2013-05-23 Nr. AB-1965-3-61-3-02433-2012-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A146-743/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02433-2012-0

Procesinio sprendimo kategorija 16.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Anatolijaus Baranovo ir Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje apeliacine tvarka rašytinio proceso būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. M. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą skundu (b. l. 1–7), kuriuo prašė panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas; atsakovas) generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. 1P-699 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. M.“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1P-699) ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Skunde pareiškėjas paaiškino, kad Muitinės departamento direktoriaus Įsakymu Nr. 1P-699, vadovaujantis 2012 m. liepos 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-789 (toliau – ir Išvada), jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba konstatuojant neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškė tuo, jog pareiškėjas (Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorius) 2012 m. gegužės 10 d. atlikdamas pareigas Vilniaus pašto poste, be leidimo savavališkai ir neteisėtai paėmė ir peržiūrėjo ant AB „Lietuvos paštas“ Pašto skirstymo departamento Tarptautinio pašto skyriaus (toliau – ir Tarptautinio pašto skyrius) pašto siuntų tvarkymo ir ruošimo salėje esančių specialistų (deklarantų) darbo stalo sudėtus dokumentus ir šiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1B-888 (toliau – ir Etikos kodeksas) 7.4.3, 7.8, 7.8.2, 7.8.3, 7.8.7 punktus bei Posto inspektoriaus, atliekančio pareigas Pašto poste, pareigybės aprašymo, patvirtinto Vilniaus teritorinės muitinės viršininko 2009 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 3B-208 (toliau – ir Pareigybės aprašymas) 27.12 punktą.

Pareiškėjas teigė, kad nei Įsakyme Nr. 1P-699 nurodytu laiku (2012 m. gegužės 10 d. apie 16.50 val.), nei kitą dieną jis neėmė ir neperžiūrinėjo ant V. J. ar kito Tarptautinio pašto skyriaus darbuotojo darbo stalo esančių dokumentų. AB „Lietuvos paštas“ ir Vilniaus teritorinės muitinės bendradarbiavimo, pateikiant pašto ir tarptautinio greitojo pašto siuntas muitinės kontrolei atlikti, tvarką reglamentuoja 2011 m. rugsėjo 2 d. susitarimas Nr. 11/B-620001-1690/11VM03264 (toliau – ir Susitarimas), tačiau šią tvarką faktiškai detalizuoja susiklosčiusi Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnų ir Tarptautinio pašto skyriaus darbuotojų darbo praktika.

Pagal šią praktiką, dokumentai Tarptautinio pašto skyriaus darbuotojams kartais paliekami ant jų darbo stalų, o pašto darbuotojai pasirašytus tikrinimo dokumentus palieka ant muitinės pareigūnų darbo stalo prie rentgeno aparato. Vilniaus teritorinės muitinės Pašto posto muitinės pareigūnų ir Pašto skirstymo departamento Tarptautinio pašto skyriaus darbo vietos nėra visiškai izoliuotos dėl objektyvių priežasčių – šių tarnybų darbuotojai, vykdydami savo funkcijas, turi nuolat bendrauti. Pašto siuntų tikrinime dalyvauja muitinės pareigūnai ir Tarptautinio pašto skyriaus darbuotojai deklarantai (specialistai).

Nustatytų pažeidimų įforminimo vienu metu negali atlikti du asmenys (surašyti patikrinimo aktą ir prekių sulaikymo protokolą), vyksta nuolatinis apsikeitimas šiais dokumentais tam, kad gauti Tarptautinio pašto skyriaus specialistų (deklarantų) parašus. Muitinės pareigūnai užeina į Tarptautinio pašto skyrių dėl muitinės formalumų ir kontrolės atlikimo, pasitaiko atvejų, kad pašto darbuotojai užeina į Vilniaus teritorinės muitinės pašto posto patalpas. Pareiškėjo darbo vieta yra prie rentgeno aparato, priešais V. J. darbo stalą, todėl, pareiškėjo teigimu, vaizdo kameros jį užfiksavo netoli pašto darbuotojos darbo vietos.

Pareiškėjas pripažino, kad jis nesudraudė muitinės posto vyresniojo inspektoriaus R. S., kai jis, eidamas pro šalį pasižiūrėjo į specialisto (deklaranto) darbo stalą. Remdamasis išdėstytais argumentais, pareiškėjas teigė, kad jo veikoje nėra vieno iš būtino tarnybiniam nusižengimui nustatyti požymio – neteisėtų veiksmų/neveikimo. Tarnybinė nuobauda gali būti skiriama nustačius konkretaus tarnybinio nusižengimo sudėtį. Išvadoje išsamiai išnagrinėtos galimo nusižengimo padarymo aplinkybės, tačiau nustatant padarinius ir kaltės formą apsiribota nurodymu, kad tarnybinis nusižengimas padarytas dėl neatsargumo, pažeidimo pasekmės įvardytos abstrakčiai.

Pareiškėjo nuomone, Komisija tarnybiniam patikrinimui atlikti turėjo nustatyti ilgesnį terminą paaiškinimams pateikti, nes pareiškėjas turėjo pateikti paaiškinimus dėl kiekvieno Etikos kodekso punkto galimo pažeidimo. Pareiškėjas neturėjo objektyvių galimybių pateikti paaiškinimus dėl Etikos kodekso pažeidimų, nes apie juos sužinojo tik gavęs Įsakymą Nr. 1P-699. Pareiškėjas 2012 m. birželio 1 d. pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7B-594 buvo informuotas tik dėl vieno galimo neteisėto veiksmo – dėl dokumentų peržiūrėjimo, o Įsakyme Nr. 1P-699 dėl nuobaudos skyrimo nurodyti du veiksmai – dokumentų paėmimas ir peržiūrėjimas.

Atsakovas Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą (b. l. 24–28) paaiškino, kad Muitinės departamente 2012 m. gegužės 30 d. buvo gautas AB „Lietuvos paštas“ Pašto operacijų tarnybos Pašto skirstymo departamento 2012 m. gegužės 28 d. raštas Nr.13-249, kuriame nurodyta, kad 2012 m. gegužės 10 d. apie 16.50 val. Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnai E. M. ir R. S. galimai neteisėtai apžiūrėdami AB „Lietuvos paštas“ Tarptautinio pašto skyriaus darbuotojų darbo vietoje esančius dokumentus. Be to, šiame rašte buvo skundžiamasi dėl pareigūno E. M. nederamo, nekorektiško elgesio pašto darbuotojų atžvilgiu, kuris trukdo efektyviam bendradarbiavimui su muitine.

Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad posto inspektorius E. M. 2012 m. gegužės 10 d. dirbo darbo vietose SDV 1, 2, 3, 4 (sektoriai B1, B2 ir D). Susitarimo 5 skyrius reglamentuoja pašto siuntų bei dokumentų pateikimo, muitinio tikrinimo ir įforminimo atlikimo technologinę schemą. AB „Lietuvos paštas“ pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad posto inspektorius E. M. ėmė nuo pašto darbuotojos darbo stalo dokumentus, kai darbuotojos nebuvo darbo vietoje. AB „Lietuvos paštas“ specialistės V. J. ir R. S. paaiškino, kad tarp Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus pašto posto ir Pašto skirstymo departamento Tarptautinio pašto skyriaus darbuotojų (deklarantų) yra nusistovėjusi praktika visus dokumentus pasirašyti (jei reikia) ir grąžinti pateikusiam asmeniui nedelsiant, niekada jų nepaliekant ant savo darbo stalo patiems pareigūnams pasiimti.

E. M. 2012 m. gegužės 10 d. apie 16.50 val. nebuvo teisėto pagrindo ir objektyvios būtinybės ant pašto darbuotojos darbo stalo ieškoti dokumentų bei juos peržiūrinėti (muitinės pareigūnų darbo vieta yra sektoriuje B1, o ne pašto darbuotojų darbo vietoje). E. M. teiginiai, kad jis ant pašto darbuotojos stalo sudėtų dokumentų nelietė ir nežiūrėjo, neatitinka tikrovės ir yra paneigti vaizdo įrašu bei pašto darbuotojų paaiškinimais. Muitinės pareigūno elgesys, kai jis be kitos įstaigos darbuotojo sutikimo ar leidimo, jam nesant savo darbo vietoje, ieško ir peržiūri dokumentus, sudėtus ant kitos įstaigos darbuotojo darbo stalo, yra neetiškas ir nepateisinamas.

Pagal posto inspektoriaus, atliekančio pareigas Pašto poste, pareigybės aprašymo 27.12 punktą E. M., 2012 m. gegužės 10 d. atlikęs pareigas Vilniaus pašto poste, privalėjo laikytis Etikos kodekso reikalavimų. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo E. M. buvo įteiktas 2012 m. birželio 3 d. ir jame prašoma pateikti paaiškinimą iki 2012 m. birželio 5 d. Nustatytas laikotarpis paaiškinimui pateikti buvo pakankamas, nes viso tarnybinio patikrinimo laikas pagal Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių 20 punktą yra 20 kalendorinių dienų.

Be to, pareiškėjas neprašė tarnybinį patikrinimą atliekančios komisijos pratęsti paaiškinimo pateikimo terminą bei nepasinaudojo galimybe pateikti papildomą pasiaiškinimą susipažinus su tarnybinio patikrinimo išvada. Išvadoje pateikiant E. M. padaryto tarnybinio nusižengimo teisinį įvertinimą nurodyti tik tie teisės aktų pažeidimai, kurie susiję su jam įteiktu pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo ir dėl kurio jis pateikė pasiaiškinimą. Jokie nauji kaltinimai, dėl kurių pareiškėjas neturėjo galimybės pasiaiškinti, Išvadoje ir Įsakyme Nr. 1P-699 nebuvo pareikšti.

Įsakymas Nr. 1P-699 yra pagrįstas Išvadoje nustatytas faktais bei teisės normomis ir yra teisėtas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs bylą, 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimu (b. l. 121–125) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, jog nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė nesutikdamas su Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymu Nr. 1P-699, kuriuo pareiškėjui už padarytą tarnybinį nusižengimą buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Vienas svarbiausių vidaus dokumentų, kuriame fiksuojami reikalavimai muitinės pareigūnui, jo atliekamos funkcijos, yra pareigybės aprašymas (Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto 4 straipsnis).

Finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintų Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 4 punkte nurodyta, kad tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą. Konstatavus, kad įvykdytas tarnybinis nusižengimas, pagal Taisyklių 3 punktą yra pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą. Teismas nagrinėjo, ar pareiškėjas įvykdė tarnybinį nusižengimą, ar yra jo sudėtis, ar pagrįstai pareiškėjas patrauktas atsakomybėn.

Ištyręs įrodymus teismas nustatė, kad atsakovas Įsakymu Nr.1P-699 skyrė E. M. tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad jis 2012 m. gegužės 10 d. apie 16.50 val., atlikdamas pareigas Vilniaus pašto poste, be leidimo savavališkai ir neteisėtai paimdamas ir apžiūrinėdamas ant AB „Lietuvos paštas“ Pašto skirstymo departamento Tarptautinio pašto skyriaus pašto siuntų tvarkymo ir ruošimo salėje esančių specialistų (deklarantų) darbo stalo sudėtus dokumentus, elgėsi nemandagiai ir neetiškai, pažeidė Etikos kodekso 7.4.3, 7.8, 7.8.2, 7.8.3, 7.8.7 punktus bei Pareigybės aprašymo 27.12 punktą (laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso) ir padarė tarnybinį nusižengimą (b. l. 9, 29). Tarnybinė nuobauda skirta remiantis Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 1B-413 sudarytos komisijos 2012 m. liepos 25 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 7B-789, kurioje buvo ištirtos tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybės, surinkti ir įvertinti įrodymai bei pateiktas nusižengimo teisinis vertinimas.

Pareiškėjas teigė, kad sprendimas skirti tarnybinę nuobaudą buvo priimtas nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties, kad tarnybinė nuobauda jam skirta pažeidžiant nustatytą tvarką.

Teismas nustatė, kad Muitinės departamente 2012 m. gegužės 30 d. buvo gautas akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ Pašto operacijų tarnybos Pašto skirstymo departamento 2012 m. gegužės 28 d. raštas Nr. 13-249, kuriame nurodyta, kad 2012 m. gegužės 10 d. apie 16 val. 50 min. Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektorius E. M. ir vyresnysis inspektorius R. S. atėję į Tarptautinio pašto skyriaus siuntų tvarkymo ir ruošimo salėje esančią specialistų (deklarantų) darbo vietą galimai neteisėtai elgėsi savavališkai apžiūrinėdami AB „Lietuvos paštas“ Tarptautinio pašto skyriaus darbuotojų darbo vietoje ant stalo sudėtus dokumentus. E. M. ir R. S. AB „Lietuvos paštas“ Tarptautinio pašto skyriaus darbuotojams nepareiškė jokių teisėtų reikalavimų, nurodymų.

Vaizdo įraše „2012 m. gegužės 10 d. 16.50 muitininkai naršo po dokumentus.avi“ matyti, kad 2012 m. gegužės 10 d. 16.50 val. E. M. ir R. S. įeina į pašto siuntų tvarkymo ir ruošimo salę ir nueina iki pašto darbuotojos darbo stalo, esančio prie lango. Tuo metu prie šio darbo stalo darbuotojos nebuvo. R. S. peržiūrinėja ant stalo sudėtus dokumentus, o E. M., atsirėmęs į stalą, stebi R. S. veiksmus, vėliau pats paima į rankas dokumentą ir skaito. Po kurio laiko E. M. numeta laikytą dokumentą ant stalo ir nueina, o R. S. sutvarko ant stalo gulėjusius dokumentus, kuriuos žiūrėjo kartu su E. M.

Liudytojas R. S. parodė, kad yra įprasta praktika, jog muitinės pareigūnai gali ieškoti ant pašto darbuotojų stalo savo surašytų dokumentų. Tą dieną jis paėmė nuo pašto darbuotojo stalo kažką ir galbūt padavė savo kolegai E. M., bet tiksliai įvykio neatsimena.

Liudytoja pašto darbuotoja D. S. parodė, kad matė, kaip pareiškėjas su kitu muitinės pareigūnu priėjo prie pašto darbuotojos, kurios jau nebuvo darbe, stalo ir pradėjo ieškoti kažkokių dokumentų. D. S. tris kartus klausė, ko jie ieško, nes muitinės pareigūnai neturėtų ieškoti dokumentų pašto darbuotojos darbo vietoje. Tokios praktikos, kad pareigūnai ieškotų patys kažko ant pašto darbuotojų stalo, nebuvo.

Atliekant tarnybinį patikrinimą buvo nustatyta, kad posto inspektorius E. M. 2012 m. gegužės 10 d. dirbo darbo vietose SDV 1, 2, 3, 4 (sektoriai B1, B2 ir D).

2011 m. rugsėjo 2 d. AB „Lietuvos paštas“ ir Vilniaus teritorinės muitinės susitarimas Nr. 11/B-620001-1690/11VM03264 reglamentuoja bendradarbiavimo, pateikiant pašto ir tarptautinio greitojo pašto siuntas muitinės formalumams ir kontrolei atlikti, tvarką. Susitarimo 5 skyrius reglamentuoja pašto siuntų bei dokumentų pateikimo, muitinio tikrinimo ir įforminimo atlikimo technologinę schemą (b. l. 63–67). Pagal Susitarimo 11.1 punktą sektoriuose A1 ir A2 bendrovė pateikia įvežamų siuntų dokumentus kartu su kitais privalomais muitiniam įforminimui pateikti dokumentais. Pagal Susitarimo 11.5 punktą įformintus muitinės dokumentus iš sektorių A1 ir A2 bendrovės darbuotojai pasiima patys. Taigi Susitarimas nenustato, kad muitinės darbuotojai turi teisę savo surašytų dokumentų ieškoti ant pašto darbuotojų stalo.

Teismas nagrinėjo, ar atsakovas pagrįstai teigė, kad E. M. 2012 m. gegužės 10 d. apie 16.50 val. nebuvo teisėto pagrindo peržiūrinėti ant pašto darbuotojos darbo stalo ten gulinčių dokumentų. E. M. teiginiai, kad jis ant pašto darbuotojos stalo sudėtų dokumentų nelietė ir nežiūrėjo, neatitinka tikrovės ir yra paneigti vaizdo įrašo.

Pagal Muitinės pareigūnų etikos kodekso 7 punktą, muitinės pareigūnas privalo: laikytis padorumo principo ir elgtis nepriekaištingai (7.4.3 p.); laikytis pavyzdingumo principo ir savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai (7.8.2 p.), tarnybinėje veikloje savo elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos įvaizdį (7.8.3 p.), savo elgesiu nežeminti pareigūnų orumo, ugdyti visuomenės pasitikėjimą muitine ir pareigūnais (7.8.7 p.). Pagal posto inspektoriaus, atliekančio pareigas Pašto poste, pareigybės aprašymo 27.12 punktą E. M., 2012 m. gegužės 10 d. atlikęs pareigas Vilniaus pašto poste, privalėjo laikytis Etikos kodekso reikalavimų.

Teismas nustatė, kad byloje esantys įrodymai patvirtino, jog pareiškėjas 2012 m. gegužės 10 d. apie 16.50 val. atlikdamas pareigas Vilniaus pašto poste, be leidimo savavališkai ir neteisėtai peržiūrinėdamas kito juridinio asmens, t. y. AB „Lietuvos paštas“ Pašto skirstymo departamento Tarptautinio pašto skyriaus pašto siuntų tvarkymo ir ruošimo salėje esančių specialistų (deklarantų) darbo vietoje ant ten esančio darbo stalo sudėtus dokumentus, elgėsi nemandagiai ir neetiškai, pažeidė Etikos kodekso reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą, pakenkė muitinės įvaizdžiui bei glaudžiam muitinės pareigūnų ir AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų bendradarbiavimui. AB „Lietuvos paštas" darbuotojai pagrįstai tikėjosi, kad muitinės pareigūnas elgsis taip, kaip reikalauja teisės aktai.

Teismas konstatavo, kad Įsakymu Nr. 1P-699 yra nustatytos visos reikšmingos faktinės aplinkybės, įrodančios, jog pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso reikalavimus ir padarė tarnybinį nusižengimą, kad pareiškėjas nepagrįstai teigė, jog buvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Išvadoje pateikiant E. M. padaryto tarnybinio nusižengimo teisinį įvertinimą nurodyti tie teisės aktų pažeidimai, kurie susiję su jam įteiktu pranešimu dėl tarnybinio nusižengimo, dėl kurio jis pateikė pasiaiškinimą. Jokie nauji kaltinimai, dėl kurių pareiškėjas neturėjo galimybės pasiaiškinti, Išvadoje ir Įsakyme Nr. 1P-699 nebuvo pareikšti, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad buvo informuotas tik dėl vieno galimo neteisėto veiksmo, o Įsakymu Nr. 1P-699 nubaustas už du veiksmus. Pareiškėjas teiginius, kad jis neturėjo galimybių pateikti objektyvių paaiškinimų dėl Etikos kodekso, nes apie konkrečius pažeidimus sužinojo tik gavęs Įsakymą Nr. 1P-699, teismas atmetė kaip nepagrįstus, nes pagal Taisyklių 18 punktą tikrintojas per 3 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo pradžios surašo Taisyklių priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą patikrinimą. Per pranešime nurodytą terminą pareigūnas turi teisę pateikti paaiškinimą. Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo E. M. buvo įteiktas 2012 m. birželio 3 d. ir jame prašoma pateikti paaiškinimą iki 2012 m. birželio 5 d. Nustatytas laikotarpis paaiškinimui pateikti yra pakankamas, nes viso tarnybinio patikrinimo laikas pagal Taisyklių 20 punktą yra 20 kalendorinių dienų. Pareiškėjas paaiškinimą pateikė tą pačią dieną, kai gavo pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, todėl jam buvo žinoma, apie kokį įvykį prašoma paaiškinti ir šio įvykio aplinkybės.

Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nusprendė, kad atsakovo Įsakymas Nr. 1P-699 teisėtas ir pagrįstas, todėl pareiškėjo skundą atmetė (ABTĮ 88 str.1 p.).

III. Pareiškėjas E. M. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 126–128) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Apeliacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, neanalizavo pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų ir dėl jų nepasisakė, rėmėsi tik nuobaudą skyrusios institucijos priimtais aktais, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, todėl yra pagrindas panaikinti šį sprendimą vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

2. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jis paėmė į rankas dokumentą ir skaitė. Apeliantas akcentuoja, kad jis buvo priėjęs prie pašto darbuotojų stalo ir stebėjo kolegos R. S. veiksmus, tačiau pats jokių dokumentų neėmė. R. S., beieškodamas sau reikalingų dokumentų, padavė apeliantui kažkokį popieriaus lapą, į kurį jis tik žvilgtelėjo, bet neskaitė, o po poros sekundžių paduotą lapą padėjo ant stalo. Visa pašto operacijų salė yra muitinės priežiūros zonoje ir niekas negali muitininkui uždrausti vaikščioti po ją bei prieiti prie darbuotojų stalų, jeigu tuo metu darbuotojų nėra darbo vietose.

3. Apelianto nuomone, bylos nagrinėjimas turėjo būti sustabdytas, kol bus išnagrinėta analogiška byla pagal muitinės pareigūno R. S. skundą.

4 . Pašto darbuotojos D. S. parodymai subjektyvūs, kadangi ji liudijo taip, kad būtų tenkintinas jos viršininko, pašto skirstymo departamento vadovo T. R. pasirašytas skundas, kuriuo, pasak apelianto, siekiama susidoroti su AB „Lietuvos paštas“ nepalankiais muitinės pareiginiais, kurie sulaiko daug siuntų ir dėl to Bendrovė turi nuostolių.

5. Teismas rėmėsi Susitarimu, kuris reglamentuoja bendradarbiavimą, pateikiant pašto siuntas muitinės formalumams ir kontrolei atlikti, tvarką. Bet šis Susitarimas nutarimas nereglamentuoja prekių patikrinimo aktų ir prekių sulaikymo protokolų, kurių R. S. ieškojo, pasirašymo bei perdavimo pašto darbuotojams tvarkos. Teismas prekių patikrinimo aktus ir prekių sulaikymo protokolus traktavo kaip pašto pateikiamus dokumentus, nors tai yra muitinės dokumentai, pašto darbuotojams pateikiami tik pasirašyti. Šių dokumentų pasirašymo bei grąžinimo muitinei tvarka nėra reglamentuota, todėl buvo nusistovėjusi praktika dokumentus, jei pašto specialistės nebūdavo darbo vietoje, palikti ant jos darbo stalo, o vėliau jai esant darbo vietoje ar ne, pasirašytus pasiimti.

6. Apeliantas nesutinka, kad jis savo veiksmais pablogino institucijų (Muitinės ir Pašto) santykius. Teigia, kad santykiai su pašto darbuotojais liko tokie patys.

7. Apeliantas buvo informuotas tik dėl vieno galimo neteisėto veiksmo, būtent dėl peržiūrėjimo, tačiau Įsakymu 1P-699 paskirta tarnybinė nuobauda už dokumentų paėmimą ir peržiūrėjimą. Tai yra du skirtingi veiksmai, nes peržiūrėti galima ir neliečiant dokumentų, neskaitant ir neanalizuojant jų turinio.

Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu (b. l. 131–132) prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą.

Atsakovas remiasi tais pačiais argumentais, kuriuos buvo išdėstęs ir pirmosios instancijos teismui savo atsiliepime į pareiškėjo skundą. Nesutinka su apelianto teiginiu, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, surinko ir įvertino visus įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas taikė teisingai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamą ginčą pareiškėjas iškėlė dėl Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2012 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo Nr. 1P-699, kuriuo jam paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, pagrįstumo ir teisėtumo. Įsakymas Nr.1P-699 priimtas atsižvelgiant į Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu sudarytos komisijos 2012 m. liepos 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadą.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant dėl jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn taikytinas Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statutas (bylai aktuali 2011 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XI-1524 redakcija). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad muitinės pareigūnai už tarnybinius nusižengimus traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Muitinės departamento generaliniam direktoriui suteikti įgaliojimai skirti muitinės pareigūnams už tarnybinius nusižengimus vieną iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastabą; 2) papeikimą; 3) griežtą papeikimą; 4) perkėlimą į žemesnės kategorijos pareigas; 5) atleidimą iš pareigų (Statuto 34 straipsnio 1 dalis). Skiriant tarnybinę nuobaudą turi būti laikomasi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, kurias nustato Statutas (Statuto 35, 36, 42 straipsniai), atsižvelgiant į muitinės pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į muitinės pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo bei į informaciją, pateiktą Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo numatytais atvejais ir tvarka (Statuto 37 straipsnio 1 dalis). Statute nustatytų tarnybinių nuobaudų skyrimo muitinės pareigūnams bei tarnybinių patikrinimų dėl jų padarytų tarnybinių nusižengimų atlikimo tvarką reglamentuoja vykdant Statuto 42 straipsnio 2 dalį Finansų ministro 2003 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 1K-237 patvirtintos Tarnybinio patikrinimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnams taisyklės. Taisyklių 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Tarnybinis nusižengimas – kalta pareigūno veika (veiksmai ar neveikimas), kuria pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Taisyklių 4 punktas). Ar muitinės pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada, joje išdėstant nustatytas aplinkybes ir pateikiant teisinį tikrinamo pareigūno veikos įvertinimą (Statuto 42 straipsnis, Taisyklių 21 punktas).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymus, pareiškėjo skundą atmetė konstatuodamas, kad Įsakyme Nr. 1P-699 ir Išvadoje nurodytos veikos atsakovo buvo nustatytos ir pagal minėtas teisės aktų normas kvalifikuotos teisingai, tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Pareiškėjas savo apeliacinį skundą grindžia argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, netinkamai taikė teisės normas, neanalizavo pareiškėjo argumentų ir dėl jų nepasisakė, rėmėsi tik nuobaudą skyrusios institucijos priimtais aktais, priėmė nemotyvuotą ir nepagrįstą sprendimą, todėl, apelianto nuomone, yra pagrindas panaikinti šį sprendimą vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu.

Kiekvieno konkretaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 57 str. 6 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Atsižvelgiant į pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, tikrinamoje byloje turi būti atsakyta į apelianto iškeltus klausimus, ar pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesinės ir materialinės teisės normas. ABTĮ 136 straipsnio 2 dalis nustato, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą, teismo nesaisto apeliacinio skundo argumentai ir jis privalo patikrinti visą bylą. Teisėjų kolegija patikrino bylą, be kita ko, atsižvelgdama ir į šį įstatymo reikalavimą.

Tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Tarnybinį tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamą tarnybinio nusižengimo faktą, tarnautojo kaltę, patikrinti tarnautojo paaiškinime nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinus motyvuotoje išvadoje suformuluoti atitinkamas išvadas.

Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, teismų praktikoje laikoma tokio akto motyvuojamąja dalimi. Nagrinėjamu atveju tarnybinį patikrinimą atlikusi Komisija, remdamasi patikrinimo metu sutrinkta ir Išvadoje išanalizuota medžiaga, 2012 m. liepos 25 d. Išvados Nr.7B-789 atskirame skyriuje pateikė išvadas apie teisės aktus pažeidžiančią pareiškėjo veiką, kvalifikavo pagal teisės aktų normas, nustatė kaltės formą (neatsargumas), nurodė pasekmes (neigiamos pasekmės muitinės įvaizdžiui, pakenkta Muitinės ir AB „Lietuvos paštas“ bendradarbiavimui).

Iš Įsakymo Nr. 1P-699 ir Išvados matyti, kad tarnybinė atsakomybė pareiškėjui taikyta už Muitinės pareigūnų etikos kodekso įtvirtintų padorumo (7.4 p.) ir pavyzdingumo (7.8 p.) principų pažeidimą, t. y. už tai, kad jis 2012 m. gegužės 10 d. apie 16.50 val. atlikdamas muitinės posto inspektorius pareigas Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus pašto poste, be leidimo, savavališkai ir neteisėtai paėmė ir peržiūrėjo ant AB „Lietuvos paštas“ Pašto skirstymo departamento Tarptautinio pašto skyriaus pašto siuntų tvarkymo ir ruošimo salėje esančių specialistų (deklarantų) darbo stalo sudėtus dokumentus.

Šios veikos Išvadoje ir Įsakyme Nr. 1P-699 kvalifikuotos kaip tarnybinis nusižengimas, kuriuo pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 7.4.3 punkte įtvirtintą padorumo principą, pagal kurį muitinės pareigūnas, be kita ko, privalo elgtis nepriekaištingai, taip pat pavyzdingumo principą, pagal kurį muitinės pareigūnas privalo: savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai (7.8.2 p.), tarnybinėje veikloje savo elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos (7.8.3 p.), savo elgesiu nežeminti pareigūnų orumo, ugdyti visuomenės pasitikėjimą muitine ir pareigūnais (7.8.7 p.).

Be to, Išvadoje ir Įsakyme Nr. 1P-699 nurodyta, kad minėtomis veikomis pareiškėjas padarė Vilniaus teritorinės muitinės Posto inspektoriaus, atliekančio pareigas pašto poste, pareigybės aprašymo 27.12 punkto, kuriame nustatyta, kad Posto inspektorius privalo laikytis Muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų, pažeidimą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, įvertinusi pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes byloje pateiktų įrodymų kontekste, skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktus argumentus ir jų pagrindu padarytas išvadas, taikytinas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas materialinės teisės normas taikė iš esmės tinkamai, teismo išvados, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, yra pagrįstos.

Muitinės kodeksas nustato, kad Muitinės pareigūnų etikos kodeksą ir pareigybių aprašymus tvirtina Muitinės departamento generalinis direktorius (Statuto 3 str. 10 d., 4 str.). Pareiškėjo (Vilniaus teritorinės muitinės posto inspektoriaus) pareigybės aprašyme, be kita ko, įtvirtinta, kad posto inspektorius privalo laikytis Lietuvos Respublikos muitinės pareigūnų etikos kodekso reikalavimų (27.12 p.). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad Vilniaus muitinės Pašto posto pareigūnų darbo vietos ir AB „Lietuvos paštas“ Pašto skirstymo departamento darbuotojų darbo vietos yra įrengtos vienoje patalpoje, tačiau šios įstaigos yra atskiros, vykdo joms priskirtas funkcijas ir yra nepavaldžios viena kitai.

Muitinės pareigūnų, dirbančių Muitinės Pašto poste, įgaliojimai atlikti pašto siuntų ir dokumentų muitinio tikrinimo ir įforminimo procedūras nesukuria pavaldumo santykių ir nereiškia, kad muitinės pareigūnai gali įsiterpti į AB „Lietuvos paštas“ Pašto skirstymo departamento vykdomas funkcijas kitaip nė nustato teisės aktai. AB „Lietuvos paštas“ ir Vilniaus teritorinės muitinės Susitarime dėl bendradarbiavimo atliekant muitinės formalumus ir kontrolę prekėms, gabenamoms pašto siuntose, kurioms taikomos muitinės priežiūros priemonės ir kontrolės prekėms, kurioms muitinės priežiūros priemonės netaikomos, yra aptarti šalių įsipareigojimai siekiant plėtoti Susitarimo šalių bendradarbiavimą atliekant joms priskirtas funkcijas.

Susitarimo V skyriuje yra aptarta pašto siuntų (prekių) bei dokumentų pateikimo, muitinio tikrinimo ir įforminimo atlikimo technologinė schema pagal sektorius, darbo vietas ir įformintinus dokumentus. Susitarimo šalys Susitarime nenustatė tokios tvarkos, kad AB „Lietuvos paštas“ darbuotojų parengti atitinkami dokumentai paliekami pašto darbuotojų darbo vietose ar kitoje (tam specialiai paskirtoje) patalpos vietoje, iš kurios muitinės pareigūnai juos pasiima patys. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs įrodymų visumą (rašytinius įrodymus, vaizdo įrašą, liudytojų parodymus, bylos šalių paaiškinimus) priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo (Muitinės Pašto posto pareigūno) veiksmai, kad jis su kitu muitinės pareigūnu 2012 m. gegužės 10 d. apie 16.50 val.

AB „Lietuvos paštas“ Pašto skirstymo departamento Tarptautinio pašto skyriaus pašto siuntų tvarkymo ir ruošimo salėje, niekam iš dirbančių pašto darbuotojų nepateikdami jokių teisėtų nurodymų ar reikalavimų, savavališkai peržiūri baigusios darbą darbuotojos V. J. darbo vietoje ant stalo esančius dokumentus, elgiasi pažeisdamas Etikos kodekso 7.4.3 punkte įtvirtintą padorumo principą, taip pat šio Kodekso 7.8 punkte įtvirtinto pavyzdingumo principo reikalavimus, pagal kuriuos muitinės pareigūnas tarnybinėje veikloje savo elgesiu gerinti savo institucijos, profesijos įvaizdį (7.8.3 p.), savo elgesiu nežeminti pareigūnų orumo, ugdyti visuomenės pasitikėjimą muitine ir pareigūnais (7.8.7 p.), o tuo pačiu ir Pareigybės aprašymo 27.12 punktą.

Teisėjų kolegija nesutinka, kad pareiškėjas pažeidė Etikos kodekso 7.8.2 punktą, pagal kurį muitinės pareigūnas privalo savo pareigas atlikti laiku ir kompetentingai (7.8.2 p.). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kokias nors pareigas 2012 m. gegužės 10 d. atliko ne laiku ir jas atliko nekompetentingai. Nustatyto pažeidimo kvalifikavimas pagal Etikos kodekso 7.8.2 punktą yra perteklinis, todėl šalintinas iš Įsakymo Nr. 1P-699, tačiau tai ginčo esmės nekeičia, nes už kitus Etikos kodekso pažeidimus bei Pareigybės aprašymo 27.12 punkto pažeidimą pareiškėjas nubaustas pagrįstai.

Apelianto nurodyta aplinkybė, kad dokumentus nuo darbuotojos V. J. darbo stalo paėmė muitinės pareigūnas R. S. (tą patvirtina vaizdo įrašas), nėra esminė, nes vaizdo įraše aiškiai užfiksuota, kad muitinės pareigūnai per salę eina prie pašto darbuotojos darbo vietos tikslingai ir prie jos sustoja, dokumentus apžiūri abu muitinės pareigūnai (pareiškėjas dokumentą paima iš R. S. rankų). Vaizdo įrašas patvirtina, kad minėtus muitinės pareigūnų veiksmus pastebi ir į juos reaguoja pašto darbuotoja. Atliekant tarnybinį patikrinimą ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šios pašto darbuotojos (D. S.) paaiškinimais buvo remtasi kaip vienu iš įrodymų. Kad muitinės pareigūnas R. S. neturėjo pagrindo atlikti tokius veiksmus nustatyta įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 4 d. sprendimu (administracinė byla Nr. I-876-624/2013), kuriuo buvo atmestas R. S. skundas dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo už analogišką kaip ir pareiškėjo tarnybinį nusižengimą. Analogiškos faktinės aplinkybės yra ir nagrinėjamoje byloje. Pirmosios instancijos teismas ir atsakovas nenustatė jokio teisinio pagrindo, kuris leido pareiškėjui atlikti Išvadoje nurodytus veiksmus AB „Lietuvos paštas“ Pašto skirstymo departamento darbuotojos V. J. darbo vietoje. Šias aplinkybes paneigiančių įrodymų apeliantas nepateikė.

Byloje nustatyta, kad AB „Lietuvos paštas“ minėtus muitinės pareigūnų veiksmus vertino kaip savavališkus ir apie juos 2012 m. gegužės 28 d. raštu informavo Vilniaus teritorinę muitinę ir Muitinės departamentą. Šis raštas atsakovui buvo vada pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą.

Tikrinamoje byloje surinkti įrodymai nesuteikia pagrindo sutikti su pareiškėju, kad atsakovas jo veikoje nenustatė tarnybinio nusižengimo sudėties. Neteisėti veiksmai yra nustatyti, pareiškėjo kaltė įrodyta. Teisėjų kolegijai pagal bylos aplinkybes nekyla abejonių dėl to, kad teisės aktais nepagrįstas muitinės pareigūnų elgesys apžiūrint AB „Lietuvos paštas“ Pašto skirstymo departamento darbuotojos darbo vietoje esančius dokumentus neinformavus šios įstaigos atitinkamų darbuotojų yra neetiškas, blogina muitinės institucijos ir jos pareigūnų įvaizdį, blogina tarnybų bendradarbiavimą atliekant joms priskirtas funkcijas. Taigi neteisėtos veikos pasekmės taip pat yra nustatytos.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas atliktas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų ir taisyklių, todėl šiuo klausimu nepasisako.

Teisėjų kolegija apelianto argumentus, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą pažeisdamas procesinės teisės normas ir priėmė nemotyvuotą sprendimą, atmeta kaip nepagrįstus.

ABTĮ 142 straipsnio 1 dalis nustato, kad procesinės teisės normų pažeidimas ar netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla, išskyrus ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose išvardytus procesinės teisės normų pažeidimo arba netinkamo jų pritaikymo atvejus, kurių nustatymas apeliacinės instancijos teismui yra absoliutus pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas savo apeliaciniame skunde remiasi ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punktu, kuris nustato sprendimo pripažinimo negaliojančiu pagrindą – sprendimas yra be motyvų.

ABTĮ 81 straipsnis nustato, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. Įstatymas dėl įrodymų teikimo nustato bendrąją taisyklę, kad tiek pareiškėjas, pateikdamas skundą teismui, tiek atsakovas, atsikirsdamas į skundą, kartu su šiais procesiniais dokumentais turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 57 str. 4 d., 72 str.). Be to, prireikus, teismas gali atlikti procesinius veiksmus dėl įrodymų išreikalavimo (ABTĮ 68 str. 1 d. 2, 4 p., 80 str. 1 d.).

ABTĮ 86 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą priimti sprendimą įvertinus posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuojant, kurios aplinkybės, turinčios bylai reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje. ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, nustatant, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pagal ABTĮ 87 straipsnio 4 dalies reikalavimus teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje turi nurodyti įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, teismo pareiga motyvuoti priimtą spendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 16034/90 V. de H. prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Nr. 20772/92 H. prieš Suomiją, 1999 m. sausio 21 d. sprendimą byloje Nr. 30544/96 G.

R. prieš Ispaniją). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) taip pat ne kartą buvo pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, kad sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje (žr.

LVAT nutartis: 2012 m. kovo 26 d. Nr. A602-1252/2012, 2008 m. gruodžio 5 d. Nr. P444-196/2008; 2009 m. liepos 24 d. Nr. P756-151/2009; 2009 m. lapkričio 6 d. Nr. P525 -194/2009 ir kt.). Patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą šiais aspektais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma, motyvuotai išsprendė pareiškėjo skunde (jo baigiamojoje dalyje) suformuluotą reikalavimą dėl skundžiamo akto panaikinimo. Teismo sprendime aiškiai nurodyti įrodymai ir motyvai, kuriais remdamasis teismas netenkino pareiškėjo reikalavimo.

Nė vienos bylos proceso šalies pateikti įrodymai, paaiškinimai ar pozicija dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privaloma ir joks įrodymas byloje neturi išskirtinės galios (ABTĮ 57 str. 6 d.). Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas būtų pažeidęs ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę. Pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinka esminius šiam procesiniam dokumentui nustatytus reikalavimus (ABTĮ 86 str. 2 d., 87 str. 4 d.).

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegioja konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, iš esmės teisingai aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo E. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Anatolijus Baranovas

Irmantas Jarukaitis