10b6ec40-5db2-4e7d-a9bf-d09df4a38267 · Vilniaus apygardos teismas

? Byla Nr. 1S-101-885/2022 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. balandžio 5 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas ArÅ«nas Bartkus raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo J. D. (toliau – ir nuteistasis) skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties, kuria atmestas J. D. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2022 m. vasario 9 d. nutarimo Nr. 58-26 „Dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam J.

D.“ (toliau – ir Nutarimas). Teismas n u s t a t ė : I. Priimtų sprendimų esmė 1. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu J. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) ir jam paskirta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas – panaikintas J.

D. iÅ¡teisinimas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir jis pripažintas kaltu pagal šį straipsnį bei jam paskirta 40 parų areÅ¡to bausmė; bausmės, paskirtos pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, suÅ¡velnintos ir J. D. buvo paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

2. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu J. D. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose, su 3 677 eurų (100 MGL) dydžio bauda. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas: J. D. nusikalstama veika perkvalifikuota iÅ¡ BK 259 straipsnio 1 dalies į 259 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 20 parų areÅ¡to bausmė ir J. D. buvo paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, jÄ atliekant pataisos namuose.

3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 bei 9 dalimis, J. D. prie griežtesnės Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 12 d. nuosprendžiu, paskirtos subendrintos 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu, kuris pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 2 d. nuosprendžiu, paskirta subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausme, ir nustatyta galutinė subendrinta 16 metų laisvės atėmimo bausmė.

4. Bausmės vykdymo pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2027 m. gegužės 12 d. Lygtinio paleidimo terminas atlikus du trečdalius laisvės atėmimo bausmės – 2022 m. sausio 12 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. sausio 28 d. – 5 metai 3 mėnesiai ir 2 savaitės.

5. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 58-26 nutarė netaikyti nuteistajam J. D. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ . Nutarime nurodyta, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio ir pakartotinio smurtinio elgesio rizikos yra vidutinės, taip pat J. D. elgesyje vis dar iÅ¡lieka kontroliuojančio, manipuliuojančio elgesio elementai. Komisija pabrėžė, jog nors nuteistasis nori dalyvauti reabilitacijos priemonėse siekdamas pagerinti savo padėtį, bet nespręsdamas iÅ¡ esmės problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu, Å¡iuo metu dar stokoja įžvalgos dėl gyvenimo bÅ«do problemų įtakos nusikalstamam elgesiui ir motyvacijos keisti nusikalstamÄ gyvenimo bÅ«dÄ .

6. Nesutikdamas su Komisijos sprendimu, J. D. jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2022 m. kovo 4 d. nutartimi skundÄ atmetė bei paliko galioti Komisijos nutarimÄ . Teismas nurodė, kad įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri Å¡iuo metu negali bÅ«ti laikoma ilgalaike ir esmine, jį charakterizuojančius duomenis, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad lygtinis nuteistojo paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos Å¡iuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.

Tuo pačiu teismas pažymėjo, kad nėra pagrindo neabejotinai iÅ¡vadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals. II. Skundo praÅ¡ymai ir argumentai 7. Skunde nuteistasis J. D. praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį ir užtikrinti lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymÄ . 7.1. Skunde nurodoma, kad teismas visiÅ¡kai nepagrįstai neskyrė dėmesio nuteistojo J. D. reabilitacijos pažangai ir dominuojantiems jo charakterio bruožams.

Nuteistasis teigia, jog nusikaltimo pobÅ«dis ir laipsnis yra vieni iÅ¡ bausmės skyrimo pagrindų ir buvo realizuoti ne tik paskyrus nuteistajam bausmę, tačiau ir Å¡iam atlikus didžiÄ jÄ jos dalį. Skunde nurodoma, kad teismas privalėjo atkreipti dėmesį į tai, kad kaltę dėl padaryto nusikaltimo jis pripažįsta visiÅ¡kai, prisiima už jį atsakomybę ir turi ganėtinai aiÅ¡kiai suformuotus tikslus ir siekius. 7.2. Nuteistasis pažymi, kad teismo tuščiažodžiavimas apie nusikalstamų veikų pobÅ«dį yra tik demagogija, o ne teisinis argumentavimas ir vertinimas.

Nuteistojo nuomone, teismas savo nutartį grindė ne teisiniais, o psichologiniais motyvais apie pakartotinę vidutinę rizikÄ , kas prieÅ¡tarauja teisingumo sampratai. Taip pat skunde pabrėžiama tai, kad teismo motyvai dėl darbinės veiklos visiÅ¡kai neatitinka tikrovės. Skunde akcentuojama, kad abstraktÅ«s teismo teiginiai prieÅ¡tarauja įstatymų leidėjo valiai, kadangi lygtinio paleidimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę asmenims, kurie suprato ir įvertino savo elgesį bei nekelia pavojaus visuomenei, įrodė pasiryžimÄ grįžti į visuomenę, iÅ¡eiti į laisvę neatlikus dalies bausmės. 7.3.

Nuteistasis nurodo, kad iÅ¡ Komisijos ir teismo motyvų dar lieka neaiÅ¡ku, kokius neigiamus bruožus ar savybes turi pakeisti tam, kad pasiektų lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos reikiamus kriterijus. Taip pat pabrėžia, kad 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija numato galimybę taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus. 7.4. Skunde teigiama, kad skundžiama teismo nutartis yra nemotyvuota, kadangi teismas savo nutartyje tik iÅ¡dėstė Komisijos paminėtus faktus, tačiau nepateikė jokios Å¡ių faktų analizės. Tokie teismo veiksmai yra aiÅ¡kus baigiamajam teismo aktui keliamo aiÅ¡kumo reikalavimo pažeidimas bei kuria negatyvų precedentÄ , pažeidžiantį teisinio aiÅ¡kumo reikalavimus. 7.5.

Nuteistasis mano, kad laisvėje taikomos probacijos tarnybos resocializacijos ir adaptacijos programos yra žymiai naudingesnės ir aktualesnės, negu taikomos pataisos namuose. Kaip nurodoma skunde, pritaikius J. D. lygtinį paleidimÄ bus pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas, nes pagerės nuteistojo socialinė aplinka, sustiprės socialinis ryÅ¡ys, iÅ¡silaikys ir stiprės motyvacija bÅ«ti laisvėje, gerės ekonominiai reiÅ¡kiniai. Taip pat nuteistasis pažymi, kad Lietuvos įkalinimo įstaigose situacija yra tragiÅ¡ka ir todėl lygtinio paleidimo politikos liberalizavimas yra neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė. 7.6.

Remdamasis teismų praktika, J. D. teigia, jog anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys, o lygtinio paleidimo klausimas turi būti sprendžiamas objektyviai ir visapusiškai įvertinant BVK 164 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Taip pat akcentuoja, jog teismų praktikoje yra ir atvejų, kai lygtinis paleidimas pritaikytas net ir esant ne vienai galiojančiai nuobaudai, kai tuo tarpu, nuteistasis galiojančių nuobaudų neturi. Skunde nurodyti precedentai, nuteistojo vertinimu, yra galiojantys, todėl jie yra ir privalomi pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnį.

Nuteistasis pabrėžia, kad teismų precedentų kolizija yra neleistina, o jei tokia kolizija įvyko – turi būti taikomas tas precedentas, kuris nuteistam asmeniui yra palankesnis.

8. Atsiliepimų į nuteistojo skundÄ negauta. III. Teismo iÅ¡vados ir argumentai Nuteistojo J. D. skundas atmetamas 9. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba tie, kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali bÅ«ti paleisti atlikus du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos svarstomas nuteistojo praÅ¡ymas lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo iÅ¡vada bei nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės ir jų įgyvendinimo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčiai (BVK 164 straipsnio 2 dalis).

Tačiau vertinant galimybę paleisti nuteistÄ jį lygtinai yra svarbus ir materialiojo BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. IÅ¡ BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiÅ¡kinimo yra matyti, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals.

10. Nuteistasis J. D. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos pagrindÄ , jis yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra bÅ«tinos ir materialiosios sÄ lygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Visais atvejais taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant pirmiau nurodytų pagrindų visumai.

11. Teismas, patikrinęs skundžiamÄ nutartį ir Komisijos nutarimÄ , įvertinęs pateikto skundo motyvus bei susipažinęs su nuteistojo asmens byla, sprendžia, kad Komisija 2022 m. vasario 9 d. nutarimu Nr. 58-26 pagrįstai bei teisėtai atsisakė J. D. taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi, tinkamai iÅ¡analizavęs visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikÅ¡mingas aplinkybes ir J. D. charakterizuojančiÄ medžiagÄ , priėmė teisingÄ sprendimÄ atmesti nuteistojo skundÄ .

12. Akcentuotina, kad pirminio nuteistojo J. D. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, atlikto 2017 m. rugpjūčio 4 d. Marijampolės pataisos namuose, nuteistasis atsisakė pateikti bet kokius duomenis, reikalingus atlikti nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ . 2019 m. gruodžio 30 d. Vilniaus pataisos namuose atlikto nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu, taikant „OASys“ metodikÄ , buvo nustatyta vidutinė nusikalstamo elgesio rizika. 2020 m. birželio 3 d. ir 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo atlikti pakartotiniai nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, kurių metu reikÅ¡mingi rizikos valdymo pokyčiai nebuvo nustatyti, tačiau pastaruoju vertinimu buvo nustatyti rizikos įverčių pokyčiai (sumažėjimas) gyvenimo sÄ lygų srityje.

Tiek 2022 m. sausio 21 d., tiek 2022 m. sausio 24 d. atliktų nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimų metu nustatyta, jog nuteistojo J. D. nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, t. y. iÅ¡liko nepakitusi nuo pat pirminio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo. Kaip matyti iÅ¡ socialinių tyrimo iÅ¡vadų turinio, J. D. nusikalstamo elgesio rizikos didžiÄ jÄ dalį sudaro dinaminiai veiksniai, kurie iÅ¡ esmės priklauso nuo pačio nuteistojo elgesio modelio pataisos įstaigoje, t. y. nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar yra galima, tačiau nuteistasis nededa maksimalių pastangų tai padaryti.

Atkreiptinas dėmesys, kad pagrindas asmenį lygtinai paleisti iÅ¡ laisvės atėmimo įstaigos tais atvejais, kai jo pakartotinio nusikalstama elgesio rizika priskiriama ne žemai grupei, yra bÅ«tent pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ . Atkreipiamas dėmesys ir į tai, jog įvertinus J. D. pakartotinio smurtinio elgesio rizikÄ , taikant HCR-20 metodikÄ , buvo nustatyta, jog jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika Å¡iuo metu taip pat yra vidutinė. Dėl Å¡ių priežasčių pritariama apylinkės teismo vertinimui, jog pastaruoju metu pastebimas tinkamas nuteistojo elgesys bei galiojančių drausminių nuobaudų neturėjimas, dalyvavimas tam tikrose užimtumo programose, turimi socialiniai ryÅ¡iai, gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas lygtinio paleidimo atveju, visų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos reikÅ¡mingų aplinkybių kontekste, negali bÅ«ti laikomos iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, nulemiančiomis sprendimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

13. Å iame kontekste pabrėžiama, kad J. D. atveju nustatyti keturi apsauginiai kriminogeniniai veiksniai, kurie bÅ«dingi didžiajai daliai nuteistųjų (past. – galimybių gyventi pasirinktu adresu ir įsidarbinimo po lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos patvirtinimas, orientacija į santykių su artimaisiais puoselėjimÄ , iÅ¡reikÅ¡tos palankios nuostatos savęs realizavimui socialiai priimtinais bÅ«dais laisvėje), kurie neatsveria trijų statinių ir net aÅ¡tuonių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistojo J. D. nusikalstamÄ elgesį lemiantys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su darbinės patirties stygiumi ir smurtiniu elgesiu, susijusiu su alkoholio vartojimu, nepakankamu savo elgesio vertinimu bei kontroliuojančiu elgesiu, todėl nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo manyti, kad J. D., bÅ«damas laisvėje, ateityje pakartotinai nenusikals.

14. Teismo vertinimu, nuteistojo J. D. elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu formaliai gali rodyti jo siekį keistis teigiama linkme – nuo 2017 m. gruodžio 4 d. jis skatintas 9 kartus, laisvės atėmimo bausmę Å¡iuo metu atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, 2019-2021 m. įgijo batsiuvio, siuvėjo ir suvirintojo elektra rankiniu bÅ«du profesijas, dabar mokosi baldžiaus profesijos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, taip pat aktyviai dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse.

Nors minėtos aplinkybės iÅ¡ esmės gali rodyti teigiamÄ laisvės atėmimo bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jos iÅ¡ esmės susijusios su kiekvieno nuteistojo asmens pareiga tinkamai atlikti nuosprendžiu paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę. Be to, teismo vertinimu, jos nėra pakankamos siekiant konstatuoti, kad J. D. padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri nekeltų abejonių, kad jis nebus ateityje pavojingas visuomenei.

15. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pabrėžti, kad J. D. bausmės atlikimo metu buvo 2 kartus baustas už pataisos įstaigos taisyklių pažeidimus – 2016 m. rugsėjo 8 d. paskirta nuobauda už suėmimo vykdymo režimo pažeidimÄ , o 2016 m. lapkričio 8 d. buvo paskirtas papeikimas už suėmimo vykdymo režimo pažeidimÄ . Å iuo metu galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dienotvarkės ir režimo reikalavimų. Taip pat pažymėtina, kad nors 2022 m. sausio 24 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, jog J.

D. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau darbinė, mÄ stymo, elgesio, gyvenimo stiliaus ir draugų bei nuostatų sritys reikalauja tolesnių nuteistojo tikslingų veiksmų. Nesutiktina su nuteistojo skundo argumentais, kad jis pripažįsta kaltę dėl padarytų nusikaltimų – kaip matyti iÅ¡ Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 5 d. nuosprendžių, bylų nagrinėjimo metu nuteistasis kaltu neprisipažino, nesutiko su jam paskirtomis bausmėmis. 2022 m. sausio 24 d. socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad tyrimo interviu metu nuteistasis linkęs tik dalinai prisiimti atsakomybę dėl jo padarytų nusikaltimų bei nebuvo linkęs akcentuoti savo veiksmais padarytos galimos žalos.

Tokie nuteistojo teiginiai ir pozicija dėl padarytų nusikaltimų teismui kelia pagrįstų abejonių dėl J. D. nuoÅ¡irdumo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. D. yra bÅ«dinga nestabili ir nenuosekli darbinė patirtis, sÄ lyginai ilgalaikis savęs realizavimas nusikalstamose veikose, jo padaryti nusikaltimai siejami su motyvacija siekti finansinės naudos neteisėtais bÅ«dais, jo gyvenimo stilius pasižymėjo kriminaliniais bruožais (savęs realizavimas organizuoto susivienijimo veikloje, sÄ moningas nusikaltimų vykdymas bei vadovavimas kitiems kriminaliniu elgesiu pasižymintiems asmenims, finansinio stabilumo siekimas neteisėtais bÅ«dais bei priemonėmis ir pan.), J.

D. kontroliuojantis elgesys, nepakankami problemų sprendimo įgÅ«džiai bei savo elgesio pasekmių įvertinimo stoka yra aktualÅ«s bei su nuteistojo nusikalstamu elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai. Aukščiau paminėtų aplinkybių visuma iÅ¡ esmės leidžia teismui pagrįstai manyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis J. D. nėra padaręs akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ .

16. Skunde nuteistasis teigia, jog 2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcijoje numatyta reali galimybė taikyti nuteistajam lygtinio paleidimo institutÄ , jeigu jis atitinka formalius lygtinio paleidimo kriterijus. Sutikti su Å¡iais nuteistojo argumentais nėra jokio pagrindo, kadangi 2015 m. birželio 23 d. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatyme Nr. XII-1818 84 straipsnyje yra aiÅ¡kiai nurodyta, jog BVK 157 straipsnio 1 dalies iÅ¡dėstymas yra pakeičiamas į: „Laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymu ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

PraÅ¡ymų lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos pateikimo tvarkÄ nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės“. IÅ¡ Å¡io teisinio reglamentavimo matyti, kad, prieÅ¡ingai nei teigiama nuteistojo skunde, tik formalus lygtinio paleidimo instituto taikymui keliamų reikalavimų atitikimas nėra laikomas imperatyvu visais atvejais automatiÅ¡kai taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Dėl to nuteistojo skunde pateikti motyvai yra atmetami kaip nepagrįsti.

17. Skunde nuteistasis pabrėžia ir tai, kad apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė teismų praktika ir panaÅ¡iose bylose priimtais sprendimais, t. y. nekreipė dėmesio į teismų precedentų privalomumÄ . Å iame kontekste apygardos teismas pažymi, kad vien tai, jog teismas priėmė prieÅ¡ingÄ nuteistojo lÅ«kesčiams sprendimÄ nereiÅ¡kia, kad priimta nutartis yra neteisinga, nepagrįsta arba prieÅ¡tarauja teismų praktikai. Pritartina pirmosios instancijos teismo priimtai iÅ¡vadai, jog kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimÄ remiasi visuma konkrečioje situacijoje reikÅ¡mingų aplinkybių.

18. Apibendrinant pažymima, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas iÅ¡ esmės nėra imperatyvus įpareigojimas kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 ar 3 punktuose numatytÄ laisvės atėmimo bausmės terminÄ ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį visais atvejais taikyti. Tai iÅ¡imtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias bei nepalankias aplinkybes, priima sprendimÄ . Å iuo atveju aukÅ¡tesnysis teismas visapusiÅ¡kai pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad Å¡iuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo maksimalias pastangas įrodyti, kad ateityje savo elgesiu laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau pabrėžiama, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: nuteistojo J. D. skundÄ atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį. Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjas ArÅ«nas Bartkus