10dde45b-efce-4e3e-836f-1f18675b8a57 · Å iaulių miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr

                                               Â

    Â

 (S)

                 ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

                                      Â

 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

  Â

                                                            Â

  2010 m. gegužės 14 d.

  Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas  Jonas Stubrys, sekretoriaujant Dainorai Mažonaitei,

dalyvaujant pareiÅ¡kėjo R. J. atstovui adv. A. Koskui, neatvykus suinteresuotam asmeniui S. M. ir suinteresuoto asmens VÄ® Regitra Å iaulių filialo atstovui,   vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka ypatingÄ ja teisena, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. J. pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės

įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: S. M., VÄ® Regitra Å iaulių filialas.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,

n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas R. J. prašė teismo nustatyti faktÄ , kad jis įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į kilnojamÄ jį daiktÄ - motorinę transporto priemonę KMZ ( transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1991, variklio Nr. (duomenys neskelbtini), kuria įsigijo iÅ¡ S. M. pagal žodinę pirkimo - pardavimo sutartį. PareiÅ¡kėjui sudarius minėtÄ sutartį, buvo perduotas ir Å¡ios priemonės įsigijimÄ patvirtinantis dokumentas, tačiau pastarasis ji pametė.Â

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė ir pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad įsigytÄ motorinę transporto priemonę jis ruošėsi įregistruoti vieÅ¡ame registre ir tapti teisėtu jos savininku, tačiau dėl didelio užimtumo vis pamirÅ¡davo tÄ padaryti. Kuomet susiruošė jÄ Ä¯registruoti vieÅ¡ame registre pastebėjo, kad neturi pirminio jos įsigijimo dokumento dėl ko vieÅ¡o registro tvarkytojas atsisako jÄ Ä¯registruoti. Nuo įsigijimo momento jis Å¡iÄ transporto priemonę prižiÅ«rėjo ir laikė jÄ savo nuosavybe, niekas kitas į jÄ nepretendavo, todėl jis mano, kad nuo 2001 m. pradžios iki Å¡io valdo jÄ teisėtai, nepertraukiamai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir valdydamas jÄ kaip savo, įgijo į šį daiktÄ nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu.

Suinteresuotas asmuo VÄ® Regitra Å iaulių filialas atsiliepime nurodė, kad nėra kliūčių nustatyti pareiÅ¡kėjo praÅ¡omÄ faktÄ .Â

Suinteresuotas asmuo S. M. atsiliepimo į pareiÅ¡kimÄ nepateikė.

Pareiškimas tenkintinas.

PareiÅ¡kėjas prašė pripažinti jam nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu į motorinę transporto priemonę, kuriÄ jis įsigijo pagal žodinę pirkimo pardavimo sutartį, tačiau neiÅ¡saugojo jos įsigijimÄ patvirtinančių dokumentų ir nėra jos įregistravęs vieÅ¡ajame registre, dėl ko negali iÅ¡vieÅ¡inti savo nuosavybės teisių į įsigytÄ ir valdytÄ kilnojamÄ jį daiktÄ . Be to vieÅ¡o registro tvarkytojas irgi atsisako įregistruoti jo dar 2001 metais įsigytÄ kilnojamÄ jį daiktÄ . PareiÅ¡kėjas įsigyta transporto priemone naudojasi nuo jos perdavimo momento ir mano, kad yra teisėtai įgijęs nuosavybės teises į šį daiktÄ prieÅ¡ jas įregistruojant. Å ias aplinkybes patvirtina pareiÅ¡kėjo pateiktas vieÅ¡ojo registro valdytojo 2010-01-22 praneÅ¡imas (b.l. 3).

Ä®gyjamoji senatis - tai pirminis nuosavybės teisės į daiktÄ Ä¯gijimo bÅ«das. Ä®gyjant nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktÄ kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste - LR CK) ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios LR CK normos. Pagal LR CK nustatytÄ reguliavimÄ nuosavybės teisės į kilnojamÄ jį daiktÄ Ä¯gijimas įgyjamÄ ja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sÄ lygų visetui.

Daikto valdymas, kaip savarankiÅ¡ka daiktinė teisė, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamÄ jÄ senatį įgyti, yra faktinis daikto turėjimas turint tikslÄ jį valdyti kaip savÄ ( LR CK 4.22 str.). Asmuo tokiu atveju nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savÄ , t.y. sÄ Å¾iningai įgijęs (užvaldęs) daiktÄ , sÄ Å¾iningai valdo jį kaip nuosavÄ , nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (LR CK 4.22 str., 4.68 str.). Tai reiÅ¡kia, kad užvaldydamas daiktÄ asmuo turėjo bÅ«ti pagrįstai įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomÄ daiktÄ , ir per visÄ daikto valdymo laikÄ asmuo neturi žinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.68 str., 4.70 str.). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo

pateiktų dokumentų matyti, kad motorinė transporto priemonė priklausė S. M., tačiau ir jis nebuvo išviešinęs savo nuosavybės teisių

