2023-10-18 Nr. AB-18311-3-62-3-01995-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-604-968/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01995-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. spalio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Beatos Martišienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. S. skundą atsakovui Jonavos rajono savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – J. D., P. M. S., M. S., A. S.) dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėja I. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. birželio 28 d. raštą Nr. 6B-14-3033 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas); 2) įpareigoti Administraciją atsakyti pareiškėjai į 2023 m. birželio 13 d. prašyme „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ nurodytą klausimą, kodėl rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėja turėtų vadovautis sodininkų bendrijos „Pašiliai“ suplanavimo projektu, bet ne generaliniu planu, atsakant į pareiškėjos užduotus klausimus; 3) įpareigoti Administraciją pateikti pareiškėjai 2023 m. birželio 13 d. prašyme prašomus dokumentus.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą skundo trūkumams pašalinti – iki 2023 m. rugpjūčio 25 d. Teismas dėl pirmojo ir antrojo skundo reikalavimų nurodė, kad iš skundo turinio ir prie jo pridėtų dokumentų nėra galimybės nustatyti, kokias teisines pasekmes pareiškėjai sukelia Raštas, kokias teises jis pažeidžia, kokių konkrečių teisinių pasekmių pareiškėja siekia skundo tenkinimo atveju. Teismas dėl trečiojo skundo reikalavimo pažymėjo, kad Administracija Rašte informavo pareiškėją, jog ji nedisponuoja prašomais dokumentais. Jei pareiškėja turi įrodymų, kad Administracija disponuoja prašomais pateikti dokumentais (jų dalimi), pasiūlyta atitinkamai patikslinti skundo aplinkybes ir pridėti turimus įrodymus, nurodyti, kokias konkrečias teisės aktų nuostatas Administracija įpareigotina vykdyti. Teismo vertinimu, skundo aplinkybės ir suformuluotas reikalavimas nėra pakankamai aiškūs, tikslūs ir konkretūs, todėl tikslintini. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundą teismui pateikė advokato padėjėja R. H., tačiau prie skundo nėra pridėti įrodymai, patvirtinantys, kad Lietuvos advokatūra yra patvirtinusi jos vienerių metų praktikos atlikimo ataskaitą. Pareiškėja skunde taip pat neišreiškė pageidavimo dėl bylos nagrinėjimo teismo posėdžio formos.

Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateikė teismui patikslintą skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti Raštą (toliau – ir pirmasis reikalavimas); 2) įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administraciją atsakyti jai į 2023 m. birželio 13 d. prašyme „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ nurodytą klausimą, kodėl rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pareiškėja turėtų vadovautis sodininkų bendrijos „Pašiliai“ suplanavimo projektu, bet ne generaliniu planu, atsakant į pareiškėjos užduotus klausimus (toliau – ir antrasis reikalavimas); 3) įpareigoti Administraciją pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymo dalį dėl dokumentų pateikimo persiųsti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms (toliau – ir trečiasis reikalavimas).

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I. S. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Raštą ir įpareigoti Administraciją atsakyti į pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašyme nurodytą klausimą, atsakant į papildomai užduotus klausimus, o skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymo dalį dėl dokumentų pateikimo persiųsti VAĮ nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms nutarė laikyti nepaduota, taip pat nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjai sumokėtą 22,50 Eur žyminį mokestį.

Teismas nustatė, kad pareiškėja 2023 m. birželio 13 d. prašymu kreipėsi į Administraciją, prašydama paaiškinti, kodėl rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą vadovautinasi sodininkų bendrijos „Pašiliai“ suplanavimo projektu, bet ne generaliniu planu, bei papildomai atsakyti į septyniuose punktuose suformuluotus klausimus, taip pat pateikti trylikoje punktų išvardytus dokumentus, kai kuriuos iš jų pateikti tuo atveju, jeigu jie yra Jonavos rajono savivaldybės dispozicijoje.

