10bd45f6-912e-477e-8278-4ea6925e4ca5 · Å iaulių apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-635-357/2021 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-00635-2020-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.9.2; 3.2.4.11; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.3.1.20 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 22 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Danutės Burbulienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L.

B. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. liepos 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo V. B. ieÅ¡kinį atsakovui L. B. dėl kompensacijos priteisimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas V. B. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo L. B. ieÅ¡kovui V. B. nuostolių atlyginimÄ 3034,43 Eur sumoje, 5 proc. procesines metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos ieÅ¡kovo naudai iki prievolės visiÅ¡ko įvykdymo, bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad atsakovo žiniai buvo perduoti ir negrÄ Å¾inti ar nekompensuota jų vertė patikslintame ieÅ¡kinyje įvardyti daiktai, kurių rinkos vertė sudaro 3034,43 Eur. Nuo likusių daiktų, nurodytų ieÅ¡kinyje priteisimo ir kompensacijos taikymo ieÅ¡kovas atsisako. IeÅ¡kovo reikalavimas grindžiamas faktu, jog ginčo daiktus jis buvo perdavęs atsakovui, ko atsakovas iÅ¡ esmės neneigia, todėl faktinė aplinkybė dėl daiktų buvimo ir perdavimo atsakovui atskirai nėra įrodinėjama.

Tuo pačiu atsakovas turi pagrįsti, jog minėtus daiktus, priklausančius ieÅ¡kovui, grÄ Å¾ino. Tačiau Å¡io fakto atsakovas nepagrindžia, dėl ko nesant sÄ lygų grÄ Å¾inti daiktų natÅ«ra, jie laikytini prarastais ir dėl to atsakovas privalo kompensuoti ieÅ¡kovo patirtus nuostolius. Daiktų faktinį buvimÄ yra pripažinęs pats atsakovas, tiek civilinio proceso tvarka, tiek apklausus ikiteisminio tyrimo metu, kas įrodo ieÅ¡kovo keliamo reikalavimo pagrįstumÄ . IeÅ¡kovas pažymėjo, kad jis visÄ laikÄ elgėsi rÅ«pestingai ir aktyviai siekė atgauti iÅ¡ atsakovo jam priklausančiÄ nuosavybę, tuo tarpu atsakovas vengė geranoriÅ¡kai grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui priklausančius daiktus.

Vadovaujantis CK 4.95 str. nuostatomis, ieÅ¡kovas turėtų formaliÄ teisę iÅ¡reikalauti daiktus iÅ¡ svetimo neteisėto valdymo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog daugelis daiktų natÅ«roje pas atsakovÄ neiÅ¡liko, o galimai iÅ¡likusių bÅ«klė gali bÅ«ti pakitusi, ieÅ¡kovas laiko, kad geriausiai jo teisės bus apgintos atlyginant nuostolius, kurie prilygsta netektų daiktų vertei. Kadangi ieÅ¡kovui priklausantys daiktai, paties atsakovo leidimu ir sutikimu buvo laikomi jam priklausančiame name iki pareikalavimo momento, ieÅ¡kovui pareiÅ¡kus reikalavimÄ juos grÄ Å¾inti tiek geranoriÅ¡kai, tiek raÅ¡ytine tvarka atsakovui to nepadarius, laikytina, kad daiktai neiÅ¡saugoti dėl atsakovo kaltės, taip padarant žalÄ ieÅ¡kovui, kuri privalo bÅ«ti atlyginta aukščiau nurodytais pagrindais.

2. Atsakovas L. B. pateiktu atsiliepimu su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad atsakovas savo dispozicijoje neturi jokių ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančių daiktų. Visi ieÅ¡kinyje nurodyti, anot ieÅ¡kovo, jam priklausantys daiktai buvo įsigyti už atsakovo asmenines lėšas, todėl nuosavybės teise priklauso atsakovui. Reikalaudamas kompensacijos priteisimo, ieÅ¡kovas turi įrodyti, jog ieÅ¡kinyje iÅ¡vardinti daiktai yra jo, t. y. priklauso jam asmeninės nuosavybės teise. Dalies ieÅ¡kovo nurodomų daiktų atsakovas iÅ¡ viso nėra matęs ir savo dispozicijoje neturi, o dalį ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintų daiktų ieÅ¡kovas, 2018-12-22 patekęs į atsakovui priklausantį namÄ , dėl ko atsakovas buvo kreipęsis į policijÄ , yra galimai pasisavinęs. Atsakovas pasisakė dėl kiekvieno iÅ¡ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodyto daikto teisinio statuso ir jo priklausomybės. Pažymėjo, jog tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas įrodytų nuosavybės teisę į atsakovo dispozicijoje esančius daiktus, Å¡ie daiktai galėtų ir turėtų jam bÅ«ti priteisiami natÅ«ra, bet jokiu bÅ«du ne piniginės kompensacijos forma.

Atsakovas iÅ¡ esmės nepripažįsta ir ginčija ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintų daiktų priklausomybės ieÅ¡kovui nuosavybės teise faktÄ . Su ieÅ¡kinyje nurodytu daiktų įvertinimu atsakovas taip pat nesutinka ir mano, jog jis atliktas visiÅ¡kai neatsižvelgus nei į daiktų nusidėvėjimo, nei į kitas svarbias aplinkybes. PrieÅ¡ingai, dauguma ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintų daiktų, nuosavybės teise priklausančių ir esančių pas atsakovÄ , yra nusidėvėję, ar itin mažos vertės. Taigi, atitinkamai, laikytina, jog ieÅ¡kovas neįrodė ir realių savo neva patirtų nuostolių dydžio.

Mano, kad tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo neegzistuojant ir niekada neegzistavus prievoliniams teisiniams santykiams, procesinės palÅ«kanos negali bÅ«ti skaičiuojamos ir priteisiamos ieÅ¡kovui. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mai 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovui V. B. iÅ¡ atsakovo L. B. 3034,43 Eur, penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020-04-14 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 2265,23 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

GrÄ Å¾ino ieÅ¡kovui V. B. 18,00 Eur permokėto žyminio mokesčio. Priteisė Å iaulių apylinkės teismui 302,50 Eur vokiečių kalbos vertėjo iÅ¡laidų.

4. Teismas nurodė, kad ieškovas, o ne atsakovas įgijo ieškovo nurodytus daiktus, kadangi didžioji dalis daiktų įsigijimo yra pagrįsta dokumentais, turimais ieškovo, dalyje dokumentų net nurodyta ieškovo pavardė. Tuo tarpu atsakovas nepateikė nei vieno dokumento, įrodančio, kad ginčo daiktus įgijo būtent atsakovas. Dėl aplinkybės, kad dalis daiktų įgyta IĮ „Baltijos ratai“ vardu, teismas pastebėjo, jog ši įmonė priklausė pačiam ieškovui ir buvo ieškovo likviduota.

IeÅ¡kovas taip pat pateikė įrodymus, kad biuro įranga, įgyta Å¡ios įmonės vardu, į įmonės apskaitÄ nebuvo įtraukta. Kadangi įmonė likviduota, o ne bankrutavusi, teismas sprendė, kad iÅ¡ esmės tam tikrų daiktų įsigijimas įmonės vardu neturi reikÅ¡mės Å¡ioje byloje nagrinėjamam ginčui iÅ¡spręsti, nes individualios įmonės savininko ir įmonės turtas nėra atskirti, o po įmonės likvidavimo likvidatoriaus sprendimu turtas gali likti įmonės savininkui.

Turto įsigijimas įmonės arba jos savininko vardu taip pat yra įmonės ir jos savininko tarpusavio teisinių santykių klausimas, kuris nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalykas. Nurodė, kad didžioji dalis ginčo daiktų (padangos, ratlankiai, biuro baldai, reikmenys ir įranga) susiję bÅ«tent su ieÅ¡kovo, o ne atsakovo, vykdyta veikla, kÄ patvirtina netgi ieÅ¡kovo įmonės pavadinimas IÄ® „Baltijos ratai“. Atsakovas į bylÄ pateikė banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, iÅ¡ kurių matyti, kad iÅ¡ atsakovo banko sÄ skaitos ieÅ¡kovui buvo pervedamos įvairios sumos pinigų.

Dėl to atsakovas, apklausiamas teismo posėdžio metu nurodė, kad laiko, jog ieÅ¡kovo nurodyti daiktai priklausė jam. Pažymėjo, kad iÅ¡ kitų įrodymų (2019-05-07 teismo sprendimo) taip pat matyti, kad ieÅ¡kovas tam tikras pinigų sumas grÄ Å¾ino atsakovui, o jei ginčo daiktai bÅ«tų buvę pirkti atsakovui, bÅ«tent atsakovas disponuotų jų įsigijimo dokumentais. Pažymėjo, kad atsakovas skyrybų byloje jau kėlė nurodytų ieÅ¡kovui pervestų lėšų klausimÄ , tačiau 2019-05-07 teismo sprendimu nebuvo konstatuota, kad dėl lėšų pervedimo ieÅ¡kovui sumažėjo bendroji jungtinė nuosavybė, t. y. teismas nerado pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovui pinigai atsakovo ir ieÅ¡kovo motinos buvo pervesti be pagrindo.

Teismas vertino, kad atsakovui ir ieÅ¡kovo motinai esant santuokoje, gyvenant kartu, buvo susiklostę tam tikri giminiÅ¡ki santykiai, dėl ko ieÅ¡kovÄ pasiekdavo tam tikri pinigų pavedimai, galimai inicijuoti tiek atsakovo, tiek ieÅ¡kovo motinos, skirti spręsti įvairius su nurodytų asmenų buitimi susijusius klausimus (pavedimai atlikti iÅ¡ bendros atsakovo ir ieÅ¡kovo motinos sÄ skaitos). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darė iÅ¡vadÄ , kad ginčo daiktų savininkas yra ieÅ¡kovas.

5. Atsakovas byloje iÅ¡reiÅ¡kė pozicijÄ , kad dalį daiktų ieÅ¡kovas jau yra pasiėmęs. Tokia pozicija, teismo vertinimu, prieÅ¡tarauja faktinei situacijai, kadangi iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, jog ieÅ¡kovas jau ilgÄ laikÄ imasi įvairių teisinių veiksmų ginčo daiktams atgauti, dėl jų pretenzijas reiÅ¡kė dar atsakovo skyrybų byloje, rašė pretenzijÄ atsakovui, kreipėsi dėl to į policijÄ . Dėl daiktų pobÅ«džio ir atsiradusių trÅ«kumų, konfliktiÅ¡kų Å¡alių santykių teismas sprendė, kad jų grÄ Å¾inimas natÅ«ra bÅ«tų netinkamas ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«das, galėtų kelti tolimesnius teisinius ir teisminius ginčus, lemtų prielaidas vėl kreiptis į valstybės institucijas, įskaitant policijÄ , kas lemtų neekonomiÅ¡kÄ teismo sprendimo vykdymÄ .

Be to, absoliuti dauguma daiktų yra dingę. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikė, kad ginčo daiktai yra žuvę bei sužaloti, dėl ko turi bÅ«ti atlyginama pinigais jų tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu (CK 6.237 str. 3 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 6. Apeliaciniu skundu atsakovas L. B. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. liepos 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo V. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 6.1. Teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai taikė materialines teises normas, dėl ko priėmė neteisingÄ sprendimÄ . Nesant jokių byloje įrodymų, kuriuos privalėjo pateikti ieÅ¡kovas, teismas netinkamai padarė prielaidÄ , kad atsakovas bÅ«tų iÅ¡ ieÅ¡kovo gavęs ir natÅ«roje turėjęs ieÅ¡kinyje nurodytÄ turtÄ - daiktus, ir kad privalėjo ieÅ¡kovui Å¡iuos daiktus grÄ Å¾inti, kad Å¡iuos daiktus yra praradęs ar juos sugadinęs, nėra įrodyta, kad Å¡ie daiktai, iÅ¡skyrus biuro baldų komplektÄ , juodÄ odinę kėdę, interneto stiprintuvÄ ir 4 vnt. (duomenys neskelbtini) ratlankių, kada nors buvo atsakovui priklausančio gyv. namo dalyje, kad jis Å¡iais daiktais realiai galėjo disponuoti ir jais naudotis, ko pasėkoje turi atlyginti daiktų vertę pinigais, nors dalis daiktų natÅ«roje yra. 6.2.

Bendra daiktų vertė, kuriems ieÅ¡kovas nepateikė įsigijimo dokumentų yra 519,00 Eur, ir nėra įrodyta, kad Å¡iuos daiktus atsakovas bÅ«tų natÅ«roje turėjęs ar neteisėtai užvaldęs iÅ¡ ieÅ¡kovo ar juos praradęs. IeÅ¡kovas negalėjo konkrečiai apibÅ«dinti, kokie tai daiktai, nurodyti jų identifikacinius požymius - markę, galingumÄ ir pan., pagal kuriuos bÅ«tų galima nustatyti ir jų vertes. Teismas už biuro kėdę priteisė darydamas prielaida, „kad jeigu ieÅ¡kovas buvo įsirengęs biurÄ , tai priimant klientus kėdė savaime suprantama reikalinga ne tik biuro Å¡eimininkui, bet ir klientui“.

Teismas laikė, kad antra biuro kėde irgi galėjo bÅ«ti, o vertę, netgi neidentifikuodamas daikto, nustatė iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktos nuotraukos darytos parduotuvėje, kai jis pirko kitÄ kėdę. Jeigu ieÅ¡kovas pirko vienÄ kėdę, tai akivaizdu, kad tuo pačiu metu, jis bÅ«tų nupirkęs ir antrÄ kėdę. Tačiau iÅ¡ pateiktos ieÅ¡kovo sÄ skaitos matyti, kad ieÅ¡kovas pirko tik vienÄ kėdę. Nesant įrodymų, kad ieÅ¡kovas buvo Å¡ių daiktų savininku, teismas negalėjo remiantis tik prielaida už Å¡iuos daiktus ieÅ¡kovui priteisti žalos atlyginimÄ . 6.3.

VisiÅ¡kai nebuvo atsižvelgta į tai, kad gyv. namas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė ir jo sutuoktinei N. B., kuri kartu su savo sÅ«numi ne kartÄ buvo atvykę pasiimti savo daiktų, paskutinį kartÄ jie kartu lankėsi gyv. name 2018-12-22 ir dalį daiktų pasiėmė, jam nebÅ«nant ir nematant, ko pasėkoje atsakovas kreipėsi į policijÄ . 6.4. Byloje nustatyta, kad pas atsakovÄ namuose natÅ«roje yra Å¡ie daiktai:

1. Dalis biuro komplekto, kurio vertė - 199,00 Eur;

2. interneto stiprintuvas (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 119,00 Eur;

3. biuro kėdė - 99,00 Eur vertės. Bendra natÅ«roje esančių daiktų vertė - 417,00 Eur. Kadangi CK 6.237 str. 3 d. įsakmiai numato, kad nuostoliai gali bÅ«ti priteisti tik tuo atveju, jeigu tie daiktai bÅ«tų žuvę ar sugadinti, tai teismas, esant natÅ«roje daiktams, negalėjo už Å¡iuos daiktus iÅ¡ atsakovo priteisti nuostolius sumoje - 417,00 Eur; 2019 04 25 Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros (RadviliÅ¡kis) priimtame nutarime konstatuota, kad atlikus ikiteisminį tyrimÄ nenustatyta, kad L.

B. bÅ«tų tyčia sugadinęs ar pagrobęs N. B. ir V. B. priklausantį turtÄ . (T2 b.l. 40). 6.5. Teismas negalėjo priteisti nuostolių atlyginimÄ už daiktus, kuriuos pagal į bylÄ pateiktus įrodymus buvo įsigijęs kitas asmuo – IÄ® „Baltijos ratai“. Bendra Å¡ių daiktų vertė - 629,00 Eur. IeÅ¡kovas likviduojamos įmonės likvidavimo akto, iÅ¡ kurio matytųsi, kad jam ĮĮ „Baltijos ratai“ bÅ«tų perdavusi pagal įsigijimo dokumentus pirktus daiktus, nepateikė.

Visiškai nepagrįstas teismo motyvas, kad individualios įmonės turtas yra neatskirtas nuo įmonės savininko turto. Individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (LR IĮ įstatymo 2 str.). Turtas individualiai įmonei priklauso nuosavybės teise (LR IĮ įstatymo 8 str. l d. ), o tai reiškia, kad individualios įmonės turtas yra atskirtas nuo įmonės savininko. Nuo kitų juridinių asmenų individuali įmonė skiriasi tik tuo, kad ji yra neribotos atsakomybės asmuo, kuri pirmiausia atsako savo turtu, o jeigu įmonės turto nepakanka tada individualios įmonės savininko turtu.

Individuali įmonė kaip ir bet kuri kita turtÄ Ä¯gyjÄ ir disponuoja savo vardu. 6.6. IÅ¡ Juridinių asmenų registro iÅ¡plėstinio iÅ¡raÅ¡o su istorija (T2 b.l. 136) matyti, kad IÄ® „Baltijos ratai“ 2015-10-01 ir jos buveinė buvo registruota adresu: (duomenys neskelbtini) iki 2016-01-20. Laikotarpyje nuo 2016-01-20 iki 2017-01-05 IÄ® „Baltijos ratai“ buvo registruota adresu: (duomenys neskelbtini). Visus daiktus, kurie yra ieÅ¡kovo iÅ¡vardinti ieÅ¡kinyje už kuriuos ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti nuostolius, pagal į bylÄ pateiktus įsigijimo dokumentus, ir ieÅ¡kovo nurodytas aplinkybes yra įsigyti iki 2016 metų sausio - kovo mėn. ir tik 9 p. nurodytas daiktas: (duomenys neskelbtini) ratlankis su (duomenys neskelbtini) padanga (iÅ¡matavimai 225/45 R17 94 V) yra pirkti 2017 01 20.

Visi daiktai pirkti (duomenys neskelbtini). O tai reiÅ¡kia, jeigu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodytus daiktus ir turėjo, tai jie pirmiausia buvo laikomi adresu: (duomenys neskelbtini), ten kur ĮĮ „Baltijos ratai“ buvo įsirengusi savo biurÄ ir vykdė Å«kinę veiklÄ . Duomenų, kokius daiktus ieÅ¡kovas iÅ¡ savo buvusio biuro pervežė į atsakovui ir ieÅ¡kovo mamai priklausantį namÄ , nėra. Kaip nėra ir įrodymų, kad ieÅ¡kovas daiktus bÅ«tų parsivežęs į LietuvÄ . 6.7. Jeigu ieÅ¡kovas turėjo interneto marÅ¡rutizatorių (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 81,00 Eur, kuris įsigytas iÅ¡ (duomenys neskelbtini), tai jį ieÅ¡kovas naudojo biure, adresu: (duomenys neskelbtini).

Nes gyv. name, kuriame gyvena atsakovas interneto marÅ¡rutizatorius yra įsigytas iÅ¡ interneto tiekėjo (duomenys neskelbtini), ir kurį atsakovas pristatė į teismo posėdį apžiÅ«rai. Duomenų, kad ieÅ¡kovas laikotarpyje nuo 2017 01 05 iki 2018 m. pabaigos gyv. name bÅ«tų naudotas interneto tiekėjo (duomenys neskelbtini) internetas, nėra. Atsakovas niekada nepripažino, kad jis bÅ«tų matęs ar turėjęs interneto marÅ¡rutizatorių (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 81,00 Eur. Tai teismas visiÅ¡kai nepagrįstai už šį daiktÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė - 81,00 Eur.

Biuro reikmenys (11 p.), kurių vertė - 53,73 Eur, teismas negalėjo už juos priteisti nuostolius iÅ¡ atsakovo, nes jie, kaip nurodė pats ieÅ¡kovas 2021 05 10 teismo posėdžio metu, garso įraÅ¡as 39.57 min. - 41.00 min., buvo naudoti įmonėje ir jie buvo įtraukti į įmonės apskaitÄ . Kadangi biuro reikmenys (segtuvai, popierius, sÄ varžėlės ir kt.) buvo įsigyti 2016 m. ir jie buvo sunaudoti įmonės naudai. Ä®monei pakeitus buveinės adresÄ , kaip nurodo ieÅ¡kovas, įmonė daugiau jokios veiklos nevykdė (2021 05 10 teismo posėdžio garso įraÅ¡as). 6.8.

Nuotraukos, kurios yra pateiktos ieÅ¡kovo kaip įrodymai, kad tam tikri daiktai buvo, negalėjo bÅ«ti tinkamu įrodymu, nes juose nėra užfiksuota, kada ir kurioje vietoje Å¡ios nuotraukos yra darytos. Tai, kad per langÄ matyti tvora, kaip nurodo teismas, tai negalima teigti, kad ji yra daryta atsakovo gyv. name. Ratlankiai, kaip matyti iÅ¡ nuotraukų, yra ne gyv. name, bet kitoje patalpoje, kurioje yra padangų montavimo įrenginys, o tai reiÅ¡kia, kad jie buvo sudėti visai kitoje vietoje ir atsakovas jų turėti ir užvaldyti negalėjo.

Kadangi ieÅ¡kovas buvo įsirengęs biuro ofisus ir kitais adresais, tai ieÅ¡kovo nuotraukos yra darytos bÅ«tent jose. IeÅ¡kovas nurodo, kad ratlankiai buvo sudėti metalinėse lentynose, tačiau duomenų, kad metalinės lentynos bÅ«tų buvusios pas atsakovÄ nėra. IeÅ¡kovas netgi atsisakė už metalines lentynas priteisti nuostolius, nes tokių lentynų nebuvo. 6.9. Nesant duomenų (įrodymų) apie ieÅ¡kovo įgytÄ turtÄ , ir negalint turto identifikuoti (nežinant nei daikto markės, galingumo ir pan.), teismas negalėjo priteisti ir nuostolius už prarastÄ turtÄ (daiktÄ ), nes nėra žinoma tikroji turto vertė buvusi turto įgijimo metu (jeigu ieÅ¡kovas iÅ¡ tikro tokį turtÄ butų įsigijęs).

Galiojanti teisės norma nesuteikia teisę ieÅ¡kovui ir teismui nustatyti daikto vertę, nežinant, kokį konkrečiai daiktÄ ieÅ¡kovas buvo įsigijęs ir už kokiÄ sumÄ . Be to, dalis nuostolių priteista naujų daiktų įsigijimo verte, be jokio nusidėvėjimo, nors ieÅ¡kovas Å¡iuos daiktus buvo įsigijęs dar 2016 metų pradžioje, ir jie buvo naudojami įmonės poreikiams tenkinti, ir ne vienÄ kartÄ perkeliami iÅ¡ vienos vietos į kitÄ . 6.10. Teismas vadovavosi ieÅ¡kovo pateiktais į bylÄ dokumentais, kurie yra gauti iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«muose iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-38-632/2019, kurioje bylos dalyviais buvo ieÅ¡kovas L.

B. ir atsakovė N. B., atstovaujama adv. D. V., o V. B. liudytoju. Teismas Å¡iais dokumentais, kaip įrodymais negalėjo vadovautis, nes jie gauti ir pateikti į bylÄ nesilaikant CPK reikalavimų. 6.11. Teismas neteisingai paskirstė Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovas pradiniu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti - 3814,43 Eur, o patikslintu ieÅ¡kiniu - 3034,43 Eur, t. y., 780,00 Eur mažiau, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo patenkinto ieÅ¡kinio dalis sudaro - 80 proc., o atsakovo naudai - 20 proc.

Tai tokiu atveju ieÅ¡kovui teismas galėjo priteisti iÅ¡ 2265,23 Eur ieÅ¡kovo patirtų iÅ¡laidų tik - 1892,18 Eur, o atsakovui iÅ¡ 6325,00 Eur patirtų iÅ¡laidų, turėjo bÅ«ti priteista - 1265,00 Eur iÅ¡ ieÅ¡kovo. Kadangi teismas už vertimus patyrė- 302,50 Eur, tai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina suma sudaro - 60,50 Eur, o iÅ¡ atsakovo - 242,00 Eur. 6.12. Nei ieÅ¡kinys, pagal kurį apeliantas buvo teisme apklaustas ir davė parodymus, nei priimtas teismo sprendimas jam yra teikti be vertimo į jam suprantamÄ kalbÄ .

7. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V. B. praÅ¡o atmesti atsakovo apeliacinį skundÄ ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 7.1. Sutiktina, kad daliai daiktų įsigijimo dokumentų ieÅ¡kovas negalėjo pateikti, tačiau jų priklausomybę jam byloje įrodė kitomis įrodinėjimo priemonėmis, kadangi daiktų nuosavybę apibÅ«dina ir pagrindžia ne vien sÄ skaitos faktÅ«ros.

Vertintina, kad ginÄÄ sprendžiant dar apeliantui santuokos nutraukimo su ieÅ¡kovo mama byloje, kur buvo pripažinta ieÅ¡kovo daiktų egzistencija, tiek atliktas ikiteisminis tyrimas, kuriuo taip pat nustatyta dalies daiktų realus buvimas. Teismui ginčo atveju duomenys buvo pateikti ir tinkamai įvertinti. 7.2. Apeliantas deklaruoja, kad daiktus ieÅ¡kovas buvo pasiėmęs anksčiau, tai tvirtino ir teisminio proceso metu, tačiau jokių įrodymų savo teiginiams patvirtinti nepateikė. 7.3. Apeliantas kvestionuoja, kad dalis sÄ skaitų - biuro reikmenys, spausdintuvas, du monitoriai ir spausdintuvo papildymas 629 Eur vertės, priklausė individualiai įmonei, todėl negalėjo bÅ«ti priteisiama ieÅ¡kovui.

Priešingai apelianto pozicijai, teismas tinkamai įvertino, kad individualios įmonės turtas yra neatskirtas nuo savininko turto, nes tai neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Apelianto teigimu, ieškovo turtas buvo atskirtas nuo įmonės turto, tik pati įmonė, sprendžiant jos atsakomybės klausimus, galėtų lemti jos savininko atsakomybę su jo asmeniniu turtu. Šie aspektai neturi juridinės reikšmės, kadangi apeliantas nepaneigia fakto, jog likvidavus įmonę, net jei ir būtų buvęs ginčo turtas buvęs jos balanse, vis tiek būtų laikomas perėjęs ieškovo, o ne apelianto žiniai.

Nors ieÅ¡kovas motyvuotai pagrindė aplinkybes, kaip buvo Å¡is turtas įgytas ir kodėl tai buvo jo asmeninė nuosavybė. 7.4. Apeliantas nėra nuoseklus, kadangi vienu atveju pripažinęs fizinį daiktų buvimÄ ginčijo tik jų priklausomybę ieÅ¡kovui, kitu atveju jau teigia iÅ¡vis daiktų nematęs, dar kitu atveju teigia, kad ginčo daiktus pirko ieÅ¡kovas apelianto naudai už apelianto duotas lėšas. Tokios viena kitai prieÅ¡taraujančios ir nenuoseklios pozicijos patvirtina ir rodo paties apelianto nesÄ Å¾iningÄ veikimÄ ir tolesnį siekį nepagrįstai praturtėti ieÅ¡kovo sÄ skaita. 7.5.

Apeliantas kvestionuoja ir nuotraukas kaip įrodymo Å¡altinį. Dalis jų buvo pateiktos iÅ¡ paties apelianto iniciatyva iniciuoto faktinių aplinkybių nustatymo protokolo, kuris buvo jo skyrybų bylos dalimi, be to fizinį daiktų buvimÄ apeliantas taip pat buvo pripažinęs, todėl keista apelianto pozicija kvestionuojant klausimÄ , kada ir kurioje vietoje nuotraukos buvo darytos, jeigu dėl Å¡io įrodymo patikimumo ir tinkamumo pirmosios instancijos teisme taip pat ginčo nebuvo keliama. 7.6. Civilinės bylos 2-38-632/2019 duomenys jungti ir analizuoti ikiteisminio tyrimo metu, todėl jų prigimtis ir Å¡altinis nėra vienintelis, kurį akcentuoja apeliantas. 7.7.

IeÅ¡kovas keitė savo reikalavimo apimtį ne todėl, kad pareiÅ¡kė nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, o todėl, kad iÅ¡ties dėl objektyvių priežasčių jau negalėjo byloje pateikti jokių įrodymų dėl dalies daiktų, kurie jam priklausė, priklausomybės ir buvimo apelianto žinioje. Sprendžiant klausimÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, ieÅ¡kovas pažymi, kad jis proceso metu neatsisakė savo ieÅ¡kinio, o tik sumažino galutinį reikalavimÄ bei sutikslino ieÅ¡kinio pozicijas, dar bylos neiÅ¡nagrinėjus iÅ¡ esmės ir teismas galutinį procesinį sprendimÄ priėmė bÅ«tent atsižvelgiant į patikslintÄ ieÅ¡kinį, kurio turinys buvo iÅ¡verstas į apeliantui suprantamÄ kalbÄ .

Kadangi procesinis rezultatas - viso ieÅ¡kinio patenkinimas, akivaizdu kad ir bylinėjimosi iÅ¡laidos paskirstytos tinkamai, įvertinus sÄ naudas ir papildomų duomenų surinkimui, pozicijos pateikimui, Å¡alių atsikirtimui. 7.8. Apelianto teisė į gynybÄ nebuvo pažeista, kadangi jei jis laikytų, kad nesuprato proceso ar proceso dokumentų, tokiÄ pozicijÄ bÅ«tų pareiÅ¡kęs iÅ¡kart. Apeliantas atsikerta į visus ieÅ¡kinio argumentus, apeliacijÄ pateikė visais teismo sprendimo aspektais, apeliacijÄ pateikė tik lietuvių kalba, be vertimo į vokiečių kalbÄ ir nepraÅ¡o proceso vesti kita kalba, be to žodinio bylos nagrinėjimo metu, jam buvo užtikrinta vertėjo pagalba.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Byloje kilo ginčas dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo, kompensacijos už prarastus daiktus priteisimo pagrįstumo ir jos dydžio, įrodymų vertinimo.

10. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Faktinės byloje nustatytos aplinkybės 11. Byloje tarp Å¡alių kyla ginčas dėl ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų nuosavybės bei jų vertės pinigais priteisimo ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovas V. B. į bylÄ pateikė Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutartį atsakovo skyrybų byloje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurioje teismas įpareigojo L. B. leisti N. B. pasiimti sÅ«naus V. B. biuro daiktus, esančius ieÅ¡kovo ir atsakovės namuose: baldus – biuro komplektÄ , stalÄ , stalčių konteinerį su ratukais, spintÄ su durimis ir lentynas, ratlankius pavyzdinius – 10 vnt., du monitorius, (duomenys neskelbtini) spausdintuvÄ , biuro kėdę rudos odos ir juodÄ odinę kėdę, stacionarų kompiuterį, kompresorių, veržliarakčių komplektÄ , stacionarų diskinį pjÅ«klÄ , kampinį Å¡lifuoklį (duomenys neskelbtini).

Å iaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«mų 2018 m. balandžio 11 d. nutartis palikta nepakeista. IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė dokumentus ir nuotraukas apie įvairių daiktų, nurodytų ieÅ¡kinyje, įsigijimÄ (t. 1, b. l. 21-34, 36-37, 40-61), pretenzijÄ atsakovui (t. 1, b. l. 35). Pateikė Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nutartį, kuria atmestas V. B. praÅ¡ymas įtraukti jį į civilinį procesÄ trečiuoju asmeniu.

PraÅ¡yme V. B. nurodė, kad Å¡alių ginčo name yra jo asmeniniai daiktai (baldai, biuro įranga, automobilių dalys, kiti įrankiai), kurių vertė – 3640,80 Eur. IeÅ¡kovas pateikė VÄ® Regitra duomenis (t. 1, b. l. 62-63), kitus duomenis apie atsakovo pareiÅ¡kimÄ policijai (t. 1, b. l. 68-71), Å iaulių apylinkės teismo 2019 m. vasario 19 d. teismo posėdžio informacinę pažymÄ (t. 1, b. l. 72-87), nekilnojamojo turto vertės duomenis (t. 1, b. l. 88-89), 2017-11-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ (t. 1, b. l. 90-117), ieÅ¡kovo motinos prieÅ¡ieÅ¡kinį atsakovo skyrybų byloje (t. 1, b. l. 120-131), 2018 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdžio informacinę pažymÄ (t. 1, b. l. 134-135), papildomus duomenis apie ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų įsigijimÄ bei jų galimÄ vertę (t. 1, b. l. 163-172), 2019-11-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolÄ (t. 1, b. l. 173-200; t. 2, b. l. 1-16), papildomus duomenis apie ieÅ¡kinyje nurodytų daiktų įsigijimÄ bei jų galimÄ vertę (t. 2, b. l. 25-31, 89-91), duomenis apie turto neįtraukimÄ Ä¯ įmonės apskaitÄ (t. 2, b. l. 92).

12. Atsakovas L. B. į bylÄ pateikė duomenis apie ieÅ¡kovui atliktus piniginius pavedimus (t. 1, b. l. 143-155), kratos protokolÄ (t. 1, b. l. 156-159), atsakovo pretenzijÄ ieÅ¡kovui (t. 2, b. l. 34), 2019-04-25 nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 2, b. l. 37-42), 2019 m. gegužės 7 d. teismo sprendimÄ atsakovo skyrybų byloje (t. 2, b. l. 43-60), 2019 m. birželio 7 d. nutarimÄ nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 2, b. l. 111-118), JAR iÅ¡raÅ¡Ä (t. 2, b. l. 136-139), 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ (t. 2, b. l. 140-141).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo nagrinėjamoje byloje 13. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 - 6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sÄ skaita be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Kartu tai reiÅ¡kia teisę iÅ¡reikalauti iÅ¡ kito asmens tai, kÄ Å¡is nepagrįstai sutaupė, ar kitokiÄ naudÄ , gautÄ kreditoriaus sÄ skaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2014; 2014 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2014 ir kt.).

CK 6.242 straipsnis reglamentuoja nepagrįsto praturtėjimo institutÄ . Å io straipsnio pirmojoje dalyje nustatyta, kad be teisinio pagrindo nesÄ Å¾iningai praturtėjęs kito asmens sÄ skaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas gali bÅ«ti taikomas tik nustačius visas tam bÅ«tinas sÄ lygas:

1) turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų;

2) turi bÅ«ti nustatytas atsakovo praturtėjimÄ atitinkantis ieÅ¡kovo turto sumažėjimas (atsakovas turi bÅ«ti praturtėjęs ieÅ¡kovo sÄ skaita);

3) turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo;

4) atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.);

5) nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį;

6) šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos;

7) ieškovas negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas.

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiÅ¡kia, kad Å¡is institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos bÅ«dais arba jos apginamos nevisiÅ¡kai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtÄ pagal įstatymÄ ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019).

14. Bylose dėl be pagrindo įgyto turto priteisimo aplinkybę, kad asmuo turtÄ Ä¯gyja be teisinio pagrindo, turi įrodyti ieÅ¡kovas. Jam pakanka įrodyti nepagrįsto turto įgijimo aplinkybes, o atsakovas prieÅ¡ingai, teigdamas, kad turtas įgytas pagrįstai, turi pateikti įrodymus, esančius tokio turto įgijimo pagrindu (CPK 178 straipsnis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2009; 2018 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018 28 punktÄ ).

15. Atsakovas nurodo, kad ieškovas turėjo įrodyti visų ieškinyje nurodytų daiktų priklausomybę jam nuosavybės teise, tačiau to byloje neįrodė. Su tokiu atsakovo argumentu teisėjų kolegija nesutinka.

16. Byloje ieškovas V. B. pateikė šių daiktų įsigijimo dokumentus:

1) Biuro baldų komplektas, 199,00 Eur, pirkta 2016-01-23 (t. 1, b. l. 49-50, 56-57);

2) Biuro kėdė (juoda-ruda) 99,00 Eur, pirkta 2016-04-11 (t. 1, b. l. 46, 61);

4) Spausdintuvas, 2 monitoriai ir spausdintuvo papildymas, 576,99 Eur, pirkta 2016-03-19 (IĮ „Baltijos ratai“ vardu) (t. 1, b. l. 24, 54-55, t. 2, b. l. 90-91); 5) (duomenys neskelbtini) interneto maršrutizatorius, 81,00 Eur, pirkta 2016-01-13 (t. 1, b. l. 37); 6) (duomenys neskelbtini) ratlankiai, 4 vienetai (duomenys neklebtini), 200,00 Eur, pirkta 2016-01-13 (t. 2, b. l. 25, 29); 7) (duomenys neskelbtini) ratlankiai, 2 vienetai (duomenys neklebtini), 2 vienetai (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur, pirkta 2016-02-19 (t. 2, b. l. 25, 27);

8) Reklaminiai ratlankiai, 7 vienetai 116,62 Eur, pirkta 2016-03-16 (t. 1, b. l. 25, 58);

9) Ratlankis (duomenys neskelbtini), įgytas 2017-01-20, kaina be PVM 11,00 Eur, su (duomenys neskelbtini) padanga (išmatavimai 225/45 R17 94V), kaina 58,19 Eur (t. 1, b. l. 21, 22, 59, 60); 10) (duomenys neskelbtini) ratai, 4 vienetai, su žieminėmis (duomenys neskelbtini) (išmatavimai 225/45 R17) padangomis, 700,00 Eur. Pirkta 2016-03-21 (t. 1, b. l. 163, t. 2, b. l. 28);

11) Biuro reikmenys, 53,73 Eur (IĮ „Baltijos ratai“ vardu) (t. 1, b. l. 36); 17) (duomenys neskelbtini) bevielio interneto stiprintuvas, kaina 119,90 Eur (t. 1, b. l. 40-41, 53).

17. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nurodoma aplinkybe, kad ieÅ¡kovas nepateikė į bylÄ Å¡ių konkrečių daiktų įsigijimo dokumentų:

1. kampinio šlifuoklio (duomenys neskelbtini), kurio nurodyta vertė – 40,00 Eur;

2. stacionaraus diskinio pjūklo (duomenys neskelbtini), kurio nurodyta vertė – 150,00 Eur;

3. kompresoriaus (duomenys neskelbtini), kurio ieškovo nurodyta vertė – 100,00 Eur;

4. veržliarakčių komplekto (duomenys neskelbtini), kurio nurodyta vertė – 30,00 Eur;

5. spausdintos drobės paveikslų 2 vnt., kurių ieškovo nurodyta vertė – 80,0 Eur;

6. Biuro kėdės (juodos spalvos), kurios nurodyta vertė – 119,00 Eur. Sutiktina su atsakovu, jog bendra daiktų vertė, kuriems ieškovas nepateikė įsigijimo dokumentų yra 519,00 Eur, tačiau teisėjų kolegija atmeta atsakovo argumentus, kad byloje nėra įrodyta ir nustatyta, jog šiuos konkrečius daiktus atsakovas būtų neteisėtai iš ieškovo užvaldęs ar juos praradęs.

18. Pažymėtina, kad CPK 12 straipsnyje nustatyta, jog civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Jis lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra konstatavęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v.

UAB „Panevėžio miesto projektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje daugiabučių namų savininkų bendrija ,,Eglutė“ v. E.R., bylos Nr. 3K-3-206/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.K. v. R.S.ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

19. Ä®rodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktÄ esant nustatytu, jei, įvertinus į bylÄ pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrÄ faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus, o įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiÅ¡kiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus oficialiuosius raÅ¡ytinius įrodymus (lot. prima facie).

20. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovo name buvo bent vienas paveikslas (atsakovas 2019-02-19 skyrybų byloje teismo posėdžio metu nurodė, kad paveikslas su maÅ¡ina yra V. B. ir jis yra pas atsakovÄ (t. 1, b. l. 74); toks paveikslas matosi iÅ¡ 2017-11-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, nuotraukos Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 116). IeÅ¡kovas pateikė nuotraukÄ , kurioje matyti dar vienas, tačiau kitoks, tokio paties tipo (automobilio dalis) paveikslas, kabantis kambaryje, kuriame, pasak ieÅ¡kovo, buvo įrengtas jo įmonės ofisas (t. 1, b. l. 167), Å¡is paveikslas matyti ir 2017-11-23 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, nuotraukoje Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 116), padėtas lentynoje.

Tai, kad Å¡is paveikslas susijęs su byla, teismas sprendė iÅ¡ per langÄ matomos tvoros, kuri yra tokio paties tipo, kaip ir užfiksuota nuotraukose 2019-11-19 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole dėl ginčo namo (t. 1, b. l. 179, 180, 181, 192, 196). Teismas pažymėjo, kad iÅ¡ nuotraukų matyti, jog paveikslai nėra paprasti popieriniai plakatai, todėl vertintino, kad ieÅ¡kovo nurodyta 80,00 Eur jų įsigijimo kaina yra reali (2x40 Eur). Atsakovui patvirtinus, kad bent vienas iÅ¡ Å¡ių paveikslų priklauso ieÅ¡kovui, vertino, kad abu paveikslai buvo įgyti ieÅ¡kovo, kadangi jie yra vienodo stiliaus, pagrįstai įvertino, kad paveikslai atsakovo skyrybų byloje į dalintinÄ turtÄ nebuvo įtraukti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas, nors ir nesutikdamas su tokiais teismo įrodymais ir paveikslų nuosavybės fakto pripažinimu ieÅ¡kovui, tačiau jokių įrodymų, galinčių paneigti iÅ¡samiai pirmosios instancijos teismo aptartus įrodymus, į bylÄ nepateikė. Kadangi teismai įrodymus vertina vadovaudamiesi įrodymų pakankamumo taisykle, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas įrodė, kad jam nuosavybės teise priklauso du paveikslai.

Teismas paaiÅ¡kino, kodėl ieÅ¡kovo nurodytÄ paveikslų vertę laiko pagrįsta, tuo tarpu atsakovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų, dėl galimos paveikslų vertės. Ä®rodyti savo teiginius yra bylos Å¡alių pareiga. Atsakovui nenuginčijus pirmosios instancijos teismo nustatytos paveikslų vertės, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su detaliai apraÅ¡ytais pirmosios instancijos teismo argumentais. Kaip teisingai pažymi ieÅ¡kovas, dalis nuotraukų buvo iÅ¡ atsakovo pateikto faktinių aplinkybių nustatymo protokolo, kuris buvo jo skyrybų bylos dalimi, o apie fizinį daiktų buvimÄ atsakovas taip pat buvo pripažinęs.

21. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas skyrybų byloje 2019 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu, klausinėjamas apie daiktus, kokie yra nurodyti ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje, apie biuro baldus, nurodė, kad savo žinioje turi juodÄ ir rudÄ kėdes (t. 1, b. l. 74), taip pat, kad jos priklauso atsakovui, kaip ir biuro baldai. IeÅ¡kovas pateikė vienos kėdės įsigijimo dokumentus, pateikė nuotraukÄ kitos kėdės, kuriÄ pirko biurui (t. 1, b. l. 74), su ant jos matoma užkabinta pardavimo kaina 119,00 Eur (t. 1, b. l. 48). Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovui 2019 m. vasario 19 d. teismo posėdyje pripažinus, kad yra dvi kėdės, teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovas buvo įgijęs biuro kėdę už 119,00 Eur, kuri buvo atsakovo namuose. Kitokios kėdės vertės atsakovas neįrodinėjo, todėl teismas pagrįstai jos vertę nustatė pagal ieÅ¡kovo pateiktus duomenis.

22. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas įrodė, kad egzistavo daiktai - kompresorius (duomenys neskelbtini), 100 Eur; veržliarakčių komplektas (duomenys neskelbtini), 30 Eur; stacionarus diskinis pjūklas (duomenys neskelbtini), 150 Eur; kampinis šlifuoklis (duomenys neskelbtini) 40 Eur. Iš 2017 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad atsakovo namo garaže buvo padėta - stacionarus diskinis pjūklas (duomenys neskelbtini), kampinis šlifuoklis dėžėje (t. 1, b. l. 115).

Pažymėtina, kad atsakovas skyrybų byloje 2019-02-19 teismo posėdžio metu klausinėjamas apie daiktus, kokie yra nurodyti ir ieškovo ieškinyje, dėl kurių skyrybų byloje buvo reiškiamas (nors nepriimtas) ieškovo reikalavimas bei taikytos laikinosios apsaugos priemonės, nurodė, kad kompresorius, stacionarus pjūklas, veržliarakčių komplektas egzistavo, tik juos pasiėmė ieškovas, o apie kampinį šlifuoklį atsakovas nežinantis (t. 1, b. l. 74-75). Tokie įrodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip pakankami daiktų egzistavimo faktui įrodyti.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, minėti daiktai į santuokoje dalintinÄ turtÄ nebuvo įtraukti, dėl jų ieÅ¡kovas pretenzijas reiÅ¡kė jau iki atsakovo santuokos nutraukimo. Tokie bylos duomenys, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi jokių nuosavybės teisę į daiktus patvirtinančių įrodymų, kad daiktai nebuvo dalijami nutraukiant atsakovo santuokÄ , yra pakankami iÅ¡vadai, kad ieÅ¡kovas nurodytus daiktus buvo įsigijęs savo lėšomis, ir Å¡ie daiktai buvo laikomi atsakovo ir ieÅ¡kovo motinos namuose.

Pirmosios instancijos teismas įvertino, kad Å¡iame nutarties punkte minimų daiktų vertė, nurodyta ieÅ¡kovo, yra pagrįsta, atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovas taip pat pateikė pavyzdžius dėl daiktų verčių (t. 1, b. l. 169-172), todėl darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , ieÅ¡kovo nurodyta daiktų kaina yra reali ir galimai net mažesnė, nei galėtų bÅ«ti. Kitokių daiktų verčių atsakovas leistinais įrodymais byloje neįrodinėjo.

23. Apeliantas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog gyv. namas, adresu (duomenys neskelbtini), priklausė ir jo sutuoktinei N. B., kuri kartu su savo sÅ«numi ne kartÄ buvo atvykę pasiimti savo daiktų, paskutinį kartÄ jie kartu lankėsi gyv. name 2018-12-22 ir dalį daiktų pasiėmė, jam nebÅ«nant ir nematant, ko pasėkoje atsakovas kreipėsi į policijÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad jokių įrodymų apie ginčo daiktų pasiėmimÄ atsakovas teismui nepateikė ir pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai pasisakė dėl Å¡io argumento.

24. Apeliantas nurodo, kad teismas negalėjo priteisti nuostolių atlyginimo už daiktus, kuriuos pagal į bylÄ pateiktus įrodymus buvo įsigijęs kitas asmuo – IÄ® „Baltijos ratai“. Å ie daiktai yra:

1. Biuro reikmenys, - 53,00 Eur vertės;

2. Spausdintuvas, 2 monitoriai ir spausdintuvo papildymas - 576,00 Eur vertės, bendra šių daiktų vertė - 629,00 Eur. Pažymi, kad ieškovas likviduojamos įmonės likvidavimo akto, iš kurio matytųsi, kad IĮ „Baltijos ratai“ būtų perdavusi pagal įsigijimo dokumentus pirktus daiktus, nepateikė.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas įvertino šį apelianto argumentÄ ir teisingai nurodė, jog IÄ® „Baltijos ratai“ buvo ieÅ¡kovo įsteigta įmonė ir buvo ieÅ¡kovo likviduota (t. 2, b. l. 136-139). IeÅ¡kovas pateikė įrodymus, kad biuro įranga, įgyta Å¡ios įmonės vardu, į įmonės apskaitÄ nebuvo įtraukta (t. 2, b. l. 92). Ä® įmonės apskaitÄ buvo įtraukti tik biuro reikmenys 53,73 Eur, o po įmonės likvidavimo, likvidatoriaus sprendimu turtas pereina įmonės savininkui.

CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (individualios įmonės) prievolėms įvykdyti neužtenka įmonės turto, už įmonės prievoles atsako jos savininkas (juridinio asmens dalyvis), ir individualioje įmonėje yra vienas savininkas. Šios nuostatos reiškia, nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau, individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas asmeniniu turtu ir jam tenkančio bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi.

Taigi, individualios įmonės teisinė padėtis lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus. Todėl apelianto argumentai dėl IĮ „Baltijos ratai“ teisinio statuso nėra pagrindu atmesti ieškinį minėtu aspektu ir teisėjų kolegija dėl įmonės ir jos savininko tarpusavio teisinių santykių plačiau nepasisako, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

26. Apeliantas nurodo, jeigu ieÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodytus daiktus ir turėjo, tai jie pirmiausia buvo laikomi adresu: (duomenys neskelbtini), ten kur ĮĮ „Baltijos ratai“ buvo įsirengusi savo biurÄ ir vykdė Å«kinė veiklÄ , o duomenų, kokius daiktus ieÅ¡kovas iÅ¡ savo buvusio biuro pervežė į atsakovui ir ieÅ¡kovo mamai priklausantį namÄ , nėra, taip pat nėra ir įrodymų, kad ieÅ¡kovas daiktus bÅ«tų parsivežęs į LietuvÄ . Teisėjų kolegija pažymi, kad tokių argumentų atsakovas, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, neteikė. Atsižvelgus į tai, kad CPK 312 straipsnis imperatyviai numato, jog apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija dėl atsakovo naujų nurodomų aplinkybių nepasisako.

27. Apeliantas teigia, kad duomenų, jog ieÅ¡kovas laikotarpyje nuo 2017 m. sausio 5 d. iki 2018 m. pabaigos gyvenamajame name bÅ«tų naudojęs interneto tiekėjo (duomenys neskelbtini) internetÄ , nėra. Atsakovas niekada nepripažino, kad jis bÅ«tų matęs ar turėjęs interneto marÅ¡rutizatorių (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 81,00 Eur. Mano, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai už šį daiktÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisė - 81,00 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė Å¡io daikto įsigijimo dokumentus, byloje pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad (duomenys neskelbtini) interneto marÅ¡rutizatorius buvo atsakovo gyvenamajame name, todėl Å¡ie apelianto argumentai laikytini nepagrįstais.

Atsakovas skyrybų byloje 2019 m. vasario 19 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad name yra marÅ¡rutizatorius (t. 1, b. l. 74-75), kad Å¡is daiktas buvo reikalingas ieÅ¡kovui vykdyti veiklÄ . Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog tam tikrų daiktų atsakovas nenaudojo pagal paskirtį, nėra reikÅ¡minga, kadangi svarbus tik pats faktas, kad daiktas buvo pas atsakovÄ ir jo atsakovas neatidavė savininkui, tai yra ieÅ¡kovui. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kiniu reikalaujami biuro reikmenys, 53,73 Eur, bÅ«tų buvę sunaudoti.

IeÅ¡kovas 2021 m. gegužės 10 d. teismo posėdžio metu, nurodė, kad biuro reikmenys buvo įtraukti į įmonės apskaitÄ , tačiau, prieÅ¡ingai nei nurodo atsakovas, ieÅ¡kovas nenurodė, jog biuro reikmenys bÅ«tų sunaudoti įmonės veikloje (2021-05-10 teismo posėdžio garso įraÅ¡as 39.57 min. - 41.00 min.). Ä®vertinus faktÄ , kad visi kiti patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyti daiktai buvo atsakovo gyvenamajame name, tikėtina, kad ir biuro reikmenys buvo ten laikomi su visais kitais individualiai veiklai vykdyti reikalingais daiktais.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog ratlankiai bÅ«tų buvę jo gyvenamajame name. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ratlankiai buvo atsakovo gyvenamajame name. Teismas pagrįstai rėmėsi 2019 m. balandžio 25 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 2, b. l. 37-42), iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į policijÄ dėl įvairių ratlankių dingimo, įskaitant 120 Eur vertės 7 vnt. ratlankių (duomenys neskelbtini), kurie pagal kainÄ atitinka ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytus 7 vnt. reklaminių ratlankių, kurių vertė 116,62 Eur.

Sutiktina su teismo vertinimu, kad tai tie patys ratlankiai, tÄ galima spręsti iÅ¡ jų itin mažos kainos, nes tikri ratlankiai bÅ«na gerokai brangesni. Taip pat įvertino, jog 2016 m. kovo 6 d. kratos protokole nurodyta, jog tokie keturi ratlankiai buvo rasti ginčo name, apie keturis ratlankius ir padangas, baldus, biuro įrangÄ , paveikslÄ iÅ¡ atsakovo žodžių nurodyta ir 2019 m. balandžio 25 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 2, b. l. 40). 2019 m. birželio 7 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ (t. 2, b. l. 111-118) nurodyta, kad liudytojas A.

W. R. parodė, jog ieÅ¡kovo motina jam rodė, kad ginčo name yra įrengtas ieÅ¡kovo, kuris turėjo padangų verslÄ , biuras, kambaryje buvo biuro baldai, kompiuteris. Taigi, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, jog ginčo ratlankiai buvo atsakovo name.

29. Apeliantas nurodo, kad teismas nepagrįstai vadovavosi ieÅ¡kovo pateiktais į bylÄ dokumentais, kurie yra gauti iÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo RadviliÅ¡kio rÅ«muose iÅ¡nagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-38-632/2019, kurioje bylos dalyviais buvo ieÅ¡kovas L. B. ir atsakovė N. B., atstovaujama adv. D. V., o V. B. liudytoju. Mano, kad teismas Å¡iais dokumentais, kaip įrodymais negalėjo vadovautis, nes jie gauti ir pateikti į bylÄ nesilaikant CPK reikalavimų. Teisėjų kolegija šį apelianto argumentÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

Pažymėtina, kad teismas turi teisę naudotis jam prieinamais duomenimis per teismų informacinę Liteko sistemÄ . Atsakovo santuokos nutraukino byla, kuria rėmėsi teismas, yra aktuali nagrinėjamai bylai, kadangi atsakovas joje pasisakė dėl ginčo turto, kuris nebuvo įtrauktas į sutuoktinių dalintinÄ turtÄ . Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas nebuvo pateikęs praÅ¡ymo dėl susipažinimo su civilinės bylos Nr. 2-38-632/2019 medžiaga, nesudaro pagrindo teismui nesiremti minėta byla. Pažymėtina, kad atsakovas buvo minimos bylos Å¡alis, bylos duomenys buvo prijungti ir nagrinėjamoje byloje.

30. Byloje pirmosios instancijos teismas taip pat įvertino kitas aktualias aplinkybes, kad atsakovas ir ieÅ¡kovo motina buvo suteikę teisę ieÅ¡kovui adresu (duomenys neskelbtini), įregistruoti ieÅ¡kovo įmonės buveinę IÄ® „Baltijos ratai“, įsirengti įmonės IÄ® „Baltijos ratai“ biurÄ , reikalaujami daiktai yra susiję su įmonės veikla. Remiantis įrodymų pakankamumo taisykle pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas įrodė savo nuosavybės teisę į ginčo daiktus, taip pat įrodė, kad daiktai buvo pas atsakovÄ .

31. Apeliantas teigia, kad nustačius, jog pas atsakovÄ namuose natÅ«roje yra Å¡ie daiktai - dalis biuro komplekto, kurio vertė - 199,00 Eur,. interneto stiprintuvas (duomenys neskelbtini), kurio vertė - 119,00 Eur, biuro kėdė - 99,00 Eur vertės (Bendra natÅ«roje esančių daiktų vertė - 417,00 Eur) jie turėjo bÅ«ti priteisti ieÅ¡kovui natÅ«ra. Taip pat teigia, kad teismas, priteisdamas iÅ¡ atsakovo buvusių daiktų vertę ieÅ¡kovui, neįvertino jų nusidėvėjimo.

32. CK 6.237 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad įgytas turtas turi bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, o jeigu jis žuvęs ar sužalotas, atlyginama pinigais jo tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu, ir nuostoliai, atsiradę dėl vėlesnio turto vertės pasikeitimo. Turto įgijėjas atsako nukentėjusiam asmeniui už bet kokį turto pabloginimÄ ar trÅ«kumÄ , įskaitant atsitiktinį, po to, kai įgijėjas sužinojo ar turėjo sužinoti apie nepagrįstÄ praturtėjimÄ ar turto įgijimÄ . Iki sužinojimo momento turto įgijėjas atsako tik už tyčiÄ ar didelį neatsargumÄ .

33. Pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , jog ginčo daiktai yra žuvę bei sužaloti, dėl ko turi bÅ«ti atlyginama pinigais jų tikroji vertė, buvusi turto įgijimo metu (CK 6.237 str. 3 d.). TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas darė atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas per teismo posėdį nurodė, kad Å¡iuo metu jo žinioje yra iÅ¡likę tik biuro baldų komplektas, dvi biuro kėdės ir bevielio interneto stiprintuvas; kad ieÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad baldai, kėdės yra nusidėvėję, o interneto stiprintuvui, kurį parodė atsakovas, trÅ«ksta komponentų; kitų daiktų atsakovo žinioje nėra.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo 3034,43 Eur pagal nustatytÄ daiktų įsigijimo vertę. Pažymėtina, kad įmonės veikloje ieÅ¡kovui buvo reikalingi visi daiktai kartu, todėl kelių daiktų grÄ Å¾inimas jam netenka prasmės, tuo labiau, kad daiktai yra nusidėvėję, todėl net priteisus juos natÅ«ra turėtų bÅ«ti kompensuojamas jų nusidėvėjimas ieÅ¡kovui. Atkreiptinas dėmesys, kad apartas įstatyminis reglamentavimas numato, jog daiktų vertė skaičiuojama pagal jų įsigijimo metu buvusiÄ vertę, todėl atsakovo teiginiai, kad teismas turėjo vertę nustatyti įvertinęs daiktų nusidėvėjimÄ , yra nepagrįsta.

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo teisė į gynybÄ nebuvo pažeista, viso proceso metu jis turėjo atstovÄ , iÅ¡ procesinių atsakovo į bylÄ pateiktų dokumentų matyti, kad jis aktyviai atstovavo savo interesus byloje. Pažymėtina, kad ankstesnėse bylos nagrinėjimo stadijose atsakovas nekėlė procesinių dokumentų vertinimo klausimo, apeliaciniame skunde nenurodė, kad koks nors bylos aspektas nebuvo jam žinomas ir nulėmė netinkamÄ bylos sprendimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas apeliacijÄ pateikė tik lietuvių kalba, be vertimo į vokiečių kalbÄ ir nepraÅ¡o proceso vesti kita kalba, kad žodinio bylos nagrinėjimo metu, jam buvo užtikrinta vertėjo pagalba.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo 35. Atsakovas nurodo, kad ieškovas patikslintu ieškiniu atsisakė dalies savo reikalavimų, kurių vertė – 780,00 Eur, ne dėl to, kad atsakovas geruoju patenkino dalį ieškovo pareikšto reikalavimo, bet dėl to, kaip nurodo pats ieškovas, kad jis neturi dokumentų, kad įrodančių nuosavybės teisę į tam tikrus daiktus ir daiktų vertei pagrįsti, o tai laikytina, kad teismas ieškovo ieškinį tenkino tik iš dalies. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovu, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai į šias aplinkybes neatsižvelgė paskirstydamas šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovas patikslintÄ ieÅ¡kinį pateikė tik 2021 m. birželi 4 d., tai yra po bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje. Tokiu atveju laikytina, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys yra patenkintas iÅ¡ dalies, o byla dėl 780,00 Eur ieÅ¡kinio reikalavimų dalies nutraukiama. Bylinėjimosi iÅ¡laidos tarp Å¡alių paskirstomos proporcingai patenkintų reikalavimui daliai, laikant, kad buvo patenkinta 80 procentų ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimų (ieÅ¡kovas pradiniu ieÅ¡kiniu teismo prašė priteisti 3814,43 Eur, o patikslintu ieÅ¡kiniu – 3034,43 Eur, t. y., 780,00 Eur mažiau).

37. IeÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme sudaro 2265,23 Eur (be pirmosios instancijos teismo grÄ Å¾intos 18,00 Eur žyminio mokesčio dalies). Vadinasi ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisiama 1812,18 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovas pirmosios instancijos teisme patyrė 6325,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, todėl jo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 1265 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sudėjus Å¡alių patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas ieÅ¡kovo naudai iÅ¡ atsakovo priteisiama 547,18 Eur (1812,18 – 1265) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Kadangi teismas už vertimus patyrė 302,50 Eur, tai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina suma sudaro - 60,50 Eur, o iÅ¡ atsakovo - 242,00 Eur. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.

38. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus iÅ¡samiai iÅ¡tirti Å¡alių pateiktus paaiÅ¡kinimus, argumentus ir įrodymus be iÅ¡ankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbÅ«s sprendimo priėmimui. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

39. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai vertintini kaip neturintys reikÅ¡mės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties 40. Esant iÅ¡dėstytiems argumentams teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis apeliacinio skundo argumentais yra pagrindas iÅ¡ dalies pakeisti skundžiamÄ teismo sprendimÄ , bylÄ dėl 780,00 Eur ieÅ¡kinio reikalavimų dalies nutraukti ir proporcingai patenkintų reikalavimų daliai Å¡alims paskirstyti tyrėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje 41. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovo apeliacinis skundas tenkintas iÅ¡ dalies, jis apeliacinės instancijos teisme patyrė 68 Eur žyminio mokesčio iÅ¡laidas, kitų duomenų apie turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas nepateikė, todėl jo naudai iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisiama 13,6 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 500 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, todėl jo naudai iÅ¡ atsakovo priteisiama 400 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma. Sudėjus Å¡alių turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, ieÅ¡kovo naudai priteisiama 386,4 Eur (400 – 13,6) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a : Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mų 2021 m. liepos 12 d. sprendimÄ pakeisti iÅ¡ dalies ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip.

IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti ieÅ¡kovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), 3034,43 Eur (tris tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt keturis eurus 43 centus), penkių procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2020-04-14 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 547,18 Eur (penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt septynis eurus 18 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų. GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 18,00 Eur (aÅ¡tuoniolika eurų) permokėto žyminio mokesčio.

Priteisti iÅ¡ atsakovo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), 242,00 Eur (du Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt du eurus) Å iaulių apylinkės teismui vokiečių kalbos vertėjo iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Å iaulių apylinkės teismo nurodytÄ sÄ skaitÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 60,50 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų 50 centų) Å iaulių apylinkės teismui vokiečių kalbos vertėjo iÅ¡laidų. Å i suma turi bÅ«ti sumokėta į Å iaulių apylinkės teismo nurodytÄ sÄ skaitÄ .

BylÄ dėl 780,00 Eur ieÅ¡kinio reikalavimų dalies nutraukti. Priteisti ieÅ¡kovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ atsakovo L. B., gim. (duomenys neskelbtini), 386,40 Eur (tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt Å¡eÅ¡is eurus 40 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Rasa BartaÅ¡ienė Danutė Burbulienė Irena StasiÅ«nienė