į šį daiktÄ . PareiÅ¡kėjas perėmęs iÅ¡ ankstesnio valdytojo daiktÄ , irgi tapo tik jo valdytoju, o ne savininku, nes savo teisių į šį daiktÄ irgi neiÅ¡vieÅ¡ino, t.y. nėra duomenų apie tai, kas iki daikto perdavimo buvo jo savininku. PareiÅ¡kėjas teigia, kad jis turėjo valiÄ motorinę transporto priemonę turėti kaip savÄ , kad ne tik užvaldydamas kilnojamÄ jį daiktÄ jis nežinojo apie kitus asmenis, kurie turėtų daugiau teisių į jį, nei jis, tačiau jam nepaaiÅ¡kėjo tokie asmenys ir per visÄ daikto valdymo laikotarpį. IÅ¡ suinteresuoto asmens VÄ® Regitra Å iaulių filialo 2010-01-22 praneÅ¡imo atsisakyti priimti sprendimÄ Ä¯registruoti pareiÅ¡kėjo daiktines teises į transporto priemonę (b.l. 3), kuriuo suinteresuotas asmuo atsisakė įregistruoti pareiÅ¡kėjo nuosavybės teises į kilnojamÄ jį daiktÄ , nes nėra pateiktas kilnojamojo daikto registravimo dokumentas, matyti, kad nėra įregistruotos kieno nors daiktinės teisės į šį daiktÄ .

Asmuo privalo valdyti daiktÄ teisėtai (CK 4.23 str., 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal CK 4.69 straipsnio 2 dalį įgyjamÄ ja senatimi negali bÅ«ti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktÄ teisėtai valdyti kaip savÄ . Kaip jau minėta, nėra duomenų apie transporto priemonės priklausymÄ valstybei ar savivaldybei. Iki teismo posėdžio dienos niekas pareiÅ¡kėjo valdymo sÄ Å¾iningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo neginčijo (LR CPK 533 str.1d.).

Daikto atviras valdymas (CK 4.68 str.) reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas. Å iuo atveju nepertraukiamas daikto valdymas turi tęstis ne mažiau kaip tris metus (CK 4.68 str., 4.71 str.). Asmuo, kuris sÄ Å¾iningai įgijo (užvaldė) daiktÄ , nėra jo savininkas, yra netitulinis daikto valdytojas, jo teisės neginamos, tačiau Å¡ioje byloje nenustatyta, kad jas bÅ«tų užginčiję daikto savininkai ar kiti asmenys, turintys daikto valdymo teisę pagal įstatymus ar sutartį, todėl nėra duomenų, kad daikto valdymas bÅ«tų buvęs slaptas, o valdymo terminas, prasidėjęs 2001 m., bÅ«tų kada nors nutrÅ«kęs. PareiÅ¡kėjas transporto priemonę pradėjo valdyti 2001 m. ir nepertraukiamai jÄ valdo iki Å¡io laiko, kas atitinka LR CK 4.28 straipsnio 1 dalies nuostatų reikalavimus.

Ä®vertinus byloje pateiktus įrodymus ir niekam neginčijant pareiÅ¡kėjo valdymo sÄ Å¾iningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, konstatuotina esant CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytas aplinkybes, patvirtinančias pareiÅ¡kėjo valdymo teisėtumÄ , sÄ Å¾iningumÄ , atvirumÄ ir nepertraukiamumÄ : 1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisių į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje numatytu bÅ«du; 2) yra visos CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytos sÄ lygos, t.y.: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sÄ Å¾iningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visÄ valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ ; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , todėl pripažintina, kad jo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 2000-07-18 Nr.VIII-1864 33 str. numato, kad Civilinio kodekso ketvirtosios knygos V skyriaus trečiojo skirsnio normos dėl įgyjamosios senaties taikomos ir tais atvejais, kai daikto valdymas prasidėjo iki šio kodekso įsigaliojimo ir tęsiasi jam įsigaliojus.

PareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti nuosavybės teisių įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu faktas nustatytinas (LR CPK 533str.), nes jo pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina pareiÅ¡kėjÄ Å¡iuo pagrindu įgijus nuosavybės teises į kilnojamÄ jį daiktÄ - motorinę transporto priemonę ( transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), pagaminimo metai 1991, variklio Nr. (duomenys neskelbtini)) perduotÄ jam valdymui kito asmens irgi buvusio valdytojo S. M..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270, 533Â straipsniais,

  Â

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti, kad pareiÅ¡kėjas R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teises į kilnojamÄ jį daiktÄ â€“ motorinę

transporto priemonę ( transporto priemonės identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)  pagaminimo metai 1991, variklio Nr. (duomenys neskelbtini))

įgyjamosios senaties pagrindu.

Å is daiktinės teisės faktas pareiÅ¡kėjui R. J. (a/k (duomenys neskelbtini) nustatomas su tikslu įregistruoti jo nuosavybės teises į motorinę transporto priemonę vieÅ¡ame registre - VÄ® Regitra Å iaulių filiale.Â

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui, skundÄ paduodant per Å iaulių miesto apylinkės teismÄ .

Teisėjas                                                                                                           Â

              Jonas Stubrys