10c87cc8-d8a5-4f44-a3a1-817dcdd47e5e · Vilniaus apygardos administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedkreiptis į Konstitucinį TeismÄ (KT) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinanÄių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau â AIEÄ®) (2013-01-17 redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 dalies nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 daliai, 69 str. 1 daliai ir teisinÄs valstybÄs principui;
Legislator headnote
AI generated10c87cc8-d8a5-4f44-a3a1-817dcdd47e5e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: TreÄia, iÅ¡skirtinas vienas teisinÄs valstybÄs principo elementų yra teisinio saugumo principas, kurio paskirtis - laiduoti asmens pasitikÄjimÄ savo valstybe ir teise. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinÄs valdžios institucijos ir, visų pirma, Seimas, kuris pagal Konstitucijos 67 str. 2 punktÄ leidžia įstatymus. YpaÄ svarbu, kad Å¡io principo laikytųsi įstatymų leidÄjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimÄ , kad nepagrįstai nebÅ«tų paneigtos įgytos teisÄs, teisÄti interesai bei teisÄti lÅ«kesÄiai.
Full text
AdministracinÄ byla Nr. I-317-121/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02370-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 28.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    Vilnius                                                                                                          2014 m. sausio 27 d.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisÄja NijolÄ Å½alnieriÅ«nienÄ, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjos atstovei avokatei Julijai Kirkilienei, atsakovÄs atstovui Leonardui UrbanoviÄiui, treÄiojo suinteresuoto asmens atstovams Augustui MuliarÄikui bei JÅ«ratei Pravalackaitei,  vieÅ¡ame teismo posÄdyje iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjos UAB âSaulÄs jÄgainÄâ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos VyriausybÄs, dÄl žalos atlyginimo, treÄiasis suinteresuotas asmuo â ValstybinÄ kainų ir energetikos kontrolÄs komisija. TeisÄja, iÅ¡nagrinÄjusi bylÄ , n u s t a t Ä: pareiÅ¡kÄja UAB âSaulÄs jÄgainÄâ kreipÄsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydama:
1) kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (KT) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinanÄių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau â AIEÄ®) (2013-01-17 redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 dalies nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 daliai, 69 str. 1 daliai ir teisinÄs valstybÄs principui;
2) priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybÄs 11 936,37 Lt žalos atlyginimÄ ;
3) priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybÄs 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaiÄiuojant jas nuo bylos iÅ¡kÄlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos;
4) priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b.l. 1â8, 182â183, t. 2, b.l. 1â3).PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau â Energetikos ministerija) pareiÅ¡kÄjai 2012-11-23 ir 2012-12-06 iÅ¡davÄ leidimus plÄsti elektros energijos gamybos pajÄgumÄ Nr. LP-9147 ir LP-5186. Seimas 2013-01-17 priÄmÄ AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymÄ Nr. XII-169 (toliau â AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymas) ir AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ Nr. XII-170 (toliau â AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas), kurie įsigaliojo 2013-02-01.
Ä®sigaliojÄ Ä¯statymai turÄjo esminÄs įtakos pareiÅ¡kÄjai, nes pakeitus ankstesnÄ AIEÄ® redakcijÄ , pareiÅ¡kÄjai buvo pritaikytas tarifas, nustatytas ValstybinÄs kainų ir energetikos kontrolÄs komisijos (toliau â Komisija) 2012-09-28 nutarimu Nr. 0-282, ir galiojantis elektros energijos jÄgainÄms, naudojanÄioms saulÄs energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurios įrengtoji galia yra mažesnÄ arba lygi 30 kW, t.y. tarifas lygus 1,25 Lt/kWh. TaÄiau pareiÅ¡kÄja pagrįstai tikÄjosi, jog pastaÄius elektros energijos jÄgaines, naudojanÄias saulÄs energijÄ , pagamintÄ elektros energijÄ 12 metų (nuo elektrinÄs pastatymo) galÄs parduoti už Komisijos 2012-02-06 nutarime Nr. 03-282 numatytÄ 1,44 Lt/kWh tarifÄ .
DÄl to mano, kad buvo pažeistas teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos principas, ir pareiÅ¡kÄja, nors ir investavusi nemažas lÄÅ¡as, ateityje negaus pagrįstai tikÄtų pajamų už parduotÄ elektros energijÄ . Pasak pareiÅ¡kÄjos, jai padaryta žala ir neteisÄtais veiksmais laikytinos bÅ«tent Seimo priimtos AIEÄ® (2013-01-17 redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 dalies nuostatos, kurios galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 daliai, 69 str. 1 daliai bei teisinÄs valstybÄs principui. Seimas, priimdamas minÄtas AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas (20 str. 6 d.), pakeitÄ iki įstatymo įsigaliojimo ankstesnÄje AIEÄ® redakcijoje (20 str. 7 d.) ir VyriausybÄs 2012-07-04 nutarimu Nr. 827 patvirtintame AtsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡e (toliau â Skatinimo apraÅ¡as) reglamentuojamas nuostatas dÄl elektros energijos fiksuotų tarifų taikymo (8.2, 9 p.).
Remiantis ankstesnÄs AIEÄ® redakcijos 20 str. 7 dalimi ir Skatinimo apraÅ¡o 8.2 ir 9 punktais, pareiÅ¡kÄja, praÅ¡ydama leidimų plÄtoti elektros energijos gamybos pajÄgumus, žinojo, kokia kaina ateityje iÅ¡ jos bus superkama elektros energija ir per kiek laiko galimai atsipirks investicijos plÄtojant atsinaujinanÄių iÅ¡teklių energetikÄ . PriÄmus AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas ir pareiÅ¡kÄjai pasiraÅ¡ius sutartį su AB Lesto, kurioje nustatytas fiksuoto tarifo dydis, galiojantis leidimų gaminti elektros energijÄ gavimo dienÄ , pareiÅ¡kÄja patyrÄ Å¾alÄ .
Tokiais neteisÄtais veiksmais pareiÅ¡kÄjai buvo padaryta 118 900 Lt žala, kuriÄ sudaro negautos pajamos už mažesniu fiksuotu tarifu superkamÄ elektros energijÄ nei elektros energija bÅ«tų superkama, galiojus ankstesniam AIEÄ® reglamentavimui. Tvirtina, kad žalÄ tiesiogiai sukelia Seimo priimtos galimai neteisÄtos AIEÄ® 20 str. 6 dalies nuostatos, kuriomis vadovaujantis pareiÅ¡kÄja su AB Lesto sudarÄ sutartį. Toks tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra objektyviai pakankamas valstybÄs atsakomybei pagal Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnį atsirasti.
Pasak pareiÅ¡kÄjos, jai pasiraÅ¡ant sutartį su AB Lesto, turÄjo bÅ«ti taikomas leidimo plÄsti gamybinį pajÄgumÄ iÅ¡davimo dienÄ nustatytas tarifas (1,44 Lt/kWh) ir Å¡is fiksuotas tarifas turÄjo bÅ«ti taikomas 12 metų nuo elektrinÄs, naudojanÄios saulÄs energijÄ , pastatymo dienos (leidimo gaminti elektros energijÄ gavimo dienos), todÄl iÅ¡ viso per 12 metų pareiÅ¡kÄja, pardavusi elektros energijÄ iÅ¡ abiejų elektrinių už 1,44 Lt/kWh, bÅ«tų uždirbusi 901 151 Lt, tuo tarpu parduodamas už 1,25 Lt/kWh tarifÄ â 782 251 Lt.
Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kÄja per 12 metų parduodama elektrinÄs, naudojanÄios saulÄs energijÄ , pagamintÄ elektros energijÄ fiksuotu tarifu 1,25 Lt/kWh patirs 118 900 Lt žalÄ , kuriÄ sudaro negautos pajamos, kurias pareiÅ¡kÄja bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų neteisÄtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Atkreipdama dÄmesį į KT 2006-08-19 nutarimÄ , kuriame KT konstatavo, kad asmeniui teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , padarytos neteisÄtais valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybÄs institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisÄtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dÄl tų valstybÄs institucijų, pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų, nurodo, kad Å¡ioje situacijoje bÅ«tina patikrinti Seimo priimto AIEÄ® 20 str. 6 dalies konstitucingumÄ ir kreiptis į KT.
TokiÄ pozicijÄ pareiÅ¡kÄja, pirmiausia, grindžia tuo, jog Konstitucijoje įtvirtintas universalus teisinÄs valstybÄs principas suponuoja tai, kad visos valstybÄs valdžiÄ Ä¯gyvendinanÄios valstybÄs institucijos turi veikti remdamasis teise ir paklusdamos teisei (Konstitucijos 5 str.), kad Konstitucija turi aukÅ¡ÄiausiÄ juridinÄ galiÄ ir kad įstatymai turi jÄ atitikti. Antra, KT nutarimuose ne kartÄ konstatuota, kad neatsiejami teisinÄs valstybÄs principo elementai yra teisÄtų lÅ«kesÄių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas;
Å¡ie konstituciniai principai suponuoja valstybÄs pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisÄtus interesus ir teisÄtus lÅ«kesÄius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisÄ pagrįstai tikÄtis, kad jų pagal galiojanÄius įstatymus ar kitus teisÄs aktus, neprieÅ¡taraujanÄius Konstitucijai, įgytos teisÄs bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galÄs bÅ«ti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisÄtų interesų ir teisÄtų lÅ«kesÄių; neužtikrinus asmens teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikÄjimas valstybe ir teise.
TreÄia, iÅ¡skirtinas vienas teisinÄs valstybÄs principo elementų yra teisinio saugumo principas, kurio paskirtis - laiduoti asmens pasitikÄjimÄ savo valstybe ir teise. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinÄs valdžios institucijos ir, visų pirma, Seimas, kuris pagal Konstitucijos 67 str. 2 punktÄ leidžia įstatymus. YpaÄ svarbu, kad Å¡io principo laikytųsi įstatymų leidÄjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimÄ , kad nepagrįstai nebÅ«tų paneigtos įgytos teisÄs, teisÄti interesai bei teisÄti lÅ«kesÄiai.
Ketvirta, įstatymų leidÄjas, priimdamas AIEÄ® 20 str. 6 dalies nuostatas, nepaisÄ asmenų teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos principo, kuris kaip teisinÄs valstybÄs principo elementų yra tiesiogiai užtikrinamas Konstitucijos. Be to, Seimas, nenustatydamas pereinamojo laikotarpio įstatymų įsigaliojimui ir skubotai priimdamas minÄtas AIEÄ® nuostatas, kurios pakeitÄ elektros energijos supirkimo tarifÄ (taikant tarifÄ galiojantį leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimÄ dienÄ ) ne tik galimai pažeidÄ Konstitucijoje 69 str. 1 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedÅ«ros, bet ir pakeistas reguliavimas iÅ¡ esmÄs buvo pritaikytas retrospektyviai.
AtsakovÄs Lietuvos valstybÄs atstovÄ VyriausybÄ atsiliepime į pareiÅ¡kÄjos skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 45â55). PaaiÅ¡kino, kad Seimas 2013-01-17 priÄmÄ AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , kuriuo saulÄs elektrinių veikla nebuvo apribota, tik buvo nustatyta, kad Komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių plÄtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praÄjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikianÄių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ , kad peržiÅ«rÄti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinÄms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.
AtkreipÄ dÄmesį, kad AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymu nÄra nustatomos ar keiÄiamos nuostatos dÄl superkamos elektros energijos, pagamintos iÅ¡ atsinaujinanÄių energijos Å¡altinių, tarifų dydžių. TodÄl negalima tvirtinti, kad dÄl Seimo tiesioginių veiksmų pareiÅ¡kÄjas galimai patyrÄ ar patirs nuostolius. Komisija patvirtina elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinanÄius energijos iÅ¡teklius, tarifus, o AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymas tik sudaro galimybÄ Komisijai tai atlikti teisingai, aiÅ¡kiai, objektyviai ir savalaikiai.
TodÄl mano, kad elektros energijos gamybos skatinimas iÅ¡ atsinaujinanÄių energetikos iÅ¡teklių, siekiant didinti Lietuvos Respublikos energetinį nepriklausomÄ bei skatinti âÅ¡varesnÄsâ energijos gamybÄ , yra vieÅ¡asis interesas AIEÄ® kontekste.Nesutinka, kad Seimas, priimdamas AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , pažeidÄ lex retro non agit principÄ , nes, vertinant KT 1998-03-25 nutarimÄ , akivaizdu, kad KT pateikia taisyklÄs lex retro non agit iÅ¡imtį. Kad teisÄs principas lex retro non agit turi iÅ¡imtis, pasisako ir LVAT, pažymÄdamas, jog reikalavimas, kad įstatymas neturÄtų grįžtamosios galios, nÄra absoliutus.
Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisÄs principų saugomos vertybÄs įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu. Pagrįsdama šį teiginį, nurodo, kad daugiau apie tai pasisakÄs Europos teisingumo teismas (ETT) (1991-02-21 sprendimo Zuckerfabrik Suderdithmarshen ir Wik Soest, C-143/88 ir C-92/89, Rink., p. 1-415 ir 2001-11-22 sprendimo Nyderlandai prieÅ¡ TarybÄ , C-l 10/97, Rink., p. 8763, ETT byla Nr. C-459/02). ETT Irish Farmers Association ir kt. byloje pasisakÄ, kad teismas nuosekliai laikosi nuomonÄs, kad bet kuris, kuriam institucija sukÄlÄ pagrįstų vilÄių, Å«kio subjektas gali remtis teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos principu.
Kita vertus, jei apdairus ir iÅ¡manantis prekybininkas gali numatyti, jog Bendrijos priemonÄs priÄmimas gali paveikti jo interesus, jis negali remtis Å¡iuo priÄmus tÄ priemonÄ (Byla 265/85 Van den Bergas lt Jürgens ir Van Dijk Food Products prieÅ¡ KomisijÄ [1987] ECR 1155, 44 p.). Taigi, pareiÅ¡kÄja, dar prieÅ¡ jai gaunant leidimus plÄtoti elektros energijos gamybos pajÄgumus, bÅ«dama apdairi rinkos dalyvÄ, galÄjo tikÄtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todÄl Å¡iuo atveju negali remtis teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos principu.
PareiÅ¡kÄjai, negalint remtis teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos principu, nelaikytina, kad jos teisinÄ padÄtis pablogÄjo ir pareiÅ¡kÄjos teisÄs Seimui priimant AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , pažeistos. AtsakovÄs manymu, Komisija 2012-09-28 nutarimu Nr. 03-282 âDÄl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinanÄius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 metamsâ tvirtindama supirkimo tarifÄ Â elektros energijos jÄgainÄms, naudojanÄioms saulÄs energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , ir Seimui priimant AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , veikÄ pagal teisÄs aktus reglamentuojanÄius jų veiklÄ bei savarankiÅ¡kai.Nesutinka su pareiÅ¡kÄjos teiginiu, kad tariamÄ Å¾alÄ jai tiesiogiai sukÄlÄ Seimas, priimdamas AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , nurodydama tikrÄ jį AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslÄ â suteikti galimybÄ Komisijai greiÄiau reaguoti į sparÄiai kintanÄius įrangos kaÅ¡tus ir atitinkamai perskaiÄiuoti fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius.
Taip pat nesutinka, kad pareiÅ¡kÄja patyrÄ 118 900 Lt žalÄ , kuriÄ sudaro pagrįstai tikÄtos, bet negautos pajamos už parduodamÄ elektros energijÄ . PareiÅ¡kÄja, nurodydama su AB Lesto sudarytÄ sutartį dÄl elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinanÄių energetikos iÅ¡teklių, iÅ¡ esmÄs ginÄija saulÄs jÄgainių minamos elektros energijos supirkimui taikomÄ kainÄ , įtvirtintÄ minÄtoje sutartyje, taÄiau nepateikia įrodymų apie pareiÅ¡kÄjos pateiktÄ ieÅ¡kinį dÄl sutarties sÄ lygų.
Be to, nÄra pateikta duomenų, patvirtinanÄių praÅ¡omos atlyginti turtinÄs žalos dydį ir faktÄ , t.y. pagrįstų skaiÄiavimų praÅ¡omos atlyginti turtinÄs žalos dydį ir duomenų apie saulÄs elektrinÄse, kurioms iÅ¡duoti leidimai Nr. LG-0809 ir Nr. LG-0831, pagamintÄ , parduotÄ elektros energijÄ . Nesant realios žalos atsiradimo tikimybÄs, neįmanoma paskaiÄiuoti metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistinos sumos, todÄl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybÄs 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nepagrįstas.TreÄiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į pareiÅ¡kÄjos skundÄ praÅ¡o jį nagrinÄti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 119â121).
PaaiÅ¡kino, kad nuo 2013-02-01 įsigaliojus AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymui ir AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymui, buvo pakeista fiksuotų tarifų taikymo tvarka, numatant, kad nekintanÄios skatinimo priemonÄs taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos. Komisija, atsižvelgdama į AIEÄ® pakeitimus, 2013-02-28 nutarimu Nr. 03-58 âDÄl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinanÄius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 m.
II ketvirÄiuiâ įvertino ir patvirtino naujus fiksuotus tarifus gamintojams, naudojantiems atsinaujinanÄius energijos iÅ¡teklius. Fiksuoti tarifai gamintojams, kurių elektrinių įrengtoji galia ne didesnÄ kaip 30 kW, užfiksuojami nuo leidimo gaminti iÅ¡davimo dienos, o ne nuo plÄtros leidimo iÅ¡davimo dienos. Jokių iÅ¡imÄių gamintojams, gavusiems leidimus plÄtrai skirtingu laiku, nei AIEÄ®, nei AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymas, nei AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas nenumato.
Pažymi, kad 12 metų laikotarpiu taikomas tas fiksuoto tarifo dydis, kuris galiojo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ .PareiÅ¡kÄjos atstovÄ, bylÄ nagrinÄjant teisme, skundÄ ir jo argumentus palaikÄ. AtsakovÄs atstovas skundÄ praÅ¡Ä atmesti kaip nepagrįstÄ , netenkinti praÅ¡ymo kreiptis į KT, praÅ¡Ä vadovautis LVAT 2013-12-23 nutartimi panaÅ¡ioje byloje, kurioje irgi buvo kvestionuojamas AIEÄ® pakeitimo įstatymo teisÄtumas.Komisijos atstovai sprendimÄ paliko teismo nuožiÅ«rai, paaiÅ¡kino, kad investicijų atsipirkimas suplanuotas 12 metų, tik Å¡iam terminui praÄjus, galimas pelno gavimas.
Komisija apibendrino vienerių metų saulÄs elektros energijos gaminimo bei supirkimo praktikÄ , jos nustatytas 1,25 Lt tarifas už kW/h atitinka faktinÄ kainodarÄ , nes pasaulio rinkoje įranga labai atpigo.            PraÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį teismÄ bei skundas netenkinami. FaktinÄs bylos aplinkybÄs.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Energetikos ministerija pareiÅ¡kÄjai 2012-12-06 iÅ¡davÄ leidimÄ plÄsti elektros energijos gamybos pajÄgumus Nr. LP-5186, kuriuo reglamentuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas.
ElektrinÄ pradedama eksploatuoti tik teisÄs aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ . ElektrinÄje pagaminta elektros energija prekiaujama teisÄs aktų, galiojanÄių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (b. l. 11).ValstybinÄ energetikos inspekcija 2013-02-08 energetikos įrenginių techninÄs bÅ«klÄs pažyma Nr. 18Ä®P2-34649 patvirtino, kad UAB âSaulÄs jÄgainÄâ fotovoltinÄ saulÄs elektrinÄ ((duomenys neskelbtini)) sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisÄs aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b. l. 100).
PareiÅ¡kÄja 2013-02-11 pateikÄ praÅ¡ymÄ Nr. 2013/02.11-01 gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (b. l. 95). PraÅ¡yme pareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad siekia gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ teritorijoje (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); įrengtos elektrinÄs galingumas 29,89 kWp; projektinÄ metinÄ elektros energijos gamyba â iki 35000 kWh. ValstybinÄ energetikos inspekcija 2013-02-15 energetikos įrenginių techninÄs bÅ«klÄs pažyma Nr. 18Ä®P2-35108 patvirtino, kad UAB âSaulÄs jÄgainÄâ fotovoltinÄ saulÄs elektrinÄ ((duomenys neskelbtini)) sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisÄs aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b.l. 67).PareiÅ¡kÄja 2013-02-18 pateikÄ praÅ¡ymÄ Nr. 2013/02.18-01 gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (b.l. 58).
PraÅ¡yme nurodÄ, kad siekia gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ teritorijoje (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); įrengtos elektrinÄs galingumas 29,89 kWp; projektinÄ metinÄ elektros energijos gamyba â iki 35000 kWh. Energetikos ministerija 2013-02-28 ir 2013-03-06 pareiÅ¡kÄjai atitinkamai iÅ¡davÄ leidimus gaminti elektros energijÄ Nr. LG-0809 ir Nr. LG-0831 (b. l. 12, 13). Å iuo leidimuose nurodyta, kad reglamentuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas.
ElektrinÄje pagaminta elektros energija prekiaujama teisÄs aktų, galiojanÄių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. PareiÅ¡kÄja 2013-05-22 su AB Lesto sudarÄ elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinanÄių energetikos iÅ¡teklių gamintojo sutartį Nr. 80000/231011 (b. l. 14â16). TeisÄs aktų, reglamentuojanÄių ginÄo teisinius santykius, analizÄ bei iÅ¡vados.Å ios administracinÄs bylos dalykas yra pareiÅ¡kÄjos praÅ¡ymo atlyginti jai turtinÄ Å¾alÄ , susidariusiÄ dÄl sumažÄjusio energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinanÄių energetikos iÅ¡teklių tarifo, pagrįstumas.  Žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas (CK), kurio 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. CK 6.271 str. 2 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas âvaldžios institucijaâ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisÄs subjektÄ (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybÄs tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.
CK 6.271 str. 3 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas âaktasâ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisÄms, laisvÄms ir interesams (valstybÄs ar savivaldybÄs institucijų priimami teisÄs ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK. 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybÄs ar savivaldybÄs civilinÄ atsakomybÄ pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikÄ taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalÄjo veikti.NagrinÄjamoje administracinÄje byloje pareiÅ¡kÄja turtinÄs žalos jai padarymÄ kildina, viena vertus, iÅ¡ neteisÄtų Seimo veiksmų, antra vertus, mano, kad žala padaryta priÄmus, pareiÅ¡kÄjos nuomone, Konstitucijai prieÅ¡taraujantį įstatymÄ .
Pagal nusistovÄjusiÄ teismų praktikÄ deliktinÄ valstybÄs atsakomybÄ (t.y. prievolÄ atlyginti turtinÄ (ar neturtinÄ) žalÄ ) atsiranda tuomet, kai turtinÄ (ar neturtinÄ) žala padaroma vieÅ¡ojo administravimo srityje, tuo tarpu Seimo atliekama įstatymų leidyba nÄra vieÅ¡asis administravimas, todÄl žalos atsiradimo kildinimas tiesiogiai iÅ¡ Seimo neteisÄtų veiksmų nÄra pagrįstas. TaÄiau galimas juridinių bei fizinių asmenų pažeistų teisių gynimas teisme, kai tai padaroma taikant vÄliau nekonstituciniu pripažintÄ teisÄs aktÄ .
Antai LVAT          LVAT iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (adm. byla Nr. A5-1831/2011), inter alia įvertinusi ir KT 2011-10-25 nutarimo teiginius, konstatavo, kad Konstitucijos 30 str. 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinÄs teisÄs ar laisvÄs pažeidžiamos, teisÄ kreiptis į teismÄ . Asmens teisÄ kreiptis į teismÄ yra absoliuti (KT 2006 m. gegužÄs 9 d. nutarimas). Asmens teisÄ kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti apribota ar paneigia, nes kiltų grÄsmÄ vienai svarbiausių teisinÄs valstybÄs vertybių.
Asmens teisÄs turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privaÄių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisÄtų veiksmų (KT 2004 m. rugpjÅ«Äio 17 d. nutarimas). PabrÄžÄ, kad pažeistÄ pareiÅ¡kÄjo teisÄ teismas Å¡iuo atveju privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos minÄtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisÄ Ä¯ teisingÄ darbo apmokÄjimÄ , o pati asmens teisÄ Ä¯ teisminÄ pažeistų teisių gynybÄ bÅ«tų fiktyvi - asmuo net ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ kreipÄsis į teismÄ dÄl inter alia iÅ¡ Konstitucijos kylanÄių teisių gynimo, realiai tokių teisių apginti teisme negalÄtų.
Apibendrinusi tai, kas paminÄta anksÄiau, teisÄjų kolegija konstatavo, jog nagrinÄjamoje administracinÄje byloje yra nustatytas teisÄs į teisingÄ , apmokÄjime už darbÄ pažeidimas, o reikalavimas apginti Å¡iÄ iÅ¡ Konstitucijos kylanÄiÄ teisÄ yra pareikÅ¡tas nepraleidus termino tai padaryti, todÄl, nustaÄius minÄtos teisÄs pažeidimÄ , teismas privalo jÄ veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu nustatytus ir KonstitucijÄ pažeidžianÄius teisinio reguliavimo trÅ«kumus ad hoc.
TodÄl Å¡iuo atveju nagrinÄtini skundo argumentai dÄl Lietuvos Respublikos atsinaujinanÄių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (2013-01-17 redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 dalies nuostatos galimo prieÅ¡taravimo Konstitucijos 5 str. 2 daliai, 69 str. 1 daliai ir teisinÄs valstybÄs principui bei praÅ¡ymo kreiptis į KT pagrįstumas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTÄ®) lį (2003-04-08 įstatymo Nr. IX-1490 redakcija) 4 str. 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisÄs aktas, kuris turÄtų bÅ«ti taikomas konkreÄioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinÄjimÄ ir, atsižvelgdamas į KT kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu sprÄsti, ar tas įstatymas ar kitas teisÄs aktas atitinka KonstitucijÄ , t.y. bylÄ nagrinÄjanÄiam teismui suteikta diskrecijos teisÄ nusprÄsti, ar toks pagrindas egzistuoja. Šiuo atveju, teismo įsitikinimu, tokio pagrindo nÄra, teismÄ neabejoja Å¡ioje byloje taikomos teisÄs normos atitikimu Konstitucijai.
Å iÄ nuomonÄ patvirtina ir teismų praktika labai panaÅ¡ioje administracinÄje byloje, kurioje irgi buvo keliamas AIEÄ® pakeitimo įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimas. LVAT iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija 2013-12-23 nutartyje (administracinÄ byla Nr. A-143-2834/2013) konstatavo, kad pareiÅ¡kÄjas Å¡iuo atveju savo reikalavimÄ iÅ¡ esmÄs grindÄ teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų bei principo lex retro non agit pažeidimais. Å iuos pažeidimus pareiÅ¡kÄjas siejo su Leidime pritaikytu pasikeitusiu teisiniu reguliavimu atsinaujinanÄių iÅ¡teklių energetikos skatinimo srityje.
IÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija pabrÄžÄ, kad, kaip nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisÄtų lÅ«kesÄių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinÄs valstybÄs principo elementai. Å ių principų paskirtis â laiduoti asmens pasitikÄjimÄ savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikÄjimas valstybe ir teise. Å ie teisiniai principai suponuoja valstybÄs pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisÄtus interesus ir teisÄtus lÅ«kesÄius.
Jie siejasi su visų valstybÄs institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Ä®statymais nustaÄius asmenims tam tikrÄ teisÄ, tos teisÄs suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisÄtų lÅ«kesÄių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t.y. asmenys turi teisÄ pagrįstai tikÄtis, kad jų pagal galiojanÄius teisÄs aktus įgytos teisÄs bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galÄs bÅ«ti realiai įgyvendinamos.
Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisÄtų interesų ir teisÄtų lÅ«kesÄių (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkriÄio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužÄs 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus;
Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimÄ ). Pagal principÄ lex retro non agit teisÄs aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisÄs aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisÄs subjektų padÄtis, kartu nepakenkiant kitiems teisÄs subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galÄtų pakeisti teisÄs normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisÄtus lÅ«kesÄius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr.
Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkriÄio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus). Å ios konstitucinÄs jurisprudencijos kontekste iÅ¡plÄstinÄ teisÄjų kolegija atkreipÄ dÄmesį, jog įstatymų leidÄjas, jau priimdamas pirminÄs redakcijos AtsinaujinanÄių iÅ¡teklių energetikos įstatymÄ , akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradÄti ir plÄtoti Å«kinÄ veiklÄ (gaminti energijÄ iÅ¡ atsinaujinanÄių iÅ¡teklių, imtis iniciatyvos plÄsti esamus pajÄgumus, projektuoti ir statyti naujas jÄgaines ir pan.); remti privaÄias investicijas į atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių eksploatavimÄ ; skatinti smulkaus verslo vystymÄ si atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių energetikos srityje, namų Å«kių siekius statyti elektrines ir naudoti energijÄ , pagamintÄ iÅ¡ atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių (žr. 2010 m. vasario 18 d.
AtsinaujinanÄių iÅ¡teklių energetikos įstatymo projekto aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ Nr. XIP-1749). Å ie deklaruoti tikslai buvo įgyvendinti AtsinaujinanÄių iÅ¡teklių energetikos įstatyme įtvirtinus tokias skatinimo priemones kaip fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinanÄių energijos iÅ¡teklių supirkimas, itin aktualias elektrinÄms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnÄ kaip 30 kW. IÅ¡plÄstinÄ teisÄjų padarÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų â tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinÄje visuomenÄje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nÄra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmÄ; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., KT 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužÄs 13 d. nutarimus).
Kolegija dÄl ginÄo esmÄs pasisakÄ, jog byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisÄtu tikslu â vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisÄtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.). Kaip matyti iÅ¡ Pakeitimo įstatymo parengiamosios medžiagos, AIEÄ® nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didÄjimui. Kaip nurodoma Pakeitimo įstatymo ir Ä®gyvendinimo įstatymo aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose, nuo 2011 m. gegužÄs 24 d. elektrinÄms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5199 leidimai plÄsti elektros energijos gamybos pajÄgumus, kurių suminÄ Ä¯rengtoji galia buvo lygi 151 MW.
Suminei saulÄs elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidÄtų 0,12 ct / kWh, pasiekus 100 MW â jis padidÄtų iki 1,2 ct / kWh, pasiekus 200 MW â siektų net 2,4 ct / kWh ir t.t. Duomenų, kurie paneigtų tokį ženklų elektros energijos tarifo vartotojams padidÄjimÄ , byloje nÄra. Be to, kolegija pažymÄjo, jog valstybÄ reguliuoja Å«kinÄ veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). ŪkinÄs veiklos reguliavimas priskirtinas plaÄiai įstatymų leidÄjo diskrecijai (veikimo laisvei).
Bendros tautos gerovÄs turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovÄ bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti. Reguliuojant Å«kinÄ veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenÄs interesų derinimo principų (Å¡iais aspektais žr., pvz., KT 2005 m. gegužÄs 13 d., 2006 m. gegužÄs 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimus). Kolegija taip pat įvertino ir tai, jog Å¡ioje byloje yra analizuojamas specifinÄs valstybÄs srities â skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo â teisinis reguliavimas.
Å ios priemonÄs iÅ¡ esmÄs finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkanÄių paslaugų lÄÅ¡as. IÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos vertinimu, toks Å¡ios srities pobÅ«dis, be kita ko, suponuoja itin plaÄiÄ Ä¯statymų leidÄjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypaÄ atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyÄius (žr., pvz., mutatis mutandis ETT 2009 m. birželio 4 d. sprendimÄ byloje Nr. C-241/07). Visa tai lemia, jog AIEÄ® siektas tikslas skatinti atsinaujinanÄių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesÄius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenÄs ir verslo plÄtrÄ .
PrieÅ¡ingai, jis turi bÅ«ti įgyvendintas nevirÅ¡ijant to, kas yra bÅ«tina Å¡iam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenÄs interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovÄs. Tad Å«kio subjektai, kurių ekonominÄ veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turÄti teisÄtų lÅ«kesÄių, kad teisÄs aktų leidÄjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai iÅ¡liks nepakitusi ir kad įstatymų leidÄjas nepriims tokių teisÄs aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.
Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmÄ, pažeisti proporcingumo principÄ . TodÄl, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, kiekvienu konkreÄiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigÄ Ä¯gytos teisÄs esmÄs, ar jie atitiko proporcingumo principÄ . Proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonÄs turi atitikti teisÄtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonÄs turi bÅ«ti bÅ«tinos minÄtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., pvz., KT 2012 m. birželio 29 d. nutarimÄ ).
Be to, iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos nuomone, įgytos teisÄs esmÄ negali bÅ«ti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemianÄių pakeitimų iÅ¡lieka prasmingas, teisÄs turÄtojas pakankamai reikÅ¡minga ir adekvaÄia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus. IÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos nuomone, Å¡ioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste svarbu, jog skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiÅ¡kÄjo atžvilgiu nebuvo visiÅ¡kai panaikintas.
Nustatytas fiksuotas tarifas jam taikomas dvylikos metų laikotarpiu (AIEÄ® 20 str. 6, 7 d.). Byloje taip pat nÄra duomenų ir pareiÅ¡kÄjas neakcentavo, kad jo pastatytos saulÄs elektrinÄs tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmÄs yra praradÄs ekonominÄ prasmÄ (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jis siekÄ Ä¯gydamas leidimÄ plÄtoti elektros energijos gamybos pajÄgumus, t.y. kurti ir plÄtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybÄs skatinamos ekonominÄs veiklos.
Taigi nÄra jokių konkreÄių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kÄjo, remiantis iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusia AIEÄ® redakcija, įgytų teisių esmÄ, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojanÄių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas. Atsižvelgiant į Å¡ios bylos faktines aplinkybes ir prieitÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos vertinimu, taip pat nÄra pagrindo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .
Teismui nusprendus nesikreipti į Konstitucinį TeismÄ , pareiÅ¡kÄjos skundo reikalavimo atlyginti turtinÄ Å¾alÄ , kurios atsiradimÄ ji kildina iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos teisių pažeidimo priÄmus Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisÄs aktÄ , patenkinimas negalimas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85â87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisÄja n u s p r e n d Ä : pareiÅ¡kÄjos UAB âSaulÄs jÄgainÄâ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui.
             TeisÄja                                                                                                        NijolÄ Å½alnieriÅ«nienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â