10bb87e4-7670-412d-b273-4d8a342b203f · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinės bylos Nr. I-1596-289/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00353-2016-6                          Procesinio sprendimo kategorija:1.15.2.3.2; 3.21. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. gegužės 10 d.Šiauliai Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Vilmai Šarauskienei,dalyvaujant pareiškėjui J. J. (J. J.),dalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui R.

V., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo J. J. skundÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Å iaulių apygardos administraciniame teisme 2016 m. vasario 2 d. buvo gautas pareiÅ¡kėjo J. J. skundas (2 b.l.), kuriuo praÅ¡oma priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Å iaulių apskrities VPK), 300 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad savo skundÄ palaiko. Nurodė, kad Å iaulių AVPK areÅ¡tinės patalpose nustatytų reikalavimų neatitiko dieninis natÅ«ralus apÅ¡vietimas, sanitarinis mazgas neatitvertas, pradarius duris matosi, kÄ Å¾mogus daro sanitariniame mazge. Nėra iÅ¡ sanitarinio mazgo iÅ¡einančios atskiros ventiliacijos, atlikinėjant gamtinius reikalus, kiti kameroje esantys asmenys valgo. Kamera neiÅ¡sivėdina per langus. Kameros kvadratÅ«ra neatitiko nustatytų reikalavimų.

Kameroje buvo laikomi 3–5 asmenys. Ne visos sienos nudažytos, kai kur nuo lubų ir nuo sienų byra tinkas. Kameroje nebuvo nei veidrodžio, nei spintelių susidėti daiktams. Nebuvo suteikta galimybė naudotis veidrodžiu. Kitose areÅ¡tinėse yra spintelės susidėti rÅ«bams, asmeniniams reikmenims, knygoms. Kameroje buvo 1 stalas, 8 lovos, pakabinta lentynėlė indams. SÄ lygos senojoje Å iaulių AVPK areÅ¡tinėje neatitiko ES reikalavimų. PraÅ¡o priteisti 300 eurų (po 30 eurų už parÄ ).

Pripažino, kad raÅ¡tu areÅ¡tinėje dėl rÅ«kymo nesikreipė. Ä® areÅ¡tinę patekęs raÅ¡tu nesiskundė, skundus iÅ¡sakydavo žodžiu.PareiÅ¡kėjas J. J. savo skunde (2 b.l.) nurodė, kad jis nuo 2014 m. sausio 10 d. iki 2014 m. sausio 17 d. buvo laikomas Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinėje. AreÅ¡tinėje jis patyrė diskomfortÄ , nepatogumus, pažeminimÄ . Kameroje nebuvo veidrodžių, sanitarinis mazgas neatitiko standartų, pilnai neatitvertas, atidarius duris ar langelį duryse, matosi, jei atliekami gamtiniai reikalai kameroje, vietoje unitazo įrengta tupykla, prastas dieninis apÅ¡vietimas, dirbtinis apÅ¡vietimas neatitiko keliamų reikalavimų, nebuvo ventiliacijos, kamerose vienam asmeniui teko mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto, kamerose buvo laikomi rÅ«kantys asmenys kartu su nerÅ«kančiais.Atsakovo atstovas R.

V. teismo posėdžio metu nurodė, kad senojoje policijos areštinėje trūkumų buvo, tačiau ji buvo tikrinama, prižiūrima, sutvarkyta, vadovaujantis tuometiniais teisės aktais, kurie yra nurodyti atsiliepime bei teismui pateiktuose dokumentuose. Dėl veidrodžių, tai kas prašydavo, tam išduodavo. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų pateikęs prašymus dėl veidrodžio išdavimo. Areštinė nepateikė duomenų, kad buvo gauti J. J. prašymai dėl veidrodžio. Savo veidrodžio J.

J. neturėjo. Kameroje nėra įmontuoto veidrodžio, nes tai buvo vertinama, kaip daiktai, priemonės, kurios gali bÅ«ti panaudotos policijos pareigÅ«nų užpuolimui ar bandymui pabėgti. Veidrodis bÅ«davo iÅ¡duodamas pagal praÅ¡ymÄ ir naudojamas policijos pareigÅ«nui prižiÅ«rint. Dėl plotų – pagal pateiktÄ pažymÄ matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-01-10 iki 2014-01-14 kameroje Nr. 5 žmonių bÅ«davo ne daugiau kaip 3-4, o kameroje Nr. 9 nuo 2014-01-14 iki 2014-01-17 buvo laikomi 2-4 asmenys.

