2019-10-23 Nr. AB-20342-3-61-3-01962-2017-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-943-261/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01962-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas K. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba), 863 Eur turtinės ir 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad 2006 m. birželio 30 d. valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 4795 pareiškėjas įsigijo 5,230 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), kuris 2006 m. lapkričio 29 d. užregistruotas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, sklypo ribos 2006 m. birželio 4 d. pažymėtos VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje. Pareiškėjui 2007 m. kovo 7 d. bei 2013 m. sausio 10 d. išduoti leidimai 1,20 ha ir 3,50 ha minėto žemės sklypo plote įveisti mišką. Šiuose žemės plotuose pareiškėjas pasodino mišką, kiekvienais metais pasodindavo po 200–300 medelių. Pareiškėjas 2016 m. vasario 13 d. pamatė, kad dalis jo pasodintų medžių išpjauta. Paaiškėjo, kad dalimi jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kaip valstybine žeme, Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėja 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 10VĮ-484-(14.10.2) laikinai leido naudotis V. P. žemės ūkio veiklai vykdyti. Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus 2015 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. 10VĮ-484-(14.10.2) pasirašytas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, kadangi nustatyti duomenys akivaizdžiai prieštarauja Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenims. Tarnybos Prienų ir Birštono skyrius privalėjo žinoti, kam nuosavybės teise priklauso žemė, kuri minėtu įsakymu buvo suteikta naudotis V. P. Taigi Tarnybos Prienų ir Birštono skyrius aplaidžiai ir netinkamai vykdė savo pareigas. Pareiškėjo teigimu, dėl NŽT Prienų ir Birštono skyriaus priimto neteisėto įsakymo pareiškėjas patyrė 863 Eur turtinės (500 Eur – iškirstų medelių vertė, 363 Eur – iškirstų medelių vertės nustatymas) ir 5 000 neturtinės žalos. Įsigijęs žemės sklypą pareiškėjas planavo dalį sklypo užveisti mišku, o radęs iškirstą mišką patyrė daug neigiamų emocijų, išgyvenimų, žlugo jo lūkesčiai ir planai užauginti mišką. Pareiškėjas 2017 m. gegužės 2 d. raštu kreipėsi į Tarnybos Prienų ir Birštono skyrių prašydamas atlyginti padarytą žalą, tačiau Tarnybos Prienų ir Birštono skyrius 2017 m. birželio 1 d. raštu Nr. 10SD-1495-(145.10.104) tai daryti atsisakė, motyvuodamas, jog žala padaryta dėl neteisėtų A. P. veiksmų.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Tarnyba atsiliepime nurodė, kad Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vyriausiosios specialistės parengtoje laikinai naudotis žemės plotų Nr. 104 (0,80 ha), Nr. 11 N (2 ha) ir Nr. 12N (3 ha), esančių (duomenys neskelbtini), schemoje nurodyta, kad V. P. leidžiama naudotis valstybinės žemės plotu Nr. 12N, kurio plotas 3 ha, iš jo 3 ha žemės ūkio naudmenų. Taigi Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 10VĮ-484-(14.10.2) V. P. leista laikinai naudotis ne bet kokiai, o tik žemės ūkio veiklai vykdyti tinkamu žemės plotu Nr. 12N, kurį sudaro tik žemės ūkio naudmenos. Miškas nėra laikomas žemės ūkio naudmena. Pareiškėjas žalą patyrė ne dėl to, kad jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalis V. P. buvo naudojama žemės ūkio veiklai vykdyti, o dėl neteisėtai iškirsto jo pasodinto miško. Pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala negali būti vertinama kaip Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus neteisėtų veiksmų pasekmė, kadangi šią žalą pareiškėjas patyrė dėl fizinio asmens galbūt neteisėtų veiksmų, o ne dėl Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus priimto sprendimo. Pareiškėjas neįrodė turtinės žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio tarp Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 10VĮ-484-(14.10.2) ir jo prašomos priteisti 863 Eur turtinės žalos. Neigiamas emocijas ir išgyvenimus pareiškėjas sieja su iškirstu mišku, o ne su faktu, kad Tarnybos Prienų ir Birštono skyrius neteisėtai suteikė teisę V. P. laikinai naudotis jo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo dalimi, t. y. 3 ha žemės ūkio naudmenų žemės ūkio veiklai vykdyti. Tarnybos Prienų ir Birštono skyrius 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. 10SD-856-(14.10.104) ir 2017 m. birželio 1 d. raštu Nr. 10SD-1495-(14.10.104) siūlė pareiškėjui nurodyti neturtinę žalą, patirtą dėl priimto neteisingo sprendimo, tačiau pareiškėjas patirtos neturtinės žalos dydžio nepateikė.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 10VĮ-484-(14.10.2) neteisėtai ir nepagrįstai V. P. leista laikinai naudotis pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi. Byloje nustatyta, kad atsakovas nesuteikė teisės V. P. kirsti medžių ar krūmų, esančių tame plote. Todėl teismas darė išvadą, kad Tarnyba negali būti atsakinga už krūmų ir medžių kirtimą, kurį galbūt neteisėtai atliko A. P., apskritai neturėjęs jokios teisės net naudotis pareiškėjo sklypu (2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 10VĮ-484-(14.10.2) teisė laikinai naudotis žemės sklypo dalimi suteikta V. P.). Tarnyba negali būti atsakinga už neteisėtus privataus asmens (tikėtina – A. P.) veiksmus, kertant medžius. Negali būti traktuojama, kad atsakovas padarė kokią nors turtinę žalą pareiškėjui.

7. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neturtinės žalos, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad neturtinę žalą pareiškėjas kildina iš neteisėto medžių kirtimo. Byloje nustatęs, kad atsakovas negali būti laikomas atsakingu dėl medžių kirtimo, taip pat kad Tarnyba raštu pripažino ir atsiprašė dėl netinkamo pareiškėjo žemės sklypo suteikimo naudotis trečiajam asmeniui, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas nepagrindė neturtinės žalos, Tarnybos neva padarytos dėl netinkamo pareiškėjo žemės sklypo suteikimo naudotis trečiajam asmeniui.

III. 8. Pareiškėjas K. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto aplinkybes, analogiškas nurodytoms skunde pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, jog nagrinėjamu atveju priimdamas 2015 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 10VĮ-484-(14.10.2) Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjas neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Leisdamas V. P. naudotis žemės plotais Nr. 104, Nr. 11N ir 12N (t. y. pareiškėjui nuosavybės teise priklausančia žeme), atsakovas pažeidė galiojusius teisės aktus ir dėl šių neteisėtų veiksmų pareiškėjas patyrė turtinę ir neturtinę žalą.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime išdėstytą poziciją, apeliacinį skundą prašo atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Ginčas šioje byloje kilo dėl žalos, kilusios dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, atlyginimo

12. Pareiškėjas, prašydamas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, apeliacinį skundą grindžia nesutikimu dėl faktinių aplinkybių vertinimo bei teisės taikymu ginčo santykiams.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tinkamas faktinių aplinkybių vertinimas bei teisės taikymas sprendžiant ginčą yra neatsiejamai susiję. Tik nustačius teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tinkamam teisės taikymui, priimtas sprendimas gali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl faktinių aplinkybių vertinimo ir teisės taikymo bei aiškinimo vertintini kartu.

14. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti.

15. Pareiškėjas žalos atsiradimą kildina iš Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjos 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 10VĮ-484-(14.10.2), kuriuo V. P. laikinai leista naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti pagal parengtą suteikto žemės sklypo schemą, tačiau ši žemė pateko į pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalį.

16. Pirmosios instancijos teismas atsakovo neteisėtų veiksmų perduodant naudoti žemės sklypą kitam asmeniui ir pareiškėjo nuosavybės teisių pažeidimo nevertino bei nurodė, kad žalą pareiškėjui padarė ne atsakovas, o fizinis asmuo, iškirsdamas pareiškėjo sklype esančius medžius.

17. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas nėra teisėtas bei pagrįstas, kadangi nebuvo atsakyta į pagrindinį pareiškėjo reikalavimą dėl žalos priteisimo iš atsakovo (ABTĮ 86 str. 3 d.).

18. Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. 10VĮ-484-(14.10.2) buvo pažeista pareiškėjo teisė į nuosavybę ir toks įsakymas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme yra neteisėtas.

19. Pareiškėjas prašė priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Turtinę žalą pareiškėjas siejo su jo žemės sklypo dalyje, kuri buvo perduota V. P., iškirstų medžių verte. Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš minėto Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo įsakymo, tačiau atsakovo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas nevertino.

20. Teismas, nustatęs, kad fizinis asmuo iškirto medžius ir tuo pareiškėjui padarė turtinę žalą, privalėjo savo iniciatyva įtraukti į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu žemės naudotoją V. P. ir remiantis ABTĮ 12 straipsniu padėti pareiškėjui įgyvendinti savo teises išaiškinant jo teisę reikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovui fiziniam asmeniui ir tik priklausomai nuo pareiškėjo pareikštos pozicijos spręsti dėl šios bylos atsakovo atsakomybės arba dėl šios bylos priskirtinumo administraciniam teismui.

21. Apeliacinės instancijos teismas nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų trūkumų apeliacinėje instancijoje ištaisyti negali, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

22. Taip pat pažymėtina, kad byloje nepakanka įrodymų teismo sprendimui priimti ABTĮ 80 straipsnio apimtimi. Nėra išreikalautas pareiškėjo žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas, Tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 10VĮ-484-(14.10.2) priedas – žemės sklypo schema neįskaitoma. Dėl to nėra galimybės patikrinti, kuri pareiškėjo žemės sklypo dalis buvo perduota naudotis V. P., nėra duomenų apie Prienų policijos komisariato tyrimo rezultatus dėl neteisėto medžių kirtimo ir dėl pasikėsinimo juos pagrobti, todėl neaišku, kas yra atsakingas už medžių iškirtimą. Nagrinėjant bylą iš naujo teismo sprendimui priimti būtina surinkti šiuos įrodymus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo K. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius