10e694c6-e8f8-4b31-ba9c-8ddc100bce91 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-978-553/2012Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00217-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: 35.5, 44.5.2, 73.2.6.1, 116.1, 121.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS 2012 m. spalio 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų ir Andriaus Ignoto ir Liudos Uckienės,kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės D. B. apeliacinį skundÄ dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovams D. B. ir D. B. dėl žalos atlyginimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas „AB Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu reikalaudamas:

1) iÅ¡ atsakovų D. B. ir D. B. priteisti solidariai 11 850,86 Lt žalos atlyginimÄ , 356 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo;

2) iÅ¡ atsakovo D. B. priteisti 11 850,86 Lt žalos atlyginimÄ , 356 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad 2006-10-31 Å venčionių rajone įvykusio eismo įvykio metu buvo sugadintas V. P. priklausantis automobilis VW Passat, v/n (duomenys neskelbtini) bei sužaloti V. P. ir E. A.. Minėtas eismo įvykis įvyko dėl transporto priemonės Mitsubishi, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo D.

B. kaltės. D. B. neturėjo teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę. Transporto priemonės Mitsubishi, v/n (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu AB „Lietuvos draudimas“ atlygino D. B. padarytÄ Å¾alÄ , nukentėjusiesiems iÅ¡mokėjo 23 701,72 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ (dėl automobilio VW Passat sugadinimo V. P. iÅ¡mokėta 5 862 Lt dydžio draudimo iÅ¡moka, dėl V.

P. sužalojimo jam iÅ¡mokėta 2 080,19 Lt dydžio draudimo iÅ¡moka, Valstybinei Socialinio draudimo fondo valdybai sumokėta 13 809,18 Lt dydžio iÅ¡moka, dėl E. A. sužalojimo iÅ¡mokėta 1 950,35 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ ). Kadangi D. B. vairavo transporto priemonę neturėdamas vairuotojo pažymėjimo, jis privalo atlyginti visÄ 23 701,72 Lt dydžio žalÄ vadovaujantis Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPSVCAPDÄ®) 22 straipsniu.

Transporto priemonės Mitsubishi, v/n (duomenys neskelbtini) savininkė D. B. (draudėja) ir AB „Lietuvos draudimas“ 2006-10-31 sudarydami Å¡ios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (toliau – Sutartis) susitarė, kad transporto priemonės nevairuos jaunesnis nei 25 metų asmuo (Sutarties 1.5.2.5 p.) bei susitarė, kad draudėja informuos draudikÄ apie draudimo rizikos padidėjimÄ (Sutarties 1.5.3 p.). Žalos padarymo metu D. B. buvo 17 metų amžiaus.

D. B. neinformavo draudiko apie padidėjusiÄ draudime rizikÄ , t. y. apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos draudimo įmokos paskaičiavimui. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 56 p., prašė 50 proc. iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos priteisti iÅ¡ atsakovės D. B., kurios atsakomybė yra solidari (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 3 dalis) (b. l. 124-125).Atsakovas D.

B. pateikė atsiliepimÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas negali siekti subrogacijos į draudėjÄ . Visi mokėjimai pagal Sutartį turėtų bÅ«ti sprendžiami neiÅ¡einant už draudimo sutarties sÄ lygų. Draudikas su draudėju sudarytos Sutarties apimtimi su atsakovu solidariai atsakingi už žalos atlyginimÄ . Atsakovui neatlyginus visos žalos iÅ¡ draudiko nukentėjusieji asmenys gali reikalauti visos žalos atlyginimo draudimo sumų ribose. Draudikas taip pat turi grÄ Å¾inti draudėjui (atsakovo motinai D.

B.) pagal vykdomuosius dokumentus D. B. jau iÅ¡mokėtas žalos sumas ir iÅ¡mokėti likusiÄ Å¾alÄ Sutarties ribose. Pažymėjo, kad D. B. baudžiamojoje byloje nebuvo pripažinta bendrininke, ji neskatino atsakovo vairuoti automobilio. Nėra aplinkybių, kurių pagrindu galima bÅ«tų spręsti, kad atsakovė žinojo apie padidėjusiÄ rizikÄ , apie kuriÄ turėtų praneÅ¡ti draudikui. Nurodė, kad ieÅ¡kovas praleido sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senatį, nes ieÅ¡kovui reikalavimo teisė turėjo atsirasti iÅ¡mokėjus 11 850,86 Lt, o iÅ¡mokėjimai atlikti iki 2010-05-17.

Prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį (b. l. 132-134). Atsakovė D. B. pateikė atsiliepimÄ , prašė ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senatį. Atsakovės atsiliepimo argumentai iÅ¡ esmės sutampa su atsakovo atsiliepime pateiktais argumentais. Papildomai atsakovė nurodė, kad Taisyklių 56 punktas bÅ«tų pažeistas tuo atveju, jeigu atsakovė bÅ«tų davusi sutikimÄ atsakovui (nepilnamečiui) vairuoti transporto priemonę ir apie Å¡ias aplinkybes nebÅ«tų praneÅ¡usi per pagrįstÄ laiko tarpÄ draudikui.

Transporto priemonė buvo apdrausta tokiomis sÄ lygomis, kurios visiÅ¡kai atitiko atsakovės valiÄ Sutarties sudarymo metu, t. y. kad transporto priemonę gali vairuoti tik vyresni nei 25 metų asmenys. Vien aplinkybė, kad transporto priemonę vairavo 17 metų asmuo, pati savaime nesudaro sÄ lygų teigti, kad atsakovė pažeidė Sutartį jo sudarymo metu ar vėliau. IeÅ¡kovo teiginiai nesusiję su atsakovės atsakomybe Å¡ioje byloje, nes atsakovė neprivalėjo informuoti ieÅ¡kovo apie aplinkybes, kurių nežinojo ir negalėjo žinoti ir/ar numatyti Sutarties sudarymo metu (b. l. 135-136).

Posėdžio metu atsakovė D. B. papildomai paaiÅ¡kino, kad ji buvo apsidraudusi, o žala jai nebuvo atlyginta. Ji nepažeidė Sutarties, o baudžiamojoje byloje buvo tik solidariai atsakinga su sÅ«numi. Atsakovė nesutiko su tuo, kad draudimo bendrovė dar nepasibaigus teisminiams procesams nukentėjusiesiems savo nuožiÅ«ra iÅ¡mokėjo dalį žalos, o jai žalos neatlygino. Jos teigimu ji neslėpė nei rizikos dėl galimų draudiminių įvykių, nei paties įvykio: avarija įvyko tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo apdraustas automobilis, numatyti, kad įvyks avarija ji negalėjo.

TÄ dienÄ Å¡eima nusipirko automobilį „Mitsubishi Eclipse“ ir tuoj pat apdraudė jį AB ,,Lietuvos draudimas“ civilinės atsakomybės draudimu. Automobilį pastatė kieme, raktus padėjo į stalčių. Vyras su dviem sÅ«numis iÅ¡važiavo su reikalais, o jauniausias sÅ«nus – D. B., kuriam iki 18 metų buvo likusi 1 savaitė, liko namuose. Apie 19.00 val. atsakovė dirbo virtuvėje, kai Dainius savavaliÅ¡kai paėmė automobilį, ir iÅ¡važiavęs su trimis draugais padarė avarijÄ .

Dainiui buvo sužalotas klubas, draugas, kuris sėdėjo priekyje ir nebuvo prisisegęs saugos diržų, patyrė galvos traumÄ , gale sėdėję vaikinai nenukentėjo. Automobilio, į kurį atsitrenkė Dainius, vairuotojas patyrė smegenų sukrėtimÄ . Automobiliai po avarijos jau buvo neberemontuojami. Apie įvykį atsakovė sužinojo tik vyrui grįžus į namus. Draudimo bendrovei apie avarijÄ pranešė kitÄ dienÄ , nuėjusi į draudimo bendrovę: pranešė raÅ¡tu ar tiesiog žodžiu, nepamena.

