Legislator Case Law & Legislation
10c87cc8-d8a5-4f44-a3a1-817dcdd47e5e AI generated

10c87cc8-d8a5-4f44-a3a1-817dcdd47e5e · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 10c87cc8-d8a5-4f44-a3a1-817dcdd47e5e
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (KT) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – AIEÄ®) (2013-01-17 redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 dalies nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 daliai, 69 str. 1 daliai ir teisinės valstybės principui;

Legislator headnote

AI generated

10c87cc8-d8a5-4f44-a3a1-817dcdd47e5e · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Trečia, iÅ¡skirtinas vienas teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas, kurio paskirtis - laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos ir, visų pirma, Seimas, kuris pagal Konstitucijos 67 str. 2 punktÄ leidžia įstatymus. Ypač svarbu, kad Å¡io principo laikytųsi įstatymų leidėjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimÄ , kad nepagrįstai nebÅ«tų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lÅ«kesčiai.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. I-317-121/2014Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02370-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 28.; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU    Vilnius                                                                                                          2014 m. sausio 27 d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė ŽalnieriÅ«nienė, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovei avokatei Julijai Kirkilienei, atsakovės atstovui Leonardui Urbanovičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovams Augustui Muliarčikui bei JÅ«ratei Pravalackaitei,  vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Saulės jėgainė“ skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl žalos atlyginimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. Teisėja, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja UAB „Saulės jėgainė“ kreipėsi į teismÄ su skundu, kurį patikslino, praÅ¡ydama:

1) kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (KT) su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (toliau – AIEÄ®) (2013-01-17 redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 dalies nuostata neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 daliai, 69 str. 1 daliai ir teisinės valstybės principui;

2) priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės 11 936,37 Lt žalos atlyginimÄ ;

3) priteisti iš Lietuvos Respublikos valstybės 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant jas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos;

4) priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (t. 1, b.l. 1–8, 182–183, t. 2, b.l. 1–3).PaaiÅ¡kino, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministerija (toliau – Energetikos ministerija) pareiÅ¡kėjai 2012-11-23 ir 2012-12-06 iÅ¡davė leidimus plėsti elektros energijos gamybos pajėgumÄ Nr. LP-9147 ir LP-5186. Seimas 2013-01-17 priėmė AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymÄ Nr. XII-169 (toliau – AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymas) ir AIEÄ® 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymÄ Nr. XII-170 (toliau – AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas), kurie įsigaliojo 2013-02-01.

Ä®sigalioję įstatymai turėjo esminės įtakos pareiÅ¡kėjai, nes pakeitus ankstesnę AIEÄ® redakcijÄ , pareiÅ¡kėjai buvo pritaikytas tarifas, nustatytas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2012-09-28 nutarimu Nr. 0-282, ir galiojantis elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , kurios įrengtoji galia yra mažesnė arba lygi 30 kW, t.y. tarifas lygus 1,25 Lt/kWh. Tačiau pareiÅ¡kėja pagrįstai tikėjosi, jog pastačius elektros energijos jėgaines, naudojančias saulės energijÄ , pagamintÄ elektros energijÄ 12 metų (nuo elektrinės pastatymo) galės parduoti už Komisijos 2012-02-06 nutarime Nr. 03-282 numatytÄ 1,44 Lt/kWh tarifÄ .

Dėl to mano, kad buvo pažeistas teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principas, ir pareiÅ¡kėja, nors ir investavusi nemažas lėšas, ateityje negaus pagrįstai tikėtų pajamų už parduotÄ elektros energijÄ . Pasak pareiÅ¡kėjos, jai padaryta žala ir neteisėtais veiksmais laikytinos bÅ«tent Seimo priimtos AIEÄ® (2013-01-17 redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 dalies nuostatos, kurios galimai prieÅ¡tarauja Konstitucijos 5 str. 2 daliai, 69 str. 1 daliai bei teisinės valstybės principui. Seimas, priimdamas minėtas AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas (20 str. 6 d.), pakeitė iki įstatymo įsigaliojimo ankstesnėje AIEÄ® redakcijoje (20 str. 7 d.) ir Vyriausybės 2012-07-04 nutarimu Nr. 827 patvirtintame Atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių naudojimo energijai gaminti skatinimo tvarkos apraÅ¡e (toliau – Skatinimo apraÅ¡as) reglamentuojamas nuostatas dėl elektros energijos fiksuotų tarifų taikymo (8.2, 9 p.).