Vadinasi, jei kameros plotas 5 kv. metrai vienam žmogui pagal nustatytas normas, tai sÄ lygos dėl ploto, tenkančio vienam asmeniui, nebuvo pažeistos. Dėl rÅ«kančių žmonių – budėtojas paklausia asmenų, kai jie apgyvendinami areÅ¡tinės kamerose, apie rÅ«kymÄ ar nerÅ«kymÄ . RaÅ¡tu nebuvo pildytos jokios anketos. Budėtojas žodžiu paklausia, ar asmuo yra rÅ«kantis ar nerÅ«kantis, iÅ¡siaiÅ¡kinama, ar asmuo sutinka bÅ«ti vienoje kameroje su rÅ«kančiais asmenimis. RaÅ¡tu neteikiami jokie patvirtinimai apie rÅ«kymÄ ar nerÅ«kymÄ , nepildomos jokios anketos.

Atkreipė dėmesį į tai, kad problemas pareiÅ¡kėjas dėl laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygų iÅ¡kėlė praėjus 2 metams. AreÅ¡tinė buvo sena, gali bÅ«ti, kad sienų dažai kai kuriose vietose buvo atsilupę, tačiau tai buvo tik kosmetinio remonto problemos. Å iuo metu yra nauja areÅ¡tinė. Nauja areÅ¡tinė adresu Purienų g. 48 Å iauliuose pradėjo veikti nuo Å¡ių metų, sulaikyti asmenys į senÄ jÄ areÅ¡tinę nebepriimami. Atsakovas mano, kad pareiÅ¡kėjo skundas yra nepagrįstas, praÅ¡o jį atmesti.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių apskrities VPK atsiliepime (38–41 b.l.) nurodoma, jog Å iaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas, atstovaudamas Lietuvos valstybei, iÅ¡nagrinėjęs J.

J. skundÄ dėl 300 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo, su juo nesutinka, nes mano, kad skundas nepagrįstas. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas – 6.271 straipsnis).

LR CK 6.271 straipsnyje reglamentuota, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Å iame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ , kuris tiesiogiai daro įtakÄ asmens teisėms, laisvėms ir interesams. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijos ar jų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Taigi Lietuvos valstybės civilinei atsakomybei už žalÄ , atsiradusiÄ dėl valdžios institucijų ar jų pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, atsirasti bÅ«tinos Å¡ios sÄ lygos: neteisėti valdžios institucijų ar jų pareigÅ«nų veiksmai, Å¡iais veiksmais padarytos žalos faktas bei priežastinis ryÅ¡ys tarp Å¡ių neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Žala atlygintina institucijai (jos pareigÅ«nui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (LR CK 6.246 str.).

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas, reikalaudamas atlyginti neturtinę žalÄ , neturi įrodinėti, kad dėl žalos atsiradimo (padarymo) kalti pareigÅ«nai, tačiau jis neatleidžiamas nuo pareigos įrodyti kitas tris bÅ«tinÄ sias Å¡ios valstybės atsakomybės rÅ«Å¡ies sÄ lygas: pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir padarytos žalos faktÄ . PareiÅ¡kėjui neįrodžius bent vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų Å¡ios rÅ«Å¡ies atsakomybės sÄ lygų, nėra ir teisinio bei faktinio pagrindų žalai atlyginti.

Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad areÅ¡tinės kamerose nebuvo užtikrintas 200 liuksų apÅ¡vietimas, kad kamerose buvo skiriama per mažai ploto vienam asmeniui, kad kamerose nebuvo veidrodžių ir tualeto reikmenų spintelės, kad vietoj unitazų kamerose buvo įrengtos tupyklos, kurios buvo neatitvertos, kad sanitariniame mazge nebuvo atskiros patalpų vėdinimo sistemos, kad kamerose jis buvo laikomas kartu su rÅ«kančiais asmenimis. PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl Å¡ių laikymo sÄ lygų buvo pažeista jo teisė į privatumÄ , patyrė nepatogumus ir orumo pažeminimÄ , tai suponavo neturtinės žalos atsiradimÄ .

Su šiais pareiškėjo teiginiais Šiaulių aps. VPK nesutinka. J. J. Areštinėje buvo laikomas dviejose kamerose, pažymėtose 5 ir 9 numeriais, kurių plotai yra 22,01 kv. m ir 22,27 kv. m. Areštinė įrengta vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų patvirtinimo“ bei daliniais šio įsakymo pakeitimais, taip pat Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“. Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių veiklos taisyklių patvirtinimo“, XI skyriuje nurodoma, kad vienam policijos areÅ¡tinėje laikomam asmeniui gyvenamojo ploto dydis negali bÅ«ti mažesnis, kaip 5 m2 (sanitarinio mazgo plotas į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ neįskaičiuojamas).

Vadovaujantis AreÅ¡tinių veiklos taisyklėmis, kamerose esantys baldai įskaičiuojami į bendrÄ gyvenamÄ jį plotÄ . Å iaulių aps. VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės vyresniojo specialisto E. D. 2016 m. vasario 8 d. tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl informacijos apie J. J. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-4459-(1.28) nurodyta, kad sanitarinio mazgo plotas areÅ¡tinėje užima apie 1 m2, kuris atitvertas nuo bendrų patalpų 1,20 m aukščio pertvaros sienele. Taip pat nurodyta, kad kameroje yra keturios dviaukÅ¡tės 190x70 cm dydžio lovos, prie jų padėtos keturios spintelės, viduryje kameros stovi stalas, prie jo taburetė, ant sienos pakabintos lentynėlės (higieninėms priemonėms) ir pakabos rÅ«bams.

Nors kameroje yra aÅ¡tuonios lovos, naudojamos tik keturios apatinės, o virÅ¡utinės naudojamos kaip lentynos daiktams susidėti. AreÅ¡tinės kamerų langai įstiklinti permatomu stiklu, atsidarinėja, lango dydis 93x48 cm. Kameroje esantys kiÅ¡tukiniai lizdai yra 1,40 m nuo lovos ir 1 m atstumu nuo grindų, kameroje esantiems asmenims yra suteikiame teisė naudotis turimais prailginimo laidais (prailgintuvais). Vienam asmeniui, patalpintam į areÅ¡tinės kamerÄ , tenka apie 5 m2. Visos AreÅ¡tinės keturvietės kameros yra įrengtos analogiÅ¡kai.

Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2016 m. vasario 8 d. pažymoje „Dėl J. J.“ nurodyta, kad kamerų Nr. 5 ir Nr. 8, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, plotai yra atitinkamai 22,01 kv. m ir 22,27 kv. m, kad kamerose maksimaliai buvo laikoma po 4 asmenis. Atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes, pareiškėjo J. J. skundo argumentas, kad buvo pažeistos jo teisės dėl per mažo gyvenamojo ploto areštinės kameroje, yra nepagrįstas. Taip pat pažymėjo, kad visose areštinės kamerose, taip pat ir toje, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinis mazgas yra įrengtas laikantis Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d.

įsakymu Nr. 380, bei Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-820, reikalavimų, kurie nustato, kad sanitarinis mazgas turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara. Tai patvirtinta ir Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2016 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie J.

J. skundo pateikimo“ Nr. 40-PR2-4459-(1.28), kuriame nurodyta, kad kameroje yra įrengtas sanitarinis mazgas atitvertas nuo bendrų patalpų 1,20 m aukščio pertvaros sienele. Sanitariniame mazge yra tupyklos tipo unitazas ir metalinis praustuvas. Sanitarinio mazgo įėjimas nebuvo atitvertas durimis, kadangi J. J. buvimo areÅ¡tinėje laikotarpiais tai nenumatė areÅ¡tinių įrengimÄ reglamentuojantys teisės aktai. AreÅ¡tinės kameros vėdinamos per langus bei mechanine patalpų vėdinimo sistema. Tai reglamentuoja Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ V skyrius.

Šiaulių visuomenės sveikatos centro darbuotojai kiekvienais metais tikrina areštinės būklę, tačiau jokių pastabų dėl temperatūros, santykinės drėgmės, oro judrumo, ventiliacinių sistemų trūkumo, natūralios šviesos ar dirbtinio apšvietimo kamerose nepateikė. Tai patvirtina Šiaulių visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų aktai: 2013 m. rugpjūčio 2 d. Nr. EP-296 bei 2014 m. spalio 16 d. Nr. EP-429. Šiaulių aps. VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2016 m. vasario 8 d. tarnybiniame pranešime Nr. 40-PR2-4459-(1.28) nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d.

įsakymo Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ III skyriaus 12 straipsniu, „Policijos areštinėje laikomiems asmenims su savimi kameroje draudžiama turėti“: „peilius, skutimosi priemones <...> ir kitus aštriabriaunius bei smailius daiktus“(12.12. punktas) ir „kitus daiktus ir priemones, kurios gali būti panaudotos policijos pareigūnų užpuolimui ar bandymui pabėgti“ (12.20 punktas), areštinės dušo patalpoje bei kamerose veidrodžių nėra.

Veidrodžiai areÅ¡tinėje laikomiems asmenims nusiskusti bÅ«davo iÅ¡duodami duÅ¡o metu iÅ¡ jų turimų (areÅ¡tinėje saugomų) daiktų. Jei areÅ¡tinėje laikomas asmuo neturėdavo veidrodžio, tai jį duÅ¡o metu iÅ¡duodavo areÅ¡tinės darbuotojai iÅ¡ savo inventoriaus. Asmenis, pristatytus į areÅ¡tinę, priima areÅ¡tinės budėtojas, kuris sprendžia, į kokiÄ kamerÄ patalpinti suimtÄ asmenį. AreÅ¡tinėje laikomų asmenų paskirstymÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ V skyrius (iki 2015-02-10 tai reglamentavo Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012-10-10 įsakymo Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ V skyrius), kuriame numatyta, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys į kameras uždaromi laikantis izoliavimo reikalavimų, rÅ«kantys asmenys – atskirai nuo nerÅ«kančių, jei Å¡ie gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Budėtojas, skirstydamas asmenis į kameras, apklausia juos, ar jie sutinka bÅ«ti talpinami į kameras, kuriose gali bÅ«ti rÅ«kančių asmenų. Gavus praÅ¡ymÄ talpinti į kamerÄ , kurioje nerÅ«koma, tokie asmenys talpinami į nerÅ«kančių asmenų kamerÄ arba į vienvietę kamerÄ , kurių areÅ¡tinėje yra dvi. Per visÄ laikymo areÅ¡tinėje laikotarpį J. J. jokių praÅ¡ymų, skundų dėl laikymo sÄ lygų areÅ¡tinėje, talpinimo į kamerÄ su nerÅ«kančiais asmenimis, taip pat praÅ¡ymų patalpinti į kitÄ kamerÄ , atskirai nuo rÅ«kančių nepateikė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartÄ yra pažymėjęs, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma. Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas.

Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A14-653/2007; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2012 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A146-39/2012 ir kt.).

Nors neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, tačiau bylÄ nagrinėjantis teismas visada turi vadovautis ABTÄ® 57 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta bendrÄ ja įrodymų vertinimo taisykle – vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių visumos iÅ¡tyrimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo principais. Å iaulių aps. VPK, atstovaudamas Lietuvos valstybei, praÅ¡o Å iaulių apygardos administracinio teismo pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo J.

J. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais. Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).             Lietuvos policijos generalinio komisaro 2008 m. gegužės 29 d.

įsakymu Nr. 5-V-300 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2014 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 5-V-739 redakcija) patvirtintų Šiaulių apskrities VPK nuostatų 2 punkte nustatyta, kad Šiaulių apskrities VPK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos policijos veiklos ir kitais įstatymais, nacionaliniais bei tarptautiniais teisės aktais ir šiais nuostatais.Iš Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės 2016-02-08 pažymos „Dėl J.

J.“ (19 b.l.) matyti, kad J. J. buvo kalinamas areÅ¡tinės kameroje Nr. 5, kurios plotas 22,01 kv. m, nuo 2014-01-10 iki 2014-01-14 ir areÅ¡tinės kameroje Nr. 9, kurios plotas 22,27 kv. m, nuo 2014-01-14 iki 2014-01-17. Kamerose buvo atitinkamai nuo 3 iki 4 asmenų ir nuo 2 iki 4 asmenų. Vienam asmeniui teko atitinkamai nuo 5,50 kv. m iki 7,34 kv. m ir nuo 5,57 kv. m iki 11,14 kv. m kameros ploto. Dėl sanitarinio mazgo, higienos sÄ lygų kamerose Teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų 29 punkte numatyta, kad kameroje turi bÅ«ti įrengtas 100x142 cm pločio sanitarinis mazgas su 120-130 cm aukščio atskiriamÄ ja pertvara.

Sanitariniame mazge įrengiamas metalinis praustuvas ir Genujos tipo klozetas. Taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau ir HN 37:2009) 20 punkte numatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120–130 cm aukščio pertvara.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti įrengta Å¡alto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ .Byloje yra pateikti Å iaulių visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai. Tiesiogiai su pareiÅ¡kėju bei jo kalinimo laikotarpiu patikrinimo aktai nesietini, nes pareiÅ¡kėjas patikrinimų metu nebuvo laikomas areÅ¡tinėje. Å iaulių visuomenės sveikatos centro 2013 m. rugpjūčio 2 d. patikrinimo akte Nr. EP-296 (20–22 b.l.) yra nurodyta, jog 2013 m. rugpjūčio 22 d. atlikto patikrinimo metu Å iaulių apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės patalpos neremontuojamos, patalpose nusilupę dažai nuo sienų, lubų ir grindų, susidėvėję vamzdynai ir sanitariniai įrenginiai (pažeidžiamas 6 punktas ir 48 punktas).

Areštinės kamerų vėdinimas vyksta atidarius langus. Kiekvienam asmeniui kameroje yra išskirtas teisės aktus atitinkantis inventoriaus kiekis. Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 16 d. patikrinimo akte Nr. EP-429 (23–25 b.l.) yra nurodyta, jog 2014 m. rugsėjo 18 d. atlikto patikrinimo metu Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro areštinės patalpose ankstesnio patikrinimo metu nustatyti HN 37:2009 6 punkto ir 48 punkto reikalavimų pažeidimai nepašalinti, patalpos nesuremontuotos, nuo sienų, lubų, grindų lupasi dažų danga, trupa, byra tinkas, susidėvėję vamzdynai ir sanitariniai įrenginiai.

AreÅ¡tinės kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, sanitariniai įrenginiai veikia. Gyvenamosios patalpos (kameros) vėdinamos per langus. Kiekvienam asmeniui kameroje skiriamas teisės aktus atitinkantis inventoriaus kiekis.Å iaulių apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės vyresniojo specialisto E. D. 2016-02-08 tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl informacijos apie J. J. skundo pateikimÄ â€œ (17–18 b.l.) nurodoma, kad areÅ¡tinės kamerose yra įrengti sanitariniai mazgai, atitverti 1,20 m aukščio pertvaros sienele.

Sanitariniame mazge yra tupyklos tipo unitazas ir metalinis praustuvas. Sanitarinio mazgo įėjimas neatitvertas durimis, kadangi pareiÅ¡kėjo buvimo areÅ¡tinėje laikotarpiu to nenumatė areÅ¡tinių įrengimÄ reglamentuojantys teisės aktai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ akcentuota, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi turėti galimybę naudotis privatumÄ užtikrinančiais ir higieniÅ¡kais sanitariniais įrenginiais. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje buvo akcentuota, kad reikalavimų, susijusių su sanitariniais įrenginiais, nesilaikymas gali bÅ«ti vienas iÅ¡ veiksnių, nulemiančių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio asmenį laikyti žeminančiomis žmogaus orumÄ sÄ lygomis, pažeidimÄ (2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1840/2013).

Å i administracinių teismų praktikos kryptis, be kita ko, remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, aiÅ¡kinančia Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio turinį. Privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas buvo viena iÅ¡ aplinkybių, nulėmusių Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimo pripažinimÄ Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ byloje (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimo byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02, 81-82 paragrafus).

Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas akcentuoja, jog asmuo turi teisę į privatumÄ ne tik nuo kitų kalinamų asmenų, bet ir nuo pareigÅ«nų. Pavyzdžiui, Glotov byloje konstatuota, kad žema (1,2 m aukščio) sienele atskirtas tualetas neatitinka Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų. Byloje nustatyta, kad nagrinėtu atveju nebuvo sudarytos sÄ lygos privatumui, nes Å¡i vieta visada buvo matoma tiek kartu kalinčių nuteistųjų, tiek pareigÅ«nų (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje Glotov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 41558/05, 29 paragrafas; taip pat žr. 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 15217/07, 97 paragrafÄ ; 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje Grishin prieÅ¡ Ru­sijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30983/02, 94 paragrafÄ , ir 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje Kalashnikov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99, 99 paragrafÄ , ECHR 2002-VI).Atsakovas nei savo atsiliepime, nei atsakovo atstovas teismo posėdžio metu Å¡iuo klausimu nepasisakė.

Darytina iÅ¡vada, kad sanitarinio mazgo erdvė nebuvo visiÅ¡kai atitverta. Ä®vertinus sanitarinio mazgo atitvėrimo konstrukcijas darytina iÅ¡vada, jog nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ .Kaip jau buvo minėta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Taip pat darytina iÅ¡vada, kad Å iaulių apskrities VPK nesilaikė Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų Å¡alims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ (priimta 952-ame Ministrų Komiteto ministrų pavaduotojų posėdyje 2006 m. sausio 11 d.) 19.3 punkto, numatančio, kad „kaliniai turi turėti greitÄ priėjimÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie atitinka higienos ir privatumo reikalavimus“.

             Dėl veidrodžio įrengimo              HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte numatyta, kad policijos areštinės kameroje turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė).              Šiaulių apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos areštinės vyresniojo specialisto E. D. 2016-02-08 tarnybiniame pranešime „Dėl informacijos apie J.

J. skundo pateikimÄ â€œ (17–18 b.l.) nurodoma, kad areÅ¡tinės kamerų patalpose bei duÅ¡e veidrodžių nėra dėl saugumo reikalavimų. Ä®vertinus turimus raÅ¡ytinius įrodymus, konstatuotina, jog Å iaulių apskrities VPK, pažeisdamas Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punktÄ (dėl veidrodžių įrengimo) neveikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti.              Dėl rÅ«kančių asmenų kamerose Lietuvos higienos normos HN 73:2010 14 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas (taip pat ir atsakovas) nepateikė įrodymų, kad ginčui aktualiu metu kreipėsi į Å iaulių apskrities VPK administracijÄ nurodydamas, jog yra nerÅ«kantis ir praÅ¡o užtikrinti jo teisę bÅ«ti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«koma.

Å iaulių apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos tarnybos areÅ¡tinės vyresniojo specialisto E. D. 2016-02-08 tarnybiniame praneÅ¡ime „Dėl informacijos apie J. J. skundo pateikimÄ â€œ (17–18 b.l.) nurodoma, kad areÅ¡tinėje uždarytų asmenų paskirstymÄ reglamentuoja Lietuvos policijos komisaro 2015-02-10 įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ V skyrius (iki 2015-02-10 tai reglamentavo kamerose Lietuvos policijos komisaro 2012-10-10 įsakymo Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo“ V skyrius), kuriame nurodyta, kad areÅ¡tinėje laikomi asmenys į kameras uždaromi laikantis izoliavimo reikalavimų, taip pat ir rÅ«kantys asmenys – atskirai nuo nerÅ«kančių, jei Å¡ie gali priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru.

Budėtojas, skirstydamas asmenis į kameras, apklausia juos, ar jie sutinka bÅ«ti talpinami į kameras, kuriose gali bÅ«ti rÅ«kančių asmenų.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai pareiÅ¡kėjas į administracijÄ su praÅ¡ymu ar skundu dėl to, kad kameroje rÅ«koma, raÅ¡tu nesikreipė, nėra jokio pagrindo spręsti, jog laisvės atėmimo vietos administracija nesiėmė reikiamų veiksmų, kad bÅ«tų užtikrintas draudimas rÅ«kyti gyvenamosiose ar kitose bendro naudojimo patalpose, dėl ko, laikydama pareiÅ¡kėjÄ kartu su Å¡iose patalpose rÅ«kančiais nuteistaisiais, bÅ«tų pažeidusi teisės aktų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1251/2013).Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog iÅ¡ turimų raÅ¡ytinių įrodymų negalima konstatuoti Å iaulių apskrities VPK neteisėtų veiksmų ar neveikimo dėl Lietuvos higienos normos HN 73:2010 14 punkte numatytų reikalavimų.             Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas iÅ¡vadas (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).             Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl sanitarinio mazgo tinkamo neatitvėrimo bei veidrodžių neįrengimo areÅ¡tinės kamerose kaip viena iÅ¡ civilinės atsakomybės bÅ«tinų sÄ lygų.

Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.Teismas neabejoja, kad dėl sanitarinio mazgo tinkamo neatitvėrimo bei veidrodžių neįrengimo areÅ¡tinės kamerose pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei pareiÅ¡kėjui esant Å iaulių apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės patalpose bÅ«tų buvę laikytasi anksčiau nurodyto teisinio reglamentavimo ir higienos normų reikalavimų.Kaip minėta, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo jis siekia apginti savo pažeistÄ teisę į teisės aktais nustatytas laikymo sÄ lygas ilgalaikio sulaikymo patalpose. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das.

Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Å . prieÅ¡ UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais teismas pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais vertina kaip nepagrįstÄ . Atsižvelgdamas į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo J. J. reikalavimas dėl 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities VPK, atmestinas kaip nepagrįstas. Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo J. J. (J. J.) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo J. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sÄ lygas ilgalaikio sulaikymo patalpose buvo pažeista.PareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti 300 Eur neturtinės žalos atlyginimui iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities VPK, atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ .

Teisėjas                                                                              Virginijus Stankevičius