Legislator Case Law & Legislation
10cd0793-e992-468d-bc71-0579f66de696 AI generated

10cd0793-e992-468d-bc71-0579f66de696 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 10cd0793-e992-468d-bc71-0579f66de696
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pakeisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam P. N. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę į intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba kiek įmanoma suÅ¡velninti jam bausmę; leisti jai dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir į šį posėdį pristatyti nuteistÄ jį P. N..

Legislator headnote

AI generated

10cd0793-e992-468d-bc71-0579f66de696 · Klaipėdos apygardos teismas: valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, jam skiriant gynėjÄ , kadangi neturi lėšų pasisamdyti advokatui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-235-380/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44749-2021-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1; (S) 1.2.4.6.1; 1.2.4.6.2.1; 1.2.4.6.2.2; 1.2.5.4.1 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 29 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eugenijaus Antanausko, Editos Lapinskienės ir Aurelijos Sadauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Linai Gricienei, dalyvaujant prokurorei Ritai UÅ¡inskienei, nuteistajam P. N., jo gynėjai advokatei Jovitai Usonytei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios L.

B. ir nuteistojo P. N. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. balandžio 25 d. nuosprendžio, kuriuo P. N. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir nustatyta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant ir nustatyta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Tauragės apylinkės teismo 2022-02-10 nuosprendžiu paskirta bausme jas iš dalies sudedant ir P. N. skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių.

Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas nuteistojo suėmimo laikas nuo 2021-12-26. Nurodyta P. N. kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ â€“ iki bausmės vykdymo pradžios palikti nepakeistÄ . Taip pat nurodyta bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo faktinio P. N. sulaikymo dienos – 2021-12-26. Nuosprendžiu atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai dėl 395,59 Eur ir 150 Eur teisinės pagalbos iÅ¡laidų bei prokurorės praÅ¡ymas dėl psichologo dalyvavimo iÅ¡laidų pripažinimo proceso iÅ¡laidomis ir jų atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. P. N. nuteistas už tai, kad jis 2021-12-25, apie 20 val., Å ilalės r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto tarp L. B. ir M. Å . metu, priėjęs prie mažametės M. Å ., tyčia rankomis paėmė už kaklo M. Å . ir jÄ pakėlė į viršų, taip nukentėjusiajai M. Å . sukėlė fizinį skausmÄ .

2. Be to, P. N. nuteistas už tai, kad jis 2021-12-26, apie 3 val., Å ilalės r., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, įvykusio konflikto metu, sakydamas sugyventinei L. B. „kale aÅ¡ tave užmuÅ¡iu“, puolė prie jos, tyčia kumščiu vienÄ kartÄ sudavė sugyventinei L. B. į galvÄ , po to L. B. iÅ¡bėgus į laukÄ P. N. bėgdamas jai iÅ¡ paskos Å¡aukė: „aÅ¡ tave kale užmuÅ¡iu, žiurke papjausiu“, L. B. parbėgus į namo virtuvę puolė prie jos ir ranka sugriebęs už kaklo pradėjo jÄ smaugti bei vienÄ kartÄ trenkė į galvÄ .

S. P. bandant apginti mamÄ P. N. tyčia sudavė S. P. 2–4 smÅ«gius, tikslesnis smÅ«gių skaičius nenustatytas, į galvÄ ir veidÄ , po to L. B. iÅ¡bėgus į laukÄ bėgdamas jai iÅ¡ paskos Å¡aukė grasinamais žodžiais: „papjausiu, nužudysiu, pasmaugsiu“, taip grasino nužudyti savo sugyventinę L. B., dėl to nukentėjusiajai L. B. buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, ir tokiais savo veiksmais nukentėjusiesiems L. B. ir S. P. sukėlė fizinį skausmÄ .

II. Apeliacinių skundų argumentai 3. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji L. B. prašo:

1) pakeisti skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam P. N. paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę į intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba kiek įmanoma suÅ¡velninti jam bausmę;

2) leisti jai dalyvauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje ir į šį posėdį pristatyti nuteistÄ jį P. N..

4. Skunde nurodoma, kad nuteistasis P. N. prisipažino dėl savo padarytų nusikalstamų veikų. Teigiama, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja aprašydama įvykio (konflikto) aplinkybes „daug kur perdėjo“, tai minėjo ir nuteistasis pirmosios instancijos teismo posėdyje. Nukentėjusioji akcentuoja, kad jos šeimoje smurto nebūna, tiesiog įvyko barnis, dėl kurio neturi pretenzijų nei nukentėjusioji, nei jos šeimos nariai. Nukentėjusiosios vaikai labai gerai sutaria su P. N., jis yra labai geras, myli vaikus, iki šiol su jais bendrauja telefonu ir laiškais. L. B. labai jaudinasi dėl P. N., jų šeimai yra labai sunku, kai jo nėra, visa jų šeima labai gailisi dėl įvykio. Nukentėjusiajai ir jos vaikams yra labai gaila, kad „teisėsauga jį nuteisė“.

5. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. N. prašo:

1) suÅ¡velninti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę arba pakeisti jÄ Ä¯ lengvesnę;

2) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, jam skiriant gynėjÄ , kadangi neturi lėšų pasisamdyti advokatui.

6. Nuteistasis mano, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė. Mano, kad bylos medžiagoje kai kur yra neteisingai apraÅ¡ytos įvykio aplinkybės, kurias nuteistasis nori paaiÅ¡kinti apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Pažymi, kad dėl savo padarytų nusikalstamų veikų yra prisipažinęs, tačiau teismas nepagrįstai jam netaikė BK 641 straipsnio nuostatų. Nurodo, kad su savo sugyventine L. B. ir jos vaikais iki pat Å¡iol palaiko artimus santykius ir vieni kitiems atleido, apeliantas nori ir toliau su jais gyventi. Labai jaudinasi, jaučia didelę gėdÄ dėl įvykusio konflikto ir nenori, kad tai pasikartotų. Laisvėje turi gyvenamÄ jÄ vietÄ , kol nebuvo suimtas, dirbo, įneÅ¡davo lėšų į bendrÄ Å¡eimos biudžetÄ . Kadangi jau 5 mėnesius yra suimtas, „atsigavo nuo alkoholio“, dėl kurio ir kilo konfliktas. Daugiau nebenori nė galvoti apie gėrimus. Nori įrodyti, kad gali pasikeisti, bÅ«ti geresnis savo Å¡eimai.

7. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašė apeliacinius skundus tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinius skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 8. Apeliaciniai skundai atmestini.

9. IÅ¡ apeliacinių skundų turinio matyti, jog skundžiamas nuosprendis yra ginčijamas tik bausmės individualizavimo aspektu (praÅ¡oma nuteistajam suÅ¡velninti bausmę, taikyti BK 641 straipsnio nuostatas). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintas apeliacinio nagrinėjimo bendrÄ sias nuostatas, bylÄ patikrina neperžengdama skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

10. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-179-693/2019).??? 11. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys), jų buvimÄ ar nebuvimÄ . Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvÅ«s norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliaciniais skundais, bylos medžiaga ir skundžiamo nuosprendžio motyvais, konstatuoja, kad apylinkės teismas laikėsi visų bausmės rūšies parinkimo taisyklių. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 3 dalyje, numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ baudžiama vieÅ¡aisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog apylinkės teismas už BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ P. N. skyrė griežčiausias savo rūšimi, artimas sankcijos vidurkiui laisvės atėmimo bausmes.

Teismas skirdamas nuteistajam bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, atsižvelgė į tai, kad jis yra daug kartų teistas, teistumas neišnykęs (skundžiamo nuosprendžio 6 lape neteisingai nurodyta, jog P. N. teistumas yra išnykęs, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuosprendis yra vientisas teisės aktas, o nuosprendžio įžanginėje dalyje yra teisingai nurodyta, jog P. N. teistumas nėra išnykęs, tai laikytina rašymo apsirikimu, kuris įtakos nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui neturėjo) (t. 2, b. l. 105–114), baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 128–131, 132–137), tiesiogine tyčia padarė keturis baigtus nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis).

Teismas įvertino tai, kad P. N. gailisi dėl padarytų nusikaltimų, savo poelgį vertina blogai, savo iniciatyva atsiprašė nukentėjusiosios ir jos atstovės pagal įstatymÄ , ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis). Tačiau teismas nustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas, 27 straipsnio 1 dalis), taip pat nustatė, jog nuteistasis nusikaltimus padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Ä®vertinęs aptartas P. N. apibÅ«dinančias ir kitas bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai bus geriausiai pasiekti P. N. už atskirus nusikaltimus paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, teismas už atskiras nusikalstamas veikas P. N. paskirtas bausmes subendrino apėmimo bÅ«du ir nustatė subendrintÄ 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrino iÅ¡ dalies jas sudėdamas ir nustatė subendrintÄ 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu paskirtÄ bausmę teismas pagrįstai subendrino su Tauragės apylinkės teismo 2022-02-10 nuosprendžiu paskirta bausme jas iÅ¡ dalies sudėdamas ir P. N. paskyrė galutinę subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ 1 metams 10 mėnesių ir į Å¡iÄ bausmę įskaitė P. N. suėmimo laikÄ nuo 2021-12-26.

13. Taigi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į esmines nuteistajam P. N. skirtinos bausmės individualizavimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Sprendžiant klausimÄ dėl skundžiamu nuosprendžiu P. N. paskirtos bausmės pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas jÄ suÅ¡velninti gali tik tada, kai paskirta aiÅ¡kiai per griežta (neproporcinga) bausmė.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų nuteistojo bausmei individualizuoti, vertinimo. Parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už nusikaltimų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, 2 dalyje, 3 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , teismas baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir paties nuteistojo asmenybę, todėl darytina iÅ¡vada, jog nei P. N. už kiekvienÄ nusikaltimÄ paskirtos bausmės, nei galutinė subendrinta bausmė nėra per griežtos, jos atitinka BK 41 straipsnyje nurodytÄ bausmės paskirtį.

Pažymėtina, jog net ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalaus BK 140 straipsnio 2 dalies, 3 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyto maksimalaus laisvės atėmimo bausmės dydžio, kuris yra 2 metai. Atsižvelgdama į tai, kad naujas nusikalstamas veikas P. N. padarė būdamas daug kartų teistas, neišnykus teistumui, taip pat į tai, kad Tauragės apylinkės teismo 2022-02-10 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2021-10-20 sukėlė nukentėjusiajai mažametei M.

Å . fizinį skausmÄ , o skundžiamu nuosprendžiu, be kita ko, yra nuteistas ir už analogiÅ¡kÄ 2021-12-25 padarytÄ nusikaltimÄ , taip pat į tai, kad kiti nusikaltimai, už kuriuos jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, taip pat yra susiję su smurtu artimoje aplinkoje ir smurto vartojimu prieÅ¡ nepilnamečius Å¡eimos narius, o anksčiau P. N. jau ne kartÄ buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės, teisėjų kolegija neabejoja, kad Å¡iuo atveju apeliaciniais skundais praÅ¡oma Å¡velnesnė bausmė nuteistajam bÅ«tų per Å¡velni, neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo ir nebÅ«tų pasiekti bausmės tikslai.

14. P. N. teigia, kad dėl savo padarytų nusikalstamų veikų yra prisipažinęs, tačiau teismas nepagrįstai jam netaikė BK 641 straipsnio nuostatų. Su šiais argumentais teisėjų kolegija negali sutikti.

15. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu; Å¡i taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas. Pažymėtina, kad įstatymas Å¡ios lengvatos taikymo nesieja su atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymu.

BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamÄ jį procesÄ atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau. Siekiant Å¡io tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014).

Å is BK straipsnis iÅ¡ esmės įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialiÄ jÄ procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla iÅ¡nagrinėta atitinkama supaprastinta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163/2014, nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1/2014). Taigi kaltininko prisipažinimas dėl esminių jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, esant visoms BPK 273 straipsnyje nustatytoms sÄ lygoms, suteikia jam galimybę siekti bausmės sumažinimo vienu trečdaliu;

Å¡iuo atveju nesvarbu, ar asmuo kaltas prisipažino nuoÅ¡irdžiai gailėdamasis, ar dėl surinktų jo kaltės įrodymų, ar dėl kitų priežasčių, ar jis padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ . Tačiau vien tik asmens prisipažinimas nėra pakankama sÄ lyga atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, buvimui konstatuoti. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiÅ¡kinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdus gailėjimasis arba padėjimas iÅ¡aiÅ¡kinti veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du Å¡ios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimÄ padarius baudžiamojo įstatymo nurodytÄ veikÄ ir kaltininko nuoÅ¡irdų gailėjimÄ si arba padėjimÄ iÅ¡aiÅ¡kinti Å¡iÄ veikÄ ar joje dalyvavusius asmenis.

Nesant bent vieno iÅ¡ nurodytų momentų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali bÅ«ti konstatuota. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamÄ veikÄ yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriÅ¡kai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018).

Kaltininko nuoÅ¡irdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamÄ veikÄ , kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, iÅ¡gyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi suÅ¡velninti nusikalstamos veikos padarinius (atlyginti žalÄ , teikia nukentėjusiajam neatidėliotinÄ pagalbÄ , jo atsipraÅ¡o ir pan.). Å i aplinkybė parodo asmens požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-281-942/2018).

Pabrėžtina, kad nuoÅ¡irdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiÅ¡kimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi bÅ«ti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumÄ (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-203-511/2022).

16. Atsižvelgdama į aptartÄ Aukščiausiojo Teismo praktikÄ teisėjų kolegija pažymi, jog iÅ¡ 2022-04-14 teisiamojo posėdžio protokolo aiÅ¡kiai matyti, jog nuteistasis nurodė, kad nukentėjusiajai L. B. negrasino ir jos nesmaugė, nesudavė jai smÅ«gių, nors tokie jo parodymai prieÅ¡tarauja byloje surinktų įrodymų visumai. Tai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog P. N. savo kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti BK 641 straipsnio nuostatų ir trečdaliu mažinti bausmės nuteistajam.

Teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis visiÅ¡kai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nors nuteistasis teigia, kad labai gailisi dėl savo padarytų nusikalstamų veikų, atsiprašė nukentėjusiųjų ir su jais susitaikė, tačiau į Å¡iÄ aplinkybę pirmosios instancijos teismas jau atsižvelgė, ji sÄ lygojo nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės konstatavimÄ ir už padarytas nusikalstamas veikas skirtinų laisvės atėmimo bausmių, artimų sankcijos vidurkiui, tačiau Å¡ių vidurkių nevirÅ¡ijančių, skyrimÄ .

Dar kartÄ vertinti tų pačių aplinkybių ir jomis remiantis Å¡velninti nuteistojo teisinę padėtį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, jog nors buvo nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau, kaip jau minėta, teismas nustatė net dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

17. Nors nuteistasis nurodo, kad nebeketina vartoti alkoholio, siekia kuo greičiau iÅ¡eiti į laisvę, susirasti darbÄ , padėti savo Å¡eimai, su kuria iki Å¡iol gerai sutaria ir nori tęsti santykius, o nukentėjusioji savo apeliaciniame skunde teigia, kad jai ir jos Å¡eimai yra sunku be P. N., tačiau Å¡ioje nutartyje anksčiau aptartos aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja nuteistÄ jį, rodo, kad jo antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, taip pat rodo nuteistojo polinkį nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms ir patvirtina jo socialinį pavojingumÄ , todėl apeliantų siekis, kad P. N. bÅ«tų laisvėje, negali turėti prioriteto prieÅ¡ visuomenės interesÄ bÅ«ti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.

18. Ä®vertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės individualizuojant P. N. paskirtÄ bausmę, buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos pirmosios instancijos teisme, teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas paskirdamas galutinę subendrintÄ 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. P. N. paskirta bausmė yra proporcinga ir adekvati jo padarytų nusikaltimų, taip pat jo asmenybės pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimÄ , neprieÅ¡tarauja bausmės paskirčiai, todėl nukentėjusiosios L.

B. ir nuteistojo P. N. apeliaciniai skundai atmestini, o skundžiamas nuosprendis paliktinas nepakeistas. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : nukentėjusiosios L. B. ir nuteistojo P. N. apeliacinius skundus atmesti. Teisėjai Eugenijus Antanauskas Edita Lapinskienė Aurelija Sadauskaitė