Legislator Case Law & Legislation
10aba4e1-ff06-4afe-83ec-77d8f23bb8f7 AI generated

10aba4e1-ff06-4afe-83ec-77d8f23bb8f7 · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 10aba4e1-ff06-4afe-83ec-77d8f23bb8f7
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, Erikos MisiÅ«nienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo P. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui P. Ž., trečiajam asmeniui T. R. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

10aba4e1-ff06-4afe-83ec-77d8f23bb8f7 · Klaipėdos apygardos teismas: Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui P. Ž., trečiajam asmeniui T. R. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėja V

Pranešėjas Ž.

Bertašius                                                                   Civilinė

byla Nr. 2A-867-479/2013

Teisėja J.

Gailevičienė                                                                    Â

(Proceso Nr. 2-06-3-12230-2012-4)

                                                                                                  Â

    Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

                                Â

                                                                      44.2.4.1.;

121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. gegužės 30  d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, kolegijos teisėjų Virginijos Nijolės GriÅ¡kevičienės, Erikos MisiÅ«nienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo P. Ž. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ ieÅ¡kinį atsakovui P. Ž., trečiajam asmeniui T. R. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Kolegija

n u s t a t ė :

           ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ 2012-10-22 kreipėsi su ieškiniu atsakovui P. Ž. dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo ir nurodė, kad  2011-09-04 dėl netvarkingos santechninės įrangos atsakovui priklausančiame bute buvo užlietos bei sugadintos trečiajam asmeniui T. R. priklausančio buto patalpos. Dėl padarytos žalos trečiajam asmeniui T. R. buvo

iÅ¡mokėta 1 965 Lt iÅ¡moka. IÅ¡mokėjęs iÅ¡mokÄ ieÅ¡kovas įgijo teisę į atsakingÄ už

žalÄ asmenį. Trečiojo asmens buto užliejimas įvyko dėl skalbimo maÅ¡inos vandens nutekėjimo vamzdžio, esančio bute Nr. 7, gedimo. Å is butas nuosavybės teise priklauso atsakovui. Atsakovas pažeidė pareigÄ elgtis rÅ«pestingai ir apdairiai, kad nebÅ«tų padaryta žala trečiųjų asmenų turtui, ir privalo atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . ŽalÄ , padarytÄ dėl įrenginių trÅ«kumų, privalo atlyginti jo savininkas (valdytojas). IeÅ¡kovė prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo 1 965 Lt.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-02-15 sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 1 965 Lt turtinės žalos atlyginimÄ ,

5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos 1 965 Lt sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2012-10-23 iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 71 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas nustatė, kad trečiojo asmens butas buvo užlietas iÅ¡ atsakovui priklausančio buto. Draudikui, iÅ¡mokėjusiam draudimo iÅ¡mokÄ , pereina teisė reikalauti iÅ¡mokėtÄ sumÄ iÅ¡ atsakingo už padarytÄ Å¾alÄ asmens. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir dėl to nukentėjęs asmuo dar neturėjo realių iÅ¡laidų, žalos dydis gali bÅ«ti nustatomas skaičiavimo

būdu. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais

įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sÄ matomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog 750 Lt dydžio žalos atlyginimas yra pakankamas trečiajam asmeniui padarytai žalai atlyginti. Å ioje byloje yra susiklosčiusi įstatymo numatyta situacija, kai deliktinės atsakomybės subjektas, kaltas dėl žalos kilimo, turi padengti ieÅ¡kovo dėl su draudimo sutarties vykdymu turėtas iÅ¡laidas. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalÄ atsakingo asmens santykius. Tokiu bÅ«du mažinti draudiko reikalaujamos atlyginti iÅ¡mokėtos draudimo iÅ¡mokos dydžio nėra pagrindo.