Teismas pažymėjo, jog Administracija Rašte informavo pareiškėją, kad 1987 m. sodininkų bendrijos „Pašiliai“ suplanavimo projekto korektūra buvo atlikta 1992 m. balandžio 28 d. Šis suplanavimo projektas yra patvirtintas sodų bendrijos „Pašiliai“ 1992 m. valdybos posėdžio protokolu Nr. 04.28.04 ir prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui. Dokumentų, patvirtinančių, kad šis suplanavimo projektas yra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu arba yra parengtas naujesnis generalinis planas, nėra, todėl Jonavos rajono savivaldybė juo ir vadovaujasi, rengdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą. Administracija taip pat informavo, kad Administracijos Statybos, remonto ir architektūros skyriaus archyve nėra prašomų dokumentų. Administracija pasiūlė pareiškėjai dėl minėtų dokumentų kreiptis į Lietuvos centrinį valstybės archyvą, Kauno centrinį valstybės archyvą ar Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos Jonavos skyrių.

Teismas, įvertinęs skundo turinį, suformuluotus reikalavimus ir prie skundo pridėtus dokumentus, padarė išvadą, kad pareiškėja 2023 m. birželio 13 d. prašyme Administracijai klausimų forma išreiškė abejonę dėl žemės sklypo suplanavimo projekto. Administracija Rašte iš esmės suteikė pareiškėjai informacijos ją dominančiu klausimu. Raštas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, jame nėra pareiškėjai adresuotų valinio pobūdžio nurodymų, jo panaikinimas nesukeltų pareiškėjai jokių teisinių pasekmių, todėl Raštas negali būti ginčo administracinėje byloje objektu. Pareiškėjos skunde nurodyta aplinkybė, kad prašoma informacija reikalinga kaip įrodymas bylose, kuriose ji siekia (sieks) apginti savo pažeistas teises, iš esmės nekeičia Rašto pobūdžio. Atsižvelgdamas į tai, teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Raštą kaip nenagrinėtiną teismų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Pareiškėjai išlieka teisė klausimus, suformuluotus Administracijai 2023 m. birželio 13 d. prašyme, užduoti tiesiogiai bylose, kuriose ji ketina ginti (gina) savo teises.

Teismas nurodė, kad pareiškėjos reikalavimas įpareigoti Administraciją atsakyti į 2023 m. birželio 13 d. prašyme nurodytą klausimą, kodėl rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėja turėtų vadovautis sodininkų bendrijos „Pašiliai“ suplanavimo projektu, bet ne generaliniu planu, atsakant į septyniuose punktuose papildomai suformuluotus klausimus, yra išvestinis iš reikalavimo panaikinti Raštą. Kadangi buvo atsisakyta priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Raštą, atsisakytina priimti ir skundo dalį dėl išvestinio reikalavimo įpareigoti Administraciją atsakyti į klausimus.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateiktame patikslintame skunde pakoregavo trečiąjį skundo reikalavimą, t. y. ji prašė įpareigoti Administraciją 2023 m. birželio 13 d. prašymo dalį dėl dokumentų pateikimo persiųsti VAĮ nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms. Teismas nurodė, kad pareiškėja nepaaiškino, kodėl ji pati negali pateikti prašymo dėl dokumentų pateikimo tiesiogiai institucijoms. Be to, toks reikalavimas nėra aiškus ir konkretus, nes nėra aišku, kokioms institucijoms Administracija įpareigotina persiųsti pareiškėjos prašymo dalį, kokias konkrečias VAĮ nuostatas ji įpareigotina vykdyti. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėja nepašalino 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje nustatyto skundo trūkumo, nes ji nesuformulavo reikalavimo, pagal kurį teismas galėtų priimti sprendimą, galintį sukelti atitinkamas pasekmes Administracijai ir nekeliantį abejonių dėl galimybės jį vykdyti. Dėl šios priežasties teismas nutarė skundo dalį dėl reikalavimo įpareigoti Administraciją persiųsti pareiškėjos prašymo dalį atitinkamoms institucijoms laikyti nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.).

