10cbc45a-e958-4afe-9ec3-50454120842d · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinės bylos Nr. e2-374-464/2020 Teisminio proceso numeris 2-57-3-00280-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.1.1; 3.1.7.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. kovo 31 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės R. K. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalies dėl priteisto žyminio mokesčio civilinėje byloje Nr. e2-1153-796/2019 pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei R. K. dėl žalos atlyginimo, n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius (toliau – VSDFV Mažeikių skyrius) kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė iÅ¡ atsakovės R. K. priteisti 48 522 Eur turtinei žalai atlyginti.

2. IeÅ¡kinyje nurodė, kad Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu atsakovė pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 132 straipsnio 3 dalį dėl neatsargaus gyvybės atėmimo K. P.. VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu K. P. 2018 m. birželio 14 d. įvykusį mirtinÄ nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, 2019 m. kovo 22 d. sprendimu nuspręsta skirti D. P. 48 522 Eur vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam K.

P. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu. Dėl atsakovės nusikalstamų veiksmų ieÅ¡kovas nurodė patyręs 48 522 Eur turtinę žalÄ , kuriÄ sudaro D. P. iÅ¡mokėta vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam K. P. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieÅ¡kovo VSDFV Mažeikių skyriaus ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies, priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės R.

K. 24 261 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, taip pat iÅ¡ atsakovės R. K. valstybei priteisė 728 Eur žyminio mokesčio.

4. Teismas nustatė, kad Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-363/2019 atsakovė buvo pripažinta kalta pagal BK 132 straipsnio 3 dalį už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę K. P.. Teismo nuosprendyje konstatuota, kad 2018 m. birželio 14 d. 9.00 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) padalinyje, apžiÅ«ros atlikimo patalpoje atliekant automobilio techninę apžiÅ«rÄ , vykdydama kontrolieriaus K. P., stovinčio per vidurį prieÅ¡ automobilį apie 1–1,5 m atstumu ir nulipusio į duobę 2–3 laiptelius žemiau, nurodymÄ pavažiuoti automobiliu (duomenys neskelbtini) į priekį, nepasirinko saugaus greičio, pažeidė atitinkamų teisės aktų reikalavimus ir parbloÅ¡kė kontrolierių K. P..

5. Teismas taip pat nustatė, kad VSDFV Mažeikių skyrius 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-3641 K. P. 2018 m. birželio 14 d. įvykusį mirtinÄ nelaimingÄ atsitikimÄ darbe pripažino draudžiamuoju įvykiu, 2019 m. kovo 22 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-867 nusprendė skirti D. P. 48 522 Eur vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam K. P. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu. Minėta draudimo iÅ¡moka D. P. iÅ¡mokėta 2019 m. kovo 26 d.

6. Aptaręs Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymas) 27 straipsnio 1 dalies ir 31 straipsnio nuostatas ir kasacinio teismo praktikÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , kad visos pagal Nelaimingų atsitikimų darbe draudimo įstatymÄ mokamos draudimo iÅ¡mokos įstatymų leidėjo laikomos kompensuojančiomis negautas pajamas, todėl jos yra vienas iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje iÅ¡vardytų žalos elementų, o nukentėjusiam asmeniui (asmenims) padarytos žalos dydis ir draudimo iÅ¡mokÄ iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos regreso teisės į žalÄ padariusį asmenį apimtis nustatoma vadovaujantis bendrosiomis civilinės atsakomybės nuostatomis, t. y.

CK 6.245–6.255 straipsniais. Pažymėjo, kad CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo.

7. Teismas nurodė, kad atsakovės veiksmų neteisėtumas civilinės atsakomybės taikymo aspektu yra konstatuotas įsiteisėjusiu Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-363/2019, kuriuo atsakovė pripažinta kalta pagal BK 132 straipsnio 3 dalį už tai, kad dėl neatsargumo atėmė gyvybę K. P. (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnio 3 punktas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neginčijo nei ieÅ¡kovo patirtos žalos fakto, nei priežastinio ryÅ¡io tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Å ių civilinės atsakomybės sÄ lygų egzistavimÄ patvirtina ir byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai – Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendis, VSDFV Mažeikių skyriaus 2018 m. gruodžio 21 d. sprendimas Nr. VPA_SP5-3641, 2019 m. kovo 22 d. sprendimas Nr. VPA_SP5-867, pažyma apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas.

8. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė nesutiko su ieÅ¡kovo praÅ¡omo priteisti žalos atlyginimo dydžiu ir prašė jį sumažinti arba reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo visiÅ¡kai atmesti, teismas sprendė, kad esminis nagrinėjamos bylos klausimas, sudarantis įrodinėjimo dalykÄ , yra ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistino turtinės žalos atlyginimo dydis.

9. Teismas nurodė, kad atsakovė nekelia ieÅ¡kovo patirtų nuostolių dydžio pagrįstumo klausimo ir neįrodinėja aplinkybių, kad mirusiojo K. P. sutuoktinei D. P. ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta vienkartinė 48 522 Eur dydžio iÅ¡moka, kuriÄ regreso tvarka praÅ¡oma priteisti iÅ¡ atsakovės, virÅ¡ija realiai atsakovės padarytÄ Å¾alÄ . Taigi tokio pagrindo sumažinti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinÄ nuostoliams atlyginti sumÄ teismas neįžvelgė.

10. Taip pat teismas nenustatė pagrindo sumažinti priteistinÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės sumÄ ir pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, t. y. dėl didelio paties nukentėjusio neatsargumo. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė tuo, kad Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 6 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-363/2019 buvo nustatyta, kad paties K. P. rizikingi veiksmai, t. y. stovėjimas prieÅ¡ automobilį, kuriam jis atliko techninę apžiÅ«rÄ , neturėjo įtakos atsakovės neteisėtiems veiksmams užvažiuojant ant jo; byloje nėra ginčijama aplinkybė, kad įvykio metu atsakovė turėjo teisę vairuoti transporto priemonę; aplinkybė, kad įvykio metu atsakovės valdyta transporto priemonė (duomenys neskelbtini) nebuvo drausta privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, galėtų bÅ«ti vertinama tik kaip procedÅ«rinis techninės apžiÅ«ros tvarkos pažeidimas, tačiau vien Å¡i aplinkybė nereiÅ¡kia didelio nukentėjusiojo neatsargumo, padėjusio žalai atsirasti; nors žuvusiojo K.

P. elgesys ir buvo rizikingas, tačiau pagal byloje esančius įrodymus teismas neturėjo pagrindo padaryti išvados, kad nukentėjusiojo elgesys buvo neprotingas ar išskirtinai nerūpestingas, pažeidžiantis elementarius rūpestingumo ir atidumo reikalavimus.

11. Kita vertus, teismas atsižvelgė į įrodymus, susijusius su atsakovės turtine padėtimi. Ä®vertinęs byloje esančius duomenis apie atsakovės ir jos sutuoktinio gaunamas pajamas (atsakovės darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro apie 600 Eur per mėnesį, jos sutuoktinio apie 730 Eur per mėnesį), turimÄ turtÄ (bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomi 0,06 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė pagal VÄ® Registrų centro duomenis yra 847 Eur, ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 18 700 Eur), turimas iÅ¡laidas (apie 60 Eur kredito įmokoms, už daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), modernizavimÄ ; dalis pajamų skiriama gyvenamajam bÅ«stui iÅ¡laikyti ir sveikatos priežiÅ«rai) teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės ir jos sutuoktinio turtinė padėtis yra sunki.

12. Ä®vertinęs taip pat esančius byloje įrodymus apie atsakovės sveikatos bÅ«klę (atsakovei diagnozuotas (duomenys neskelbtini), gydytas chirurginiu bÅ«du; diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl kurios sukeltų kojos skausmų atsakovei yra sunku vaikščioti; atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl kurios atsakovei rekomenduota vartoti vaistus), jos amžių, teismas nurodė, kad bloga atsakovės turtinė padėtis nėra tik laikino pobÅ«džio ir ateityje tokia padėtis negalėtų iÅ¡ esmės pasikeisti. Todėl teismas pripažino, kad visiÅ¡kas ieÅ¡kovo reikalaujamų priteisti nuostolių atlyginimas Å¡iuo atveju neatitiktų teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei gali sukelti itin sunkias turtines pasekmes atsakovei.

13. Atsižvelgęs į aplinkybę, kad atsakovė yra nuteista už neatsargaus nusikaltimo padarymÄ , į sunkiÄ jos turtinę padėtį, teismas ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteistinos turtinės žalos sumÄ sumažino 50 proc. ir priteisė tik pusę ieÅ¡kiniu reikalautos sumos, t. y. 24 261 Eur (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, tokio dydžio sumos priteisimas užtikrins proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų įgyvendinimÄ bei nepažeis valstybės ir (ar) kitų asmenų teisėtų interesų.

14. Kadangi ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo už Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), teismas proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (50 proc.) valstybei iÅ¡ atsakovės priteisė ir 728 Eur žyminį mokestį (CPK 96 straipsnio 1 dalis). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 15. Atsakovė R. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio pakeisti ir žyminio mokesčio arba nepriteisti, arba žyminį mokestį nuo 728 Eur sumažinti iki 546 Eur, o kitÄ spendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 15.1. Neginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 24 261 Eur sumos dydžio, atsakovė su ieÅ¡kovu sudarė susitarimÄ , kad dėl sunkios jos materialinės padėties mokės kas mėnesį ieÅ¡kovei po 70 Eur. Tačiau nesutinka su ta teismo sprendimo dalimi, kuria iÅ¡ jos buvo priteistas 728 Eur žyminis mokestis. 15.2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinį pateikė naudodamasis elektroninio ryÅ¡io priemonėmis. Už 48 522 Eur ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ieÅ¡kinį teikiant elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, yra mokamas 953 Eur dydžio žyminis mokestis (teikiant ne elektroninio ryÅ¡io priemonėmis, žyminis mokestis sudarytų 1 270 Eur).

Nors ieÅ¡kovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, tačiau teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ privalo iÅ¡spręsti vadovaudamasis CPK 93 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis. 15.3. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , padarė klaidÄ , nes priteistinÄ Å¾yminį mokestį skaičiavo ne pagal CPK 80 straipsnio 7 dalyje numatytÄ taisyklę. Jeigu teismas iÅ¡ atsakovės priteisė tik 50 proc. žalos dydžio, o civilinė byla pradėta elektroninėmis ryÅ¡io priemonėmis, tokiu atveju teismas iÅ¡ atsakovės turėjo priteisti ne 728 Eur, o 546 Eur.

Todėl teismo sprendimo dalis dėl žyminio mokesčio priteisimo turėtų bÅ«ti pakeista, sumažinant žyminio mokesčio dydį iki 546 Eur. 15.4. Atsakovė civilinės bylos nagrinėjimo metu sÄ Å¾iningai naudojosi suteiktomis procesinėmis teisėmis, proceso nevilkino, siekė kuo ekonomiÅ¡kiau ir greičiau bylÄ iÅ¡nagrinėti. Nors jai atstovavo advokatas, tačiau už atstovavimÄ atsakovė jam nieko nemokėjo, nes advokatas, suprasdamas, į kokiÄ beviltiÅ¡kÄ situacijÄ atsakovė yra patekusi, sutiko jai padėti be užmokesčio.

Todėl mano, kad Å¡iuo konkrečiu atveju egzistuoja sÄ lygos taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir valstybės naudai nepriteisti net ir 546 Eur žyminio mokesčio.

16. IeÅ¡kovas VSDF Mažeikių skyrius atsiliepime į atsakovės R. K. apeliacinį skundÄ praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį dėl žyminio mokesčio ir iÅ¡ atsakovės valstybei priteistÄ 728 Eur žyminį mokestį sumažinti iki 546 Eur. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais. 16.1. IeÅ¡kovas sutinka, kad iÅ¡ atsakovės valstybei priteistas žyminis mokestis bÅ«tų sumažintas iki 546 Eur. 16.2. Pagal CPK 80 straipsnio 7 dalį, jeigu procesiniai dokumentai teismui pateikiami tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 proc. už atitinkamÄ dokumentÄ mokėtino žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur.

Pagal CPK 93 straipsnio 2 ir 4 dalis, jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, iÅ¡laidos atsakovui priteisiamos proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å iuo atveju ieÅ¡kovas pateikė 48 522 Eur sumos ieÅ¡kinio reikalavimÄ , teismas ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė 24 261 Eur.

Atsakovė sÄ Å¾iningai atliko savo procesines pareigas. Teisėja k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl žyminio mokesčio dydžio 17. CPK 321 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kai apeliaciniu skundu skundžiama tik teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo ar kitų teismo sprendimu iÅ¡spręstų procesinių klausimų, toks apeliacinis skundas nagrinėjamas mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) taikant atskirųjų skundų nagrinėjimo taisykles.

Ši nuostata netaikoma, kai toje pačioje byloje paduodamas apeliacinis skundas dėl teismo sprendimo esmės.

18. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo esmės paduotas nebuvo. Apeliantės R. K. pateiktame apeliaciniame skunde keliamas tik proceso teisės klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų (žyminio mokesčio) priteisimo, kai teismas iÅ¡ dalies patenkina ieÅ¡kinį, pateiktÄ elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Taigi, apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

19. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro žyminis mokestis ir iÅ¡laidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis).

20. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovo VSDFV Mažeikių skyriaus ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, iÅ¡ apeliantės priteisdamas pusę ieÅ¡kovo reikalautos atlyginti žalos, t. y. 24 261 Eur, o kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, taip pat iÅ¡ apeliantės valstybei priteisė 728 Eur žyminį mokestį.

21. Nagrinėjamu atveju žyminis mokestis už bÅ«tent tokios sumos (t. y. 24 261 Eur) turtinio pobÅ«džio reikalavimo iÅ¡sprendimÄ , apskaičiuojant jį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytÄ taisyklę, yra 728 Eur (24 261 Eur x 3 proc.). Tokio dydžio žyminį mokestį iÅ¡ apeliantės pirmosios instancijos teismas ir priteisė. Tačiau CPK 80 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 Eur.

Nėra ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovas ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo pateikė naudodamasis elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis. Vadinasi, iÅ¡ apeliantės galėjo bÅ«ti priteistinas ne 728 Eur, o 546 Eur dydžio žyminis mokestis (727,83 Eur x 75 proc.). Dėl apeliantės praÅ¡ymo atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo 22. Apeliantė R. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad egzistuoja sÄ lygos taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir valstybės naudai iÅ¡ jos nepriteisti net ir Å¡io, 546 Eur dydžio žyminio mokesčio.

23. Pagal CPK 93 straipsnio 4 dalį teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos. Å alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas.

24. CPK 96 straipsnis reglamentuoja bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ valstybei. Å io straipsnio 5 dalyje taip pat nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo Å¡io straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

25. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į sunkiÄ atsakovės turtinę padėtį ir vadovaudamasis, proporcingumo, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, ieÅ¡kovui iÅ¡ apeliantės priteistinos turtinės žalos atlyginimÄ sumažino 50 proc., t. y. iki 24 261 Eur.

26. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantės turtinė padėtis iÅ¡ tiesų yra sunki ir jos pagerėjimo perspektyvų nėra. PrieÅ¡ingai, tokia aplinkybė, kad apeliantei Å¡ioje byloje priimtu teismo sprendimu nustatyta didelės vertės turtinė prievolė ieÅ¡kovui, teikia pagrindÄ vertinimui, kad jos turtinė padėtis dar labiau pasunkėjo. Pažymėtina, kad dar iki ieÅ¡kovui pateikiant teismui 2019 m. gegužės 29 d. ieÅ¡kinį dėl turtinės žalos atlyginimo apeliantė 2019 m. balandžio 10 d. ir 2019 m. balandžio 12 d. praÅ¡ymais kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl mokėjimų jai iÅ¡dėstymo (mokant po 50 Eur kas mėnesį), tačiau ieÅ¡kovas šį praÅ¡ymÄ tenkinti atsisakė.

27. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra susiklosčiusios faktinės bei teisinės prielaidos iÅ¡ dalies patenkinti apeliantės praÅ¡ymÄ ir atleisti jÄ nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo valstybei (CPK 83 straipsnio 3 dalis, 96 straipsnio 5 dalis). Å ioje proceso stadijoje įstatymų leidėjas nenumato galimybės atleisti apeliantės nuo viso jai tenkančio mokėti žyminio mokesčio. Tokiu atveju skundžiama teismo sprendimo dalis pakeistina, sumažinant iÅ¡ apeliantės valstybei priteistinÄ 728 Eur žyminio mokesčio sumÄ iki 200 Eur (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį, kuria iÅ¡ atsakovės R. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteista 728 Eur (septynių Å¡imtų dvideÅ¡imt aÅ¡tuonių eurų) žyminio mokesčio, pakeisti ir priteistino žyminio mokesčio dydį sumažinti iki 200 Eur (dviejų Å¡imtų eurų). KitÄ Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .

Teisėja Dalia Kačinskienė