10ce2126-87f4-4c0e-b06b-45effb23968b · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-481-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02905-2011-2 Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.16. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. rugsėjo 3 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,dalyvaujant ieÅ¡kovui J. S.,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo J.

S. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-220-723/2012 pagal ieÅ¡kovo J. S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Karneda“ dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtos žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :                                  I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas J. S. ieÅ¡kiniu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Karneda“ 18 983,22 Lt turtinei ir 5 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Nurodė, kad 2008 m. gruodžio 3 d. dirbdamas UAB „Karneda“ automobilinio krano vairuotoju-priežiÅ«ros meistru statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 16 val. surinkinėdamas kranÄ Ä¯ transportinę padėtį (rankomis keldamas atraminį padėklÄ ) patyrė kairės kojos raumens plyÅ¡imÄ . Dėl Å¡io įvykio 2008 m. gruodžio 22 d. suraÅ¡ytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, kuriame konstatuota, kad Å¡iam darbui atlikti darbuotojas negalėjo bÅ«ti skiriamas, o nelaimingo atsitikimo priežastis buvo nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė.

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieÅ¡kovui iÅ¡davė Darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pažymÄ , pagal kuriÄ jam nuo 2009-03-31 iki 2010-03-30 nustatytas 30 (trisdeÅ¡imt) procentų nedarbingumas. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe ieÅ¡kovas negalėjo dirbti ir prarado atlyginimÄ , dėl ko yra atsakingas buvęs darbdavys UAB „Karneda“. Skirtumas tarp ieÅ¡kovo gaunamos netekto darbingumo pensijos ir negauto atlyginimo už laikotarpį nuo 2008-03-31 iki 2009-03-30 sudaro 18 983,22 Lt.

Tai vertintina kaip ieÅ¡kovo patirti nuostoliai, kuriuos turėtų atlyginti atsakovas. Dėl patirtos traumos ieÅ¡kovas patyrė daug nepatogumų, ilgÄ laikÄ kentė fizinį skausmÄ , dėl prarasto darbingumo labai iÅ¡gyveno. PatirtÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertino 5000 Lt.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Tvirtino, kad tarp ieÅ¡kovo vykdytos darbinės veiklos ir patirtos traumos nėra priežastinio ryÅ¡io. Be to, ieÅ¡kovas nuslėpė nuo darbdavio duomenis apie savo sveikatos bÅ«klę.

           II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieškovo J. S. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 3 615 Lt bylinėjimosi išlaidų.Teismas nustatė, kad darbų vykdytojas objekte, kuriame dirbo ieškovas, buvo UAB ,,Promostas“ statybos vadovas R. K.. Ieškovui tai buvo jau ne pirma darbo diena tame pačiame objekte ir ieškovas akivaizdžiai žinojo, iš ko ir kiek galima pareikalauti dėl darbo vietos tinkamo sutvarkymo ar darbo užbaigimo.

Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai kėlė daug didesnio svorio daiktus – padėklus (30-35 kg), negu leido jo sveikatos bÅ«klė (10 kg), į ne mažesnį kaip 1,30 m aukÅ¡tį keturis kartus (kas savo ruožtu dar pavojingiau), nors žinojo, kad jam to daryti negalima, kad jo kairė koja silpnesnė, kad jis neprivalo kelti tokio svorio daiktus, kad jis iÅ¡ viso vienas neprivalo kelti net ir lengvesnių padėklų, nes jam turi padėti stropuotojas pagal darbo funkcijas. IeÅ¡kovas niekuo objektyviai nepagrindė, kad darbdavys turi bÅ«ti darbo vietoje ir kontroliuoti, kaip vyksta ir dabas, ir kaip darbas užbaigiamas.

Vykdydamas tik savo darbo funkcijas ir nerizikuodamas savo sveikata tokiu bÅ«du, koks buvo įvykio metu, ieÅ¡kovas nebÅ«tų patyręs traumos. Be to, teismas sprendė, kad dėl byloje esamų prieÅ¡taringų įrodymų negalima nustatyti, kada ieÅ¡kovas patyrė traumÄ .Teismas suabejojo Nelaimingo atsitikimo darbe akte iÅ¡vadų pagrįstumu ir Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimu paÅ¡alinti pažeidimus, nes į J. S. darbo funkcijas iÅ¡ viso neįėjo jokių krovinių kilnojimas rankomis, todėl papildomo apmokymo nebuvimas negalėjo bÅ«ti jokiame priežastiniame ryÅ¡yje su traumos kilimu ir darbdavio atsakomybe.

Teismas taip pat nemanė, kad darbdaviui buvo bÅ«tina priimant į darbÄ iÅ¡ naujo ieÅ¡kovÄ nukreipti tikrinti sveikatos. Be to, teismas pažymėjo, kad aktas suraÅ¡ytas ne iÅ¡ karto po įvykio, nežinant darbo inspektoriui ir darbdaviui apie realiÄ darbuotojo sveikatos bÅ«klę ir neanalizuojant aplinkybių viseto (pažymų iÅ¡ ligos istorijos, liudytojų paaiÅ¡kinimų nebuvimo ir t. t.), o bÅ«tent dėl duomenų stokos. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas pats turėjo suprasti, kokius darbus jis gali atlikti saugiai be pavojaus savo sveikatai.Teismui buvo akivaizdu, kad žinant tikrÄ jÄ darbuotojo sveikatos bÅ«klę ir leidžiant dirbti, dalis kaltės dėl galimų pasekmių tektų darbdaviui.

Tačiau byloje nėra nė vieno tai patvirtinančio įrodymo. PrieÅ¡ingai, ieÅ¡kovas patvirtino, kad nesuteikė tokios informacijos įsidarbindamas ir vėliau po 2008-12-01 komisijos. Anot teismo, tai dar liudija ir apie papildomÄ ieÅ¡kovo neatsakingumÄ savo paties ir darbdavio atžvilgiu, kuris gali bÅ«ti ir kaip nesÄ moningas, kaip ir sÄ moningas. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas buvo materialiai suinteresuotas dirbti darbÄ pilna apimtimi ir tuo pačiu dar gauti socialines iÅ¡mokas. Negavus darbo pilna apimtimi, negalima tikėtis maksimalaus darbo užmokesčio.

Todėl tai gali bÅ«ti motyvas, kodėl ieÅ¡kovas nutylėjo darbdaviui apie savo sveikatos bÅ«klę, tačiau iÅ¡ geros moralės ir elgesio principų, tai yra nesÄ Å¾iningas elgesys darbdavio atžvilgiu.Teismas konstatavo, kad jokių įrodymų, kad ieÅ¡kovo darbo sÄ lygos bÅ«tų nesaugios 2008-12-03 byloje nėra ir nenustatyta. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovas J. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, kad atsakovas neužtikrino ieÅ¡kovui saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų, neskyrė jam į pagalbÄ stropotuojų, nors pagal 2008 m. gegužės 7 d. atsakovo ir UAB „Promostas“ sudarytÄ Autokrano ar autokeltuvo nuomos sutartį tokia pareiga teko bÅ«tent jam, o ne krano užsakovui. Kita vertus, kyla abejonių, ar ieÅ¡kovas darbdavio nurodymu darbus atliko pagal UAB „Karneda“ ir UAB „Promostas“ sudarytÄ sutartį. Stropotuojų klausimu atsakovas ieÅ¡kovo niekada neinstruktavo ir padėklų pastatymo bei surinkimo klausimÄ paliko spręsti pačiam ieÅ¡kovui, ko pasėkoje ieÅ¡kovas darbe patyrė traumÄ .

Saugių darbuotojo darbo sÄ lygų užtikrinimas yra darbdavio pareiga, todėl sutartis dėl Å¡ių sÄ lygų užtikrinimo su kitu asmeniu turi bÅ«ti sudaryta aiÅ¡kiai, apie sutartį darbuotojas turi bÅ«ti informuotas. Kita vertus, tokios sutarties sudarymas neatleidžia darbdavio nuo pareigos domėtis tinkamu jos vykdymu ir reikalauti paÅ¡alinti pažeidimus. Tokio pobÅ«džio bylose darbdavys turi pareigÄ Ä¯rodyti, kad padarė viskÄ , kas nuo jo priklauso, jog nelaimingas atsitikimas darbe neįvyktų.

Atsakovas yra stipresnioji darbo teisinių santykių Å¡alis, o teismas jį visiÅ¡kai atleido nuo pareigos įrodinėti, visÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tÄ perkeldamas darbuotojui. Neteisėtus darbdavio veiksmus įrodo 2008 m. gruodžio 22 d. Valstybinės darbo inspekcijos suraÅ¡ytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Pastarasis suraÅ¡ytas vadovaujantis jo suraÅ¡ymÄ reglamentuojančiomis teisės normomis, neperžengiant Valstybinės darbo inspekcijos kompetencijos ribų, todėl laikomas oficialiu raÅ¡ytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ .

Šį aktÄ darbdavys pasirašė be jokių pastabų, įstatymų nustatyta tvarka jo neginčijo, todėl abejoti jo patikimumu neteisinga. Atsakovas nepateikė teismui nė vieno įrodymo, kuriuo pagrįstų savo pozicijÄ , jog ieÅ¡kovas pagal savo pareigas neprivalėjo kelti atraminių padėklų. Nepagrįstos ir teismo abejonės dėl patirtos traumos vietos ir laiko. Teismas neturėjo pagrindo abejoti oficialiais raÅ¡ytiniais įrodymais. PareigÄ iÅ¡ darbuotojo pareikalauti sveikatos bÅ«klę patvirtinančius dokumentus turi pats darbdavys.

Dirbti automobilinio krano vairuotojo darbÄ pagal savo sveikatos bÅ«klę ieÅ¡kovas galėjo, ir pažymos apie sveikatos bÅ«klę pateikimas ar nepateikimas tam įtakos negalėjo turėti. Byloje nėra jokių įrodymų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, kad yra priežastinis ryÅ¡ys tarp ieÅ¡kovo sveikatos bÅ«klės ir patirtos traumos. Nepagrįsta teismo nuomonė, kad ieÅ¡kovas galėjo atsisakyti kelti sau neleistino svorio ir pasikviesti pagalbos. IeÅ¡kovas dirbo vienas, pasibaigus darbo dienai ir pasiÅ¡alinus visiems statybos aikÅ¡telėje dirbusiems asmenims, ieÅ¡kovas buvo priverstas padėklus kelti pats.

Jeigu ir galima bÅ«tų įžvelgti kažkiek ieÅ¡kovo kaltės dėl patirtos traumos, jos dydis jokiu bÅ«du negalėtų bÅ«ti toks, kad darbdavys bÅ«tų visiÅ¡kai atleistas nuo civilinės atsakomybės. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas UAB „Karneda“ ginčija apeliacinio skundo pagrįstumÄ ir praÅ¡o jį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovo teigimu, teismas teisingai nustatė, kad ieÅ¡kovas nenurodė, kokių tinkamų, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sÄ lygų atsakovas kaip darbdavys nesudarė.

IeÅ¡kovo pagal pareigas darbo pobÅ«dis ir funkcijos nebuvo susijusios su aktyvia ar kitokia fizine veikla, svorių neÅ¡iojimu ar statybinių ir kitokių medžiagų kilnojimu. IeÅ¡kovas nepateikė jokių pagrįstų įrodymų dėl atsakovo atsakomybės. PrieÅ¡ingai, dėl ieÅ¡kovo nesÄ Å¾iningo elgesio ir neatsargių veiksmų ieÅ¡kovas pats sÄ moningai sukėlė pavojų savo sveikatai, žinodamas, kokių veiksmų jam atlikti negalima. Taip pat, žinodamas apie itin sunkiÄ savo sveikatos bÅ«klę, dėl asmeninių paskatų ir siekdamas sau piniginės naudos, nuslėpė tik jam prieinamÄ informacijÄ apie savo sveikatÄ ir reikalingus specialiuosius darbo funkcijų vykdymo poreikius ir sÄ lygas.

IeÅ¡kovas pats pažeidė DK 35 straipsnį ir nesudarė tinkamų galimybių teisingai iÅ¡tirti visas aplinkybes, nepateikė visų reikiamų duomenų, kompetentingiems asmenims atliekant nelaimingo atsitikimo darbe tyrimÄ , be to, pažeidė eilę LR darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatų. Apeliantas tik apeliaciniame skunde suabejoja, ar pagrįstai buvo paskirtas ir dirbo objekte adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2008 m. rugpjūčio 7 d. Autokrano ar autokeltuvo nuomos sutartį, sudarytÄ tarp atsakovo ir UAB „Promostas“.

Kita vertus, tokie jo argumentai vertintini kaip prieÅ¡taringi, kadangi pats ieÅ¡kovas turėjo gauti atitinkamo statybos darbų vadovo atžymÄ apie faktiÅ¡kai iÅ¡dirbtÄ laikÄ . Teismas tinkamai nustatė, kad pagal nurodytÄ nuomos sutartį UAB „Promostas“, kaip užsakovas ir statybų aikÅ¡telės valdytojas, įsipareigojo kėlimo krano eksploatacijai skirti atestuotus kabinėtojus, statybos darbo vadovus bei užtikrinti tinkamÄ darbo organizavimÄ statybų aikÅ¡telėje ir autokrano darbo vietÄ .

Kaip kvalifikuotam autokrano valdytojui, ieškovui buvo žinoma, kad esant menkiausiai pavojaus žmonių ir turto saugumui rizikai, ieškovas kaip krano valdytojas turi atsisakyti pradėti darbus, o pradėtus sustabdyti, iki atsakingi statybos darbų vadovai pašalins visas darbui trukdančias kliūtis. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas būtų ėmęsis šių veiksmų. Ieškovo surinkti mediniai padėklai-atramos nėra brangi technika. Atsakovas neturėjo pareigos iš naujo tikrinti darbuotojo sveikatos būklės, kuri buvo nustatyta vairuotojo sveikatos patikrinimo pažymoje.

Teismas taip pat pagrįstai nustatė, kad į ieškovo darbo funkcijas neįėjo jokių krovinių kilnojimas rankomis, todėl tokių apmokymų nebuvimas negalėjo būti priežastiniame ryšyje su traumos kilimu ir darbdavio atsakomybe. Pagal ieškovo pateiktus dokumentus nėra neabejotinai ir neginčytinai aiški ieškovo traumos diagnozė, nelaimingo atsitikimo vieta ir laikas, kuo teismas irgi pagrįstai suabejojo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados                Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).Darbo sutarties Å¡alis, padariusi kitai Å¡aliai žalÄ , privalo jÄ atlyginti įstatymo nustatyta tvarka (DK 245 straipsnis). Materialinė atsakomybė atsiranda dėl teisės pažeidimo, kuriuo vienas darbo santykio subjektas, neatlikdamas savo darbo pareigų arba netinkamai jas atlikdamas, padaro žalÄ kitam subjektui.

Darbdavio materialinė atsakomybė kitai darbo sutarties Å¡aliai darbuotojui atsiranda, kai yra sutrikdoma darbuotojo sveikata: jis suluoÅ¡inamas, iÅ¡tinka mirtis, suserga profesine liga. Be bendrųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų – neteisėtų veiksmų, priežastinio ryÅ¡io, kaltės, žalos ir nuostolių (CK 6.246–6.249 straipsniai), pagal darbo teisę materialinei darbdavio atsakomybei kilti dar yra reikalingos dvi papildomos atsakomybės sÄ lygos:

1) pažeidėjas ir nukentėjusioji Å¡alis teisės pažeidimo metu turi bÅ«ti susiję darbo santykiais, 2) žala turi atsirasti dėl darbo veiklos (DK 246 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-2012).Kaip iÅ¡ bylos medžiagos, darbdavio (atsakovo) sudaryta dviÅ¡alė komisija, į kuriÄ Ä¯Ä—jo įmonės direktorius ir darbuotojų atstovas, atlikusi tyrimÄ nustatė, kad 2008 m. gruodžio 3 d. įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu apeliantas patyrė traumÄ â€“ plyÅ¡o kairės kojos keturgalvis raumuo.

Nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo darbe priežastis buvo nepakankama darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė (b. l. 44-47). Pažymėtina, kad tyrimas atliktas remiantis ne tik nukentėjusiojo asmens paaiÅ¡kinimais, bet ir raÅ¡ytiniais įrodymais – pažyma apie traumos sunkumÄ , nedarbingumo pažymėjimu, darbo sutartimi, darbo tvarkos taisyklių iÅ¡trauka, darbo laiko apskaitos žiniaraščiu ir padėklo nuotrauka. Remdamasis nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo medžiaga, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius apelianto patirtÄ traumÄ pripažino draudžiamuoju įvykiu (b. l. 37).

Be to, atsakovo įmonėje buvusius darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės pažeidimus nustatė ir Valstybinė darbo inspekcija (b. l. 14).Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Taigi įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ ir pagal įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ bei susiformavusiÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje G.

Å . v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; kt.). Atsižvelgdama į Å¡ias įrodymų vertinimo taisykles, teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje pateikti įrodymai buvo pakankami konstatuoti atsakovo civilinę atsakomybę. Pastarosios nepaÅ¡alina ir ta aplinkybė, kad traumÄ apeliantas patyrė dirbdamas kitos įmonės (UAB „Promostas“) statybų aikÅ¡telėje.

Pagal atsakovo ir darbų užsakovo UAB „Promostas“ sudarytÄ autokrano ar autokeltuvo nuomos sutartį, užsakovas prisiėmė tam tikrus sutartinius įsipareigojimus atsakovo, bet ne atsakovo darbuotojų atžvilgiu, todėl už darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų užtikrinimÄ liko atsakingas atsakovas (darbdavys).Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad dėl apeliantui atsiradusios žalos yra ir apelianto kaltės. Byloje nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo metu apeliantui jau buvo nustatytas 35 proc. neįgalumo lygis ir jam nebuvo leidžiama kelti krovinių, kurių svoris virÅ¡ijo 10 kg (b. l. 92).

Taigi, pats keldamas rankomis atraminį padėklÄ , kurio svoris buvo 30-35 kg, ir nepraÅ¡ydamas pagalbos kitų darbininkų, tuo metu buvusių statybos aikÅ¡telėje (kÄ apeliacinės instancijos teismui apeliantas pripažino teismo posėdyje), apeliantas prisidėjo prie žalos kilimo.CK 6.248 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali bÅ«ti atleistas nuo civilinės atsakomybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto kaltė dėl žalos atsiradimo visiÅ¡kai nepaÅ¡alina atsakovo, kaip darbdavio, atsakomybės, tačiau yra pagrindas sumažinti praÅ¡omÄ priteisti turtinę ir neturtinę žalÄ 50 procentų.

Nors bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas tvirtino, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. darbuotojams mokamas atlyginimas buvo sumažintas iki 500 Lt per mėnesį, dėl ko apelianto negautos pajamos taip pat turėtų bÅ«ti sumažintos, valstybinio socialinio draudimo pažymų, kurios galėtų patvirtinti Å¡iuos teiginius, nepateikė.Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija priima naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo 2 500 Lt neturtinės ir 9 491,61 Lt turtinės žalos atlyginimo (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).IeÅ¡kovas taip pat prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Å is ieÅ¡kovo praÅ¡ymas tenkinamas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, už termino praleidimÄ mokamos 5 proc. dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palÅ«kanų dydžio.Apeliacinį skundÄ patenkinus iÅ¡ dalies (50 proc.), iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteisiama 359,50 Lt už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio (CPK 96 str. 1 d.).

Atsakovas apeliacinėje instancijoje patirtas atstovavimo iÅ¡laidas patvirtinančių įrodymų nepateikė, todėl jų priteisimo klausimo teisėjų kolegija nesprendžia (CPK 98 str. 1 d.).Kadangi priimamas naujas teismo sprendimas, teisėjų kolegija iÅ¡ naujo iÅ¡sprendžia pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ (CPK 93 str. 5 d.).IeÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies (50 proc.), iÅ¡ atsakovo valstybės naudai priteisiama 359,50 Lt už ieÅ¡kinį mokėtino žyminio mokesčio ir 550 Lt antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (b. l. 84).Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagrįsta atsakovo atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme suma yra 3 615 Lt.

Tad ieÅ¡kinį patenkinus 50 proc., atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 1 807,50 Lt Å¡ių iÅ¡laidų (CPK 93 str. 2 d., 98 str. 1 d.).Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo J. S. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Karneda“ dėl nelaimingo atsitikimo darbe patirtos žalos atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti ieÅ¡kovui J.

S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo UAB „Karneda“ (į. k. 300823474) 2 500 Lt neturtinei ir 9 491,61 Lt turtinei žalai atlyginti, taip pat 5 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos 11 991,61 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. spalio 7 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Priteisti iš ieškovo J. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui UAB „Karneda“ 1 807,50 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.Priteisti iš atsakovo UAB „Karneda“ (į. k. 300823474) valstybės naudai 1 269 Lt bylinėjimosi išlaidų.Sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                              Danutė Kutrienė                                                                                                                           Vilija Mikuckienė               Virginijus Kairevičius