III. Pareiškėja I. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti patikslintą skundą.

Pareiškėja, pasisakydama dėl teismo atsisakymo priimti skundo dalį dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų, teigia, kad teismo išvados yra nepagrįstos ir šališkos, todėl neteisėtos ir pažeidžiančios pareiškėjos teisę kreiptis į teismą dėl teisingos informacijos gavimo iš valstybės institucijų bei teisę į tiesą. Teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turėjo išankstinį nusistatymą, nes skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Administracija Rašte iš esmės suteikė pareiškėjai informaciją ją dominančiu klausimu. Tokia teismo išvada yra ne tik šališka, bet ir nepagrįsta jokiais įrodymais, argumentais bei nesuderinama su pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis bei pateiktais argumentais. Be to, teismas, nurodydamas, kad pareiškėjai išlieka teisė užduoti klausimus kitose bylose, iš esmės pripažino, kad pareiškėja negavo atsakymų į užduotus klausimus. Rašto panaikinimas sukeltų pareiškėjai teisines pasekmes, nes būtų atsakyta į jos užduotus klausimus, o ir iš valstybės institucijų gauta informacija sukeltų pasekmes, nes sudarytų prielaidas pareiškėjai veiksmingai gintis: pareiškėjai nepalankūs teismų sprendimai buvo priimti klaidingos informacijos pagrindu (žinomai melagingi liudytojo parodymai, žinomai melaginga eksperto išvada, žinomai neteisingas vertimas, dokumentų arba daiktinių įrodymų suklastojimas), ir tai sudaro teisines prielaidas procesui atnaujinti.

Pareiškėja, pasisakydama dėl teismo sprendimo skundo dalį dėl trečiojo reikalavimo laikyti nepaduota, tvirtina, jog tam, kad Administracija galėtų atsakyti į pareiškėjos užduotus klausimus, ji privalėjo disponuoti pareiškėjos prašomais pateikti dokumentais. Administracija, rengdama Raštą, privalėjo gauti iš valstybės institucijų informaciją, vadovaudamasi „vieno langelio“ principu. Administracija, Rašte nurodydama, kad ji nedisponuoja prašomais dokumentais, ir pasiūlydama kreiptis į kitas įstaigas, pažeidė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalį. Be to, pagal pasikeitusį teisinį reguliavimą – Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 12 punktą, projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius, todėl Administracija privalėjo pati persiųsti pareiškėjos prašymą atitinkamoms institucijoms, o ne siūlyti tai padaryti pareiškėjai. Administracija, kaip valstybinė institucija, perėmusi teises iš kitų valstybinių institucijų, geriau žino, kokios institucijos disponuoja pareiškėjos prašomais dokumentais, todėl pareiga nurodyti konkrečias institucijas kyla ne pareiškėjai, o viešąjį administravimą vykdančioms institucijoms. Pareiškėjai nereikia aiškintis, kodėl ji negali pati pateikti prašymą dėl dokumentų pateikimo tiesiogiai institucijoms, nes tokia jos pareiga neįtvirtinta nė viename teisės akte.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 5 d. nutarties, kuria nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu ir pareiškėjos skundo dalį dėl trečiojo reikalavimo laikyti nepaduota, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra viena pagrindinių asmens teisių, pripažįstama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje ir 13 straipsnyje, tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles.

Pareiškėja 2023 m. rugpjūčio 24 d. pateiktame patikslintame skunde, be kita ko, prašė: 1) panaikinti Raštą (pirmasis reikalavimas); 2) įpareigoti Administraciją atsakyti jai į 2023 m. birželio 13 d. prašyme „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ nurodytą klausimą, kodėl rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą, pareiškėja turėtų vadovautis sodininkų bendrijos „Pašiliai“ suplanavimo projektu, bet ne generaliniu planu, atsakant į pareiškėjos užduotus klausimus (antrasis reikalavimas); 3) įpareigoti Administraciją pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymo dalį dėl dokumentų pateikimo persiųsti VAĮ nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms (trečiasis reikalavimas).

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog jau skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, kad Raštas yra informacinio pobūdžio ir nesukelia pareiškėjai teisinių pasekmių. Teismas atsisakė priimti skundo dalį dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o patikslinto skundo dalį dėl trečiojo reikalavimo laikė nepaduota (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Atsižvelgus į tai, kad Raštu buvo atsakyta į pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymą, kuriame ji suformulavo klausimus (apie teisinį reguliavimą, sodininkų bendrijos „Pašiliai“ teritorijos suplanavimo aplinkybes ir pan.), į kuriuos prašė atsakyti, ir išvardijo dokumentus, kuriuos prašė pateikti, konstatuotina, jog antrasis ir trečiasis reikalavimai yra išvestiniai iš pirmojo reikalavimo panaikinti Raštą. Todėl patikslinto skundo dalies dėl antrojo ir trečiojo reikalavimų priėmimas tiesiogiai priklauso nuo to, ar yra pagrindas priimti patikslinto skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju patikslinto skundo priėmimo stadijoje akivaizdu, jog Raštas yra informacinio pobūdžio dokumentas ir jis nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Vertindama pareiškėjos atskirojo skundo, kuriuo prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui, o tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (žr., pvz., LVAT 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2023 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-133-1188/2023). Vis dėlto, skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo, o teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). Be to, pagal bendrąją taisyklę administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-410-438/2016; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-738-143/2016; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017).

