10aded77-6630-4c39-b3d4-e1e0c286ffac · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-578-516/2015Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00204-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 124.2.7. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 9 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų ArtÅ«ro Driuko, Rasos GudžiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo uždarosios akcinės bendrovės „Teisinių paslaugų grupė“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-745-265/2015 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Teisinių paslaugų grupė“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „MJM MOTORS“ ieÅ¡kinį atsakovei N. G. dėl avanso grÄ Å¾inimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Ginčas byloje kilo dėl atsisakymo atnaujinti procesÄ civilinėje byloje teisėtumo ir pagrįstumo.PareiÅ¡kėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Teisinių paslaugų grupė“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas atnaujinti procesÄ Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014, įtraukti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ civilinės bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu bei panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ .

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtino tarp ieÅ¡kovo UAB „MJM MOTORS“ ir atsakovės N. G. 2014 m. liepos 22 d. sudarytÄ taikos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo perduoti du žemės sklypai. PareiÅ¡kėjas pažymėjo, kad Å¡ie žemės sklypai 2013 m. lapkričio 22 d. Turto areÅ¡to aktu Nr. 0172/13/01610 pagal Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro vykdomÄ jį įraÅ¡Ä buvo areÅ¡tuoti pareiÅ¡kėjo, kaip iÅ¡ieÅ¡kotojo, naudai.

PareiÅ¡kėjo įsitikinimu, patvirtinus minėtÄ taikos sutartį, buvo pažeistos jo turtinės teisės ir teisėti interesai, kadangi žemės sklypai buvo areÅ¡tuoti tam, kad bÅ«tų patenkinti pareiÅ¡kėjo kreditoriniai reikalavimai. Neteisėta nutartimi patvirtinus žemės sklypų perdavimÄ , pareiÅ¡kėjas prarado galimybę toliau vykdyti priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 6 d. nutartimi pareiÅ¡kėjo UAB „Teisinių paslaugų grupė“ praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo atmetė.Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju, atsakovei perleidus ieÅ¡kovui areÅ¡tuotus žemės sklypus, pareiÅ¡kėjas turi teisę ginti pažeistas savo teises, remdamasis Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) nustatytais pagrindais, kai perleidžiamas turtas, į kurį trečiasis asmuo turėjo atitinkamas teises.

Teismas pažymėjo, kad teismui nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, priimant procesinį sprendimÄ , nepasisakius dėl pareiÅ¡kėjo teisių ir pareigų, procesas, jo atnaujinimo bÅ«tinybę grindžiant vien tik materialinių interesų pažeidimu, negali bÅ«ti atnaujintas. Teismo nuomone, materialiųjų, o ne procesinių teisių pažeidimas yra pagrindas ne atnaujinti procesÄ , o pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį teisme dėl pažeistų teisių gynimo. Teismas pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, teigdamas, jog procesas turi bÅ«ti atnaujintas CPK 366 straipsnio 7 punkto pagrindu, nenurodo, kokias teises ir pareigas teismo sprendimas jam sukuria.

Teismas konstatavo, kad Å¡iuo atveju nebuvo teisinio pagrindo įtraukti pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ procesÄ trečiuoju asmeniu, kadangi jis pagal byloje pareikÅ¡tus ieÅ¡kovo reikalavimus neturėjo nei materialinio, nei procesinio suinteresuotumo bylos baigtimi. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai PareiÅ¡kėjas UAB „Teisinių paslaugų grupė“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – tenkinti praÅ¡ymÄ dėl proceso atnaujinimo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:PareiÅ¡kėjas be proceso atnaujinimo faktinį pagrindÄ sudarančių aplinkybių pirmosios instancijos teismui nurodė ir konkrečius teisinius proceso atnaujinimo pagrindus, t. y. CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktus, tačiau pirmosios instancijos teismas pasisakė tik 7 punkte nustatyto pagrindo ir nevertino pareiÅ¡kėjo 2015 m. sausio 6 d. patikslintame praÅ¡yme nurodytų faktinių aplinkybių ir įrodymų, taip pažeisdamas CPK 370 straipsnio 3 dalies reikalavimÄ bei reikalavimÄ motyvuoti sprendimÄ , todėl egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas.

PraÅ¡ymo patikslinimÄ pareiÅ¡kėjas teismui perdavė elektroniniu bÅ«du, paskutinę dienÄ , tÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovas UAB „MJM MOTORS“, taip pat elektroniniu bÅ«du, pateikė atsiliepimÄ . Skundžiamoje nutartyje nėra nė vienos užuominos į Å¡iuos procesinius dokumentus, jau nekalbant apie juose iÅ¡dėstytų argumentų, įrodymų įvertinimÄ .Dar 2009 m. gruodžio 21 d. N. G. su UAB „Teisinių paslaugų grupė“ sudarė bÅ«simo turto statybos finansavimo ir perleidimo sutartį, kuria įsipareigojo 1/2 dalį žemės sklype pastatyto saugyklos-garažo su žemės sklypo dalimi, reikalinga objekto eksploatacijai, parduoti ieÅ¡kovui ir / ar jo nurodytiems asmenims už 60 000 Lt, kurie buvo sumokėti pasiraÅ¡ant Å¡iÄ sutartį, bei įsipareigojo neperleisti ar neįkeisti objekto trečiajam asmeniui be pareiÅ¡kėjo raÅ¡ytinio sutikimo.

Taigi Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas akivaizdžiai turi materialinį teisinį suinteresuotumÄ , turi teisę ginčyti sudarytÄ taikos sutartį, pareikÅ¡ti reikalavimÄ CK 1.93 straipsnio 4 dalies ir CK 6.309 straipsnio 3 dalies pagrindu, tačiau nebuvo įtrauktas į bylÄ . Kadangi taikos sutartis patvirtinta teismo nutartimi, pareiÅ¡kėjas neturi jokių galimybių nuginčyti šį sandorį kitaip, kaip tik atnaujinus byloje procesÄ . Teismo motyvai, neva pareiÅ¡kėjas savo pažeistas teises gali apginti CK nustatytais (teismo nekonkretizuotais) pagrindais, yra visiÅ¡kai nepagrįsti.2013 m. lapkričio 22 d.

Turto areÅ¡to aktu buvo nustatytas atsakovės disponavimo teisės areÅ¡tuotu turtu apribojimas, todėl N. G. neturėjo teisės areÅ¡tuoto turto perleisti ieÅ¡kovui. Tokia taikos sutartis yra niekinė, o niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas privalėjo konstatuoti ex officio. BylÄ nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti Å¡alių pasiektos taikos sutarties sÄ lygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir vieÅ¡ajam interesui. Laikantis teisingumo principo, tuo atveju, kai Å¡alių sudaryta taikos sutartimi pažeidžiamos kito asmens teisės, tokių teisių gynimas yra vieÅ¡asis interesas, nors Å¡alių sudaryta taikos sutartis iÅ¡oriÅ¡kai gali atrodyti kaip taikus teisinio ginčo baigimas.

Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtindamas taikos sutartį, padarė aiÅ¡kiÄ teisės normos taikymo klaidÄ . IeÅ¡kovas UAB „MJM MOTORS“ atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjo atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:2015 m. sausio 6 dienÄ jau buvo pasibaigęs trijų mėnesių terminas, per kurį galima pateikti praÅ¡ymÄ atnaujinti procesÄ , todėl vien Å¡iuo pagrindu patikslintas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas ir jame nurodyti motyvai bei naujas įrodymas negalėjo bÅ«ti priimti.

Suėjus trijų mėnesių terminui, pildyti savo praÅ¡ymus tomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos ir 2014 m. rugsėjo 17 d. praÅ¡ymo pateikimo dienÄ , yra negalima. IeÅ¡kovo atsiliepimÄ teismas dar iki 2015 m. sausio 6 d. teismo posėdžio pradžios priėmė rezoliucija, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad teismas tiesiog nepatikrino bylos dokumentų EPP sistemoje iki posėdžio pradžios, yra nepagrįsti. Teismas neprivalo atsakyti į absoliučiai visus iÅ¡sakytus argumentus. Teismas tinkamai atskleidė bylos esmę ir skundžiamÄ nutartį pakankamai motyvavo.PareiÅ¡kėjui buvo nustatytas papildomas terminas iki 2014 m. spalio 3 d.

žyminiam mokesčiui primokėti, tačiau jis Å¡io įpareigojimo neįvykdė ir, ieÅ¡kovo nuomone, praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu. Ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai bandė apskųsti teismo nutartį, neprailgino nustatyto termino žyminiam mokesčiui sumokėti, kadangi pareiÅ¡kėjo skundas buvo pripažintas nepagrįstu ir atmestas.PraÅ¡omoje atnaujinti byloje pareiÅ¡kėjas negalėjo ir negalėtų dalyvauti nei kaip Å¡alis, nei kaip trečiasis asmuo, kadangi byloje nebuvo sprendžiamos jokios turtinės jo teisės. Be to, pareiÅ¡kėjo nurodomų tikslų (iÅ¡ieÅ¡kojimas skolos iÅ¡ įkeistų dviejų žemės sklypų bei pastato) įgyvendinimas negalimas ir atnaujinus procesÄ .Viename iÅ¡ žemės sklypų esantis pastatas niekada nebuvo areÅ¡tuotas UAB „Teisinių paslaugų grupė“ reikalavimui užtikrinti, todėl pastato perleidimo patvirtinimas taikos sutartimi nepažeidė absoliučiai jokių pareiÅ¡kėjo teisių.

Pastatas yra įkeistas, todėl galiojant Å¡iam notaro patvirtintam ir hipotekos registre bei Nekilnojamojo turto registre įregistruotam įkeitimo sandoriui, procesas dėl Å¡io pastato perleidimo nebegali bÅ«ti atnaujintas.UAB „MJM MOTORS“, kaip hipotekos kreditorius, visais atvejais turėjo pirmenybės teisę prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ padengti visÄ savo reikalavimÄ iÅ¡ įkeistų žemės sklypų. Todėl nėra jokio skirtumo ar įkeistų žemės sklypų nuosavybės teisės perleidimas už hipoteka užtikrintÄ skolÄ ieÅ¡kovui buvo patvirtintas teismo nutartimi, ar tai bÅ«tų buvę atlikta iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdant antstoliui.

Rezultatas, vykdant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ per antstolį, neturėtų įtakos pareiÅ¡kėjo teisėms ir niekaip nepagerintų jo padėties, todėl pareiÅ¡kėjas neturi jokio suinteresuotumo praÅ¡omos atnaujinti bylos baigtimi. Hipotekos kreditoriui CK 4.192 straipsnio 8 dalis suteikia teisę perimti savo nuosavybėn įkeistus daiktus ir pradėjus priverstinį iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , t. y. net ir tuo atveju, jeigu tie daiktai yra areÅ¡tuoti vykdant kitų kreditorių, kurių naudai hipoteka nenustatyta, vykdomuosius dokumentus.

Be to, ieÅ¡kovas perėmė ginčo žemės sklypus (įvertintus 124 000 Lt suma) už gerokai didesnę skolÄ , todėl toks perėmimas ne tik, kad nepažeidė pareiÅ¡kėjo teisių, bet ir pačiam pareiÅ¡kėjui yra ekonomiÅ¡kai naudingesnis.IeÅ¡kovas (kaip J. M. teisių perėmėjas) visus 2014 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutartyje nurodytus daiktus įsigijo dar iki 2013 m. lapkričio 22 d. antstolio J. P. pritaikyto areÅ¡to, iÅ¡ kurio pareiÅ¡kėjas kildina savo tariamÄ teisių pažeidimÄ , kadangi visų daiktų perleidimas buvo įtvirtintas notarinės formos 2012 m. spalio 16 d. preliminariojoje sutartyje, kuria buvo patvirtintas tiek dviejų žemės sklypų, tiek pastato perdavimas iki 2012 m. spalio 16 d. sutarties J.

M. žinion ir nuosavybėn. 2014 m. rugpjūčio 4 d. teismo nutartis buvo tik dar iki 2013 m. lapkričio 22 d. J. P. arešto įvykusio nuosavybės teisės perleidimo, atsiskaitymo faktų bei 2012 m. spalio 16 d. sandorio kaip pagrindinės sutarties patvirtinimas, kurį pripažino abi šalys, nebetęsdamos bylinėjimosi dėl šių aplinkybių.Pareiškėjo pateikta 2009 m. gruodžio 21 d. sutartis nebuvo išviešinta, pareiškėjas savo sutarčiai negavo hipotekos kreditoriaus (tuo metu banko) sutikimo, todėl sudaryta sutartis yra niekinė.

Minėta sutartis pasibaigė dar 2010 m. liepos 1 d. ir pareiÅ¡kėjo pateiktos sutarties 1.12 punkte aiÅ¡kiai numatyta, kad atsakovė gali perleisti daiktus ir tokiu atveju pareiÅ¡kėjas į daiktus nebepretenduos, o vykdys iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ kito turto, pasitelkdamas vekselį. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė jokio leistino ir bÅ«tino įrodymo (kasos pajamų iÅ¡laidų orderio ar mokėjimo pavedimo), kad pagal Å¡iÄ sutartį atsakovei sumokėjo bent vienÄ litÄ .2014 m. spalio 2 d. pareiÅ¡kėjo Kretingos rajono apylinkės teismui pateiktas ieÅ¡kinys įrodo tÄ faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas savo tÄ patį 116 000 Lt dydžio reikalavimÄ N. G. gali ir pasirinko variantÄ patenkinti bÅ«tent iÅ¡ actio Pauliana pagrindu iÅ¡ieÅ¡komo ieÅ¡kinyje nurodyto N. G. turto (t.y. iÅ¡ namo su kiemo statiniais, esančio (duomenys neskelbtini)), kurį pats pareiÅ¡kėjas ieÅ¡kinyje įvertino 148 000 Lt suma.

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, kad procesas gali bÅ«ti atnaujintas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimÄ asmenų materialiųjų teisių ar pareigų.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinto proceso atnaujinimo pagrindo taikymo taisykles, nurodė, kad nurodytu pagrindu procesas gali bÅ«ti atnaujinamas tik tuo atveju, kai teismo sprendime tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjo teisių ar jo pareigų, teismo sprendimas jam sukuria teisių ar pareigų arba tokiu teismo sprendimu pažeistos jo teisės ar įstatymo saugomi interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2012; 2014 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2014).

Tačiau kasacinis teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-128-686/2015, kurioje panaÅ¡iai kaip ir Å¡iuo metu nagrinėjamu atveju, buvo keliamas klausimas dėl to, kad procesinis teismo sprendimas, kuriuo patvirtinta taikos sutartis ir kuriame nėra tiesiogiai pasisakyta dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimÄ pareiÅ¡kėjo teisių ar pareigų, vis dėlto sukuria pareiÅ¡kėjui teisių ar pareigų ta prasme, jog taikos sutarties patvirtinimas, perleidžiant areÅ¡tuotÄ turtÄ kito asmens nuosavybėn turi tiesioginės įtakos asmens, kurio naudai buvo nustatytas areÅ¡tas, teisei nukreipti reikalavimo patenkinimÄ Ä¯ jo naudai areÅ¡tuotÄ turtÄ ir jos apimčiai, konstatavo, kad taikos sutarties Å¡alys, tvirtindamos taikos sutartį teisme, neinformavusios kreditorių dėl taikos sutarties sudarymo, atėmė galimybę kreditoriams iÅ¡sakyti savo nuomonę teisme, pateikti argumentus dėl taikos sutarties sudarymo negalimumo, dėl Å¡io susitarimo įtakos jų teisėms.

Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad bylÄ nagrinėję pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai sprendė, jog, patvirtindamas taikos sutartį, teismas nusprendė dėl pareiÅ¡kėjo (kreditoriaus, kurio naudai buvo areÅ¡tuotas ginčo turtas) teisių ir pareigų, nes Å¡is kreditorius, kaip ir kiti kreditoriai pagal vykdomuosius raÅ¡tus, turėjo turtinį interesÄ Ä¯ perleistus žemės sklypus, tačiau perleidus žemės sklypus pagal taikos sutartį kasatoriui, jų turtiniai interesai liko be apsaugos.

Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais, kasacinis teismas, be kita ko, Å¡ioje byloje pripažino, kad teismai pagrįstai atnaujino procesÄ CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos Å¡uo metu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2013 m. lapkričio 22 d. Turto areÅ¡to aktu pareiÅ¡kėjo, kaip iÅ¡ieÅ¡kotojo, naudai buvo nustatytas atsakovės disponavimo teisės areÅ¡tuotais ginčo žemės sklypais apribojimas. Nepaisant galiojančio areÅ¡to Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014, kurioje nedalyvavo UAB „Teisinių paslaugų grupė“, patvirtino taikos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo perduota ginčo žemės sklypų (esančių (duomenys neskelbtini)) bei viename iÅ¡ Å¡ių sklypų esančio statinio nuosavybės teisė, tokiu bÅ«du atsakovei (N. G.) pripažįstant ir įvykdant jos prievoles J.

M. (kurio teisių perėmėjas yra ieÅ¡kovas), pareiÅ¡kusiam ieÅ¡kinį atsakovei civilinėje byloje Nr. 2-1339-479/2014 dėl sumokėto 210 000 Lt avanso grÄ Å¾inimo, ir hipotekiniam kreditoriui bankui (kurio teisių perėmėju taip pat buvo ieÅ¡kovas). Pažymėtina, kad nors ieÅ¡kovas (UAB „MJM MOTORS“) itin akcentuoja savo, kaip hipotekinio kreditoriaus statusÄ ir Å¡iam kreditoriui įstatymo suteikiamas teises (visų pirma, pirmenybę patenkinti reikalavimÄ iÅ¡ įkeisto turto), vis dėlto įkeitimas hipoteka savaime nesukuria hipotekos kreditoriui nuosavybės teisių į įkeistÄ turtÄ ir, kaip teisingai pažymėjo pareiÅ¡kėjas, neleidžia Å¡iam kreditoriui savo teises įgyvendinti nesilaikant teisės aktuose nustatytos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ turto tvarkos, tokiu bÅ«du iÅ¡eliminuojant kito atsakovės kreditoriaus galimybes įgyvendinti pastarajam suteiktas teises, be kita ko, CPK nustatytas teises reikÅ¡ti prieÅ¡taravimus dėl antstolio veiksmų ar skųsti jo sprendimus (taip siekiant teisėto savo materialiojo intereso (galimybės atgauti bent kažkokiÄ dalį skolos) užtikrinimo).

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad hipoteka buvo užtikrinta tik banko, kurio teises perėmė ieÅ¡kovas, reikalavimo teisė į atsakovę, tuo tarpu taikos sutartimi buvo iÅ¡spręstas ginčas ir dėl J. M. (t. y. jokios pirmenybės teisės neturinčio kreditoriaus) reikalavimo patenkinimo, o į Å¡ios bylos nagrinėjimÄ neįtrauktas pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės neteko galimybės pareikÅ¡ti savo argumentus dėl pirmiau minėtų atsakovės kreditorių reikalavimų tenkinimo pirmumo bei tokios taikos sutarties sudarymo galimumo, taip pat ir dėl ginčo žemės sklypų iÅ¡ieÅ¡kojimo procese nustatytos vertės, kuri pagal antstolės B.

T. paskirtÄ ekspertizę yra 124 000 Lt, nors dar 2012 m. spalio 16 d. Preliminariojoje sutartyje J. M. buvo pasiruošęs Å¡iuos žemės sklypus pirkti už 360 000 Lt kainÄ .Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau nustatytas aplinkybes, remdamasi aktualia kasacinio teismo praktika ir joje pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, priėjo iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju neįtraukus pareiÅ¡kėjo į civilinės bylos Nr. 2-1139-479/2014 nagrinėjimÄ , buvo pažeisti įstatymo saugomi pareiÅ¡kėjo interesai ir teisės, visų pirma, teisė bÅ«ti iÅ¡klausytam, o tai galėjo turėti įtakos ir jo materialiųjų interesų pažeidimui.

Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir procesas civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014 atnaujintinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktu, įtraukiant į atnaujintos bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu UAB „Teisinių paslaugų grupė“.Papildomai teisėjų kolegija iÅ¡aiÅ¡kina pareiÅ¡kėjui, kad pagal CPK 365 straipsnio 1 dalį neįtraukti į bylos nagrinėjimÄ asmenys gali paduoti praÅ¡ymus atnaujinti procesÄ tik CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu.

Be to, pareiÅ¡kėjo patikslintas praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ , kuriame pareiÅ¡kėjas papildomai nurodė CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ (jei pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta aiÅ¡ki teisės normos taikymo klaida), buvo pateiktas Klaipėdos apygardos teismui tik 2015 m. sausio 6 d., t. y. akivaizdžiai praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 3 mėnesių terminÄ . Patikslintame praÅ¡yme nurodytos naujos aplinkybės, susijusios su CPK 366 straipsnio 9 punkte įtvirtintu pagrindu, galėjo ir turėjo bÅ«ti žinomos pareiÅ¡kėjui dar pirminio praÅ¡ymo pateikimo momentu (2014 m. rugsėjo 17 d.).

Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis negalėtų bÅ«ti panaikinta vien tuo pagrindu, kad teismas nutartyje nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjo prieÅ¡ pat posėdį ir praleidus 3 mėnesių terminÄ paduoto patikslinto praÅ¡ymo ir jame nurodyto CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto, kaip savarankiÅ¡ko proceso atnaujinimo pagrindo egzistavimo.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo argumentus, kad pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas atnaujinti procesÄ turėjo bÅ«ti paliktas nenagrinėtu, pareiÅ¡kėjui iki 2014 m. spalio 3 d. neprimokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio.

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiÅ¡kėjui buvo nustatytas terminas iki 2014 m spalio 3 d. primokėti 5 592 Lt žyminį mokestį. Tačiau dėl Å¡ios nutarties buvo paduotas atskirasis skundas, todėl ji neįsiteisėjo iki kol apeliacinės instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo atskirÄ jį skundÄ ir paliko pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistÄ (CPK 279 straipsnio 1 dalis), taigi pareiÅ¡kėjas neturėjo prievolės mokėti pirmiau nurodytÄ Å¾yminį mokestį pagal dar neįsiteisėjusiÄ teismo nutartį.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gruodžio 11 d. nutartimi, palikęs Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį nepakeistÄ , nustatė pareiÅ¡kėjui naujÄ terminÄ iki 2014 m. gruodžio 31 d. sumokėti 5 592 Lt žyminį mokestį. Pagal bylos duomenis UAB „Teisinių paslaugų grupė“ įvykdė teismo įpareigojimÄ jau 2014 m. gruodžio 12 d., todėl nėra jokio teisėto pagrindo palikti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ nenagrinėtÄ . Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai yra susiję su jau atnaujintos bylos nagrinėjimu iÅ¡ esmės ir klausimo dėl taikos sutarties teisėtumo iÅ¡sprendimu, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Patenkinus pareiÅ¡kėjo UAB „Teisinių paslaugų grupė“ atskirÄ jį skundÄ ir atnaujinus procesÄ , ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ prieÅ¡ingos ginčo Å¡alies nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės.Atnaujinti procesÄ Klaipėdos apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-1139-479/2014, uždarÄ jÄ akcinę bendrovę „Teisinių paslaugų grupė“ įtraukiant į Å¡iÄ bylÄ trečiuoju asmeniu.

Teisėjai                                                                               Artūras Driukas Rasa Gudžiūnienė Gintaras Pečiulis