N-575-689-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr.N575-689/2012

Teisminio proceso Nr.4-63-3-00523-2010-9

Procesinio sprendimo kategorija 45.4.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo B. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarties B. N. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. lapkričio 17 d. nutarimu B. N. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 70 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda B. N. skirta už tai, jog šis 2010 m. lapkričio 9 d., 15.45 val., Vytauto gatvėje vairuodamas automobilį sustojo ir stovėjo ten, kur transporto priemonė trukdė kitų transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 155.10 punkto reikalavimus.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs B. N. skundą, 2011 m. vasario 14 d. nutartimi jį atmetė. Teismas nurodė, jog administracinė atsakomybė pagal ATPK 1241 straipsnio 4 dalį numatyta už šias alternatyvias veikas:

1) vairuotojų apsisukimą pėsčiųjų perėjose, tuneliuose, ant tiltų, estakadų, viadukų ir po jais;

2) stovėjimą tuneliuose, ant tiltų, viadukų ir po jais, pėsčiųjų perėjose ir arčiau kaip 5 metrai prieš jas, kitose vietose, kur tai trukdo transporto ar pėsčiųjų eismui;

3) tolimųjų šviesų neperjungimą į artimąsias tamsoje, likus iki atvažiuojančios priešpriešiais transporto priemonės mažiau kaip 150 metrų;

4) važiavimą automagistralėse; 5) žmonių vežimo taisyklių pažeidimą. KET 155.10 punktas numato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ten, kur sustojusi transporto priemonė užstotų kitiems vairuotojams šviesoforo signalus ar kelio ženklus arba kliudytų kitų transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui. Teismas pažymėjo, jog nors B. N. neigia savo kaltę, jo aiškinimas, kad ne jis vairavo ir automobilis netrukdė eismui, paneigiamas byloje surinktais įrodymais. Teisme liudytoju apklaustas pareigūnas G. B. parodė, jog iš budėtojo buvo gautas pranešimas nuvažiuoti į Vytauto gatvę, nes ten stovi automobilis, kuris trukdo pėsčiųjų ir transporto priemonių eismui, o nuvykus į vietą už automobilio vairo sėdėjo B.

N., kuris paaiškino, kad nuleista mašinos padanga. Pareigūnė M. K. tiek 2010 m. lapkričio 9 d. paaiškinime, tiek ir 2011 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji pažeidimą matė pati, t. y. matė, kaip atvažiavo sidabrinė „Audi“ mašina ir užstatė įvažiavimą į kiemą bei pėsčiųjų praėjimą, praėjus kokiai minutei šalia sidabrinės „Audi“ sustojo tamsios spalvos „Subaru“ automobilis, abi mašinos stovėjo šalia viena kitos, o kadangi eidami žmonės galėjo apeiti tuos abu automobilius tik išeidami į važiuojamąją dalį, todėl paskambino budėtojui ir pranešė, kad užstatytas įvažiavimas į kiemą.

Patvirtino, kad iš pradžių „Audi“ vairavo B. N., kuris išlipęs iš automobilio vairuotojo pusės atsisėdo keleivio vietoje, o iš „Subaru“ automobilio išlipęs keleivis atsisėdo už „Audi“ automobilio vairo tik tuomet, kai atvažiavo policijos pareigūnas. Teismas pažymėjo, jog neturi jokio pagrindo abejoti policijos pareigūnų parodymų tikrumu, tuo tarpu liudytojais apklausti M. L. ir R. K. nepavyko, nes į teismo posėdžius jie neatvyko, nors šaukimai buvo siunčiami skunde nurodytais adresais, šaukimai buvo siunčiami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens adresu su prašymu įteikti šaukimus jo prašymu kviečiamiems liudytojams, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neatvyko nei į vieną teismo posėdį ir nepranešė neatvykimo priežasčių, toks jo elgesys suponuoja vengimą pateikti paaiškinimus dėl įvykusios situacijos.

III. Nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo nutartimi, B. N. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir jo skundą, teiktą pirmosios instancijos teismui, tenkinti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pažeidimo jis nepadarė, automobilio nevairavo ir jo neleistinoje vietoje nepastatė. Teigia, jog teismas neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, t. y. neapklausė M. L. ir R. K., kurie būtų galėję nurodyti reikšmingas bylai aplinkybes. Tvirtina, jog apie teismo posėdį ir apie būtinybę įteikti liudytojams šaukimus jis nežinojo, dėl ko priimta neteisėta ir nepagrįsta nutartis. Pažymi, jog tarp pareigūnų parodymų yra prieštaravimų.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą Institucija prašo jį atmesti palaikydama apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

Išanalizavusi administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog B. N. kaltė, padarius ATPK 1241 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta, veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.

Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas vien tik pirmosios instancijos teismo atliktu netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau nagrinėjamu atveju pažymėtina, jog įrodymų vertinimo principų, įtvirtintų ATPK 257 straipsnyje, pažeidimo nenustatyta. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius pareigūnus G. B. bei M. K., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų nėra, aplinkybių, dėl kurių minėti pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jis pagrįstai jų parodymais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia fiksuota Institucijos nutarime.

Dėl apelianto teiginių, kad teismas nepagrįstai neapklausė M. L. ir R. K., pasakytina, jog pirmosios instancijos teismas tenkino B. N. prašymą šaukti į teismo posėdį paminėtus asmenis (b. l. 3), tiek pačiam apeliantui, tiek jo nurodytiems liudytojams pranešimai ir šaukimai apie teismo posėdį siųsti pastarojo nurodytais adresais (b. l. 1, 44 – 45, 57 – 59), todėl B. N. tvirtinimas, kad apie teismo posėdį nežinojo, o teismas buvo neaktyvus, nepagrįstas. Įvertinus pažeidimo pobūdį bei byloje surinktą medžiagą, matyti, kad ji buvo pakankama pažeidimui konstatuoti, todėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl paties B. N. pasirinkto elgesio pobūdžio (nedalyvauti teismo posėdžiuose) bei jo nurodytų liudytojų pakartotinio šaukimo nereikalingumo visiškai pagrįstos. Teisėjų kolegiją tokius argumentus palaiko ir nebekartoja.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

B. N. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius