pataisos namai ar jų pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar dėl įstaigos pareigūnų neveikimo ar veikimo būtų kilusi žala pareiškėjai.

II. 10. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. sausio 25 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

11. Teismas nustatė, kad Marijampolės AVPK Kazlų Rūdos policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-03076-16, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., dėl to, kad 2016 m. sausio 19 d., apie 16 val. A. G. į telefoną paskambinęs vyriškis apgaule iš jos išviliojo internetinės bankininkystės prisijungimo duomenis ir, jais pasinaudojęs, iš jos banko sąskaitos pagrobė 1 145 eurus. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2016 m. liepos 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas, nes nepavyko nustatyti asmenų, kurie padarė nusikalstamą veiką.

12. Teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo, nurodė, tam, kad būtų konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog Marijampolės PN pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

13. Teismas išanalizavo BVK 1 priedo 6 punktą, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, (redakcija, galiojusi ginčui aktualiu metu) 90 ir 113 punktus.

14. Teismas nustatė, kad 2016 m. sausio 28 d. liudytojo papildomos apklausos protokole A. G. nurodė, jog jai buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). Į 2016 m. vasario 23 d. užklausimą dėl telefono Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „Tele2“ 2016 m. vasario 29 d. raštu informavo, jog telefono Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai „Pildyk“, apie kurios vartotojus duomenys nėra renkami, ilgasis ICCD Nr. (duomenys neskelbtini). Į Kazlų Rūdos policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus 2016 m. balandžio 5 d. paklausimą Marijampolės PN atsakė 2016 m. balandžio 8 d. raštu ir nurodė, kad buvo rastas tik vienas atitinkantis IMEI numeris pas nuteistąjį N. A.. Teismo nuomone, iš baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03076-16 esančių duomenų, negalima teigti, kad nusikalstama veika buvo atlikta būtent telefonu, kuris buvo rastas Marijampolės PN kratos metu. Teismas pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje nėra nustatytas faktas, kad mobiliuoju telefonu pareiškėjai skambino nenustatytas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atliekantis asmuo.

15. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalį, CK 6.271 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad nurodytas teisinis reguliavimas reiškia, kad nagrinėjamoje byloje reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Marijampolės PN) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjai padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.

16. Teismas padarė išvadą, jog Marijampolės PN ėmėsi visų įmanomų būdų, kad būtų užkardytos galimybės į Marijampolės PN patekti draudžiamiems daiktams. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-03076-16 nėra nustatyta, ar nusikalstama veika padaryta esant Marijampolės PN teritorijoje, todėl teigti, kad Marijampolės PN pareigūnų veiksmai pasireiškė neveikimu, elgėsi neatidžiai ar nerūpestingai, nesiėmė visų reikiamų priemonių, negalima. Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

17. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Marijampolės PN) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo atstovų neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą iš Valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN.

III. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 25 d. sprendimą ir pareiškėjos skundą tenkinti.

19. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra motyvuojama, kodėl nėra įrodyta žala. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje nustatyta, kad iš pareiškėjos apgaule buvo išvilioti pinigai.

20. Pareiškėja nesutinka su teismo išvada, jog nebuvo įrodyti neteisėti veiksmai. Pareiškėja remiasi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartimi byloje 2A-529-798/2014.

21. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta Marijampolės PN. Šiuo atveju yra įrodyti neteisėti veiksmai, patirta žala.

22. Atsakovo atstovas Marijampolės PN atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

23. Marijampolės PN teigia, jog atsakovo atstovas įgyvendino visas priemones, siekiant užkardyti naujas nusikalstamas veikas ir mobiliųjų telefonų patekimą į Marijampolės PN zoną, tinkamai įvykdė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

24. Pareiškėjos nurodytoje byloje nagrinėta situacija nėra analogiška. Minėtoje byloje buvo nustatytas konkretus asmuo, kuris padarė nusikalstamą veiką.

25. Marijampolės PN vertinimu, tai, kad mobilusis telefonas buvo rastas Marijampolės PN teritorijoje, nereiškia, kad nusikalstama veika buvo atlikta asmens, kuris laikomas Marijampolės PN.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kurią pareiškėja kildina iš Marijampolės PN pareigūnų neteisėtų veiksmų, atlyginimo.

27. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs, kad nusikalstama veika padaryta būtent Marijampolės PN teritorijoje, nurodė, kad nėra pagrindo teigti, jog Marijampolės PN pareigūnų veiksmai pasireiškė neveikimu, elgėsi neatidžiai ar nerūpestingai, nesiėmė visų reikiamų priemonių. Teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, pareiškėjos skundą atmetė.

28. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė pareiškėja, kuri teigia, kad byloje įrodyta, jog padaryta žala pareiškėjai, taip pat įrodyta, kad nusikalstama veika padaryta Marijampolės PN, todėl yra pagrindas pareiškėjai priteisti turtinę ir neturtinę žalą.

29. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

30. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

31. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

32. CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

33. Pareiškėja padarytą turtinę ir neturtinę žalą kildina iš Marijampolės PN pareigūnų veiksmų, neužtikrinus, kad telefonas nepatektų į pataisos namų režiminę teritoriją.

34. Pagal BVK 1 priedo 6 punktą kaip draudžiami laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims turėti daiktai ir reikmenys nurodyti telefonai (jų dalys ir priedai). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 113 punkte nustatyta, jog pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, kad daiktai ir reikmenys, kuriuos nuteistiesiems draudžiama turėti, jiems nepatektų.

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad įrodyta, kad nusikalstama veika padaryta būtent Marijampolės PN. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad mobilaus ryšio telefonas, iš kurio buvo skambinta pareiškėjai 2016 m. sausio 19 d., buvo rastas 2016 m. sausio 28 d. Marijampolės PN (baudžiamoji byla, b. l. 75). Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyta, kad mobilaus ryšio telefonas 2016 m. sausio 19 d. (skambinimo dieną) buvo prisijungęs prie celių, esančių: Dariaus ir Girėno g. 56, Kybartuose, Vilkaviškio g. 72, Marijampolėje, Kudirkos g. 1, Marijampolėje (baudžiamoji byla, b. l. 71). Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad skambinimo dieną (2016 m. sausio 19 d.) mobilaus ryšio telefonas buvo Marijampolės PN teritorijoje. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje taip pat nėra padarytos tokios išvados, kad mobilaus ryšio telefonas, iš kurio buvo skambinta pareiškėjai, 2016 m. sausio 19 d. buvo Marijampolės PN teritorijoje. Nustatytos aplinkybės taip pat neleidžia daryti išvados, kad Marijampolės PN pareigūnų veiksmai pasireiškė neveikimu, elgėsi neatidžiai ar nerūpestingai, nesiėmė visų reikiamų priemonių, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šiuo atveju nenustatyti neteisėti Marijampolės PN veiksmai ir pagrįstai pareiškėjos skundą atmetė.

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė