10ce550c-e7ab-4ee7-bc7e-a1f6ec3608bd · Kauno apygardos teismas

?Pranešėjas (-a) ………………………Civilinė byla Nr. e2A-451-259/2020 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06902-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1;2.1.2.6;2.6.1.6.1;3.1.7.6;3.3.1.20 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. balandžio 2 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Raimondo Buzelio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ ir atsakovės R.

V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Dignalita“ ieÅ¡kinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Timber construction group“, R. V. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė UAB „Dignalita“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį 2019 m. gegužės 10 d. patikslinusi, prašė: pripažinti negaliojančia 2018 m. vasario 2 d. paskolos sutartį Nr. 20180202-01, sudarytÄ tarp BUAB „Timber construction group“ ir R.

V., ir restitucijos netaikyti; priteisti iš atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi UAB „Timber construction group“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tigesta“. Faktiškai bankroto procedūras vykdė UAB „Tigesta“ įgaliotas asmuo - bankroto administratorė R. V. 2018 m. vasario 2 d. BUAB „Timber construction group“, atstovaujama bankroto administratorės R. V., ir R.

V. sudarė paskolos sutartį Nr. 20180202-01 (toliau - Paskolos sutartis), pagal kuriÄ R. V. suteikė 29000,00 Eur tikslinę paskolÄ BUAB „Timber construction group“. Nurodyto dydžio paskola buvo suteikta tam, kad bankrutuojanti įmonė galėtų pagal 2016 m. kovo 21 d. lizingo sutartį Nr. D201603F-2694 iÅ¡ lizingo davėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo iÅ¡pirkti automobilį Mercedes Benz GL350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti jo einamÄ jį remontÄ bei privalomÄ techninę apžiÅ«rÄ .

IeÅ¡kovė yra BUAB „Timber construction group“ kreditorė su 690 296,32 Eur dydžio kreditoriniu reikalavimu. Paskolos sutarties sudarymo faktas ieÅ¡kovei tapo žinomas 2018 m. rugpjūčio 6 d. IeÅ¡kovės nuomone, Paskolos sutartis yra neteisėta ir turi bÅ«ti panaikinta LR CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana), nes ji pažeidžia tiek ieÅ¡kovės, kaip bankrutuojančios įmonės kreditorės, tiek ir visų kitų kreditorių, teises ir teisėtus interesus. Sudarytos Paskolos sutarties 4 punktu buvo nustatyta suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo tvarka, pagal kuriÄ BUAB „Timber construction group“ įsipareigojo pirmumo eile visas bet kokios rÅ«Å¡ies lėšas (iÅ¡skyrus gautas iÅ¡ Garantinio fondo), gautas vykdant bankroto procedÅ«ras, skirti paskolos grÄ Å¾inimui pagal Paskolos sutartį.

Tokiu bÅ«du atsakovė BUAB „Timber construction group“, bÅ«dama nemoki, suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių, t. y. atsakovei R. V.. Be to, sudaryta Paskolos sutartis yra ekonomiÅ¡kai nenaudinga nei bankrutuojančiai įmonei, nei jos kreditoriams. Sudarius Paskolos sutartį ir už jos pagrindu gautas paskolos lėšas iÅ¡pirkus minėtÄ automobilį, buvo tik padidinti skoliniai įsipareigojimai, o pats automobilio iÅ¡pirkimas nelaikytinas ekonomiÅ¡kai naudingu, nes nėra žinoma tiksli tokio turto vertė, be to, eksploatuojamas automobilis nuolat nuvertėja.

Už paskolos lėšas iÅ¡pirktu automobiliu naudojosi iÅ¡imtinai bankroto administratorė R. V., tai darė savo asmeniniams poreikiams, dėl ko iÅ¡pirkto automobilio vertė taip pat sumažėjo. Sudarant Paskolos sutartį buvo akivaizdus jos Å¡alių nesÄ Å¾iningumas, nes atsakovės BUAB „Timber construction group“ įgaliota atstovė - bankroto administratorė R. V., ginčijamÄ Paskolos sutartį sudarė pati su savimi, kas taip pat sÄ lygoja jos panaikinimÄ minėtu pagrindu. Be to, ieÅ¡kovės nuomone, Paskolos sutartis pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas, dėl to turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia LR CK 1.80 straipsnio pagrindu.

Sudarant Paskolos sutartį buvo pažeistas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, pagal kurį yra draudžiama įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ bankrutuojančios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka ir kt.

Taip pat buvo pažeistas Ä®BÄ® 35 straipsnio nuostatos, nustatančios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę, nes ginčijamu sandoriu buvo sudarytos iÅ¡imtinai privilegijuotos sÄ lygos atsakovei R. V. atgauti skolÄ bei įgyti pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus kreditorius. IeÅ¡kovė laiko, kad pripažinus Paskolos sutartį negaliojančia, restitucija neturėtų bÅ«ti taikoma, nes R. V., kaip bankroto administratorė, vykdžiusi BUAB „Timber construction group“ bankroto procesÄ , asmeniÅ¡kai suteikdama savo pačios administruojamai bankrutuojančiai įmonei itin didelio dydžio paskolÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiavo jai suteiktu specialiu bankroto administratorės statusu, sÄ moningai pažeidė visų kreditorių teises.

2. Atsakovė R. V. su patikslintu ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodė, kad nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų pripažinti Paskolos sutartį negaliojančia LR CK 6.66 straipsnio pagrindu (actio Pauliana). Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų actio Pauliana instituto taikymui yra tai, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises. Tačiau Paskolos sutarties sudarymas nepažeidė ir negalėjo pažeisti BUAB „Timber construction group“ kreditorių teisių, pirmiausia, dėl tos priežasties, kad už suteiktÄ paskolÄ buvo iÅ¡pirkta transporto priemonė, kurios vertė iÅ¡pirkimo dienai buvo beveik 20 000,00 Eur didesnė nei iÅ¡pirkimo kaina.

IÅ¡pirkus transporto priemonę ir jÄ pardavus bankroto proceso metu, bÅ«tų ne tik sugrÄ Å¾inta jos paskolinta suma, bet bankrutuojančiai įmonei bÅ«tų likusi 20 000,00 Eur suma, kuri bÅ«tų buvusi panaudota kreditorių reikalavimams patenkinti. Tai liudija atliktas retrospektyvinis automobilio Mercedes Benz GL350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertinimas, kuriuo nustatyta, kad pirmojo BUAB „Timber construction group“ kreditorių susirinkimo metu, jo vertė buvo 39 000,00 Eur. Automobilio pardavimui bankroto proceso metu buvo bÅ«tinas kreditorių sutikimas, tačiau UAB „Dignalita“ kreditorių susirinkimuose dėl nežinomų priežasčių balsavo prieÅ¡ transporto priemonės pardavimÄ .

Tai, kad ginčijama Paskolos sutartimi nėra pažeidžiami BUAB „Timber construction group“ kreditorių interesai, patvirtina ir ta aplinkybė, kad suteikta paskola yra beprocentinė, neapsunkinta jokiu įkeitimu ar laidavimu, ji jokios asmeninės naudos iš paskolos suteikimo negavo. Tai, kad ginčijamos Paskolos sutarties sudarymas bei jos pagrindu gautomis piniginėmis lėšomis atliktas automobilio išpirkimas iš lizingo bendrovės nepažeidė bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų, jau yra konstatavęs ir Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje.

Atsakovė nesutinka ir su ieÅ¡kovės praÅ¡ymu dėl restitucijos netaikymo, tuo atveju jeigu Paskolos sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia.. Patenkinus ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl restitucijos netaikymo, susiklostytų situacija, kad ji „padovanojo“ automobilį bankrutuojančiai bendrovei, o pastaroji, vykdant bankroto procedÅ«ras, pardavusi minėtÄ transporto priemonę ir gavusi daugiau piniginių lėšų už parduotÄ automobilį skirtų visas pinigines lėšas kreditorių finansiniams reikalavimams dengti, t. y. bankrutuojanti bendrovė nepagrįstai praturtėtų 29 000 Eur suma.

Tuo tarpu jos padėtis nepagrįstai pablogėtų, nes ji realiai netektų 29 000 Eur, kas Å¡iuo atveju laikytina nesÄ Å¾ininga, nes Paskolos sutartis buvo sudaroma bÅ«tent bankrutuojančios įmonės interesams. Todėl ieÅ¡kovės siÅ«lomas restitucijos netaikymo modelis ne tik nesugrÄ Å¾intų Å¡alių į pradinę padėtį (kas ir yra restitucijos esmė), bet ir nepagrįstai pablogintų jos turtinę padėtį.

3. Atsakovė BUAB „Timber construction group“ su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir paskirti ieÅ¡kovei 5 000 Eur dydžio baudÄ už piktnaudžiavimÄ procesinėmis teisėmis, sÄ moningai klaidinant teismÄ bei reiÅ¡kiant visiÅ¡kai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį. Atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad 2016 m. kovo 21 d. UAB „Timber construction group“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas sudarė lizingo sutartį D201603F-2694, kurios pagrindu atsakovei buvo perduotas laikinai naudotis/valdyti automobilis Mercedes Benz GL350, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Timber construction group“ įsipareigojo laiku mokėti einamÄ sias lizingo įmokas. UAB „Timber construction group“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , Danske Bank A/S Lietuvos filialas pateikė praneÅ¡imÄ dėl minėtos lizingo sutarties nutraukimo bei turto grÄ Å¾inimo. Susisiekus su Danske Bank A/S Lietuvos filialu paaiÅ¡kėjo, jog yra galimybė iÅ¡pirkti minėtÄ automobilį pagal lizingo sutartį anksčiau laiko, sumokėjus 27 645,04 Eur sumÄ . Ä®vertinusi transporto priemonės likutinę vertę bei peržiÅ«rėjusi vieÅ¡ai prieinamus skelbimus, bankroto administratorė R.

V. nustatė, kad automobilio Mercedes Benz GL350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė siekia apie 48 000,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad turto iÅ¡pirkimo kaina buvo žymiai mažesnė nei iÅ¡perkamo turto vertė, ekonomiÅ¡kai naudingesnis sprendimas buvo minėtÄ transporto priemonę iÅ¡pirkti iÅ¡ lizingo bendrovės, kadangi jį vėliau realizavus bankroto proceso metu, gautų lėšų suma virÅ¡ys paskolos sumÄ ir tokiu bÅ«du didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių finansiniai reikalavimai.

Kadangi BUAB „Timber construction group“ neturėjo piniginių lėšų automobilio iÅ¡pirkimui, todėl jam iÅ¡pirkti reikalingÄ sumÄ , be jokių palÅ«kanų, savo rizika, paskolino atsakovė R. V. Automobilį iÅ¡pirkus, bankrutuojanti įmonė atliko jo einamÄ jÄ techninę priežiÅ«rÄ , apdraudė ir jį naudojo savo veikloje daugiau nei metus. Bankroto proceso metu automobilis parduotas nebuvo dėl kreditorės UAB „Dignalita“ sÄ moningo trukdymo tai padaryti. Tai, kad sprendimas iÅ¡pirkti iÅ¡ lizingo bendrovės automobilį, tam pasiskolinant piniginių lėšų, nelaikytinas pažeidžiančiu kreditorių interesus tiesiogiai konstatavo ir Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančia 2018 m. vasario 2 d. paskolos sutartį Nr. 20180202-01, sudarytÄ tarp BUAB „Timber construction group“ ir R. V.; taikė restitucijÄ - įpareigojo BUAB „Timber construction group“ grÄ Å¾inti R. V. 29 000 Eur sumÄ ; priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovių lygiomis dalimis po 881,25 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės R.

V. 326,50 Eur nesumokėto žyminio mokesčio dalį ir 9,27 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

5. Teismas nustatė, kad 2018 m. vasario 2 d. BUAB „Timber construction group“, atstovaujama bankroto administratorės R. V., ir R. V. sudarė Paskolos sutartį Nr. 20180202-01, pagal kuriÄ : R. V. suteikė 29 000,00 Eur tikslinę paskolÄ BUAB „Timber construction group“ (Paskolos sutarties 2.1 punktas); paskola buvo suteikta tam, kad bankrutuojanti įmonė galėtų iÅ¡pirkti pagal 2016 m. kovo 21 d. lizingo sutartį Nr. D201603F-2694 iÅ¡ lizingo davėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti jo einamÄ jį remontÄ bei privalomÄ techninę apžiÅ«rÄ (Paskolos sutarties 2.3 punktas); paskola buvo suteikta be palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma (Paskolos sutarties 3.1 punktas); BUAB „Timber construction group“ įsipareigojo pirmumo eile visas lėšas, gautas vykdant bankroto procedÅ«ras (lėšas gautas pardavus paskolos gavėjo turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kojus skolas iÅ¡ paskolos gavėjų debitorių bei kitų gautinų sumų, iÅ¡skyrus lėšas gautas iÅ¡ Garantinio fondo), skirti paskolos grÄ Å¾inimui pagal sutartį (administravimo lėšos) (Paskolos sutarties 4.2 punktas).

6. Teismas nurodė, kad Transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. H 636 791 patvirtina, kad nuo 2018 m. vasario 12 d. automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra BUAB „Timber construction group“, t. y. minėtas automobilis buvo iÅ¡pirktas iÅ¡ Danske Bank A/S Lietuvos filialo. Pateikti įvairÅ«s mokėjimo dokumentai (UAB „MBworkshop“ PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros; UAB „Mersida“ PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros; ir kt.) liudija, kad automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užregistravus BUAB „Timber construction group“ vardu, buvo atlikta jo techninė priežiÅ«ra, automobilis buvo apdraustas ir t.t.

7. Kauno apygardos teismas 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, patvirtino UAB „Timber construction group“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, kad vienas didžiausių bankrutuojančios įmonės kreditorių yra UAB „Dignalita“ (patvirtinto pradinio reikalavimo dydis – 571 312,93 Eur, o Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtinto patikslinto reikalavimo dydis – 690 296,32 Eur). UAB „Verslavita“ Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. VN-19-039A liudija, kad automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė (vertės nustatymo dienÄ â€“ 2019 m. vasario 27 d.) yra 39 000,00 Eur.

8. Teismas, įvertinęs byloje surinktų faktinių duomenų visetÄ sprendė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju nėra bÅ«tinųjų sÄ lygų viseto actio Pauliana instituto taikymui. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo atveju, ieÅ¡kovė UAB „Dignalita“ turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į skolininkÄ BUAB „Timber construction group“. Tokia ieÅ¡kovo reikalavimo teisė yra patvirtinta Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 14 d. ir 2018 m. gruodžio 19 d. nutartimis, kurios priimtos civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019. Nurodytos faktinės aplinkybės liudija, kad egzistuoja pirmoji actio Pauliana instituto taikymo sÄ lyga.

9. Tačiau teismas sprendė, jog nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, liudijančių, jog ginčijama Paskolos sutartis pažeidė UAB „Dignalita“, ar kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, teises bei teisėtus interesus.

10. Teismo vertinimu, ginčijama paskolos sutartimi atsakovas BUAB “Timber construction group“ prisiėmė naujÄ 29 000,00 Eur dydžio skolinį įsipareigojimÄ naujam kreditoriui - atsakovei R. V.. Tačiau Å¡io įsipareigojimo pagrindu gautos piniginės lėšos buvo panaudotos Paskolos sutarties 2.3 punkte numatytam konkrečiam tikslui - iÅ¡ lizingo davėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, už 27 645,04 Eur sumÄ , iÅ¡pirkti automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atlikti techninę priežiÅ«rÄ , apdrausti.

Minėto automobilio vertė 2019 m. vasario 27 d. buvo 39 000,00 Eur, kas reiÅ¡kia, kad automobilio vertė jo iÅ¡pirkimo dienÄ (2018 m. vasario 2 d.) realiai buvo dar didesnė. IÅ¡ to seka, kad naujas 29 000,00 Eur skolinis įsipareigojimas sudarė sÄ lygas BUAB “Timber construction group“ į savo balansÄ gauti 39 000,00 Eur vertės turtÄ , kurį realizavus bei paskolos davėjai (R. V.) grÄ Å¾inus paskolintÄ sumÄ , likusį suma (civilinės bylos nagrinėjimo momentu – 10 000,00 Eur) bÅ«tų panaudota visų (tame tarpe ir UAB „Dignalita“) bankrutuojančios įmonės kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

11. Teismas konstatavo, kad Paskolos sutarties sudarymas bei jį lydinčio sandorio (automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡pirkimo iÅ¡ lizingo bendrovės) sudarymas buvo ekonomiÅ¡kai naudingas tiek BUAB “Timber construction group“, tiek ir visiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams, dėl jo bankrutuojančios įmonės turimų įsipareigojimų/turimo turto balansas ne pablogėjo, o prieÅ¡ingai - pagerėjo. Tai atitinka ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatas, kurios suteikia teisę bankrutuojančiai įmonei vykdyti Å«kinę komercinę (bet kokios formos) veiklÄ , jeigu tokios veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius.

12. Teismo vertinimu, ginčijamo sandorio naudingumÄ tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek jos kreditoriams, patvirtina ir 2016 m. kovo 21 d. lizingo sutarties Nr. D201603F-2694 nuostatų sisteminė analizė. Lizingo sutarties 17.1.7 punktas numatė, kad bankas (t.y. Danske Bank A/S Lietuvos filialas) turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti lizingo sutartį prieÅ¡ terminÄ jeigu klientas (t.y. UAB „Timber construction group“) tampa nemokus, jam iÅ¡keliama bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla, priimamas sprendimas likviduoti klientÄ arba klientai vieÅ¡ai ar bankui pareiÅ¡kia, kad jis nevykdys sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus lizingo sutartį 17.1.1-17.1.15 punktuose nustatyta tvarka ir terminais, bankui lizingo sutarties pagrindu sumokėtos sumos negrÄ Å¾inamos, o Å¡alių susitarimu kliento sumokėti eiliniai mokėjimai laikomi kliento bankui sumokėtu mokesčiu už naudojimÄ si turtu nuo turto perdavimo klientui momento iki sutarties nutraukimo dienos (lizingo sutarties 17.5.1 punktas). IÅ¡ to seka, kad BUAB „Timber construction group“ nepasinaudojus lizingo sutarties 17.5.3 punkte numatyta teise iÅ¡pirkti automobilį iÅ¡ lizingo bendrovės, tiek bankrutuojanti įmonė, tiek ir jos kreditoriai, bÅ«tų netekę ženklios (civilinės bylos nagrinėjimo momentu – 10 000,00 Eur) pinigų sumos, kas Å¡iuo atveju nebÅ«tų nei ekonomiÅ¡kai naudinga, nei atitiktų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.

13. Teismas pažymėjo ir tai, kad Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, jau yra konstatavęs (nutarties 5 psl.), jog aplinkybė, kad bankroto administratorius (t. y. R. V.), nustačiusi, jog lizinguojamo turto (t.y. automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡pirkimo kaina yra mažesnė už tokio turto vertę, priėmė sprendimÄ iÅ¡pirkti šį turtÄ , tam pasiskolindama lėšų, nesudaro pagrindo jos veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius kreditorių interesus. Tokie Kauno apygardos teismo konstatuoti faktai turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai ir prieÅ¡ingai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

14. Teismas nenustatęs antrosios bÅ«tinosios sÄ lygos actio Pauliana instituto taikymui, t. y. pripažinęs, kad ginčijama Paskolos sutartis nepažeidė ieÅ¡kovės UAB „Dignalita“ ar kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teisių ir teisėtų interesų, sprendė, jog nėra sÄ lygų jos pripažinti negaliojančia LR CK 6.66 straipsnyje numatytu pagrindu.

15. Teismas taip pat konstatavo, kad ginčijamos Paskolos sutarties sudarymas neprieÅ¡tarauja tuo metu galiojančioms imperatyvioms Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatoms, kurios numato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, iÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

16. Teismas pažymėjo, jog prieÅ¡ingai, nei kad teigia ieÅ¡kovė, ginčijama Paskolos sutartimi jokios finansinės prievolės nebuvo įvykdytos. Paskolos sutartimi BUAB „Timber construction group“ prisiėmė visiÅ¡kai naujÄ finansinį įsipareigojimÄ visiÅ¡kai naujam kreditoriui - pareigÄ grÄ Å¾inti paskolos davėjai R. V. pastarosios paskolintÄ 29 000,00 Eur sumÄ , kuri buvo panaudota iÅ¡pirkti automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ lizingo bendrovės tam, kad bankrutuojanti įmonė gautų turtÄ , kurio vertė didesnės nei iÅ¡pirkimo kaina.

Teismo vertinimu, minėtÄ teisės normÄ galimai galėjo pažeisti tik vėliau sekęs, ginčijamos Paskolos sutarties sudarymÄ lydintis sandoris - automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡pirkimas iÅ¡ lizingo bendrovės, tačiau Å¡io sandorio ieÅ¡kovė neginčijo, jo panaikinti neprašė. Tokio sandorio teisėtumas gali bÅ«ti patikrintas BUAB “Timber construction group“ bankroto proceso metu.

17. Tačiau teismas, įvertinęs bylos medžiagos visetÄ bei ginčijamos Paskolos sutarties nuostatas sprendė, kad ji pažeidė imperatyvius Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio reikalavimus, dėl ko yra niekinė ir negaliojanti (CK 1.80 straipsnis).

18. Teismas nustatė, kad pagal ginčijamos Paskolos sutarties 4.2 punktÄ , BUAB „Timber construction group“ įsipareigojo pirmumo eile visas lėšas, gautas vykdant bankroto procedÅ«ras (lėšas gautas pardavus paskolos gavėjo turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kojus skolas iÅ¡ paskolos gavėjų debitorių bei kitų gautinų sumų, iÅ¡skyrus lėšas gautas iÅ¡ Garantinio fondo), skirti paskolos grÄ Å¾inimui pagal sutartį (administravimo lėšos). Sudarytos Paskolos sutarties 4.3 punktas įpareigojo BUAB „Timber construction group“ bet kokias lėšas gautas bankroto procedÅ«rų metu, per 5 dienas nuo jų gavimo dienos, pervesti į paskolos davėjo (atsakovės R.

V.) sÄ skaitÄ , kol bus grÄ Å¾inta visa paskolos suma. Be to, ginčijamos Paskolos sutarties 4.5 punktas nustatė dar didesnės apimties įpareigojimus bankrutuojančiai įmonei - jeigu paskolos gavėjo bankroto byla, iÅ¡kelta Kauno apygardos teismo 2017-11-24 nutartimi c.b. Nr. B2-1986-221/2017, nutraukiama LR Ä®monių bankroto įstatyme nustatyta tvarka ar paskolos gavėjo paskirtÄ bankroto administratorių atstatydina bankroto bylÄ nagrinėjantis Kauno apygardos teismas LR Ä®monių bankroto įstatyme numatytais pagrindais, paskolos gavėjas visÄ paskolos sumÄ privalo grÄ Å¾inti paskolos davėjui nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki įsiteisės nutartis dėl bankroto bylos nutraukimo arba įsiteisės nutartis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

19. Teismas vertino, kad iš šių Paskolos sutarties nuostatų (ypač 4.5 punkto) yra akivaizdu, kad Paskolos sutartimi naujam BUAB „Timber construction group“ kreditoriui - R. V. - buvo suteikta išskirtinė (privilegijuota) padėtis visų kitų (ankstesnių) kreditorių atžvilgiu, taip pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsnio nuostatas, susijusias su kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka bankroto proceso metu.

20. Teismas pažymėjo, kad palikus galioti ginčijamÄ Paskolos sutartį, atsižvelgiant į tai, kad UAB „Tigesta“ (o kartu ir bankroto administratorė R. V.) Kauno apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, jau yra atstatydinta iÅ¡ BUAB „Timber construction group“ bankroto administratorės pareigų, teisinę galiÄ Ä¯gytų ir turėtų bÅ«ti įgyvendinamas bÅ«tent Paskolos sutarties 4.5 punktas. Tokiu bÅ«du akivaizdžiai bÅ«tų pažeisti tiek Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnio reikalavimai, tiek visų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesai, nes paskolos grÄ Å¾inimui bÅ«tų naudojamos bet kokios rÅ«Å¡ies lėšos, gautos BUAB „Timber construction group“ bankroto proceso metu.

21. Teismas taip pat konstatavo, kad pripažinus paskolos sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymų nuostatoms, restitucija turi bÅ«ti taikoma, nes prieÅ¡ingu atveju vienas iÅ¡ atsakovų - BUAB „Timber construction group“ - nepagrįstai praturtėtų kito atsakovo - R. V. - sÄ skaita (bankrutuojančiai įmonei liktų 29 000,00 Eur paskolos suma), o pastarosios padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, nes jai nebÅ«tų grÄ Å¾inta tai, kas buvo perduota pagal negaliojančiu pripažintÄ sandorį. Todėl teismas įpareigojo atsakovę BUAB „Timber construction group“ grÄ Å¾inti R. V. 29 000,00 Eur sumÄ , gautÄ pagal negaliojančiu pripažintÄ sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis).

22. Teismas laikė, kad pripažinus Paskolos sutartį niekine ir negaliojančia, ieÅ¡kovės patikslinto ieÅ¡kinio pagrindinis reikalavimas buvo patenkintas visiÅ¡kai, dėl ko ieÅ¡kovė turi teisę gauti visų turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡ atsakovų, o atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidos nėra atlyginamos (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Teismas sprendė, jog restitucijos taikymo/netaikymo klausimas laikytinas iÅ¡vestiniu (Å¡alutiniu), pripažinus ginčijamÄ sandorį negaliojančiu jis priklauso iÅ¡imtinai teismo kompetencijai, parenkant tiek restitucijos bÅ«dÄ , tiek jos sÄ lygas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai 23. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „Dignalita“ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 23.1. Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvuojamÄ ja dalimi, kuria teismas pripažino, kad ginčijama sutartis nepažeidė UAB „Dignalita“ ar kitų kreditorių teisių bei teisėtų interesų.

Apeliantas laiko, kad teismas klaidingai vertino sudaryto sandorio sukeltas pasekmes bankrutuojančio juridinio asmens kreditoriams. Apeliantės nuomone, tikslinės paskolos sutarties sudarymas ir lydinčio sandorio -automobilio iÅ¡pirkimo sandorio sudarymas, buvo nuostolingas juridiniam asmeniui ir jo kreditoriams, o atsakovė R. V., atstovaudama abi sandorio Å¡alis, prieÅ¡ priimdama sprendimÄ skolinti pinigines lėšas, dar labiau padidinant bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimus, kurias vėliau panaudojo turto iÅ¡pirkimui, privalėjo įvertinti turto likvidavimo laikÄ , turto likvidacinę vertę ir prieiti iÅ¡vados, ar buvo naudingiau suteikti paskolÄ ir iÅ¡pirkti turtÄ , kurį vėliau realizavus įvykdyti prievolę pagal paskolÄ ar grÄ Å¾inti lizingo davėjui turtÄ ir bendrovei gauti sumÄ virÅ¡ijančiÄ kredito davėjo reikalavimÄ (skirtumÄ ).

Å iuo atveju iÅ¡samus ekonominis nei paskolos suteikimo nei turto iÅ¡pirkimo sandorių vertinimas neatliktas. Byloje nėra BUAB „Timber construction group“ sudaryto įsipareigojimų/turimo turto balansų prieÅ¡ ir po sandorių sudarymo. Dar daugiau, BUAB „Timber construction group“ Å«kinės veiklos po bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdo. R. V., priimdama sprendimÄ suteikti paskolÄ lizinguojamam turtui iÅ¡pirkti, bÅ«dama savo srities profesionalė, apdairi ir rÅ«pestinga, privalėjo atitinkamai įvertinti aplinkybę, kad bendrovė gaus pinigines lėšas tik realizavus turtÄ , o turto realizavimas gali užsitęsti (kas tiesiogiai turi įtakos ir turto vertės mažėjimui), nes bendrovė turi ne tik įgyti bankrutavusio juridinio asmens statusÄ , turto pardavimo tvarkai turi pritarti ir kreditorių susirinkimas.

Akivaizdu, kad bankroto administratoriaus atstovė ir tuo pačiu paskolos davėja R. V. neįvertino, kaip sudaromas ginčo sandoris įtakos kreditorių ir bendrovės interesus laiko atžvilgiu. Kitas reikÅ¡mingas aspektas, kurį atsakovai turėjo įvertinti - lizingo dalyko vertė. Apeliantė neginčija, kad už transporto priemonę buvo iÅ¡mokėta lizingo davėjui didesnė dalis nei buvo likusi. Tačiau laiko, kad BUAB „Timber Construction group“ bÅ«tų buvusi geresnėje padėtyje nei sudarius paskolos sutartį ir transporto priemonę iÅ¡pirkus, nes lizingo davėjas atsiėmęs lizingo dalykÄ bÅ«tų nustatęs turto vertę ir grÄ Å¾inęs bendrovei turto vertės ir likusių įsipareigojimų skirtumÄ .

Remiantis teismų aiÅ¡kinimu, kad lizingo davėjui bet kokiu atveju kiltų pareiga grÄ Å¾inti didesnės turto vertės nei dėl sutarties nutraukimo patirti nuostoliai skirtumÄ , apeliantės nuomone, ginčo sandoris bendrovei ir jos kreditoriams buvo ekonomiÅ¡kai nuostolingas, nes turto vertė nuo tada, kai turtas turėjo bÅ«ti perduotas lizingo davėjui, sumažėjo, bendrovė atstovaujama bankroto administratoriaus patyrė papildomas transporto priemonės iÅ¡laikymo iÅ¡laidas (2 246 Eur draudimas, 2 930 Eur remontas, 363 Eur vertinimas), bendrovė bankroto metu įgijo didelės apimties įsipareigojimus, kurių vykdymas (taikius restitucijÄ ) turėtų neigiamos įtakos visų kreditorių teisėms atgauti kuo didesnį kreditorinių reikalavimų patenkinimÄ ir bendrovė galimai per šį laikotarpį jau bÅ«tų gavusi pinigines lėšas iÅ¡ lizingo davėjo, kuriomis bÅ«tų dengiami įsipareigojimai kreditoriams. 23.2.

Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo motyvu, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi (civ. b. Nr. B2-329-221/2019) konstatuoti faktai turi prejudicinę reikšmę nagrinėjamai bylai ir priešingai negali būti aiškinami. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi, kuria buvo sprendžiamas bankroto administratorės UAB „Tigesta“ atstatydinimo klausimas, nenagrinėtas klausimas dėl Paskolos ir automobilio išpirkimo sandorių teisėtumo, sudarymo pagrindo, aplinkybių, galimų kreditorių teisių pažeidimo ir turinio, nes toks klausimas nebuvo keliamas ir nebuvo įrodinėjimo dalykas 2018 m. rugsėjo 17 d. prašyme.

Be to, R. V. nebuvo įtraukta proceso dalyviu ir jos, kaip fizinio asmens, veiksmų teisėtumo teismas nevertino ir nepasisakė. Kauno apygardos teismas, jei ir pasisakė apie bankroto administratorės veiksmus, susijusius su lizinguojamo turto iÅ¡pirkimu, paskolinant tam lėšas, nekonstatavo fakto apie 2018 m. vasario 2 d. sutarties Nr. 20180202-01 ir jos sÄ lygų teisėtumÄ ar neteisėtumÄ . Minėta nutartis dėl bankroto administratorės atstatydinimo neskundžiama ir tai užkerta keliÄ priimtos nutarties motyvų teisėtumo peržiÅ«rėjimui apeliacinės instancijos teisme.

Atsižvelgiant į tai, jog Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartyje sandorių (paskolos sutarties ir automobilio iÅ¡pirkimo sutarties) vertinimas nebuvo įrodinėjimo dalykas ir R. V. nedalyvavo byloje jokiu procesiniu statusu, nėra pagrindo remtis Å¡ia nutartimi kaip turinčia prejudicinę galiÄ . 23.3. Paskolos sutarties 4 punktu atsakovai susitarė dėl įsipareigojimų paskolos davėjui tenkinimo tvarkos. Laikytina, kad paskolos sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka pažeidžia tiek iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tiek bankroto proceso metu atsiradusių kreditorių interesus.

Prioriteto vienam iÅ¡ kreditorių suteikimas negali bÅ«ti laikomas teisingu ir sÄ Å¾iningu kitų kreditorių atžvilgiu, nes tokiu susitarimu sumažinamos BUAB „Timber construction group“ kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimÄ . Apeliantės nuomone, laikytina, kad CK 6.66 straipsnio antroji sÄ lyga buvo įrodyta. 23.4. Pirmos instancijos teismas, vertindamas sandorio atitikimÄ imperatyvioms įstatymo normoms, neatsižvelgė ir neįvertino, kad Paskolos sutartis buvo sudaryta to paties asmens - R.

V., kaip BUAB „Timber Construction group“ atstovaujančio bankroto administratorės UAB „Tigesta“ atstovės, ir kaip fizinio asmens. Pagal CK 2.134 straipsnio 1 dalį, atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais. Apeliantės nuomone, Paskolos sandoris pripažintinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir CK 2.134 straipsnio pagrindu. 23.5.

Teismas nepagrįstai taikė restitucijÄ , nes Å¡iuo atveju, apeliantės nuomone, restitucijos taikymas prieÅ¡tarautų vieÅ¡ajam interesui, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams. Sandoris buvo sudarytas R. V., kaip fizinio asmens ir kaip BUAB „Timber Construction group“ atstovo. Sudarytu sandoriu bankrutuojantis juridinis asmuo įgijo didelės vertės įsipareigojimÄ (29 000 Eur), o piniginės lėšos pagal sutartį turėjo bÅ«ti panaudotos lydinčio sandorio vykdymui - automobiliui iÅ¡pirkti.

Nors paskola buvo beprocentė, apeliantė laiko, kad piniginių lėšų panaudojimas - transporto priemonės iÅ¡pirkimas nebuvo naudingas kreditoriams ir juridiniam asmeniui, o naudÄ iÅ¡ lydinčio sandorio gavo R. V.. Apeliantės nuomone, R. V., siekdama asmeninės naudos - naudotis prabangia transporto priemone, priėmė sprendimÄ suteikti paskolÄ bankrutuojančiai bendrovei iÅ¡pirkti transporto priemonę Mercedes Benz. R. V. Å¡ia transporto priemone intensyviai naudojosi visÄ laikotarpį nuo turto perėmimo iki 2019 m. lapkričio 6 d.

Atsižvelgiant į byloje pateiktÄ transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. VN- 19-039A 4.6.1.3 punktÄ matyti, kad laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 31 d. iki 2019 m. vasario 27 d., t. y. per 9 mėnesius transporto priemonės nuvertėjimas sudaro apie 3 420 Eur. Taigi, transporto priemonė nuo laikotarpio kada privalėjo buvo perduota lizingo davėjui (2017 m. sausio 25 d.) iki teismo sprendimo priėmimo dienos (2019 m. lapkričio 28 d.) nuvertėjo mažiausiai 8 360 Eur. Apeliantės nuomone, R. V. turi prisiimti atsakomybę už nepakankamÄ atsakingumÄ ir rÅ«pestingumÄ tinkamai neįvertinus didelės vertės sandorio sudarymo nuostolingumo ir bÅ«tinumo.

Atsižvelgus į aplinkybę, kad R. V. intensyviai naudojosi prabangia transporto priemone restitucijos taikymas neatitiktų sÄ Å¾iningumo, teisingumo principų. 23.6. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ abiejų atsakovių. IeÅ¡kovė byloje teikė praÅ¡ymÄ priteisti iÅ¡laidas tik iÅ¡ atsakovės R. V.. Atsakovė R. V. yra įgaliotas bankroto administratorės UAB „Tigesta“ asmuo, kuris faktiÅ¡kai vykdo BUAB „Timber construction group“ bankroto administravimo procedÅ«ras, atlieka bendrovės vadovo funkcijas.

R. V., atstovaudama juridinį asmenį, priėmė sprendimÄ ir sudarė ginčijamÄ sandorį su pačia savimi. Laikoma, kad atsakovės BUAB „Timber construction group“ teisminė pozicija Å¡ioje byloje buvo sÄ lyginė, nes bendrovė bylos nagrinėjimo metu buvo atstovaujama UAB „Tigesta“, kuriai vadovauja, taip pat įgaliotu asmeniu yra paskirta ta pati R. V. Dar daugiau, tik nuo R. V. veiksmų priklausė sudaromo sandorio sÄ lygos, kurios pažeidžia ne tik visų bendrovės kreditorių, tačiau ir pačios bendrovės interesus, todėl visÄ atsakomybę dėl patirtų su teisminiu procesu iÅ¡laidų, įskaitant turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas turėtų prisiimti tik R.

V. Atsižvelgiant į tai, jog bendrovė, atstovaujama įgalioto asmens R. V., ir taip dėl ginčijamo sandorio patiria finansinius nuostolius, bÅ«tų nesÄ Å¾ininga ir neteisinga dar ir turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų naÅ¡tÄ perkelti atsakovei BUAB „Timber construction group„ kas neabejotinai įtakotų ir visų kreditorių interesus siekiant kuo didesnio kreditorinių reikalavimų patenkinimo.

24. Apeliaciniame skunde atsakovė R. V. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 24.1. Pirmosios instancijos teismas pripažinęs Paskolos sutartį negaliojančia, klaidingai taikė Ä®BÄ® 35 straipsnio nuostatas, kurios imperatyviai reglamentuoja kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarkÄ , ir neatsižvelgė į Ä®BÄ® 36 straipsnį, kuris reglamentuoja administravimo iÅ¡laidas ir kuris turėjo bÅ«ti taikomas Å¡iuo atveju.

Ä®BÄ® 36 straipsnis nustato, kas yra administravimo iÅ¡laidos ir kokia tvarka jos apmokamos. Pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo iÅ¡laidos, kurios mokamos iÅ¡ įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų (gautų pardavus įmonės turtÄ , įskaitant ir įkeistÄ , įmonei grÄ Å¾intų skolų, Å«kinės komercinės veiklos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). BUAB „Timber construction group“ bankroto bylÄ nagrinėjantis Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, konstatavo, kad R.

V. suteiktos paskolos lėšos laikytinos administravimo iÅ¡laidomis. Å ia nutartimi konstatuoti faktai turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai ir prieÅ¡ingai negali bÅ«ti aiÅ¡kinami (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Ginčijamoje Paskolos sutartyje taip pat grÄ Å¾intinos lėšos įvardintos kaip „administravimo lėšos“, o administravimo lėšos, kaip nurodyta Ä®BÄ® 36 straipsnyje ir Paskolos sutartyje, yra apmokamos pirmiausia, ir mokamos iÅ¡ įmonės visų rÅ«Å¡ių lėšų. 24.2.

Pirmosios instancijos teismas formuoja klaidingÄ praktikÄ , kai bankroto administratoriaus paskolintos lėšos bankroto administravimui gali bÅ«ti traktuojamos Ä®BÄ® 35 straipsnio prasme. Bankrutuojančios įmonės daugeliu atveju neturi lėšų, reikalingų bankroto procesams vykdyti, todėl bankroto administratoriai skolina savo lėšas tam, kad bÅ«tų už kÄ vykdyti bankroto procedÅ«ras. Lėšų paskolinimas turi bÅ«ti įforminamas pasiraÅ¡ant paskolos sutartį. Nei juridinis, nei fizinis asmuo, žinodamas, kad bankrutuojančiai bendrovei paskolintų lėšų iÅ¡ karto neatgaus, o su kreditoriniu reikalavimu teks stoti į įmonės kreditorių eilę, nesutiks bendrovei skolinti lėšų.

Tokiu atveju bankroto procedÅ«ra ne tik kad gali strigti, bet ir apskritai sustoti. BÅ«tų neprotinga bei nesÄ Å¾ininga traktuoti, kad bankroto administratoriaus paskolintoms lėšoms galėtų bÅ«ti taikomas Ä®BÄ® 35 straipsnis. MinėtÄ aplinkybę pripažino ir pats teismas skundžiamame teismo sprendime nurodydamas, kad „ kad pripažinus Paskolos sutartį negaliojančia ir taikius restitucijÄ , tai savaime nereiÅ¡kia, kad R. V. padėtis tampa analogiÅ¡ka (trečios eilės) kreditorių, kurių reikalavimai atsirado iki BUAB „Timber construction group“ bankroto bylos iÅ¡kėlimo, padėčiai.“ Nors teismas traktavo, kad ginčijamos Paskolos sutarties 4.5 punktas nustatė dar didesnės apimties įpareigojimus bankrutuojančiai įmonei, tačiau protinga ir sÄ Å¾ininga, kad bankroto administratorius paskolina savo lėšas tol, kol jis administruoja konkrečiÄ bankrutuojančiÄ Ä¯monę, o kai tam tikrais atvejais bankrutuojančiÄ Ä¯monę perimus administruoti kitam bankroto administratoriui, jis taip pat gali suteikti beprocentę paskolÄ savo administruojamai įmonei, t. y. naudoti savo lėšas. 24.3.

Bankroto administratorius nesuteikė sau privilegijų arba bankrutuojanti įmonė neįgavo didesnės apimtiems įpareigojimų, kadangi ginčijamos Paskolos sutarties Å¡alys į sutartį tik įtraukė Ä®BÄ® 36 straipsnio 6 dalies nuostatas, kurios numato, kad „kai administratorius atstatydinamas esant nebaigtoms bankroto procedÅ«roms, pavedimo sutartis nutraukiama ir administratoriui priklausantis atlyginimas iÅ¡mokamas, kai atstatydintas administratorius perduoda įmonės turtÄ ir dokumentus naujai paskirtam administratoriui, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo turto ir dokumentų perdavimo akto pasiraÅ¡ymo dienos.“ Ä®statymų leidėjas konkrečiai suformulavo sÄ lygÄ , kad jei bankroto administratorius pakeičiamas, su juo turi bÅ«ti nedelsiant atsiskaitoma.

Kadangi bankroto administratorė paskolino savo asmenines lėšas, kad vyktų bankroto procesas, ir po atstatydinimo ji nebeadministruoja minėtos bankrutuojančios įmonės, paskola, kaip numato Ä®BÄ® nuostatos, turi bÅ«ti nedelsiant grÄ Å¾inta. Tokia sÄ lyga nedaro paskolos sutarties negaliojančios ar prieÅ¡taraujančios įstatymui. 24.4. Skundžiamo sprendimo motyvuojančioje dalyje teismas pasisakė, kad restitucija turi bÅ«ti taikoma iÅ¡ administravimo lėšų, bet teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad restitucija turi bÅ«ti taikoma iÅ¡ administravimo lėšų.

Palikus galioti teismo sprendimÄ atsakovės padėtis nepagrįstai pablogėtų, t. y. atsakovė, vykdydama jai Ä®BÄ® įstatymų nustatytas funkcijas ir tam panaudojusi savo asmenines lėšas, netektų 29 000 Eur. Tai laikytina neteisėta ir nesÄ Å¾ininga atsakovės atžvilgiu. Be to, atsakovė jokio atlygio už suteiktÄ paskolÄ neėmė, t. y. nenustatė palÅ«kanų, o tiesiog gera valia paskolino pinigines lėšas bankrutuojančiai bendrovei, kad bÅ«tų galima kaip įmanoma daugiau pinigų surinkti bendrovės kreditorių finansiniams reikalavimams padengti.

Å iuo atveju ieÅ¡kovė siekia ne tik pasipelnyti iÅ¡ automobilio pardavimo (automobilio vertė yra didesnė nei paskolos suma), bet ir nesÄ Å¾iningai pasisavinti atsakovės paskolintas pinigines lėšas. 24.5. Pagrindinis ieÅ¡kovės reikalavimas buvo ne tik pripažinti paskolos sutartį negaliojančia, bet ir netaikyti restitucijos. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys buvo patenkintas iÅ¡ dalies, bei taikant restitucijÄ , pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino, kuris ieÅ¡kovės reikalavimas buvo pagrindinis, ir atitinkamai klaidingai konstatavo, kad ieÅ¡kovės pagrindinis reikalavimas buvo patenkintas visiÅ¡kai, dėl ko be pagrindo visas teisines iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ atsakovių.

25. IeÅ¡kovė UAB „Dignalita“ atsiliepime į atsakovės R. V. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 25.1. Atsakovė R. V. klaidina teismÄ deklaruodama, kad bankroto administratorė suteikė paskolÄ bankrutuojančiam juridiniam asmeniui. Paskola buvo sudaryta ne su BUAB „Timber construction group“ paskirtu bankroto administratoriumi UAB „Tigesta“ , tačiau su fiziniu asmeniu R. V., kuri veikė kaip UAB „Tigesta“ įgaliotas asmuo. Nors R.

V. veikė kaip atstovas pagal įstatymÄ , ji privalėjo vengti interesų konflikto ir nesudaryti tokio sandorio, kuris prieÅ¡tarautų atstovaujamojo BUAB „Timber construction group“ interesams. Be to, ginčijamÄ sandorį bankroto administratoriaus įgaliota atstovė, atstovaudama bankrutuojantį juridinį asmenį, sudarė ženkliai virÅ¡ydama Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 1 d. nustatytÄ administravimo iÅ¡laidų sÄ matÄ (2 000 Eur). R. V. neįrodė, kad prievolė ginčo sandorio metu atitiko administravimo iÅ¡laidų taip kaip apibrėžta Ä®BÄ® 36 straipsnyje sÄ vokÄ .

Vien aplinkybė, kad ginčo sandorio sudarymo metu nebuvo patvirtinta didesnė nei 2 000 Eur bankroto administravimo iÅ¡laidų sÄ mata, kreditoriai apie sandorio sudarymÄ nežinojo, bankroto administratorius į teismÄ dėl iÅ¡laidų virÅ¡ijančių teismo nustatytų iÅ¡laidų sÄ matÄ nesikreipė, net ir vėliau kreditoriai Å¡ių iÅ¡laidų nepatvirtino, bankroto proceso metu atsirado visa eilė kitų kreditorių, suponuoja iÅ¡vadÄ , kad ginčo sutartyje numatyta atsiskaitymo su R. V. tvarka pažeidžia proporcingumo principÄ , neužtikrina kreditorių, įskaitant ir bankroto proceso metu atsiradusių, lygiateisiÅ¡kumo principo įgyvendinimÄ , yra nesuderinama su CK 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu imperatyvu veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus. 25.2.

Apeliantė nepagrįstai skunde nurodo, jog pirmos instancijos teismas, taikydamas restitucijÄ , turėjo nustatyti, kad 29 000 Eur suma R. V. turi bÅ«ti grÄ Å¾inama iÅ¡ administravimo iÅ¡laidų sÄ matos. BylÄ nagrinėjęs teismas neturi kompetencijos spręsti dėl bankrutuojančio juridinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumo. Kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka ir eilė yra reglamentuota Ä®BÄ®. Apeliantės skola neturi savaime bÅ«ti pripažinta administravimo iÅ¡laidomis.

Dėl administravimo iÅ¡laidų tvirtinimo sprendžia kreditorių susirinkimas ir bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas. 25.3. Teismas, spręsdamas dėl sandorio negaliojimo, ex officio sprendžia ir restitucijos taikymo klausimÄ . IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės reikalavimo netenkinimas negali turėti įtakos bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo apimčiai.

26. Atsakovė R. V. atsiliepime į ieÅ¡kovės UAB „Dignalita“ apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, patenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 26.1. Ginčijamo sandorio naudingumo kreditoriams vertinimas buvo atliktas, tik didysis kreditorius UAB „Dignalita“ sÄ moningai neleidžia pardavinėti automobilio bankroto procese, tuo darydamas tiesioginę žalÄ mažiesiems kreditoriams. Bankrutuojanti bendrovė neturėjo piniginių lėšų automobilio iÅ¡pirkimui.

Piniginių lėšų iÅ¡pirkti lizinguojamÄ automobilį be jokios naudos sau ir be jokių palÅ«kanų, bankrutuojančiai įmonei paskolino administratorius. Beprocentine ir neapdrausta jokiu įkeitimu ar laidavimu paskola, administratoriaus sÄ skaita bankrutuojanti įmonė naudojasi jau virÅ¡ metų. Nors ieÅ¡kovė teigia, kad administratorius, pažeisdamas įstatymus iÅ¡pirko automobilį, bet iki Å¡iol nepateikė jokių įrodymų ir toliau visais įmanomais bÅ«dais neleidžia parduoti automobilio bei siekia jį taikos sutarties pagrindu perimti sau.

Dar daugiau, ieÅ¡kovė, teikdama teismui tvirtinti taikos sutartį bankroto byloje apskritai nenurodo, kad ketina minėtÄ automobilį parduoti, dėl ko darytina iÅ¡vada, kad buvęs vadovas visais įmanomais bÅ«dais siekia perimti naudoti sau automobilį, kuris administratoriaus sÄ skaita ir siekiu veikti BUAB „Timber construction group“ kreditorių interesais, Å¡iÄ dienÄ priklauso BUAB „Timber construction group“, o ne Bankui. 26.2. Nors apeliantė skunde teigia, kad automobilis bėgant laikui nuvertėja, bet tuo pačiu ji savo dominuojančiais balsais kreditorių susirinkimuose tris kartus balsavo, kad automobilis nebÅ«tų pardavinėjamas ir atitinkamai toliau nuvertėtų.

Remiantis retrospektyvine turto vertinimo ataskaita matyti, jog transporto priemonė kiekvienÄ mėnesį dėl senėjimo nuvertėja 380 Eur be PVM, todėl dėl apeliantės atsisakymo pardavinėti minėtÄ automobilį BUAB „Timber construction group“ kreditoriai kiekvienÄ mėnesį patiria žalÄ . Apeliantė UAB „Dignalita“, neleisdamas pardavinėti turto ir ginčydamas paskolÄ , už kuriÄ buvo iÅ¡pirktas automobilis, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir siekia nepagrįstai praturtėti atsakovės R.

V. sÄ skaita. 26.3. Apeliantė neteisi, teigdama, jog R. V. nauda pasireiÅ¡kė tuo, kad ji naudojosi automobiliu. Kauno apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-806-221/2018, nurodė, kad įstatymas bankroto administratorei nedraudžia naudoti bankrutuojančios įmonės turto (Ä®BÄ® 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas) ir pareiÅ¡kėja (apeliantė) nepateikė įrodymų, kad ginčo automobilį bankroto administratorė naudoja ne su BUAB „Timber construction group“ bankroto procesu susijusiais reikalais.

PrieÅ¡ingai, bankrutuojanti įmonė sutaupė lėšų transportui, nes turėjo galimybę naudotis automobiliu bankroto procese. Minėtiems bankroto administratoriaus veiksmams (automobilio naudojimui bankroto procese) pritarė ir didysis kreditorius (78,8 proc. kreditorinio reikalavimų), nes net tris kartus balsavo kreditorių susirinkimuose prieÅ¡ automobilio pardavimÄ . 26.4. IeÅ¡kovė dėl paskolos sutarties jau ne kartÄ kreipėsi į bankroto bylÄ nagrinėjantį teismÄ , įrodinėjo sudarytos paskolos sutarties nesÄ Å¾iningumÄ .

Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. B2-806-221/2018, kurioje nurodė „Visgi aplinkybė, kad bankroto administratorė, nustačiusi, jog lizinguojamo turto iÅ¡pirkimo kaina yra mažesnė už turto vertę, priėmė sprendimÄ iÅ¡pirkti šį turtÄ , tam paskolindama lėšų, nesudaro pagrindo jos veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius kreditorių interesus <...>“. Kitaip tariant, Kauno apygardos teismas įvertinęs faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimÄ (Ä®BÄ® 36 straipsnio 2 dalis) nustatė, jog bankroto administratorius siekė apsaugoti BUAB „Timber construction group“ ir jos kreditorių interesus, todėl iÅ¡pirko automobilį ir tam pritarė.

Taigi, nagrinėjant bylÄ jau egzistuoja prejudicinis faktas, kad sudarydamas paskolos sutartį bankroto administratorius veikė kreditorių interesais. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateiktų apeliacinių skundų argumentus.

28. Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl paskolos sutarties, suteiktos nemokiai bankrutuojančiai bendrovei, pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio pagrindais, ieÅ¡kovei įrodinėjant, jog paskolos sutartis pažeidė bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, taip pat ginčas dėl restitucijos (ne)taikymo ribų ir bÅ«do, ginčijamÄ ` sutartį pripažinus negaliojančia.

29. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog 2016 m. kovo 21 d. UAB „Timber construction group“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialas sudarė lizingo sutartį D201603F-2694, kurios pagrindu bendrovei buvo perduotas valdyti automobilis Mercedes Benz GL350, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o UAB „Timber construction group“ įsipareigojo laiku mokėti einamÄ sias lizingo įmokas. Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi UAB „Timber construction group“ iÅ¡kelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Tigesta“.

Bendrovės bankroto procedÅ«roms vykdyti buvo paskirta UAB „Tigesta“ įgaliotas asmuo - bankroto administratorė R. V. UAB „Timber construction group“ iÅ¡kėlus bankroto bylÄ , Danske Bank A/S Lietuvos filialas bankrutuojančiai bendrovei pateikė praneÅ¡imÄ dėl sudarytos lizingo sutarties nutraukimo bei automobilio grÄ Å¾inimo lizingo bendrovei. Bendrovė su Danske Bank A/S Lietuvos filialu suderino galimybę iÅ¡pirkti minėtÄ automobilį pagal lizingo sutartį anksčiau laiko, bendrovei sumokėjus 27 645,04 Eur sumÄ .

Byloje nustatyta, jog 2018 m. vasario 2 d. BUAB „Timber construction group“, atstovaujama bankroto administratorės R. V., ir fizinis asmuo R. V. sudarė paskolos sutartį Nr. 20180202-01, pagal kuriÄ R. V. suteikė 29000 Eur tikslinę paskolÄ BUAB „Timber construction group“ (Paskolos sutarties 2.1 punktas); paskola buvo suteikta tam, kad bankrutuojanti įmonė galėtų iÅ¡pirkti pagal 2016 m. kovo 21 d. lizingo sutartį Nr. D201603F-2694 iÅ¡ lizingo davėjo Danske Bank A/S Lietuvos filialo automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), atlikti jo einamÄ jį remontÄ bei privalomÄ techninę apžiÅ«rÄ (Paskolos sutarties 2.3 punktas); paskola buvo suteikta be palÅ«kanų už naudojimÄ si paskolos suma (Paskolos sutarties 3.1 punktas); BUAB „Timber construction group“ įsipareigojo pirmumo eile visas lėšas, gautas vykdant bankroto procedÅ«ras (lėšas gautas pardavus paskolos gavėjo turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kojus skolas iÅ¡ paskolos gavėjų debitorių bei kitų gautinų sumų, iÅ¡skyrus lėšas gautas iÅ¡ Garantinio fondo), skirti paskolos grÄ Å¾inimui pagal sutartį (administravimo lėšos), (Paskolos sutarties 4.2 punktas).

30. Bankrutuojančios bendrovės kreditorė UAB „Dignalita“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl paskolos sutarties pripažinimo negaliojančia CK 6.66 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio pagrindais, byloje įrodinėjant, jog paskolos sutartis pažeidė bankrutuojančios bendrovės kreditorių interesus, suteiktos paskolos grÄ Å¾inimo tvarka suteikė pirmenybę vienam iÅ¡ kreditorių, t. y. atsakovei R. V., paskola yra ekonomiÅ¡kai nenaudinga nei bankrutuojančiai įmonei, nei jos kreditoriams, jos pagrindu iÅ¡pirkus minėtÄ automobilį, buvo tik padidinti skoliniai įsipareigojimai kreditoriams. IeÅ¡kovė siÅ«lė sutartį pripažinus negaliojančia, netaikyti restitucijos.

31. Kauno apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies: pripažino negaliojančia 2018 m. vasario 2 d. paskolos sutartį Nr. 20180202-01, sudarytÄ tarp BUAB „Timber construction group“ ir R. V. CK 1.80 straipsnio pagrindu; taikė restitucijÄ - įpareigojo BUAB „Timber construction group“ grÄ Å¾inti R. V. 29 000 Eur sumÄ ; paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas, reikalavimÄ pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu atmetė, nenustatęs, jog jis pažeidė UAB „Dignalita“, ar kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, teises bei teisėtus interesus, teismas sprendė, jog paskolos suteikimas buvo ekonomiÅ¡kai naudingas tiek BUAB “Timber construction group“, tiek ir visiems bankrutuojančios įmonės kreditoriams, dėl jo bankrutuojančios įmonės turimų įsipareigojimų/turimo turto balansas ne pablogėjo, o prieÅ¡ingai - pagerėjo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia ieÅ¡kovė ir atsakovė. IeÅ¡kovės esminiai apeliacinio skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas be pagrindo atmetė reikalavimÄ pripažinti paskolos sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu, kadangi byloje paskolos sutarties sudarymas ir lydinčio sandorio - automobilio iÅ¡pirkimas buvo nuostolingas bendrovei ir jos kreditoriams; R. V., atstovaudama abi sandorio Å¡alis, pažeidė CK 2.134 straipsnio 1 dalį, todėl sandoris pripažintinas prieÅ¡taraujančiu imperatyvioms įstatymo normoms ir CK 2.134 straipsnio pagrindu; paskolos sutartyje numatyta atsiskaitymo tvarka pažeidžia tiek iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tiek bankroto proceso metu atsiradusių kreditorių interesus, todėl laikytina, kad CK 6.66 straipsnio antroji sÄ lyga buvo įrodyta; nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo motyvu, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutartimi (civ. b.

Nr. B2-329-221/2019) konstatuoti faktai turi prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamai bylai; teismas nepagrįstai taikė restitucijÄ , nes teismo nustatytas restitucijos bÅ«das prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajam interesui, sÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams; teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi iÅ¡laidas iÅ¡ abiejų atsakovių, jos priteistinos tik iÅ¡ atsakovės R. V. Atsakovė R. V. skundÄ grindžia tais argumentais, jog teismas neteisingai aiÅ¡kino ir taikė Ä®BÄ® 35 straipsnio nuostatas pripažįstant paskolos sutartį negaliojančia; teigia, jog R.

V. suteiktos paskolos lėšos laikytinos administravimo išlaidomis, Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, konstatavo, kad R. V. suteiktos paskolos lėšos laikytinos bendrovės administravimo išlaidomis, tai yra prejudicinis faktas šioje byloje; skundžiamo sprendimo motyvuojančioje dalyje teismas pasisakė, kad restitucija turi būti taikoma iš administravimo lėšų, bet teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad restitucija turi būti taikoma iš administravimo lėšų; teismas be pagrindo visas teisines išlaidas priteisė iš atsakovių.

Dėl reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu 32. Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Å io actio Pauliana instituto paskirtis - ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ .

Atsižvelgiant į tai, actio Pauliana instituto taikymas reiÅ¡kia tam tikrÄ sutarties laisvės principo apribojimÄ . Pripažinti sandorį negaliojančiu minėtu pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos CK 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visetui, tam, kad bÅ«tų užkirstas kelias galimam kreditoriaus piktnaudžiavimui Å¡iuo institutu ir nepagrįstam skolininko teisių suvaržymui. Suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aiÅ¡kiai iÅ¡skirtos actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygos: (1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę; (2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; (3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; (4) nėra suėjęs vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas; (5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; (6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas; (7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, 47 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-278-469/2019, 37 punktas).

33. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog byloje nebuvo nustatytos visos bÅ«tinos sÄ lygos pripažinti paskolos sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu. IÅ¡ byloje pateiktų įrodymų visumos teisėjų kolegija nustatė, jog R. V. suteikė nemokiai bankrutuojančiai bendrovei 29 000 Eur paskolÄ tolesnei bendrovės veiklai vykdyti – lizinguojamo automobilio iÅ¡pirkimui iÅ¡ lizingo bendrovės. Paskola buvo panaudota pagal jos paskirtį (Paskolos sutarties 2.3 punktas) už 27645,04 Eur sumÄ iÅ¡pirkti automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat atlikti jo techninę priežiÅ«rÄ , apdrausti. Å io automobilio vertė 2019 m. vasario mėnesį buvo 39 000 Eur (byloje esanti UAB „Verslavita“ Kilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. VN-19-039A). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ginčo paskolos suteikimas – gavimas atitiko tuo metu galiojusio LR Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 5 punkto nuostatas, kurios suteikia teisę bankrutuojančiai įmonei vykdyti Å«kinę komercinę (bet kokios formos) veiklÄ , jeigu tokios veiklos rezultatas mažina įmonės balanse apskaitomus nuostolius.

Apeliantės „Dignalita“ teiginius apie padarytÄ Å¾alÄ bendrovei ir jos kreditoriams paneigia ir galimas 2016 m. kovo 21 d. lizingo sutarties nutraukimas, jei atsakovė R. V. bÅ«tų atsisakiusi suteikti paskolÄ bendrovei ir Å¡i neturėjusi galimybės iÅ¡pirkti automobilio. IÅ¡ 2016 m. kovo 21 d. lizingo sutarties Nr. D201603F-2694 17.1.7 punkto nuostatų matyti, jog lizingo davėjas Danske Bank A/S Lietuvos filialas turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti lizingo sutartį prieÅ¡ terminÄ jeigu UAB “Timber construction group“) tampa nemoki, jai iÅ¡keliama bankroto ar restruktÅ«rizavimo byla.

Bankui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukus lizingo sutartį nurodomu pagrindu, sutartyje įtvirtinta, jog bankui lizingo sutarties pagrindu sumokėtos sumos negrÄ Å¾inamos, o Å¡alių susitarimu kliento sumokėti eiliniai mokėjimai laikomi kliento bankui sumokėtu mokesčiu už naudojimÄ si automobiliu nuo jo perdavimo bendrovei momento iki sutarties nutraukimo dienos (sutarties 17.5.1 punktas). Komentuojamos sutarties nuostatos leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog BUAB “Timber construction group“ nepasinaudojus 2016 m. kovo 21 d. lizingo sutarties 17.5.3 punkte numatyta teise iÅ¡pirkti automobilį iÅ¡ lizingo bendrovės, bankrutuojanti įmonė ir kartu jos kreditoriai bÅ«tų netekę dalies turto, sumažėjęs bendrovės mokumas ir galimybė atsiskaityti su kreditoriais.

Pirmosios instancijos teismas byloje padarė teisingÄ ir įrodymų visuma pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tikslinės paskolos nemokiai bendrovei suteikimas jos mokumo nesumažino, jokios finansinės žalos bankrutuojančiai bendrovei ir jos kreditoriams nesukėlė. Teisėjų kolegija sutinka su teismo sprendimo iÅ¡vadomis, jog bendrovė tokiu bÅ«du įgijo nuosavybės teise materialųjį turtÄ už mažesnę kainÄ , nei buvo to turto vertė jo įgijimo dienÄ . Teisėjų kolegija atmeta apeliantės „Dignalita“ apeliacinio skundo argumentus, jog ginčo paskolos sutarties sudarymas buvo savaime nuostolingas bendrovei ir jos kreditoriams, jog paskolos suteikimas padidino bankrutuojančios bendrovės įsipareigojimus, buvo ekonomiÅ¡kai nuostolingas, o įgyto turto vertė, jį eksploatuojant ir laikui praėjus, sumažėjo.

Teisėjų kolegija nustatė, jog bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės UAB „Dignalita“ užimtos pozicijos bendrovės bankroto proceso metu bankrutuojančios bendrovės kreditoriai nepriėmė sprendimo kuo greičiau parduoti turimÄ bendrovės turtÄ â€“ automobilį „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodomos aplinkybės paneigia apeliantės „Dignalita“ argumentus, jog turimas bendrovės automobilis nuvertėjo ir dėl to kalta bendrovei paskolÄ suteikusi R. V.

34. Teisėjų kolegija nustatė, jog Kauno apygardos teismas įsiteisėjusioje 2018 m. spalio 12 d. nutartyje (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-329-221/2019), yra konstatavęs, jog aplinkybė, kad bendrovės bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo (t.y. R. V.), pasiskolindama lėšų lizinguojamo turto (t.y. automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iÅ¡pirkimui, pagrįstai priėmė sprendimÄ iÅ¡pirkti šį turtÄ , tam pasiskolindama lėšų, todėl sprendė, jog Å¡ie veiksmai nesudaro pagrindo tokius jos veiksmus vertinti kaip pažeidžiančius bendrovės ir jos kreditorių interesus. Å iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino turinčia prejudicinę reikÅ¡mę nagrinėjamoje byloje ir ja vadovavosi, priimant teismo sprendimÄ , pagrįstai.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad paskolos sutartis pažeidė UAB „Dignalita“ ar kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus, bei jog paskolos sutarties bankrutuojanti bendrovė neprivalėjo sudaryti. Teisėjų kolegija Å¡ios nutarties 33 ir 34 pastraipose nurodomais motyvais atmeta apeliantės UAB „Dignalita“ apeliacinio skundo argumentus, jog teismas nepagrįstai atmetė reikalavimÄ pripažinti paskolos sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu.

36. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl UAB „Dignalita“ apeliaciniame skunde nurodomų teiginių, jog bankroto administratorės įgaliotas asmuo R. V., prieÅ¡ suteikdama paskolÄ bendrovei, privalėjo įvertinti iÅ¡perkamo turto likvidavimo laikÄ , turto likvidacinę vertę ir prieiti iÅ¡vados, ar buvo naudingiau suteikti paskolÄ ir iÅ¡pirkti turtÄ , kurį vėliau realizavus įvykdyti prievolę pagal paskolÄ ar grÄ Å¾inti lizingo davėjui turtÄ ir bendrovei gauti sumÄ virÅ¡ijančiÄ kredito davėjo reikalavimÄ (skirtumÄ ); jog byloje nėra BUAB „Timber construction group“ sudaryto įsipareigojimų/turimo turto balansų prieÅ¡ ir po sandorių sudarymo; jog R.

V., priimdama sprendimÄ suteikti paskolÄ lizinguojamam turtui iÅ¡pirkti, bÅ«dama savo srities profesionalė, apdairi ir rÅ«pestinga, privalėjo atitinkamai įvertinti aplinkybę, kad bendrovė gaus pinigines lėšas tik realizavus turtÄ , o turto realizavimas gali užsitęsti (kas tiesiogiai turi įtakos ir turto vertės mažėjimui); jog R. V. neįvertino, kaip sudaromas ginčo sandoris įtakos kreditorių ir bendrovės interesus laiko atžvilgiu, jog neiÅ¡pirkus automobilio bendrovė galimai per šį laikotarpį jau bÅ«tų gavusi pinigines lėšas iÅ¡ lizingo davėjo, kuriomis bÅ«tų dengiami įsipareigojimai kreditoriams.

Šie apeliacinio skundo teiginiai yra hipotetiniai, nepagrįsti leistinais įstatymo įrodymais, todėl neturi teisinės reikšmės skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui. Dėl reikalavimo pripažinti sandorį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu 37. CK 1.80 straipsnyje įtvirtinta, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Nagrinėjamu atveju ieškovė UAB „Dignalita“ įrodinėjo, jog paskolos sutartis, sudaryta tarp BUAB “Timber construction group“ ir R.

V. yra negaliojanti tuo teisiniu pagrindu, kad ji prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. IeÅ¡kovė teigė, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ nemokiai bendrovei ir po to sudarius paskolos sutartį, buvo pažeistos Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos (iÅ¡kėlus bankroto bylÄ BUAB ,,Timber construction group“ įvykdė finansinę prievolę pagal 2016 m. kovo 21 d. lizingo sutartį Nr. D201603F-2694), bei Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnio nuostatos (ginčijama paskolos sutartimi nustatytas atsiskaitymas su nauju kreditoriumi atsakove R.

V. pažeidė įstatymu nustatytÄ kreditorinių reikalavimų tenkinimo eilę). Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, kad, sudarius paskolos sutartį, nebuvo pažeistos Ä®monių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatos, nes jokios bendrovės prievolės paskolos sutartimi nebuvo įvykdytos. Kauno apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad vėlesnio sandorio – lizinguojamo automobilio „Mercedes Benz GL350“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) išpirkimo iš lizingo bendrovės ieškovė UAB „Dignalita“ neginčijo, jo panaikinti neprašė, todėl pagrindo teigti, kad ,,Timber construction group“ neteisėtai įvykdė neteistai finansinę prievolę po bankroto bylos iškėlimo ir taip pažeidė Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto nuostatas, ieškovė neturėjo.

38. Paskolos sutarties sudarymo metu galiojusio LR Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnyje buvo imperatyviai reglamentuota kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka. Å i teisės norma nustatė kad pirmÄ ja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, reikalavimai atlyginti žalÄ dėl suluoÅ¡inimo ar kitokio kÅ«no sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe, žemės Å«kio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės Å«kio produktus; antrÄ ja eile tenkinami reikalavimai dėl mokesčių ir kitų įmokų į biudžetÄ ir dėl privalomojo valstybinio socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų, dėl paskolų, suteiktų iÅ¡ valstybės vardu pasiskolintų lėšų, ir paskolų, gautų su valstybės ar garantijų institucijos, už kurios įsipareigojimų vykdymÄ garantuoja valstybė, garantija, dėl paramos, suteiktos iÅ¡ Europos SÄ jungos lėšų ir valstybės biudžeto lėšų; ir trečiÄ ja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai (Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnio 2 – 4 dalys).

39. Nustatyta pagal ginčijamos paskolos sutarties 4.2 punktÄ BUAB „Timber construction group“ įsipareigojo pirmumo eile visas lėšas, gautas vykdant bankroto procedÅ«ras (lėšas gautas pardavus paskolos gavėjo turtÄ , iÅ¡ieÅ¡kojus skolas iÅ¡ paskolos gavėjų debitorių bei kitų gautinų sumų, iÅ¡skyrus lėšas gautas iÅ¡ Garantinio fondo), skirti paskolos grÄ Å¾inimui (administravimo lėšos). Paskolos sutarties 4.3 punktas įpareigojo BUAB „Timber construction group“ bet kokias lėšas gautas bankroto procedÅ«rų metu, per 5 dienas nuo jų gavimo dienos, pervesti į paskolos davėjo (atsakovės R.

V.) sÄ skaita, kol bus grÄ Å¾inta visa paskolos suma. Be to, ginčijamos Paskolos sutarties 4.5 punktas nustatė kad jei paskolos gavėjai iÅ¡kelta Kauno apygardos teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartimi nutraukiama, ar paskolos gavėjos paskirtÄ bankroto administratorių atstatydina bankroto bylÄ nagrinėjantis Kauno apygardos teismas įstatyme numatytais pagrindais, paskolos gavėjas visÄ paskolos sumÄ privalo grÄ Å¾inti paskolos davėjai nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki įsiteisės nutartis dėl bankroto bylos nutraukimo arba įsiteisės nutartis dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo.

40. Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog paskolos sutartimi naujam BUAB „Timber construction group“ kreditoriui - R. V. buvo suteikta iÅ¡skirtinė (privilegijuota) padėtis visų kitų (ankstesnių) bendrovės kreditorių atžvilgiu, taip pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos Ä®monių bankroto įstatymo 35 straipsnio nuostatas, susijusias su kreditorių reikalavimų tenkinimo eile ir tvarka bankroto proceso metu. Toks nustatytas įstatymo pažeidimas sudarė teisinį pagrindÄ Kauno apylinkės teismui pripažinti ginčijamÄ paskolos sutartį negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu.

41. Nurodomais motyvais atmetami apeliantės R. V. apeliacinio skundo argumentais, jog teismas be jokio pagrindo pripažino paskolos sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu. Dėl restitucijos taikymo 42. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai sandoris negalioja, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra, - atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

Taikant restitucijÄ asmuo grÄ Å¾inamas į ankstesnę padėtį, buvusiÄ iki jo teisės pažeidimo. Restitucija kiekvienu atveju negali bÅ«ti taikoma formaliai, nesiejant jos bÅ«do ir apimties kiekvienu individualiu atveju, atsižvelgiant į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Byloje pripažinus ginčijamÄ paskolos sutartį negaliojančia, ieÅ¡kovė UAB „Dignalita“ prašė restitucijos netaikyti. Tokį praÅ¡ymÄ ieÅ¡kovė grindė ta aplinkybe, jog R. V., kaip bankroto administratorė, vykdžiusi BUAB “Timber construction group“ bankroto procedÅ«ras, asmeniÅ¡kai suteikdama savo pačios administruojamai bankrutuojančiai įmonei itin didelio dydžio paskolÄ , elgėsi nesÄ Å¾iningai, piktnaudžiavo jai suteiktu specialiu bankroto administratoriaus statusu, sÄ moningai pažeidė visų kreditorių teises.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodomais ieÅ¡kovės argumentais nėra pagrindo atsisakyti taikyti restitucijÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad paskolos sutarties pagrindu pinigai buvo perduoti bankrutuojančiai bendrovei, Å¡ie pinigai panaudoti bendrovės reikmėms, už juos bendrovė įgijo materialųjį turtÄ , kurį turi ir valdo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime pagrįstai konstatavo, jog paskolos sutarties sudarymas ir pinigų bendrovei perdavimas, nepažeidė BUAB „Dignalita“ ir įmonės kreditorių interesų.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmiau nurodomu motyvu iÅ¡ esmės buvo atmestas ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti paskolos sutartį negaliojančia CK 6.66 straipsnio pagrindu, taip pat byloje nėra konstatuotas atsakovės R. V. nesÄ Å¾iningumas suteikiant bendrovei paskolÄ . Ä®vertinęs visas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pripažinus paskolos sutartį negaliojančia CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieÅ¡taraujančiÄ imperatyvioms įstatymų nuostatoms, restitucija turi bÅ«ti taikoma, nes prieÅ¡ingu atveju BUAB “Timber construction group“ nepagrįstai praturtėtų atsakovės R.

V. sÄ skaita, kadangi bankrutuojančiai įmonei liktų 29 000 Eur suteiktos paskolos suma, įgytas už jÄ turtas, o atsakovės R. V. turtinė padėtis be teisinio pagrindo pablogėtų, jai negrÄ Å¾inus pagal negaliojančiu pripažintÄ sandorį perduotų pinigų. CK 6.145 straipsnio 2 dalis numato, kad iÅ¡imtinais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pa straipsnio blogėtų, tačiau nagrinėjamu atveju bylos Å¡alys įrodymų apie ypatingų, iÅ¡imtinių aplinkybių buvimÄ teismui nepateikė, o bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir apeliacijoje, jų nenustatyta (CK 1.80 straipsnio 2 dalis, 6.145 straipsnis, CPK 177, 178 straipsnis).

Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta UAB „Dignalita“ apeliacinio skundo argumentus, jog teismas, iÅ¡sprendęs Å¡alių ginÄÄ , be teisinio ir faktinio pagrindo taikė restitucijÄ .

43. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl to, iÅ¡ kokių bankrutuojančios bendrovės lėšų turi bÅ«ti grÄ Å¾inama R. V. 29 000 Eur pinigų suma. Atsakovė R. V. apeliaciniame skunde teigia, kad perduota pinigų suma pagal paskolos sutartį yra bendrovės administravimo lėšoms skirti ir panaudoti pinigai, todėl turi bÅ«ti grÄ Å¾inami iÅ¡ bendrovės bankroto procedÅ«roms skirtų lėšų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Å¡ios bylos nagrinėjimo faktinis pagrindas buvo paskolos sutarties esmės ir sÄ lygų atitikimo įstatymų nuostatoms, bei paskolos sutarties negaliojimo pagrindų nustatymas.

Byloje ieÅ¡kovė nurodė aplinkybes, kurios liudija paskolos sutarties negaliojimÄ (faktinis ieÅ¡kinio pagrindas) ir reiÅ¡kė reikalavimÄ (ieÅ¡kinio dalykas) pripažinti sandorį negaliojančiu ieÅ¡kinyje nurodomais teisiniais pagrindais. Reikalavimo grÄ Å¾inti R. V. paskolintas bendrovei lėšas ieÅ¡kovė ir atsakovė R. V. byloje nereiÅ¡kė, todėl iÅ¡ kokių bendrovės lėšų (gautų bankroto proceso metu ar bankroto procedÅ«roms apmokėti skirtų lėšų) bus grÄ Å¾inama atsakovei pinigų suma nebuvo Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nusprendė taikyti restitucijÄ nurodomu bÅ«du – įpareigojant BUAB „Timber construction group“ grÄ Å¾inti R. V. 29 000 Eur sumÄ .

44. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės R. V. apeliacinio skundo argumentus, jog Kauno apylinkės teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje pasisakė, kad restitucija turi bÅ«ti taikoma iÅ¡ administravimo lėšų, bet teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad restitucija turi bÅ«ti taikoma iÅ¡ administravimo lėšų. Teisėjų kolegija nustatė, jog pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai pažymėjo, jog dėl bankrutuojančios bendrovės kreditorinių reikalavimų tenkinimo tvarkos ir dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliÅ¡kumo sprendžiama bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme, konkrečioje bankroto byloje. Ä®siteisėjus Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimui, atsakovei R. V. neužkirstas kelias kreiptis su praÅ¡ymu į Kauno apygardos teismÄ , nagrinėjantį BUAB „Timber construction group“ bankroto bylÄ , dėl jos turimo kreditorinio reikalavimo tenkinimo tvarkos ir sÄ lygų (Ä®BÄ® 26 straipsnis).

45. Teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje plačiau nepasisako dėl atsakovės R. V. apeliacinio skundo argumentų, jog BUAB „Timber construction group“ bankroto bylÄ nagrinėjantis Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. B2-329-221/2019, yra konstatavęs, kad R. V. suteiktos paskolos lėšos laikytinos administravimo iÅ¡laidomis; paskolos sutartyje taip pat grÄ Å¾intinos lėšos įvardintos kaip „administravimo lėšos“; bankroto administratorė paskolino savo asmenines lėšas, kad vyktų bankroto procesas, paskola, kaip numato Ä®BÄ® nuostatos, turi bÅ«ti nedelsiant grÄ Å¾inta atsakovei.

Tai yra aplinkybės, sudarančios ne Å¡ios bylos nagrinėjimo faktinį pagrindÄ ir dalykÄ (CPK 135 straipsnio 2, 4 punktai). Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme 46. Atsakovė R. V. apeliaciniame skunde nurodo, kad ieÅ¡kinys buvo tenkintas tik iÅ¡ dalies, todėl teismas be pagrindo priteisė visas turėtas ieÅ¡kovės teisines iÅ¡laidas, o ieÅ¡kovė teigia, jog jos turėtos iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos tik iÅ¡ atsakovės R. V.. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, jog ieÅ¡kinio materialinis reikalavimas buvo patenkintas visiÅ¡kai, paskolos sutartis teismo sprendimu pripažinta negaliojančia.

Abi atsakovės byloje nesutiko su ieÅ¡kovės reikalavimais, todėl laikytina, kad teismo sprendimas yra nepalankus atsakovėms, dėl ko pagrįstai teismas ieÅ¡kovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas priteisė iÅ¡ abiejų atsakovių lygiomis dalimis (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis). Dėl procesinės bylos baigties 47. Å ios nutarties 33-46 pastraipose nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apeliantų skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimo, skundžiamÄ apeliacine tvarka teismo sprendimÄ palieka nepakeistÄ (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliantai nepateikė įrodymų, jog bylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, bÅ«tų turėję bylinėjimosi iÅ¡laidų. BylÄ nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, valstybė bylinėjimosi iÅ¡laidų neturėjo. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Dalė Burdulienė Raimondas Buzelis Arvydas Žibas