2016-09-05 Nr. AB-16811-3-61-3-00265-2015-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1356-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00265-2015-4

Procesinio sprendimo kategorija 59; 70.3; 71

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas M. G. (toliau – ir pareiškėjas) su 2015 m. sausio 9 d. skundu (b. l. 1–13) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas) 2014 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. BR6-15021(11.2.6) „Dėl atsakymo į prašymą“ (toliau – Sprendimas Nr. BR6-15021(11.2.6); 2) įpareigoti atsakovą pakeisti pareiškėjo 2013 m. birželio 13 d. teiktos paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos duomenis, pakeičiant kontrolinio žemės sklypo (toliau – KŽS) Nr. 140614-4565 lauko Nr. 1 (5,8 ha), KŽS Nr. 141614-8386 lauko Nr. 1 (3,55 ha) ir KŽS Nr. 142616-9044 laukų Nr. 2 (5,05 ha) bei Nr. 3 (5,35 ha) naudmenos kodą iš 5PT-1 į 5PP-2; 3) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 liepos 17 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti bei priteisti jam bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

II. Pareiškėjas per atstovą M. G. 2016 m. rugsėjo 5 d. pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodo, jog atsisako pirminio skundo ir prašo bylą nutraukti, panaikinant skundžiamą teismo sprendimą. Paaiškina, kad apeliantui yra išaiškintos visos pirminio skundo atsisakymo teisinės pasekmės, įskaitant, bet neapsiribojant, pasekmės, jog atsisakius pirminio skundo, pareiškėjas antrą kartą nebeturės teisės kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Nurodo, kad atsakovas patenkino M. G. reikalavimą. Pateikia atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie žemės ūkio ministerijos Tiesioginės paramos departamento Tiesioginės paramos administravimo skyriaus 2015 m. gruodžio 18 d. pranešimą Nr. BR6-21, nurodantį mokėtiną išmokos sumą, kuriuo pareiškėjas informuojamas, kad pagal jo 2013 m. birželio 13 d. pateiktoje paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškoje, kurios reg. Nr. 13-1011873052-A1-1, nurodytus duomenis skiriama 3 450,20 eurų parama.

Pareiškėjas taip pat prašė jam iš atsakovo priteisti 1 324,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo teisė administracinėje byloje atsisakyti teismui paduoto skundo (prašymo) yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje, pagal kurį pareiškėjas turi teisę atsisakyti skundo (prašymo) bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu pareiškėjas atsisakė skundo (prašymo), išskyrus šio įstatymo 56 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 2 dalį, teismas gali nepriimti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų (prokurorų, administravimo subjektų, valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų, kurie kreipiasi į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai) paduoto pareiškimo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja įstatymui ar viešajam interesui arba pažeidžia kieno nors teises ar įstatymų saugomus interesus.

Aptartos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normos skirtos administracinei bylai nagrinėti pirmosios instancijos teisme, tačiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 133 straipsnį, šios taisyklės yra taikomos ir apeliaciniame procese. Taigi apeliacinės instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą, gali nutraukti bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 3 punktą. Jei toks procesinis veiksmas atliekamas administracinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 5 punktas) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2993/2011; 2014 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-657/2014).

Pareiškėjas M. G. 2016 m. rugsėjo 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą, kuriame nurodė, jog atsisako skundo, kadangi jo reikalavimas buvo patenkintas geruoju. Nurodė, kad M. G. yra žinomos atsisako pirminio skundo ir prašo bylą nutraukti, panaikinant skundžiamą teismo sprendimą 102 straipsnio 3 dalyje nustatytos bylos nutraukimo pasekmės. Pareiškėjo 2016 m. rugsėjo 3 d. pareiškimas laikytinas pirmosios instancijos teismui pateikto prašymo atsisakymu. Šį pareiškimą pateikė pareiškėjo tinkamai įgaliotas atstovas, pareiškime yra nurodyta skundo atsisakymo priežastis – atsakovas savo iniciatyva geranoriškai patenkino M. G. reikalavimus. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimo kiti proceso dalyviai neskundė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad pareiškėjos prašymas atitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo reikalavimus (nurodyta, jog pareiškėjai žinomos administracinės bylos nutraukimo pasekmės, nurodytos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 102 straipsnio 3 dalyje), byloje nėra duomenų, kad administracinės bylos nutraukimas pažeistų viešąjį interesą ar kitų asmenų teises ir teisėtus interesus, t. y. nėra kliūčių, dėl kurių pareiškėjo skundo atsisakymas negalėtų būti priimtas, M. G. skundo atsisakymą priima, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą naikina, o administracinę bylą pagal pareiškėjo M. G. skundą nutraukia.

Pareiškėjas taip pat prašo jam iš atsakovo priteisti 1 324,73 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Ši norma taikoma tada, kai yra priimamas procesinis teismo sprendimas, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės. Tačiau byla gali būti užbaigiama ir nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės – nutraukus bylą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnis) ar palikus skundą nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnis). Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nereglamentuoja bylinėjimosi išlaidų paskirstymo minėtais atvejais, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 3 dalį, kurioje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalyje numatyta pareiškėjo teisė reikalauti išlaidų atlyginimo išlieka ir tuo atveju, kai pareiškėjas atsisako prašymo (skundo) dėl to, kad atsakovas geruoju patenkina jo reikalavimą padavus prašymą (skundą) teismui. Kitais atvejais išlaidų paskirstymo klausimas pareiškėjui atsisakius skundo turėtų būti sprendžiamas įvertinant, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinant priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Iš kartu su pareiškėjo pateiktu pareiškimu dėl skundo atsisakymo pateikto Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. sausio 7 d. sprendimo Nr. BR6-202(11.2.6) matyti, kad atsakovas jau po priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo bei apeliacinio skundo padavimo geranoriškai patenkinimo apelianto reikalavimus dėl paraiškos pakeitimo ir išmokėjo jam priklausančią išmoką, taigi, būtent atsakovo veiksmai lėmė, kad pareiškėjas buvo priverstas kreiptis į teismą. Todėl teisėjų kolegija, įvertinusi šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti pareiškėjui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismo išlaidų atlyginimą taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnis ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymą Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ ir jį išdėstė nauja redakcija. Šio įsakymo 2 punkte nustatyta, kad įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatos taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą, suteiktą po šio įsakymo įsigaliojimo. Kadangi dalis teisinių paslaugų M. G. buvo suteiktos galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintoms Rekomendacijoms, o kita dalis – galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoms Rekomendacijomis, sprendžiant klausimą dėl teismo išlaidų pareiškėjai atlyginimo, turi būti remiamasi abejomis Rekomendacijų redakcijomis.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti: sumokėtą žyminį mokestį; kitas išlaidas dėl skundo (prašymo) surašymo ir padavimo; išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu; transporto išlaidas; gyvenamosios patalpos nuomojimo teismo buvimo vietoje už laiką, kol vyko procesas, ir dienpinigių – 10 procentų patvirtinto taikomojo minimalaus gyvenimo lygio už kiekvieną proceso dieną – išlaidas. Pagal šio straipsnio 6 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Pareiškėją M. G. atstovavo advokatas Arvydas Ražauskas, kurio įgaliojimus patvirtina 2014 m. gruodžio 29 d. atstovavimo sutartis. Patirtoms bylinėjimosi išlaidoms pagrįsti pareiškėjas pateikė 2015 m. vasario 6 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) 609 Eur sumai ir 2015 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) 687,73 Eur sumai. Administracinėje byloje taip pat yra pateikti dokumentai, patvirtinantys paduodant skundą bei apeliacinį skundą sumokėtus žyminius mokesčius. 2015 m. vasario 24 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. vietinio mokėjimo nurodymai patvirtina, kad M. G. advokatui Arvydui Ražauskui iš viso sumokėjo 1 296,73 Eur, taigi jis už suteiktas teisines paslaugas atsiskaitė.

Iš 2016 m. vasario 6 d. išklotinės matyti, kad atstovas pareiškėjo vardu parengė ir pateikė teismui skundą ir šią teisinę paslaugą įvertino 609 Eur.

Pareiškėjos atstovui rengiant skundą teismui ir pareiškėjui atsiskaitant už šią teisinę paslaugą galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos. Pagal šios Rekomendacijų reakcijos 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą; specialių žinių reikalingumą; ankstesnį dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; turto ar pinigų sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte reglamentuojama, kad advokato atstovavimo išlaidų sumos apskaičiuojamos taikant Rekomendacijose nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Pareiškėjai teikiant skundą teismui, galiojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-09-24 nutarimas Nr. 972 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2015-01-01 nustatęs 300 Eur MMA. Rekomendacijų 8.2 punkte nustatyta, kad už ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į priešieškinį ar ieškinį parengimą maksimaliai priteistina 3 MMA.

Išnagrinėta byla vertintina kaip vidutiniškai sudėtinga, skundui parengti buvo reikalingos specialios teisinės žinios, teismų praktikos žinojimas, todėl pripažįstama, kad pareiškėjo prašoma atlyginti 609 Eur suma už skundo parendimą yra per didelė, todėl ji mažintina iki 350 Eur.

Kitos teisinės paslaugos M. G. buvo teikiamos galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintoms Rekomendacijoms.

2015 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaita faktūr serija ARP Nr. 00001 patvirtina, kad pareiškėjo atstovas rengėsi bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme bei atstovavo pareiškėją šiame teisme ir nurodytą paslaugą įvertino iš viso 315,81 Eur (su PVM).

Rekomendacijų 9 punkte nustatyta, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Iš 2015 m. liepos 1 d. informacinės pažymos matyti, kad 2015 m. liepos 1 d. teismo posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovas advokatas Arvydas Ražauskas. Posėdis truko nuo 14.05 val. Iki 14.37 val, t. y. iš viso 32 minutes, todėl prilyginamas 1 valandai. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, kad už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, maksimaliai gali būti priteista 0,1 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 699,8 Eur (http://osp.stat.gov.lt/web/guest/statistiniu-rodikliu-analize?portletFormName=visualization&hash=bfa1cb0e-fe9a-4b8e-b4cd-beeaef99cf38), už šią paslaugą maksimaliai gali būti priteista 69,98 Eur (699,8 x 1 x 0,1).

Pažymėtina, kad susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan. traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.18 punktą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-29/2012, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012). Tačiau teismų praktika patvirtina, jog kai kurios Rekomendacijų 8 punkte tiesiogiai neminimos teisinės paslaugos atitinkamais atvejais gali būti nelaikomos savarankiškomis ir už jų teikimą patirtos išlaidos gali būti atskirai nepriteisiamos, teismui įvertinus bylos medžiagą ir pripažinus, jog jos įeina į atskirų paslaugų, išvardintų Rekomendacijų 8 punkte, apimtį. Pareiškėjo išlaidos, patirtos rengiantis nagrinėti bylą po skundo surašymo bei M. G. atstovavimas teisme atlygintinos kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai pagal Rekomendacijų 8.19 punktą. Teismo nuomone, šių paslaugų atlikimas objektyviai galėjo užtrukti 1 valandą. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2014 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 714,5 Eur, už šias teisines paslaugas pareiškėjui maksimaliai gali būti priteista 71,45 Eur (714,5 x 1 x 0,1).

Taigi, už rengimąsi nagrinėti bylą bei M. G. atstovavimą teismo posėdyje pareiškėjui gali būti atlyginama 141,43 Eur.

Iš 2015 m. rugpjūčio 7 d. PVM sąskaitos faktūros serija ARP Nr. 00001 taip pat matyti, kad pareiškėjo atstovas parengė ir pateikė teismui apeliacinį skundą ir šią paslaugą įvertino iš viso 357,92 Eur.

Pagal Rekomendacijų 8.9 punktą, už apeliacinio skundo parengimą ir pateikimą maksimaliai gali būti priteista 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

Apeliacinis skundas teismui buvo rengiamas 2015 m. liepos mėnesį. Kaip jau minėta, Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2015 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 699,8 Eur. Atsižvelgiant į administracinė bylos sudėtingumą, specialiųjų žinių reikalingumą bei kitas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjui gali būti atlyginta 300 Eur apeliacinio skundo parengimo išlaidų.

Pareiškėjo Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateiktas skundas priklauso žyminiu mokesčiu apmokestinamų skundų kategorijai, sumokėtą 29 Eur žyminį mokestį patvirtina byloje esantis 2015 m. sausio 9 d. SEB banko mokėjimo nurodymas, todėl M. G. prašomos priteisti 28 Eur žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidos laikytinos pagrįstomis ir turi būti atlygintos. Iš SEB banko 2015 m. liepos 31 d. vietinio mokėjimo nurodymo matyti, kad paduodamas apeliacinį skundą teismui, pareiškėjo atstovas sumokėjo 14 Eur žyminį mokestį, todėl šios išlaidos jam taip pat turi būti atlygintos.

Įvertinusi aptartų teisės normų ir rašytinių įrodymų visumą bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies, jam iš atsakovo Nacuionalinės žemės atrnybos prie Žemės ūkio ministerijos priteisiant 833,43 (350 + 141,43 + 300 + 28 + 14) Eur pagrįstų teismo išlaidų.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 44 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 3 punktu, 102 straipsnio 3 dalimi,

teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. G. skundo atsisakymą priimti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. liepos 17 d. sprendimą panaikinti.

Administracinę bylą pagal M. G. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus nutraukti.

Priteisti pareiškėjui M. G. iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 833,43 (aštuonis šimtus trisdešimt tris eurus ir keturiasdešimt tris euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė