10c15d2e-af8a-47c8-82d2-60bc744cc3d1 · Utenos apylinkės teismas

? Civilinė byla Nr. e2-28-839/2020 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01515-2018-3 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.8.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1. UTENOS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 26 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėjas Gediminas Karpavičius, sekretoriaujant Aurelijai Vitkevičienei, dalyvaujant ieÅ¡kovės G. R. atstovui advokatui Vytautui Garlai, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. e2-28-839/2020 pagal ieÅ¡kovės G.

R. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai valstybės įmonės ,,Turto bankas“, akcinei bendrovei „Kelių priežiūra“, tretieji asmenys – S. R., T. R, dėl sutarties pripažinimo galiojančia. Teismas n u s t a t ė : ieškovė G. R. prašo pripažinti sutartį dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), tarp VĮ ,,Utenos regiono keliai“ kaip pardavėjo ir P. R., mirusio (duomenys neskelbtini), atstovaujamo įpėdinės ieškovės G. R., kaip pirkėjo, galiojančia.

Sutarties sudarymo datÄ laikyti 1997-01-31. Nurodė, kad minėtas butas 1994/1995 metais buvo suteiktas jos sutuoktiniui P. R. kaip buvusios VÄ® „Utenos regiono keliai“ darbuotojui. 1996-03-19 sudaryta sutartis dėl naudojimosi butu. Nuo buto suteikimo jame gyveno ji ir sutuoktinis bei vaikai. Ji ir sutuoktinis buvo suinteresuoti buto privatizavimu, todėl kreipėsi į VÄ® „Utenos regiono keliai“ dėl buto privatizavimo. 1996-12-24 VÄ® „Utenos regiono keliai“ direktoriaus įsakymu Nr. 304/K butas buvo parduotas P. R..

Butas įkainotas 53,46 Lt suma. Pagal gautÄ mokėjimo praneÅ¡imÄ už įgyjamÄ butÄ buvo atsiskaityta, t. y. sumokėtas valstybinis mokestis ir nuraÅ¡ytos lėšos nuo G. R. nebalansinės sÄ skaitos. Taip pat buvo atlikta buto techninė apskaita ir P. R. vardu sudaryta Buto techninės apskaitos byla. Pagal tuo metu galiojusiÄ tvarkÄ buto pardavėjas privalėjo parengti buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau dėl jai nežinomų priežasčių tai nebuvo atlikta ir sutartis pas notarÄ nebuvo baigta įforminti.

Sutuoktinis P. R. 2016-03-18 mirė. Už buto pardavimÄ buvo atskaityta, tačiau neįforminus sutarties, ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis netapo buto savininkais, nors butu faktiÅ¡kai naudojosi ir iki Å¡iol naudojasi bei prižiÅ«ri ir remontuoja jų Å¡eima, jie sudarė sutartis dėl paslaugų teikimo buto atžvilgiu ir apmokėjo teikiamas paslaugas. Kadangi pinigai už buto pirkimÄ buvo sumokėti, todėl manė, jog daugiau jokių procedÅ«rų atlikti nereikia. Atsakovas Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® ,,Turto bankas“, pateiktu pirminiu atsiliepimu į ieÅ¡kinį nurodė, kad su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutinka, nes ieÅ¡kovė į teismÄ kreipėsi praėjus daugiau nei 21 metams po galimo pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo momento.

Toks ieÅ¡kovės elgesys turėtų bÅ«ti vertinamas kaip nerÅ«pestingas ir neapdairus bei turėtų bÅ«ti taikomas ieÅ¡kinio senaties terminas. Taip pat į bylÄ nepateikus notariÅ¡kai patvirtinto susitarimo kieno vardu turėjo bÅ«ti perkamas butas, nebuvo įgyvendintos visos Butų privatizavimo įstatyme numatytos buto privatizavimo sÄ lygos, todėl ieÅ¡kovė nėra tinkamas subjektas privatizuojant butÄ . Atsižvelgdami į bylos nagrinėjimo eigoje pateiktus papildomus duomenis bei apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimus patikslino savo pozicijÄ ir nurodė, kad pateikti duomenys patvirtina, jog Å¡alys (buvusi VÄ® „Utenos regiono keliai“) susitarė dėl visų bÅ«tinų pirkimo-pardavimo sÄ lygų, tačiau įmonės administracija savo pareigos notariÅ¡kai patvirtinti sutartį neįvykdė, nors tokia pareiga pagal tuo metu galiojusius teisės aktus teko bÅ«tent jai.

Atsakovas AB „Kelių priežiÅ«ra“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame praÅ¡o ieÅ¡kinį atmesti ir taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , taip pat spręsti klausimÄ dėl jų kaip atsakovo paÅ¡alinimo iÅ¡ bylos. Nurodo, kad ieÅ¡kovė nepateikė notaro patvirtinto susitarimo dėl buto pirkimo ir taip nesilaikė Butų privatizavimo įstatyme nustatytų sÄ lygų. Miręs P. R. neiÅ¡reiÅ¡kė valios pasinaudoti teise įsigyti butÄ , todėl ieÅ¡kovė kaip viena jo turto įpėdinių negali įgyti daugiau teisių nei jas įgyvendino palikėjas.

IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes nuo 1997 m. neegzistavo jokios objektyvios kliÅ«tys kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo. IeÅ¡kovei buvo žinoma, kad buto privatizavimo sandoris nesudarytas, tačiau savalaikiai nei ji nei sutuoktinis savo teisių negynė. Tretieji asmenys – S. R., (duomenys neskelbtini) atsiliepimų į ieÅ¡kinį nepateikė. IeÅ¡kinys tenkintinas. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas, kurio teisinė pasekmė – fizinių asmenų įgyta nuosavybės teisė į gyvenamÄ sias patalpas, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpÄ ; tai lemia teisinių santykių, susiklostančių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, sudėtingumÄ ir specifikÄ ; sprendžiant Å¡alių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – teisės normos aiÅ¡kinamos ir taikomos ne formaliai, bet atsižvelgiant į butų privatizavimÄ reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslÄ â€“ suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vienÄ kartÄ lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamÄ sias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis).

Bylose dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo ginčai iÅ¡ esmės vyksta dėl socialiai aktualios asmenų teisės – teisės į bÅ«stÄ pažeidimo, bet ne dėl privatizavimo normų aiÅ¡kinimo. 1991 m. priimtas Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas, kuriame buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iÅ¡ valstybės (savivaldybės) gyvenamÄ sias patalpas, teisė įsigyti vienÄ gyvenamÄ jÄ patalpÄ privačios nuosavybės teise lengvatine tvarka, galiojo iki 1998 m. liepos 1 d.

Ä®statymo pripažinimas netekusiu galios reiÅ¡kia, kad Å¡is neveikia į ateitį, tačiau nereiÅ¡kia, jog iÅ¡nyksta teisės ir pareigos, įgytos pagal galiojusį įstatymÄ . Ir pasibaigus įstatymo galiojimui, galima įgyvendinti teisę, kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu, tačiau dėl tam tikrų priežasčių nebuvo įgyvendinta galiojant įstatymui. Butų privatizavimo įstatyme ir jį detalizuojančiuose teisės aktuose buvo nustatyta nurodytų gyvenamųjų patalpų privatizavimo (pirkimo – pardavimo) tvarka, taip pat sÄ lygos, kokios gyvenamosios patalpos pagal šį įstatymÄ gali bÅ«ti perkamos, kas turi teisę jas pirkti.

Teisiniams santykiams reglamentuoti taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Šis principas reiškia ne tik tai, kad civiliniai įstatymai negalioja atgaline tvarka, bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ar kiti teisės aktai negali būti taikomi vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams. Taigi pasibaigus specialiojo Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau, minėta, gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui.

Sprendžiant dėl teisės privatizuoti butÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , reikia nustatyti visas Å¡iame įstatyme įtvirtintas tokio privatizavimo sÄ lygas:

1) ieÅ¡kovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis);

2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2,3 straipsniai);

3) ieÅ¡kovė kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieÅ¡kovės bei kitos sutarties Å¡alies, kaip buto privatizavimo (pirkimo – pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo. Pagal Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas, nuomininkas ir jo Å¡eimos nariai, įgiję nuosavybės teisę į nupirktÄ gyvenamÄ jį namÄ , butÄ , pagal šį įstatymÄ negali privatizuoti kito gyvenamojo namo, buto.

VÄ® Registrų centro iÅ¡raÅ¡ai (su istorija) patvirtina, kad nei ieÅ¡kovė, nei jos sutuoktinis nebuvo įgiję kitų gyvenamųjų patalpų lengvatinėmis sÄ lygomis. Nuo 1993-07-24 ieÅ¡kovė buvo P. R. sutuoktinė, buto privatizavimo metu buvo jo Å¡eimos narė, yra jo turto (teisių ir pareigų) paveldėtoja po jo mirties. IÅ¡ ieÅ¡kovės nurodytų aplinkybių, liudytojų parodymų, byloje pateiktų duomenų neginčijamai nustatyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 1994/1995 metais buvo suteiktas jos sutuoktiniui P. R. kaip buvusios VÄ® „Utenos regiono keliai“ darbuotojui.

Nuo buto suteikimo jame gyveno ieÅ¡kovė jos sutuoktinis bei jų vaikai. IÅ¡ byloje pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų matyti, jog 1996-03-19 sudaryta sutartis dėl naudojimosi butu. 1996-12-24 VÄ® „Utenos regiono keliai“ direktoriaus įsakymu Nr. 304/K butas buvo parduotas P. R.. Butas įkainotas 53,46 Lt suma. Pagal gautÄ mokėjimo praneÅ¡imÄ už įgyjamÄ butÄ buvo atsiskaityta, t. y. sumokėtas valstybinis mokestis (0,27 ct) ir nuraÅ¡ytos lėšos (46,94 Lt) nuo G. R. nebalansinės sÄ skaitos.

Nors ieÅ¡kovė neturi iÅ¡saugojusi 6,52 Lt dalies sumokėjimÄ patvirtinančio dokumento, tačiau mokėjimo praneÅ¡ime banko darbuotojų atliktas įraÅ¡as apie mokėjimo praneÅ¡ime nurodytų sumų įmokėjimÄ ir nuraÅ¡ymÄ patvirtina, jog mokėjimo praneÅ¡ime nurodytos sumos buvo įmokėtos ir nuraÅ¡ytos (antspaudas matomas ryÅ¡kiau dokumento originale). Liudytoja R. V. nurodė, jog ieÅ¡kovės Å¡eima buvo sumokėjusi visas reikiamas sumas ir dokumentus atnešę į įmonę, tačiau, kodėl nebuvo baigta sudaryti sutartis, nežino.

Pateiktais duomenimis 1995-07-03 buvo atlikta buto techninė apskaita ir P. R. vardu sudaryta Buto techninės apskaitos byla. Teismo vertinimu, tokie duomenys patvirtina buvus nuoseklų ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio suinteresuotumÄ buto privatizavimu ir sÄ lygų jam privatizuoti vykdymÄ . Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis turėjo teisę privatizuoti gyvenamÄ jÄ patalpÄ pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , tam buvo Å¡iame įstatyme nustatytos bÅ«tinos privatizavimo sÄ lygos: gyvenamoji patalpa buvo privatizavimo objektas; ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis buvo subjektas, kuriam įstatymu buvo suteikta teisė privatizuoti butÄ ; ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis iÅ¡reiÅ¡kė savo valiÄ pasinaudoti Å¡ia teise, atlikdami per įstatyme nustatytÄ terminÄ veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, t. y. sumokėjo visÄ Ä¯kainojimo akte nurodytÄ kainÄ ir valstybinį mokestį už sutarties patvirtinimÄ .

Teismo vertinimu, tai, jog byloje nėra pateiktas ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio raÅ¡tiÅ¡kas susitarimas dėl buto privatizavimo, nagrinėjamu atveju nėra pakankamu pagrindu konstatuoti, jog tarp jų nebuvo sutarimo privatizuoti butÄ . Kaip minėta, byloje pateikti duomenys leidžia konstatuoti buvus tvirtÄ ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio apsisprendimÄ privatizuoti butÄ . Pagal galiojusias Valstybinio ir visuomeninio butų fondo privatizavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 309 (5, 18 p.) susitarimas turėjo bÅ«ti pridedamas prie pareiÅ¡kimo.

Taigi, toks susitarimas iÅ¡ esmės turėjo bÅ«ti jau prieÅ¡ priimant 1996-12-24 VÄ® „Utenos regiono keliai“ direktoriaus įsakymÄ Nr. 304/K dėl buto pardavimo P. R. bei iki buto įkainojimo. Liudytoja R. V. nurodė, kad į įmonę ne kartÄ dėl dokumentų patvirtinimo buvo kviečiamas notaras, o pateikti dokumentai buvo saugomi įmonėje, tačiau pagal bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes negalima daryti iÅ¡vados, jog buvusi VÄ® ,,Utenos regiono keliai“ bei jos teisių ir pareigų perėmėjai tinkamai pasirÅ«pino, kad apmokėjimÄ patvirtinantys dokumentai bei kiti su butų privatizavimu susiję dokumentai bÅ«tų saugomi.

Å iai sutarties Å¡aliai tinkamai neįvykdžius pareigos dėl dokumentų tinkamo parengimo saugojimui, pastaroji aplinkybė vertinama ieÅ¡kovės, t. y. silpnesniosios sutarties Å¡alies naudai. Tokie duomenys, teismo vertinimu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės ir jos sutuoktinio atžvilgiu privatizavimo sÄ lygos buvo įvykdytos, tačiau dėl nežinomų ir neįmanomų nustatyti aplinkybių dokumentai nebuvo pilnai užbaigti rengti. Butų privatizavimo įstatymo 10 – 11 straipsniai nustatė, kad gyvenamojo namo ar buto pirkimo – pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariÅ¡kai patvirtinta.

Nors Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka ir terminais buvo atlikti visi bÅ«tini veiksmai (Butų privatizavimo įstatymo galiojimo termino pabaiga 1998 m. liepos 1 d.), tačiau sutartis dėl buto pirkimo–pardavimo notarine tvarka liko nepatvirtinta. Jau minėta, kad yra pagrindas prieiti prie iÅ¡vados, jog ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butÄ , Å¡ia teise pasinaudojo, atlikdami veiksmus, bÅ«tinus Å¡iai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų santykiai dėl buto privatizavimo.

Nors teisės normos, panaikinančios ankstesniÄ jÄ , įsigaliojimas reiÅ¡kia, kad panaikinama norma nebeveikia ateičiai, bet tai nereiÅ¡kia, kad iÅ¡nyksta civilinės teisės ir pareigos, įgytos ankstesnės normos pagrindu ir joje nustatytomis sÄ lygomis. Konstitucijoje yra įtvirtintas teisinio saugumo principas, jis reiÅ¡kia valstybės pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus bei teisėtus lÅ«kesčius.

Teismo nuomone, byloje pateikti duomenys neleidžia pagrįstai konstatuoti, jog nagrinėjamu atveju praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviÄ ja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie savo teisės pažeidimÄ ), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rÅ«pintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebÅ«tų pažeistas teisinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-248/2017, 46 punktas).

Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ . Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo.

Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė ar jos sutuoktinis buvo informuoti apie tai, jog negalės pabaigti ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo procedÅ«ros. PrieÅ¡ingai, byloje pateiktais duomenimis ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis faktiÅ¡kai buvo laikomi buto savininkais. Jie už butÄ nemokėjo jokių kitų mokesčių, iÅ¡skyrus mokesčius už teikiamas paslaugas, visos sutartys dėl paslaugų butui teikimo sudarytos ieÅ¡kovės ir jos Å¡eimos narių vardu. IeÅ¡kovė ir jos sutuoktinis butÄ prižiÅ«rėjo, remontavo, keitė langus, duris ir niekas dėl to neturėjo jokių pretenzijų.

Objektyvių duomenų, kad atlikus buto teisinę registracijÄ Ä¯monės Utenos regiono keliai vardu ieÅ¡kovė ar jos sutuoktinis apie tai buvo informuoti nėra pateikta. Teismo nuomone, susiklosčiusi situacija leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė ar jos sutuoktinis kaip apdairiai ir rÅ«pestingai besielgiantis asmuo neturėjo jokio pagrindo faktiÅ¡kai suvokti, jog jų buto privatizavimo teisė nepripažinta ir taip pažeidžiama jų teisė į buto privatizavimÄ . Informacija, kuriÄ gavus buvo galima suvokti, jog buto privatizavimo teisė buvo pažeista iÅ¡ esmės ieÅ¡kovei pateikta 2017-09-07 raÅ¡te.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės labai nedelsiant kreipėsi dėl duomenų pateikimo apie buto privatizavimÄ , kas leidžia teigti, kaip nurodė ir ieÅ¡kovė, jog įmonės pateiktas raÅ¡tas dėl buto atlaisvinimo buvo netikėtas ir tokia informacija jai nebuvo žinoma. Bylos duomenimis nėra jokio pagrindo manyti, jog ieÅ¡kovė, žinodama, kad nustatytu laiku jos ir sutuoktinio privatizavimo teisė nebuvo įgyvendinta dėl jų pačių kaltės, ieÅ¡kotų dokumentų, kurių ji nebuvo turėjusi ir pateikusi.

Nagrinėjamu atveju sprendžiant, kada ieÅ¡kovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistÄ teisę, bÅ«tina įvertinti, kad: gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymÄ , yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas; daugumÄ Å¡ių veiksmų turėjo atlikti atsakovė, jie turėjo bÅ«ti atliekami tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimÄ vykdančių institucijų atliekamų veiksmų ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; pareiga informuoti, kad privatizavimÄ vykdančios tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi toliau bÅ«ti buto pirkėjo veiksmai, teko Å¡ioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiÅ«riu, sudėtingi ir specifiÅ¡ki; kitai santykio Å¡aliai –turto pardavėjui – butų privatizavimas buvo teisės aktais priskirta funkcija, todėl bÅ«tent Å¡i Å¡alis turėjo užtikrinti tinkamÄ teisės privatizuoti butus įgyvendinimÄ ; netinkamas Å¡ios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamÄ sias patalpas (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-67/2010). Ginčas byloje kilo dėl buto pirkimo – pardavimo sutarties, kuri turėjo bÅ«ti sudaryta privatizavimo eigoje, pripažinimo galiojančia CK 1.93 straipsnio 4 dalies pagrindu. Butų privatizavimo įstatymo 10 – 11 straipsniai nustatė tik tai, kad gyvenamojo namo ar buto pirkimo–pardavimo sutartis turi bÅ«ti notariÅ¡kai patvirtinta ir įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariÅ¡kai patvirtinta, tačiau nenustatė, kad pareiga rÅ«pintis, jog sutartis bÅ«tų notariÅ¡kai patvirtinta, tenka bÅ«tent asmenims, ketinantiems privatizuoti butÄ .

Nagrinėjamu atveju atsakovai neginčijo ieškovės nurodytų faktinių aplinkybių, nes neturi galimybės pateikti įrodymų, galinčių paneigti ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir patvirtinti, kad buto privatizavimo sutartis liko notariškai nepatvirtinta dėl pačios ieškovės ar jos sutuoktinio kaltės. Ieškovės pateikti paaiškinimai, jog privatizavimo dokumentų tvarkymas iš esmės vyko pagal duotus nurodymus iš tuometinės VĮ „Utenos regiono keliai“ iš esmės patvirtina byloje apklaustų liudytojų parodymai ir tai nėra paneigiama jokiais kitais objektyviais duomenimis.

Tiek 1997 metais galiojusio 1964 m. civilinio kodekso 58 straipsnio 5 dalis, tiek 2000 m. civilinio kodekso 1.93 straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu viena iÅ¡ Å¡alių visiÅ¡kai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam bÅ«tinas notarinis patvirtinimas, o antroji Å¡alis vengia sandorį notariÅ¡kai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį Å¡alies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu ir tokiu atveju sandorį po to notariÅ¡kai įforminti nebereikia. Pirkimo – pardavimo sutartis yra konsensualinė, t. y. laikoma sudaryta nuo tada, kai Å¡alys susitarė dėl visų bÅ«tinų sÄ lygų (CK 6.162 straipsnis).

Nustatyta, kad Å¡alys ne tik susitarė dėl visų bÅ«tinų sÄ lygų, tačiau ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis savo pareigas visiÅ¡kai įvykdė, jie teikė reikiamus dokumentus, sumokėjo nustatytÄ kainÄ , gyveno bÅ«ste ir juo faktiÅ¡kai naudojasi iki dabar. Teismo nuomone, nurodytų įrodymų ir duomenų pakanka padaryti iÅ¡vadai, kad tarp ieÅ¡kovės bei jos sutuoktinio ir buvusios VÄ® „Utenos regiono keliai“ buvo susiklostę buto privatizavimo teisiniai santykiai ir teisiniam santykiui dėl buto privatizavimo atsirasti reikalinga juridinių faktų sudėtis.

Teismo vertinimu byloje esant duomenų apie vieno juridinio fakto buvimÄ (priimtas sprendimas butÄ parduoti, buto vertei nustatyti atliktas įkainojimas, lėšos sumokėtos) galima pripažinti, jog yra juridinių faktų sudėtis, leidžianti konstatuoti, kad ieÅ¡kovė ir jos sutuoktinis atliko veiksmus, bÅ«tinus subjektinei teisei įgyti ir jai realizuoti. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad sutartis prieÅ¡tarautų imperatyviosioms įstatymo nuostatoms, dėl kurių negalėtų bÅ«ti pripažinta galiojančia, ar bÅ«tų pažeidžiamas vieÅ¡asis interesas, todėl ieÅ¡kinys tenkintinas (1991-05-28 Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas, CK 1.93 straipsnio 4 dalis, 6.162 straipsnis, CPK 12, 178 straipsniai).

Pateiktais duomenimis ieÅ¡kovei teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidos 1851,23 EUR. IÅ¡laidos patirtos už ieÅ¡kinio suraÅ¡ymÄ , atstovavimÄ , pasirengimÄ bylos nagrinėjimui, konsultavimÄ , t. y. iÅ¡ esmės už veiksmus, kurie buvo reikalingi bylos nagrinėjimui, atstovas atstovavo ieÅ¡kovę teismo posėdžiuose, rengė paklausimus ir rinko kitÄ reikalingÄ bylai informacijÄ . IÅ¡laidos už teisinę pagalbÄ nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ 8.2., 8.19. p. numatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į tai, kad vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių) nuo 2018 m.

II ketvirčio iki 2020 I ketvirčio kilo nuo 926,7 EUR iki 1381 EUR. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teismo vertinimu, atsižvelgtina į tai, kad civilinė byla iš esmės buvo inicijuota todėl, kad sandorio šalys jo neįformino notarine forma. Atsakovu byloje patraukta valstybė, atstovaujama valstybės įmonės ,,Turto bankas“, nebuvo tiesioginiu turto valdytoju 1997 metais, kai sandoris turėjo būti sudarytas ir niekaip neįtakojo sandorio įforminimo ir tuo metu neatliko jokių veiksmų, kurie būtų pažeidę kitų asmenų turtines teises (turtas VĮ „Turto bankas“ perduotas 2018-09-18).

Be to, CPK 83 str. (atleidimas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo) 1 d. 11 p. nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas. Todėl Å¡io atsakovo atžvilgiu tenkanti bylinėjimosi iÅ¡laidų dalis (1/2) nepriteistina, nes Å¡is atsakovas gali bÅ«ti įvardytas pralaimėjusia Å¡alimi tik formaliai (CPK 96 str. 5 d.). IÅ¡ atsakovės AB „Kelių priežiÅ«ra“ patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos, nes nėra pagrindo jos laikyti netinkama atsakove Å¡ioje byloje, kadangi bÅ«tent Å¡is subjektas (iki vykusių reorganizavimų VÄ® „Kelių priežiÅ«ra“, VÄ® „Utenos regiono keliai“) buvo tiesioginis turto valdytojas, sandorio Å¡alis ir bÅ«tent Å¡ios įmonės valia įtakojo sandorio įforminimo ir kitų veiksmų atlikimÄ dėl ko sandoris nebuvo baigtas įforminti.

Taigi, iš atsakovės AB „Kelių priežiūra“ valstybės naudai priteistina 925,62 EUR ieškovei teiktos teisinės pagalbos išlaidų, 38 EUR žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista, 14,05 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (LR CPK 80 str. 1 d. 6 p., 8 d., 96 str. 3 d., 99 str.). Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 – 265 straipsniais, 268 –270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : ieškinį tenkinti.

Pripažinti 1997 m. sausio 31 d. sudaryta ir galiojančia pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp pardavėjo VÄ® „Utenos regiono keliai“ (dabartinis pavadinimas akcinė bendrovė „Kelių priežiÅ«ra“), kodas juridinių asmenų registre 183604563, ir pirkėjo – P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal kuriÄ pardavėjas pardavė, o pirkėjas nupirko: vieno kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su butui priklausančiomis bendro naudojimo patalpų dalimis, esantį (duomenys neskelbtini).

Priteisti valstybės naudai iÅ¡ atsakovės AB „Kelių priežiÅ«ra“, 232112130, 925,62 EUR antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, 38 EUR žyminio mokesčio, 14,05 EUR procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų (bylinėjimosi iÅ¡laidas (38 EUR žyminio mokesčio, 14,05 EUR procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidų) valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas, įmokos kodas 5660; antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos (925,62 EUR) mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundÄ Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«muose. Teisėjas Gediminas Karpavičius