10e98b67-0e72-493e-989a-daeddb2df727 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-2294-554/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00342-2017-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.6; 18.4.2; 18.6.1.5; 18.12; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 6 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjo Z.J. atstovui - advokatui V.K., atsakovo - Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovams:

R.P., V.B., nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui Z.J., trečiojo suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z.J. skundÄ atsakovui Alytaus miesto savivaldybės administracijai dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas 2017 m. kovo 7 d. skundu kreipėsi į apygardos administracinį teismÄ ir prašė:

1) panaikinti 2017 m. vasario 6 d. Alytaus miesto savivaldybės administracijos sprendimÄ Nr. SD-1446 (24.1) ,,Dėl informacijos“;

2) įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administracijÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir įregistruoti 0,0567 ha dydžio žemės sklypo kadastrinius matavimus nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimui. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 5-8) nurodė, taip pat pareiÅ¡kėjo atstovas paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjo motina 1991 m. spalio 29 d. praÅ¡ymu kreipėsi į Alytaus miesto žemėtvarkos tarnybÄ ir prašė atkurti jai nuosavybės teises į iki nacionalizacijos jos valdytÄ iÅ¡likusį turtÄ - 13,7585 ha žemės, esančios Alytaus mieste.

Trečiasis suinteresuotas asmuo 2012 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. 2S-421, 2014 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 2S-37 pareiÅ¡kėjo motinai atkÅ«rė nuosavybės teises tik į dalį iÅ¡likusios žemės Alytuje. NŽT, priėmusi nurodytus sprendimus, nurodė, kad likusi dalis bus atkurta vėliau. Iki Å¡ios dienos dar nėra atkurta nuosavybės teisės į 3,7254 ha žemės plotÄ , tačiau laisvos valstybinės žemės buvusios žemės savininkės – pareiÅ¡kėjo motinos turėtos žemės ribose yra pakankamai.

Po pareiškėjo motinos mirties (duomenys neskelbtini)metais pareiškėjas, būdamas vieninteliu testamentiniu įpėdiniu, 2015 m. vasario 26 d. prašymu kreipėsi į NŽT Alytaus skyrių dėl likusios jo motinos turėtos žemės nuosavybės teisių atkūrimo Alytaus mieste. 2015 m. kovo 26 d. NŽT raštu Nr. 2SD-1045-114.2 pareiškėjas buvo informuotas, kad NŽT Alytaus skyrius perdavė Alytaus miesto savivaldybės administracijai organizuoti pareiškėjo motinai priklausiusių laisvų žemės sklypų kadastrinius matavimus bei patvirtinti žemės sklypų kadastro bylose esančius žemės sklypų planus.

Nesulaukęs jokio praneÅ¡imo iÅ¡ Alytaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), pareiÅ¡kėjas 2016 m. kovo 25 d. raÅ¡tu kreipėsi į Administracijos direktorių su praÅ¡ymu dėl nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste, atkÅ«rimo bei žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo. 2016 m. balandžio 18 d. pareiÅ¡kėjas iÅ¡ Administracijos gavo raÅ¡tÄ , kuriuo jam buvo paaiÅ¡kinta, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimui nėra kliūčių ir galima nuosavybės teisių atkÅ«rimui formuoti 0,0567 ha (567 kv. m.) žemės sklypÄ , įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste.

Tačiau jokių tolimesnių veiksmų ar praneÅ¡imų iÅ¡ Alytaus miesto savivaldybės jis nesulaukė. Nesulaukęs atsakymo iÅ¡ Administracijos, žodžiu kreipėsi į savivaldybės administracijos atsakingÄ darbuotojÄ , norėdamas sužinoti kodėl taip ilgai nėra formuojamas Å¡is sklypas nuosavybės teisių atkÅ«rimui. Po Å¡io kreipimosi Administracija skundžiamu 2017 m. vasario 6 d. sprendimu Nr. SD-1446 „Dėl informacijos“ informavo, kad Alytaus miesto savivaldybės administracijos 2016 m. balandžio 18 d. raÅ¡te Nr. SD-3687(32.24) nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimui galimas formuoti sklypas patenka į saugotinas žaliÄ sias teritorijas, todėl žemės sklypas negali bÅ«ti formuojamas nuosavybės teisių atkÅ«rimui ir Å¡i žemė yra priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei, o to pagrindas yra 1999 m. gruodžio 2 d.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 934 „Dėl Alytaus miesto saugotinų žaliųjų teritorijų tvirtinimo schemos tvirtinimo“, kuriuo buvo patvirtintas specialusis planas. PareiÅ¡kėjas ir jo atstovas taip pat nurodė, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nes pagal nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenis Å¡is 0,697 ha žemės sklypas, įsiterpęs tarp žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) gatvės, yra laisva valstybinė fondo žemė į kuriÄ galima atkurti nuosavybės teises pagal LR Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) nuostatas buvusiam savininkui.

AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje nėra įvardinta, jog žalioji teritorija bÅ«tų priskiriama ir laikoma valstybės iÅ¡perkama žeme. Atsižvelgiant į tokiÄ Ä¯statymo nuostatÄ yra akivaizdu, kad skundžiamas 2017 m. vasario 6 d. sprendimas, kuriuo atsisakyta formuoti žemės sklypÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui, yra prieÅ¡taraujantis AtkÅ«rimo įstatymo nuostatomis, todėl turi bÅ«ti pripažintas neteisėtu. Pabrėžė, kad visai greta norimo formuoti žemės sklypo nuosavybės atkÅ«rimui, prieÅ¡ keletÄ metų buvo įrengta ir dabar yra naudojama automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, o taip pat Å¡ioje zonoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės buvo pastatyti statiniai, nors tiek Å¡i automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, tiek pastatyti statiniai patenka į žaliÄ jÄ zonÄ .

Faktiškai ir realiai toje vietoje yra neprižiūrėta teritorija, kurioje auga sunkiai praeinami medžiai ir krūmokšniai. Ginčo sklypo vietoje niekada nebuvo ir nėra įrengta jokių želdinių, todėl, tokios teritorijos negalima laikyti ir pripažinti saugomu žaliuoju plotu. Tai patvirtina, kad žemės sklypas pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio nuostatas negali būti priskirtas valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjo atstovas taip pat akcentavo, kad Alytaus miesto saugotinų žaliųjų teritorijų schema nėra detalusis planas ir, tuo pačiu, teritorijos planavimo dokumentas.

Atsakovas ir jo atstovai teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 21-24, 172) atsakovas nurodė, taip pat atstovai paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad ginčo žemės sklypui, kurį pareiÅ¡kėjas pretenduoja susigrÄ Å¾inti natÅ«ra, egzistuoja visuomenės poreikis, nes iÅ¡kėlus geležinkelį iÅ¡ miesto ir įrengus pėsčiųjų bei dviračių takÄ (Sveikatos takÄ ), atsirado naujų žaliųjų teritorijų kontÅ«rai - želdiniai prie buvusios geležinkelio vėžės. Mieste atsirado gera galimybė pėstiesiems ir dviratininkams susisiekti tarp gyvenamųjų rajonų ir miesto centro, pasiekti poilsio ir pramogų vietas.

IÅ¡likę medynai ir žalia veja prie Sveikatos tako sudaro geresnes rekreacines ir ekologines sÄ lygas daugiabučių namų gyventojams, taip pat tai yra natÅ«ralus triukÅ¡mo ir autotransporto tarÅ¡os ekranas nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Tam, kad iÅ¡saugoti iÅ¡likusias žaliÄ sias teritorijas ir jas vietomis praplėsti, Alytaus miesto savivaldybės taryba 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 934 patvirtino Alytaus miesto saugotinų žaliųjų teritorijų schemÄ (specialųjį planÄ ), kuris įteisino miesto želdinių ir želdynų teritorijos ribas.

Pabrėžė, kad Alytaus miesto savivaldybės taryba 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. 5 „Dėl detaliųjų ir specialiojo planų tvirtinimo“ taip pat patvirtino Alytaus miesto kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo specialųjį planÄ , kuriuo nustatyta, jog želdinių juosta prie pėsčiųjų ir dviratininkų tako (Sveikatos tako) patenka į miesto atskirųjų želdinių teritorijÄ kaip žalioji jungtis (bendrojo naudojimo teritorija) ir skiriama trumpalaikiam poilsiui bei turizmui. Žaliųjų plotų sistema yra svarbi ir neatskiriama miesto urbanistinės struktÅ«ros dalis, kuri yra formuojama tikslu iÅ¡saugoti visuomeniÅ¡kai ir ekologiÅ¡kai vertingo gamtinio kraÅ¡tovaizdžio plotus, jų visumÄ tvarkyti kaip teritorinę sistemÄ , siekiant gerinti ekologines bei rekreacines gyvenamosios aplinkos sÄ lygas, kuriant patrauklaus miesto įvaizdį.

Žaliųjų plotų sistema yra miesto teritorijos gamtinio karkaso dalis, plėtojama kaip funkciÅ¡kai tikslinga ir kompozicijos požiÅ«riu vieninga sistema. Kaip savarankiÅ¡ki miesto struktÅ«ros elementai bendrojo plano lygmenyje iÅ¡ visų žaliųjų plotų iÅ¡skiriami kitos paskirties žemėje - atskirieji želdynai, kurie pagal pagrindinę naudojimo paskirtį gali bÅ«ti rekreacinės, apsauginės ir ekologinės paskirties. Alytaus miesto savivaldybės taryba 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-290 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ pakeistų sprendinių patvirtinimo“ patvirtino Alytaus miesto BendrÄ jį planÄ su pakeistais sprendiniais.

Pagal Alytaus miesto savivaldybės Bendrojo plano sprendinius, pareiÅ¡kėjo norimos susigrÄ Å¾inti žemės natÅ«ra dalis patenka į kitos paskirties žemę - atskirųjų želdynų teritorijÄ . Ä®vertinus tai, kad pareiÅ¡kėjo norimo susigrÄ Å¾inti natÅ«ra ginčo 0,0567 ha dydžio žemės sklypo dalis, esanti tarp (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, patvirtintu Alytaus miesto Bendruoju planu patenka į atskirųjų želdynų teritorijÄ , pritaikytÄ visuomenės poreikiams, todėl pagal AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį yra priskirtina Valstybės iÅ¡perkamai žemei ir jos grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjui natÅ«ra nėra teisinio pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo - Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos raÅ¡ytiniais paaiÅ¡kinimais prašė administracinę bylÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra pagal byloje esančiÄ medžiagÄ (b. l. 96, 97). Atsiliepime į pareiÅ¡kėjo apeliacinį skundÄ (b. l. 138-142), taip pat papildomame paaiÅ¡kinime (b. l. 174-175) prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir iÅ¡ esmės pritarė atsakovo argumentams. PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Administracinėje byloje pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjas 2015 m. vasario 26 d. praÅ¡ymu kreipėsi į NŽT Alytaus žemėtvarkos skyrių ir prašė atkurti nuosavybės teises į jo motinos A. N. turėtÄ , o dabar laisvÄ , maždaug 0,06 ha dydžio žemės sklypÄ , įsiterpusį tarp žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) Alytaus mieste (b. l. 10). NŽT Alytaus skyrius 2015 m. kovo 26 d. raÅ¡tu Nr. 2SD-145-114.2 informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad praÅ¡ymas grÄ Å¾inti natÅ«ra Alytaus mieste valdytÄ Å¾emę, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, patvirtinti sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ , perduotas nagrinėti Alytaus miesto savivaldybės administracijai (b. l. 12). 2016 m. kovo 25 d. raÅ¡tu pareiÅ¡kėjas kreipėsi į atsakovÄ dėl nuosavybės teisių į žemę Alytaus mieste atkÅ«rimo bei žemės sklypų kadastrinių matavimų atlikimo (b. l. 9).

Atsakovas 2016 m. balandžio 18 d. raštu Nr. SD-3687(32.24) (b. l.