Remiantis ankstesnės AIEÄ® redakcijos 20 str. 7 dalimi ir Skatinimo apraÅ¡o 8.2 ir 9 punktais, pareiÅ¡kėja, praÅ¡ydama leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, žinojo, kokia kaina ateityje iÅ¡ jos bus superkama elektros energija ir per kiek laiko galimai atsipirks investicijos plėtojant atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikÄ . Priėmus AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas ir pareiÅ¡kėjai pasiraÅ¡ius sutartį su AB Lesto, kurioje nustatytas fiksuoto tarifo dydis, galiojantis leidimų gaminti elektros energijÄ gavimo dienÄ , pareiÅ¡kėja patyrė žalÄ .

Tokiais neteisėtais veiksmais pareiÅ¡kėjai buvo padaryta 118 900 Lt žala, kuriÄ sudaro negautos pajamos už mažesniu fiksuotu tarifu superkamÄ elektros energijÄ nei elektros energija bÅ«tų superkama, galiojus ankstesniam AIEÄ® reglamentavimui. Tvirtina, kad žalÄ tiesiogiai sukelia Seimo priimtos galimai neteisėtos AIEÄ® 20 str. 6 dalies nuostatos, kuriomis vadovaujantis pareiÅ¡kėja su AB Lesto sudarė sutartį. Toks tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys yra objektyviai pakankamas valstybės atsakomybei pagal Civilinio kodekso (CK) 6.271 straipsnį atsirasti.

Pasak pareiÅ¡kėjos, jai pasiraÅ¡ant sutartį su AB Lesto, turėjo bÅ«ti taikomas leidimo plėsti gamybinį pajėgumÄ iÅ¡davimo dienÄ nustatytas tarifas (1,44 Lt/kWh) ir Å¡is fiksuotas tarifas turėjo bÅ«ti taikomas 12 metų nuo elektrinės, naudojančios saulės energijÄ , pastatymo dienos (leidimo gaminti elektros energijÄ gavimo dienos), todėl iÅ¡ viso per 12 metų pareiÅ¡kėja, pardavusi elektros energijÄ iÅ¡ abiejų elektrinių už 1,44 Lt/kWh, bÅ«tų uždirbusi 901 151 Lt, tuo tarpu parduodamas už 1,25 Lt/kWh tarifÄ â€“ 782 251 Lt.

Tai reiÅ¡kia, kad pareiÅ¡kėja per 12 metų parduodama elektrinės, naudojančios saulės energijÄ , pagamintÄ elektros energijÄ fiksuotu tarifu 1,25 Lt/kWh patirs 118 900 Lt žalÄ , kuriÄ sudaro negautos pajamos, kurias pareiÅ¡kėja bÅ«tų gavusi, jeigu nebÅ«tų neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.). Atkreipdama dėmesį į KT 2006-08-19 nutarimÄ , kuriame KT konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos atlyginimÄ , padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, nurodo, kad Å¡ioje situacijoje bÅ«tina patikrinti Seimo priimto AIEÄ® 20 str. 6 dalies konstitucingumÄ ir kreiptis į KT.

TokiÄ pozicijÄ pareiÅ¡kėja, pirmiausia, grindžia tuo, jog Konstitucijoje įtvirtintas universalus teisinės valstybės principas suponuoja tai, kad visos valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančios valstybės institucijos turi veikti remdamasis teise ir paklusdamos teisei (Konstitucijos 5 str.), kad Konstitucija turi aukščiausiÄ juridinę galiÄ ir kad įstatymai turi jÄ atitikti. Antra, KT nutarimuose ne kartÄ konstatuota, kad neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas;

Å¡ie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieÅ¡taraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos; teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise.

Trečia, iÅ¡skirtinas vienas teisinės valstybės principo elementų yra teisinio saugumo principas, kurio paskirtis - laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Teisinio saugumo principo turi laikytis visos valstybinės valdžios institucijos ir, visų pirma, Seimas, kuris pagal Konstitucijos 67 str. 2 punktÄ leidžia įstatymus. Ypač svarbu, kad Å¡io principo laikytųsi įstatymų leidėjas, reguliuodamas Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių ir laisvių įgyvendinimÄ , kad nepagrįstai nebÅ«tų paneigtos įgytos teisės, teisėti interesai bei teisėti lÅ«kesčiai.

