2021-05-05 Nr. AB-9933-3-61-3-02907-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1112-602/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02907-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.3; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. A. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja J. A. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą Nr. CSPR-211.

2. Pareiškėja paaiškino, kad VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2019 m. liepos 8 d. sprendimu dėl teritorinio registratoriaus sprendimo Nr. CSPR-211 (toliau – ir Sprendimas) panaikino Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. balandžio 16 d. sprendimus ir nutarė netenkinti pareiškėjos 2019 m. vasario 15 d. prašymo įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – medžiotojų namelį ir šulinį bei S. A. nuosavybės teises į juos. Pareiškėja teigė, kad 2019 m. vasario 15 d pateikė prašymą Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – medžiotojų namelį, šulinį ir S. A. nuosavybės teises į juos. Su prašymu buvo pateikti visi reikalingi dokumentai. VĮ Registrų centro Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. sprendimais pareiškėjos prašymas buvo patenkintas. VĮ Registrų centro Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. sprendimus, praleidęs nustatytą 1 mėnesio terminą, 2019 m. gegužės 31 d. apskundė Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis. Balninkų medžiotojų būrelio skundo VĮ Registrų centrui priėmimo metu buvo sprendžiamas klausimas tik dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, tačiau nebuvo sprendžiamas klausimas dėl suinteresuotumo minėtais Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. sprendimais. Utenos skyriaus sprendimai Balninkų medžiotojų būreliui jokių teisių ir pareigų nesukelia, todėl jų apskųsti šis asmuo net negalėjo ir toks skundas priimtas nepagrįstai, atitinkamai Komisijos 2019 m. liepos 9 d. Sprendimas turi būti panaikintas.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis įsteigtas tik 1996 m. gegužės 27 d., todėl jis 1992 m. privatizuojant nekilnojamuosius daiktus nedalyvavo ir dalyvauti net negalėjo. Su atsakovu nėra sudaryta nei nuomos, nei panaudos sutartis dėl disponavimo medžiotojų nameliu ir šuliniu, todėl jis neturi jokio suinteresuotumo. Jeigu Balninkų medžiotojų būrelis šiuo metu naudojasi ginčo objektu, tai jis daro neturėdamas jokio teisėto pagrindo. Įrodymų, pagrindžiančių nuosavybės teises į minėtus nekilnojamuosius daiktus nei notarui, nei Komisijai Medžiotojų būrelis nepateikė, nes jų neturi.

4. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas paaiškino, kad Balninkų medžiotojų būrelis centriniam registratoriui pateikė 2019 m. gegužės 31 d. prašymą dėl termino paduoti skundui atnaujinimo ir skundą dėl VĮ Registrų centro Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. sprendimų, įformintų Nekilnojamojo turto registro įrašais, įregistruoti nekilnojamąjį daiktą – medžiotojų namelį ir S. A. nuosavybės teises į jį. Centrinis registratorius, nustatęs, kad apie ginčijamus sprendimus Balninkų medžiotojų būrelis sužinojo tik 2019 m. gegužės 6 d., tenkino 2019 m. gegužės 31 d. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir 2019 m. gegužės 31 d. skundą išnagrinėjo iš esmės. Centrinis registratorius, išnagrinėjęs skundą ir nustatęs, kad dokumentas – 1992 m. gegužės 30 d. laikinas nuosavybės teisės liudijimas, kurio pagrindu Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas medžiotojų namelis ir S. A. nuosavybės teisės į jį, savo forma neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams ir teisinė registracija atlikta nesant pagrindo, priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. balandžio 16 d. sprendimus ir priėmė naują sprendimą – netenkinti J. A. 2019 m. vasario 15 d. prašymo įregistruoti medžiotojų namelį ir šulinį bei S. A. nuosavybės teisės į juos.

6. Atsakovas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Balninkų medžiotojų būrelis yra netinkamas subjektas skųsti VĮ Registrų centro Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. balandžio 16 d. sprendimus. Pažymėjo, kad asmenų, perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį, grupės 1992 m. balandžio 16 d. sutartimi devyniolikos asmenų grupė susitarė privatizuoti Medžiotojų namelį. S. A. kitų 1992 m. balandžio 16 d. sutartyje nurodytų aštuoniolikos asmenų įgaliotas pasirašyti dokumentus, reikalingus medžiotojų namelio pirkimui. Minėta grupė asmenų – medžiotojai, susitarė pirkti privatizuojamą medžiotojų namelį ir už jo įsigijimą mokėti lygiomis dalimis bei medžiotojų namelio išlaikymo, naudojimosi ir kitus klausimus spręsti tarpusavio raštišku susitarimu. Taigi 1992 m. balandžio 16 d. sutartyje nurodyti Balninkų medžiotojų būrelio nariai turi suinteresuotumą dėl teritorinio registratoriaus 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. balandžio 16 d. priimtų sprendimų, nes pagal 1992 m. balandžio 16 d. sutartį jie visi, o ne vienas S. A., susitarė pirkti medžiotojų namelį ir šulinį. Kadangi privatizacijos metu 1992 m. Balninkų medžiotojų būrelis dar nebuvo įregistruotas kaip juridinis asmuo, medžiotojai medžiotojų namelį nutarė privatizuoti kaip grupė asmenų. Manė, kad ši aplinkybė niekaip nepaneigia fakto, kad Balninkų medžiotojų būrelio nariai turi teisinį suinteresuotumą, o kartu ir reikalavimo teisę, dėl teritorinio registratoriaus 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. balandžio 16 d. priimtų sprendimų. Balninkų medžiotojų būrelio pirmininkas yra įgaliotas atstovauti būrelio ir jo narių interesus teisme, valdžios ir savivaldos institucijose bei santykiuose su juridiniais ir fiziniais asmenimis, todėl jis buvo tinkamas subjektas skundui dėl teritorinio registratoriaus 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. balandžio 16 d. priimtų sprendimų paduoti.

7. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pati pareiškėja teismui nepateikė jokių duomenų (dokumentų), patvirtinančių S. A. daiktines (ar kitas) teises į medžiotojų namelį. Komisija 2019 m. liepos 9 d. priėmė Sprendimą, motyvuodama tuo, kad 1992 m. gegužės 30 d. laikinas nuosavybės teisės liudijimas, kurio pagrindu registre buvo įregistruotas medžiotojų namelis ir S. A. nuosavybės teisės į jį, savo forma neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams bei skundžiamame sprendime aiškiai nurodė, kad Komisijai pateikti dokumentai yra prieštaringi. Atsakovo įsitikinimu, vien tai, kad Balninkų medžiotojų būrelio pateiktoje 1992 m. balandžio 16 d. sutartyje, kurios pareiškėja teritoriniam registratoriui nebuvo pateikusi, buvo numatyta, kad S. A. veiks kaip įgaliotas atstovas, sudarė pagrindą teigti, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

9. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad Balninkų medžiotojų būrelis, kaip organizacija, nedalyvavo medžiotojų namelio privatizavimo procese, nes jis įsteigtas 1996 m. gegužės 27 d. Balninkų medžiotojų būrelio 19 narių nusprendė dalyvauti aukcione privatizuojant medžiotojų namelį ir 1992 m. balandžio 16 d. sudarė asmenų, perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį, grupės sutartį. Po privatizavimo proceso būrelio visuotiniame susirinkime nariai nusprendė perduoti medžiotojų namelį Balninkų medžiotojų būreliui, juo naudotis ir prižiūrėti. 1994 metais, staiga mirus būrelio pirmininkui S. A., šio visuotinio būrelio susirinkimo protokolas nebuvo surastas. Medžiotojų namelis buvo teisėtai eksploatuojamas, valdomas ir prižiūrimas Balninkų medžiotojų būrelio nuo jo privatizavimo dienos iki šiol. Medžiotojų namelį privatizavo grupė asmenų, o ne vienas S. A., VĮ Registrų centrui pateiktas 1992 m. gegužės 31 d. laikinas nuosavybės teisės liudijimas savo forma neatitiko įstatymų keliamų reikalavimų nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams, nes tokios formos nenumatė nei Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymas, nei Aukcionų nuostatai, todėl minėta teisinė registracija atlikta nesant pagrindo.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjos J. A. skundą atmetė kaip nepagrįstą, o trečiojo suinteresuoto asmens Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkino.

11. Teismas nustatė, kad VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Utenos skyrius 2019 m. balandžio 15 d. ir 2019 m. balandžio 16 d. sprendimais įregistravo nekilnojamąjį daiktą – medžiotojų namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir S. A. nuosavybės teises į jį. Pagal byloje esantį Nekilnojamojo turto centrinio registratoriaus 2019 m. gegužės 6 d. duomenų banko išrašą matyti, kad medžiotojų namelis ir prie jo esantis inžinerinis statinys įregistruotas nuo 2019 m. balandžio 15 d., o S. A. nuosavybės teisės į juos 2019 m. balandžio 16 d. Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis 2019 m. gegužės 31 d. pateikė skundą VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Utenos skyriuje įregistruoto medžiotojų namelio įregistravimą S. A. vardu. Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija Sprendimu atnaujino terminą Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio skundui paduoti ir, išnagrinėjęs skundą iš esmės, panaikino VĮ Registrų centro Utenos skyriaus 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. balandžio 16 d. sprendimus (įformintus registro įrašais) ir priėmė naują sprendimą – pareiškėjos 2019 m. vasario 15 d. prašymo įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – Medžiotojų namelį ir šulinį bei S. A. nuosavybės teises į juos, netenkinti.

12. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad Komisija atskirai nesprendė klausimo dėl Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio suinteresuotumo pateikti skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimų panaikinimo, įtakos ginčijamo sprendimo teisėtumui nedaro.

13. Teismas nurodė, kad vertinant ar ginčo medžiotojų namelio bei šulinio įregistravimas S. A. vardu Nekilnojamojo turto registre galėjo daryti įtaką Balninkų medžiotojų būrelio teisėms ar interesams, buvo matyti, kad pagal Balninkų medžiotojų būrelio 2019 m. gegužės 31 d. skunde centriniam registratoriui nurodytas aplinkybes, Balninkų medžiotojų būrelis, kaip pats teigė, prižiūri ginčo medžiotojų namelį, jį remontuoja, už šį objektą moka mokesčius. Be to, kreipdamasis į Komisiją trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė 1992 m. balandžio 16 d. asmenų, perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį, grupės sutartį, kurią pasirašiusieji asmenys buvo vėliau 1993 m. lapkričio 23 d. įsteigto Balninkų medžiotojų būrelio nariai. Teismo vertinimu, tokie Komisijai pateikti duomenys ir nurodytos aplinkybės patvirtino, kad Balninkų medžiotojų būrelio teisėms ar interesams turėjo įtakos teritorinio registratoriaus atlikti įrašai Nekilnojamojo turto registre dėl S. A. nuosavybės teisės į medžiotojų namelį ir šulinį. Vien aplinkybė, kad Balninkų medžiotojų būrelio suinteresuotumo klausimas nebuvo atskirai aptariamas priimant ginčijamą Sprendimą, neturi įtakos šio sprendimo teisėtumui, nes pats faktas, kad Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio skundas priimtas nagrinėti, patvirtino, kad Komisija laikė jį tinkamu pareiškėju (skundui pateikti), suinteresuotu ginčo dėl teritorinio registratoriaus sprendimų (įformintų registro įrašais) išnagrinėjimu.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis nepateikė įrodymų, pagrindžiančių nuosavybės teises į medžiotojų namelį ir šulinį, todėl toks jo skundas negalėjo būti priimtas, o ginčijamas Sprendimas turi būti panaikintas. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl medžiotojų namelio ir jam priklausančio šulinio įregistravimo, ir nustatė, kad šie objektai buvo privatizuoti žemės ūkio įmonių turto aukciono būdu – 1992 m. gegužės 7 d. surašytas protokolas Nr. 13, 1992 m. gegužės 30 d. išduotas nuosavybės teisės liudijimas, 1992 m. gegužės 4 d. išduota pažyma apie atsiskaitymą už aukcione perkamą objektą.

15. Remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, teismas nustatė, kad 1992 m. balandžio 16 d. sudaryta asmenų, perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį, grupės sutartis, tarp šią sutartį pasirašiusiųjų asmenų nurodytas ir S. A.. Šia sutartimi pasirašiusieji asmenys (jų iš viso 19), susitarė pirkti privatizuojamą medžiotojų namelį, kurio vertė 3 230 rublių, ir medžiotojų namelio pirkimui bei dokumentų įforminimui įgaliojo grupės asmenį – S. A.. Grupės sutartyje nurodyta, kad visi grupės nariai atsiskaito lygiomis dalimis (grupės sutarties 3 punktas). Molėtų rajono Balninkų apylinkės agrarinės reformos tarnybos 1992 m. balandžio 24 d. protokole Nr. 13 užfiksuota, kad aukciono būdu parduodamas objektas yra medžiotojų namelis, jo pradinė kaina – 3 230 rublių, didžiausią kainą pasiūliusio asmens (asmenų grupės įgalioto atstovo) duomenys – S. A.. Nurodyto protokolo forma atitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1991 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 420 patvirtintų Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukcionų nuostatų (toliau – ir Aukcionų nuostatai) 2 priede nustatytą formą. Pagal Balninkų apylinkės agrarinės reformos tarnybos pažymą dėl atsiskaitymo už aukcione perkamą objektą, buvo matyti, kad S. A. 1992 m. gegužės 4 d. sumokėjo 161 rublį ir 50 kapeikų pirkėjo (pirkėjų grupės) pradinį įnašą aukcionui. Ši pažyma taip pat atitiko Aukcionų nuostatų 4 priede patvirtintą pažymos formą.

16. Teismo vertinimu, Komisija pagrįstai nustatė, kad S. A. vardu išduotas laikinas nuosavybės teisės liudijimas neatitinka teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, keliamų nuosavybės teisę įrodantiems dokumentams. Pareiškėja, kaip S. A. nuosavybės teisę įrodantį dokumentą, pateikė laikiną nuosavybės teisės liudijimą. Teismas pastebėjo, kad toks laikinas nuosavybės teisės liudijimas nėra numatytas kaip vienas iš dokumentų, patvirtinančių privatizavimo metu įsigyto nekilnojamojo turto nuosavybės teisę. Be to, Aukcionų nuostatų 5 priede nustatyta nuosavybės teisės liudijimo forma, privatizuojamą turtą įsigijus vienam asmeniui, o 6 priede įtvirtinta nuosavybės teisės liudijimo forma, privatizuojamą turtą įsigijus asmenų grupei. Pagal pateiktus rašytinius dokumentus, teismas nustatė, kad 1992 m. balandžio 16 d. asmenų, perkančių privatizuojamą medžiotojų namelį, grupės sutarties pagrindu ginčo medžiotojų namelį aukciono būdu siekė įsigyti 19 asmenų grupė, įskaitant ir vieną iš jų – S. A.. S. A. 1992 m. balandžio 16 d. grupės sutartyje nurodytas kaip įgaliotas kitų grupės asmenų atstovas. Ta pati aplinkybė užfiksuota ir Privatizuojamo žemės ūkio įmonių turto aukciono 1992 m. balandžio 24 d. protokole Nr. 13. Todėl teismas darė išvadą, kad pareiškėjos teritoriniam registratoriui pateiktas 1992 m. gegužės 30 d. laikinas nuosavybės teisės liudijimas ne tik neatitinka nei vienos iš Aukcionų nuostatų 5 ir 6 priede nurodytų formų (nes laikinojo nuosavybės teisės liudijimo formos ten nėra), bet ir neatitinka privatizuojamo turto (medžiotojo namelio) aukciono dokumentų, nes nėra duomenų, patvirtinančių, jog S. A. būtų dalyvavęs aukcione ir įsigijęs medžiotojų namelį asmeniškai savo nuosavybės teisėn, o ne kaip grupės asmenų atstovas.

17. Pareiškėjos teiginiai, jog Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis nepateikė duomenų, pagrindžiančių nuosavybės teisę į ginčo objektus, nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, nėra teisiškai reikšmingi, nes priimant ginčijamą sprendimą buvo sprendžiamas klausimas dėl S. A. nuosavybės teisės į ginčo statinius pagrįstumo, o ne dėl Balninkų medžiotojų būrelio nuosavybės teisę patvirtinančių duomenų pakankamumo. Todėl Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai nustačius, kad S. A. nuosavybės teisė į medžiotojų namelį ir šulinį įregistruota nesant teisinio pagrindo, teismas su tokia išvada sutiko.

18. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjos ginčijamas VĮ Registrų centro centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2019 m. liepos 9 d. sprendimas Nr. CSPR-211 priimtas tinkamai išanalizavus faktines aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl šio sprendimo teismas neturėjo pagrindo naikinti nei pareiškėjos nurodytais, nei kitais motyvais, o pareiškėjos skundas atmetė kaip nepagrįstą.

19. Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė teismo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

20. Teismas nagrinėjamu atveju nustatė, kad pareiškėja siekė panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą, kuriuo panaikinti teritorinio skyriaus sprendimai, įforminti registro įrašais. Teritorinio skyriaus 2019 m. balandžio 15 d., 2019 m. balandžio 16 d. sprendimais įregistruota S. A. nuosavybės teisė į ginčo statinius – medžiotojų namelį ir šulinį. Tuo tarpu trečiojo suinteresuoto asmens pozicija buvo priešinga pareiškėjos skundo pozicijai, trečiasis suinteresuotas asmuo sutiko su Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimu, kuriuo konstatuota, kad S. A. nuosavybės teisė į ginčo statinius įregistruota be pagrindo. Taigi, teismo vertinimu, atmetus pareiškėjos skundą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio teisės.

21. Teismas nustatė, kad atsiliepimą trečiojo suinteresuoto asmens vardu pateikė ir pasirašė advokatas R. J.. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat pateikė 2019 m. rugpjūčio 28 d. pinigų priėmimo kvitą Nr. 1024708, iš kurio buvo matyti, kad Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelis sumokėjo 500 Eur advokatui R. J. už atsiliepimo parengimą ir atstovavimą Vilniaus apygardos administraciniame teisme.

22. Teismas atkreipė dėmesį, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė R. J. atstovavimą patvirtinančių dokumentų. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė nei teisių paslaugų sutarties, nei jos išrašo.

23. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas, nepateikus R. J. atstovavimą patvirtinančių dokumentų.

III. 24. Trečiasis suinteresuotas asmuo Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio (toliau –ir Apeliantas) atskirajame skunde (toliau – ir apeliacinis skundas) prašo pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų klausimą išspręsti iš naujo.

25. Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria nėra priteisiamos jo naudai bylinėjimosi išlaidos pažymi, kad nors prie atsiliepimo į bylą ir nebuvo pridėta atstovavimo sutartis, patvirtinanti advokato įgaliojimus, tačiau prie 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymo per EPP pateikto Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo buvo pridėta 2019 m. gegužės 16 d. atstovavimo tarp advokato R. J. ir Balninkų medžiotojų būrelio sutartis, kurios pagrindu R. J., kaip atstovas buvo įtrauktas į bylą. Tos pačios sutarties pagrindu advokatas R. J. atstovavo Balninkų medžiotojų būrelį ir teikdamas skundą Centriniam registratoriui. Atstovavimo sutarties kopija yra byloje prie VĮ Registrų centro pateiktų atsiliepimo priedų. Taigi byloje yra pateikta atstovavimo sutartis patvirtinanti advokato įgaliojimus atstovauti Balninkų medžiotojų būrelį ir pinigų priėmimo kvitas už suteiktas paslaugas.

26. Pareiškėjos J. A. atstovas atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens atskirąjį (apeliacinį) skundą prašo jį atmesti ir priteisti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

27. Pareiškėjos nuomone, 2019 m. gegužės 16 d. atstovavimo sutartis nenumatė advokato R. J. teisės atstovauti apeliantą bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Be to, joje 2019 m. rugpjūčio 28 d. ranka buvo padarytas įrašas jau numatantis teisę atstovauti šiame teisme. Pareiškėja kelia klausimą, kaip atstovavimo sutartis galėjo būti pasirašyta 2019 m. gegužės 16 d., jeigu tik 2019 m. gegužės 18 d. buvo nuspręsta samdyti advokatą. Dar daugiau, atstovas buvo samdomas tik namelio dokumentų sutvarkymui, todėl atstovavimo sutartyje buvo aiškiai nurodyta kokiose institucijose suteikiami įgaliojimai, t. y. VĮ Registrų centras, Utenos apylinkės teismas ir Panevėžio apygardos teismas. Pareiškėjos įsitikinimu, teisė atstovauti bylą nagrinėjančiame administraciniame teisme nebuvo numatyta. Pareiškėja teigia, jog 2019 m. rugpjūčio 30 d. Apelianto atsiliepimą parengė atstovas, kuris neturėjo tokio įgaliojimo, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstas.

28. Pareiškėja pažymi, jog nekilnojamieji daiktai iki pareiškėjos skundo pateikimo dienos apeliantui nepriklausė, jokių teisių į juos neturėjo. Lygiai taip pat net jei pareiškėjos skundas būtų patenkintas apelianto teisių ir pareigų apimtis nebūtų pasikeitusi. Taigi, pareiškėjos nuomone, apelianto teisės nebuvo nei apgintos, nei patenkintos, todėl ir dėl to Apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų nepagrįstas. Nurodytos aplinkybės, susijusios su atstovavimo sutartimi, pareiškėjos tvirtinimu, parodo apelianto nesąžiningumą.

29. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. nutarties dalies, kuria trečiajam suinteresuotam asmeniui Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būreliui nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, pagrįstumas ir teisėtumas.

31. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu be kita ko atmetė Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, nustatęs, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė atstovo R. J. atstovavimą patvirtinančių dokumentų, t. y. nepateikė nei teisinių paslaugų sutarties, nei jos išrašo.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo su teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo nesutinka, nurodo, kad nors prie atsiliepimo į bylą ir nebuvo pridėta atstovavimo sutartis, patvirtinanti advokato įgaliojimus, tačiau prie 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymo per EPP pateikto Vilniaus apygardos administraciniam teismui dėl prieigos prie elektroninės bylos suteikimo buvo pridėta 2019 m. gegužės 16 d. atstovavimo tarp advokato R. J. ir Balninkų medžiotojų būrelio sutartis.

33. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

34. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, be to, reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. ABTĮ 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui netenkinus pareiškėjos skundo, trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę reikalauti atlyginti patirtas išlaidas.

35. Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad šioje normoje iš esmės įtvirtintas reikalavimas suinteresuotai šaliai prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytas išlaidas pagrįsti konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012).

36. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje yra pateikta 2019 m. gegužės 16 d Atstovavimo sutartis (b. l. 42), 2019 m. rugpjūčio 28 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 1024708 (b. l. 40), kuriame nurodyta, kad Balininkų medžiotojų būrelis sumokėjo advokatui R. J. 500 Eur. Taip pat byloje yra pateiktas advokato R. J. 2019 m. rugpjūčio 29 d. prašymas dėl prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimo (b. l. 41). Pažymėtina, kad pastarasis prašymas pirmosios instancijos teisme buvo tenkintas ir pareiškėjui suteikta EPP prieiga šioje byloje.

37. Nagrinėjamu atveju, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo pirmosios instancijos teismui 2019 m. gegužės 16 d Atstovavimo sutarties 1 punkte yra nurodyta, kad advokatui R. J. pavedama atstovauti Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelį teisme, vesti administracines ir civilines bylas su visomis teisėmis įstatymo suteiktomis pareiškėjui, ieškovui, atsakovui, trečiajam asmeniui, kreditoriui ar kitam proceso dalyviui.

38. ABTĮ (nauja redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) 48 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atstovo pagal pavedimą įgaliojimas vesti teisme bylą suteikia atstovui teisę atlikti atstovaujamojo vardu visus procesinius veiksmus, išskyrus išimtis, nurodytas įgaliojime. Taigi ABTĮ (naujos redakcijos nuo 2016 m. liepos 1 d.) 48 straipsnio 2 dalies reguliavimas, nustatantis atstovų įgaliojimus, nereikalauja, kad įgaliojime būtų išvardinti visi arba tam tikri procesiniai veiksmai, kuriuos turi teisę atlikti atstovas atstovaujamojo vardu, tačiau yra įtvirtinta prezumpcija, kad atstovas atstovaujamojo vardu turi teisę atlikti visus procesinius veiksmus, išskyrus įgaliojime nurodytas išimtis.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2019 m. gegužės 16 d Atstovavimo sutarties turinį nustatė, kad šioje atstovavimo sutartyje išimties, nesuteikiančios teisės advokatui R. J. atstovauti Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio interesams administraciniame teisme nėra numatyta. Pažymėtina, kad minėtos atstovavimo sutarties pabaigoje nurodytas sąrašas „VĮ Registrų centre, Utenos apylinkės teisme, Panevėžio apygardos teisme, kitose institucijose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Papildyta: Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2019.08.28“ nėra baigtinis ir tokio sąrašo laikyti ABTĮ 48 straipsnio 2 dalyje numatyta išimtimi taip pat nėra jokio teisinio pagrindo.

40. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad atmetus pareiškėjos skundą buvo apgintos trečiojo suinteresuoto asmens Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio teisės, tačiau nepagrįstai nustatė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė R. J. atstovavimą patvirtinančių dokumentų, kadangi, kaip jau minėta, toks dokumentas byloje yra 2019 m. gegužės 16 d Atstovavimo sutartis (b. l. 42).

41. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos, redakcija galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.). Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgia į tokius kriterijus, kaip bylos sudėtingumas, specialių žinių reikalingumas, ankstesnis dalyvavimas toje byloje, ginčijamos sumos dydis, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė priteisti 500 Eur išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, kurias sudarė atsiliepimo į skundą surašymas ir pateikimas teismui. Pažymėtina, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į skundą parengimą yra 2,5. Atsiliepimo parengimo paslauga suteikta ir apmokėta 2019 m. III ketvirtyje (2019 m. rugpjūčio 28 d.). Šios paslaugos užmokesčio dydžiui aktualus užpraėjusio ketvirčio, skaičiuojamo nuo paslaugų apmokėjimo dienos, vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (t. y. 2019 m. I ketvirtis – 1 262,7 Eur) (Rekomendacijų 7 p.). Taigi, trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 500 Eur išlaidų suma už atsiliepimo į skundą parengimą ir pateikimą teismui neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, todėl ji priteistina iš pareiškėjos.

43. Pažymėtina, kad tenkinus apeliacinį skundą, pareiškėja teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinės instancijos teisme neįgyja (ABTĮ 40 str. 1 d.), nes pareiškėja nėra proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas.

44. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų yra naikintinas ir trečiajam suinteresuotam asmeniui iš pareiškėjos priteistina 500 Eur suma patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Trečiojo suinteresuoto asmens Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo dalį, kuria trečiojo suinteresuoto asmens Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būrelio prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkintas.

Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Molėtų rajono Balninkų medžiotojų būreliui iš pareiškėjos J. A. 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius