10d64dcd-da79-472e-a045-d3a6a09a445f · Kauno apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-958-966/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-61691-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 1.1.7.3.1; 1.1.8.1; 2.1.15.3.3.2;      2.3.6.4.6. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 13 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė, sekretoriaujant Ingridai Pikusau, dalyvaujant prokurorei Vilijai Šalčiuvienei, nukentėjusiesiems V. J. B., E. B., A. B., jų atstovui advokatui Jonui Skalskui,kaltinamajam A.

V., gynėjai advokatei R. M.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2012-02-03 Jonavos rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokuroro nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 38 str., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. (2011-11-01) kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu nutrauktas, neteistas,kaltinamas pagal BK 281 str. 5 d.n u s t a t ė :A.

V. 2015 m. lapkričio 7 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini) gatve vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio, nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, neįsitikino, kad toliau važiuoti saugu, nepraleido iÅ¡ deÅ¡inės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusio pėsčiojo J.

B., jį parbloÅ¡kė ir mirtinai sužalojo.Kaltinamasis A. V. kaltu prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad 2015-11-07 apie 21 val. važiavo automobiliu „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuo(duomenys neskelbtini), pravažiavęs sankryÅ¾Ä persirikiavo į antrÄ eismo juostÄ ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nepastebėjęs pėsčiųjų perėjos ženklo, pajuto smÅ«gį. IÅ¡kart sustojo, iÅ¡lipęs pamatė partrenktÄ Å¾mogų, nubėgo link jo, jam buvo Å¡okas, grįžęs prie savo automobilio ir paėmęs telefonÄ iÅ¡kvietė medicininę pagalbÄ .

Įvykis įvyko dėl jo neatidumo, buvo tamsaus paros metas, lynojo, kelio danga buvo šlapia, važiavimo greitis buvo 50 km/h, buvo prastai apšviesta pėsčiųjų perėja, todėl nepastebėjo jos ženklo, nukentėjusysis neturėjo atšvaitų, buvo tamsiai apsirengęs ir jo nematė, artėjančio prie pėsčiųjų perėjos, nematė ir kito asmens ėjusio pėsčiųjų perėja. Po įvykio nukentėjusiųjų atsiprašė. Civilinius ieškinius žino, iš esmės pripažįsta, tačiau mano, neturtinė žala yra per didelė, jos dydį palieka spręsti teismo nuožiūra.

Jo vienintelės pajamos yra atlyginimas. Jis gydosi, nes dėl įvykio patiria labai didelius išgyvenimus. Sutinka atlyginti nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo išlaidas. Viešai atsiprašė nukentėjusiųjų.Kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 str. reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 str.), neapklausiant nukentėjusiųjų ir liudytojos dėl nusikalstamos veikos aplinkybių.

Nukentėjusieji apklausti tik dėl civilinio ieÅ¡kinio.N. V. J. B. parodė, kad yra pareiÅ¡kusi patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį 13000 Eur (sumažinta draudimo sumokėta dalimi) neturtinei žalai atlyginti. Civilinį ieÅ¡kinį palaiko. ŽalÄ sudaro sutuoktinio, maitintojo netektis, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, negalėjimas normaliai dirbti, susikaupti, paÅ¡lijusi sveikata. Ir Å¡iuo metu jos bÅ«klė bloga, gydosi, skiriami vaistai, bet jų negali vartoti dėl darbo automobilių pramonėje pobÅ«džio, geria raminančias arbatas.

Sutuoktinis žuvo savo gimtadienio iÅ¡vakarėse, todėl buvo pasivaiÅ¡inęs, atÅ¡vaitų neturėjo.Nukentėjusysis A. B. parodė, kad pareiÅ¡kęs patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį 8000 Eur (sumažinta draudimo ir kaltinamojo sumokėta dalimi) neturtinei žalai atlyginti, kadangi tapo naÅ¡laičiu, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , tėtis žuvo savo gimtadienio iÅ¡vakarėse. Jį su tėčiu siejo ypatingas emocinis ryÅ¡ys, jį visada palaikydavo ir paremdavo, nors ir dirba, bet taip pat studijuoja.

Dėl įvykio nepavyko baigti studijų, diagnozuota depresija, kas gali pakenkti jo karjerai, medikų rekomenduotas paėmė akademines atostogas. Ir Å¡iuo metu jo bÅ«klė bloga, gydosi, vartoja raminamuosius vaistus.Nukentėjusioji E. B. parodė, kad pareiÅ¡kusi patikslintÄ civilinį ieÅ¡kinį 8000 Eur (sumažinta draudimo ir kaltinamojo sumokėta dalimi) neturtinei žalai atlyginti, kadangi ji studijuoja VDU muzikos akademijoje, negali susikaupti, studijoms reikalinga atmintis, stabili emocinė bÅ«sena, prarado daug koncertų užsakymų.

Jai tėtis buvo labai svarbus, jis jai buvo pavyzdys, jÄ visada palaikydavo tiek moraliai, tiek materialiai, jai jo labai trÅ«ksta. Dėl patirto įvykio ir iÅ¡gyvenimų kreipėsi į psichologÄ , paskirtas gydymas, vartoja raminamuosius vaistus, bet negali jų pilnai gerti, nes jie slopina atmintį. Studijos mokamos, už sesijÄ moka apie 600 Eur. Be kaltinamojo A. V. visiÅ¡ko kaltės pripažinimo, kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais byloje sutrinktais įrodymais:- eismo įvykio vietos plane, įvykio vietos apžiÅ«ros protokole, fotolentelėse, transporto priemonės techninės bÅ«klės patikrinimo ir apžiÅ«ros protokole, pareigÅ«nų tarnybiniame praneÅ¡ime bei vairuotojo paaiÅ¡kinime užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015-11-07(duomenys neskelbtini), iÅ¡ fotolentelės matyti, kad pėsčiųjų perėja yra gerai apÅ¡viesta (b. 1. 5-20);- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr. Ml079/15(02) nurodyta, kad J.

B. mirė nuo jam padarytų kÅ«no sužalojimų. Pirminis smÅ«gis judančio automobilio dalimis buvo suduotas į kairės kojos sritį iÅ¡ užpakalio. J. B. lavone konstatuoti Å¡ie sužalojimai: kraujosruvos kairio smilkinio minkÅ¡tuosiuose audiniuose ir kairiame smilkininiame raumenyje, kairio smilkinkaulio skeveldrinis įspaustinis lūžimas, kaukolės pamato kaulų linijiniai lūžimai, kraujo iÅ¡siliejimas galvos smegenų skilveliuose, kraujosruvos deÅ¡inio galvos smegenų pusrutulio požievyje, kairio mentikaulio, kairio raktikaulio ir krÅ«tinės kairės pusės I-VIII Å¡onkaulių lūžimai, kairio plaučio virÅ¡utinės skilties plyÅ¡imas, kraujosruvos deÅ¡iniame plautyje ir kairio plaučio vartuose, gaktikaulių sÄ narinės sÄ varžos prasiskyrimas, kraujosruva kairės Å¡launies raumenyse, kairės blauzdos kaulų lūžimai.

IÅ¡vardinti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir visumoje yra bÅ«dingi automobilinei traumai, sužalojant judančio automobilio dalimis pėsčiÄ jį. J. B. prieÅ¡ mirtį buvo vartojęs alkoholinių gėrimų, nes jo lavono kraujyje rasta 1,90 %o etilo alkoholio (b. 1. 37-41);- liudytoja V. A. parodė, kad 2015-11-07 apie 21.00 val. ėjo link prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ G.. Buvo tamsus paros metas, tačiau nei lijo, nei snigo. Priėjo nereguliuojamÄ jÄ pėsčiųjų perėjÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini) prie baseino.

Å i perėja apÅ¡viesta dirbtiniu gatvės apÅ¡vietimu. Å alia jos niekas nestovėjo, tačiau matė kitoje gatvės pusėje, Å¡alia perėjos, vyriÅ¡kį. Tuo metu kelio važiuojamoji dalis, iÅ¡ abiejų pusių, buvo visiÅ¡kai tuščia, t.y. nebuvo jokio transporto priemonių judėjimo. Matydama, kad nuo(duomenys neskelbtini) pusės nėra atvažiuojančių transporto priemonių pradėjo eiti per gatvę. Nužengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį. Einant pastebėjo, kad iÅ¡ deÅ¡inės pusės nuo K.

B. g. atvažiuoja vienas automobilis. Jis buvo dar labai toli, todėl ji ėjo toliau. Matė, kad kitoje perėjos pusėje stovėjęs vyriÅ¡kis taip pat nužengė į kelio važiuojamÄ jÄ dalį, ėjo perėja. Priėjusi kelio vidurį pažvelgė dar kartÄ Ä¯ deÅ¡inę pusę ir pamatė, kad tas automobilis, kurį prieÅ¡ tai matė, labai sparčiai artėjo link jų – pėsčiųjų. Tuo metu nuo kelio vidurio pradėjo bėgti. Vos spėjo vienÄ kojÄ padėti ant Å¡aligatvio, kai iÅ¡girdo duslų garsÄ , stiklo aižėjimo garsÄ .

PrieÅ¡ tai pajuto palei kojas stiprų vėjo gÅ«sį. Atsisukusi atgal pamatė, kaip pėsčiųjų perėja ėjęs vyriÅ¡kis yra partrenkiamas automobilio ir pakilęs į orÄ nukrenta ant važiuojamosios dalies. Automobilis sustojo gerokai pravažiavęs perėjÄ , o vyriÅ¡kis gulėjo už perėjos jau kitoje gatvės pusėje, nei stovėjo perėjÄ ji praėjusi. Matė, kad ant perėjos gulėjo nukritusi vyriÅ¡kio kepurė, netoli jo gulėjo kuprinė, mobiliuoju telefonu skambino „112“, tačiau prie jo priėjo automobilio vairuotojas - vaikinas - ir pasakė, kad jau pranešė apie įvykį, iÅ¡kvietė pagalbÄ .

Sulaukė policijos pareigÅ«nų, jiems paliko savo anketinius duomenis. Puikiai iÅ¡ toli matė atvažiuojantį automobilį, kuris partrenkė žmogų. Yra įsitikinusi, kad ir jis turėjo juos, pėsčiuosius, matyti. Automobilis važiavo su įjungtais artimo matomumo žibintais (b. 1. 58-59);- nukentėjusioji V. J. B. parodė, kad 2015-09-07 vyrÄ matė anksti ryte, apie 5.30 val., kai ėjo į darbÄ . Tos pačios dienos vėlų vakarÄ , apie 23.00 val., sulaukė skambučio į mobilų telefonÄ .

Iš vyro mobilaus telefono kalbėjo policijos pareigūnas, kuris pranešė, kad vyras pateko į eismo įvykį, kurio metu žuvo. Apie įvykio aplinkybes sužinojo iš policijos pareigūnų, kuomet pati ten nuvyko (b. 1. 43-44);- nukentėjusioji E. B. parodė, kad 2015-11-07 ryte pabudusi nieko iš tėvų namuose nebuvo, nes abu buvo išėję dirbti. Vakare iš mamos sužinojo, kad tėtis žuvo eismo įvykio metu netoli namų. Iki įvykio gyveno kartu su tėvais (b. 1. 48-49);- nukentėjusysis A.

B. parodė, kad 2015-11-08 vakare su drauge atvažiavo pas tėvus, nes turėjo Å¡vęsti tėčio gimtadienį, kuris buvo prieÅ¡ keletÄ dienų. Tada mama ir pasakė, kad tėtis prieÅ¡ dienÄ buvo partrenktas automobilio netoli namų, eidamas per perėjÄ . Tėtis neiÅ¡gyveno dėl patirtų traumų. Paties eismo įvykio kilimo aplinkybės jam nėra (b. 1. 52-53). Kaltinamojo A. V. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal BK 281 str. 5 d., kvalifikacija teisinga, atitinka Å¡io nusikaltimo sudėtį.

Pagal BK 281 straipsnio 5 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, kuris vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Å iame įstatyme numatytÄ nusikaltimÄ apibÅ«dina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus), priežastinis ryÅ¡ys tarp veikos ir padarinių.

A. V. veika pasireiÅ¡kė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 30 punkto reikalavimų pažeidimu. KET 30 punktas numato vairuotojui pareigÄ artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Å ioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis vairuodamas automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiÄ jį, ko pasėkoje partrenkė jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį pėsčiÄ jį J.

B., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo pėsčiasis J. B.. Å ios aplinkybės yra nustatytos teismo posėdyje iÅ¡tirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Kaltinamas A. V. teisiamojo posėdžio metu pripažino visas aplinkybes nurodytas kaltinime, teigė, jog įvykis įvyko dėl jo neatidumo, kai žmogus išėjo į perėjÄ , jis turėjo tai numatyti ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos sulėtinti greitį arba sustoti. BÅ«tent Å¡is kaltinamojo padarytas KET pažeidimas buvo pagrindinė eismo įvykio, kurio metu žuvo žmogus, kilimo priežastis.

Tai patvirtino medicinos specialisto iÅ¡vada, kurioje nurodyta, kad J. B. žuvo dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, kaltinamojo automobilio apžiÅ«ros procesiniai dokumentai (įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, transporto priemonės apžiÅ«ros ir techninės bÅ«klės patikrinimo protokolas), iÅ¡ kurių matyti, kad pėsčiasis buvo kliudytas automobilio deÅ¡ine Å¡onine dalimi. Taigi tarp A. V. veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys. Kaltinamasis veikÄ padarė dėl neatsargumo (nusikalstamo nerÅ«pestingumo), kadangi nenumatė, kad pažeisdamas Kelių eismo taisykles sukels eismo įvykį, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti.

Turėjimas numatyti padarinius reiÅ¡kia asmens pareigÄ bÅ«ti atsargiam vairuojant transporto priemonę. Tokia pareiga asmeniui kyla tiek iÅ¡ turėjimo teisės vairuoti turinio, tiek iÅ¡ transporto priemonės, kaip padidinto pavojaus Å¡altinio, specifikos. Galėjimas numatyti padarinius yra nusikalstamo nerÅ«pestingumo kriterijus, apibÅ«dinantis vairuotojo, turinčio atitinkamÄ pareigÄ , realiÄ galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos pavojingumÄ bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti BK 281 straipsnyje numatyti padariniai.

A. V. buvo nepakankamai atidus, nepakankamai dėmesingas, kas ir lėmė KET pažeidimo padarymÄ , dėl kurio kilo atitinkami padariniai – žuvo J. B.. IÅ¡ įvykio aplinkybių matyti A. V. pagal savo asmenines savybes, buvusias eismo bei oro sÄ lygas, bei bÅ«damas atidus ir dėmesingas galėjo teisingai vertinti situacijÄ , t. y. turėjo ir galėjo numatyti, kad neatidumas bei nedėmesingumas gali lemti veikÄ , dėl kurios gali kilti BK numatyti padariniai. Bausmės skyrimas Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).A.

V. atsakomybę lengvina tai, kad jis savo kaltę pripažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 str.).Kaltinamasis A. V. neteistas, tačiau 2012-02-03 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 str. 1 d. kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, nuo 2005 m. eilę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (b. l. 103-108, 109, 111-112), UAB „(duomenys neskelbtini)“ Psichikos sveikatos centre nesilankė ir nėra įraÅ¡ytas psichikos ligų, priklausomybių registre (b. l. 102).Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimÄ (nusikalstamas nerÅ«pestingumas (BK 16 str. 3 d.), sukeltos itin sunkios pasekmės – žmogaus žūtis, prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , yra jauno amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turi kreditinių įsipareigojimų.

Ä®statymas už veikos numatytos BK 281 str. 5 d. padarymÄ yra nustatęs vienintelę bausmės rūšį – terminuotÄ laisvės atėmimÄ , todėl A. V. skirtina bausmė įtvirtinta įstatyme, parenkant jos trukmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Tačiau įvertinus aukščiau paminėtas aplinkybes, kad kaltinamasis jauno amžiaus, anksčiau neteistas, padarė neatsargų nusikaltimÄ , dirba, teismas mano, jog bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl A.

V. taikytinas BK 75 str. ir bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam pareigÄ (BK 75 str. 2 d. 8 p.). Kadangi Å¡ioje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir kaltinamasis savo kaltę pripažino visiÅ¡kai, taikytinos BK 641 str. nuostatos ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimasBK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sÄ lygos suponuoja pareigÄ teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimÄ .

Pažymėtina, kad skiriant uždraudimÄ vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ , svarbu įvertinti ir prevencinį Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės tikslÄ â€“ užkirsti kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. A. V. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė KET, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pasekmės itin skaudžios – jo metu žuvo žmogus. Teismų praktikoje Å¡i baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

Byloje nustatyta, kad A. V. BK 281 str. 5 d. numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ padarė Å¡iurkščiai pažeisdamas KET taisykles: vairuodamas automobilį, ir artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greičio ir nesustojo prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų pėsčiųjų perėjoje išėjusį pėsčiÄ jį, ko pasėkoje partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusį pėsčiÄ jį J. B., dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo pėsčiasis J.

B.. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o nerÅ«pestingo, neatsargaus ir neatsakingo elgesio kelyje pasekmė. Kaltinamasis ne pirmÄ kartÄ traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už KET pažeidimÄ , kurio metu nukenčia žmonės - A. V. buvo sukėlęs eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalotas žmogus, tačiau 2012-02-03 byla nutraukta kaltinamajam bei nukentėjusiajai susitaikius, Å¡eÅ¡iolika kartų buvo baustas administracine tvarka už įvairius KET pažeidimus, be kita ko ir už Å¡iurkščius – už greičio virÅ¡ijimÄ , dėl ko sukėlė eismo įvykį, už sukeltÄ eismo įvykį, kurio metu buvo nežymiai sužalota keleivė, už pavojingÄ ir chuliganiÅ¡kÄ vairavimÄ iÅ¡ jo buvo atimta teisė vairuoti 3 mėnesiams, tačiau jis teigiamų iÅ¡vadų iÅ¡ to nepadarė, neužilgo po teisės vairuoti atgavimo padarė nagrinėjamÄ nusikalstamÄ veikÄ , po to vėl buvo baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimÄ .

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra susijęs ir su visuomenės saugumu. Kaltinamasis ir jo gynėja prašė netaikyti Å¡ios baudžiamojo poveikio priemonės, nurodė, kad bus didelė naÅ¡ta dėl neturtinės žalos atlyginimo, vairavimas yra susijęs su jo nuvykimu į darbÄ . Teismas atkreipia dėmesį, kad A. V. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kelio darbininku (b. l. 160), tai nėra tiesiogiai susijęs darbas su vairavimu transporto priemonės, transporto priemonė reikalinga susisiekimui, nuvykti į darbÄ .

Vien tai, kad BK 281 straipsnyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė asmuo, kuriam transporto priemonė reikalinga nuvykti į darbÄ , susisiekimui, nėra pagrindas atsisakyti skirti BK 68 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę, net jeigu uždraudimo naudotis specialia teise paskyrimas kaltininkui iÅ¡ esmės reikÅ¡tų teisės atėmimÄ dirbti šį darbÄ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2011). Taigi, esant minėtoms aplinkybėms, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, parenkant vienerių metų terminÄ .

Civilinis ieÅ¡kinysN. V. J. B., E. B., A. B. patikslintu civiliniu ieÅ¡kiniu praÅ¡o jų naudai priteisti V. J. B. žalos atlyginimÄ periodinėmis iÅ¡mokomis po 211,68 Eur kas mėnesį nuo 2016-06-01 iki gyvos galvos; iÅ¡ kaltinamojo neturtinę žalÄ : V. J. B. 13000 Eur, E. B. ir A. B. po 8000 Eur, bei V. J. B. naudai 1000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (b. l. 148-151, 152, 153, 154, 155). Patikslinto ieÅ¡kinio suma yra sumažinta ta dalimi, kuri draudimo bei kaltinamojo buvo atlyginta. K. V. J. B. sumokėjo 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 169).

Byloje yra pateiktas draudimo bendrovės rašytinis paaiškinimas, kad 2016-05-02 nukentėjusiesiems yra išmokėta: V. J. B. 1666,67 Eur neturtinei ir 3230,84 Eur turtinei, E. B. 1666,67 Eur neturtinei ir 569,07 Eur turtinei, A. B. 1666,67 Eur neturtinei ir 469,61 Eur turtinei žalai kompensuoti (b. l. 132-135, 136). Rašte nurodyti kompensuotos turtinės žalos ir neturtinės žalos dydį pagrindžiantys argumentai. Ginčo dėl civilinio atsakovo išmokėtų sumų nėra. Nukentėjusieji ieškinio reikalavimus grindžia tuo, kad dėl vyro ir tėvo žūties padaryta neįkainojama moralinė žala, nes V.

J. B. neteko vyro, o E. B. ir A. B. tėvo, kuris buvo jų parama. V. J. B. sunkiai įsivaizduoja tolesnį gyvenimÄ be vyro, kuris visada buvo Å¡alia, palaikė moraliai sunkiais gyvenimo momentais, užjautė ir prisidėjo materialiai prie Å¡eimos gyvenimo. Artėjant senatvei, baisu likti vienai su visomis senatvės ligomis, bėdomis ir iÅ¡gyvenimais. E. B., žuvus tėvui, su kuriuo kartu gyveno, liko naÅ¡laitė. Jai, studijuojančiai dainavimÄ VDU, tapo labai sunku pasirodyti ant scenos koncertų metu, sunku susikaupti.

Žuvusysis J. B. skatino dukrÄ mokytis dainavimo, visuomet jÄ palaikė, dalyvavo jos pasirodymuose, todėl netekus labai artimo, mylimo žmogaus dukros sieloje atsirado tuÅ¡tuma, kuri gali atsiliepti tolimesnėje E. B. karjeroje. A. B., žuvus tėvui, tapo naÅ¡laičiu ir patyrė emocinę depresijÄ . Tarp jo ir tėvo buvo stiprus emocinis ryÅ¡ys, jis tik prieÅ¡ mėnesį iki tėvo mirties ėmė gyventi atskirai nuo tėvų, tačiau tėvas visada palaikė sÅ«nų moraliÅ¡kai, jam studijuojant – rėmė materialiai.

Po tėvo mirties jam pablogėjo sveikata, kamuoja stipri nemiga. Nukentėjusiesiems teko kreiptis į psichoterapeutÄ , psichologÄ dėl patirto streso, gydytis medikamentais. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį. Automobilis, kurį vairuodamas A.

V. padarė eismo įvykį, draustas draudimo bendrovės AAS „(duomenys neskelbtini)“ filiale Lietuvoje. Draudimo sutartis galiojo eismo įvykio metu. Už žalÄ , padarytÄ Lietuvos teritorijoje mokama pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ . Å io įstatymo 11 str. 1 d. numato, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui, tarp jų 5 000 Eur dėl neturtinės žalos ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui.

Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ visais sveikatos sužalojimo atvejais, Å¡i prievolė reiÅ¡kia atsakingo už žalÄ asmens pareigÄ atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ .CK 6.284 str. 1 d. numatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai) ir taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

Žuvusiojo sutuoktinis turi teisę į žalos atlyginimÄ , nesvarbu, jis darbingas ar ne, ir žalos atlyginimas tokiais atvejais jam mokamas iki gyvos galvos. 2016-05-24 draudimo bendrovės sprendimu nuspręsta V. J. B. kompensuoti maitintojo netekimo iÅ¡laidas žuvus sutuoktiniui ir mokėti 211,68 Eur mėnesinę kompensacijÄ iki gyvos galvos (b. l. 184). Atsižvelgiant į tai, kad draudimo bendrovė sprendimu įsipareigojo V. J. B. periodiÅ¡kai mokėti 211,68 Eur dydžio mėnesinę kompensacijÄ iki gyvos galvos.

V. J. B. negautos pajamos nuo 2015-11-07 iki 2016-05-31 yra atlygintos. Kadangi ginčo byloje dėl mokėtinos kompensacijos pagrįstumo ir dydžio nėra, todėl Å¡ioje dalyje V. J. B. civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai. Civilinio atsakovo sprendime nurodyta, kad apskaičiuotos kompensacijos buvo mokama iki gyvos galvos, tačiau jos dydis gali kisti pradėjus nukentėjusiajai gauti naÅ¡lės pensijÄ . Konkrečiu atveju, negalima numatyti kokias konkrečiai ir kokio bÅ«tent dydžio maitintojo netekimo pensijas skirs valstybė ateityje, todėl proceso dalyviams iÅ¡lieka galimybė, atsižvelgiant į iÅ¡mokų pasikeitimus, kreiptis į teismÄ civilinio proceso tvarka dėl kitokių periodinių iÅ¡mokų nustatymo.Spręsdamas neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginimo klausimÄ , teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatomis, kurios nustato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ . Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas nenustato, todėl Pagal teismų formuojamÄ praktikÄ kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 10 000 Lt (2896,20 Eur) iki 55 244 Lt (16 000 Eur) (žuvusiojo vaikui) ir nuo 15 000 Lt (4344,30 Eur) iki 65 603 Lt (19 000 Eur) (žuvusiojo sutuoktiniui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-243-648/2015).

Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalÄ buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.254 straipsnio 2 dalį, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiÅ¡kai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumÄ atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ . CK 6.250 str. 2 d. yra įtvirtinta įstatyminė asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ visais sveikatos sužalojimo atvejais, Å¡i prievolė reiÅ¡kia atsakingo už žalÄ asmens pareigÄ atlyginti visus sužalotojo patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ , o Å¡iuo atveju draudiko – AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje pareiga atlyginti žalÄ kyla iÅ¡ draudimo sutarties ir ji ribojama draudimo iÅ¡mokos dydžiu.

Kadangi patikslintas civilinis ieÅ¡kinys virÅ¡ija maksimalios draudimo sumos dėl neturtinės žalos atlyginimo dydį, maksimaliÄ neturtinės žalos atlyginimo kompensacijÄ civilinis atsakovas jau yra atlyginęs, todėl teismas sprendžia neturtinės žalos atlyginimo priteisimo klausimÄ iÅ¡ kaltinamojo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad V. J. B. dėl sutuoktinio, o E. B. ir A. B. dėl tėvo žūties patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, dvasinį sukrėtimÄ , emocinę depresijÄ , kurie pagal CK 6.250 str. pripažįstami neturtine žala, iÅ¡reikÅ¡ta pinigais.

Nukentėjusieji nurodė, jog po to, kai sužinojo, kad žuvo sutuoktinis ir tėvas, jiems paÅ¡lijo sveikata, buvo priversti kreiptis bei gydytis pas gydytojus psichiatrus (b. l. 185, 186), paskirtas medikamentinis gydymas. V. J. B. sunkiai įsivaizduoja tolesnį gyvenimÄ be vyro, kuris visada buvo Å¡alia, palaikė moraliai sunkiais gyvenimo momentais, užjautė ir prisidėjo materialiai prie Å¡eimos gyvenimo. Artėjant senatvei, baisu likti vienai su visomis senatvės ligomis, bėdomis ir iÅ¡gyvenimais. E. B. ir A.

B., žuvus tėvui, liko naÅ¡laičiais, juos su tėvu siejo stiprus emocinis ryÅ¡ys, tėvas visada juos palaikė moraliÅ¡kai, jiems studijuojant – rėmė materialiai. Po tėvo mirties jiems pablogėjo sveikata – A. B. patyrė emocinę depresijÄ , kamuoja nemiga, gydytojo jam buvo rekomenduota daryti pertraukÄ studijose, imti akademines atostogas dėl nustatyto pasikartojančio depresinio sutrikimo, vidutinio sunkumo depresijos epizodo (b. l. 185, 187), E. B. sunku studijuoti, sunku pasirodyti ant scenos koncertų metu, susikaupti, ji iki Å¡iol lankosi pas gydytojÄ psichiatrę, skirtas medikamentinis gydymas, psichologo konsultacija (b. l. 185).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Kita vertus, neturtinė žala yra materialinis atlygis, kurį nukentėjusieji teisėtai tikisi gauti, tačiau priteisus sumÄ , kuri dėl objektyvių priežasčių negalės bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota, bus diskredituojamas paties neturtinės žalos atlyginimo instituto vaidmuo, toks sprendimas nepateisins pagrįstų nukentėjusiųjų lÅ«kesčių.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad A. V. dirba, tačiau jo vienintelis pragyvenimo Å¡altinis yra jo uždarbis – 432 Eurai per mėnesį, jis nekilnojamojo turto neturi, turi kreditorinių įsipareigojimų (b. l. 159, 161, 162, 163-165, 166, 167-168). Taigi realių galimybių atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ tokioje apimtyje, kiek to praÅ¡o nukentėjusieji, nėra. Taip pat atsižvelgtina į pozityvų kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-507/2009).