           Apeliaciniu skundu atsakovas P. Ž. prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimÄ ir sumažinti priteistos žalos dydį iki 750 Lt. Nurodė, kad teismui pateiktame turto sunaikinimo akte neteisingai nurodyti apgadintų buto patalpų plotai, be to, aktas suraÅ¡ytas nedalyvaujant atsakovui. Taip pat byloje pateiktose po buto apliejimo padarytose nuotraukose nesimato jokių apgadinimų, todėl teismas negalėjo vadovautis nuotraukomis kaip įrodymais byloje. Apskaičiuota buto remonto sÄ mata neatitinka realiai padarytos žalos, nes įtraukti darbai, kurie realiai nebuvo padaryti. Teismas nesiaiÅ¡kino, koks yra trečiajam asmeniui priklausančių patalpų nusidėvėjimas. Teismas, priteisdamas žalÄ , neteisingai įvertino atsakovo kaltės formÄ ir  turtinę padėtį, nes atsakovas nesiekė padaryti žalÄ .

           Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o ginčijamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

           Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

           Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka

ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų LR CPK 329 str. 2 d.

           Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismui pateiktame turto apgadinimo akte neteisingai nurodyti apgadinti plotai. Å i skundo nuostata nepagrįsta. 2011-09-07 turto sunaikinimo, sugadinimo akte ir jo priede (b. l. 16-19) nurodytas sugadinimų pobÅ«dis, t. y. atÅ¡okę tapetai, nuo drėgmės susidariusios pÅ«slės, taip pat nurodyta, kokiÄ patalpų ploto  dalį reikės remontuoti, kad bÅ«tų paÅ¡alinti sugadinimai ir atstatyta prieÅ¡ tai buvusi padėtis. PrieÅ¡ingu atveju, vadovaujantis atsakovo logika, bÅ«tų paÅ¡alinti tik konkretÅ«s apgadinimai, pvz., apliejimo dėmė, tačiau buvusi padėtis tokiu atveju nebÅ«tų atkurta. Dėl to nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad aktas suraÅ¡ytas netinkamai ar kad jame užfiksuoti netinkamai atlikti matavimai. Atsakovas nurodė ir tai, kad aktas suraÅ¡ytas Å¡aliÅ¡kai, jam nedalyvaujant. Å is argumentas atmestinas. Ä®statymai nenustato reikalavimų defektiniams aktams suraÅ¡yti, taip pat nėra įtvirtinta pareiga dalyvauti žalÄ padariusiam asmeniui sugadinimų nustatymo procese. Defektų aktÄ surašė nepriklausomi draudimo ekspertai, neturintys suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. neturintys tikslo nukentėjusiam asmeniui už kitÄ asmenį atlyginti didesnę žalos sumÄ nei realiai padarytoji.

           Atsakovas teigia, kad nuotraukos, kuriose užfiksuoti defektai, yra neaiÅ¡kios, neryÅ¡kios, dėl to teismas negalėjo jomis remtis. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal LR CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (LR CPK 178 str.). Be to, įrodymų vertinimas pagal LR CPK 185 str. reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Teismas pateiktas nuotraukas vertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, defektų nustatymo aktu, namų valdos administratoriaus UAB „Buitis be rÅ«pesčių“ praneÅ¡imu (b. l. 11). Aplinkybė, kad teismas vadovavosi atsakovui nepalankiais įrodymais, nereiÅ¡kia, kad įrodymai buvo įvertinti netinkamai. Be to, atsakovas teismui nepatiekė įrodymų, kurie paneigtų faktÄ , kad žala nebuvo padaryta. Taigi teismo nuostatos dėl nuotraukų įrodomosios galios nėra paneigtos.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apskaičiuota buto remonto sÄ mata neatitinka realiai padarytos žalos, nes įtraukti darbai, kurie realiai nebÅ«tini. Å i skundo nuostata nepagrįsta. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad pagrįstų šį savo teiginį, nepateikė įrodymų ar skaičiavimų, kurie paneigtų ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes (LR CPK 178 str.). Atsakovas neįrodė, kad žalai apskaičiuoti taikytas LR aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-708 taikytas neteisingai. Atsakovo nurodyti skaičiavimai, t. y. 500-700 Lt nepatvirtinti leistinais įrodymais, todėl teismas pagrįstai jais nesivadovavo, o vadovavosi oficialiu norminiu aktu, tai yra įsakymu Nr. D-708. Kadangi bÅ«tina atlikti buto remonto darbus, kurie atitinka ir atskiras statybos darbų kategorijas, dėl to žala buvo apskaičiuota teisingai ir pagrįstai.