Ketvirta, įstatymų leidėjas, priimdamas AIEÄ® 20 str. 6 dalies nuostatas, nepaisė asmenų teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principo, kuris kaip teisinės valstybės principo elementų yra tiesiogiai užtikrinamas Konstitucijos. Be to, Seimas, nenustatydamas pereinamojo laikotarpio įstatymų įsigaliojimui ir skubotai priimdamas minėtas AIEÄ® nuostatas, kurios pakeitė elektros energijos supirkimo tarifÄ (taikant tarifÄ galiojantį leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimÄ dienÄ ) ne tik galimai pažeidė Konstitucijoje 69 str. 1 dalyje įtvirtintÄ nuostatÄ , jog įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedÅ«ros, bet ir pakeistas reguliavimas iÅ¡ esmės buvo pritaikytas retrospektyviai.

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Vyriausybė atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 45–55). PaaiÅ¡kino, kad Seimas 2013-01-17 priėmė AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , kuriuo saulės elektrinių veikla nebuvo apribota, tik buvo nustatyta, kad Komisija ne dažniau kaip kas ketvirtį įvertina elektros energijos gamybos iÅ¡ skirtingų atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių plėtrÄ , atsižvelgdama į faktinį per praėjusius kalendorinius metus pagamintÄ elektros energijos kiekį, veikiančių elektrinių įrengtųjų galių sumÄ ir statomų elektrinių numatytų įrengti galių sumÄ , kad peržiÅ«rėti fiksuotų tarifų didžiausi galimi dydžiai taikomi tik gamintojams, kurių elektrinėms leidimas gaminti elektros energijÄ iÅ¡duotas po Å¡ių tarifų įsigaliojimo dienos.

Atkreipė dėmesį, kad AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymu nėra nustatomos ar keičiamos nuostatos dėl superkamos elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos šaltinių, tarifų dydžių. Todėl negalima tvirtinti, kad dėl Seimo tiesioginių veiksmų pareiškėjas galimai patyrė ar patirs nuostolius. Komisija patvirtina elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos išteklius, tarifus, o AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas tik sudaro galimybę Komisijai tai atlikti teisingai, aiškiai, objektyviai ir savalaikiai.

Todėl mano, kad elektros energijos gamybos skatinimas iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių, siekiant didinti Lietuvos Respublikos energetinį nepriklausomÄ bei skatinti „švaresnės“ energijos gamybÄ , yra vieÅ¡asis interesas AIEÄ® kontekste.Nesutinka, kad Seimas, priimdamas AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , pažeidė lex retro non agit principÄ , nes, vertinant KT 1998-03-25 nutarimÄ , akivaizdu, kad KT pateikia taisyklės lex retro non agit iÅ¡imtį. Kad teisės principas lex retro non agit turi iÅ¡imtis, pasisako ir LVAT, pažymėdamas, jog reikalavimas, kad įstatymas neturėtų grįžtamosios galios, nėra absoliutus.

Ribojimai galimi tais atvejais, kai kitų teisės principų saugomos vertybės įgyja prioritetÄ lex retro non agit atžvilgiu. Pagrįsdama šį teiginį, nurodo, kad daugiau apie tai pasisakęs Europos teisingumo teismas (ETT) (1991-02-21 sprendimo Zuckerfabrik Suderdithmarshen ir Wik Soest, C-143/88 ir C-92/89, Rink., p. 1-415 ir 2001-11-22 sprendimo Nyderlandai prieÅ¡ TarybÄ , C-l 10/97, Rink., p. 8763, ETT byla Nr. C-459/02). ETT Irish Farmers Association ir kt. byloje pasisakė, kad teismas nuosekliai laikosi nuomonės, kad bet kuris, kuriam institucija sukėlė pagrįstų vilčių, Å«kio subjektas gali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu.

Kita vertus, jei apdairus ir iÅ¡manantis prekybininkas gali numatyti, jog Bendrijos priemonės priėmimas gali paveikti jo interesus, jis negali remtis Å¡iuo priėmus tÄ priemonę (Byla 265/85 Van den Bergas lt Jürgens ir Van Dijk Food Products prieÅ¡ KomisijÄ [1987] ECR 1155, 44 p.). Taigi, pareiÅ¡kėja, dar prieÅ¡ jai gaunant leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, bÅ«dama apdairi rinkos dalyvė, galėjo tikėtis teisinio reguliavimo pasikeitimų, todėl Å¡iuo atveju negali remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu.

PareiÅ¡kėjai, negalint remtis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos principu, nelaikytina, kad jos teisinė padėtis pablogėjo ir pareiÅ¡kėjos teisės Seimui priimant AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , pažeistos. Atsakovės manymu, Komisija 2012-09-28 nutarimu Nr. 03-282 „Dėl elektros energijos ir biodujų, pagamintų naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 metams“ tvirtindama supirkimo tarifÄ Â elektros energijos jėgainėms, naudojančioms saulės energijÄ , neintegruotoms į pastatÄ , ir Seimui priimant AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , veikė pagal teisės aktus reglamentuojančius jų veiklÄ bei savarankiÅ¡kai.Nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad tariamÄ Å¾alÄ jai tiesiogiai sukėlė Seimas, priimdamas AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymÄ , nurodydama tikrÄ jį AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo tikslÄ â€“ suteikti galimybę Komisijai greičiau reaguoti į sparčiai kintančius įrangos kaÅ¡tus ir atitinkamai perskaičiuoti fiksuotų tarifų didžiausius galimus dydžius.

Taip pat nesutinka, kad pareiÅ¡kėja patyrė 118 900 Lt žalÄ , kuriÄ sudaro pagrįstai tikėtos, bet negautos pajamos už parduodamÄ elektros energijÄ . PareiÅ¡kėja, nurodydama su AB Lesto sudarytÄ sutartį dėl elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių, iÅ¡ esmės ginčija saulės jėgainių minamos elektros energijos supirkimui taikomÄ kainÄ , įtvirtintÄ minėtoje sutartyje, tačiau nepateikia įrodymų apie pareiÅ¡kėjos pateiktÄ ieÅ¡kinį dėl sutarties sÄ lygų.

Be to, nėra pateikta duomenų, patvirtinančių praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį ir faktÄ , t.y. pagrįstų skaičiavimų praÅ¡omos atlyginti turtinės žalos dydį ir duomenų apie saulės elektrinėse, kurioms iÅ¡duoti leidimai Nr. LG-0809 ir Nr. LG-0831, pagamintÄ , parduotÄ elektros energijÄ . Nesant realios žalos atsiradimo tikimybės, neįmanoma paskaičiuoti metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistinos sumos, todėl praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės 5 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nepagrįstas.Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime į pareiÅ¡kėjos skundÄ praÅ¡o jį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra (b. l. 119–121).

PaaiÅ¡kino, kad nuo 2013-02-01 įsigaliojus AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymui ir AIEÄ® pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymui, buvo pakeista fiksuotų tarifų taikymo tvarka, numatant, kad nekintančios skatinimo priemonės taikomos 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienos. Komisija, atsižvelgdama į AIEÄ® pakeitimus, 2013-02-28 nutarimu Nr. 03-58 „Dėl elektros energijos, pagamintos naudojant atsinaujinančius energijos iÅ¡teklius, tarifų nustatymo 2013 m.

II ketvirčiui“ įvertino ir patvirtino naujus fiksuotus tarifus gamintojams, naudojantiems atsinaujinančius energijos išteklius. Fiksuoti tarifai gamintojams, kurių elektrinių įrengtoji galia ne didesnė kaip 30 kW, užfiksuojami nuo leidimo gaminti išdavimo dienos, o ne nuo plėtros leidimo išdavimo dienos. Jokių išimčių gamintojams, gavusiems leidimus plėtrai skirtingu laiku, nei AIEĮ, nei AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymas, nei AIEĮ pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas nenumato.

Pažymi, kad 12 metų laikotarpiu taikomas tas fiksuoto tarifo dydis, kuris galiojo leidimo gaminti elektros energijÄ iÅ¡davimo dienÄ .PareiÅ¡kėjos atstovė, bylÄ nagrinėjant teisme, skundÄ ir jo argumentus palaikė. Atsakovės atstovas skundÄ prašė atmesti kaip nepagrįstÄ , netenkinti praÅ¡ymo kreiptis į KT, prašė vadovautis LVAT 2013-12-23 nutartimi panaÅ¡ioje byloje, kurioje irgi buvo kvestionuojamas AIEÄ® pakeitimo įstatymo teisėtumas.Komisijos atstovai sprendimÄ paliko teismo nuožiÅ«rai, paaiÅ¡kino, kad investicijų atsipirkimas suplanuotas 12 metų, tik Å¡iam terminui praėjus, galimas pelno gavimas.

Komisija apibendrino vienerių metų saulės elektros energijos gaminimo bei supirkimo praktikÄ , jos nustatytas 1,25 Lt tarifas už kW/h atitinka faktinę kainodarÄ , nes pasaulio rinkoje įranga labai atpigo.            PraÅ¡ymas kreiptis į Konstitucinį teismÄ bei skundas netenkinami. Faktinės bylos aplinkybės.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Energetikos ministerija pareiÅ¡kėjai 2012-12-06 iÅ¡davė leidimÄ plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. LP-5186, kuriuo reglamentuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas.

Elektrinė pradedama eksploatuoti tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus leidimÄ gaminti elektros energijÄ . Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis (b. l. 11).Valstybinė energetikos inspekcija 2013-02-08 energetikos įrenginių techninės bÅ«klės pažyma Nr. 18Ä®P2-34649 patvirtino, kad UAB „Saulės jėgainė“ fotovoltinė saulės elektrinė ((duomenys neskelbtini)) sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b. l. 100).

PareiÅ¡kėja 2013-02-11 pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 2013/02.11-01 gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (b. l. 95). PraÅ¡yme pareiÅ¡kėja nurodė, kad siekia gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ teritorijoje (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); įrengtos elektrinės galingumas 29,89 kWp; projektinė metinė elektros energijos gamyba – iki 35000 kWh. Valstybinė energetikos inspekcija 2013-02-15 energetikos įrenginių techninės bÅ«klės pažyma Nr. 18Ä®P2-35108 patvirtino, kad UAB „Saulės jėgainė“ fotovoltinė saulės elektrinė ((duomenys neskelbtini)) sumontuota, iÅ¡bandyta ir atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali bÅ«ti naudojama pagal paskirtį (b.l. 67).PareiÅ¡kėja 2013-02-18 pateikė praÅ¡ymÄ Nr. 2013/02.18-01 gauti leidimÄ vykdyti veiklÄ elektros energetikos sektoriuje (b.l. 58).

PraÅ¡yme nurodė, kad siekia gauti leidimÄ gaminti elektros energijÄ teritorijoje (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)); įrengtos elektrinės galingumas 29,89 kWp; projektinė metinė elektros energijos gamyba – iki 35000 kWh. Energetikos ministerija 2013-02-28 ir 2013-03-06 pareiÅ¡kėjai atitinkamai iÅ¡davė leidimus gaminti elektros energijÄ Nr. LG-0809 ir Nr. LG-0831 (b. l. 12, 13). Å iuo leidimuose nurodyta, kad reglamentuojamos veiklos sÄ lygos: vykdyti Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų iÅ¡davimo taisyklių VII skyriuje nurodytas veiklos sÄ lygas.

Elektrinėje pagaminta elektros energija prekiaujama teisės aktų, galiojančių elektros energijos gamybos metu, nustatyta tvarka ir sÄ lygomis. PareiÅ¡kėja 2013-05-22 su AB Lesto sudarė elektros energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių gamintojo sutartį Nr. 80000/231011 (b. l. 14–16). Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei iÅ¡vados.Å ios administracinės bylos dalykas yra pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo atlyginti jai turtinę žalÄ , susidariusiÄ dėl sumažėjusio energijos supirkimo iÅ¡ atsinaujinančių energetikos iÅ¡teklių tarifo, pagrįstumas.  Žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas (CK), kurio 6.271 str. 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 2 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ (valstybės ar savivaldybės institucijÄ , pareigÅ«nÄ , valstybės tarnautojÄ ar kitokį Å¡ių institucijų darbuotojÄ ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas.

CK 6.271 str. 3 dalyje nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t.t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK. 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiÅ¡kėja turtinės žalos jai padarymÄ kildina, viena vertus, iÅ¡ neteisėtų Seimo veiksmų, antra vertus, mano, kad žala padaryta priėmus, pareiÅ¡kėjos nuomone, Konstitucijai prieÅ¡taraujantį įstatymÄ .

Pagal nusistovėjusiÄ teismų praktikÄ deliktinė valstybės atsakomybė (t.y. prievolė atlyginti turtinę (ar neturtinę) žalÄ ) atsiranda tuomet, kai turtinė (ar neturtinė) žala padaroma vieÅ¡ojo administravimo srityje, tuo tarpu Seimo atliekama įstatymų leidyba nėra vieÅ¡asis administravimas, todėl žalos atsiradimo kildinimas tiesiogiai iÅ¡ Seimo neteisėtų veiksmų nėra pagrįstas. Tačiau galimas juridinių bei fizinių asmenų pažeistų teisių gynimas teisme, kai tai padaroma taikant vėliau nekonstituciniu pripažintÄ teisės aktÄ .

Antai LVAT          LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2011-11-14 nutartyje (adm. byla Nr. A5-1831/2011), inter alia įvertinusi ir KT 2011-10-25 nutarimo teiginius, konstatavo, kad Konstitucijos 30 str. 1 dalis garantuoja asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismÄ . Asmens teisė kreiptis į teismÄ yra absoliuti (KT 2006 m. gegužės 9 d. nutarimas). Asmens teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti apribota ar paneigia, nes kiltų grėsmė vienai svarbiausių teisinės valstybės vertybių.

Asmens teisės turi bÅ«ti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų (KT 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimas). Pabrėžė, kad pažeistÄ pareiÅ¡kėjo teisę teismas Å¡iuo atveju privalo ginti, nes prieÅ¡ingu atveju bÅ«tų pažeistos minėtos Konstitucijos normos ir principai, garantuojantys asmens teisę į teisingÄ darbo apmokėjimÄ , o pati asmens teisė į teisminę pažeistų teisių gynybÄ bÅ«tų fiktyvi - asmuo net ir per įstatyme nustatytÄ terminÄ kreipęsis į teismÄ dėl inter alia iÅ¡ Konstitucijos kylančių teisių gynimo, realiai tokių teisių apginti teisme negalėtų.

Apibendrinusi tai, kas paminėta anksčiau, teisėjų kolegija konstatavo, jog nagrinėjamoje administracinėje byloje yra nustatytas teisės į teisingÄ , apmokėjime už darbÄ pažeidimas, o reikalavimas apginti Å¡iÄ iÅ¡ Konstitucijos kylančiÄ teisę yra pareikÅ¡tas nepraleidus termino tai padaryti, todėl, nustačius minėtos teisės pažeidimÄ , teismas privalo jÄ veiksmingai ginti, įveikiant Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimu nustatytus ir KonstitucijÄ pažeidžiančius teisinio reguliavimo trÅ«kumus ad hoc.

Todėl Å¡iuo atveju nagrinėtini skundo argumentai dėl Lietuvos Respublikos atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo (2013-01-17 redakcija Nr. XII-169) 20 str. 6 dalies nuostatos galimo prieÅ¡taravimo Konstitucijos 5 str. 2 daliai, 69 str. 1 daliai ir teisinės valstybės principui bei praÅ¡ymo kreiptis į KT pagrįstumas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTÄ®) lį (2003-04-08 įstatymo Nr. IX-1490 redakcija) 4 str. 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į KT kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , t.y. bylÄ nagrinėjančiam teismui suteikta diskrecijos teisė nuspręsti, ar toks pagrindas egzistuoja. Šiuo atveju, teismo įsitikinimu, tokio pagrindo nėra, teismÄ neabejoja Å¡ioje byloje taikomos teisės normos atitikimu Konstitucijai.

Å iÄ nuomonę patvirtina ir teismų praktika labai panaÅ¡ioje administracinėje byloje, kurioje irgi buvo keliamas AIEÄ® pakeitimo įstatymo atitikimo Konstitucijai klausimas. LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2013-12-23 nutartyje (administracinė byla Nr. A-143-2834/2013) konstatavo, kad pareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju savo reikalavimÄ iÅ¡ esmės grindė teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų bei principo lex retro non agit pažeidimais. Å iuos pažeidimus pareiÅ¡kėjas siejo su Leidime pritaikytu pasikeitusiu teisiniu reguliavimu atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos skatinimo srityje.

IÅ¡plėstinė teisėjų kolegija pabrėžė, kad, kaip nuosekliai pažymima Konstitucinio Teismo doktrinoje, teisėtų lÅ«kesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas yra neatsiejami teisinės valstybės principo elementai. Å ių principų paskirtis – laiduoti asmens pasitikėjimÄ savo valstybe ir teise. Neužtikrinus teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebÅ«tų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise. Å ie teisiniai principai suponuoja valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius.

Jie siejasi su visų valstybės institucijų pareiga vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui. Ä®statymais nustačius asmenims tam tikrÄ teisę, tos teisės suteikimo pagrindus, sÄ lygas ir tvarkÄ , valstybei kyla pareiga santykiuose laikytis teisėtų lÅ«kesčių apsaugos ir teisinio tikrumo konstitucinių principų. Å ie principai taip pat reiÅ¡kia įgytų teisių apsaugÄ , t.y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus iÅ¡laikytos nustatytÄ laikÄ ir galės bÅ«ti realiai įgyvendinamos.

Be to, pagal Å¡iuos principus teisinį reguliavimÄ galima keisti tik laikantis iÅ¡ anksto nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant Konstitucijos principų bei normų, bÅ«tina inter alia laikytis principo lex retro non agit, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lÅ«kesčių (Å¡iais aspektais žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d, 2002 m. balandžio 23 d., 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. sausio 24 d., 2003 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2005 m. gegužės 13 d., 2007 m. liepos 5 d., 2008 m. vasario 20 d., 2008 m. gruodžio 24 d., 2011 m. gruodžio 22 d., 2013 m. vasario 15 d. nutarimus;

Konstitucinio Teismo 2010 m. liepos 2 d. sprendimÄ ). Pagal principÄ lex retro non agit teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka, nebent bÅ«tų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Nei įstatymu, nei poįstatyminiais aktais negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris įsiterptų į jau pasibaigusius teisinius santykius. Toks reguliavimas, kuris galėtų pakeisti teisės normas, kai reguliuojami santykiai jau yra užbaigti, sudarytų prielaidas paneigti asmenų teisėtus lÅ«kesčius, teisinį tikrumÄ ir teisinį saugumÄ , konstitucinį teisingumo principÄ (žr.

Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 29 d., 2011 m. spalio 25 d. nutarimus). Å ios konstitucinės jurisprudencijos kontekste iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog įstatymų leidėjas, jau priimdamas pirminės redakcijos Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymÄ , akcentavo, kad Å¡iuo įstatymu siekia užtikrinti palankesnes sÄ lygas subjektams pradėti ir plėtoti Å«kinę veiklÄ (gaminti energijÄ iÅ¡ atsinaujinančių iÅ¡teklių, imtis iniciatyvos plėsti esamus pajėgumus, projektuoti ir statyti naujas jėgaines ir pan.); remti privačias investicijas į atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių eksploatavimÄ ; skatinti smulkaus verslo vystymÄ si atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių energetikos srityje, namų Å«kių siekius statyti elektrines ir naudoti energijÄ , pagamintÄ iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių (žr. 2010 m. vasario 18 d.

Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatymo projekto aiÅ¡kinamÄ jį raÅ¡tÄ Nr. XIP-1749). Å ie deklaruoti tikslai buvo įgyvendinti Atsinaujinančių iÅ¡teklių energetikos įstatyme įtvirtinus tokias skatinimo priemones kaip fiksuotas tarifas bei energijos iÅ¡ atsinaujinančių energijos iÅ¡teklių supirkimas, itin aktualias elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra ne didesnė kaip 30 kW. IÅ¡plėstinė teisėjų padarė iÅ¡vadÄ , kad pagal KonstitucijÄ riboti asmens teises ir laisves galima, jei yra laikomasi Å¡ių sÄ lygų – tai daroma įstatymu, ribojimai yra bÅ«tini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciÅ¡kai svarbius tikslus, ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (žr., pvz., KT 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimus).

Kolegija dėl ginčo esmės pasisakė, jog byloje analizuojamas ribojimas pagrįstas teisėtu tikslu – vieÅ¡uoju interesu, konstitucine vertybe apsaugoti (ginti) vartotojų teises ir teisėtus interesus (Konstitucijos 46 str. 5 d.). Kaip matyti iÅ¡ Pakeitimo įstatymo parengiamosios medžiagos, AIEÄ® nuostatų pakeitimais siekta užkirsti keliÄ Å¾enkliam elektros energijos tarifo vartotojams didėjimui. Kaip nurodoma Pakeitimo įstatymo ir Ä®gyvendinimo įstatymo aiÅ¡kinamuosiuose raÅ¡tuose, nuo 2011 m. gegužės 24 d. elektrinėms iki 30 kW buvo iÅ¡duoti 5199 leidimai plėsti elektros energijos gamybos pajėgumus, kurių suminė įrengtoji galia buvo lygi 151 MW.

Suminei saulės elektrinių galiai pasiekus 10 MW, elektros energijos tarifas vartotojams padidėtų 0,12 ct / kWh, pasiekus 100 MW – jis padidėtų iki 1,2 ct / kWh, pasiekus 200 MW – siektų net 2,4 ct / kWh ir t.t. Duomenų, kurie paneigtų tokį ženklų elektros energijos tarifo vartotojams padidėjimÄ , byloje nėra. Be to, kolegija pažymėjo, jog valstybė reguliuoja Å«kinę veiklÄ taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 str. 3 d.). Ūkinės veiklos reguliavimas priskirtinas plačiai įstatymų leidėjo diskrecijai (veikimo laisvei).

Bendros tautos gerovės turinys ir atitinkamai jÄ užtikrinantis valstybinis reguliavimas, atsižvelgiant į ekonomikos ir socialinio gyvenimo įvairovę bei dinamiÅ¡kumÄ , negali bÅ«ti visÄ laikÄ vienodas, jis gali kisti. Reguliuojant Å«kinę veiklÄ , taip pat bÅ«tina laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principų (Å¡iais aspektais žr., pvz., KT 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. gruodžio 4 d. nutarimus). Kolegija taip pat įvertino ir tai, jog Å¡ioje byloje yra analizuojamas specifinės valstybės srities – skatinimo priemonių (tam tikros formos paramos) energetikos sektoriuje skyrimo – teisinis reguliavimas.

Å ios priemonės iÅ¡ esmės finansuojamos paskirstant vieÅ¡uosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas. IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, toks Å¡ios srities pobÅ«dis, be kita ko, suponuoja itin plačiÄ Ä¯statymų leidėjo diskrecijÄ jÄ reguliuoti, ypač atsižvelgiant į visuomeninių santykių, viešųjų interesų pokyčius (žr., pvz., mutatis mutandis ETT 2009 m. birželio 4 d. sprendimÄ byloje Nr. C-241/07). Visa tai lemia, jog AIEÄ® siektas tikslas skatinti atsinaujinančių iÅ¡teklių naudojimÄ negali bÅ«ti suvokiamas kaip iÅ¡skirtinis, visais atvejais nusveriantis kitus vieÅ¡uosius interesus, inter alia vartotojų teisių apsaugÄ ir jų lÅ«kesčius, socialinio teisingumo imperatyvÄ , darniÄ visuomenės ir verslo plėtrÄ .

Priešingai, jis turi būti įgyvendintas neviršijant to, kas yra būtina šiam tikslui pasiekti, derinant asmens ir visuomenės interesus, nepažeidžiant bendros tautos gerovės. Tad ūkio subjektai, kurių ekonominė veikla per se yra susijusi su rizikos elementu, negali turėti teisėtų lūkesčių, kad teisės aktų leidėjui, naudojantis savo diskrecija, esama situacija apskritai išliks nepakitusi ir kad įstatymų leidėjas nepriims tokių teisės aktų pakeitimų, kurie gali sukelti asmeniui neigiamų (pvz., finansinių) padarinių.

Kita vertus, tokie pakeitimai negali bÅ«ti neadekvatÅ«s siekiamiems tikslams, paneigti įgytų teisių esmę, pažeisti proporcingumo principÄ . Todėl, atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes, kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina įvertinti, ar atitinkami pakeitimai nepaneigė įgytos teisės esmės, ar jie atitiko proporcingumo principÄ . Proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad Å¡ios priemonės turi bÅ«ti bÅ«tinos minėtiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia Å¡iems tikslams pasiekti (žr., pvz., KT 2012 m. birželio 29 d. nutarimÄ ).

Be to, išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, įgytos teisės esmė negali būti laikoma paneigta, jei jos egzistavimas net ir po atliktų jos turinį lemiančių pakeitimų išlieka prasmingas, teisės turėtojas pakankamai reikšminga ir adekvačia apimtimi gali įgyvendinti atitinkama subjektine teise garantuotus interesus. Išplėstinės teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste svarbu, jog skatinimo sistemos priemonių taikymas pareiškėjo atžvilgiu nebuvo visiškai panaikintas.

Nustatytas fiksuotas tarifas jam taikomas dvylikos metų laikotarpiu (AIEÄ® 20 str. 6, 7 d.). Byloje taip pat nėra duomenų ir pareiÅ¡kėjas neakcentavo, kad jo pastatytos saulės elektrinės tolesnis eksploatavimas iÅ¡ esmės yra praradęs ekonominę prasmę (pvz., akivaizdžiai nuostolingas) ir negali net minimaliai užtikrinti intereso, kurio jis siekė įgydamas leidimÄ plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, t.y. kurti ir plėtoti verslÄ , gauti pajamų bei pelno iÅ¡ valstybės skatinamos ekonominės veiklos.

Taigi nėra jokių konkrečių duomenų, kurie leistų daryti akivaizdžiÄ iÅ¡vadÄ , kad buvo paneigta pareiÅ¡kėjo, remiantis iki 2013 m. vasario 1 d. galiojusia AIEÄ® redakcija, įgytų teisių esmė, pažeistas proporcingumo principas, iÅ¡kreipta konkuruojančių vertybių pusiausvyra, neužtikrintas teisingas jų balansas. Atsižvelgiant į Å¡ios bylos faktines aplinkybes ir prieitÄ iÅ¡vadÄ , iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrindo taikyti Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalį ir kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ .

Teismui nusprendus nesikreipti į Konstitucinį TeismÄ , pareiÅ¡kėjos skundo reikalavimo atlyginti turtinę žalÄ , kurios atsiradimÄ ji kildina iÅ¡ pareiÅ¡kėjos teisių pažeidimo priėmus Konstitucijai prieÅ¡taraujantį teisės aktÄ , patenkinimas negalimas. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjos UAB „Saulės jėgainė“ skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

             Teisėja                                                                                                        Nijolė ŽalnieriÅ«nienė                                                                                                                                  Â