11) informavo pareiÅ¡kėjÄ , kad nuosavybės teisių atkÅ«rimui galima formuoti 0,0567 ha (567 kv. m.) žemės sklypÄ , įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, Alytaus mieste. Å iuo raÅ¡tu pareiÅ¡kėjas buvo informuotas ir apie tai, kad Žemės sklypas pagal Alytaus miesto Bendrojo plano sprendinius priskirtas bendrojo naudojimo želdynų teritorijai. Atsakovas ginčijamu 2017 m. vasario 6 d. raÅ¡tu Nr. SD-1446 (24.1) „Dėl informacijos“ (toliau – ir Sprendimas) informavo pareiÅ¡kėjÄ apie tai, kad atsakovo 2016 m. balandžio 18 d. raÅ¡te Nr. SD-3687(32.24) nurodytas nuosavybės teisių atkÅ«rimui galimas formuoti sklypas (didžioji jo dalis) patenka į saugotinas žaliÄ sias teritorijas, todėl žemės sklypas negali bÅ«ti formuojamas nuosavybės teisių atkÅ«rimui ir Å¡i žemė yra priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Nurodė, kad pagrindas – 1999 m. gruodžio 2 d. Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 934 „Dėl Alytaus miesto saugotinų žaliųjų teritorijų tvirtinimo schemos tvirtinimo“ (toliau – ir Specialusis planas), kuriuo buvo patvirtintas Specialusis planas (b. l. 13). Teismas akcentuoja, kad ginčo tarp proceso Å¡alių dėl faktinių administracinės bylos aplinkybių iÅ¡ esmės nekilo. Å ios administracinės bylos ginčo dalykÄ sudaro Žemės sklypo, į kurį pareiÅ¡kėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teise natÅ«ra, priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei teisėtumas ir pagrįstumas.

Kaip jau buvo paminėta, pareiÅ¡kėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natÅ«ra į 0,0567 ha ploto žemės sklypÄ , įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, Alytaus mieste, kurį iki nacionalizacijos valdė pareiÅ¡kėjo motina A.N., mirusi (duomenys neskelbtini) Ginčo žemės sklypas yra iki 1995 m. birželio 1 d. Alytaus miestui nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje. Pateikti duomenys patvirtina, kad pagrindinė Žemės sklypo dalis patenka į Specialiuoju planu įteisintas miesto želdinių ir želdynų teritorijos nustatytas ribas bei 2007 m. sausio 25 d.

Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-5 „Dėl detaliųjų ir specialiojo planų tvirtinimo“ patvirtintu Alytaus miesto kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo specialiuoju planu nustatytÄ Å¾eldinių juostÄ prie pėsčiųjų ir dviratininkų tako (Sveikatos tako), kuri patenka į miesto atskirųjų želdinių teritorijÄ (b. l. 25-35). Ginčo situacijÄ pagrinde reglamentuoja Piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymas (toliau – ir AtkÅ«rimo įstatymas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – ir Tvarka).

Priimdamas procesinį sprendimÄ Å¡ioje administracinėje byloje teismas vadovaujasi teisės aktų redakcijomis, pagrinde galiojusiomis ginčijamo administracinio akto priėmimo metu. Pagal AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir Tvarkos 1061 punkto nuostatas dokumentų rengimo dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, rengimo procedÅ«rose dalyvauja dvi valstybės institucijos: Nacionalinė žemės tarnyba (iki apskričių virÅ¡ininko administracijų panaikinimo Å¡iÄ funkcijÄ atliko minėtos institucijos) ir savivaldybių administracijos, pagal joms priskirtÄ kompetencijÄ .

AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas imperatyviai nustato, kad laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grÄ Å¾inamų natÅ«ra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimÄ ir jų planų rengimÄ Vyriausybės nustatyta tvarka ir sÄ lygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Tvarkos 1061 punktas reglamentuoja, kad NŽT žemėtvarkos skyrius, gavęs iÅ¡ savivaldybės administracijos informacijÄ kartografinėje medžiagoje apie laisvÄ (neužstatytÄ Å¾emę), Å¡ioje medžiagoje turi pažymėti savininko turėtos iki nacionalizacijos žemėvaldos ribas ir pateikti medžiagÄ savivaldybės administracijai atlikti žemės sklypo suprojektavimo, kadastrinių matavimų atlikimo ir žemės sklypo plano parengimo ir patvirtinimo veiksmus.

NŽT žemėtvarkos skyrius, gavęs iÅ¡ savivaldybės administracijos patvirtintÄ Å¾emės sklypo planÄ (kartu su žemės sklypo kadastro duomenų byla), turi priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo pretendentui (pretendentams) turėtoje vietoje. Paminėtas teisinis reglamentavimas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad NŽT žemėtvarkos skyrius gali priimti sprendimÄ atkurti natÅ«ra nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, tik tuo atveju, kai savivaldybės administracija pagal paminėtÄ procedÅ«rÄ nustačiusi, kad buvusio savininko žemė (atitinkama jos dalis) yra laisva (neužstatyta) ir pateikia NŽT patvirtintÄ Å¡io žemės sklypo planÄ (ABTÄ® 56 str.).

AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose grÄ Å¾inama natÅ«ra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamÄ teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypÄ , iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei, ir žemę, kurios susigrÄ Å¾inti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Pagal AtkÅ«rimo įstatymu nustatytÄ teisinį reguliavimÄ miesto žemė turėtoje vietoje (natÅ«ra) pretendentui gali bÅ«ti grÄ Å¾inta, jei ji nėra užstatyta (iÅ¡skyrus atvejus, kai užstatyta pretendentui priklausančiais statiniais) ir nėra priskirta valstybės iÅ¡perkamai žemei AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais pagrindais. Ginčo atveju aktualus AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuris reglamentuoja, kad žemė iÅ¡ Å¡io įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių iÅ¡perkama ir už jÄ atlyginama pagal Å¡io įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose užimta, be kita ko, žemės sklypų, numatomų naudoti bendroms gyventojų reikmėms bei rekreacijai.

Konstitucinis Teismas dar 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pabrėžė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimta nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį gali būti paimama nuosavybė, - tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui.

Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime taip pat yra įtvirtinti konstituciniai imperatyvai, į kuriuo privaloma atsižvelgti vertinant, ar žemė laikytina valstybės iÅ¡perkama ir dėl to natÅ«ra negali bÅ«ti grÄ Å¾inta pretendentams:

1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams;

2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti;

3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų bÅ«ti patenkinti, jei žemė bÅ«tų grÄ Å¾inta natÅ«ra. Atsižvelgdamas į Å¡iÄ Konstitucinio Teismo doktrinÄ Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad galimybė grÄ Å¾inti laisvÄ (neužstatytÄ ) miesto žemę turėtoje vietoje turi bÅ«ti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi bÅ«ti grÄ Å¾inta natÅ«ra, ar valstybės iÅ¡perkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar Å¡i žemė yra laisva (žr., pvz., LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-276/2004, 2007 m. birželio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A10-640/2007, 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-305/2008, 2010 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-598/2010, 2014 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A858-1183/2014, kt.). Įvertinęs pateiktus įrodymus, taip pat ir LVAT 2018 m. lapkričio 27 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A-2333-1062/2018 motyvus (b. l. 156-163), teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ginčo teritorija (0,0567 ha žemės sklypas, įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, Alytaus mieste) – akivaizdžiai bÅ«tina bendroms gyventojų reikmėms ir Alytaus miesto želdinių iÅ¡saugojimui ir rekreacijai.

Visuomenės poreikis teritorijai, į kuriÄ patenka ginčo žemės sklypas, yra konkrečiai bei aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti teritorijos planavimo dokumentuose:

1) Alytaus miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gruodžio 2 d. sprendimu Nr. 934 patvirtintoje Alytaus miesto saugotinų žaliųjų teritorijų schemoje (specialiajame plane), pagal kuriÄ Ä¯teisintos miesto želdinių ir želdynų teritorijos, nustatytos ribos;

2) Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. sausio 25 d. sprendimu Nr. T-5 „Dėl detaliųjų ir specialiojo planų tvirtinimo“ patvirtintame Alytaus miesto kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo specialiajame plane, kuriuo nustatyta, jog želdinių juosta prie pėsčiųjų ir dviratininkų tako (Sveikatos tako) patenka į Alytaus miesto atskirųjų želdinių teritorijÄ kaip žalioji jungtis (bendrojo naudojimo teritorija) ir skiriama trumpalaikiam poilsiui bei turizmui;

3) Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. T-290 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano, patvirtinto Alytaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. birželio 11 d. sprendimu Nr. T-146 „Dėl Alytaus miesto bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ pakeistų sprendinių patvirtinimo“ patvirtintame Alytaus miesto Bendrajame plane. Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPÄ®) 2 straipsnio 26 dalyje numatyta, kad teritorijų planavimas - pagal Å¡io ir kitų įstatymų, taip pat jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimus vykdomas procesas, kuriuo siekiama darnaus teritorijų vystymo ir kuris apima žemės naudojimo prioritetų, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, paveldosaugos ir kitų priemonių nustatymÄ , gyvenamųjų vietovių, gamybos, inžinerinės ir socialinės infrastruktÅ«ros sistemų kÅ«rimÄ , sÄ lygų gyventojų užimtumui reguliuoti ir veiklai plėtoti sudarymÄ , visuomenės ir privačių interesų suderinimÄ .

Teritorijų planavimo dokumentai – kompleksinio (bendrieji ir detalieji planai) ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose grafiÅ¡kai ir raÅ¡tu pateikiami teritorijų naudojimo, tvarkymo, apsaugos priemonių, teritorijų vystymo reikmių ir sÄ lygų sprendiniai (TPÄ® 2 str. 27 d.). Paminėto įstatymo 2 straipsnio 45 dalyje įtvirtinta, kad vieÅ¡oji erdvė – tai gyvenamosios vietovės urbanizuotos teritorijos erdvinės struktÅ«ros elementas, skirtas visuomenės bendriesiems interesams.

TPÄ® 3 straipsnio 2 dalis numato, kad nustatant konkrečios teritorijos planavimo tikslus, bÅ«tina atsižvelgti į visuomenės poreikius, planuojamos teritorijos kraÅ¡tovaizdį ir biologinę įvairovę, geografinę padėtį, geologines sÄ lygas, esamas urbanistines, inžinerines, susisiekimo, agrarines sistemas, žemės ir kito nekilnojamojo turto valdytojų, naudotojų ir trečiųjų asmenų interesus ir teises, architektÅ«ros, aplinkosaugos, visuomenės sveikatos saugos, gamtos apsaugos, paveldosaugos reikalavimus, valstybės ir vieÅ¡ojo saugumo, gynybos ir kitus poreikius.

TPÄ® 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta nuostata, kad visuomenės (vieÅ¡Ä jį) interesÄ planuojant teritorijas sudaro ir visuomenės gyvenimo kokybė, pagrįsta objektyviais visuomenės poreikiais ir iÅ¡tekliais, nuosavybės teisių apsaugos prioritetu, investicijų skatinimu, nustatyta teritorijų planavimo, želdynų normomis, visuomenės sveikatos saugos reglamentais, kitais teisės aktuose nustatytais reikalavimais. TPÄ® 4 straipsnio 1 dalis, 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad teritorijų planavimas yra: bendrasis, detalusis ir specialusis.

Paminėto įstatymo 17 straipsnio 1 – 3 dalių, 21 straipsnio 1 – 2 dalių 22 straipsnio nuostatų sisteminė analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad aukščiau paminėti Alytaus miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtinti dokumentai (planai, schemos, Bendrasis planas) yra oficialÅ«s teritorijų planavimo dokumentai. Paminėtuose teritorijų planavimo dokumentuose įtvirtintos nuostatos, kad žaliųjų plotų sistema yra svarbi ir neatskiriama miesto urbanistinės struktÅ«ros dalis, kuri yra formuojama tikslu iÅ¡saugoti visuomeniÅ¡kai ir ekologiÅ¡kai vertingo gamtinio kraÅ¡tovaizdžio plotus, jų visumÄ tvarkyti kaip teritorinę sistemÄ , siekiant gerinti ekologines bei rekreacines gyvenamosios aplinkos sÄ lygas, kuriant patrauklaus miesto įvaizdį.

Žaliųjų plotų sistema yra miesto teritorijos gamtinio karkaso dalis, plėtojama kaip funkciÅ¡kai tikslinga ir kompozicijos požiÅ«riu vieninga sistema. Kaip savarankiÅ¡ki miesto struktÅ«ros elementai bendrojo plano ir specialiojo plano lygmenyse iÅ¡ visų žaliųjų plotų iÅ¡skiriami kitos paskirties žemėje - atskirieji želdynai, kurie pagal pagrindinę naudojimo paskirtį gali bÅ«ti rekreacinės, apsauginės ir ekologinės paskirties. Pateikti duomenys taip pat patvirtina aplinkybę, kad pagal Alytaus miesto savivaldybės Bendrojo plano sprendinius, pareiÅ¡kėjo norimo susigrÄ Å¾inti žemės sklypo natÅ«ra dalis, patenka į kitos paskirties žemę - atskirųjų želdynų teritorijÄ , dėl ko Å¡i žemė (atskirųjų želdinių teritorija) yra akivaizdžiai priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei (b. l. 57).

Teismas taip pat pabrėžia, kad Želdynų įstatymo (toliau – ir ŽĮ) 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, jog atskirasis želdynas – tai želdynas, esantis tik jam skirtame žemės sklype. Å io įstatymo 2 straipsnio 17 dalyje apibrėžta, kad suinteresuota visuomenė – visuomenė, kuriai daro arba gali daryti poveikį rengiami želdynų kÅ«rimo ir (arba) tvarkymo dokumentų sprendiniai ar kuriai yra svarbus tų sprendinių įgyvendinimas. ŽĮ 2 straipsnio 21 dalyje numatyta, kad žalioji jungtis – ne siauresnis kaip 20 metrų pločio atskirasis želdynas, jungiantis miesto ir (ar) miestelio želdynus ir miÅ¡kus mieste ir už jo ribų į želdynų sistemÄ , skirtas rekreacijai, darantis poveikį oro masių judėjimui ir atliekantis migracijos koridoriaus funkcijÄ .

ŽĮ 2 straipsnio 29 dalis apibrėžia, kad želdyno tvarkymas – tai želdyno augalijos, mažosios kraÅ¡tovaizdžio architektÅ«ros ir inžinerinių statinių reikiamos bÅ«klės palaikymas ar atkÅ«rimas vadovaujantis želdyno tvarkymo projektu. ŽĮ 3 straipsnyje įtvirtinti imperatyvÅ«s principai, reglamentuojantys žmogaus veiklÄ Å¾eldynų teritorijoje (želdynų plotÄ draudžiama mažinti, atskirieji želdynai neskaidomi į dalis, pertvarkant esamus želdynus ir kuriant naujus, įvertinama suinteresuotos visuomenės motyvuota nuomonė ir t.t.).

ŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad atskirųjų želdynų rÅ«Å¡is yra rekreacinės paskirties želdynai – parkai, miesto ir miestelio sodai, skverai, žaliosios jungtys ir kiti poilsiui skirti želdynai. Paminėtas teisinis reglamentavimas patvirtina ginčo teritorijos svarbÄ ir, atsižvelgiant į galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, pabrėžia akivaizdžiai iÅ¡reikÅ¡tÄ visuomenės poreikį ginčo teritorijai. Želdyno buvimas žemės sklype yra itin svarbus visuomenei ir reikalingas užtikrinant visuomenės rekreacinius, kultÅ«rinius, sanitarinius - higieninius ir kitus poreikius bei yra svarbi žmogaus veiklos pasekmes mieste kompensuojančioji priemonė, padedanti iÅ¡saugoti ekologinį teritorijos stabilumÄ .

Ginčo teritorijai yra konkretÅ«s visuomenės poreikiai: gerinti aplinkos kokybę, tenkinti visuomenės sveikos gyvensenos poreikius, palaikyti teritorijos ekologinį stabilumÄ . IÅ¡kėlus geležinkelį iÅ¡ miesto teritorijos ir įrengus pėsčiųjų bei dviračių takÄ (Sveikatos takÄ ), atsirado naujų žaliųjų teritorijų kontÅ«rai - želdiniai prie buvusio geležinkelio teritorijos. Mieste buvo sudaryta gera galimybė pėstiesiems ir dviratininkams susisiekti tarp gyvenamųjų rajonų ir miesto centro bei pasiekti poilsio ir pramogų vietas.

Želdynai prie Sveikatos tako sudaro geresnes rekreacines ir ekologines sÄ lygas daugiabučių namų gyventojams, taip pat tai yra natÅ«ralus triukÅ¡mo ir autotransporto tarÅ¡os ekranas nuo Naujosios gatvės pusės. Želdynų įstatymo normų sisteminė analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad įstatymų leidėjas želdynų kÅ«rimo, formavimo, tvarkymo, apsaugos funkcijas beveik iÅ¡imtinai priskyrė Lietuvos Respublikos Seimui, Aplinkos ministerijai, KultÅ«ros ministerijai, Susisiekimo ministerijai, Å vietimo ir mokslo ministerijai, savivaldybėms.

Teismui pateikti duomenys taip pat patvirtina, kad ginčo sklype esantis želdynas yra neatskiriama dalis didesnės teritorijos planavimo dokumentais suplanuotos teritorijos - Alytaus miesto kraÅ¡tovaizdžio tvarkymo specialiajame plane numatytos želdinių juostos prie pėsčiųjų ir dviratininkų tako (Sveikatos tako) - Alytaus miesto atskirųjų želdinių teritorijos (žaliosios jungties). Paminėtos aplinkybės duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad tiek ginčo teritorija, tiek ir teritorijų planavimo dokumentuose numatyta teritorija kaip visuma bus tvarkoma bendrai ir Å¡iÄ pareigÄ teisės aktai imperatyviai nustato ir Alytaus miesto savivaldybei.

Akivaizdu, kad Želdynų įstatyme nustatytas pareigas Alytaus miesto savivaldybė efektyviau įgyvendins, jeigu želdinių plotas ir, tuo pačiu, žalioji jungtis bus valdoma vieno savininko. AtkÅ«rus pareiÅ¡kėjui į maÅ¾Ä dalį teritorijos planavimo dokumentais suplanuotos teritorijos, paminėti tikslai nebus efektyviai įgyvendinami, kadangi nei pareiÅ¡kėjas, nei jo atstovas teismui nepateikė jokių argumentų apie siekį ginčo sklype iÅ¡saugoti želdynÄ , apie planus dėl konkrečių rekreacijos priemonių visos visuomenės naudai įgyvendinimo ir pan.

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti neginčijamÄ iÅ¡vadÄ , kad paÅ¡omas grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypas turi aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tÄ visuomenės poreikį (toks poreikis įžvelgiamas iÅ¡ miesto bendrojo ir teritorijos specialiojo planų) ir Å¡is poreikis nebus tinkamai įgyvendintas pareiÅ¡kėjui atkÅ«rus nuosavybės teises į ginčo sklypÄ natÅ«ra. Dėl to žemės sklypas negrÄ Å¾intinas natÅ«ra, o turi bÅ«ti valstybės iÅ¡perkamas (ABTÄ® 56 str.). Teismas taip pat pažymi, kad sklypo dalis, kuri nepatenka į kitos paskirties žemę - atskirųjų želdynų teritorijÄ , yra ženkliai mažesnė nei 0,04 ha, todėl ir į Å¡iÄ dalį negali bÅ«ti atkuriamos nuosavybės teisės, suformuojant atskirÄ grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypÄ (AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis).

PareiÅ¡kėjo ir jo atstovo argumentai, kad visai greta ginčo sklypo buvo įrengta ir dabar yra naudojama automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, o taip pat Å¡ioje zonoje prie (duomenys neskelbtini) gatvės buvo pastatyti statiniai, nors tiek Å¡i automobilių stovėjimo aikÅ¡telė, tiek pastatyti statiniai taip pat patenka į žaliÄ jÄ zonÄ , neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nes pareiÅ¡kėjo ir jo atstovo minimos aplinkybės nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. nagrinėjamoje byloje nevertinama dėl kokių priežasčių ir ar pagrįstai bei teisėtai buvo pastatyti Å¡ie statiniai.

Apibendrindamas teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjo norimo susigrÄ Å¾inti natÅ«ra ginčo 0,0567 ha dydžio žemės sklypo didesnioji dalis, esanti tarp (duomenys neskelbtini), Alytaus mieste, pagal Alytaus miesto Bendrojo plano ir žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendinius patenka į atskirų želdynų teritorijÄ pritaikytÄ visuomenės poreikiams, kurie nebus užtikrinti atkÅ«rus nuosavybės teises natÅ«ra, todėl atsakovas pagrįstai priėmė skundžiamÄ 2017 m. vasario 6 d. sprendimÄ Nr. SD-1446(24.1) neformuoti žemės sklypo nuosavybės teisių atkÅ«rimui, kadangi Å¡i žemė priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei.

Dėl to naikinti skundžiamo sprendimo nėra jokio pagrindo (ABTÄ® 88 str. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, atmestinas ir iÅ¡vestinis skundo reikalavimas - įpareigoti Alytaus miesto savivaldybės administracijÄ per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti ir įregistruoti 0,0567 ha dydžio žemės sklypo kadastrinius matavimus nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimui (ABTÄ® 56 str., 88 str. 1 p.). Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo Z.J. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus. Teisėjai Rimantas Giedraitis Daina Kukalienė Algis Markevičiaus