Po įvykio jai skambino draudimo atstovai, siuntė vekselius, tačiau, kadangi pinigų neturėjo, tai vekselių neapmokėjo. Kai gavo pirmÄ jį vekselį teismo procesai dar nebuvo prasidėję. Su ieÅ¡kiniu nesutinka ir dėl to, kad praleistas senaties terminas. Jos manymu draudimo bendrovė yra neteisi, nes privalėjo dalį žalos atlyginti ir jai. Nukentėjusiajam, kuris patyrė lengvÄ smegenų sukrėtimÄ , buvo priteista 14 000 Lt žala, Ligonių kasoms 36 000 Lt, Å¡ios žalos dalį padengė savanoriÅ¡kai, draugui važiavusiam kartu – 80 000 Lt žala.

Å ios sumos buvo priteistos solidariai iÅ¡ jos ir sÅ«naus. Buvo nuspręsta, kad ji yra solidariai atsakinga, kadangi saugiai nepadėjo automobilio raktelių. Tačiau automobilio ji sÅ«nui nedavė ir neleido jam juo naudotis. Kadangi automobilis priklausė jai, todėl į ginčus dėl žalos buvo įtraukta ji be vyro. Sutarties sudarytos su draudimo bendrove ji neginčija, tačiau draudimo bendrovė nukentėjusiesiems atlygino tik nedidelę dalį žalos, o ji nieko negavo. PraÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti, taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ (b. l. 155).

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å venčionių rajono apylinkės teismas 2011-10-26 priėmė sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai:

1) priteisė iÅ¡ atsakovų D. B. ir D. B. ieÅ¡kovo naudai solidariai 11 850,86 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas – 356 Lt žyminį mokestį;

2) priteisė iÅ¡ atsakovo D. B. ieÅ¡kovo naudai 11 850,86 Lt žalos atlyginimÄ , 5 procentų dydžio palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas – 356 Lt žyminį mokestį. Teismas nustatė, kad D. B. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl vadovaujantis TPSVCAPDÄ® 22 straipsniu, privalo atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ visÄ 23 701,72 Lt žalÄ . Kadangi senaties termino eigos pradžia skaičiuotina ne anksčiau kaip nuo 2010-04-16, tai laikytina, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino ir nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų D.

B. ir D. B. praÅ¡ymÄ taikyti sutrumpintÄ Ä¯statyme nustatytÄ vienerių metų senaties terminÄ . IeÅ¡kovo argumentas, kad atsakovė sudarydama draudimo sutartį nuslėpė Sutarties sudarymui svarbiÄ informacijÄ (kad turi sÅ«nų (-us), kuris (-ie) nėra 25 metų amžiaus ir gali naudotis apdrausta transporto priemone) priimtinas ir pagrįstas. Be to, Vilniaus apygardos teismo 2010-04-02 sprendime konstatuota, kad dėl automobilio valdymo netekimo yra ir valdytojos D. B. kaltė, nes ji nebuvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga, kad jos automobilio nevairuotų asmuo neturintis teisės vairuoti transporto priemones (b. l. 23-27).

Teismas konstatavo, kad tiek atsakovo D. B., tiek atsakovės D. B. veiksmuose yra priežastinis ryÅ¡ys tarp prieÅ¡ingų teisei veiksmų ir kilusios žalos, kuriÄ ieÅ¡kovas prašė atlyginti. Vadovaudamasis Taisyklių 56 punktu, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ D. B. 50 procentų iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos (11 850,86 Lt) yra pagrįstas. Atsakovų D. B. ir D. B. atsakomybė 11 850,86 Lt žalos atlyginimo dalyje yra solidari, nes žala padaryta bendrais neteisėtais veiksmais (CK 6.6 straipsnio 3 dalis) (b. l. 158-161).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Atsakovė D. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad teismas nevertino, ar skundžiamas sprendimas nėra precedentas draudikams neteisėtai praturtėti draudėjo sÄ skaita. Teismas neatsakė į apeliantės klausimÄ , kam jai tokia Sutartis. Teismas netinkamai vadovavosi didžiausio pasitikėjimo tarp draudimo sutarties Å¡alių principu.

Teismas nepasisakė dėl to, ar apeliantas turi mokėti draudikui kažkurias sumas, kurias draudikas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o ir vėliau nustatinėjo ir mokėjo vienasmeniškai ir be teismo, kuris taip pat nagrinėjo žalos dydžio nustatymo ir mokėjimo klausimus, žinios ir valios. Apeliantė nesutinka su tuo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2009-12-24 sprendimu, kadangi teismas vadovaujasi ne tik teismų nustatytomis aplinkybėmis, įstatymu, bet pats tiesiogiai vertina bylos esmę.

Apeliantė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė ieÅ¡kinio senatį ir pasisakė dėl senaties taikymo toms iÅ¡mokoms, kurioms senaties apeliantas neprašė taikyti. Apeliantė praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ iÅ¡mokėjimams, atliktiems anksčiau nei 2010-05-17 (b. l. 164-165).Atsakovas D. B. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nurodė, kad palaiko D. B. apeliacinį skundÄ jame nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad draudiko teisė nemokėti draudimo iÅ¡mokos tuo atveju, kai teismas nenustato, kad draudėjas yra pažeidęs draudimo sutartį, yra niekinė (b. l. 167).Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad privalomojo draudimo atveju nedraudiminių įvykių nėra, draudikas visais atvejais privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ . Apdraustojo turtiniai interesai draudžiami ne visais atvejais. Jei draudėjas ar apdraustasis pažeidžia įstatymo reikalavimus, jam gali kilti pareiga atlyginti žalÄ ar jos dalį. IeÅ¡kovas pažymi, kad atsakovai jo neinformavo apie draudimo rizikos padidėjimÄ nei prieÅ¡ eismo įvykį, nei po įvykio. Vilniaus apygardos teismas 2010-04-02 sprendime konstatavo, kad dėl automobilio valdymo netekimo yra ir valdytojos D.

B. kaltė. Apeliantė ginčija žalos dydį, bet nenurodo, kokios žalos dalies nereikia atlyginti, visus žalos dydžio raÅ¡ytinius įrodymus ieÅ¡kovas pateikė apeliantei dar prieÅ¡ pateikiant civilinį ieÅ¡kinį. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad žalos dydžio paskaičiavimas neteisingas ir kad žala turėtų bÅ«ti mažesnė. Dėl ieÅ¡kinio senaties ieÅ¡kovas nurodo, kad jÄ nutraukė baudžiamojoje byloje atsakovams pateikti nukentėjusiųjų civiliniai ieÅ¡kiniai.

IeÅ¡kovas AB „Lietuvos draudimas“ įgijo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį tik atlyginęs avarijos metu padarytÄ Å¾alÄ . IeÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo paskutinio mokėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-73/2007) (b. l. 173-174). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovės apeliacinį skundÄ , laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundÄ pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų Å¡ias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai bÅ«dinga, kad Å¡iame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms iÅ¡vadoms pagrįsti, ar juos tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartÄ iÅ¡nagrinėti visÄ bylÄ iÅ¡ naujo (de novo).Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kadangi senaties termino eigos pradžia skaičiuotina ne anksčiau kaip nuo 2010-04-16, tai laikytina, kad ieÅ¡kovas nepraleido ieÅ¡kinio senaties termino (ieÅ¡kinys gautas 2011-03-07) ir nėra teisinio pagrindo tenkinti atsakovų D.

B. ir D. B. praÅ¡ymÄ taikyti sutrumpintÄ Ä¯statyme nustatytÄ vienerių metų senaties terminÄ . Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo pozicija. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, kad ieÅ¡kovas neprivalo nurodyti teisinio ieÅ¡kinio pagrindo, o ginčo santykių teisinį kvalifikavimÄ vykdo teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; 2011-04-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2011).

Kasacinis teismas nurodė, kad teismo nesaisto ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytas teisinis pagrindas; teisinis ginčo santykių kvalifikavimas turi bÅ«ti atliekamas pagal nustatytas faktines aplinkybes dėl visų pareikÅ¡tų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011). Å ioje byloje kilo ginčas dėl draudiko (ieÅ¡kovo AB „Lietuvos draudimas“) iÅ¡mokėtų iÅ¡mokų, įvykus draudžiamajam eismo įvykiui priteisimo iÅ¡ žalÄ padariusio asmens (atsakovo D.

B.) ir didesnio pavojaus Å¡altinio valdytojos (atsakovės D. B.). Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ , vadovavosi TPSVCAPDÄ® 22 straipsniu bei Taisyklių 56 punktu. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad visų pirma abiejų atsakovų civilinė atsakomybė nagrinėjamos bylos atveju atsiranda CK 6.270 straipsnio 3 dalies pagrindu, kÄ yra konstatavęs Vilniaus apygardos teismas skirtingų procesų metu: 1) 2009-12-24 nutartyje dėl Å venčionių rajono apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendžio, kuriuo D.

B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį, (baudžiamosios bylos Nr. 1A-1207/2009) teisėjų kolegija nustatė „civilinė atsakovė D. B., bÅ«dama padidinto pavojaus Å¡altinio valdytoja, turėjo bÅ«ti tiek rÅ«pestinga ir apdairi, kad jai nuosavybės teise priklausančiu automobiliu negalėtų pasinaudoti jos nepilnametis, vairuotojo pažymėjimo neturintis sÅ«nus, tačiau ji to nepadarė. Atsižvelgiant į tai, už nukentėjusiesiems padarytÄ Å¾alÄ D.

B. turi atsakyti solidariai su D. B.“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis);

2) teismas padarė analogiÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ priimdamas 2010-04-02 sprendimÄ pagal ieÅ¡kovo E. A. ieÅ¡kinį atsakovams D. B., D. B., AB „Lietuvos draudimas“ dėl neturtinės žalos atlyginimo (civilinės bylos Nr. 2-325-619/2010) (b. l. 50). Teisėjų kolegija pažymi, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti solidariai 11 850,86 Lt žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų D.

B. ir D. B. bei 11 850,86 Lt žalos atlyginimÄ priteisti iÅ¡ atsakovo D. B. – tai reikalavimas, kildinamas ne iÅ¡ draudimo sutarties, bet iÅ¡ žalos atlyginimo teisinių santykių. IÅ¡ delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju ieÅ¡kovo teisė reikalauti patirtos žalos atlyginimo vienoje dalyje solidariai iÅ¡ abiejų atsakovų, o kitoje dalyje tik iÅ¡ vieno atsakovo, atsirado nuo Å venčionių rajono apylinkės teismo 2009-01-28 nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, t. y.po 2009-12-24 Vilniaus apygardos teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 1A-1207/2009 priėmimo, kai ieÅ¡kovui tapo žinomi visi dėl nukentėjusiems asmenims padarytos žalos atsakingi asmenys, t. y. ne tik atsakovas D.

B., bet kartu ir D. B.. Atsižvelgiant į tai, kad AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kiniai civilinėse bylose Nr. L2-412-763/2011 ir Nr. L2-413-405/2011, kurios 2011-05-09 nutartimi buvo sujungtos (b. l. 99-100), Å venčionių rajono apylinkės teisme buvo gauti 2011-03-07, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju nėra pagrindo taikyti sutrumpintÄ trijų metų ieÅ¡kinio senatį, nes ji nebuvo praleista.Dėl apeliantės argumentų, susijusių su ieÅ¡kovo pareiga atlyginti jos dėl draudžiamojo įvykio patirtÄ Å¾alÄ (t. y. atlyginti apeliantės nukentėjusiems asmenims iÅ¡mokėtas sumas), teisėjų kolegija pažymi, kad tai nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

PrieÅ¡ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje nėra pareikÅ¡tas, todėl minėtas apeliantės argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Draudiko prievolė mokėti draudimo iÅ¡mokÄ siejama su privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutarties galiojimu. Å iai prievolei atsirasti reikÅ¡mės turi ne reikalavimo iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ (pvz., neturtinei žalai atlyginti) ar neigiamų turtinių padarinių, kuriuos reikalaujama kompensuoti, atsiradimo momentas, bet draudžiamojo (eismo) įvykio, dėl kurio atsiranda valdytojo civilinė atsakomybė, momentas.

Draudimo iÅ¡moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui iÅ¡mokama neatsižvelgiant į anksčiau pagal tÄ pačiÄ draudimo sutartį iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas. Draudiko pareiga mokėti iÅ¡mokÄ taip pat nepriklauso nuo to, ar apdraustas pagal draudimo sutartį transporto priemonės valdytojas vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, taip pat nepaisant to, ar prieÅ¡ sudarant draudimo sutartį draudėjas suteikė draudikui visÄ bÅ«tinÄ informacijÄ , kurios reikia draudimo sutarčiai sudaryti. TPSVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad draudikas, sumokėjęs iÅ¡mokÄ , turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo, jeigu jis padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad D. B. neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, todėl vadovaujantis TPSVCAPDÄ® 22 straipsniu, privalo atlyginti ieÅ¡kovui padarytÄ visÄ 23 701,72 Lt žalÄ . Dėl atsakovės D. B. solidarios atsakomybės teisėjų kolegija pakartotinai atkreipia dėmesį į CK 6.270 straipsnio 3 dalį, pagal kuriÄ , jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai Å¡is ir didesnio pavojaus Å¡altinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai.

Be to, TPSVCAPDÄ® 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grÄ Å¾intų iÅ¡mokėtÄ sumÄ ar jos dalį. Nagrinėjamos bylos atveju netinkamas Sutartyje nustatytų pareigų vykdymas pasireiÅ¡kė tuo, kad atsakovė D. B. nebuvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga, kad užtikrintų, jog transporto priemonės nevairuos jaunesnis nei 25 metų asmuo (Sutarties 1.5.2.5 p.). IeÅ¡kovas pateikė į bylÄ raÅ¡ytinius įrodymus (b. l. 5-11), kad dėl atsakovo D.

B. kaltės padaryto draudžiamojo eismo įvykio, ieÅ¡kovas patyrė 23 701,72 Lt žalÄ . Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl to, ar apeliantas turi mokėti draudikui kažkurias sumas, kurias draudikas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, o ir vėliau nustatinėjo ir mokėjo vienasmeniÅ¡kai ir be teismo, kuris taip pat nagrinėjo žalos dydžio nustatymo ir mokėjimo klausimus, žinios ir valios, teisėjų kolegija nustatė, kad nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nei vienas iÅ¡ atsakovų nepateikė argumentų dėl to, kad visos žalos ar jos dalies atlyginimo ieÅ¡kovas reikalauja nepagrįstai.

Ä® bylÄ nėra pateikta jokių įrodymų, kad reikalaujamas žalos dydis yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad pagal CPK 178 straipsnį Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Esant į bylÄ pateiktiems įrodymams dėl ieÅ¡kovo patirtos žalos, nepaneigus žalos dydžio bei žalos pagrįstumo, nėra pagrindo netenkinti ieÅ¡kovo reikalavimo.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Vadovaujantis iÅ¡dėstytais argumentais darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį apeliantės D. B. apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Taigi, Å¡iuo procesiniu sprendimu apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo atmestinas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r ė : Apeliantės D.

B. apeliacinį skundÄ atmesti.Å venčionių rajono apylinkės teismo 2011-10-26 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                 Aldona Tilindienė Kolegijos teisėjai                                                                     Andrius Ignotas Liuda Uckienė