10ddd82d-dffc-41bb-9c0f-8d9a630f5528 · Kauno miesto apylinkės teismas

                        Civilinė byla Nr.2-340-638/2011               Proceso numeris 2-05-3-14302-2010-3                Proc. sprendimo kategorija 15.3;116.1 KAUNO MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                        2011 m. kovo 29 d.Kaunas Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Rybelienei, dalyvaujant ieÅ¡kovui E. S., jo atstovui Kauno apskrities profesinės sÄ jungos pirmininkui A.

D., atsakovo UAB „Gelsauga“ atstovui advokato padėjėjui E. S., teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Gelsauga“ dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio priteisimo, ir n u s t a t ė :ieÅ¡kovas reiÅ¡kė tokius reikalavimus: panaikinti UAB „Gelsauga“ direktoriaus 2010-07-20 įsakymÄ Nr. P-454 dėl jo atleidimo iÅ¡ darbo; į darbÄ negrÄ Å¾inti, laikyti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisti darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo, priteisti 5 mėnesių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , priteisti 50 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi iÅ¡laidas ( t.1, b.l. 13-17).

IeÅ¡kovas teismo posėdyje atsisakė reikalavimo priteisti 5 mėnesių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ( t.1, b.l. 117, 140). IeÅ¡kovas prašė patenkinti ieÅ¡kinį. PaaiÅ¡kino, kad nuo 2007-07-01 dirbo atsakovo įmonėje vyresniuoju Å¡auliu. 2010-07-20 ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 129 str. dėl darbovietėje vykdomų struktÅ«rinių pertvarkymų. Mano, kad atleistas iÅ¡ darbo nepagrįstai ir neteisėtai. IeÅ¡kovas yra Jungtinės profesinės sÄ jungos Å¡akinio padalinio Geležinkelininkų profesinės sÄ jungos padalinio UAB „Gelsauga“ profesinės sÄ jungos komiteto narys.

Darbdavys prieÅ¡ atleisdamas ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo turėjo gauti profesinės sÄ jungos renkamojo organo sutikimÄ . Tačiau atsakovas tokio sutikimo neprašė ir negavo. Be to, ieÅ¡kovas turėjo pirmenybės teisę bÅ«ti paliktas dirbti, nes yra darbuotojus atstovaujančio organo narys. Neteisėtu atleidimu ieÅ¡kovui padaryta neturtinė žala, kuriÄ vertina 50 000 Lt. IeÅ¡kovo atstovas A. D. prašė ieÅ¡kinį patenkinti. PaaiÅ¡kino, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas negavus profesinės sÄ jungos sutikimo. Atsakovas ignoravo profesinę sÄ jungÄ , tuo pažeidė įstatymus.

Atsakovo atstovas advokato padėjėjas Edvardas Steckis prašė ieÅ¡kinį atmesti. PaaiÅ¡kino, kad atsakovo įmonėje yra profesinė sÄ junga, UAB „Gelsauga“ darbuotojų profesinė sÄ junga, tačiau ieÅ¡kovas nėra jos narys. Esant įmonėje vienai profesinei sÄ jungai, atsakovo atstovo nuomone, šakinė profesinė sÄ junga, koki yra Jungtinė profesinė sÄ junga ir jos padaliniai negali bÅ«ti laikomi darbuotojus atstovaujančia profesine sÄ junga, todėl sutikimo atleisti ieÅ¡kovÄ E. S. nereikėjo praÅ¡yti.

Be to, ieÅ¡kovui buvo siÅ«lomas kitas darbas. IeÅ¡kovas prašė duoti jam laisvo laiko kito darbo paieÅ¡koms, tai rodo, kad ieÅ¡kovas sutiko bÅ«ti atleistas iÅ¡ darbo. Be to, ieÅ¡kovas turėjo drausminę nuobaudÄ , todėl negalėjo bÅ«ti laikomas turinčiu pirmenybės teisę prieÅ¡ kitus vyresniuosius Å¡aulius, kurie buvo palikti dirbti. IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Nustatyta, kad 2007-07-01 tarp atsakovo UAB „Gelsauga“ ir ieÅ¡kovo E. S. buvo sudaryta darbo sutartis, E. S. priimtas dirbti Kauno rinktinės vyresniuoju Å¡auliu ( t.1, b.l.63). 2010-05-21 ieÅ¡kovui buvo įteiktas įspėjimas, kad jis bus atleistas iÅ¡ darbo pagal LR DK 129 str. 2 dalį, t.y. dėl ekonominių priežasčių ar darbovietės struktÅ«rinių pertvarkymų, sumažėjus darbo krÅ«viui, nurodyta, kad ieÅ¡kovo etatas yra naikinamas ( t.1., b.l.56).

Ä®spėjime nenurodyta, nuo kurios datos ieÅ¡kovas bus atleistas iÅ¡ darbo. Laikytina, kad tai yra įspėjimo trÅ«kumas, nes DK 130 str. 2 d. 2p. įpareigoja nurodyti atleidimo iÅ¡ darbo datÄ . Tačiau Å¡is vienas trÅ«kumas neduoda pagrindo pripažinti ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu. Tuo pačiu įspėjimu ieÅ¡kovui pasiÅ«lytos Å¡aulio pareigos Kauno rinktinėje. 20010-02-18 atsakovui buvo atsiųstas Jungtinės profesinės sÄ jungos praneÅ¡imas, kad Jungtinės profesinės sÄ jungos Å¡akinio padalinio Geležinkelininkų profesinės sÄ jungos padalinio UAB „Gelsauga“ profesinės sÄ jungos komiteto nariais yra iÅ¡rinktas be kitų asmenų ir ieÅ¡kovas E. S. ( t.1, b.l.18).

Atsakovas neginčijo, kad tokį praneÅ¡imÄ gavo. Tačiau atsakovo atstovas teigė, kad Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinio Geležinkelininkų profesinės sÄ jungos padalinys UAB „Gelsauga“ profesinė sÄ junga negali bÅ«ti laikoma darbuotojų atstovu DK 19 str. prasme. Atsakovas pripažino, kad sutikimo atleisti E. S. neprašė ir negavo.            Darbo kodekso 134 straipsnio 1 dalyje nustatyta garantija darbuotojams – draudimas atleisti iÅ¡ darbo pagal DK 129 straipsnį be iÅ¡ankstinio atitinkamo organo sutikimo yra taikoma darbuotojams, iÅ¡rinktiems į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 19 straipsnis).

Å i garantija taikoma tuo laikotarpiu, kuriam jie iÅ¡rinkti į darbuotojų atstovaujamuosius organus (DK 134 straipsnio 1 dalis).         DK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sÄ jungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sÄ jungos ir jeigu darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijos neperdavė atitinkamos ekonominės veiklos Å¡akos profesinei sÄ jungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba, iÅ¡rinkta slaptu balsavimu visuotiniame darbuotojų kolektyvo susirinkime.

Taigi, šioje įstatymo normoje yra nustatyta, kokie asmenys turi teisę atstovauti darbuotojams:

1) profesinės sÄ jungos;

2) kai įmonėje veikiančios profesinės sÄ jungos nėra, – veikiančios profesinės sÄ jungos atitinkamos ekonominės veiklos Å¡akos profesinė sÄ junga. Tačiau Å¡i sÄ junga yra organas, atstovaujantis darbuotojams tik tuo atveju, jeigu yra įvykdyta įstatyme nustatyta sÄ lyga – darbuotojų kolektyvo susirinkimas yra priėmęs sprendimÄ perduoti jai darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas;

3) jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra profesinės sÄ jungos ir nebuvo jos darbuotojų kolektyvo sprendimo perduoti darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas atitinkamos ekonominės veiklos Å¡akos profesinei sÄ jungai, darbuotojams atstovauja darbo taryba. Dėl tokio Å¡ios įstatymo nuostatos aiÅ¡kinimo yra pasisakyta Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje D. M. v. VÄ® Mažeikių pirminės sveikatos priežiÅ«ros centras, bylos Nr. 3K-3-459/2004.

       Profesinių sÄ jungų įstatymo preambulėje deklaruojama, kad profesinės sÄ jungos yra savarankiÅ¡kos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus. Å io įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sÄ jungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sÄ jungų nustatytais principais. Tokia profesinės sÄ jungos įsteigimo principų įvairovė sudaro galimybę profesinei sÄ jungai steigtis tiek įmonėje, tiek atskirai nuo jos bei veikti ne tik vienoje, bet ir keliose ar net daugelyje įmonių.

