10c72e15-2373-40ca-b21c-e7e2d6181145 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-838/2013Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00757-2011-8Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1.1.; 35.6.1.;45.6.; 121.21.; 129.19.2.(S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. spalio 2 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M.

K. ir S. K. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas, prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-359-656/2012 pagal ieÅ¡kovo R. T. ieÅ¡kinį atsakovams M. K., M. K. ir S. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir atsakovų M. K., S. K. ir M. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. T., atsakovui S. Å . dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolis D. Å .Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I.Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriuo, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.66 str., prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3660.

Nurodė, kad jis ir A. K. 2007 m. liepos 25 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas paskolino M. K. 212 000 Lt, o A. K. paskolino atsakovei 53 000 Lt. M. K. skolos sutartyje nustatytu laiku negrÄ Å¾ino, todėl ieÅ¡kovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, kuris priėmė nutartį iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovo naudai 294 150 Lt ir A. K. naudai 70 762 Lt bei priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ 0,9700 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M.

K. Pardavus turtÄ ir paskirsčius lėšas, A. K. perleido ieÅ¡kovui reikalavimo teisę į likusiÄ M. K. skolÄ â€“ 308 235,28 Lt sumÄ . Atsakovai M. K. ir M. K., siekdami iÅ¡vengti prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kovu, sudarė eilę fiktyvių sandorių su savo giminaičiais. 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3660 pardavė gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinį pastatÄ , kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), savo sÅ«nui S. K. Å is sandoris pažeidžia kreditorių interesus, nes yra galimybė skolÄ iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ parduoto turto.Atsakovai M.

K., S. K. ir M. K. pateikė teismui prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriuo prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtintÄ antstolio D. Å . suraÅ¡ytÄ varžytinių aktÄ dėl 0,9700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo pripažinti negaliojančiu. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė nutartį iÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovo naudai 294 150 Lt ir A. K. naudai 70 762 Lt bei priverstinai parduoti iÅ¡ varžytinių įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ 0,9700 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2008 m. liepos 14 d. antstolis D.

Å . paskyrė ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. UAB „Butas tau” 2008 m. liepos 30 d. ekspertizės metu nustatė rinkos vertę 118 000 Lt. Atsakovė su Å¡ia kaina nesutiko, nes pagal skelbimus spaudoje 1 aro rinkos vertė Å¡ioje vietovėje buvo nuo 10 000 Lt iki 15 000 Lt už arÄ , o viso sklypo rinkos vertė apie 1 mln. Lt. Atsakovė kreipėsi į UAB „Krivita”, kuri nustatė rinkos vertę – 900 000 Lt, tačiau antstolis į atsakovės praÅ¡ymÄ skirti pakartotinę ekspertizę nereagavo ir nustatė pirmų varžytinių kainÄ â€“ 94 000 Lt.

Vilniaus rajono apylinkės teismas, tenkindamas atsakovės skundÄ dėl antstolio veiksmų, 2008 m. lapkričio 20 d. priėmė nutartį pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio D. Å . 2008 m. rugsėjo 4 d. patvarkymÄ parduoti turtÄ ir paskirti pakartotinę ekspertizę areÅ¡tuoto turto rinkos vertei nustatyti. 2009 m. balandžio 15 d. atlikta teismo paskirta papildoma ekspertizė, kuriÄ atliko UAB „Ober-Haus”. Žemės sklypas įvertintas 100 000 Lt. Nors teismas antstolį įpareigojo papildomÄ ekspertizę atlikti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo užsakymo gavimo dienos, tačiau antstolis kreipėsi dėl ekspertizės atlikimo po mėnesio.

Ekspertizę atlikęs UAB „Ober-Haus” ir ekspertizę atlikęs asmuo nebuvo įtrauktas į teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä , t. y. teismo ekspertizę atliko ne teismo ekspertai. Teismo eksperto atlikta ekspertizė yra objektyvesnis ir patikimesnis įrodymas. 2011 m. gegužės 11 d. atsakovai užsakė UAB „Negrita” turto vertinimÄ . Turto vertintojas nustatė rinkos vertę – 670 000 Lt. Antstolio D. Å . veiksmai parduodant turtÄ už mažesnę nei rinkos kaina, pažeidė atsakovės interesus.

Aplinkybė, kad žemės sklypas praduotas už iÅ¡ esmės mažesnę nei rinkos kainÄ , sudaro pagrindÄ varžytinių aktÄ pripažinti niekiniu ir taikyti restitucijÄ (CK 1.80 str. 2 d.) paimant nesÄ Å¾iningai įgytÄ daiktÄ iÅ¡ pirkėjo S. Å .Atsakovai M. K. ir S. K. prašė ieÅ¡kinį atmesti ir taikyti vienerių metų ieÅ¡kinio senatį. Nurodė, kad ieÅ¡kovas bendravo su antstoliu ir žinojo apie sudarytÄ sandorį. Nurodė, kad prašė M. K. perleisti žemę sÅ«nui S. K., nes bijojo, kad dėl neatsakingo M.

K. elgesio skolinantis pinigus nekilnojamasis turtas gali atitekti kreditoriams. M. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo pinigus skolinosi asmeniniams poreikiams. IeÅ¡kovas buvo nesÄ Å¾iningas. Paskolos sutartyse buvo nustatytos nesÄ Å¾iningos palÅ«kanos – 0,25 proc. per dienÄ ir dėl to ieÅ¡kovas papildomai prisiteisė vien palÅ«kanų 120 000 Lt.IeÅ¡kovas prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, nes ginčo sklypui nustatytos specialios naudojimo sÄ lygos – naudingųjų iÅ¡kasenų telkinių eksploatacijai. Geologijos tarnyboje paaiÅ¡kino, kad sklype galima statyti tik laikinus statinius.

Kompensacijų tokių sklypų savininkams klausimas bus sprendžiamas tik po 2025 metų. Atsakovų pateikti bei teismo paskirtos ekspertizės (eksperto D. G. ekspertizės aktas Nr. DG111125) vertinimai nepagrįsti, nes neatsižvelgta į specialiÄ sias sklypo naudojimo sÄ lygas. Antstolis du kartus skyrė ekspertizes žemės sklypo rinkos vertei nustatyti ir iÅ¡vados dėl kainos iÅ¡ esmės nesiskyrė.Atsakovas S. Å ., kuris yra žemės sklypo pirkėjas pagal ginčijamÄ varžytinių aktÄ , prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti.

Nurodė, kad sklypÄ pirko pardavimui. Per metus nepavyko sklypo parduoti už 120 000 Lt. Sklypui taikomos specialios naudojimo sÄ lygos – naudingųjų iÅ¡kasenų (žvyro) karjero. Geologijos tarnyba neduos sutikimo statyboms, nes pagal specialiÄ sias sÄ lygas statyba negalima, ir Å¡i aplinkybė iÅ¡ esmės mažina sklypo kainÄ . II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį patenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Pripažino negaliojančia 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintÄ notarės D.

S., notarinio registro Nr. 3660. GrÄ Å¾ino atsakovams M. K. ir M. K. nuosavybėn po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å«kinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Priteisė atsakovui S. K. iÅ¡ atsakovų M. K. ir M. K. po 1 000 Lt.Priteisė ieÅ¡kovui R. T. iÅ¡ atsakovų S. K., M. K. ir M. K. po 2 522 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.

Priteisė valstybės naudai iÅ¡ atsakovų S. K., M. K. ir M. K. po 23 Lt procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų.Dėl ieÅ¡kinioTeismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pagal 2007 m. liepos 25 d. paskolos sutartį, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. gegužės 27 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ ir 2009 m. gruodžio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį ieÅ¡kovas po dalies skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo turi į atsakovę galiojančiÄ reikalavimo teisę - reikalauti 308 235,28 Lt sumos grÄ Å¾inimo.

Å iÄ aplinkybę patvirtina antstolio D. Å . 2011 m. balandžio 4 d. raÅ¡tas. Teismas nurodė, kad atsakovų nurodytos aplinkybės, jog 0,25 procentų palÅ«kanos per dienÄ yra nesÄ Å¾iningos, sprendžiant šį ginÄÄ teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingos, nes iÅ¡ieÅ¡koma pagal galiojantį teismo iÅ¡duotÄ ir atsakovų neužginčytÄ vykdomÄ jį raÅ¡tÄ . 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai pardavėjai M. K. ir M. K. pardavė savo sÅ«nui S. K. po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, Å«kinio pastato ir kiemo įrenginių, esančių (duomenys neskelbtini).

Visas turtas parduotas už 300 000 Lt, sutarties sudarymo metu S. K. pardavėjams sumokėjo 2 000 Lt, o likusiÄ dalį kainos 298 000 Lt įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2014 m. balandžio 1 d. M. K. skola ieÅ¡kovui yra asmeninė M. K. prievolė. IeÅ¡kovas apie visÄ M. K. 2009 metais turėtÄ turtÄ ir aplinkybę, kad M. K. 2010 m. gruodžio 30 d. jokio nekilnojamojo turto nebeturi, sužinojo iÅ¡ 2010 m. gruodžio 30 d. antstolio D. Å . raÅ¡to, todėl ieÅ¡kovas nepraleido Civilinio kodekso 6.66 str. 3 d. nustatyto vienerių metų senaties termino.

Ginčijamas sandoris pažeidė ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus teises, nes po Å¡io sandorio sudarymo atsakovė M. K. iÅ¡ viso neturi jokio nekilnojamojo turto, į kurį ieÅ¡kovas galėtų nukreipti 308 235,28 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Tiek pardavėjas M. K., tiek pirkėjas S. K., duodami teisme paaiÅ¡kinimus, patvirtino, kad ginčijamas sandoris sudarytas siekiant, kad dėl neatsakingo M. K. elgesio skolinantis pinigus nekilnojamasis turtas neatitektų kreditoriams. Teismas sprendė, kad Å¡ie sandorio Å¡alių elgesio motyvai patvirtina, jog Å¡alys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, buvo nesÄ Å¾iningos ir žinojo, kad sudaroma sutartis pažeis kreditorių interesus.

Turto pirkėjas S. K. yra turto pardavėjų sÅ«nus, todėl sandorio Å¡alims taikoma Civilinio kodekso 6.67 str. 1 p. nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Be to, sandorio sudarymo metu pirkėjas sumokėjo pardavėjams tik 2 000 Lt, o likusius 298 000 Lt įsipareigojo sumokėti per keturis metus ir vienuolika mėnesių. Aplinkybės, kad S. K. realiai mokėjo už įsigytÄ turtÄ , M. K. neįrodinėjo. Teismas konstatavo, kad nustatyta prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija, nes įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ , todėl taikoma Civilinio kodekso 6.67 str. 4 p. nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje yra nustatytas visetas sÄ lygų, leidžiančių taikyti actio Pauliana. Teismas motyvavo, kad nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į grÄ Å¾intÄ turtÄ , nebÅ«tų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo. Restitucijos ir kitų sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių klausimÄ teismas, remdamasis Civilinio kodekso 6.145 straipsnio 1 dalimi, iÅ¡sprendė savo iniciatyva. Nurodė, kad net ir nesant Å¡alių praÅ¡ymo, tai negali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kinio ribų peržengimu.

Teismas pripažino negaliojančia 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir turtÄ grÄ Å¾ino M. K. ir M. K., o S. K. priteisė iÅ¡ M. K. ir M. K. po 1 000 Lt.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinioAtsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtintÄ antstolio D. Å . suraÅ¡ytÄ varžytinių aktÄ dėl 0,9700 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). pardavimo už 62 425 Lt pirkėjui S. Å .

Skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas buvo vykdomas ieÅ¡kovo R. T. naudai. Atsakovai M. K., S. K. ir M. K. įrodinėjo, kad varžytinių aktas yra niekinis (CK 1.80 str.), nes sklypas parduotas už iÅ¡ esmės mažesnę kainÄ negu buvo žemės sklypo rinkos kaina.Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 602 straipsnis nustato konkrečius turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus. Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad varžytinių aktas suinteresuotų asmenų reikalavimu gali bÅ«ti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainÄ , mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta Å¡io Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad antstolis D. Š. pažeidė Civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatytas kainų keitimo ir varžytinių procedūras. Tačiau tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl areštuoto turto kainos nustatymo Civilinio proceso kodekso 681 str. tvarka. Žemės sklypo kainų nustatymas reikalauja specialių žinių, kurias turi licencijuoti turto vertintojai ir teismo ekspertai nekilnojamojo turto vertinimo srityje.

Teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizės, kuriÄ atliko ekspertas D. G., apraÅ¡omoje dalyje ekspertas konstatavo, kad vertinamas sklypas patenka į bÅ«simo užstatymo (gyvenvietės) zonÄ . Nustatant ginčo sklypo kainÄ varžytinių dienai 2009 m. balandžio 15 d. – 586 000 Lt buvo lyginamos kitų analogiÅ¡kų žemės Å«kio paskirties žemės sklypų kainos, tačiau ekspertinio tyrimo metu iÅ¡ viso nepasisakyta kaip sklypo kainÄ Ä¯takoja specialiosios sklypo naudojimo naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniui eksploatuoti sÄ lygos.

Pagal Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymÄ nustatyta, kad ginčo sklypas patenka į detaliai išžvalgytÄ (duomenys neskelbtini) (II sklypo) žvyro telkinio plotÄ . Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miÅ¡ko naudojimo sÄ lygų” 101 punkte nustatyta, kad išžvalgytuose naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniuose, kurių iÅ¡tekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iÅ¡kasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama: statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius; kasti naudingÄ sias iÅ¡kasenas, iÅ¡skyrus kasamas savo reikmėms.

Pagal Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį ir 3 straipsnio 2 dalį žemės gelmėse esančios naudingos iÅ¡kasenos yra valstybės nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo, kuriame yra neeksploatuojami naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniai, savininkams bus mokamos kompensacijos. Teismas sprendė, kad negalimumo panaudoti sklypÄ gyvenamųjų namų statybai aplinkybė iÅ¡ esmės įtakoja (mažina) sklypo rinkos vertę, todėl teismo ekspertizės, kuriÄ atliko ekspertas D.

G., aktÄ Nr. DG111125, atmetė kaip nepatikimÄ Ä¯rodymÄ . Antstolis D. Å . rėmėsi UAB „Butas tau” 2008 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 08/07-30;08, kuriame nustatyta ginčo sklypo rinkos vertė 2008 m. liepos 30 d. - 118 000 Lt ir UAB „Ober-Haus” 2009 m. balandžio 15 d. turto vertės pažyma Nr. 0603V:09AS, kurioje ginčo sklypo rinkos vertė nustatyta 100 000 Lt. Nurodytus aktus surašė licencijuoti turto vertintojai ir vertinimai atlikti atsižvelgiant į specialiÄ sias žemės sklypo naudojimo sÄ lygas, todėl aplinkybę, kad turto vertintojai nebuvo teismo ekspertų sÄ raÅ¡uose, teismas laikė nereikÅ¡minga.

Teismas konstatavo, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. turto pardavimo iÅ¡ varžytinių akto teisėtumas ir kainų nustatymo procedÅ«ra įvertinti Vilniaus rajono apylinkės teisme žodinio proceso tvarka nagrinėjant varžytinių akto patvirtinimo klausimÄ . Teismas sprendė, kad antstolis D. Å . tinkamai įkainojo ginčo sklypÄ ir Å¡i aplinkybė sudaro pagrindÄ atmesti prieÅ¡ieÅ¡kinį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Atsakovai M. K. ir S. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ - ieÅ¡kinį atmesti pilnai, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas atsakovams M. K., M. K., S. K. BylÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka.Dėl ieÅ¡kinioTeismas sprendime nurodė, kad ieÅ¡kovas apie atsakovės M. K. nekilnojamo turto sandorį sužinojo 2010 m. gruodžio 30 d. iÅ¡ antstolio D. Å ., tačiau teismas nustatydamas fakto sužinojimo datÄ net neįsigilino, kad sandoris tarp M. K., M. K. ir S. K. buvo sudarytas 2009 m. gegužės 26 d., o turto pardavimas iÅ¡ varžytinių įvyko 2009 m. rugpjūčio 10 d., t. y. kad antstolis vykdydamas varžytinių procesÄ , duomenų bazėje turėjo matyti informacijÄ apie sudarytÄ sandorį ir atsakovei likusį turtÄ , ko pasekoje turėjo apie tai informuoti ir ieÅ¡kovÄ .

Apeliantų manymu Vilniaus apygardos teismas neteisingai nustatė fakto sužinojimo datÄ . Sužinojimo apie sandorį data yra turto iÅ¡ varžytinių pardavimo data, t. y. 2009 m. rugpjūčio 10 d. Sunku bÅ«tų patikėti, kad antstolis įvykdęs varžytines ir matydamas kiek lėšų trÅ«ksta kreditoriams grÄ Å¾inant skolÄ , nesidomėjo skolininkės turtu ir pajamomis pusantrų metų. Todėl Å¡iuo atveju teismas turėjo taikyti senaties terminÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui paduoti.Dėl prieÅ¡ieÅ¡kinioAtsakovai prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtintÄ antstolio D.

Å . suraÅ¡ytÄ varžytinių aktÄ dėl 0,9700 ha ploto žemės Å«kio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo už 62 425 Lt pirkėjui S. Å . Ä®keičiant žemės sklypÄ kreditoriams hipotekos lakÅ¡te nurodyta 872 042 Lt kaina nei vienai iÅ¡ ginčo Å¡alių klausimų nekėlė. Tarp Å¡alių kilus ginčams atsakovė 2008 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į UAB „Krivita” dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir gavo turto vertės nustatymo pažymÄ , kurioje minėtas žemės sklypas buvo įvertintas 900 000 Lt.

Proceso metu buvo kreiptasi į teismo ekspertus, kurie sklypÄ 2009 m. balandžio 15 d. įvertino 586 000 Lt. Tarp vertintojų ir ekspertų iÅ¡vadų ir realiai iÅ¡ varžytinių parduoto žemės sklypo kainų skirtumas yra apie deÅ¡imt kartų. Toks didelis skirtumas tarp kainų ir ne specialistui keltų daug abejonių. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - visų pirma antstolio pareiga, kuriÄ vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso Å¡alys naudojasi savo procesinėmis teisėmis.

Ä®statymas antstoliui nustato pareigÄ ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ , kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek skolininko interesus. Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamÄ kainÄ nepriklauso nuo to, ar buvo reiÅ¡kiama prieÅ¡taravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007).

Å iuo atveju iÅ¡ varžytinių parduoto 0,9700 ha žemės sklypo kaina 62 425 Lt yra akivaizdžiai per maža.Apeliantai taip pat pažymi, kad antstolis organizuodamas nekilnojamojo turto pardavimÄ iÅ¡ varžytinių ir įpareigotas teismo paskirti ekspertÄ turto kainai nustatyti, rėmėsi ne teismo eksperto iÅ¡vadomis, o vertintojo iÅ¡vadomis. PeržiÅ«rėjus teismo ekspertų sÄ raÅ¡us paaiÅ¡kėjo, kad UAB „Ober-Haus” ir jÄ atlikęs asmuo nėra ir nebuvo teismo ekspertų sÄ raÅ¡uose, todėl ir atlikti teismo paskirtos papildomos ekspertizės šį įmonė ar jos darbuotojas negalėjo.

Ekspertus parinkti teismas nurodė antstoliui, todėl iÅ¡ aukščiau iÅ¡vardintų aplinkybių akivaizdu, kad antstolis pažeidė turto pardavimo iÅ¡ varžytinių procesÄ . Teismo ekspertas tai asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikacijÄ ir įraÅ¡ytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä (Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 3 d.). Jeigu teismo paskirtÄ papildomÄ ekspertizę atliko asmuo neturėdamas teisės jÄ atlikti, tai ir turto pardavimo iÅ¡ varžytinių aktas tampa negaliojančiu.

Ekspertas prieÅ¡ įraÅ¡ant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sÄ raÅ¡Ä privalo prisiekti ir laikomas įspėtu dėl atsakomybės už melagingos iÅ¡vados ir paaiÅ¡kinimų davimÄ . Atsakomybė dėl klaidingai duotų paaiÅ¡kinimų ar iÅ¡vados - tai ir yra skirtumas tarp teismo eksperto ir paprasčiausio nekilnojamojo turto vertintojo. Kada objektyviai reikia nustatyti nekilnojamojo turto kainÄ ir kada jau yra padarytas nekilnojamojo turto vertinimas, pakartotinis teismo eksperto nekilnojamojo turto vertinimas ir yra tas objektyvus atspirties taÅ¡kas, kuriuo antstolis ir turi vadovautis nustatant iÅ¡ varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto kainÄ , kadangi tikimybė, kad teismo ekspertas ryÅ¡is neobjektyviai nustatyti nekilnojamojo turto kainÄ yra minimali (CPK 681 str. 4 d.).Teismo sprendime yra nurodyta, kad žemės sklypo pirkėjas prašė prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, nors aiÅ¡kino, kad sklypÄ pirko pardavimui, tačiau per metus jo parduoti už 120 000 Lt jam nepavyko.

Taip kalbėdamas žemės sklypo pirkėjas lyg ir yra sklypu nusivylęs, tačiau kad bÅ«tų tenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinys ir taikyta restitucija nepageidauja. Taikant restitucijÄ , sÄ Å¾iningumo principas yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas sprendžiant klausimÄ dėl restitucijos Å¡alių tarpusavio interesų balanso (CK 6.145 str. 1 d.). Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-360/2005, Nr. 3K-3-4/2007), daikto įgijėjo nesÄ Å¾iningumas yra siejamas su parduodamo daikto kaina (daiktas nupirktas už maÅ¾Ä ir neteisingÄ kainÄ ).

Kaip matyti iÅ¡ internetinių puslapių, žemės sklypo parduoto iÅ¡ varžytinių pirkėjas S. Å . gerai orientuojasi nekilnojamojo turto rinkoje, todėl galima numanyti, kad jis verčiasi prekyba nekilnojamuoju turtu, todėl, bÅ«damas pakankamai apdairus ir rÅ«pestingas, jis turėjo žinoti, kad varžytynių aktas sudarytas pažeidžiant imperatyvias proceso teisės normas yra niekinis. IeÅ¡kovas R. T. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovų M. K. ir S. K. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad atsakovai netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Atsakovai pareiškė prieštaravimus dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu tik ieškovui pateikus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai antstolio buvo nustatyta, kad atsakovai, siekdami išvengti pastariesiems nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų arešto bei apgaulės būdu išsisukti nuo prievolės įvykdymo ieškovui, prievolės vykdymo laikotarpiu sudarė su savo giminaičiais eilę fiktyvių sandorių.

Atsakovai iÅ¡ esmės teismui nieko naujo nepateikė apart UAB „Negrita” 2011 m. kovo 10 d. atliktos turto vertinimo ataskaitos. IeÅ¡kovas pažymi, kad UAB „Negrita” pažyma suraÅ¡yta 2011 m. kovo 10 d., t. y. praėjus dvejiems metams po pakartotinės ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje. Å ioje pažymoje nėra aptartos sklypo specialiosios naudojimo sÄ lygos, o tai turėjo įtakos nustatant sklypo kainÄ . Atsakovas S. Å . ir trečiasis asmuo antstolis D. Å . atsiliepimais į apeliacinį skundÄ taip pat praÅ¡o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliantų apeliacinį skundÄ atmesti.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.). Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarkaCivilinio proceso kodekso 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas.

Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindÄ spręsti, jog bylÄ yra bÅ«tina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka nenurodė ir praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka pareiÅ¡kę apeliantai, todėl apeliantų praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka netenkintinas.Dėl sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintasÅ ioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp Å¡alių kilo dėl to, ar tarp atsakovų M.

K. ir M. K. bei S. K. 2009 m. gegužės 26 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pažeidžia ieÅ¡kovo R. T., kaip atsakovės M. K. kreditoriaus, teises bei ar yra visos Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytos sÄ lygos pripažinti Å¡iÄ sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu. Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje yra nustatytos sÄ lygos, kurioms esant galimas actio Pauliana ieÅ¡kinys. Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos actio Pauliana taikymo sÄ lygos yra Å¡ios:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008;). Nustačius, kad yra Å¡ios sÄ lygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu. Pagal Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatÄ , kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. DviÅ¡alį sandorį pripažinti negaliojančiu Civilinio kodekso K 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo (CK 6.66 str. 2 d.).

Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Å is terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieÅ¡kovo kaip kreditoriaus teises, nes po Å¡io sandorio sudarymo atsakovė M.

K. iÅ¡ viso neturi jokio nekilnojamojo turto, į kurį ieÅ¡kovas galėtų nukreipti 308 235,28 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. ir S. K. patvirtino, jog ginčijamas sandoris sudarytas siekiant, kad dėl neatsakingo M. K. elgesio skolinantis pinigus nekilnojamasis turtas neatitektų kreditoriams. Å ie sandorio Å¡alių elgesio motyvai patvirtina, jog Å¡alys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, buvo nesÄ Å¾iningos ir žinojo, kad sudaroma sutartis pažeis kreditorių interesus.

Turto pirkėjas S. K. yra turto pardavėjų sÅ«nus, todėl sandorio Å¡alims taikoma Civilinio kodekso 6.67 str. 1 p. nustatyta nesÄ Å¾iningumo prezumpcija. Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai konstatavo, kad nustatyta prieÅ¡prieÅ¡inių įsipareigojimų disproporcija, nes įvykdymo, kurį pagal tÄ sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai virÅ¡ija kitos sandorio Å¡alies pateiktÄ Ä¯vykdymÄ , todėl taikė Civilinio kodekso 6.67 str. 4 p. nustatytÄ nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ .

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes susijusias su ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu ir teisingai pritaikė Å¡iuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų, taigi visiÅ¡kai pagrįstai tenkino ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Paulino pagrindu.Atsižvelgiant į tai, kad ginčijant Å¡ioje byloje priimtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliantai teismo sprendimo nepagrįstumÄ ir neteisėtumÄ sieja tik su ieÅ¡kinio senaties instituto taikymu, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų actio Pauliana taikymo sÄ lygų.Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti senaties terminÄ ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniui paduoti, kadangi jis apie sudarytÄ sandorį turėjo sužinoti turto iÅ¡ varžytinių pardavimo dienÄ , t. y. 2009 m. rugpjūčio 10 d.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas nepraleido Civilinio kodekso 6.66 str. 3 d. nustatyto vienerių metų senaties termino, kadangi apie visÄ M. K. 2009 metais turėtÄ turtÄ ir aplinkybę, kad M. K. 2010 m. gruodžio 30 d. jokio nekilnojamojo turto nebeturi, sužinojo iÅ¡ 2010 m. gruodžio 30 d. antstolio D. Å . raÅ¡to (t. 1, b. l. 12). Apeliantų argumentai, kad jau turto, į kurį buvo nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, pardavimo iÅ¡ varžytinių dienÄ turėjo paaiÅ¡kėti, kad M.

K. kito turto neturi, teisiÅ¡kai nepagrįsti. Pagal CPK 662 ir 664 straipsnius iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko turto ir pajamų vyksta laikantis įstatyme nustatyto iÅ¡ieÅ¡kojimo eilės. Pagal Å¡ias taisykles pirmÄ ja eile iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ hipotekos ir įkeisto turto, jeigu iÅ¡ieÅ¡koma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrÄ ja eile iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiÄ ja eile iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, iÅ¡skyrus nurodytÄ Å¡io straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtÄ ja eile iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ skolininkui priklausančios žemės Å«kio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės Å«kis; penktÄ ja eile iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ skolininkui priklausančio gyvenamojo bÅ«sto, kuriame jis gyvena.

Tai, kad varžytinėse buvo realizuotas turtas, iÅ¡ kurio turėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡koma pirmÄ ja eile, dar nereiÅ¡kia, kad tÄ pačiÄ dienÄ antstolis turėjo imtis veiksmų ir nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl likusios iÅ¡ieÅ¡komos sumos į skolininkei priklausantį kitÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Antstolis, tęsdamas iÅ¡ieÅ¡kojimÄ tokioje vykdomojoje byloje turėjo atlikti turto ir pajamų paieÅ¡kos veiksmus, laikydamasis iÅ¡ieÅ¡kojimo eilės tokį turtÄ areÅ¡tuoti ir tik tada jį realizuoti CPK nustatyta tvarka.

Visus Å¡iuos veiksmus atlieka vykdomÄ jį dokumentÄ vykdantis antstsolis ir tik CPK nustatytais atvejais apie priverstinio vykdymo veiksmų atlikimÄ informuoja iÅ¡ieÅ¡kotojÄ . Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentÄ , kad ieÅ¡kovui apie tai, kad skolininkė neturi turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , tapo žinoma tik gavus 2010 m. gruodžio 30 d. antstolio D. Å . raÅ¡tÄ (t. 1, b. l. 12). Apeliantai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad ieÅ¡kovas galėjo žinoti apie savo pažeistas teises turto iÅ¡ varžytinių pardavimo dienÄ , t. y. 2009 m. rugpjūčio 10 d.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo dalis, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas, paliktina nepakeista.Dėl sprendimo dalies, kuria atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestasParduodant turtÄ iÅ¡ varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesÄ vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ tvirtina teismas. Taip siekiama užtikrinti Å¡alių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumÄ , teisėtų interesų pusiausvyrÄ bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principÄ , t. y. kad turtas bÅ«tų parduotas kuo efektyviau ir per protingÄ terminÄ .

Dėl šių priežasčių CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas, pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, taikytinas tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – Civilinio proceso kodekso 602 straipsnyje - įtvirtintais pagrindais.

Pagal Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 punktÄ teismo patvirtintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainÄ mažesnę, negu ji turėjo bÅ«ti nustatyta Civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu, Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiÅ¡kinti ir taikyti kartu su kitomis Civilinio proceso kodekso nuostatomis.

Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su Civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areÅ¡tuojamo turto įkainojimo procedÅ«ra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). BÅ«tent tinkamos priverstine tvarka realizuojamo turto įkainojimo procedÅ«ros klausimÄ kelia apeliantai.

Rinkos vertės ir kainos, už kuriÄ turtas realizuotas varžytynėse, skirtumas, sudarantis pagrindÄ taikyti Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 punktÄ ir pripažinti varžytynių aktÄ negaliojančiu, yra vertinamojo pobÅ«džio ir kiekvienoje byloje nustatomas, atsižvelgiant į egzistuojančias reikÅ¡mingas aplinkybes.Kasacinėje praktikoje aiÅ¡kinama, kad Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iÅ¡ varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainÄ , kuri turėjo bÅ«ti nustatyta pagal įstatymÄ , gauta už turtÄ suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu bÅ«du yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikÅ¡mingos aplinkybės turėtų bÅ«ti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ teismų praktikÄ laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areÅ¡tuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iÅ¡ varžytynių turto proceso stadija.

Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areÅ¡tuotÄ turtÄ . Nepaisant to, kad Å¡io proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (iÅ¡ieÅ¡kotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į iÅ¡ieÅ¡kotojo, tiek į skolininko interesus. Å ių interesų pusiausvyros iÅ¡laikymas įpareigoja antstolį elgtis sÄ Å¾iningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-434/2008).Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areÅ¡tuodamas skolininko turtÄ , antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimÄ bei į areÅ¡to metu dalyvaujančių iÅ¡ieÅ¡kotojo ir skolininko nuomones.

Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdomosios bylos Nr. 0178/08/01166 duomenimis nustatyta, jog antstolis D. Š. 2008-07-14 patvarkymu (vykd. bylos t. 1, b. l. 18-20) paskyrė ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti: žemės ūkio paskirties žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 0,9700 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ekspertizę atlikti pavedė UAB „Butas tau“. 2008-07-30 UAB „Butas tau” nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 08/07-30:08 pažymėta, kad ekspertizės tikslas ir paskirtis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 613 str. 1 d., 681 str., 682 str. ir 704 str. nuostatomis.

Ekspertizės akto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nustatyta žemės sklypo rinkos vertė 2008-07-30, t. y. vertinamo turto apžiÅ«ros dienÄ , yra 118 000 Lt.Atsakovei M. K. apskundus antstolio veiksmus dėl netinkamo turto įkainojimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismui 2008-11-20 nutartimi (palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2009-03-05 nutartimi) paskyrus pakartotinę ekspertizę areÅ¡tuoto turto įkainojimui, antstolis D. Å . 2009-04-06 patvarkymu (vykd. bylos t. 1, b.l. 80-82) paskyrė pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2009-04-15 UAB „Ober Haus” pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 0603 V:09 AS nurodoma, kad vertinamo turto rinkos vertė yra 100 000 Lt.Kartu su pateiktu prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovai pateikė teismui 2011-05-11 turto vertinimo ataskaitÄ Nr. 11-05-11:01 (t. 1, b. l. 91), kurioje yra įvertintas iÅ¡ varžytinių parduotas turtas, žemės Å«kio paskirties žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,9700 ha, esantis (duomenys neskelbtini).

VertinimÄ atliko UAB „Negrita“ vertintojas K. K. Turto vertinimo iÅ¡vadoje turto vertė 2011-05-10 dienai yra 670 000 Lt.Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 1, b. l. 164-165) paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, jÄ pavedė atlikti teismo ekspertui D. G. Ekspertui pavedė atsakyti į Å¡iuos klausimus:

1) kokia buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2009-04-15 dienÄ ?;

2) kokia žemės sklypo vertė ekspertizės atlikimo dienÄ ? 2012-01-10 teismui pateiktas teismo ekspertizės aktas Nr. DG111125 (t. 1, b. l. 186), kuriame ekspertas pateikė iÅ¡vadÄ , kad vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė 2009-04-15 dienai paskaičiuota lyginamosios vertės metodu pagal analogiÅ¡kų objektų faktinius sandorius yra 586 000 Lt, o 2011-11-25 dienai – 610 000 Lt. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad 2012-01-10 teismo ekspertizės akte nepasisakyta kaip sklypo kainÄ Ä¯takoja specialiosios sklypo naudojimo naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniui eksploatuoti sÄ lygos ir dėl to teismo ekspertizės, kuriÄ atliko ekspertas D.

G., aktÄ Nr. DG111125, atmetė kaip nepatikimÄ Ä¯rodymÄ , tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pakankamo pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡ios sÄ lygos nebuvo vertintos nustatant nekilnojamojo turto vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad visuose aukščiau paminėtose turto vertinimuose specialiosios sklypo naudojimo sÄ lygos ekspertams buvo žinomos, tai liudija prie turto vertinimo aktų pridėti priedai (Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡ai). Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡o (vykd. bylos t. 1, b. l. 5-6) punkte 9 pažymėta, kad sklypui taikomos specialios naudojimo sÄ lygos: naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniai, įregistravimo pagrindas Apskrities virÅ¡ininko sprendimas, 2005-10-12, Nr. 2.5-41-21246, nuo 2005-11-21.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nors UAB „Butas tau“, UAB „Ober-Haus“ atliktuose nekilnojamo turto vertinimo dokumentuose pažymėta apie specialiųjų sÄ lygų vertintam sklypui taikymÄ , tačiau Å¡ios sÄ lygos įtaka sklypo rinkos vertei nedetalizuota. Å ių sÄ lygų įtaka turto vertei neanalizuota ir teismui 2012-01-10 pateiktame teismo ekspertizės akte Nr. DG111125 bei UAB „Negrita“ 2011-05-11 turto vertinimo ataskaitoje Nr. 11-05-11:01. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada dėl 2012-01-10 teismui pateikto teismo ekspertizės akto Nr. DG111125 nepatikimumo nebuvo pakankamai pagrįsta.

Pagal CPK 218 straipsnį eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų iÅ¡tyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto iÅ¡vada turi bÅ«ti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su eksperto iÅ¡vada rėmėsi Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma (t. 2, b. l.

11) ir sprendė, kad negalimumas panaudoti sklypÄ gyvenamųjų namų statybai iÅ¡ esmės įtakoja (mažina) sklypo rinkos vertę. Tačiau tokia teismo iÅ¡vada nėra pagrįsta jokiais kitais bylos duomenimis, neanalizuota kokia apimtimi specialiųjų sÄ lygų nustatymas ginčo žemės sklypui įtakoja jo rinkos vertę. PrieÅ¡ingai pagal byloje esančius įrodymus (prieÅ¡taringas turto vertinimo ataskaitas, pažymas, ekspertizės aktÄ ir kt.) teismui turėjo kilti abejonė dėl galimos tokių specialiųjų sÄ lygų įtakos turto vertei.

Pagal 2005-12-19 PažymėjimÄ apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimÄ nekilnojamojo turto registre (vykd. bylos t. 2, b. l. 8-9).vidutinė žemės sklypo vertė – 271 627 (vertės nustatymo data 2005-11-18), pagal UAB „Butas tau“ ekspertizės akte esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡Ä tokia vertė 2007-07-23 dienai – 872 042 Lt. Atsakovė (skolininkė) M. K. antstoliui buvo pateikusi panaÅ¡aus žemės sklypo, esančio toje pačioje vietovėje, pirkimo-pardavimo sutartį (vykd. bylos t. 2, b. l. 39-42), kuris 2005-11-21 buvo parduotas už 717 000 Lt sumÄ (po 8337 už arÄ ).

Kaip matyti iÅ¡ Å¡io sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 9 punkto, sklypui taikytos analogiÅ¡kos specialios naudojimo sÄ lygos: naudingųjų iÅ¡kasenų telkiniai. Sprendžiant dėl galimos turto rinkos vertės reikÅ¡minga ir tai, kad 2007-07-25 įkeičiant minėtÄ Å¾emės sklypÄ Å¡alių susitarimu jo vertė buvo nustatyta 872 042 Lt (vykd. bylos t. 2, b. l. 49-51). Å ios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamos ir abejonės dėl priverstinai parduoto turto vertės nebuvo paÅ¡alintos.

Tam, jog bÅ«tų pripažintas turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktas negaliojančiu, teismas turi bÅ«ti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainÄ , neatitinkančiÄ to meto rinkos kainos. Tokiu atveju teismas turi skirti ekspertizę ginčijamai turto kainai nustatyti ir, ekspertizei nustačius realiÄ to meto ginčo objekto kainÄ , yra objektyvus pagrindas pripažinti turto pardavimo iÅ¡ varžytynių aktÄ negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).Taigi turto rinkos kaina bei kainų (ginčijamo pardavimo ir pardavimo įstatymų nustatyta tvarka) skirtumas teisme nagrinėjant ginÄÄ dėl turto pardavimo iÅ¡ varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nustatomi teismui paskyrus ekspertizę CPK 212-219 straipsniuose nustatyta tvarka.

Tik žinant turto rinkos kainÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių metu, galima spręsti apie varžytynių teisėtumÄ . Kaip jau buvo minėta Å¡ioje byloje teismas skyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau teismo ekspertizės aktÄ pripažino nepatikimu įrodymu ir juo nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esant tokiems prieÅ¡taringiems duomenims dėl turto rinkos vertės, teismas Å¡ias abejones galėjo paÅ¡alinti tinkamai suformuluodamas ekspertui adresuojamus klausimus arba skirdamas pakartotinę ekspertizę.

Pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto iÅ¡vados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieÅ¡taravimų tarp kelių ekspertų iÅ¡vadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti jÄ daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žemės sklypui, kuris buvo parduotas varžytinėse yra taikomos specialios naudojimo sÄ lygos, nesiaiÅ¡kino Å¡ių sÄ lygų įtakos turto vertei, o padarė vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ , kad Å¡i aplinkybė iÅ¡ esmės įtakoja (mažina) sklypo rinkos vertę.

Netinkamai įkainojus turtÄ pažeidžiamos skolininko ir kreditoriaus teisės bei nesilaikoma interesų pusiausvyros principo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik žinant turto rinkos kainÄ turto pardavimo iÅ¡ varžytynių metu, galima spręsti apie varžytynių teisėtumÄ . Spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumÄ , gautos už turtÄ sumos proporcingumÄ to turto rinkos vertei.

Å ioje byloje tokios teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos aplinkybės bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos, nebuvo paÅ¡alinti prieÅ¡taravimai tarp duomenų dėl turto vertės, todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo dalis, kuria prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas naikintina.Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali iÅ¡taisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretÅ«s tokio perdavimo pagrindai nustatyti Civilinio proceso kodekso 327 straipsnyje.

Pagal Å¡io straipsnio 1 dalies 2 punktÄ apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoda bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių apimtį ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo galimybes.

Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme kaip pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Konstatuotina, jog nustačius, kad iÅ¡ byloje esančių nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų nėra galimybės spręsti dėl turto vertės, o Å¡ių aplinkybių aiÅ¡kinimasis ir vertinimas reikÅ¡tų bylos nagrinėjimÄ apeliacinės instancijos teisme iÅ¡ naujo, todėl bylos dalis dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio gražinama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo iÅ¡nagrinėta neįtraukus į bylos nagrinėjimÄ visų asmenų, kurių teisėms arba pareigoms gali turėti įtakos bylos iÅ¡sprendimas (CPK 47 straipsnio 1 dalis). 2012-01-10 teismo ekspertizės akte Nr. DG111125 esančius duomenis apie vertinamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ matyti, kad S. Å . priklausantis žemės sklypas yra apsunkintas hipoteka.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo sprendimas Å¡ioje byloje gali turėti įtakos hipotekos kreditoriaus teisėms ir pareigoms, kadangi yra sprendžiamas klausimas dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Varžytinių aktÄ pripažinus negaliojančius gali bÅ«ti sprendžiama dėl restitucijos taikymo (CK 6.145 straipsnis). Be to Å¡ioje situacijoje net ir pripažinus varžytinių aktÄ negaliojančiu ir grÄ Å¾inus jį savininkui, iÅ¡ tokio turto turėtų bÅ«ti tęsiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas ieÅ¡kovo naudai.

Tai gali įtakoti ir hipotekos kreditoriaus interesus, be to apsunkinti ir tolimesnį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ tokio turto. Pagal CPK 747 straipsnio 1 dalį iÅ¡ieÅ¡kodamas iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raÅ¡tu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siÅ«lydamas duoti sutikimÄ , kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Savo sutikimÄ , kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, hipotekos ar įkeitimo kreditorius pateikia raÅ¡tu.

Davęs tokį sutikimÄ , hipotekos ar įkeitimo kreditorius netenka teisės reikalauti vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto perduodant šį turtÄ jam administruoti ar vykdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto turto CK 4.219 ir 4.220 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo raÅ¡ytinio sutikimo dėl iÅ¡ieÅ¡kojimo, iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima.

Pagal 4.170 straipsnio 6 dalį, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali bÅ«ti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistÄ daiktÄ kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktÄ , jeigu CK nenustatyta kitaip. Teisėjų kolegija pažymi, kad atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010, pažymėjo, kad Å¡ios teisės normos tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebÅ«tų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, Å¡iam apie tokį nagrinėjimÄ nežinant ir negalint iÅ¡reikÅ¡ti savo pozicijos, t. y.

Å¡i teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę bÅ«ti iÅ¡klausytam. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylos, kurioje sprendžiamas varžytinių, kuriose realizuotas turtas jau po varžytinių apsunkintas hipoteka, akto teisėtumo klausimas privalo bÅ«ti įtrauktas hipotekos kreditorius. Tai sudaro pagrindÄ apeliacinės instancijos teismui panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas, palikti nepakeistÄ .Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovų prieÅ¡ieÅ¡kinys atmestas, panaikinti ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. TeisėjaiArtÅ«ras Driukas Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė Egidijus Žironas