10b1acbf-2bef-40e6-8ba9-e81b246c6cea · Å iaulių miesto apylinkės teismas

      Civilinė byla Nr. 2-3689-772/2012  Teisminio proceso Nr. 2-07-3-01939-2012-9                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija: 54.1.; 116.1. (S) ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R EN D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 12 d.Šiauliai              Šiaulių m. apylinkės teismo teisėjas J.

Stubrys,sekretoriaujant Erikai Andrulienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® Å iaulių regiono plėtros agentÅ«ra atstovui adv. M. Å atui ir atsakovui L. J. bei jo atstovei adv. D. Bajorinienei, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo VÅ¡Ä® Å iaulių regiono plėtros agentÅ«ros ieÅ¡kinį atsakovui L. J. dėl skolos priteisimo.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė :             IeÅ¡kovas VÅ¡Ä® Å iaulių regiono plėtros agentÅ«ra pateikė ieÅ¡kinį, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo L.

J. 7 265,00 Lt skolÄ , 2 754,98 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, 301,00 Lt žyminį mokestį ir atstovavimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kinys grindžiamas tuo, kad 2011 m. liepos 12 d. ieÅ¡kovas (toliau vadinamas Paslaugų teikėju) ir atsakovas (toliau vadinamas Klientu) sudarė Paslaugų sutartį Nr. S 110712-2 (toliau vadinama Sutartimi).Pagal Sutartį Klientas pavedė Paslaugų teikėjui parengti paraiÅ¡kÄ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės Å«kio veiklos“ (toliau - ParaiÅ¡ka).

Klientas už ParaiÅ¡kos paruoÅ¡imÄ Ä¯sipareigojo sumokėti Paslaugų teikėjui 6 500 Lt, pridedant PVM, viso suma su PVM 7 865,00 Lt.ParaiÅ¡kos rengimo metu Klientas bendradarbiavo su Paslaugų teikėju, teikdamas ParaiÅ¡kos rengimui reikalingÄ informacijÄ ir buvo supažindintas su visais ParaiÅ¡kos rengimo etapais. Paslaugos teikėjas ParaiÅ¡kÄ parengė ir perdavė Klientui 2011 m. rugpjūčio 2 d. ParaiÅ¡kos parengimo ir perdavimo Klientui faktas buvo užfiksuotas Paslaugų teikėjo ir Kliento pasiraÅ¡ytu 2011-08-02 Perdavimo - priėmimo aktu (prie 2011-07-12 Paslaugų sutarties Nr. 110712-2).

ParaiÅ¡kos perdavimo metu Paslaugų teikėjas supažindino KlientÄ su parengta ParaiÅ¡ka ir pasiraÅ¡ydamas perdavimo priėmimo aktÄ Klientas patvirtino, kad neturi pretenzijų Paslaugų teikėjui dėl suteiktų paslaugų kokybės. Už suteiktÄ paslaugÄ Paslaugų teikėjas iÅ¡rašė ir Klientui pateikė 2011-08-02 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SRP 002719, kurios suma su PVM 7 865,00 Lt. Klientas priimdamas ir pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ patvirtino, kad sutinka sujoję nurodyta suma už suteiktas paslaugas.2011 m. lapkričio 5 d.

Paslaugų teikėjas papildomai konsultavo KlientÄ projekto rengimo klausimais ir už Å¡iÄ paslaugÄ iÅ¡rašė ir Klientui pateikė 2011-11-05 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SRP 002789, kurios suma su PVM 200,00 Lt. Klientas priimdamas ir pasiraÅ¡ydamas Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ patvirtino, kad sutinka su joje nurodyta suma už suteiktas paslaugas.Kadangi Sutartyje atsiskaitymo už suteiktas paslaugas terminas nebuvo nustatytas, todėl, Paslaugų teikėjas 2011 m. gruodžio 16 d. pateikė Klientui ReikalavimÄ dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas 2011-12-16 Nr. 111216-1.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 6.53 straipsnio 1 ir 2 dalimis. Klientas šį reikalavimÄ privalėjo įvykdyti per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos.2012 m. vasario 01 d Paslaugų teikėjas Klientui pateikė antrÄ jį ReikalavimÄ dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas 2012-02-01 Nr. 120201-3.2012 m. vasario 6 d. Klientas sumokėjo Paslaugų teikėjui dalį sumos pagal 2011-08-02 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SRP 002719 - 800 Lt.2012 m. kovo 07 d. Paslaugų teikėjas Klientui pateikė trečiÄ jį reikalavimÄ dėl atsiskaitymo už suteiktas paslaugas 2012-03-07 Nr. 120307-3.2012 m. kovo 12 d. iÅ¡ Kliento buvo gautas SiÅ«lymas deryboms, kuriame Klientas pareiÅ¡kė pretenzijas dėl suteiktų paslaugų kokybės ir priskaičiuotų delspinigių.

Ä® 2012-03-12 SiÅ«lymÄ deryboms Paslaugų teikėjas pateikė atsakymÄ 2012-03-15 Nr. 120315-1, kuriame pateikė paaiÅ¡kinimus dėl suteiktų paslaugų kokybės ir suteikė galimybę nemokėti priskaičiuotų delspinigių, jei už suteiktas paslaugas bus atsiskaityta iki 2012 m. kovo 23 d.IeÅ¡kovas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas per nustatytÄ terminÄ neatsiskaitė su ieÅ¡kovu, teikia šį ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimÄ dėl skolos priteisimo pagal bendrÄ sias bylų nagrinėjimo ginčo teisena taisykles.Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovas suteikė atsakovui sutartas paslaugas, o atsakovas iki galo neatsiskaitė už gautas paslaugas, iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteista nesumokėta suma už suteiktas paslaugas.Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai.

Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais.IeÅ¡kovas savo pareigas pagal Sutartį įvykdė tinkamai, t. y. parengė ParaiÅ¡kÄ pagal atsakovo suteiktÄ informacijÄ ir pateiktus dokumentus. Ä® atsakovo pretenzijÄ dėl paslaugos kokybės, pareikÅ¡tÄ 2012-03-12 SiÅ«lyme deryboms, IeÅ¡kovas pateikė atsakymÄ raÅ¡tu 2012-03-15 Nr. 120315-1.

Naujų pretenzijų dėl paslaugos kokybės atsakovas nepateikė.Dėl konsultavimo projekto rengimo klausimais paslaugų, suteiktų 2011-11-05, kokybės atsakovas ieÅ¡kovui pretenzijų nepateikė.Apibendrinant Å¡ioje dalyje iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, kad ieÅ¡kovas tinkamai suteikė Sutartyje nurodytas paslaugas (parengė ParaiÅ¡kÄ ) ir tinkamai suteikė konsultavimo projekto rengimo klausimais paslaugas, o atsakovas savo prievolės atsiskaityti su ieÅ¡kovu už suteiktas paslaugas neįvykdė.

Dėl Å¡ios priežasties, remiantis tinkamu prievolių vykdymo principu, iÅ¡ atsakovu turėtų bÅ«ti priteista ieÅ¡kovui 7 265,00 Lt skolos.Civilinio kodekso 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ kaltoji Å¡alis privalo sumokėti netesybas (baudÄ delspinigius). Pagal Civilinio kodekso 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos - tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai).Pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 3 str. 2 dalies 1 punktÄ jei sutartyje mokėjimo data arba terminas nenustatyti, palÅ«kanos už pavėluotus mokėjimus skaičiuojamos be atskiro pareikalavimo jas mokėti praėjus 30 dienų po datos, kai skolininkas gauna sÄ skaitÄ arba kitÄ lygiavertį reikalavimÄ apmokėti.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytomis teisės aktų nuostatomis, delspinigiai už ParaiÅ¡kos parengimo paslaugÄ , suteiktÄ pagal Sutartį 2011-08-02, pradedami skaičiuoti nuo 2011-09-01.

Å alys dėl konkretaus dydžio delspinigių susitarė Sutartyje, kurioje sulygo, kad Klientas moka Paslaugų teikėjui delspinigius - po 0,2 % už kiekvienÄ uždelsta dienÄ nuo nesumokėtos sumos.Delspinigiai už konsultavimo projekto rengimo klausimais paslaugÄ , suteiktÄ 2011-11-05, pradedami skaičiuoti nuo 2011-12-05. Delspinigių dydis nustatomas pagal LR Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 punktÄ - 6 % dydžio metinės palÅ«kanos ( po 0,016 % už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo nesumokėtos sumos).Delspinigiai buvo apskaičiuoti iki 2012 m. kovo 26 d., t.y. iki PareiÅ¡kimo dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo pateikimo Teismui.Apibendrinant Å¡ioje dalyje iÅ¡dėstytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovas turi sumokėti ieÅ¡kovui netesybas (delspinigius) – 2 754,98 Lt (delspinigių apskaičiavimo pažyma - priedas Nr.7).Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalimi skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

PalÅ«kanų dydis yra nustatytas Civilinio kodekso 6.210 straipsnyje, pagal kurio 2 dalį kai abi sutarties Å¡alys yra verslininkai ar privatÅ«s juridiniai asmenys, tai už termino praleidimÄ mokamos 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palÅ«kanų dydžio.Vadovaujantis minėtu Civilinio kodekso 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsniu, ieÅ¡kovo reikalavimu iÅ¡ atsakovo turėtų bÅ«ti priteistos ieÅ¡kovui 6 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 str. 6 p. informuojame, jog byla bus vedama ne per advokatÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 str. 7 p. neprieÅ¡tarausime taikos sutarties sudarymui, jei atsakovas pageidaus jÄ sudaryti.IeÅ¡kovas teismo prašė:1.

Priteisti ieÅ¡kovui Všį „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ iÅ¡ atsakovo Å«kininko L. J. 7 265,00 Lt (septyni tÅ«kstančiai du Å¡imtai Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penki litai) dydžio skolÄ .2. Priteisti ieÅ¡kovui Všį „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ iÅ¡ atsakovo Å«kininko L. J. 2 754,98 Lt (du tÅ«kstančiai septyni Å¡imtai penkiasdeÅ¡imt keturi litai 98 ct) dydžio delspinigius.3. Priteisti ieÅ¡kovui VÅ Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ iÅ¡ atsakovo Å«kininko L.

J. 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.4. Priteisti ieÅ¡kovui Všį „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ iÅ¡ atsakovo Å«kininko L. J. 301,00 Lt (trys Å¡imtai vienas litas) dydžio žyminio mokesčio iÅ¡laidas.IeÅ¡kovas savo reikalavimus grindė į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais.             Atsakovas pateikė teismui atsiliepimÄ nurodydamas Å¡iuos atsikirtimo motyvus dėl ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimo.Atsakovas pareiÅ¡kė, kad su ieÅ¡kinio reikalavimais ir nurodytomis aplinkybėmis nesutinka.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nurodė, kad 2011 m. liepos 12 d. su juo, t.y. kaip atsakovu paslaugų teikėjas sudarė Paslaugų sutartį Nr. S 110712-2.Pagal Å¡iÄ sutartį jis kaip paslaugos teikėjas įsipareigojo parengti paraiÅ¡kÄ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės Å«kio veiklos“.

Atsakovas pripažįsta, kad kaip klientas už paraiÅ¡kos paruoÅ¡imÄ Ä¯sipareigojo sumokėti paslaugų teikėjui 6 500 Lt sumÄ , o iÅ¡ viso suma su PVM, įsipareigojo sumokėti 7 865,00 Lt sumÄ .Neginčija, kad VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ parengė paraiÅ¡kÄ ir perdavė jÄ atsakovui 2011 m. rugpjūčio 2 d. Apie tai atsakovas pasirašė perdavimo - priėmimo akte. Tuo metu atsakovas neturėjo pretenzijų VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ dėl suteiktų paslaugų kokybės, kadangi apie paraiÅ¡kos trÅ«kumus dar nežinojo.

Tik 2011-09-13, gavus pirmÄ jį paklausimÄ dėl projekto buvo identifikuoti esminiai trÅ«kumai dėl paslaugų teikėjo VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“, kaltės. Tai netinkamai užpildyta paraiÅ¡kos II dalis, IV dalies 2 lentelė ir VIII dalies lentelė. Tai pasirinktas netinkamas prognozinis laikotarpis, o prognoziniai finansiniai dokumentai užpildyti netinkamai ir tarpusavyje nesusieti. Kadangi paraiÅ¡kos rengimo metu atsakovas bendradarbiavo su VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ ir teikė paraiÅ¡kos rengimui visÄ reikalingÄ informacijÄ , todėl atsakovÄ nemaloniai nustebino nepalankÅ«s jam rezultatai.

Susisiekus su VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ projekto rengėjas ėmėsi taisyti klaidas, tačiau 2011-10-07 gavus antrÄ jį paklausimÄ , o 2011-11-14 gavus trečiÄ jį paklausimÄ dėl projekto paaiÅ¡kėjo, kad VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ kaip paslaugų teikėjas iÅ¡taisė ne visas savo padarytas klaidas ir projekto prognozės vis dar neatitiko reikalavimų.Nors paslaugų teikėjas naudojosi jo pateiktomis 2009-2010 metų finansinėmis ataskaitomis, tačiau neinformavo atsakovo, kad Å¡iose ataskaitose yra klaidų.

Kadangi atsakovas nėra finansų specialistas, todėl jis negalėjo žinoti, ar gerai yra parengta finansinė atskaitomybė. Tuo tarpu paslaugų teikėjas, VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“, dirbdamas verslo planų rengimo srityje, o tuo pačiu ir finansinių ataskaitų rengime, kaip kompetentingas toje srityje profesionalas, mano, kad privalėjo informuoti jį apie tai, kad jo pateiktose ataskaitose yra netikslumų. Kadangi VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ to nepadarė, todėl atsakovas yra įsitikinęs, kad tokiu bÅ«du sÄ moningai buvo parengtos neatitinkančios reikalavimų projekto prognozės. Maža to, VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“, vėliau Å¡ių prognozių tinkamai nepatikslino pagal gautus užklausimus.

Atsakovas mano, kad VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“, kaip profesionalus Å¡ios konkrečios paslaugų srities teikėjas turėjo matyti, jog projektas neatitinka tinkamumo paramai kriterijų ir informuoti atsakovÄ , kad toliau Å¡iuo klausimu nebėra tikslinga dirbti. Arba pareikalauti iÅ¡ atsakovo, kad jis pateiktų reikiamus dokumentus. Todėl tai, kad žinodama Å¡ias aplinkybes VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ toliau teikė aplaidžiai parengtÄ projektÄ , atsakovas mano, jog ji veikė ne jo interesų labui, tačiau prieÅ¡ingai jiems.

Dėl to, kÄ iÅ¡dėstė, atsakovas yra įsitikinęs, kad dėl aplaidaus paslaugų teikėjo VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ darbo, jo užsakymu rengtam projektui nebuvo skirta parama. IÅ¡ to seka, kad atsakovas patyrė nuostolius, nes negavo paramos, sugaiÅ¡o laiko. Maža to, dar sulaukė reikalavimo iÅ¡ VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ apmokėti už nekokybiÅ¡kÄ paslaugÄ , kuri jam nedavė pageidaujamo rezultato. Atsakovo įsitikinimu Å¡ios aplinkybės reiÅ¡kia tai, kad VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“, kaip paslaugų teikėjas suteikė netinkamai paslaugas, todėl neturi pagrindo teigti, kad uždirbo sutartyje numatytÄ 7 865,00 Lt su PVM, pinigų sumÄ , pagal 2011-08-02 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SRP 002719.Vis dėl to, turėdamas omenyje, kad VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ vis tik dirbo rengdama projektÄ , nors jis ir nepavyko, atsakovas 2012 m. vasario 6 d. sumokėjo dalį sumos, 800 Lt pagal 2011-08-02 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ SRP 002719.

Kadangi atsakovas buvo nepatenkintas paslaugos rezultatu, nes negavo paramos, o ieÅ¡kovas reikalavo atsiskaityti už jo manymu nekokybiÅ¡kÄ ir jam netgi žalingÄ paslaugÄ , todėl dar po mėnesio atsakovas pasiÅ«lė ieÅ¡kovui atsikaitymo klausimus iÅ¡spręsti derybų bÅ«du. Deja, ieÅ¡kovas į ženklesnį kompromisÄ nesileido.Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.64 str. 3 d. yra numatyta, kad jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Kol kreditorius laikomas pažeidusiu prievolę, skolininkas negali bÅ«ti laikomas pažeidusiu.

Skolininkas turi teisę į nuostolių, patirtų dėl to, kad kreditorius pažeidė prievolę, atlyginimÄ (LR CK 6.64 str. 4 d.). Å iame ginče atsakovas yra įsitikinęs, kad ieÅ¡kovas, kaip kreditorius pažeidė prievolę, kadangi nesuteikė sutartyje numatytos paslaugos kokybiÅ¡kai, todėl atsakovas negavo paramos ir negalėjo įgyvendinti projekto. Tai, kad negalėjo realizuoti Å¡io savo plano, atsakovas patyrė nuostolius. Dėl to mano, kad negali bÅ«ti laikomas skolininku, pažeidusiu prievolę sumokėti sutartyje numatytÄ sumÄ , kadangi kaip užsakovas negavo kokybiÅ¡kos paslaugos.IeÅ¡kovas savo reikalavimÄ grindžia LR Civilinio kodekso 6.200 straipsnio 1 dalies nuostata, kad Å¡alys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sÄ Å¾iningai.

Taip pat LR Civilinio kodekso 6.38 straipsnio 1 dalies nuostata, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais.Atsakovas mano, kad tos pačios nuostatos galioja ir ieÅ¡kovui, nes visų pirma ieÅ¡kovas privalėjo tinkamai įvykdyti savo pareigas pagal Sutartį Nr. S 110712-2.Kadangi ieÅ¡kovas netinkamai suteikė Sutartyje nurodytas paslaugas, nes parengė paraiÅ¡kÄ , kuri neatitiko reikalavimų ir to pasėkoje paraiÅ¡ka nebuvo patenkinta, todėl atsakovas neturi pareigos sumokėti 7 265,00 Lt sumÄ už nekokybiÅ¡kÄ darbÄ .

Juo labiau neturi pareigos mokėti 2 754,98 Lt netesybų (delspinigių) sumos ir procesinių palÅ«kanų.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 str. 6 p. informuoju, jog byla nebus vedama per advokatÄ .Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 135 str. 7 p. atsakovas neprieÅ¡tarauja taikos sutarties sudarymui, jei ieÅ¡kovas pageidaus jÄ sudaryti.Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ atsakovas teismo prašė:1. IeÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ ieÅ¡kinį atsakovui Å«kininkui L.

J. dėl 7 265,00 Lt (septynių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkių litų) dydžio skolos priteisimo, atmesti.2. IeÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Å«kininko L. J. 2 754,98 Lt (du tÅ«kstančius septynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt keturis litus 98 ct) dydžio delspinigių, atmesti.3. IeÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Å«kininko L.

J. 6 procentų dydžio procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, atmesti.4. IeÅ¡kovo VÅ¡Ä® „Šiaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo Å«kininko L. J. 301,00 Lt dydžio žyminio mokesčio iÅ¡laidas, atmesti.Atsakovas savo reikalavimus ieÅ¡kovui grindė raÅ¡ytiniais ir Å¡iais įrodymais.Liudytojas V. G. parodė teismui, jog teikia paslaugas pagal individualios veiklos pažymÄ , nes konsultuoja asmenis kurie nori gauti paramÄ .

Teigė, kad atsakovas kreipėsi į jį tada, kai buvo atmestas jo ankstesnis projektas paramai gauti. Tada jis susipažino su atsakovo jam pateikta informacija. Mano, jog ankstesni konsultantai ne visai tinkamai atliko konsultavimo pareigas, tai yra, kai ko neįvertino, nors jie turi analizuoti ir matyti visus dalykus. Teigė, jog pats kaip konsultantas darau tuos pačius darbus kaip ir ieÅ¡kovas. Mano, kad konsultantas kai ruoÅ¡ia ataskaitÄ , jÄ turi iÅ¡analizuojami iki smulkmenų, tuo labiau kai matosi kai kurie neatitikimai.

Su paraiÅ¡ka yra teikiamas ir verslo planas. Jeigu užsakovas jam atneÅ¡a ir toliau duomenis, kurie yra negeri, tai tada jis sako žmogui, kad nieko nebus. Su tokiu žmogumi toliau nebedirba. ParaiÅ¡kos paruoÅ¡imo pagrindinis tikslas yra paramos gavimas. Jei klientas paramos negauna, tai jis paima tik avansÄ ir viskas, nes gali ir jis bÅ«ti kaltas, o gal ir užsakovas. Jei netikslumai pastebimi iÅ¡ pradžių, tuomet reikia kviestis užsakovÄ . Jei taisai eilutes, tai keičiasi skaičiai. Jei kÄ keiti, tai turi pagrįsti kodėl pakeitei.

Jei buvo vieni skaičiai, paskui buvo jie koreguoti, tai turi pagrįsti kodėl. AgentÅ«ra turi paklausti užsakovo kodėl jis keičia. Jis analizuoja visus galimus variantus. Jei gauni blogÄ medžiagÄ , tai pirma atlieki jos analizę. Jei darbÄ nori padaryti gerai, turi dokumentus vertinti. Konsultantas turi viskÄ Ä¯vertinti kÄ vertins ir Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra. Reikia į viskÄ Å¾iÅ«rėti iÅ¡ agentÅ«ros pusės. Teigė, kad toje srityje dirba 5 m., o jo konsultuoti asmenys 100 procentų gaudavo paramÄ .

Pripažino, kad už duomenis yra atsakingas klientas, o jis jų be kliento neturi teisės koreguoti. Atsakovo atžvilgiu duomenys keisti buvo, juos keitė jo buhalterė. Nurodė, kad skaitė atsakovo sutartį su ieÅ¡kovu ir pastebėjo, kad ieÅ¡kovas neatsako už duomenis. Mano, kad tokiÄ situacijÄ reikia vertinti kaip negalėjimÄ Ä¯vykdyti kito sutarties punkto dėl veikimo kliento interesais. Jis mano, kad klientas galėjo visko nežinoti, todėl jam atrodo, kad minėta sÄ lyga liko neįvykdyta, nors pretenzijų klientas negali turėti.Jis mano, kad tokiu atveju pagrindinis dalykas, jog klientas gautų paramÄ ir jis nebuvo įgyvendintas.

Nurodė, kad parengė atsakovui kitos rÅ«Å¡ies projektÄ , kuris buvo supaprastintas. Å io projekto mažesnė suma ir NMA greičiau vertina. Parama atsakovui buvo skirta. Parodė, jog prieÅ¡ tai dirbo UAB „Projekto gama“. Teigė, jog jei blogas balansas kliento buhalterijoje, konsultantas neatsako. Konsultantas tik perkelia pateiktus rodiklius ir mato kas gaunasi. Jei duomenys blogi tai gerai apskaičiuoti negalima, tuo labiau, kad yra minusas. Jei apskaičiuoji blogÄ rodiklį, ar minusÄ , tai be abejo, kad paramos negausi.Teismas vertindamas Å¡alių pateiktus įrodymus ir atsižvelgdamas į atsakovo atstovės praÅ¡ymÄ pateikė ir paklausimÄ Nacionalinei mokėjimų agentÅ«rai, vertinusiai ieÅ¡kovo pateiktÄ paraiÅ¡kÄ .Institucija pateikė teismui atsakymÄ Ä¯ bylÄ nurodydama Å¡iuos motyvus. Atsakydami į JÅ«sų raÅ¡tÄ , teikiame informacijÄ dėl pareiÅ¡kėjo L.

J. (toliau -PareiÅ¡kėjas) 2011 m. rugpjūčio 2 d. pateiktos paraiÅ¡kos Nr. 3VÄ®-KS-11-1-006982-PR001 (toliau -ParaiÅ¡ka) pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės Å«kio veiklos“.1. Informuojame, jog pagal PareiÅ¡kėjo pateiktÄ ParaiÅ¡kÄ parama nebuvo paskirta, nes ParaiÅ¡ka neatitiko Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Perėjimas prie ne žemės Å«kio veiklos“ įgyvendinimo 2011 metais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro 2011 m. balandžio 27 d.

įsakymu Nr. 3D-368 (Žin., 2011, Nr. 50-2457) (toliau Taisyklės), 21.17 punkte nustatyto tinkamumo kriterijaus paramai gauti.Vadovaudamasis Taisyklių 21.17 punktu, pareiškėjas verslo plane įrodo, kad ūkio subjektas atitinka ir ateityje atitiks ekonominio gyvybingumo rodiklių reikšmes, nurodytas Ūkio subjektų, siekiančių pasinaudoti parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 15 d.

įsakymu Nr. 3D-350 (Žin., 2009, Nr. 59-2335; 2010, Nr. 48-2364) (toliau - Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklės). Vadovaujantis Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.1 punktu, Å«kio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei ataskaitiniais ir (arba) praėjusiais ataskaitiniais metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta, o minėtų taisyklių 13.2.1 punkte įvardyta, kad Å«kio subjektai laikomi netinkamais finansinei paramai gauti, kaip neatitinkantys ekonominio gyvybingumo tinkamumo kriterijaus, jei po gauto atsakymo į Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau - AgentÅ«ra) paklausimÄ planuojamojo laikotarpio metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikiama informacija tarpusavyje nesusieta.AgentÅ«ra PareiÅ¡kėjui iÅ¡siuntė tris paklausimus: 2011 m. rugsėjo 13 d.

Nr. PPD-(SD)-309; 2011 m. spalio 7 d. S-PP-0049551; 2011 m. lapkričio 14 d. Nr. S-PP-0050931, dėl neatitikimų, nustatytų finansinės atskaitomybės ataskaitose. Atsakydamas į trečiÄ jį paklausimÄ , pareiÅ¡kėjas pateikė balansÄ , pelno (nuostolių) ataskaitas ir pinigų srautų ataskaitas už 2009 ir 2010 metus, kuriose pateikiama informacija žymiai skyrėsi nuo kartu su paraiÅ¡ka pateiktose finansinės atskaitomybės ataskaitose esančios informacijos. Taip pat ataskaitiniais (2010) ir praėjusiais ataskaitiniais (2009) metais finansinės atskaitomybės ataskaitose pateikta informacija buvo tarpusavyje nesusieta, t. y. 2010 m. nuosavo kapitalo suma metų pabaigoje nesutampa su suma, kuri gaunama įvertinus nuosavo kapitalo sumÄ metų pradžioje, tais metais gautÄ nuostolį, Å«kininko įnaÅ¡us ir pinigų iÅ¡mokėjimus Å«kininkui.

Nesusieta informacija ir 2010 metų pinigų srautų ataskaitos straipsnyje „Investicinės veiklos pinigų srautai“ bei balanso straipsnyje „Ilgalaikis turtas“. Dotacijos ir subsidijos 2010 metais balanse apskaitomos su minuso ženklu. Pinigų srautų, balanso, pelno nuostolio prognozių lentelėse pateikiami duomenys nesutampa su ataskaitinių bei praėjusių (2009, 2010) metų duomenimis, 2014-2015 metų balanso prognozėse apskaitomas nematerialus turtas su minuso ženklu. Pareiškėjas verslo plane koregavo pirminių finansinių prognozinių ataskaitų sudarymo prielaidas, kurių Agentūros paklausimuose nebuvo prašoma koreguoti, ir nenurodė objektyvių priežasčių, kodėl prielaidos keičiamos.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta aukščiau, bei vadovaujantis Ekonominio gyvybingumo nustatymo taisyklių 13.1 ir 13.2.1 punktais, ParaiÅ¡ka pripažinta neatitinkančia Taisyklių 21.17 punkte įvardinto tinkamumo kriterijaus.2. Pažymime, kad pagal PareiÅ¡kėjo pateiktÄ ParaiÅ¡kÄ parama nebuvo paskirta, nes ParaiÅ¡ka neatitiko Taisyklių 21.17 punkte įvardinto tinkamumo kriterijaus. Kaip buvo minėta Å¡io raÅ¡to 1 punkte, PareiÅ¡kėjo pateiktos finansinės atskaitomybės už praėjusius (2009) ir ataskaitinius (2010) metus ataskaitos buvo sudarytos nesivadovaujant teisės aktais, reglamentuojančiais buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , o jose pateikta informacija buvo tarpusavyje nesusieta.

Su Paraiška pateiktas verslo planas, kurio forma yra nustatyta Taisyklių 3 priede, turėjo trūkumų: neteisingos, tarpusavyje nesusietos sudarytos finansinės ataskaitos (balanso, pelno (nuostolių) bei pinigų srautų prognozes).3. Informuojame, kad dėl Paraiškos tinkamumo vertinimo metu nustatytų trūkumų Pareiškėjui buvo išsiųsti net trys paklausimai dėl reikiamų duomenų pateikimo/duomenų tikslinimo, bet Pareiškėjas, atsakydamas į Agentūros paklausimus, visų trūkumų nepašalino.

AgentÅ«ra nė karto nesikreipė tiesiai į VÅ¡Ä® Å iaulių plėtros agentÅ«rÄ dėl PareiÅ¡kėjo ParaiÅ¡kos taisymo. VÅ¡Ä® Å iaulių plėtros agentÅ«ra taip pat nė karto nesikreipė į AgentÅ«rÄ dėl duomenų, reikalingų PareiÅ¡kėjo ParaiÅ¡kai parengti.IeÅ¡kovo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.Dėl Å¡alių sudarytos Paslaugų sutarties teisinio kvalifikavimo. CK 6.716 straipsnio 1 dalyje pateikiamas legalus paslaugų sutarties apibrėžimas. Paslaugų su­tartimi viena Å¡alis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos Å¡alies (kliento) užsakymÄ suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobÅ«džio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrÄ veiklÄ ), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti.

Taigi paslaugų sutarties dalykas yra paslaugos (veiksmai, veikimas). BÅ«tent paslaugų sutarties dalykas tiksliausiai leidžia atriboti jÄ nuo kitų, giminingų jai sutarčių, todėl teismas mano bÅ«tinu jį aptarti detaliau, nes Å¡alys tai aiÅ¡kina skirtingai.Veiksmų rezultatas gali skirtis, nelygu koks rezultatas gali bÅ«ti pasiektas tam tikra veikla ir apskritai ar tam tikras veiksmas gali sukelti materialių, apčiuopiamų pokyčių realiame pasaulyje. Kiekvienas veiksmas palieka tam tikrÄ atspindį, tačiau jo padariniai nebÅ«tinai turi bÅ«ti aiÅ¡kiai matomi.

Veiksmais gali bÅ«ti pasiekiamas materialus ar (ir) nematerialus rezultatas, todėl pagal sutarties dalykÄ yra skiriamos materialios ir nematerialios paslaugos. Materialios paslaugos turi tam tikrÄ objektyviÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ ir ji bÅ«dinga daiktams arba pačiam paslaugos vartotojui (klientui). Todėl materialios paslaugos suteikiamos sukuriant tam tikrÄ naujÄ daiktÄ , pakeičiant jau esamÄ , perkeliant jį, suteikiant jam naujÄ formÄ ir panaÅ¡iai arba pakeičiant paslaugos gavėjo iÅ¡vaizdÄ ar kitaip veikiant jo asmenį.

Tačiau kad ir kaip būtų išreikštos materialios paslaugos, jų rezultatas, rezultato kokybė gali būti garantuoti teikėjo. Prievoliniai santykiai dėl materialaus pobūdžio paslaugų suteikimo dažniausiai yra išreiškiami ir reguliuojami rangos sutartimis (CK XXXIII skyrius). Tuo tarpu CK 6. 716 straipsnio dalyje kalbama apie nematerialias (nematerialių poreikių tenkinimo) paslaugas, kurios paprastai gali ir neturėti objektyvios išraiškos, pavyzdžiui, konsultanto ir panašias. Paslaugų sutartimi gali būti įsipareigojama suteikti tik tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu.

Paslaugų sutarties dalykas yra tik tokie veiksmai, kuriais nesiekiama sukurti konkretaus materialaus objekto ar pasiekti kito materialaus rezultato. Nematerialių paslaugų suteikimo sutarčių vykdymas nesuponuoja vienokio ar kitokio kiekiu ar išorine forma apibrėžto rezultato pasiekimo. Būtent dėl tokio rezultato šalys susitarė 2011-07-12 sudarydamos dvišalę Paslaugų sutartį Nr. S 110712-2 (32-34 b.l.).Atskirai žymėtina, kad teisės doktrina išskiria du atlygintinų paslaugų teisinių santykių ypatumus:

1) paslaugos teikėjas neturi pareigos pasiekti tam tikrÄ daiktinį ar kitokį objektyviÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ turintį rezultatÄ , 2) paslaugos teikėjas negarantuoja tam tikro rezultato, o tik įsipareigoja suteikti tinkamos kokybės paslaugas. Tačiau antrÄ ypatumÄ sudaranti taisyklė gali turėti iÅ¡imčių. Minėta taisyklė yra skirta veikiau paslaugos teikėjo interesų apsaugai, nes iÅ¡ pačios paslaugų, kurios yra atlygintinų paslaugų sutarties dalykas, prigimties iÅ¡plaukia, kad rezultatas negali bÅ«ti garantuotas, tačiau paslaugų teikėjui, kuris mano galįs pasiekti tam tikrÄ rezultatÄ , suteikiama galimybė aptarti Å¡itai sutartyje (CK 6.718 str. 5 d.).IÅ¡ minėtos Paslaugų sutarties Nr. S 110712-2 (32-34 b. l.), seka, kad ieÅ¡kovas įsipareigojo atsakovui parengti paraiÅ¡kÄ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Perėjimas prie ne žemės Å«kio veiklos“ (sutarties 1 str. 1.1. d.).

Be to Å¡alys nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neginčijo, kad jos sudarė nematerialaus pobÅ«džio paslaugų sutartį, kuria buvo siekiama tam tikro rezultato (CK 6. 716str.) (15-17, 56-57 b.l.). Pagal paslaugų sutartį klientu (užsakovu) gali tapti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Pastebėtina, kad asmuo tampa klientu (užsakovu ir pan.) tik sudarius sutartį. Kai paslaugų sutarties Å¡alis - klientas, yra fizinis asmuo vartotojas, CK 6.716 straipsnio 4 dalis numato specialų teisinį reguliavimÄ .

Atlygintų paslaugų sutarčiai tokiais atvejais mutatis mutandis bus taikomos vartojimo sutarčių sÄ lygų ypatumus nustatančios normos (CK 6.188 str.) ir vartojimo pirkimo - pardavimo sutarčių ypatumus nustatančios normos (CK 6.350-6.370 str.), t. y. atlygintinų paslaugų sutartis, kurios Å¡alis - klientas, yra fizinis asmuo, bus prilyginama vartojimo sutarčiai. Å iuo atveju taikoma didesnė kliento teisių ir interesų civilinė teisinė apsauga. CK 6.350-6.370 straipsniai nustato var­tojimo pirkimo - pardavimo sutarties ypatumus, atitinkamai Å¡ios normos gali bÅ«ti taikomos, kiek tai įmanoma, ir fizinio asmens vartojimo tikslais įsigyjamoms paslaugoms.

Tačiau remiantis byloje esančiais duomenimis pripažintina, kad Å¡alių sudaryta sutartis nėra skirta atsakovo ir jo Å¡eimos vartojimo poreikiams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad vartojimo sutarčių ypatumus nustatančios normos atlygintinų paslaugų santykiams gali bÅ«ti taikomos tik tiek, kiek tinka Å¡iems santykiams. Kita ver­tus, minėto teisinio reguliavimo taikymo ribas siaurina ir reikalavimai subjektui (klientui) - jis turi bÅ«ti vartotojas, t. y. CK 6.716 straipsnio 4 dalis bus taikoma tik kai klientas paslaugas įgyja savo asmeniniams, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti (CK 1.39 str. 1 d.).

Tačiau iÅ¡ teismui pateiktų duomenų matyti, kad atsakovas rengė projektÄ ,,Akmens apdirbimo verslo vystymas L. J. Å«kyje“ (96 b.l.). Savo ruožtu minėtos nuostatos taip pat patvirtina, kad atlygintinų paslaugų sutartis nėra visais atvejais vartojimo sutartis, t. y. paslaugos netaikant ribojimų gali bÅ«ti įsigyjamos ir kitiems tikslams. Todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nesiekė su vartojimo poreikiais susijusių tikslų.Atlygintinų paslaugų sutartis yra konsensualinė, t. y. ji laikoma sudaryta nuo susitarimo mo­mento, kai susitarimas iÅ¡reiÅ¡kiamas įstatymo numatyta forma, o kad atsirastų sutartyje numatytos teisės ir pareigos, nebÅ«tina perduoti kokius nors daiktus.

Pagal prigimtį paslaugų sutartys gali bÅ«ti vienkartinės ir ilgalaikės. Tiesa, tai, paslaugų sutartis vienkartinė ar ilgalaikė, nekeičia jos teisinės esmės ir teisinio reguliavimo. Pastebėtina, kad Å¡alys susitarė, jog sutartis galioja nuo jos pasiraÅ¡ymo dienos iki visiÅ¡ko jos sÄ lygų įvykdymo, nenurodant konkretaus termino (sutarties 9 str. 9.1.d.). Dėl to pripažintina, kad sutarties galiojimo laikotarpiu abiejų Å¡alių veiksmai turėjo bÅ«ti aktyvÅ«s, motyvuoti ir pagrįsti bendradarbiavimu (kooperavimusi) numatytam tikslui pasiekti.Atlygintinų paslaugų sutartis yra dviÅ¡alis sandoris, kuriam atsirasti bÅ«tina suderinta dviejų Å¡alių - paslaugų teikėjo ir kliento (užsakovo), valia, ir dviÅ¡alė sutartis, nes tiek paslaugos teikėjas, tiek klientas turi tarpusavio teisių ir pareigų.

Ä®statymas numato, kad paslaugos teikėjas privalo su­teikti tinkamÄ paslaugÄ , o klientas privalo už jÄ sumokėti (CK 6.716, 6.718 str.), klientas turi teisę gauti visÄ su paslaugos teikimu susijusiÄ informacijÄ (CK 6.719 str.), paslaugos teikėjas turi teisę gauti informacijÄ , reikÅ¡mingÄ paslaugai teikti (CK 6.720 str.). Å alys 2011-07-12 ne tik sudarė dviÅ¡alę Paslaugų sutartį, bet ir pradėjo jos vykdymÄ , tai yra atsakovas teikė ieÅ¡kovui duomenis paraiÅ¡kos rengimui (sutarties 2 str. 2.2d. 2.2.1. ir 2.2.2. papunktis), o ieÅ¡kovas pradėjo paraiÅ¡kos rengimo darbus (sutarties 2 str. 2.1.d. 2.1.6. punktas).

Sutarties vykdymo laikotarpiu Å¡alys keitėsi informacija, dokumentais ir kitais duomenimis, kurie buvo reikalingi įsipareigojimams įvykdyti ir jų bendradarbiavimas nutrÅ«ko tik 2011-12-16, kuomet buvo pateiktas atsakovui reikalavimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas (38 b.l.). Minėtu laikotarpiu Å¡alys jokių pretenzijų viena kitai dėl netinkamo sutarties vykdymo nepareiÅ¡kė. Atsakovas atsižvelgiant į 2012-02-10 atrankos komisijos posėdyje priimtÄ jam nelankų sprendimÄ , tik 2012-03-12 pateikė ieÅ¡kovui siÅ«lymÄ deryboms dėl prievolių kylančių iÅ¡ sudarytos sutarties (45 b.l.).

IeÅ¡kovas 2012-03-15 pateikė atsakovui atsakymÄ dėl pateikto siÅ«lymo, sutikdamas su nuolaidomis atsižvelgiant į ankstesnius reikalavimus (46-47 b.l.). Remiantis paminėtu pripažintina, jog abi sutarties Å¡alys pripažino sutartinių įsipareigojimų iÅ¡ dalies netinkamÄ vykdymÄ .Paslaugų sutartis yra atlygintina, t. y. klientas įsipareigoja sumokėti už suteiktas paslaugas. Kaip jau nurodyta, mokėjimas už suteiktas paslaugas (atliktus veiksmus) nėra siejamas su rezultatu. Paslaugos teikėjui mokama už tam tikros kokybės ir turinio veiksmus, o ne už veiksmų rezultatus.

Dėl to atmestinas atsakovo argumentas, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ vis neturi teisės į atlyginimÄ , kadangi atsakovui nebuvo suteikta sutartyje nurodytÄ paramÄ (sutarties 1 str. 1.1. p.). Toks atsakovo argumentas pirmiausia, neatitinka ieÅ¡kovo prisiimto įsipareigojimo pagal jų sudarytÄ sutarties nuostatÄ , kadangi paraiÅ¡kos rengimas vyko pagal kliento pateiktÄ informacijÄ ir dokumentus. Antra, ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies įvykdė prisiimta sutartyje įsipareigojimÄ atsakovui, o pastarasis tik po 2012-02-10 komisijos posėdžio, pareiÅ¡kė ieÅ¡kovui raÅ¡ytinę pretenzijÄ (45 b.l.).

Dėl sutarties Å¡alių pareigų pagal sudarytÄ paslaugų sutartį.IeÅ¡kovas ir atsakovas skirtingai aiÅ¡kina savo teises ir pareigas, kylančias iÅ¡ jų sudarytos sutarties. Teisinė paslaugų teikėjo ir kliento santykių analizė galima tik nagrinėjant jų pareigas ir jas atitinkančias teises. Å iÄ analizę tikslinga pradėti nuo paslaugų teikėjo pareigų, nes pirmiausia pareigų jis turi daugiau nei klientas, o ir paslaugų sutarties esmę tokiu bÅ«du paprasčiau atskleisti. Kadangi atlygintinų paslaugų sutarties dalykas yra nematerialaus pobÅ«džio (intelektinės) ar kitokios paslaugos, nesusijusios su materialaus objekto sukÅ«rimu (atlikimas tam tikrų veiksmų arba vykdymas tam tikros veiklos), pagal sutartį paslaugų teikėjo atliekami veiksmai dažniausiai siejami su tam tikros srities žiniomis ar patirtimi, gebėjimais ir profesionalumu.

Paslaugos teikėjo ir kliento teisiniai santykiai yra grindžiami pasitikėjimu. Šį paslaugų sutarties bruoÅ¾Ä lemia jau minėta aplinkybė - paslaugos teikėjas paprastai turi daugiau tam tikros srities patirties, žinių, gebėjimų nei klientas ir negali bÅ«ti Å¡io visiÅ¡kai kontroliuojamas. Pagal bylos duomenis pats atsakovas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl atlygintinos paslaugos suteikimo, dalyvavo derybose su jo darbuotojais, todėl pripažintina, kad jam buvo reikalingos ne tik paslaugos, bet ir trÅ«ko profesionalumo, sprendžiant jo sumanymo įgyvendinimÄ .

Neturėdamas žinių, klientas negali ir profesionaliai vertinti atliekamo darbo bei duoti nurodymų visais klausimais. Dėl Å¡ios priežasties paslaugų sutarties vykdymas dažnai susijęs su klausimu, kokia apimtimi paslaugų teikėjas turi vykdyti kliento nurodymus. Tai, kad paslaugų sutartis grindžiama pasitikėjimu, lemia labai daug teisinių paslaugos teikėjo pareigų (pvz., veikti tik kliento interesais, saugoti kliento perduotÄ konfidencialiÄ informacijÄ ir pan.). Atsakovas nurodė ir pateikė teismui įrodymus, kad Nacionalinė mokėjimo agentÅ«ra (NMA) tris kartus kreipėsi į jį, kadangi jo pateiktoje paraiÅ¡koje buvo rasta daug trÅ«kumų.

Pirmiausia, NMA 2011-09-13 paklausime atsakovui nurodė, kad paraiÅ¡koje ir verslo plane pastebėti netikslumai, kuriuos siÅ«lė paÅ¡alinti per nustatytÄ terminÄ (64-67 b.l.). Po to NMA 2011-10-07 pakartotinai kreipėsi į atsakovÄ su paklausimu, jog po ankstesnio paklausimo vėl liko netikslumai faktinėje ir prognozinėje finansinėje atskaitomybėje bei paraiÅ¡koje, siÅ«lant juos paÅ¡alinti per nurodytÄ terminÄ (58-60 b.l.). NMA 2011-11-14 trečiÄ kartÄ kreipėsi į atsakovÄ siÅ«lydama dar kartÄ paÅ¡alinti likusius netikslumus per nustatytÄ terminÄ (61-63 b.l.).

Remiantis paminėtu seka iÅ¡vada, kad tiek ieÅ¡kovo parengta paraiÅ¡ka, tiek jo teikiamos konsultacijos verslo plano rengime, tiek atsakovo pateikti ieÅ¡kovui duomenys buvo netikslÅ«s, neatitinkantys teisės aktų reikalavimų, dėl ko atsakovui nebuvo suteikta parama (94-94, 146, 153-184 b.l.). Visuma faktų leidžia teismui konstatuoti, kad ir ieÅ¡kovas ginčo atveju vykdydamas sutartinius įsipareigojimus bei įstatymo nuostatas veikė netinkamai ir neatstovavo kliento interesų. Nepagrįstas ir ieÅ¡kovo motyvas, kad dėl atsakovo pateiktų duomenų jis nėra atsakingas, nes prieÅ¡ingai, kaip jau minėta, byloje pakanka duomenų apie ieÅ¡kovo netinkamÄ sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ (91 b.l.).

Viena iÅ¡ esminių paslaugų teikėjo pareigų, susijusių su aplinkybe, kad sutarčiai bÅ«dingi pasitikėjimo santykiai, dėl to pripažintina, kad atsakovas kreipdamasis į ieÅ¡kovÄ dėl paslaugos suteikimo, suprato ne tik jam reikalingos paslaugos pobÅ«dį, bet ir ieÅ¡kovo veiklos rūšį, jog pastarasis Å¡iuo atveju yra kompetentinga įstaigÄ . Todėl remiantis byloje esančiais įrodymais pripažintina, kad paslaugos teikėjas irgi netinkamai vykdė prisiimtÄ Ä¯sipareigojimÄ atsakovui, bet ir teikdamas paslaugas atsakovui nepasitelkė į pagalbÄ trečiojo asmens, pavyzdžiui, nesikreipė į NMA ar kitÄ subjektÄ , iÅ¡kilusiems neatitikimams paÅ¡alinti.

Be to į paslaugų teikėjo pareigas reikia žiÅ«rėti sistemiÅ¡kai, kadangi atitinkamai pareiga teikti paslaugas pačiam derintina su kitomis paslaugų teikėjo pareigomis. Paslaugų teikėjas sutarties sudarymo metu suvokdamas, kad dėl vienų ar kitų priežasčių negalės pats vienas tinkamai suteikti užsakomų paslaugų ar jų dalies, pagrįstai turi numatyti, kad atsižvelgiant į faktines aplinkybes paslaugos teikėjas vykdydamas pareigÄ veikti tik kliento interesais, gali pasitelkti ir trečiuosius asmenis.

Dėl to pripažintinas iÅ¡ dalies pagrįstu atsakovo motyvas, kad ieÅ¡kovas ne tik įsipareigojo suteikti jam kokybiÅ¡kÄ paslaugÄ , bet ir dėl jos suteikimo jam nebuvo kliūčių tartis su trečiaisiais asmenimis, tuo labiau, jog tokio draudimo nei Å¡alių sudaryta sutartis, nei įstatymas nenumato.Aukščiau nurodyta teismo iÅ¡vada neprieÅ¡tarauja CK 6.717 straipsnio 1 daliai, kuri nustato specialiÄ jÄ taisyklę, t. y., kad pagal atlygintinų paslaugų sutartį paslaugų teikėjas paslaugas turi teikti pats, jeigu sutartis nenumato ko kita.

Paslaugų sutarties dalykas iÅ¡ esmės nėra dalus, o paslaugų teikėjÄ , su kuriuo sudaroma paslaugų sutartis, dažniausiai lemia jo žinios, gebėjimai, pasirengimas teikti paslaugas ir panaÅ¡ios aplinkybės. Klientui svarbu, kas teikia paslaugas, o ne vien pats paslaugos suteikimas. CK 6. 717 straipsnio 1 dalis suteikia galimybę paslaugų sutartyje numatyti, kad paslaugas ar tam tikrÄ jų dalį suteiks ne pats sutartyje įvardytas paslaugų teikėjas, o kitas esant paslaugos gavėjo sutikimui asmuo.

Kadangi Å¡alių sudarytoje paslaugų sutartyje nenumatoma, jog paslaugas ar dalį jų suteiks kitas, o ne tik sutartį sudaręs paslaugų teikėjas, dėl to konstatuotina, kad paslaugos teikėjas (ieÅ¡kovas) galėjo ir po NMA paklausimu atsakovui, toliau tęsti bendradarbiavimÄ su atsakovu arba susitarti dėl sutarties nutraukimo sÄ lygų. IeÅ¡kovas to nepadaręs turi prisiimti iÅ¡ dalies ir civilinę teisinę atsakomybę dėl netinkamai parengtos paraiÅ¡kos (CK 6.717 str. 3 d., 6.256 str.). Be to nors atsakovas atsikirtimuose rėmėsi absoliučiai Å¡iomis aplinkybėmis, tačiau tokiu atveju atsiranda ir jo sutartinė atsakomybė ieÅ¡kovui dėl apmokėjimo už iÅ¡ dalies suteiktas paslaugas.

Todėl atsakovas privalo atlyginti ieÅ¡kovui tas paslaugų dalies iÅ¡laidas, kurias pastarasis yra patyręs dėl parengtos paraiÅ¡kos ir konsultacijų verslo planui, kuris yra sudedamoji paraiÅ¡kos dalis (153-184 b.l.). Tuo pačiu kaip jau minėta, atmestinas iÅ¡ dalies atsakovo motyvas, kad jam negavus paramos, neatsiranda ir jo pareiga mokėti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytos ieÅ¡kinio sumos. Pažymėtina, kad atsakovas užsakė paraiÅ¡kos parengimÄ ieÅ¡kovui, dėl to Å¡alys susitarė sutartyje (1 str. 1.1.d.), o be to atsakovas jÄ priėmė ir naudojasi (32-35 b.l.).

Atkreiptinas Å¡alių dėmesys, kad reikia skirti paslaugų teikėjo teisę dalies paslaugų teikimÄ â€žperleisti“ kitam asmeniui ir paslaugų teikėjo teisę pasitelkti trečiuosius asmenis teikiant paslaugas. Paminėta, kad paslaugų teikėjas galėjo paslaugas pavesti ar leisti teikti kitiems asmenims, kadangi Å¡itai aiÅ¡kiai nėra aptarta paslaugų sutartyje. Tuo pačiu paslaugų teikėjas gali pasitelkti trečiuosius asmenis teikdamas paslaugas, jis tai gali visais atvejais, kai Å¡ito tiesiogiai nedraudžia sutartis (CK 6.717 str. 3 d.), o bÅ«tent tokio draudimo irgi nėra Å¡alių sudarytoje sutartyje.

Toks teisinis reguliavimas yra visiÅ¡kai logiÅ¡kas. Sutartis su paslaugų teikėju sudaroma dėl jo turimų savybių, todėl jis pats ir turi suteikti paslaugas, tačiau jas teikdamas jis gali naudotis kitų asmenų pagalba, nes ne visada vienas asmuo gali tinkamai atlikti visus veiksmus, nors ir turi reikiamų žinių ar jų kompleksÄ . Tikslas pasitelkti trečiuosius asmenis reiÅ¡kia siekį suteikti reikiamos kokybės paslaugas panaudojant trečiųjų asmenų žinias, gebėjimus, praktinius įgÅ«džius, fizinę jėgÄ ir panaÅ¡iai.Minėta, kad iÅ¡ paslaugų sutarties prigimties iÅ¡plaukia, jog paslaugų teikėjas turi daugiau žinių, patirties, gebėjimų, susijusių su jo teikiamomis paslaugomis, nei klientas.

Dėl Å¡ios priežasties numatomas reikalavimas teikti paslaugas pačiam paslaugos teikėjui, tačiau kartu suteikiama teisė savo nuožiÅ«ra rinktis sutarties vykdymo bÅ«dus ir priemones. CK 6.717 straipsnio 2 dalis nustato taisyklę, kad paslaugų teikėjas, laikydamasis sutarties, turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo bÅ«dus ir priemones, tačiau Å¡itai darydamas negali pažeisti sutarties sÄ lygų, jeigu sutartis numato konkrečius vykdymo bÅ«dus ir priemones arba, nors vykdymo bÅ«dai ir priemonės nėra aptarti, sutarties objektas lemia juos.

Å alys vykdydamos prisiimtus įsipareigojimus bandė taisyti NMA paklausimuose ieÅ¡kovui nurodytus paraiÅ¡kos netikslumus ir trÅ«kumus, o taip pat ieÅ¡kovas papildomai dar ir konsultavo atsakovÄ už nustatytÄ mokestį nurodydamas, jog tai susiję su Å¡alių sudaryta paslaugų sutartimi (37 b.l.). Nė viena iÅ¡ Å¡alių nepataikė teismui į bylÄ duomenų dėl ko nutrÅ«ko jų bendradarbiavimas pagal sudarytÄ paslaugų sutartį. Vien tai, kad jos sudarė priėmimo - perdavimo aktÄ , pagal sutarties pobÅ«dį ir jos sÄ lygas nelaikytina visiÅ¡kų įsipareigojimų įvykdymu (35 b.l.).

CK 6.39 straipsnis įtvirtina bendrÄ jÄ normÄ , kad skolininkas neturi teisės įvykdyti prievolę kitu, nei aptarta sutartyje, bÅ«du, tačiau gali Å¡itai padaryti kreditoriaus sutikimu. Minėta CK 6.717 straipsnio 2 dalis paslaugų sutartims numato kitokiÄ nei bendroji taisyklę, o bÅ«tent kad paslaugų teikėjas turi teisę laisvai pasirinkti sutarties įvykdymo bÅ«dus ir priemones nepažeisdamas sutarties, atsižvelgdamas į jos prigimtį, sÄ lygas ir veikdamas pagal rÅ«pestingumo ir protingumo reikalavimus.

Aptariama paslaugų teikėjo teisė derintina su pareiga suteikti tinkamas paslaugas, atitinkančias sutartį, profesinius, praktikoje susiklosčiusius standartus, protingumo ir rÅ«pestingumo kriterijus. Sutarties laikymasis nėra vien aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tų sutarties sÄ lygų vykdymas, Å¡iÄ sÄ vokÄ bÅ«tina aiÅ¡kinti plačiau Atkreiptinas dėmesys, kad paslaugų teikėjas turi teisę parinkti kitus sutarties įvykdymo bÅ«dus ir priemones, net jeigu konkretÅ«s bÅ«dai ir priemonės yra numatyti sutartyje, tačiau atsižvelgiant į CK 6.718 straipsnio 4 dalies nuostatas pagal konkrečias aplinkybes tai bÅ«tina dėl kliento interesų ar užsakymui įvykdyti.

Remiantis aukščiau paminėtu teismas konstatuoja, kad abi Å¡alys vykdydamos prisiimtus sutartinius ir įstatymo nustatytus įsipareigojimus, juos iÅ¡ dalies pažeidė.Nors atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodo, kad ieÅ¡kovas netinkamai įvykdė savo įsipareigojimÄ , tačiau pripažintina, jog ir atsakovas taip pat. Tokiu netinkamu įsipareigojimo įvykdymu laikytini jo ieÅ¡kovui pateikti duomenys susiję su finansinę atskaitomybe. Be to teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad jo buvusi buhalterė netinkamai vykdė jai pavestas pareigas, kas tuo pačiu suponuoja atsakovo civilinę atsakomybę ieÅ¡kovui dėl apmokėjimo iÅ¡ dalies už suteiktas paslaugas.Dėl Å¡alių teisių ir pareigų, tinkamai vykdant prisiimtus sutartinius įsipareigojimus.

Ä®statymas numato, kad paslaugų teikėjas privalo ne tik pats teikti paslaugas, bet ir suteikti jas tinkamai. PareigÄ tinkamai teikti paslaugas lemia keletas kokybinių kriterijų. Å iuos kriterijus galima suskirstyti į tris grupes: į nustatytus teisės normų ar sutarčių, į kylančius iÅ¡ profesinės ar verslo praktikos ir į kylančius iÅ¡ bendrųjų tai veiklos rÅ«Å¡iai keliamų protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimų. CK 6.718 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis kriterijus, kuriuo visada privalo vadovautis paslaugų teikėjas: teikdamas paslaugas paslaugų teikėjas privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai, kad tai labiausiai atitiktų kliento interesus.

Å i norma nustato kliento interesų prioritetÄ . Vienas iÅ¡ pagrindinių civilinės teisės tikslų yra užtikrinti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumÄ . Ä®statymų leidėjas nurodė, kad paslaugų teikėjas, kurio interesai dėl jo turimų žinių, patirties yra apsaugoti geriau nei kliento, visada privalo teikti pirmumÄ kliento interesams, veikti vien jo naudai. Norma neapibrėžia konkrečių elgesio variantų, veikimo modelių, tačiau įtvirtina bendrÄ jį principÄ .

Todėl kilus kliento ir paslaugų teikėjo ginčui teismas vadovaudamasis Å¡iuo principu pripažįsta, jog įvertinus bylos duomenis, paslaugos teikėjas nesielgė taip, kaip tokiomis aplinkybėmis bÅ«tų pasielgęs patyręs, geranoriÅ¡kas, protingas atitinkamų paslaugų teikėjas. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtÄ normÄ bÅ«tina aiÅ¡kinti plečiant, o bÅ«tent atsižvelgiant į CK 6.4 straipsnį: paslaugų teikėjas normoje įtvirtinto principo turi laikytis ne tik vykdydamas jau sudarytÄ sutartį, bet ir iki sudarydamas jÄ , t. y. jis turi kritiÅ¡kai, sÄ Å¾iningai ir protingai vertinti savo galimybes suteikti paslaugas ir atsisakyti sudaryti sutartį, jeigu nėra užtikrintas, jog galės jas tinkamai suteikti, atsižvelgiant į kliento užsakymo pobÅ«dį.

Vis dėlto reikia nepamirÅ¡ti, kad ne tik paslaugų teikėjas privalo veikti sÄ Å¾iningai ir protingai - Å¡i jo pareiga derintina su kliento pareiga teikti visÄ reikiamÄ pagalbÄ . Dėl to pripažintina, kad abi Å¡alys netinkamai reagavo į NMA atsakovui pateiktus paklausimus ir siÅ«lymus, iÅ¡taisyti paraiÅ¡koje ir verslo projekte pastebėtus, atsižvelgiant į paraiÅ¡kos priėmėjo nustatytus terminus (58-67 b.l.). Pastebėtina, kad paslaugų teikėjo pareigų apimčiai tiesioginę įtakÄ darė ir kliento (atsakovo) veiksmai, nes jis irgi nebuvo visiÅ¡kai rÅ«pestingas teikdamas ieÅ¡kovui reikalingus duomenis.

Todėl atmestini atsakovo motyvai, kad tik ieÅ¡kovas netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Paslaugų teikėjo pareiga veikti rÅ«pestingai ir sÄ Å¾iningai yra ir vienas iÅ¡ pagrindinių kriterijų sprendžiant, ar paslaugų sutartis vykdoma tinkamai. Paslaugų teikimas yra sudėtingas procesas, be to, dėl ekonominių, finansinių ypatumų, Kaimo paramos fondo veiklos praktikos, ne visada galima šį procesÄ reglamentuoti teisės aktais ar aptarti sutartyje, todėl bendrasis rÅ«pestingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus leidžia kelti paslaugos teikėjui reikalavimus atsižvelgiant į žinių lygį, profesinę praktikÄ ir panaÅ¡ius kriterijus teikiant paslaugas.

Paslaugų sutarties vykdymui keliami ir bendrieji tinkamo prievolių vykdymo reikalavimai. Kita kriterijų grupė, kuriÄ galima iÅ¡skirti, susijusi su paslaugos teikėjo profesiniu statusu. CK 6.38 straipsnio 2 dalyje sakoma, kad Å¡alis, kuriai prievolės vykdymas yra ir profesinė veikla, turi vykdyti prievolę ir pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus. CK 6.718 straipsnio 2 dalyje Å¡i nuostata pakartojama. Paslaugų teikėjas, paprastai bÅ«damas tam tikros profesijos atstovas, teikia jo profesijai bÅ«dingas paslaugas, todėl teismas pripažįsta, kad ieÅ¡kovas veikė ne visai taip, kaip tam tikroje situacijoje pasielgtų protingas ir sÄ Å¾iningas žmogus (principas bonus pater familias), o taip pat ir ne taip, kaip veiktų patyręs ir savo darbÄ iÅ¡manantis profesionalas, atsižvelgiant į jo įstaigos veiklos tikslus, uždavinius bei veiklos sritis (24-26 b.l.).

Kita vertus, paslaugų teikėjas visada turi teisę suteikti aukÅ¡tesnės, nei rei­kalaujama teisės aktuose, kokybės paslaugas (Å¡iuo atveju galima subsidiariai taikyti CK 6.663 straipsnį (CK 6. 724str.). Tačiau atsižvelgiant ir į atsakovo praÅ¡ymÄ ir į jo ieÅ¡kovui pateiktus duomenis, pripažintina, kad atsiranda abiejų sutarties Å¡alių atsakomybė dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo. Paslaugų teikėjo profesinei veiklai keliami reikalavimai gali bÅ«ti nustatyti ne tik teisės aktuose.

Jie gali bÅ«ti nustatomi analizuojant žinių lygį, įprastÄ veiksmų atlikimo tvarkÄ ir bÅ«dus veikiant. Tačiau kilus ginčui tarp atsakovo ir ieÅ¡kovo dėl atliekant pastarajam veiksmus su tai profesinei veiklai keliamais reikalavimais, pripažintina, kad atsakovas pateikė teismui Å¡ias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nors paslaugos gavėjas neįrodė paslaugos teikėjo veiksmų neteisėtumo, tačiau byloje pakanka įrodymų dėl paprasčiausio ieÅ¡kovo aplaidumo ar nerÅ«pestingumo.

Vienas iÅ¡ pagrindinių reikalavimų, keliamų paslaugų teikėjui, yra ir iki sudarant sutartį informuoti potencialų klientÄ apie savo turimas žinias, patirtį, gebėjimus. Tačiau ieÅ¡kovas ir Å¡iuo atveju nepateikė teismui jokių įrodymų, kad atsakovas buvo tinkamai informuotas prieÅ¡ Å¡alims sudarant paslaugų sutartį (32-34 b.l.). Nors paslaugų sutartis yra grindžiama pasitikėjimu, klientui CK suteikia plačias teises dalyvauti teikiant paslaugas, duoti nurodymus. CK 6.718 straipsnio 3 dalyje nustatyta paslaugų teikėjo pareiga teikti paslaugas pagal sutarties sÄ lygas ir kliento nurodymus.

Paslaugų teikėjui ir klientui sudarius sutartį atsiranda prievoliniai teisiniai santykiai, todėl paslaugų teikėjas privalo laikytis sutarties sÄ lygų ir jas tiksliai vykdyti. Atsižvelgiant į CK 6.718 straipsnio 1 dalį, kurioje įtvirtintas kliento interesų pirmumo principas, paslaugų teikėjas teikdamas paslaugas turi vadovautis ne tik sutarties sÄ lygomis, bet ir jÄ sudariusio kliento keliamais reikalavimais. Kliento ir paslaugų teikėjo teisiniams santykiams vadovaujantis CK 6.724 straipsniu subsidiariai gali bÅ«ti taikoma CK 6.658 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikianti klientui teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų eigÄ .

O kaip jau minėta Å¡alių bendradarbiavimas nutrÅ«ko tik 2011-12-16, kuomet ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė atsakovui reikalavimÄ atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Minėta norma numato tam tikrus kliento keliamų reikalavimų ribojimus. Pagal CK 6.718 straipsnio 3 dalį paslaugų teikėjui suteikiama teisė atsisakyti vykdyti tokius kliento nurodymus, kurie prieÅ¡tarauja įstatymams, nusistovėjusioms profesinės veiklos taisyklėms, standartams, profesinės veiklos etikai ar sutarties sÄ lygoms. VisÄ sutarties galiojimo laikotarpį nė viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė kitai Å¡aliai jokių reikalavimų, susijusių su netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu.

Be to kai klientas duoda netinkamus nurodymus, paslaugų teikėjui suteikiama teisė nutraukti jų sudarytÄ sutartį. Kliento nurodymai, kurie prieÅ¡tarauja sutarties sÄ lygoms, turi bÅ«ti laikomi siÅ«lymu arba sudaryti naujÄ , arba pakeisti esamÄ paslaugų sutartį. Tuo pačiu nė viena iÅ¡ Å¡alių nepateikė teismui jokių įrodymų, jog bÅ«tų siÅ«liusi kitai Å¡aliai sudaryti naujÄ sutartį ar pakeisti esamÄ , nors jų sudarytoje sutartyje toks įsipareigojimas buvo numatytas (Sutarties 8 str. 8.3. d.).

Klientas, nebÅ«damas tam tikros srities profesionalas ar specialistas, gali reikÅ¡ti bet kokius reikalavimus, todėl nėra protinga tikėtis, kad konkrečiomis aplinkybėmis jis veiks kaip profesionalus ar patyręs paslaugų teikėjas. Atitinkamai paslaugos teikėjas privalo vertinti kliento duodamus nurodymus ir informuoti jį, kai duodami netinkami, neteisėti ir kitokių trÅ«kumų turintys nurodymai. Minėta norma paslaugų teikėjo pareigÄ elgtis protingai, rÅ«pestingai ir profesionaliai įtvirtina kaip jo teisę atsisakyti vykdyti nepagrįstus ir (arba) neteisėtus kliento reikalavimus.Remiantis aukščiau iÅ¡dėstytais teisiniais argumentais ir nurodytomis aplinkybėmis pripažintina, kad abi Å¡alys netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus pagal sudarytÄ paslaugų sutartį (CK 6.720 str.).

Dėl Å¡alių sutartinės atsakomybės pagal sudarytÄ paslaugų sutartį.Paslaugų teikėjas, vadovaudamasis CK 6.720 straipsnio nuostatomis, kur numatyti atvejai, kai sutarties negalima įvykdyti dėl kliento kaltės, gali reikalauti iÅ¡ pastarojo sumokėti visÄ sutartyje nustatytÄ kainÄ , jeigu sutartyje nenurodyta kitaip. Å alys sutartyje atskiro susitarimo nenumatė, kad užsakovui nepagrįstai atsisakius vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, pastarasis privalo atlyginti paslaugos teikėjo patirtus nuostolius.Paslaugos teikėjas turi teisę ne tik atsisakyti vykdyti kliento reikalavimus, bet ir vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tačiau jis gali ir nepasinaudoti Å¡ia savo teise, t. y. jeigu atsisakęs vykdyti nepagrįstus ir (arba) neteisėtus kliento reikalavimus jis gali toliau vykdyti sutartį ir turi teisę tai daryti.

Ieškovo reikalavimas atsakovui remiasi 2011-08-02 priėmimo - perdavimo aktu, tačiau atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisinius argumentus šis reikalavimas visa apimtimi negali būti tenkinamas (35 b.l.). Nors vienašališkai nė viena iš šalių nenutraukė sudarytos sutarties, tačiau teismas konstatuoja, kad ieškovas iš dalies įgijo teisę reikalauti iš atsakovo turėtų nuostolių atlyginimo. Paslaugų teikėjas taip pat gali reikalauti iš kliento ne tik atlyginti jam padarytus nuostolius, bet ir sumokėti palūkanas.

Å io reikalavimo patenkinimui ieÅ¡kovas remiasi LR Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymu. Teismas sutinka, kad Å¡alys sudarė komercinį sandorį, todėl pagal minėto įstatymo nuostatas jų santykiams jis gali bÅ«ti taikomas. Tuo pačiu ieÅ¡kovas turi teisę savo reikalavimui patenkinti remtis ir CK 6.37, 6.210 str. nuostatomis. Todėl atitinkamai ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinos ir įstatyminės 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos už vėlavimÄ apmokėti ieÅ¡kovo pateiktas sÄ skaitas.Pagal bendrÄ jÄ taisyklę asmuo, nesilaikęs sutarties sÄ lygų, laikomas pažeidusiu sutartį ir yra atsakingas už sutarties pažeidimÄ .

Ginčo atveju abi Å¡alys laikytinos atsakingomis už netinkamÄ sutartinių įsipareigojimų įvykdymÄ . Atskirai pažymėtina, kad paprastai paslaugų sutarties dalykas yra paslaugos arba tam tikrais kokybiniais kriterijais apibrėžta veikla. Å i norma leidžia sutartyje nustatyti vienÄ specifinį kokybinį paslaugų teikėjo veiklos kriterijų. Paslaugas dar galima apibrėžti kaip gėrį, turintį veiklos, o ne daiktinę formÄ . Nors paslaugų sutarties dalykas nėra daiktai, jų sukÅ«rimas, tačiau paslaugos taip pat gali turėti tam tikrÄ rezultatÄ .

Ir nors įstatymo norma leidžia sutartyje numatyti pareigÄ pasiekti rezultatÄ , tačiau tam tikrais atvejais tokios sÄ lygos apskritai negalima numatyti dėl sutarties prigimties. Pagal paslaugų sutartį pasiektinam rezultatui paprastai negali bÅ«ti keliami tokie reikalavimai, kokie keliami veiklai, kurios rezultatas yra daiktų sukÅ«rimas, jų kokybės pakeitimas ir panaÅ¡Å«s materialiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ turintys dalykai. Tačiau paslaugų rezultatui gali bÅ«ti keliami kokybiniai turinio reikalavimai. CK paslaugų teikėjui nedraudžiama paslaugų sutartyje numatyti ir formos, ir turinio kokybiniais reikalavimais apibrėžto rezultato.

Tačiau dėl to paslaugų sutartis netampa rangos ar kokia kita sutartimi. Tiesa, paslaugų teikėjas turi bÅ«ti itin atsargus ir rÅ«pestingas sutartyje aptardamas konkretų rezultatÄ , nes iÅ¡ paslaugų sutarties prigimties iÅ¡plaukia, kad numatyti rezultatÄ jai nėra bÅ«dinga. Tačiau visada reikia prisiminti, kad pagal sutartį kiekviena Å¡alis privalo maksimaliai stengtis tinkamai įvykdyti prisiimtus sutartinius įsipareigojimus (CK 6.200 str. 4 d.), atsižvelgiant į jos prigimtį ir esmę. Bendradarbiavimo (kooperavimosi) principas yra vienodai svarbus abiem sutarties Å¡alims, jos privalo laikytis Å¡io principo, abiem sutarties Å¡alims tenka pareiga atlikti konkrečius veiksmus įgyvendinant nurodytÄ principÄ , taigi atsakovas taip pat privalėjo bendradarbiauti su ieÅ¡kovu (CK 1.5, 6.38, 6.200 straipsniai).

Teismas pripažįsta, kad sutarties vykdymo metu ieÅ¡kovas iÅ¡ dalies įvykdė sutartyje numatytus įsipareigojimus atsakovui, todėl jam taikytinos CK 6. 720 str. 6d. nuostatos.              Pagal CK 6.720 straipsnio 6 dalį atsakovas privalo atlyginti paslaugų teikėjui Å¡io turėtas iÅ¡laidas dėl paslaugos suteikimo tiek, kiek tų iÅ¡laidų nepadengia paslaugų kaina. Taigi kuomet abi sutarties Å¡alys laikytinos atsakingomis už prisiimtų sutartinių įsipareigojimų netinkamÄ vykdymÄ , atsiranda abiejų Å¡alių atsakomybė (CK 6. 248 str. 4d., 6. 259 str.).

Tokiu atveju teismui atsiranda teisė mažinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , ji tenkinant iÅ¡ dalies. Teismui įvertinus kiekvienos iÅ¡ Å¡alių kaltus veiksmus ir kitus byloje nustatytus faktus, nustatytina, kad ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 60 procentų ieÅ¡kinio sumos, o kitoje dalyje jo reikalavimas atmestinas. Kaip jau minėta, tai, jog Å¡alys pasirašė perdavimo - priėmimo aktÄ , pagal Å¡alių sudarytÄ paslaugų sutartį, dar nereiÅ¡kia, kad neatsiranda ieÅ¡kovo atsakomybė atsakovui už iÅ¡ dalies nekokybiÅ¡kai suteiktas paslaugas, atsižvelgiant į sutarties sÄ lygas.

Kaip jau teismas yra nurodęs dėl sutarties įsipareigojimų netinkamo vykdymo pagal bylos duomenis yra atsakingas ir ieÅ¡kovas. Dėl to pastarajam iÅ¡ atsakovo nuostolių atlyginimui priteistina 4 039,00 Lt suma už suteiktas paslaugas. Apskaičiuojant Å¡iÄ sumÄ pagal ieÅ¡kovo atsakovui pateiktas apmokėjimui sÄ skaitas, pirmiausia atliekamas perskaičiavimas, o po to iÅ¡ gautos sumos atimama atsakovo ieÅ¡kovui jau sumokėta 800 Lt sumÄ . Šį gauta 4 039,00 Lt suma pripažintina ieÅ¡kovo nuostoliais ir jam priteistina iÅ¡ atsakovo.

             Dėl ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti netesybas ir palÅ«kanas.Atsakovas neįvykdė iÅ¡ dalies sutarties sÄ lygų, todėl vadovaujantis CK 6.256 str. 1 d. ir 2 d. bei sudarytos sutarties sÄ lygomis, atsakovui kyla pareiga sumokėti ieÅ¡kovui netesybas. Kaip nurodyta delspinigių paskaičiavimo akte (42 b.l.), atsakovas už kiekvienÄ termino praleidimo dienÄ nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieÅ¡kovui mokėti 0,2 proc. dydžio delspinigius. Tuo pagrindu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 2 754,98 Lt delspinigių už 208 dienas (nuo 2011-09-01 iki 2012-03-26) pagal 2011-08-02 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SRP Nr. 002719.

Sprendžiant delspinigių priteisimo klausimÄ , pabrėžtina, kad pagal CK 6.73 str., teismas turi teisę ir pareigÄ kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeidžiant sutarčių laisvės principo. CK 6.73 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad, jei netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės ar prievolė iÅ¡ dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 yra konstatavęs, jog, remdamasis CK 6.73 straipsnio 2 dalimi nuostatomis, teismas turi kontroliuoti netesybų dydį, kad nebÅ«tų sudaryta pagrindo piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad netesybų dydžio klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes: į prievolės pobÅ«dį, padarytÄ pažeidimÄ , jo padarinius, prievolės sumÄ , palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Ä®vertinus tai, kad atsakovas yra Å«kininkas, sutartis sudaryta siekiant gauti paslaugas, o po to ir paramÄ , dėl to teismas daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo apskaičiuota delspinigių suma yra gana didelė, atsižvelgiant ir į kitus aukščiau nurodytus argumentus, todėl remiantis bendraisiais teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, laikytina, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omi priteisti delspinigiai, yra nepagrįstai dideli.

Todėl pripažintina, kad ieÅ¡kovo pagal aukščiau nurodytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«ra ir atsakovui jos laiku neapmokėjus apskaičiuota bei reikalaujama priteisti delspinigių suma yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga. Atsižvelgiant į aptartus argumentus bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, pagal Å¡iÄ PVM sÄ skaitÄ priteistinų delspinigių dydis mažinamas iki 0,1 procento dydžio už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistinÄ delspinigių sumÄ , sudaro 1 394,10 Lt.

Todėl Å¡is ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas irgi tenkintinas iÅ¡ dalies. Tačiau nemažintina ieÅ¡kovui priteistinų materialinių palÅ«kanų 37,20 Lt suma pagal kitÄ 2011-11-05 PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija SRP Nr. 002789, remiantis CK 6. 210 str. nuostatas (42 b.l.). Dėl to bendra ieÅ¡kovui netesybų forma iÅ¡ atsakovo priteistina suma yra 1 431,30 Lt.  Remiantis aukščiau nurodytais argumentais, tenkintinas ir ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti iÅ¡ atsakovo 6 proc. dydžio metines procesines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, atsižvelgiant į priteistÄ nuostolių sumÄ bei netesybų dydį (CK 6. 210 str. 2 d.).

Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo nurodyto dydžio palÅ«kanos priteistinos nuo 5 470,30 Lt sumos nuo procesinio dokumento pateikimo teismui dienos (2012-03-28) iki visiÅ¡ko skolos ir netesybų sumokėjimo.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo. Dėl aukščiau iÅ¡dėstytų aplinkybių teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį iÅ¡ dalies. Taip pat ieÅ¡kovui priteistinos iÅ¡ atsakovo ir su bylinėjimusi susijusios iÅ¡laidos: 181,00 Lt žyminio mokesčio, ir 2 460, 00 Lt už atstovavimÄ , kadangi byla sudėtinga, vyko keli posėdžiai, surinkta įrodymų, todėl ieÅ¡kovo iÅ¡laidos advokato pagalbai atitinka Teisingumo ministro įsakymu patvirtintiems dydžiams.

Visos nurodytos ieškovo išlaidos tenkintinos proporcingai patenkintai ieškinio sumai.Teismas, vadovaudamasis LR CPK 259, 268 – 270 str.,n u s p r e n d ž i a:Ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

1. Priteisti ieÅ¡kovui VÅ¡Ä® ,,Å iaulių regiono plėtros agentÅ«ra“ (į/k 110062478) iÅ¡ atsakovo Å«kininko L. J. (a/k (duomenys neskelbtini) 4 039,00 Lt (keturis tÅ«kstančius trisdeÅ¡imt devynis litus 00 ct) nuostolių atlyginimui už suteiktas paslaugas, 1 431,30 Lt (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ litÄ 30 ct) netesybų, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 5 470,30 Lt sumos nuo civilinės bylos iÅ¡kėlimo teisme 2013-03-28 dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, 181,00 Lt (vienÄ Å¡imtÄ aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ litÄ ) žyminio mokesčio ir 2 460,00 Lt (du tÅ«kstančius keturis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt litų) atstovavimo iÅ¡laidų.2.

Likusioje dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti apskųstas paduodant apeliacinį skundÄ Å iaulių apygardos teismui per šį apylinkės teismÄ .             Teisėjas                                                                                                                                    Jonas Stubrys                         Â