Kaltinamojo elgesys po eismo įvykio buvo pozityvus, jis iÅ¡kvietė pagalbÄ , visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir prievolę atlyginti neturtinę žalÄ . Nors kaltinamojo gynėja nurodė, kad neturtinės žalos dydis mažintinas ir į paties žuvusiojo neatsargų elgesį kelyje – jis buvo neblaivus, tamsiu paros metu nedėvėjo atÅ¡vaito. Tačiau teismas sprendžia, kad nėra pagrindo žuvusiojo elgesį vertinti kaip itin neatsargų, nes nors jis ir buvo neblaivus, neturėjo atÅ¡vaitų, tačiau keliÄ kirto per perėjÄ , gerai apÅ¡viestoje vietoje, ne jis vienas buvo įsitikinęs, kad kirsti keliÄ yra saugu, tai darė ir liudytoja, todėl teismas sprendžia, kad žuvusiojo apsvaigimas nuo alkoholio įtakos eismo įvykio kilimui neturėjo.

Be to, KET 41 punktas nustato pareigÄ pėstiesiems dėvėti atÅ¡vaitÄ einant neapÅ¡viestu kelkraščiu arba važiuojamosios dalies kraÅ¡tu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, o Å¡iuo atveju, kaip minėta, žuvusysis ėjo gerai apÅ¡viestoje vietoje per pažymėtÄ pėsčiųjų perėjÄ . Taip pat įvertintina ir tai, kad tiek A. B. tiek E. B. yra pilnamečiai asmenys, A. B. pradėjęs savarankiÅ¡kÄ gyvenimÄ , dirbantis, gauna savarankiÅ¡kų pajamų, nors dėl patirto streso jam rekomenduota daryti pertraukÄ moksluose, tačiau jis toliau dirba.

Todėl esant aptartų aplinkybių visumai, nukentėjusiųjų ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio neatitiktų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, be to, priteisus Å¡ias pinigų sumas bus nutolta nuo besiformuojančios teismų praktikos panaÅ¡iose bylose. Esant nurodytoms aplinkybėms, siekiant protingos nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme, neturtinės žalos dydis mažintinas, priteisiant iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiajai V.

J. B. 10000 Eur, E. B. ir A. B. po 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.N. V. J. B. prašė priteisti turėtas iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ , byloje pateikti pinigų priėmimo kvitai, pagrindžiantys, jog atstovavimo iÅ¡laidas sudaro 1000 Eur. Atsižvelgiant į civilinio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo suraÅ¡ymÄ , teisiamųjų posėdžių skaičių, teismas sprendžia, kad jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, todėl Å¡i suma priteistina iÅ¡ kaltinamojo nukentėjusiosios V.

J. B. naudai (BPK 106 str. 2 d.).A. V. kardomoji priemonė nepaskirta, laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo. Nuosavybės teisių apribojimas Å¡ioje byloje netaikytas. Daiktinių įrodymų byloje nėra.Teismas, vadovaudamasis BPK 297 str., 298 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., n u s p r e n d ž i a :A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ BK 281 str. 5 d. ir skirti jam bausmę - 2 (dvejus) metus laisvės atėmimo.Vadovaujantis BK 641 str., Å¡iuo nuosprendžiu paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 1 (vienerius) metus ir 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymÄ atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant bausmės atidėjimo laikotarpiu pareigÄ : - neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.Vadovaujantis BK 68 str., A. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vienerių) metų terminui.Bausmės vykdymo atidėjimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies:- priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje V. J. B. naudai žalos atlyginimÄ , mokant periodinėmis iÅ¡mokomis po 211,68 Eur kas mėnesį nuo 2016-06-01 iki gyvos galvos;- priteisti iÅ¡ kaltinamojo A. V. 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios V. J. B. naudai, po 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam nukentėjusiųjų E. B. ir A. B. naudai. N. V. J. B. praÅ¡ymÄ dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo tenkinti ir iÅ¡ A.

V. priteisti 1000 Eur (vienÄ tÅ«kstantį eurų) atstovavimo iÅ¡laidoms atlyginti.Likusioje dalyje ieÅ¡kinį atmesti. Kardomosios priemonės neskirti.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                  Jurga Vasiliauskienė