10b141e5-c245-4ca9-9291-2c8697e87f65 · Lietuvos apeliacinis teismas

               Civilinė byla Nr. e2-1200-370/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00543-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.7.1. 3.4.3.11.(S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 27 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-655-730/2017, kuria netvirtinta kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus patikslinto reikalavimo dalis bankrutuojančios mažosios bendrijos (toliau – BMB) „Konstanta.Co“ bankroto byloje, ir n u s t a t ė :

I. Ginčo esmėKlaipėdos apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi mažajai bendrijai (toliau – MB) „Konstanta.Co“ iÅ¡kelta bankroto byla. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. spalio 24 d. nutartimi bankroto administratore paskirta UAB „Bankroto vizija“ (toliau – bankroto administratorė). Bankroto administratorė pateikė praÅ¡ymÄ , kuriame prašė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus kreditinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra.

Bankroto administratorė nurodė, kad gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymas, kuriame praÅ¡oma patikslinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus finansinį reikalavimÄ , jį padidinant iki 2222,04 Eur. Bankroto administratorė nesutinka su pateiktu praÅ¡ymu, nes nepateikti įrodymai, kodėl turėtų bÅ«ti tvirtinamas patikslintas finansinis reikalavimas.Kreditorius pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose nurodė, kad nėra duomenų, jog                                MB „Konstanta.Co“ veiklos laikinai nevykdė ir buvo tai deklaravusi Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAÄ®) ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nėra duomenų, kad apskaičiuojant valstybinio socialinio draudimo (toliau – VSD) įmokų prievolę MB „Konstanta.Co“ galėjo bÅ«ti taikomos 2016 m. galiojusio Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDÄ®) 7 straipsnio 2 dalies            1 punkte nurodytos iÅ¡imtys, todėl MB „Konstanta.Co“ už mažosios bendrijos narį O.

P. (O. P.) tiek už laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, t. y. nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. spalio 7 d., tiek už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 7 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. kas mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos privalėjo mokėti savarankiÅ¡kai dirbančio asmens VSD įmokas.Bankroto administratorė pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose prašė netenkinti kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus praÅ¡ymo patikslinti finansinį reikalavimÄ .

Nurodė, kad kreditorius, praÅ¡ydamas patikslinti kreditinį reikalavimÄ , remiasi VSDÄ® 16 straipsnio 1 dalimi, 19 straipsnio 1 dalimi, tačiau Å¡iuo atveju iÅ¡kėlus atsakovei bankroto bylÄ , pradeda veikti specialus Ä®monių bankroto įstatymas ir jo nuostatos, kuriose nurodyta, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iÅ¡kelti bankroto bylÄ draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teisme ar ne ginčo tvarka, iÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės praÅ¡ymÄ ir nepatvirtino kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos patikslinto reikalavimo dalies – 202,76 Eur sumos.Teismas konstatavo, jog Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad atsižvelgiant į tai, jog iÅ¡kėlus bankroto bylÄ taikomos specialiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) nuostatos, o kitų įstatymų nuostatos taikomos tik tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Ä®monių bankroto įstatymo nuostatoms, ir atsižvelgiant į Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punkto imperatyviÄ sias nuostatas, nenustačius faktinių aplinkybių, nurodytų Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte, atsižvelgiant į tai, kad VSDÄ® nuostatos, kuriomis yra grindžiamas reikalavimas dėl VSD įmokų mokėjimo, specialiai nereglamentuoja Å¡io mokesčio mokėjimo ypatumų, kuriuos diktuoja bankrutuojančios / bankrutavusios įmonės statusas, nėra pagrindo spręsti, jog veiklos nevykdanti atsakovė turi prievolę skaičiuoti bei mokėti VSD įmokas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2202-157/2016).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį bei klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – patvirtinti patikslintÄ kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2 222,04 Eur finansinį reikalavimÄ bankrutuojančios MB „Konstanta.Co“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registre nėra duomenų, kad MB „Konstanta.Co“ veiklos laikinai nevykdė ir buvo tai deklaravusi Mokesčių administravimo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, taip pat nėra duomenų, kad apskaičiuojant VSD įmokų prievolę MB „Konstanta.Co“ galėjo bÅ«ti taikomos 2016 m. galiojusio VSD įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos iÅ¡imtys.Bankrutuojančios įmonės statusas nebuvo numatytas tarp VSDÄ® (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų iÅ¡imčių, leidžiančių kas mėnesį nemokėti VSD įmokų nuo MMA.Bankroto administratorė atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o skundžiamÄ nutartį palikti nepakeistÄ .

Atsiliepime nurodomi Å¡ie pagrindiniai atsikirtimai:Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius vadovaujasi VSDÄ® nuostatomis, nes įmonių bankroto procesÄ reglamentuoja Ä®BÄ®. Apelianto nurodomas VSDÄ® taikymas prieÅ¡tarauja Ä®BÄ® 1 straipsnio 3 daliai ir 10 straipsnio 7 dalies 3 punktui. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio               2 dalis, 338 straipsnis).Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis.

Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek bankroto administratorė pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2202-157/2016, kurioje iÅ¡samiai pasisakyta dėl ginčui aktualaus Ä®BÄ® ir VSDÄ® santykio.VSDÄ® ir Ä®BÄ® sÄ veikauja kaip bendroji ir specialioji norma lex specialis derogat legi generali principu. Tai expressis verbis nurodyta Ä®BÄ®. Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklÄ , kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimÄ , kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms iÅ¡ieÅ¡koti, prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , iÅ¡skyrus nustatytÄ jį Lietuvos Respublikos finansinio užtikrinimo susitarimų įstatyme, mokesčius ir kitas privalomÄ sias įmokas ir jų administravimÄ bankroto proceso metu, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja Å¡io įstatymo nuostatoms (Ä®BÄ® 1 straipsnio 3 dalis).

Ä®BÄ® imperatyviai nustato, kad iÅ¡kėlus bankroto bylÄ draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, įskaitant palÅ«kanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimÄ , iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ Å¡ios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, iÅ¡skyrus prieÅ¡prieÅ¡inių vienarÅ«Å¡ių reikalavimų įskaitymÄ , kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Nutraukiamas netesybų ir palÅ«kanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotÄ mokėjimÄ , skaičiavimas (Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas).Bankrutuojanti įmonė turi teisę vykdyti Å«kinę komercinę veiklÄ , jeigu jos veiklos rezultatas mažina balanse rodomus nuostolius, ir iÅ¡ Å¡ios veiklos gautas pajamas naudoti su Å¡ia veikla susijusioms iÅ¡laidoms, o visi atsiskaitymai, susiję su tokia veikla, vykdomi per įmonės komercinę sÄ skaitÄ , iÅ¡ kurios negali bÅ«ti vykdomi atsiskaitymai su kreditoriais Å¡io įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka, o tuo atveju, jeigu dėl įmonės Å«kinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų įstatymuose numatytų apmokestinamų objektų, Å¡ie mokami ir gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komi iÅ¡ lėšų, esančių įmonės komercinėje sÄ skaitoje, įstatymų nustatyta tvarka, be to, jeigu dėl Å«kinės komercinės veiklos atsiranda reikalavimai dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, jie teikiami tvirtinti teismui ir tenkinami Å¡io įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka tik nutraukus Å«kinę komercinę veiklÄ (Ä®BÄ® 10 straipsnio                  7 dalies 5 punktas).

Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įrodymų apie atsakovės vykdomÄ veiklÄ nebuvo pateikta, todėl nenustatytos aplinkybės, numatytos Ä®BÄ® 10 straipsnio 7 dalies 5 punkte. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aplinkybė, jog atsakovei iÅ¡kėlus bankroto bylÄ valstybinio socialinio draudimo iÅ¡mokų gavėjų registre nebuvo gauta duomenų apie tai, kad Å¡i įmonė veiklos nevykdymÄ yra specialiai deklaravusi MAÄ® ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, neturi teisinės reikÅ¡mės sprendžiant šį ginÄÄ , nes Ä®BÄ® nurodyti faktai yra iÅ¡vieÅ¡inti Å¡iame įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2202-157/2016).

Atskirai pažymėtina, jog bankroto bylÄ Ä¯monei inicijavo bÅ«tent Å¡is kreditorius, jam žinoma, kad jau bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu, tai yra 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, teismo buvo konstatuota, jog įmonė veiklos ir įsipareigojimų nevykdo ir yra nemoki.Apibendrindama tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamÄ teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                    Konstantinas Gurinas                                                                                                                                                             Danguolė Martinavičienė                                                                                                                                                             Alvydas PoÅ¡kus