Minėta, kad Raštu buvo atsakyta į pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymą, kuriame ji suformulavo klausimus, į kuriuos prašė atsakyti, ir išvardijo dokumentus, kuriuos prašė pateikti. Iš skunde ir patikslintame skunde teismui išdėstytų argumentų matyti, kad, pateikdama Administracijai minėtą prašymą, pareiškėja siekė pasinaudoti teise gauti informaciją, kuri įtvirtinta, be kita ko, Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme, taip siekė gauti išvardytus dokumentus. Aptartos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad Raštu buvo užbaigta pareiškėjos 2023 m. birželio 13 d. prašymo nagrinėjimo administracinė procedūra. Ta aplinkybė, kad pareiškėjos prašyme suformuluoti reikalavimai yra susiję su informacijos ir dokumentų pateikimu, savaime nereiškia, kad Raštas, kuriuo atsakyta į šį prašymą, yra informacinio pobūdžio dokumentas, nesukeliantis teisinių padarinių, ir todėl jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes ginčai dėl teisės gauti informaciją (informacijos laisvės) ir duomenis pažeidimo gali būti nagrinėjami teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniuose teismuose (Teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatymo 18 str. 1 p., VAĮ 14 str., ABTĮ 3 str. 1 d. ir 17 str. 1 d. 1 p.).

Vadinasi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti skundo dalį dėl pirmojo reikalavimo ir išvestinio iš jo (antrojo) reikalavimo ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas taip pat nepagrįstai laikė nepaduotu patikslinto skundo dalį dėl trečiojo reikalavimo ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teisėjų kolegija, atsakydama į kitus atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo (prašymo, pareiškimo) atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo. Skundo priėmimo stadijoje nėra sprendžiama dėl materialiosios teisės ar įstatymų saugomų interesų turėjimo, t. y. negalima atsisakyti priimti skundo dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybės, susijusios su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, turi būti analizuojamos bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Jei bylos nagrinėjimo metu nustatoma, kad besikreipęs teisminės gynybos asmuo neturėjo materialiosios reikalavimo teisės arba tokia teisė išnyko, ši aplinkybė yra reikšminga teismui priimant byloje atitinkamą procesinį sprendimą dėl bylos baigties (žr., pvz., LVAT 2011 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-321/2011, 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-303-556/2020).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Administracija Rašte iš esmės suteikė pareiškėjai informaciją ją dominančiu klausimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl pareiškėjos reikalavimų pagrįstumo (ginčo esmės), nors negalėjo to daryti skundo priėmimo stadijoje, todėl pareiškėjos pretenzijos atskirajame skunde šiuo aspektu yra pagrįstos. Tačiau ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas skundo priėmimo stadijoje nepagrįstai pasisakė dėl pareiškėjos teisės į reikalavimo patenkinimą ir nemotyvavo šiame kontekste padarytų išvadų, savaime nepagrindžia pareiškėjos teiginių apie pirmosios instancijos teismo šališkumą ir nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo ir objektyvumo reikalavimus.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo, panaikinus skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – priimti jos patikslintą skundą. Pareiškėjos reikalavimas apeliacinės instancijos teismui priimti jos patikslintą skundą negali būti patenkintas: skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, o apeliacinės instancijos teismas tik patikrina pirmosios instancijos teismo priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumą atskiruoju skundu apibrėžtose ribose. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą, netikrina, ar egzistuoja visos procesinės prielaidos, būtinos skundui priimti, ir ar neegzistuoja jokių procesinių kliūčių, dėl kurių skundas negali būti priimtas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl pirmojo ir antrojo reikalavimų ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, taip pat nepagrįstai laikė nepaduota patikslinto skundo dalį dėl trečiojo reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjos 2023 m. rugpjūčio 24 d. patikslinto skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos I. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos I. S. 2023 m. rugpjūčio 24 d. patikslinto skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė