10bd5c9b-e346-4e66-abd3-46f4861bed3a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1413-260/2014,Proceso Nr. 2-69-3-05679-2013-3,Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 75.4; 75.7; 75.8; 114.4; 114.11; 121.14; 121.19.4; 121.19.7; 121.21; KAUNO APYGARDOS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. liepos 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio (pranešėjas) ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės Medicinos banko apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-475/2014 pagal ieÅ¡kovės E. J. ieÅ¡kinį atsakovui G.

J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės ir turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, tretieji asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė, R. T. ir uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, pareiÅ¡kusi savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl E. J. pripažinimo solidaria skolininke. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu ir patikslintais ieÅ¡kiniais (b.l. 2–6, 104–109, t. I, b.l. 92–97, t. II) prašė:

1) nutraukti santuokÄ , sudarytÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) po santuokos nutraukimo sutuoktiniams paliekant J. ir J. pavardes;

2) padalinti santuokoje įgytÄ turtÄ : UAB „Heraldija“, juridinio asmens kodas 300045614, 1 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė – 100 Lt, kurių bendra vertė 10 000 Lt, UAB „Heraldijos statyba“, juridinio asmens kodas 300045614, 110 paprastųjų vardinių akcijų, kurios bevertės, pripažįstant E. J. ir G. J. nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgyto turto ir priteisti G. J. asmeninės nuosavybės teise minėtų įmonių akcijas, o E. J. priteisti iÅ¡ G. J. 5 000 Lt piniginę kompensacijÄ už jam atitekusiÄ santuokinio turto dalį;

3) nustatyti, kad dalijamas santuokoje įgytas turtas iki sutuoktiniai E. J. ir G. J. pradėjo gyventi skyrium, t. y. iki 2007 m. kovo 1 d.;

4) pripažinti E. J. asmenine nuosavybe Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu priteistus 7 033,85 Lt ir 1 634,67 Lt, iš viso 8 668,52 Lt;

5) pripažinti G. J. skolines prievoles pagal 2008 m. sausio 30 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK_47731, 2008 m. vasario 29 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK_50809, 2008 m. gegužės 26 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK_67131, 2008 m. birželio 28 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK_72708, 2008 m. gruodžio 11 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK_70708, 2008 m. lapkričio 12 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEKJ70689, 2008 m. spalio 9 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK_70668, 2008 m. rugsėjo 11 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK_70648 UAB Medicinos bankui ir pagal 2006 m. gegužės 11 d. kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais asmeninėmis prievolėmis;

6) pripažinti G. J. prievolę „Swedbank“, AB pagal 2006 m. gegužės 26 d. Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 06-035043-RK dėl suteikto 7 500 Lt dydžio kredito ir pagal 2010 m. rugsėjo 7 d. Vilniaus miesto 33-iojo notarų biuro iÅ¡duotÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. PJ-5816 dėl 10 415 Lt skolos pagal paskolos sutartį Nr. 06-035043-RK 2013 m. balandžio 11 d. asmenine G. J. prievole;

7) pripažinti G. J. prievolę „Swedbank“, AB pagal laidavimo sutartį „Swedbank“, AB už UAB „Heraldijos statyba“ prievolę, kurios įsiskolinimas bankui 2013 m. balandžio 5 d. pagal 2006 m. liepos 18 d. paskolos sutartį Nr. 06-050048-AK yra 317 066,74 Lt bei pagal 2007 m. balandžio 27 d. paskolos sutartį Nr. 07-042673-IN skolÄ 2 334 942,15 Lt asmenine prievole;

8) pripažinti G. J. ir E. J. solidaria prievole „Swedbank“, AB pagal 2006 m. gegužės 11 d. laidavimo sutartį Nr. 06-029258-LA2/09-030361-LA2 už 2006 m. gegužės 11 d. kredito sutartį Nr. 06-029258-FA/09-030361-FA, pagal kuriÄ negrÄ Å¾inta skola bankui yra 33 398,63 Lt solidaria prievole;

9) pripažinti E. J. asmenine prievole „Swedbank“, AB prievolę pagal 2006 m. spalio 20 d. Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 06-076720-RK, remiantis kuria buvo suteiktas 1 000 Lt dydžio kreditas;

10) pripažinti E. J. asmenine prievole R. T. prievolę pagal 2013 m. balandžio 29 d. skolos raÅ¡telį 8 000 Lt sumai. IeÅ¡kovė nurodė, kad bendras gyvenimas su atsakovu galutinai nutrÅ«ko nuo 2007 m. kovo 1 d.,santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas turi kitÄ moterį su kuria faktiÅ¡kai gyvena, neprisideda prie Å¡eimos Å«kio, neduoda piniginių lėšų, nesirÅ«pina buitimi, nesirÅ«pina ieÅ¡kove, nors jai dėl sveikatos bÅ«klės atsakovo parama ir pagalba yra labai reikalinga.

Atsakovas tokiu elgesiu pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Santuokos metu įgytas turtas – UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinų nuosavybė, todėl nutraukiant santuokÄ padalintinas akcijas priteisiant atsakovui, kadangi jis valdė Å¡ių įmonių akcijas, yra UAB „Heraldija“ vadovas. Asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovei priklauso 2 kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovė įgijo 1999 m. gegužės 31 d. turto pasidalinimo sutarties pagrindu.

Kadangi su atsakovu pradėjo gyventi skyrium nuo 2007 m. kovo 1 d., ieÅ¡kovė prašė padalinti tik tÄ turtÄ , kuris įgytas santuokoje iki nurodytos datos. Prievoles kreditoriams padalinti pagal pareikÅ¡tus reikalavimus. Atsakovo skolos kreditorei UAB Medicinos bankui pagal vekselius yra asmeninės, kadangi ieÅ¡kovė nėra davusi sutikimo minėtų kreditų gavimui. Atsakovas visas paskolas ėmė be ieÅ¡kovės sutikimo, ji apie paimtas paskolas nežinojo, iÅ¡ gautų paskolų atsakovas nerėmė Å¡eimos, gautų pinigų nenaudojo Å¡eimos poreikiams tenkinti, o gautus pinigus naudojo savo aistrai azartiniams loÅ¡imams, todėl tokios prievolės negali bÅ«ti pripažįstamos solidariomis.

Be to, minėtas paskolas atsakovas ėmė, kai sutuoktiniai nebegyveno kaip Å¡eima ir nevedė bendro Å«kio.Trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas pateikė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ (b.l. 3-8, t. II), kuriuo prašė E. J. pripažinti solidaria skolininke pagal jos sutuoktinio G. J. laidavimÄ UAB „Heraldija“ 2008 m. birželio 13 d. iÅ¡raÅ¡ytuose vekseliuose Nr. VEK 70648 50 000 Lt sumai, Nr. VEK 70668 50 000 Lt sumai, Nr. VEK 70689 50 000 Lt sumai, Nr. VEK 70708 50 000 Lt sumai bei UAB „Heraldijos statyba“ iÅ¡raÅ¡ytuose vekseliuose 2008 m. sausio 30 d.

Nr. VEK 47731 100 000 Lt sumai, 2008 m. vasario 29 d. Nr. VEK 50809 100 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 26 d. Nr. VEK 67131 100 000 Lt sumai bei 2008 m. birželio 28 d. Nr. VEK 72708 100 000 Lt sumai. Nurodė, kad visus vekselius pasirašė UAB „Heraldijos statyba“ ir UAB „Heraldija“ atstovas G. J., o prievolių užtikrinimui visus vekselius laidavo E. L., S. L., G. J., jo sutuoktinė E. J.. Papildomai už UAB „Heraldijos statyba“ laidavo UAB „Heraldija“, atstovaujama G. J., o už UAB „Heraldija“ laidavo UAB „Heraldijos statyba“, atstovaujama G.

J.. Nei UAB „Heraldijos statyba“, nei UAB „Heraldija“ aukščiau nurodytų vekselių nepadengė ir iki šiol nėra apmokėjusios. Kadangi ieškovė yra abiejų įmonių akcininko ir vadovo sutuoktinė, tai ji, būdama G. J. sutuoktine, G. J. laidavus už UAB „Heraldija“ bei UAB „Heraldijos statyba“ gali būti pripažinta solidaria skolininke pagal jos sutuoktinio prievoles. G. J. UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ akcijas įgijo po santuokos sudarymo, todėl jos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

G. J. buvo UAB „Heraldija“ bendrovės direktorius, organizavęs bendrovės veiklÄ . G. J. asmeniÅ¡kai laiduodamas už UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ siekė ne tik gauti apyvartinių lėšų įmonėms, bet ir jas gavus sukurti didesnę Å¡eimos turto vertę, kadangi jam iÅ¡ gautų pinigų buvo pervestos tam tikro dydžio sumos, o be to, jis, kaip bendrovės UAB „Heraldija“ direktorius, o taip pat kaip UAB „Heraldijos statyba“ laikinai einantis direktoriaus pareigas, gaudavo darbo užmokestį.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad lėšos, gautos iÅ¡ UAB „Heraldija“ bei UAB „Heraldijos statyba“ veiklos, buvo naudojamos kaip Å¡eimos pajamos. Be to, bendrovėms sėkmingai vykdant savo veiklÄ G. J., kaip akcininkas, įgytų teisę į dividendus arba padidintų turimų akcijų vertę, tai yra padidintų Å¡eimos turtÄ ir pajamas. Laidavimo sutarčių sudarymui sutuoktinio raÅ¡ytinis sutikimas nereikalingas. Todėl, preziumuoja, kad G. J. laidavo visuose aÅ¡tuoniuose vekseliuose esant jo sutuoktinės sutikimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. sprendimu (b.l. 119–131, t. III) ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, trečiojo asmens savarankiÅ¡kus reikalavimus atmetė, nutraukė E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir G. J., a.k. (duomenys neskelbtini)santuokÄ , įregistruotÄ (duomenys neskelbtini) Kauno miesto CMB, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovo kaltės, po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovei E. J. paliko santuokinę pavardę – J., atsakovui G. J.

J. pavardę, nustatė, kad ieškovės E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninis turtas po santuokos nutraukimo yra: 1) 2 kambarių butas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), 2) Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovei priteisti 8 668,52 Lt, nustatė, kad ieškovės E. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės prievolės po santuokos nutraukimo yra:

1) kreditorei „Swedbank“, AB pagal 2006 m. spalio 20 d. Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 06-076720-RK;

2) kreditorei R. T. pagal 2013 m. balandžio 29 d. skolos raštelį, nustatė, kad atsakovo G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės prievolės po santuokos nutraukimo yra:

1) kreditorei „Swedbank“, AB pagal 2006 m. gegužės 26 d. Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartį Nr. 06-035043-RK;

2) kreditorei UAB Medicinos bankui pagal 2008 m. sausio 30 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK 47731; 2008 m. vasario 29 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK 50809; 2008 m. gegužės 26 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK 67131; 2008 m. birželio 28 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK 72708; 2008 m. gruodžio 11 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK 70708; 2008 m. lapkričio 12 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK 70689; 2008 m. spalio 9 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK 70668; 2008 m. rugsėjo 11 d. paprastÄ jį vekselį Nr. VEK 70648, nustatė, kad po santuokos nutraukimo G.

J. E. J. kreditorei „Swedbank“, AB, pagal 2006 m. gegužės 11 d. kredito sutartį Nr. 06-029258-FA/09-030361-FA atsako solidariai, priteisė valstybės naudai iÅ¡ atsakovo G. J. 121,00 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Dėl santuokos nutraukimo pagrindų. Teismas, remdamasis sutuoktinių paaiÅ¡kinimais, kad gyvenant santuokoje atsakovas nesilaikė sutuoktinio pareigos vienas kitÄ remti, paliko Å¡eimÄ ir ja daugiau kaip vienerius metus nesirÅ«pina, atsakovo pripažinimu, jog jis Å¡eima pakankamai nesirÅ«pino ir nesirÅ«pina, kad nevykdo savo kaip sutuoktinio pareigų nuo 1999 m., o Å¡eimÄ paliko nuo 2007 m. kovo 1 d., sprendė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovo santuoka iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Teismas, nurodęs, kad sutuoktiniai bendro Å«kio neveda, negyvena santuokinio gyvenimo, taikytis nenori, kad santuoka yra tik formali, santuokÄ nutraukė dėl atsakovo kaltės.Dėl gyvenimo skyrium.

Teismas, atsižvelgdamas į Å¡alių patvirtinimÄ , kad atsakovas iÅ¡sikraustė iÅ¡ bendrų Å¡eimos namų nuo 2007 m. kovo 1 d. ir nuo to laiko sutuoktiniai kartu negyvena, neveda bendro Å«kio, negyvena santuokinio gyvenimo, pripažino, kad sutuoktiniai gyvena skyriumi nuo 2007 m. kovo 1 d. ir nustatė, kad gyvenimas skyriumi sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo gyventi kartu, t. y. nuo 2007 m. kovo 1 d.Dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo nustatymo.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo, nustatė, kad santuokos metu sutuoktiniai įgijo šį turtÄ :

1) UAB „Heraldija“, juridinio asmens kodas 300045614, 1 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė - 100 Lt, kurių rinkos vertė 10 000 Lt;

2) BUAB „Heraldijos statyba“, juridinio asmens kodas 300045614, 110 paprastųjų vardinių akcijų, vienos nominali vertė - 100 Lt; 3) 2 kambarių butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini);

4) Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieškovei priteistus 8 668,52 Lt;

5) G. J. „Swedbank“, AB 2006 m. gegužės 26 d. Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutarties Nr. 06-035043-RK pagrindu suteiktÄ 7 500 Lt dydžio kreditÄ ;

6) E. J. „Swedbank“, AB 2006 m. spalio 20 d. Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutarties Nr. 06-076720-RK pagrindu suteiktÄ 1 000 Lt dydžio kreditÄ ;

7) E. J. R. T. 2013 m. balandžio 29 d. pagal skolos raÅ¡telį suteiktÄ 8 000 Lt paskolÄ ;

8) G. J. 2006 m. gegužės 11 d. pagal Kredito sutartį Nr. 06-I29258-FA/09-030361-FA suteiktÄ 150 469,34 EUR kreditÄ , už kurį 2006 m. gegužės 11 d. Laidavimo sutartimi Nr. 06-029258-LA2/09-030361-LA2 laidavo ieÅ¡kovė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad 1999 m. gegužės 31 d. santuokos metu įgyto turto dalybų sutartimi nurodytas butas atiteko ieÅ¡kovei asmeninės nuosavybės teise, kad Å¡is turto padalijimo faktas yra įregistruotas ir ginčo dėl Å¡io turto priklausomybės nėra, sprendė, kad Å¡is turtas pripažintinas ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe.

Å alims patvirtinus, kad kreditai pagal Kreditinės lanksčiųjų įmokų kortelės sutartis bei paskolos sutartį su R. T. buvo paimti asmeninėms reikmėms tenkinti, kreditoriams neprieÅ¡taraujant, kad sutuoktiniai prievoles pagal Å¡ias sutartis vykdytų asmeniÅ¡kai, teismas turtÄ ir prievoles, įgytas pagal nurodytas sutartis, pripažino asmeninėmis. Sutuoktiniams sutinkant po santuokos nutraukimo pagal atsakovo 2006 m. gegužės 11 d. sudarytÄ Kredito sutartį Nr. 06-I29258-FA/09-030361-FA, kuriÄ ieÅ¡kovė užtikrino 2006 m. gegužės 11 d.

Laidavimo sutartimi Nr. 06-029258-LA2/09-030361-LA2, atsakyti solidariai kreditorei, o kreditorei neprieÅ¡taraujant dėl tokio tolimesnio prievolių vykdymo, teismas prievolę grÄ Å¾inti likusiÄ kredito dalį pripažino vykdytina iÅ¡ bendro sutuoktinių turto. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ akcijų vertė yra mažesnė nei kad Å¡ių bendrovių skolos, pripažino, kas Å¡ių bendrovių akcijos, įgytos santuokos metu, nedalintinos ir kompensacija ieÅ¡kovei nepriteistina.

Spręsdamas klausimÄ dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu ieÅ¡kovei priteistos 8 668,52 Lt sumos, teismas nepagrįstais laikė trečiojo asmens UAB Medicinos banko argumentus dėl Å¡io turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal atsakovo prievoles, ir remdamasis tuo, kad Å¡i suma ieÅ¡kovei priteista jau po 2007 m. kovo 1 d., t. y. jau po to momento, kada sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, pripažino Å¡iÄ pinigų sumÄ asmeniniu ieÅ¡kovės turtu ir nutraukiant santuokÄ jo nedalino.Dėl kreditorinių prievolių ir trečiojo asmens savarankiÅ¡kų reikalavimų.

Spręsdamas klausimÄ dėl trečiojo asmens UAB Medicinos banko pareikÅ¡to savarankiÅ¡ko reikalavimo pagrįstumo, teismas nurodė, kad prievolės pagal ginčo vekselius galėtų bÅ«ti pripažintos bendromis sutuoktinių prievolėmis, jei trečiasis asmuo įrodytų, kad Å¡ios prievolės buvo sudarytos Å¡eimos interesais. Teismas, remdamasis Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu, kuriame konstatuota, kad ieÅ¡kovė ginčo vekseliuose kaip laiduotoja nepasirašė, t. y. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusi savo valios laiduoti pagal juos, atsižvelgdamas į tai, kad trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog pagal vekselius gautos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos gerovei kurti, spręsdamas, kad vien ta aplinkybė, jog G.

J. buvo įmonių, kurioms pagal vekseliusbuvo suteikti pinigai, vadovas ir akcininkas dar nereiÅ¡kia, kad pagal ginčo vekselius gautos lėšos buvo panaudotos Å¡eimos interesams tenkinti, kad byloje nėra duomenų apie įmonių pelningÄ veiklÄ bei remdamasis tuo, kad sutuoktiniai nuo 2007 m. kovo 1 d. gyveno skyrium, trečiojo asmens argumentus dėl Å¡eimos gerovės kÅ«rimo nurodytu laikotarpiu laikė nepagrįstais. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovo sudarytos laidavimo sutartys buvo sudarytos Å¡eimos interesais, todėl trečiojo asmens savarankiÅ¡ko reikalavimo netenkino ir nurodė, kad atsakovo prievolės laiduojant pagal vekselius UAB Medicinos bankui yra asmeninės prievolės. III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu (b.l. 141–146, t. III) trečiasis asmuo UAB Medicinos bankas praÅ¡o iÅ¡ dalies pakeisti 2014 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo sprendimÄ ir:

1) prievoles pagal sutuoktinio G. J. laidavimÄ UAB „Heraldija“ 2008 m. birželio 13 d. iÅ¡raÅ¡ytuose vekseliuose Nr. VEK 70648 50 000 Lt sumai, Nr. VEK 70668 50 000 Lt sumai, Nr. VEK 70689 50 000 Lt sumai, Nr. VEK 70708 50 000 Lt sumai bei UAB „Heraldijos statyba“ iÅ¡raÅ¡ytuose vekseliuose 2008 m. sausio 30 d. Nr. VEK 47731 100 000 Lt sumai, 2008 m. vasario 29 d. Nr. VEK 50809 100 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 26 d. Nr. VEK 67131 100 000 Lt sumai bei 2008 m. birželio 28 d. Nr. VEK 72708 100 000 Lt sumai pripažinti bendromis ir solidariomis abiejų sutuoktinių prievolėmis;

2) bendrÄ sutuoktinių turtÄ â€“ iÅ¡ E. J. darbo užmokesčio iÅ¡skaičiuotas sumas, virÅ¡ijančias minimaliÄ mėnesinę algÄ (4 126 Lt), taip pat E. J. 2013 m. sausio 11 d. bei 2013 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismo sprendimais priteistas sumas, atitinkamai 8 668,52 Lt ir 2 700 Lt, įtraukti į dalintino bendro turto balansÄ ir atskaičius bendras skolas, nustačius, kad bendro turto lieka, padalinti šį turtÄ sutuoktiniams lygiomis dalimis. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismo sprendimas yra nepagrįstas byloje surinktais įrodymais ir nemotyvuotas, t. y. teismas nepateikė jokių argumentų dėl esminių įrodymų, kuriais rėmėsi apeliantė, atmetimo, Å¡ių įrodymų sprendime net nepaminėjo, todėl teismo sprendimo turinys neatitinka imperatyvių CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Teismo sprendimo nemotyvavimas yra absoliutus jo negaliojimo pagrindas.Teismas nepagrįstai nurodė, kad trečiasis asmuo nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pagal vekselius gautos lėšos buvo panaudotos šeimos gerovei kurti, nes gautos pagal vekselius lėšos leido sutuoktiniams atgauti iš mokumo problemas turinčios įmonės 396 107 Lt paskolintų lėšų ir tai atitiko šeimos interesus. Be to, laidavimo prievolės pripažintinos susijusiomis su bendro turto (akcijų ir į šias įmones investuotų (paskolintų) lėšų) tvarkymo išlaidomis.

Verslo santykiais gali bÅ«ti tenkinami ir Å¡eimos interesai, todėl teismas, pripažinęs, kad pagal laidavimÄ atsiradusios prievolės yra asmeninės atsakovo prievolės, turėjo įsitikinti, kad laidavimo santykiai atitiko tik asmeninius vieno sutuoktinio interesus. Apeliantės pateikti įrodymai Å¡iÄ aplinkybę paneigia, kadangi UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ buvo bendras sutuoktinių pajamų Å¡altinis, kÄ patvirtina atsakovo pozicijos Å¡iose įmonėse kaip akcininko ir įmonės vadovo.

Abu sutuoktiniai turėjo papildomÄ interesÄ dėl įmonių kreditavimo, kadangi gautos apyvartinės lėšos suteikė galimybę į bendrÄ sutuoktinių nuosavybę grÄ Å¾inti paskolintus įmonei 396 107 Lt. UAB „Heraldijos statyba“ 2007 m. gruodžio 31 d. esant skolingai atsakovui 750 000 Lt per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 30 d. iki 2008 m. birželio 28 d., t. y. kuomet pagal vekselius įmonė gavo apyvartinių lėšų, įmonės skola atsakovui sumažėjo iki 335 893 Lt, kas rodo, kad įmonei pagal vekselius suteiktomis lėšomis buvo grÄ Å¾inta skola atsakovui.

Sutuoktinių lėšos įmonei buvo paskolintos ir grÄ Å¾intos jiems gyvenant santuokoje ir vedant bendrÄ Å«kį. Teismas sprendime visų apeliantės nurodytų aplinkybių neanalizavo, neatsižvelgė į laidavimo sutarčių kontekstÄ . Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe apie įmonių veiklos nepelningumÄ , kadangi Å¡i aplinkybė neturi reikÅ¡mės sprendžiant dėl prievolės pobÅ«džio.Teismas nepagrįstai prievoles pagal G. J. sudarytus laidavimo sandorius už vekselius pripažino asmeninėmis atsakovo prievolėmis neatsižvelgdamas į tai, kad asmeninė sutuoktinio prievolė nepreziumuojama, kad byloje nėra duomenų, jog įmonėms skolintos lėšos buvo asmeninės G.

J. lėšos. Teismas neatsižvelgė į tai, kad lėšų atgavimas atitiko abiejų sutuoktinių interesus, kad įmonių akcijos priklauso abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o sutuoktiniai yra susiję asmenys. Sutuoktinių prievolės pobÅ«dis nepreziumuojamas, o byloje esantys įrodymai patvirtina, kad laidavimo sandoriai buvo susiję ne su asmeniniais atsakovo interesais ir poreikių tenkinimu, ne su asmeniniu atsakovo turtu ir ne su jo asmeniu. Byloje nėra įrodymų, kad įmonėms buvo skolintos asmeninės atsakovo lėšos, todėl jų grÄ Å¾inimas atitiko abiejų sutuoktinių interesus.

Teismas byloje tiesiogiai nekonstatavo, kad sandoriai buvo sudaryti be kito sutuoktinio sutikimo, o bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovei vėliausiai nuo 2008 metų buvo žinoma apie ginčo sandorius, tačiau ji iki pat 2011 metų jokių prieÅ¡taravimų dėl laidavimo sandorių nereiÅ¡kė. Apeliantė nei karto neįsigijo vekselio be abiejų sutuoktinių laidavimo, todėl vien ta aplinkybė, kad teismo sprendimu yra konstatuota, jog vekseliuose yra ne ieÅ¡kovės paraÅ¡as, nesudaro pagrindo spręsti, jog jai nebuvo žinoma apie laidavimo sandorių sudarymÄ , kadangi, prieÅ¡ingu atveju, įmonei nebÅ«tų užtikrintas kreditavimas, o kartu ir nesudaro pagrindo pripažinti laidavimo prievolių asmeninėmis atsakovo prievolėmis.

Sutuoktinių nesÄ Å¾iningumas yra preziumuojamas, kadangi jie yra susiję asmenys, o jų nesÄ Å¾iningumÄ patvirtina aplinkybės dėl to, kad jie ilgÄ laikÄ nesikreipė dėl santuokos nutraukimo,o kreipęsi turto padalinimÄ praÅ¡o vykdyti keleriais metais ankstesne data.Teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutuoktiniai gyveno skyrium nuo 2007 m. kovo 1 d., todėl nepagrįstai atmetė apeliantės argumentus dėl Å¡eimos gerovės kÅ«rimo nurodytu laikotarpiu. Teismas, konstatuodamas nurodytÄ aplinkybę, nevertino apeliantės pateiktų įrodymų ir apsiribojo tik Å¡alių paaiÅ¡kinimų įvertinimu, nesant juos patvirtinančių jokių įrodymų.Apeliantės į bylÄ pateikti įrodymai: 2008 m. spalio 28 d.

įteikimo pažyma, 2009 m. sausio 14 d., 2009 m. vasario 9 d. ir 2009 m. kovo 25 d. ieÅ¡kovės praÅ¡ymai patvirtina, kad abiems sutuoktiniamsprocesiniai dokumentai bylojebuvo įteikti tuo pačiu adresu kiekvienam asmeniÅ¡kai, kas rodo, kad sutuoktiniai gyveno kartu, jų santykiai nebuvo nutrÅ«kę ir jie vienas kitam tarpininkavo atlikdami procesinius veiksmus. Pačių sutuoktinių nurodoma gyvenimo skyrium pradžia skiriasi, be to, sutuoktinių nesutarimai, jų ketinimai nutraukti santuokÄ iki tol, kol nėra pareikÅ¡tasieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, nesukeliateisinių pasekmių ir neįrodo gyvenimo skyrium.

Be to, ieÅ¡kovė nurodė, kad atsakovasiki Å¡iol retsykiais ateina į namuspasiimti asmeninių savo daiktų, tačiau neįtikėtina, kad net ir po 6 gyvenimo skyrium metų ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiamebute yra atsakovo asmeninių daiktų.Teismui nepagrįstai pripažinus sutuoktinių gyvenimo skyrium nuo 2007 m. kovo 1 d. faktÄ , nepagrįsta ir teismo iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovei pagal teismo sprendimÄ priteistų lėšų pripažinimo asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe.Teismas, pažeisdamas CPK 385 straipsnio įpareigojimÄ iÅ¡spręsti pareikÅ¡tus reikalavimus dėl viso turto padalijimo, neiÅ¡sprendėir neaptarė dalies sutuoktinių turto, kurįapeliantė prašė įtraukti į sutuoktinių turto balansÄ , padalijimo klausimo, kas taip pat laikytina absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 7 p.). 2013 m. lapkričio 6 d. praÅ¡ymu apeliantė prašė į dalintino sutuoktinių turto balansÄ Ä¯traukti 2 700 Lt sumÄ , priteistÄ ieÅ¡kovei 2013 m. spalio 23 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi, o pagal 2014 m. sausio 7 d. antstolės pažymÄ Ä¯ turto balansÄ Ä¯trauktina iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kota 4 126 Lt suma. Nurodytų sumų teismas neįtraukė į dalintino turto balansÄ , nepadalino sutuoktinių turto, įgyto iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepateikdamas dėl to jokių motyvų. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l. 151–152, t. II) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodė, kad teismo sprendimas yra motyvuotas. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo prievolės pagal laidavimo sandorius yra asmeninės, kadangi apeliantė neįrodė, kad sandoriai buvo sudaromi Å¡eimos poreikių tenkinimui. Ä®monės niekada nėra iÅ¡mokėję atsakovui dividendų, todėl apeliantė iÅ¡ įmonių gaunamomis pajamomis laiko darbo užmokestį, kas reikÅ¡tų, jog bet koks kreditorius, suteikdamas paskolÄ Ä¯monei, įgyja teisę reikalauti paskolos grÄ Å¾inimo ir iÅ¡ Å¡ios įmonės darbuotojų bei jų sutuoktinių vien tuo pagrindu, kad įmonė moka darbuotojui darbo užmokestį.Apeliantė taip pat neįrodė, kad įmonės atsakovui grÄ Å¾intos paskolos buvo panaudotos Å¡eimos poreikių tenkinimui, kadangi tuo metu sutuoktiniai kartu bendrai jau negyveno.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai dėl gyvenimo skyrium, kadangi Å¡eimos iÅ¡irimu laikoma ne gyvenimas skyrium atskiruose butuose ar namuose, o atskirasÅ«kio vedimas. Sutuoktinių gyvenimas tuose pačiuose namuose ar bute neįrodo Å¡eimos santykių ir bendro Å«kio vedimo. IeÅ¡kovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ (b.l. 153–158, t. III) prašė apeliacinį skundÄ atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti iÅ¡ trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad nepagrįstas praÅ¡ymas prievoles pagal laidavimo sandorius pripažinti bendromis, kadangi laidavimas yra asmeninė prievolė, laidavimas už kitÄ asmenį negali bÅ«ti pripažintas sudarytas Å¡eimos interesais, kai prisiimami įsipareigojimai už juridinį asmenį, kai neįgyjamos lėšos ir joks turtas. Nepagrįsti ir apeliantės argumentai dėl gyvenimo skyrium, kadangi gyvenimas vienoje patalpoje neįrodo sutuoktinių bendro santuokinio gyvenimo ir bendro Å«kio vedimo. Teismui pripažinus, kad Å¡alys gyvena skyrium nuo 2007 m. kovo 1 d., teismas pagrįstai lėšas, Å¡alių įgytas po Å¡ios datos, laikė asmeninėmis Å¡alių lėšomis ir jų nedalino.Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Å ioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimo, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iÅ¡ dalies patenkintas ieÅ¡kovės E. J. ieÅ¡kinys atsakovui G. J. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės ir turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, tretieji asmenys „Swedbank“, AB, R.

T. ir atmestas trečiojo asmens UAB Medicinos banko savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl E. J. pripažinimo solidaria skolininke. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundÄ argumentus ir bylos medžiagÄ , sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamÄ sprendimo dalį panaikinti ar pakeisti. Dėl teismo pareigos motyvuoti teismo sprendimÄ Teismo pareiga motyvuoti sprendimÄ (nutartį) nustatyta CPK270 straipsnio 4 dalyje.

Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pabrėžęs teismo sprendimo motyvavimo svarbÄ , nurodydamas, kad sprendimo motyvavimas yra bÅ«tinas norint parodyti, kad bylos Å¡alys buvo iÅ¡klausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, par. 30, 27 September 2001), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van deHurk v. Netherlandsjudgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pagal CPK329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo (nutarties) nepakankamas motyvavimas nėra jo absoliutus negaliojimo pagrindas pagal CPK329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2013 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/213).Apeliaciniame skunde teigiama, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, kadangi teismo sprendimas yra nepagrįstas byloje surinktais įrodymais ir nemotyvuotas, t. y. teismas nepateikė jokių argumentų dėl esminių įrodymų, kuriais rėmėsi apeliantė, atmetimo, Å¡ių įrodymų sprendime net nepaminėjo, todėl teismo sprendimo turinys neatitinka imperatyvių CPK 270 straipsnio 4 dalies reikalavimų.

Absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu laikomas atvejis, kai teismo sprendimas, nutartis yra be motyvų (sutrumpintų motyvų ) (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). CPK 270 straipsnyje reglamentuotas sprendimo turinys. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje glausta forma turi būti nurodytos teismo nustatytos aplinkybės, įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimas, argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus, o taip pat įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai.

Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko apeliacinio skundo argumentÄ dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nagrinėjamu atveju egzistavimo. Kaip jau buvo nurodyta, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CPK329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas, kai tuo tarpu apeliacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas yra motyvuotas, kÄ patvirtina ir apeliacinio skundo argumentai dėl tam tikrų teismo sprendime padarytų iÅ¡vadų ir nurodytų sprendimo priėmimo motyvų.

Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai nepasisakė dėl visų apeliantės pateiktų įrodymų vertinimo ar nenurodė argumentų, dėl ko tam tikrus jos pateiktus įrodymus atmeta, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismo sprendimas yra be motyvų. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra konstatuota, jog apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos nurodytas aplinkybes, kuriomis ji grindė savo reikalavimÄ , todėl spręstina, kad teismas apeliantės pateiktus įrodymus įvertino ir juos pripažino nepakankamais patvirtinti jos pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepatvirtina nagrinėjamu atveju egzistuojant aplinkybes, sudarančias absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindÄ , numatytÄ CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų tinkamo vertinimo Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.).

Ä®rodinėti turinčias reikÅ¡mės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalykÄ ) yra Å¡alių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų kartu ir teisė, ir pareiga.Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus numatytas iÅ¡imtis.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų byloje vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ .Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių įrodinėjimo pareigÄ , įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ byloje ir pripažino, kad bÅ«tent apeliantė, pareiÅ¡kusi savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ dėl sutuoktinio prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole, turėjo įrodyti šį jos reikalavimÄ pagrindžiančias aplinkybes, tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos Å¡iais klausimais, todėl nepagrįstais laikytini apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo byloje.

Dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutuoktinių turtinėms teisėms ir pareigoms Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriÅ¡kas vyro ir moters susitarimas sukurti Å¡eimos teisinius santykius (CK 3.7 str. 1 d.), kaip bendro gyvenimo pagrindÄ (CK 3.28 str.). Sudarę santuokÄ sutuoktiniai įgyja tam tikras teises ir pareigas, kaip pareigÄ bÅ«ti vienas kitam lojaliu ir vienas kitÄ gerbti, vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CPK 3.27 str. 1 d.).

CK 3.49 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad santuoka baigiasi, kai viena sutuoktinis mirÅ¡ta arba santuoka nutraukiama įstatymų nustatyta tvarka. Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo jÄ nutraukti įsiteisėjimo dienos (CK 3.66 str. 1 d.). CK 3.67 straipsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimo įtakÄ sutuoktinių turtinėms teisėms, numatyta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iÅ¡kėlimo, tačiau tuo pačiu minėtame straipsnyje įtvirtinta galimybė sutuoktiniui, iÅ¡skyrus tÄ , kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, praÅ¡yti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiÅ¡kai nustojo kartu gyventi.

AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir CK 3.127 straipsnyje, reglamentuojančiame nutraukiant santuokÄ dalijamÄ turtÄ . Remiantis minėto straipsnio 1 dalimi, teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo yra padalijamas turtas, kurį kaip bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iÅ¡kėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Tačiau CPK 3.127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad vieno sutuoktinio praÅ¡ymu teismas gali nustatyti, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.

Nurodytos nuostatos sudaro galimybę bendram sutuoktinių gyvenimui pasibaigus anksčiau, nei kad yra iÅ¡keliama santuokos nutraukimo byla, teisingai padalinti sutuoktinių turtines teises ir pareigas, kadangi sutuoktiniams pradėjus gyventi atskirai dar iki bylos dėl santuokos nutraukimo iÅ¡kėlimo, bÅ«tų neteisinga tarp sutuoktinių dalinti tÄ turtÄ ar prievoles, kurias kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių įgijo ar prisėmė negyvenant santuokinio gyvenimo.Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl santuokos, sudarytos (duomenys neskelbtini) tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo (b.l. 26, t.

I) nutraukimo dėl vieno iÅ¡ sutuoktinių kaltės, taip pat kiti klausimai, kuriuos bÅ«tina iÅ¡spręsti priimant sprendimÄ dėl santuokos nutraukimo (CPK 385 str. 1 d.), tarp jų ir turto, esančio bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimo klausimas. IeÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo teisme gautas 2013 m. balandžio 10 d., teismo sprendimas byloje priimtas 2014 m. kovo 10 d., tačiau pirmosios instancijos teismas, tenkinęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , pripažino, kad nutraukiant santuokÄ dalijamas tik tas turtas, kurį sutuoktiniai įgijo iki 2007 m. kovo 1 d., t. y. iki tada, kai pradėjo gyventi skyrium.Apeliaciniame skunde ginčijama Å¡i teismo iÅ¡vada ir teigiama, kad teismas, tinkamai neįvertinęs įrodymų apie sutuoktinių bendrÄ gyvenimÄ , nepagrįstai pripažino, kad sutuoktiniai faktiÅ¡kai nustojo gyventi kartu nuo 2007 m. kovo 1 d. ir nepagrįstai remdamasis Å¡ia iÅ¡vada netenkino apeliantės pareikÅ¡tų reikalavimų bei tam tikrÄ turtÄ pripažino asmeniniu ieÅ¡kovės turtu.

Teisėjų kolegija nepagrįstu laiko šį apeliacinio skundo argumentÄ ir pripažįsta, kad apeliantės į bylÄ pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados dėl sutuoktinių gyvenimo atskirai nuo 2007 m. kovo 1 d. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ savo iÅ¡vadÄ grindė tiek ieÅ¡kovės, tiek ir atsakovo paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, kurie laikytini įrodymais byloje (CPK 177 str. 2 d.) dėl jų gyvenimo skyrium. IeÅ¡kovė teismui pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, kad bendras sutuoktinių gyvenimas su atsakovu galutinai nutrÅ«ko nuo 2007 metų pradžios, t. y. kovo 1 d., kadangi atsakovas turi kitÄ moterį, su kuria faktiÅ¡kai gyvena, o į namus užsuka tik retsykiais pasiimti savo asmeninių daiktų.

Taip pat nurodė, kad atsakovas neprisideda prie Å¡eimos Å«kio, neduoda piniginių lėšų ir nesirÅ«pina buitimi. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės leidžia spręsti apie atsakovo kaip sutuoktino pareigų tinkamÄ nevykdymÄ , nesirÅ«pinimÄ Å¡eima ir bendrų Å¡eimos teisinių santykių nutrÅ«kimÄ . Nurodytų aplinkybių atsakovas bylos nagrinėjimo teisme metu neneigė, prieÅ¡ingai, Å¡ias aplinkybes patvirtino papildomai paaiÅ¡kinęs, kad Å¡alių nesutarimai prasidėjo dar 1999 metais, tačiau Å¡alys dėl objektyvių ir subjektyvių priežasčių santuokos tuo metu nenutraukė.

Pirmosios instancijos teismas Å¡alių nurodytas aplinkybes laikė patvirtinančiomis santuokos nutraukimÄ ir nutraukė santuokÄ pripažinęs, kad ji iÅ¡iro dėl atsakovo kaltės. Apeliantėsį bylÄ pateikti įrodymai - procesinių dokumentų įteikimo pažymos (b.l. 8–82, t. I), iÅ¡ kurių matyti, kad G. J. ir E. J. tuo pačiu adresu siųsti procesiniai dokumentai įteikti asmeniÅ¡kai sutuoktiniams tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2008 m. spalio 28 d., taip pat ieÅ¡kovės atitinkamai 2009 m. sausio 14 d., 2009 m. vasario 9 d. bei 2009 m. kovo 25 d. praÅ¡ymai nagrinėjant civilinę bylÄ (b.l. 83–85, t.

I), kuriuose nurodyta, kad teismui originalų nedarbingumo pažymėjimÄ pateiks sutuoktinis, neįrodo bendro sutuoktinių gyvenimo, tinkamo ieÅ¡kovės ir atsakovo sutuoktinių pareigų vykdymo ir Å¡eimos teisinių santykių tarp sutuoktinių faktinio egzistavimo. Sutiktina su atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ nurodytais argumentais, kad faktinis sutuoktinių gyvenimas skyrium nereiÅ¡kia jų gyvenimo skirtingose gyvenamosiose patalpose, todėl net ir ta aplinkybė, kad sutuoktiniai 2008 m. spalio 28 d. galimai dar gyveno viename bute, neleidžia pripažinti esant nepagrįsta teismo iÅ¡vadÄ dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nuo 2007 m. kovo 1 d.

Kaip galima spręsti iÅ¡ apeliantės pateiktų ieÅ¡kovės praÅ¡ymų byloje, tiek ieÅ¡kovė, tiek ir atsakovas dalyvavo toje pačioje byloje, todėl siekiant tinkamai įgyvendinti procesines teises ar pareigas pasinaudojimas sutuoktinio pagalba perduodant teismui tam tikrus dokumentus, dar neleidžia daryti iÅ¡vados dėl sutuoktinių bendro gyvenimo. Nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, kad sutuoktinių nesutarimai, jų ketinimai nutraukti santuokÄ iki tol, kol nėra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo, nesukelia teisinių pasekmių ir neįrodo gyvenimo skyrium, kadangi, kaip jau buvo numatyta, CK įtvirtintos nuostatos sudaro galimybę santuokos nutraukimo teisines pasekmes taikyti nuo faktinio sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios.

Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl sutuoktinių santykių faktinio nutrÅ«kimo nuo 2007 m. kovo 1 d. esant nepagrįsta, kadangi Å¡i teismo iÅ¡vada yra pagrįsta byloje iÅ¡tirtų ir įvertinų įrodymų, patvirtinančių Å¡alių faktinio gyvenimo atskirai ir bendro Å«kio nevedimÄ nuo 2007 m. kovo 1 d. faktÄ , visuma.Pripažinus, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog sutuoktiniai E. J. ir G.

J. faktiÅ¡kai gyvena atskirai nuo 2007 m. kovo 1 d., nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas dėl to, kad teismas nepagrįstai pagal teismo sprendimÄ ieÅ¡kovei priteistas sumas pripažino ieÅ¡kovės asmenine nuosavybe. Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovei Kauno apygardos teismo 2013 m. vasario 11 d. sprendimu priteisti 8 668,52 Lt yra asmeninis turtas. Å iÄ savo iÅ¡vadÄ teismas grindė aplinkybe, kad teismo sprendimas, kuriuo ieÅ¡kovei priteistos tam tikros sumos, priimtas 2013 m. vasario 11 d., kai tuo tarpu sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai nuo 2007 m. kovo 1 d., todėl taikydamas santuokos nutraukimo teisinius padarinius nuo faktinio sutuoktinių gyvenimo skyrium pradžios, teismas sprendė, kad Å¡is turtas yra asmeninė ieÅ¡kovės nuosavybė.

Kaip jau buvo nurodyta, CK nuostatos nedraudžia santuokos nutraukimo teisinius padarinius taikyti ir anksčiau, nei kad nuo ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo pareiÅ¡kimo, todėl teismui tenkinus tokį ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , teismas pagrįstai lėšas, gautas po 2007 m. kovo 1 d. pripažino asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe ir nutraukiant santuokÄ jo nedalijo (CK 3.127 str. 2 d.). Dėl sutuoktinių atsakomybės pagal prievoles Nagrinėjamoje byloje apeliantė pareiÅ¡kė savarankiÅ¡kÄ reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovę E. J. solidaria skolininke pagal jos sutuoktinio G.

J. laidavimÄ UAB „Heraldija“ 2008 m. birželio 13 d. iÅ¡raÅ¡ytuose vekseliuose Nr. VEK 70648 50 000 Lt sumai, Nr. VEK 70668 50 000 Lt sumai, Nr. VEK 70689 50 000 Lt sumai, Nr. VEK 70708 50 000 Lt sumai bei UAB „Heraldijos statyba“ iÅ¡raÅ¡ytuose vekseliuose 2008 m. sausio 30 d. Nr. VEK 47731 100 000 Lt sumai, 2008 m. vasario 29 d. Nr. VEK 50809 100 000 Lt sumai, 2008 m. gegužės 26 d. Nr. VEK 67131 100 000 Lt sumai bei 2008 m. birželio 28 d. Nr. VEK 72708 100 000 Lt sumai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu Å¡io apeliantės reikalavimo netenkino konstatavęs, kad apeliantė neįrodė, jog laidavimo sandoriai buvo sudaryti Å¡eimos interesais.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo su jais sutikti.Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota CK trečiosios knygos VII skyriuje. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje nurodytos prievolės, vykdomos iš bendro sutuoktinių turto. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartiscivilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2008).

Sutuoktinių (vieno iÅ¡ jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikÅ¡mingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams.Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu. Asmenines prievoles savo vardu įgyja vienas iÅ¡ sutuoktinių, kuris ir atsako pagal jas savarankiÅ¡kai savo asmeniniu turtu arba savo dalimi bendrame turte.Bendromis laikomos sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iÅ¡ vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau Å¡io sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos Å¡eimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK3.109 str. 1-3 d.).

Bendros prievolės gali bÅ«ti solidarios arba dalinės. Pažymėtina, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros prievolės pagal CK3.109 straipsnio 1 dalies 1-5 punktus savaime nereiÅ¡kia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Jeigu sutuoktinių prievolė nėra solidari pagal įstatymÄ ar sutartį, tokia bendroji sutuoktinių prievolė yra dalinė. Esant dalinei prievolei kiekvienas skolininkas (sutuoktinis) privalo vykdyti tik savo dalį. Sutuoktinių prievolių pobÅ«dis nepreziumuojamas.Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi bÅ«ti vykdomos iÅ¡ bendro turto pagal CK3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ , priskiriamos prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais.Nagrinėjamoje byloje apeliantė reikalavimÄ pripažinti ieÅ¡kovę solidaria skolininke pagal jos sutuoktinio G.

J. sudarytus laidavimo sandorius grindė aplinkybėmis, jog sudaryti laidavimo sandoriai yra bendros, o kartu ir solidarios sutuoktinių prievolės.Apeliantė reikalavimÄ grindė CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktu teigdama, kad laidavimo sandoriai buvo sudaryti esant ieÅ¡kovės sutikimui, o taip pat laidavimo sandoriai buvo sudaryti Å¡eimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte iÅ¡skiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų ir antra, prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais.

Apeliantė savo reikalavimÄ grindė nurodydama, kad atsakovo sudaryti laidavimo sandoriai atitinka abi Å¡ias prievolių rÅ«Å¡is. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tuo neturi pagrindo sutikti ir pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjamoje byloje vertino, ar laidavimo sandoriai yra sudaryti Å¡eimos interesais, t. y. iÅ¡ laidavimo sandorius atsiradusias prievoles priskyrė prie CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytoms antrosios rÅ«Å¡ies prievolėms.Pirmajai CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintai prievolių rÅ«Å¡iai priskiriamos prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų.

Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad apie laidavimo sandorius ieškovei turėjo būti žinoma, todėl laikytina, kad jie sudaryti esant kito sutuoktinio sutikimui, be to, taikytina CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija. Teismų praktikoje pripažįstama, kad CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikytina tais atvejais, kai sutuoktinio sutikimas sandorio sudarymui nereikalingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Pažymėtina, jog pati apeliantė pareikÅ¡dama reikalavimÄ nurodė, kad laidavimo sandoriams sudaryti raÅ¡ytinis kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, o tuo pačiu teisėjų kolegija nurodo, kad laidavimo sandoris, atsižvelgiant į jo esmę, nėra priskirtinas prie sandorių, kurio sudarymui yra bÅ«tinas kito sutuoktinio sutikimas dėl jo sudarymo raÅ¡tu ar žodžiu. Kadangi laidavimo sandoriui sudaryti nėra bÅ«tinas kito sutuoktinio sutikimas, tai CK 3.92 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta prezumpcija netaikytina ir negalima pripažinti, kad toks sandoris sudarytas turint kito sutuoktinio sutikimÄ ar kito sutuoktinio vėliau patvirtintas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo sudaryti laidavimo sandoriai negali bÅ«ti priskirti prie pirmosios prievolių grupės, nurodytos CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to, jog ieÅ¡kovė žinojo apie laidavimo sandorių sudarymus ar Å¡ių sandorių neginčydama juos pripažino, neturi reikÅ¡mės nagrinėjamoje byloje ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.Remiantis kasacinio teismo praktika apeliantė, reikÅ¡dama reikalavimÄ dėl sutuoktinių prievolių pripažinimo solidariomis, turėjo įrodyti tokių prievolių solidarumÄ ir nagrinėjamu atveju konkrečiai įrodyti, kad atsakovo sudaryti laidavimo sandoriai buvo sudaryti Å¡eimos interesais.

Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai pripažino, kad apeliantė neįrodė jos reikalavimo pagrįstumo, t. y. kad atsakovo sudaryti laidavimo sandoriai buvo sudaryti Å¡eimos interesais ir Å¡eimos gerovės kÅ«rimui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pateikti įrodymai nepatvirtina, jog atsakovui grÄ Å¾intos paskolos, panaudojus pagal vekselius gautas lėšas, buvo panaudotos Å¡eimos poreikiams tenkinti. Nustatyta, kad visi atsakovo sudaryti laidavimo sandoriai buvo sudaryti pagal vekselius, kurie pasiraÅ¡yti jau po 2007 m. kovo 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismui pripažinus, kad teismo iÅ¡vada dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium nuo Å¡ios datos yra pagrįsta, pagrįsta laikytina ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog vien atsakovui grÄ Å¾intų sumų faktas nepatvirtina, kad Å¡ios sumos buvo panaudotos Å¡eimos bendrų poreikių tenkinimui.

Apeliantė jokių kitų įrodymų, kur buvo panaudotos Å¡ios atsakovui kaip paskolos sumos grÄ Å¾intos lėšos, teismui nėra pateikusi, todėl sutuoktiniams gyvenant skyrium ir nesant įrodymų apie lėšų panaudojimÄ bendrų Å¡eimos poreikių tenkinimui, laikytina, kad Å¡ios lėšos tapo asmenine atsakovo nuosavybe ir negali sudaryti pagrindo ieÅ¡kovės solidariajai prievolei atsirasti. Atsižvelgiant į tai, nepagrįstais laikytini ir kiti apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantė grindžia ieÅ¡kovės ir atsakovo interesų dėl atsakovo UAB „Heraldijos statyba“ paskolintų sumų grÄ Å¾inimo.

Nesutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad UAB „Heraldija“ ir UAB „Heraldijos statyba“ buvo bendras sutuoktinių pajamų Å¡altinis, kadangi sutuoktiniams gyvenant skyrium atsakovo, kaip įmonės vadovo ar laikinai einančio vadovo pareigas, gaunamas darbo užmokestis negali bÅ«ti pripažįstamas bendru sutuoktinių turtu. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į duomenis apie įmonių veiklos pelningumÄ , kadangi nesant byloje duomenų apie sutuoktiniams, kaip įmonių akcininkams iÅ¡mokėtus dividendus, negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad minėtos įmonės buvo abiejų sutuoktinių pajamų Å¡altinis.

Pažymėtina, kad pati apeliantė, reikÅ¡dama reikalavimÄ , jį grindė aplinkybėmis, kad tuo atveju, jei bendrovės sėkmingai vykdytų savo veiklÄ , atsakovas įgytų teisę į dividendus arba padidintų turimų akcijų vertę, tai yra padidintų Å¡eimos turtÄ ir pajamas, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas, ar prievolė sudaryta Å¡eimos interesais, nepagrįstai rėmėsi aplinkybe dėl įmonių veiklos nepelningumo.Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo argumentų, jog teismas nenustatė, kad atsakovo sudarytos prievolės bÅ«tų asmeninės, t. y. susijusios tik su jo asmeniu, turtu ar su jo asmeninių poreikių tenkinimu.

Tačiau pažymėtina, kad bÅ«tent apeliantė turėjo pareigÄ Ä¯rodyti iÅ¡ atsakovo sudarytų sandorių atsiradusios prievolės bendrumÄ , o kartu praÅ¡ydama pripažinti ieÅ¡kovę solidaria skolininke - ir prievolės solidarų pobÅ«dį, tačiau Å¡ios savo pareigos tinkamai neįvykdė. Todėl apeliantei neįrodžius savo reikalavimo pagrįstumo, pripažintina, kad atsakovo prievolės pagal laidavimo sandorius yra asmeninės.Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstu laiko ir apeliacinio skundo argumentÄ dėl prievolės bendrumo teigiant, kad iÅ¡ atsakovo sudarytų laidavimo sandorių atsiradę prievolės yra susijusios su bendro turto tvarkymo iÅ¡laidomis.

Visų pirma pažymėtina, kad apeliantė nėra nurodžiusi, kaip prievolės pagal laidavimo sandorius yra konkrečiai susijusios su bendro turto tvarkymo iÅ¡laidomis ir kokios bendro turto iÅ¡laidos buvo patirtos. Apeliantė bendru turtu nurodo į įmones investuotas paskolintas (lėšas) bei įmonės akcijas, tačiau nėra aiÅ¡ku, kokios Å¡io turto tvarkymo iÅ¡laidos yra susijusios su laidavimo sandoriais. Dėl turto padalijimo nutraukiant santuokÄ Bendro turto padalijimo klausimÄ , be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, teismas turi iÅ¡spręsti nepriklausomai nuo to, kokiu iÅ¡ CK nustatytų bÅ«dų nutraukiama santuoka.Bendro turto padalijimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas teismo priimtame procesiniame sprendime dėl santuokos nutraukimo.Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo procesinę pareigÄ pateikti informacijÄ apie dalijamÄ turtÄ (kiekį ir vertę) bei reikalavimÄ padalyti tokį turtÄ turi sutuoktiniai (CPK 178 str., 382 str. 4 p.).

Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.).Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė pareikštų reikalavimų dėl viso turto padalijimo, kadangi skundžiamame sprendime neišsprendė 2 700 Lt sumos, priteistos ieškovei 2013 m. spalio 23 d. Kauno apygardos teismo nutartimi, ir iš ieškovės išieškotos 4 126 Lt sumos padalijimo klausimo. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2013 m. spalio 23 d.

Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1880-480/2013 (b.l. 6–8, t. III) priteista ieÅ¡kovei iÅ¡ apeliantės2 700 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Taip pat nustatyta, kad vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ dėl solidarių skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo ir skolininko G. J. apeliantės naudai per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2014 m. sausio 7 d. iÅ¡ ieÅ¡kovės darbo užmokesčio buvo iÅ¡ieÅ¡kota ir pervesta į antstolės depozitinę sÄ skaitÄ 4 126 Lt (b.l. 85, t. III), bÅ«tent kuriuos apeliantė prašė padalinti nutraukiant Å¡alių santuokÄ .

Skundžiamame sprendimÄ Å¡ių sumų padalijimo klausimas nutraukiant santuokÄ neiÅ¡spręstas, tačiau nei ieÅ¡kovė, nei atsakovas Å¡ių sumų neprašė įtraukti į dalintino nutraukiant santuokÄ turto masę. ReikalavimÄ dėl Å¡io turto įtraukimo į dalintinÄ turto masę pareiÅ¡kė apeliantė, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, teismas Å¡iuo klausimu sprendime nepasisakė. Teisėjų kolegija, sutikdama su apeliacinio skundo argumentais, pripažįsta, kad esant pareikÅ¡tam praÅ¡ymui dėl pirmiau nurodytų sumų nutraukiant santuokÄ padalijimo, pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡sprendęs Å¡io praÅ¡ymo, pažeidė CPK nuostatas, reglamentuojančias teismo pareigÄ iÅ¡spręsti visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus (CPK 265 str. 2 d.), tačiau tuo pačiu pažymi, kad nurodytas CPK nuostatų pažeidimas nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ar konstatuoti, kad yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte.

Pažymėtina, kad teismas skundžiajame sprendime iÅ¡sprendė reikalavimÄ dėl turto padalijimo nutraukiant santuokÄ , tik į dalintino turto masę neįtraukė apeliantės nurodytų sumų. Tačiau iÅ¡ esmės nurodytų sumų neįtraukimas į dalintino turto masę jokių esmines įtakos tiek sutuoktinių, tiek ir sutuoktinių kreditorių, tarp jų ir apeliantės, turtinėms teisės ir pareigoms negali turėti. Kaip jau buvo nurodyta, teismo sprendimu ieÅ¡kovei bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistos 2013 m. spalio 23 d., o iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotos ir jai grÄ Å¾intos sumos buvo iÅ¡ieÅ¡kotos per laikotarpį nuo 2013 m. kovo 18 d. iki 2014 m. sausio 7 d., t. y. jau po 2007 m. kovo 1 d.

Kadangi Å¡ios sumos gautos ir iÅ¡ieÅ¡kotos jau sutuoktiniams gyvenant skyrium, jos pripažintinos asmenine ieÅ¡kovės nuosavybe ir tarp sutuoktinių nedalintinos. Be to, Å¡ios sumos nedalintinos ir remiantis CK 3.127 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi teismas tenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir pripažino, kad dalijamas tik turtas, bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Atsižvelgiant į tai, kad padarytas procesinės teisės pažeidimas iÅ¡ esmės jokių neigiamų pasekmių nei bylos Å¡alims, nei tretiesiems asmenims nesukels, praÅ¡ymas dėl teismo sprendimo pakeitimo įtraukiant į dalintino turto masę nurodytas sumas netenkintinas.Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytus argumentus, sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių reikÅ¡mės galutiniam procesiniam sprendimui, nepasisakytina.Atmetus apeliacinį skundÄ , apeliantei nepriteistinas už apeliacinį skundÄ sumokėtas žyminis mokestis (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė priteisti jai iÅ¡ apeliantės bylinėjimosi iÅ¡laidas –1 100 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, tačiau iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių Å¡ias iÅ¡laidas ir jų dydį, todėl ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 str. 1 d.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Apeliacinį skundÄ atmesti.Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                        Žibutė Budžienė Raimondas Buzelis Leonas Jachimavičius