10e5b159-7177-475d-9f6f-d190de663e2d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. eI-782-189/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03276-2018-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 24 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius JanuÅ¡ka raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir LukiÅ¡kių TI-K), priteisti atlyginti 7 000 Eur neturtinę žalÄ (b. l. 1). PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodo, kad 2017 m. birželio 16 d. LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose teisės aktų keliamų reikalavimų. Kamerų plotas buvo apie 7 kv. m, jose buvo laikomas kartu su 3–4 asmenimis, tuo pažeidžiant minimalų gyvenamosioms kameroms tesės aktuose nustatytÄ reikalavimÄ .

PareiÅ¡kėjo teigimu, į minėtÄ kamerų plotÄ neturėtų bÅ«ti įskaičiuojamas unitazo ir praustuvės plotas. Kamerose pareiÅ¡kėjui trÅ«ko gryno oro, buvo sunku kvėpuoti, žiemÄ buvo labai Å¡alta. Asmeninės erdvės trÅ«kumas sumažino pareiÅ¡kėjo galimybes užtikrinti higienos standartus ir tinkamas sanitarines sÄ lygas, sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumÄ . Tarp kalinamųjų kildavo didesnė įtampa, daugėjo smurto, savęs žalojimo, savižudybių, kadangi sumažėjo kalinamųjų ir personalo skaičiaus santykis, sumažėjo ir priežiÅ«ros efektyvumas.

Kalinamiesiems yra perkeliama dalis atsakomybės už tvarkos palaikymÄ , o tai kelia nuolatinį stresÄ pareigÅ«nams ir gali bÅ«ti dažnesne pareigÅ«nų ir kalinamųjų konfliktų priežastimi. Dėl minėtų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius, moralinius iÅ¡gyvenimus, o patirtas skausmas liks visam gyvenimui. Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 6–11). Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. birželio 16 d. laikomas nebuvo.

Lukiškių TI-K teigimu, pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K teisės aktų keliamus reikalavimus atitiko. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362, 6 punkte nustatyta, jog laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų priežiūra yra visuma organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių bei pareigūnų veiksmų, kuriais siekiama užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų nuolatinę elgesio kontrolę.

Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų pareigų atlikimÄ , priežiÅ«ros posto pareigÅ«nas nuolat stebi nuteistuosius ir suimtuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose nuolatinę jų elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimÄ Ä¯staigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų 2009 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. V-176, 14.2. punkte nustatyta, jog kamerų duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Lukiškių TI-K langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema ir tai higienos normų reikalavimus atitinka. Pabrėžė, jog asmenys, kurie reguliariai prižiūri, tvarko savo kameras, problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose patalpose neturi.

Ä®staigos administracija nuolat reikalauja iÅ¡ suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarkÄ kamerose, todėl už kamerų valymÄ ir tvarkÄ atsakingi patys nuteistieji ir suimtieji. Dėl pareiÅ¡kėjo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos LukiÅ¡kių TI-K nurodo, kad Å¡iuo atveju nėra bÅ«tinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalÄ , atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sÄ lygų, todėl pagrindo priteisti jo praÅ¡omÄ Å¾alÄ nėra.

Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ jis kildina iÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K veiksmų. Teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra viena iÅ¡ asmens konstitucinių teisių (Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos samprata apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnyje. Pagal savo pobÅ«dį – tai asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, neatskiriama nuo jo asmenybės ir priklauso nuo jo paties iÅ¡gyventų emocijų.

Pagal įstatymÄ nustatyti neturtinės žalos dydį, tai yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobÅ«džio praradimus, vadovaujantis nurodytais kriterijais, yra teismo funkcija (CK6.250 straipsnis). Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo, vadovaujasi ne tik CK 6.250 straipsnyje nurodytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į žalos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais.

Neturtine žala laikomi asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Taigi, valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Todėl ir nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius Lietuvos valstybės atstovų neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

IÅ¡ LukiÅ¡kių TI-K pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiais nuo 2016-06-16 iki 2016-09-01, nuo 2017-11-23 iki 2017-11-24 ir nuo 2017-11-29 iki 2017-11-30. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl kalinimo sÄ lygų LukiÅ¡kių TI-K 2017 m. birželio 16 d., tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas tÄ dienÄ buvo kalinamas ne LukiÅ¡kių TI-K, o Vilniaus pataisos namuose (b. l. 6–7, 12–13). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu LukiÅ¡kių TI-K nebuvo laikomas.

Pažymėtina, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.271 straipsnio prasme. Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K administracijos veiksmų, tačiau įvertinus byloje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir tai, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas, darytina iÅ¡vada, jog pareiÅ¡kėjas neįrodė privalomų sÄ lygų neturtinei žalai priteisti, t. y.

LukiÅ¡kių TI-k neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos buvimo fakto, todėl nėra pagrindo priteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimÄ . Nenustačius LukiÅ¡kių TI-K administracijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip conditio sine qua non (lot. - bÅ«tina, privaloma sÄ lyga) turtinei ar neturtinei žalai kilti, nebelieka bÅ«tinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktÄ (pasekmes kilusias pareiÅ¡kėjo emocinei bÅ«klei) bei priežastinį ryšį tarp neteistų pareigÅ«nų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos.

Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo vieÅ¡oji atsakomybė negalima, todėl pareiÅ¡kėjo skundas dėl žalos atlyginimo netenkintinas. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo K. S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas Bronius Januška