Atsakovas nurodė skunde ir tai, kad teismas nesiaiÅ¡kino, koks yra aplietų patalpų nusidėvėjimas. Byloje liudytoju apklaustas S. Steckis pripažino, kad žala apskaičiuota pagal draudimo sutartį atkuriamÄ ja verte, t. y. remontuojamų buto medžiagų nusidėvėjimas nėra įvertinamas (b. l. 100).  IeÅ¡kovė siekia prisiteisti žalÄ iÅ¡ atsakovo, remdamasi subrogacijos institutu. Subrogacijos pagrindu reikalavimo teisė įgyvendinama pagal bendrÄ sias žalos atlyginimo taisykles (LR CK 6.1015 str.), kÄ teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas. Tačiau pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad dalyje aplietų buto patalpų remontas darytas prieÅ¡ 10 metų (b. l. 18). Esant nustatytai tokia aplinkybei, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog yra pagrindas įvertinti medžiagų nusidėvėjimÄ . Å alys konkretaus nusidėvėjimo laipsnio nenurodė, dėl to teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atlyginti tik tiesioginius nuostolius (LR CK 6.249 str. 1 d.) ir iÅ¡ atsakovo priteistinos žalos dydį sumažinti 1/4.

Atsakovas nurodė, kad teismas neįvertino kaltės formos, nes jis tyčia nesiekė sugadinti trečiojo asmens buto. Å i skundo nuostata nepagrįsta. Atsakovas kaip ir kiekvienas protingas, apdairus ir rÅ«pestingas žmogus privalėjo elgtis atsakingai, kad iÅ¡vengtų ar iki minimumo sumažintų galimos žalos atsiradimÄ (LR CK 6.243 str.). Atsakovas nebuvo pakankamai apdairus, nes žala trečiajam asmeniui buvo padaryta dėl netinkamai eksploatuojamų įrenginių atsakovo bute – skalbimo maÅ¡inos defekto tuo metu, kai bute atsakovo nebuvo. Dėl to atsakomybė, nepaisant kaltės formos, Å¡iuo atveju, kyla bÅ«tent atsakovui, kÄ teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Atsakovas nurodė ir tai, kad teismas neatsižvelgė į jo turtinę padėtį. IÅ¡ bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas ir jo sutuoktinė gauna nuolatines pajamas, nors jos nėra didelės, tačiau atsižvelgiant ir į padarytos žalos dydį, konstatuotina, kad atsakovas gali sumokėti iÅ¡ jo priteistÄ Å¾alÄ .

Remdamasis iÅ¡dėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas – ir iÅ¡ atsakovo P. Ž. priteista suma mažintina iki 1 474 Lt (1 965 Lt :4 = 491 Lt, 1 965 Lt – 491 Lt = 1 474 Lt ). IÅ¡ dalies patenkinus apeliacinį skundÄ , atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės priteistina 18 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 150 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 93, 98 str., b. l. 85, 112, 114).

Vadovaudamasi CPK 325−330 straipsniais, teisėjų kolegija

Â

n u t a r i a :

           Klaipėdos

miesto apylinkės teismo 2013-02-15 sprendimÄ pakeisti ir sumažinti iÅ¡ atsakovo P. Ž. ieÅ¡kovei AB „Lietuvos draudimas“ priteistÄ turtinės

žalos atlyginimÄ nuo 1 965 Lt iki 1 473,75 Lt, o iÅ¡ atsakovo P. Ž. priteistÄ Å¾yminį mokestį ieÅ¡kovei nuo 71 Lt sumažinti iki 53 Lt.

Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės AB „Lietuvos draudimas“ atsakovui P. Ž. 18 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ ir 150 Lt iÅ¡laidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Kolegijos

pirmininkas                                                                               Â

Žydrūnas Bertašius

Kolegijos teisėjos                                                                                     Â

Virginija Nijolė Griškevičienė

                                                                                                                Â

Erika MisiÅ«nienė Â