Apie tai, kad teritoriniu principu įsteigta ir veikianti profesinė sÄ junga laikytina veikiančia tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia jos padaliniai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs dar 2000 m. gegužės 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. B. v. Kauno miesto valdyba, bylos Nr. 3K-3-538/2000, Å¡iai iÅ¡vadai netiesiogiai pritarta vėlesnėje Lietuvos A. T. jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A.

Č. v. Kauno vaiko raidos klinika „LopÅ¡elis“, bylos Nr. 3K-3-995/2002; 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Klaipėdos statybininkų mokykla v. Klaipėdos miesto ir apskrities profesinė sÄ junga ir kt., bylos Nr. 3K-3-383/2010; kt.) ( LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011 ( 2011-01-25).        Kad profesinė sÄ junga bÅ«tų laikoma darbuotojų atstovu turi bÅ«ti įvykdyta įstatyme nustatyta sÄ lyga – darbuotojų kolektyvo susirinkimas turi bÅ«ti priėmęs sprendimÄ perduoti jai darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas (DK 19 straipsnis).

Apie profesinės sÄ jungos atstovaujamuosius organus turi bÅ«ti sprendžiama pagal profesinės sÄ jungos įstatus (statutÄ ) (Profesinių sÄ jungų įstatymo 1 dalies 7 punktas, Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos profesinė sÄ junga „Sandrauga“ v. UAB „Švarinta“, R. R., bylos Nr. 3K-3-426/2010).          Teismas nesutinka su atsakovo atstovo iÅ¡vada, kad esant įmonėje vienai profesinei sÄ jungai, negali bÅ«ti toje pačioje įmonėje įsteigta ir kita profesinė sÄ junga.

Ä®statymas neriboja profesinių sÄ jungų skaičiaus įmonėje, jeigu jos yra įsteigtos įstatyme nustatyta tvarka. PrieÅ¡ingai aiÅ¡kinant bÅ«tų pažeistas Lietuvos respublikos Konstitucijos 50 str. nuostatos, kad profesinės sÄ jungos kuriasi laisvai, veikia savarankiÅ¡kai ir visos profesinės sÄ jungos turi lygias teises.       IÅ¡ Jungtinės profesinės sÄ jungos įstatų 1p. matyti, kad Jungtinė profesinė sÄ junga yra vieninga profesinė sÄ junga ir veikia teritoriniu, Å¡akiniu ir profesiniu ir esant reikalui kitais principais Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose ( toliau įmonėse,) kuriose dirba jos nariai.

Tų pačių įstatų 42 p. nustato, kad Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinys yra viena ar kelių profesinės sÄ jungos narių grupių junginys- įmonės profesinė sÄ junga, padalinys turi visas profesinės sÄ jungos veikiančios įmonėje teises, aukščiausias padalinio organas- susirinkimas ( t.1, b.l.133-136). Ä®statų 57.1 p. nustato, kad pagrindinę sÄ jungos struktÅ«rÄ sudaro teritoriniai padaliniai. Prie pagrindinės struktÅ«ros priskiriami ir stambÅ«s Å¡akiniai junginiai apimantys kelias apskričių teritorijas.      IÅ¡ Geležinkelininkų profesinės sÄ jungos įstatų matyti, kad Geležinkelininkų profesinė sÄ junga įeina į Jungtinės profesinės sÄ jungos sudėtį. (...) SÄ junga gali iÅ¡plėsti savo veiklÄ Ä¯ visas įmones ir įstaigas, susijusias su Lietuvos geležinkeliais ir transportu. (...) Ä®statų 40p. nustato, kad Geležinkelininkų profesinės sÄ jungos padalinys yra vienos ar kelių profesinės sÄ jungos narių grupių junginys- įmonės profesinė sÄ junga.

Padalinys turi visas įmonės profesinės sÄ jungos teises, už savo sprendimus ir įsipareigojimus atsako tik savo balanse esančiu turtu ir finansais. (...) Padalinio komitetas sudaromas iÅ¡ grupių įgaliotinių ir grupių atstovų, renkamų grupių susirinkimuose proporcingai narių skaičiui grupėse. (...) Padalinio pirmininkas (profesinės sÄ jungos įgaliotinis) renkamas susirinkime ( konferencijoje) veiklai tarp komiteto posėdžių koordinuoti ( t.1, b.l. 126-129). Geležinkelininkų profesinės sÄ jungos įstatai yra įregistruoti Juridinių asmenų registre 2006-04-03 ( t.1, b.l.126).

    IÅ¡ 2009-09-07 Jungtinės profesinės sÄ jungos padalinio Geležinkelininkų profesinės sÄ jungos padalinio UAB „Gelsauga“ profesinės sÄ jungos steigiamojo susirinkimo protokolo matyti, kad susirinkimas nutarė įsteigti UAB „Gelsauga“ profesinę sÄ jungÄ , iÅ¡rinko Kauno grupės įgaliotiniu R. S., o komiteto nariu- ieÅ¡kovÄ E. S. ( t.1, b.l.123).      Darytina iÅ¡vada, kad UAB „Gelsauga“ profesinė sÄ junga yra atsakovo įmonėje įsteigta ir veikianti profesinė sÄ junga, atstovaujanti atsakovo įmonės darbuotojams.

IeÅ¡kovas buvo iÅ¡rinktas Å¡ios profesinės sÄ jungos darbuotojų atstovaujamojo organo ( profesinės sÄ jungos komiteto) nariu, todėl atsakovas turėjo gauti Å¡ios profesinės sÄ jungos atstovaujamojo organo, t.y. komiteto, sutikimÄ . Tokio sutikimo negavimas yra pagrindas pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo.         Papildomas pagrindas pripažinti neteisėtu ieÅ¡kovo atleidimÄ iÅ¡ darbo yra tas, kad atsakovas, nusprendęs sumažinti vyresniųjų Å¡aulių skaičių įmonėje, nesilaikė DK 135 str. nustatytos tvarkos, t.y. netikrino, ar ieÅ¡kovas turi pirmenybės teisę bÅ«ti paliktas dirbti prieÅ¡ kitus tokias pačias pareigas užimančius darbuotojus.

         IÅ¡ pateiktų UAB „Gelsauga“ darbuotojų sÄ rašų matyti, kad 2010 m. pradžioje atsakovo įmonėje Kauno rinktinėje dirbo 20 vyresniųjų Å¡aulių ( t.1, b.l. 101). 2010-06-15 atsakovo direktoriaus įsakymu nuspręsta nuo 2010-06-17 naikinti 10 vyresniųjų Å¡aulių etatų ( t.1, b.l.59), o 2010-07-08 UAB „Gelsauga“ direktoriaus įsakymu nuspręsta nuo 2010-07-01 panaikinti dar vienÄ vyresniojo Å¡aulio etatÄ ( t.1, b.l.58). Pagal UAB „Gelsauga“ įstatų 52 p. nustato, kad direktorius organizuoja kasdieninę bendrovės veiklÄ , priima į darbÄ ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis ( t.1, b.l.97). 2010-06-30 UAB „Gelsauga“ vyresniųjų Å¡aulių liko 9 ( t.1, b.l.104), o 2010-07-01 vyresniųjų Å¡aulių Kauno rinktinėje liko 8 ( t.1, b.l.107).          Teismo reikalavimu atsakovas pateikė darbuotojų- vyresniųjų Å¡aulių palyginamÄ jÄ lentelę, iÅ¡ kurios matyti, kad ieÅ¡kovas E. S. turėjo pirmenybės teisę bÅ«ti paliktas dirbti lyginant su G.

G., kurio iÅ¡silavinimas (vidurinis) yra žemesnis negu ieÅ¡kovo, taip pat prieÅ¡ darbuotojÄ R. M., kuris neturėjo 10 metų darbo stažo įmonėje. Spręstina, kad ieÅ¡kovas galėjo turėti pirmenybės teisę bÅ«ti paliktas dirbti prieÅ¡ darbuotojus G. Å ., T. P. ( t.1, b.l.146-147). Atsakovas nepateikė įrodymų, kad prieÅ¡ nuspręsdamas, kuriuos vyresniuosius Å¡aulius atleisti mažinant darbuotojų skaičių, atliko darbuotojų palyginimÄ , nustatė, kurie darbuotojai turi pirmenybės teises.

Tai yra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovas buvo atleistas iÅ¡ darbo nepagrįstai net neatsižvelgiant, ar jis buvo iÅ¡rinktas darbuotojų atstovaujamojo organo nariu, ar ne.          IeÅ¡kovas nurodė, kad į darbÄ bÅ«ti grÄ Å¾intas nepageidauja. Teismas sprendžia, kad grÄ Å¾inus ieÅ¡kovÄ Ä¯ darbÄ jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, santykiai tarp Å¡alių yra paÅ¡liję, todėl ieÅ¡kovas į darbÄ negrÄ Å¾intinas. Laikytina, kad darbo sutartis yra nutraukta Å¡iuo teismo spendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.

IeÅ¡kovui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ - po 102,03 Lt ( priskaityta suma, t.1, b.l.

66) už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos ( 2010-07-21) iki teismo sprendimo įsigaliojimo. Sprendimo dalis dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio ( 2061,87 Lt, t.1, b.l.66) priteisimo vykdytina skubiai ( (duomenys neskelbtini) str. 2 d.2p.). IeÅ¡kovas atsisakė reikalavimo priteisti jam 5 mėnesių vidutinių darbo užmokesčių dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ , nes tokiÄ iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas jau yra gavęs atleidžiamas iÅ¡ darbo. Atsisakymas nuo reikalavimo priimtinas, Å¡ioje dalyje byla nutrauktina.

IeÅ¡kovas prašė priteisti jam iÅ¡ atsakovo neturtinės žalos atlyginimÄ - 50 000 Lt. PaaiÅ¡kino, kad dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo patyrė stresÄ , pergyvenimus. Akivaizdu, kad darbdavio padaryti įstatymo pažeidimai atleidžiant ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo, sukėlė jam stresÄ ir pergyvenimus. Atsakovas pažeidė net kelias Darbo kodekso normas- netikrino atleidžiamo darbuotojo turimos pirmenybės teisės, nepaisė, kad darbuotojas yra profesinės sÄ jungos komiteto narys. Reikalavimas priteisti neturinės žalos atlyginimÄ tenkintinas iÅ¡ dalies- ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 2000 Lt ( du tÅ«kstančiai litų) neturinės žalos atlyginimo. Proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams paskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos.

IÅ¡ atsakovo UAB „Gelsauga“ priteistina 545 Lt žyminio mokesčio. IÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ , kuriÄ suteikė profesinė sÄ junga- 300 Lt ( t.1, b.l.20). Atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas atstovavimo iÅ¡laidas. IÅ¡ Å¡alių valstybei priteistinos paÅ¡to iÅ¡laidos lygiomis dalimis- po 7 Lt. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str. teismasn u s p r e n d ė :           IeÅ¡kinį patenkinti iÅ¡ dalies.           Pripažinti neteisėtu atsakovo UAB „Gelsauga“ direktoriaus 2010-07-20 įsakymÄ Nr.P-454, kuriuo ieÅ¡kovas E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo atleistas iÅ¡ darbo UAB „Gelsauga“ vyresniojo Å¡aulio pareigų.

Ä® darbÄ negrÄ Å¾inti. Laikyti, kad darbo sutartis tarp Å¡alių nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos.            Priteisti ieÅ¡kovui E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovo UAB „Gelsauga“, įm.k. 12585125, darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ - po 102,03 Lt ( vienÄ Å¡imtÄ du litus ir 3 ct, priskaityta suma) už kiekvienÄ darbo dienÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos ( 2010-07-21) iki teismo sprendimo įsigaliojimo, 2000 Lt (du tÅ«kstančius litų) neturtinės žalos atlyginimo, 300 Lt ( tris Å¡imtus litų) iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ .

           Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti.            Priimti ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo reikalavimo priteisti 5 mėnesių darbo užmokesčio dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti. Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovo UAB „Gelsauga“, įm.k. 12585125, 545 Lt ( penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis litus) žyminio mokesčio ir 7 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.

Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 7 Lt ( septynis litus) paÅ¡to iÅ¡laidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660. SprendimÄ dalyje dėl vieno mėnesio darbo užmokesčio ( 2061,87 Lt, du tÅ«kstančiai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt vienas litas ir 87 ct, priskaityta suma) priteisimo ieÅ¡kovui E. S. iÅ¡ atsakovo UAB „Gelsauga“ vykdyti skubiai.Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėja         Diana Labokaitė