2020-10-19 Nr. BB-5246-1-01-1-01124-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutarties ir nuteistojo K. Ž. baudžiamąja byla,
Legislator headnote
AI generated2020-10-19 Nr. BB-5246-1-01-1-01124-2019-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Prokuroras nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neteisingai įvertino K. Ž. asmenybę, tai lėmė neteisingų, aiškiai per švelnių bausmių už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinės bausmės paskyrimą. Nuteistasis tik teisminio nagrinėjimo metu nusprendė visiškai prisipažinti kaltu ir tai padarė tik priremtas nenuginčijamų įrodymų, jo prisipažinimas nebuvo nuoširdus, o jo duoti parodymai nepadėjo nustatyti tiesą byloje.
Full text
Kasacinio skundo Nr. DOK-4570/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01124-2019-3
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 19 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Olego Fedosiuko, susipažinusi su Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio (Jevgenij Michailovskij) kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutarties ir nuteistojo K. Ž. baudžiamąja byla,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pakeisti nuosprendį: panaikinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymą nuteistajam K. Ž., paskirti jam pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimą penkeriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 2761 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis ir 641 straipsniu, paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šią bausmę subendrinti su nuteistajam Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą trylikai metų devyniems mėnesiams.
Prokuroras nurodo, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, neteisingai įvertino K. Ž. asmenybę, tai lėmė neteisingų, aiškiai per švelnių bausmių už atskiras nusikalstamas veikas ir galutinės bausmės paskyrimą. Nuteistasis tik teisminio nagrinėjimo metu nusprendė visiškai prisipažinti kaltu ir tai padarė tik priremtas nenuginčijamų įrodymų, jo prisipažinimas nebuvo nuoširdus, o jo duoti parodymai nepadėjo nustatyti tiesą byloje.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasatorius prašo nuteistajam K. Ž. už jam inkriminuotas dvi nusikalstamas veikas paskirti griežtesnes bausmes bei griežtesnę galutinę subendrintą bausmę. Pažymėtina, kad pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Nors kasatorius ir nurodo, kad teismai nepagrįstai konstatavo nuteistojo K. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimą bei realiai, skirdamas bausmes, į ją atsižvelgė ir tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, tačiau tai argumentuoja ne galimai padarytomis teisės aiškinimo ir taikymo klaidomis, bet pateikiant subjektyvią poziciją, kad, priešingai nei nustatė teismai, nuteistasis visiškai prisipažino kaltu ne laisvanoriškai, o jo gailėjimasis nebuvo nuoširdus, kad apeliacinės instancijos teismas nepaneigė prokuroro apeliacinio skundo argumentų, jog nuteistojo prisipažinimas nebuvo nuoširdus. Tokiais teiginiais yra iš esmės keliamas fakto klausimas. Kaltinamojo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką vertinimas kaip nuoširdaus ar nenuoširdaus yra sprendžiamas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 punktu, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Jevgenijaus Michailovskio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Eligijus Gladutis
Audronė Kartanienė
Olegas Fedosiukas