2K-312/2012 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr

Baudžiamoji byla Nr. 2K-312/2012

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-00329-2010-3

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.14.5.1; 2.1.7.4.

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. birželio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Viktoro Aiduko,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. A. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. liepos 21 d. nuosprendžio, kuriuo J. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 15 MGL (1950 Lt) dydžio bauda.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. nutartis, kuria nuteistojo J. A. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Aiduko pranešimo ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

J. A. nuteistas už tai, kad apgaule pasikėsino įgyti svetimą turtą. 2009 m. lapkričio 20 d. jis su prašymu atlyginti žalą kreipėsi į draudimo bendrovę AAS „Gjenisidige Baltic“ Vilniuje, nurodydamas, kad tą pačią dieną, apie 12.22 val., Vilniuje, Architektų gatvėje, prie pastato Nr. 55, jam vairuojant automobilį „MB-230 Coupe“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), prie pėsčiųjų perėjos, užsidegus žaliam šviesoforo signalui ir pradėjus važiuoti, į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis „Audi A6“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), vairuojamas D. K., ir pateikė melagingus duomenis, kad eismo įvykio metu jo vairuojamo automobilio galinė sienelė buvo sulankstyta ir deformuota, sulaužytas galinis dešinės pusės žibintas, sudaužytas stiklas, apibrozdinta galinio bamperio viršutinės dalies apdailos juostelė ir galinio bamperio apdaila. Tokiais savo veiksmais J. A. pasikėsino apgaule savo naudai gauti iš draudimo bendrovės AAS „Gjenisidige Baltic“ 3695,01 Lt už automobiliui padarytą žalą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo bendrovė nurodyto dydžio sumos neišmokėjo.

Kasaciniu skundu nuteistasis J. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 1 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas pagrindinius bylos įrodymus: specialistų išvadas ir jų parodymus teisme bei liudytojų parodymus vertino atskirai vienus nuo kitų, nepašalino juose esančių prieštaravimų, nuosprendį grindė tik kasatorių kaltinančiais įrodymais ir nevertino jį teisinančių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas jo apeliacinį skundą, nepasisakė dėl esminių apeliacinio skundo argumentų ir nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde. Šis teismas tik perrašė pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir visiškai neanalizavo apelianto nurodytų pirmosios instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų, taip esmingai pažeisdamas BPK 20, 320, 332 straipsnių nuostatas.

Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad specialistų V. Mitunevičiaus bei V. Šakėno pateiktos išvados ir teisme duoti parodymai patvirtina, jog ne visi automobilių „Mercedes-Benz 230-CE" ir „Audi A6" sugadinimai buvo padaryti deklaruojamo eismo įvykio metu. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad šie specialistai teismo posėdžio metu parodė, jog tuo metu, kai jie teikė išvadas dėl automobilių apgadinimo tarpusavio suderinamumo, jiems nebuvo žinomos aplinkybės, kad automobiliai eismo įvykio metu buvo pakrauti ir dėl to deformuotos jų pakabos. Susipažinę su šiomis naujomis aplinkybės, tiek specialistas V. Mitunevičius, tiek LTEC ekspertas V. Šakėnas teismo posėdyje parodė, kad eismo įvykio metu atsiradę automobilių apgadinimai gali būti tarpusavyje suderinami. Pažymėtina, jog šie specialistai teismo posėdyje nurodė, kad būtina sąlyga automobilių apgadinimų suderinamumui yra automobilių pakabų deformacija dėl krovinio svorio. J. A. automobilio bagažinė buvo pakrauta 200 kg svorio kroviniu, dėl to jo automobilio galinė dalis buvo „nusėdusi", o liudytojo D. K. automobilio priekis buvo pakilęs dėl jame vežto sunkaus šaldytuvo. Kasatoriaus nuomone, tai leidžia teigti, kad specialistai nepaneigė aplinkybės, jog visi automobilių apgadinimai galėjo atsirasti eismo įvykio metu, tačiau bylą nagrinėję teismai į specialistų nurodytas aplinkybes neatsižvelgė, o rėmėsi tik kasatoriui nepalankiomis pradinėmis specialistų išvadomis, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytą pareigą išsamiai ir visapusiškai ištirti byloje surinktus įrodymus. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teiginys, kad tiek specialistas V. Mitunevičius, tiek V. Šakėnas posėdyje nurodė, jog automobilio „Merecedes-Benz" apgadinimai negalėjo būti padaryti eismo įvykio, kilusio 2009 m. lapkričio 20 d. metu, yra klaidingas, nes toks teiginys – tai ištrauka iš specialisto V. Šakėno išvados, kuri buvo parengta nežinant esminių eismo įvykio aplinkybių, kad automobiliai eismo įvykio metu buvo pakrauti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas šios J. A. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neištyrė.

Bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad D. K. automobilyje vežtas šaldytuvas, kurio svoris apie 100 kg, neturėjo įtakos automobilio „Audi A6" pakabos deformacijai. Šią išvadą teismai padarė remdamiesi iš bendrovės „Silberauto" gauto rašto pagrindu, tačiau šiame rašte kalbama apie automobilio „Merecedes-Benz" techninius duomenis, todėl teismai šių duomenų pagrindu negalėjo spręsti apie krovinio įtaką automobilio „Audi A6" pakabai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir dėl to padarė klaidingą išvadą apie automobilio „Mercedes-Benz 230-CE" apgadinimų atsiradimo laiką. Liudytojo D. K. parodymai paneigia teismo išvadą, kad kasatoriaus automobilis „Mercedes-Benz 230-CE" buvo apgadintas dar iki eismo įvykio.

Nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje aiškiai nenurodyta, kokius melagingus automobilio pažeidimus draudimo bendrovei nurodė J. A.. Bylą nagrinėję teismai neatribojo automobilio pažeidimų, padarytų 2009 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio metu, nuo tariamų pažeidimų, kurie, teismo nuomone, buvo padaryti kitomis aplinkybėmis. Nebuvo analizuoti ir vertinti liudytojo L. J. parodymai, o teismų sprendimuose nenurodyti motyvai, kodėl jie atmetami. Šis liudytojas parodė, kad eismo įvykio vietoje matė susidūrusius automobilius, o važiuojamojoje kelio dalyje gulėjo automobilio „Mercedes Benz 230 CE" išdaužto galinio dešinės pusės žibinto šukės, buvo apgadintos kitos šio automobilio galinės dalies detalės. Šie liudytojo parodymai patvirtina tiek J. A., tiek ir liudytojo D. K. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotus parodymus bei paneigia specialisto V. Mitunevičiaus išvados teiginį, kad automobilio „Mercedes-Benz 230-CE" galinis dešinės pusės žibintas negalėjo būti išdaužtas eismo įvykio metu. Apeliacinės instancijos teismas šiuos prieštaravimus privalėjo pašalinti arba nurodyti motyvus, kodėl atmeta liudytojo L. J. parodymus, tačiau to nepadarė.

Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog J. A. inscenizavo eismo įvykį, tačiau kartu pripažino, kad eismo įvykis buvo realus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad J. A. inscenizavo eismo įvykį, nes į eismo įvykio deklaraciją buvo įrašyti melagingi duomenys apie jo automobilio apgadinimą. Šis apeliacinės instancijos teismo argumentas yra nepagrįstas, nes eismo įvykio deklaracijoje jokie automobilio apgadinimai nenurodyti.

Kasatorius nurodo, kad pats nebūtų galėjęs inscenizuoti eismo įvykio, nes tam reikėtų ir kito eismo įvykio dalyvio – D. K. – dalyvavimo. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad eismo įvykį sukėlė būtent J. A., apie savo ketinimus žinodamas tik jis pats. D. K., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, parodė, kad būtent jis yra kaltas dėl eismo įvykio, pats užpildė eismo įvykio deklaraciją, kurioje įrašė duomenis, pripažino savo kaltę ir šių duomenų tikrumą patvirtino savo parašu. Byloje nėra užfiksuotas joks kasatoriaus automobilio stabdymo kelias, todėl jis negali būti atsakingas už eismo įvykį. Nepaisant to, kad byloje yra įrodymų, jog eismo įvykį sukėlė D. K., bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad būtent J. A. tyčia sukėlė eismo įvykį, turėdamas tikslą apgaule pasisavinti draudimo bendrovės lėšas.

Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl J. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, neatliko išsamaus byloje esančių įrodymų vertinimo ir netyrė eismo įvykio aplinkybių. Nutartyje teismas nepateikė jokių argumentų dėl kasatoriaus tyčios, netyrė jo psichinio santykio su jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos objektyviaisiais požymiais. Kasatoriaus nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad J. A. neturėjo tyčios sukelti eismo įvykio ir neteisėtai pasisavinti draudimo bendrovei priklausančių lėšų.

Atsiliepime į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vida Ramanauskienė prašo nuteistojo J. A. kasacinį skundą atmesti.

Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad, nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ar padaryti procesiniai pažeidimai.

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs bylos įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis J. A., nuo pat savo veiksmų pradžios suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, tyčia kaltinime nurodytomis aplinkybėmis inscenizavo eismo įvykį, kurio metu buvo tariamai apgadintas automobilis „Mersedes Benz 230 CE", į 2009 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio deklaraciją įrašė melagingus duomenis dėl šios transporto priemonės sugadinimo bei su pareiškimu kreipėsi į AAS „GJenisidige Baltic'", siekdamas apgaulės būdu savo naudai iš šios draudimo bendrovės gauti 3695,01 Lt draudiminę išmoką. J. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, protokoluose, specialisto išvadose, pažymose esantys duomenys patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, todėl teismas pagrįstai šiuos duomenis pripažino įrodymais, pagrindžiančiais kasatoriaus kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, išsamiai ir argumentuotai aptarė kiekvieną apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, motyvavo, kuriais bylos duomenimis remiasi grįsdamas savo išvadas, o kuriuos atmeta. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuteistojo kaltė įrodyta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma: specialistų dr. Valentino Mitunevičiaus, V. Šakėno, kitų liudytojų teisme duotais parodymais, draudimo kompanijos AAS „Gjenisidige Baltic" Lietuvos filialo pareiškimu su priedais, dr. V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana" pažyma su nuotraukomis, UAB „Nepriklausomų autoekspertų biuro" vertinimo ataskaita Nr. 291204, J. A. prašymu, pretenzija, automobilių „Audi" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir „Mercedes Benz 230 CE" (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuotraukų kopijomis, daiktų pateikimo protokolu, LTEC specialisto išvada Nr. 11-1525(10). Įvertinęs šiuos įrodymus apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Impulsana" išvada Nr. 54, ekspertizės aktas Nr. 11-1525(10), specialistų V. Mitunevičiaus ir V. Šakėno teisme duoti paaiškinimai, vertinant juos visų bylos duomenų kontekste, patvirtina, kad ne visi nustatyti automobilių „Mercedes Benz 230 CE" ir „Audi A6 sugadinimai buvo padaryti būtent deklaruojamo eismo įvykio metu ir eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis.

Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą laikydamasis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą, dar kartą įvertino bylos įrodymus, nutartyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kodėl nuteistojo J. A. apeliacinis skundas atmetamas. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Nuteistojo J. A. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl nuteistojo J. A. veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį

Kasaciniame skunde nuteistasis J. A. neigia savo kaltę padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nesutinka su pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų (liudytojų parodymų, specialistų išvadų) vertinimu ir ginčija teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Bylą nagrinėjant kasacine tvarka tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Iš naujo tirti faktines bylos aplinkybes ir pateikti įrodymų vertinimą yra apeliacinės instancijos teismo kompetencija.

Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių buvimą J. A. veikoje bylą nagrinėję teismai nustatė vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis, įpareigojančiomis įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – tai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę. Apgaulė sukčiaujant naudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulė reiškiasi minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis ir pan. Sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu V. A. nuteistas už tai, kad pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą – draudimo bendrovės lėšas, t. y. tyčia pateikė draudikui rašytinį pareiškimą dėl žalos atlyginimo žinodamas, kad jame nurodyta iš esmės klaidinga informacija apie 2009 m. lapkričio 20 d. įvykusio eismo įvykio metu jo automobiliui „Mercedes Benz 230 CE" padarytus sugadinimus. Kasatoriaus kaltė padarius šį nusikaltimą pagrįstą UAB „Impulsana“ 2009 m. lapkričio 21 d. išvada Nr. 54, ekspertizės aktu Nr. 11-1525(10), specialistų V. Mitunevičiaus ir V. Šakėno teisme duotais paaiškinimais, liudytojų parodymais. Įvertinęs šių įrodymų visumą teismas konstatavo, kad ne visi nustatyti automobilių „Mercedes Benz 230 CE“ ir „Audi A6“ sugadinimai buvo padaryti būtent deklaruojamo 2009 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio metu ir eismo įvykio dalyvių nurodytomis aplinkybėmis. Tiek dr. V. Mitunevičius pateiktame rašte Nr. 54 dėl 2009 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio, tiek LTEC ekspertizės akte Nr. 11-1525(10) nustatyta, jog dalies automobilių sugadinimų techniniu požiūriu tarpusavio tiriamų automobilių kontaktu negalima paaiškinti.

Specialisto išvadoje esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnyje nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai – pagal teisėjo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismas vertino tiek specialistų V. Mitunevičiaus, tiek V. Šakėno, tiek specialistės O. Lukoševičienės išvadas ir teisme duotus paaiškinimus, lygino šiuos duomenis tarpusavyje bei su kitais bylos duomenimis. Byloje pateikta specialistės O. Lukoševičienės išvada prieštaravo specialistų V. Mitunevičiaus ir V. Šakėno išvadoms. Pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolas ir šio teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad teismas ėmėsi priemonių prieštaravimams pašalinti, į teismo posėdį kvietė išvadą davusią specialistę O. Lukoševičienę bei specialistus V. Mitunevičių ir V. Šakėną ir šiuos asmenis apklausė BPK 284 straipsnyje nustatyta tvarka. Įvertinęs minėtose išvadose esančius duomenis ir specialistų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas padarė motyvuotą išvadą, kad O. Lukoševičienės išvada prieštarauja ant automobilio „Mercedes Benz 230 CE“ išlikusiems išorinių apgadinimų pobūdžiui ir lokalizacijai – deformuoto užpakalinio skydo, užpakalinio dešinio sparno, bagažinės dangčio apgadinimai su sudužusiu žibintu, įlenkimai ir įspaudimai su dažyto paviršiaus apibrozdinimais bei mechaninio kontakto pėdsakai, kurių atsiradimo aplinkybės kontaktuojant su „Audi A6“ techniniu požiūriu negalima paaiškinti. Be to, O. Lukoševičienės išvados teiginiai prieštarauja ant automobilio „Audi A6“ po priekinio bamperio užfiksuotiems apgadinimų požymiams, t. y. priekinės detalės liko be pastebimų didesnių deformacijų.

Kasatoriaus argumentai, kad eismo įvykio metu padarytiems jo automobilio apgadinimams turėjo įtakos ta aplinkybė, kad automobiliai buvo pakrauti ir dėl to deformuotos jų pakabos, analizuoti tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismo ir motyvuotai paneigti įvertinus bylos duomenų visumą: iš UAB „Silbertauto“ gautą raštą, kuriame nurodyta maksimali leidžiama automobilio „Mercedes Benz 230 CE“ krovinio masė, liudytojo D. K. parodymus, jog eismo įvykio metu jis „Audi A6“ važiavo vienas, o jo vežamo krovinio (šaldytuvo) masė negalėjo viršyti 100 kg, taip pat specialistų V. Mitunevičiaus ir V. Šakėno išvadas ir teismo posėdyje duotus paaiškinimus. Specialistas V. Šakėnas nurodė, kad esant kroviniui transporto priemonės pakabos deformacija keičiasi dėl apkrovimo, tačiau, nepaisant to, „Audi“ automobilio priekinio bamperio sugadinimai negalėjo būti tokie, kaip automobilio „Mercedes Benz“, nes pastarasis automobilis gerokai deformuotas, o „Audi“ sugadintas tik valstybinis numeris. Be to, jei automobilio „Audi“ bamperis padarytų sugadinimą automobiliui „Mercedes Benz“, kaip yra nurodyta, t. y. įlenktų galinę sienelę virš bamperio ir išdaužtų galinį dešinės pusės žibintą, tuomet automobilio „Audi“ būtų sulaužytos ir grotelės po bamperiu.

Kasatorius nepagrįstai nurodo, kad nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje aiškiai nenurodyta, kokius melagingus automobilio pažeidimus jis nurodė draudimo bendrovei, ir kad bylą nagrinėję teismai neatribojo automobilio pažeidimų, padarytų 2009 m. lapkričio 20 d. eismo įvykio metu, nuo tariamų pažeidimų, kurie, teismo nuomone, buvo padaryti kitomis aplinkybėmis. Tiek specialistas V. Mitunevičius, tiek ekspertas V. Šakėnas nurodė konkrečius automobilio „Mercedes Benz 230 CE“ sugadinimus, kurie negalėjo būti padaryti nurodyto eismo įvykio metu – dešiniojo sparno deformacija, galinės sienelės dešinės pusės apgadinimas, įskaitant ir galinį dešinį žibintą. Šios aplinkybės nurodytos tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Kasacinio skundo argumentai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio prieštaringumo darant išvadą dėl eismo įvykio inscenizavimo iš dalies pagrįsti – byloje nėra duomenų, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas. Tačiau ši aplinkybė neturi reikšmės kasatoriaus veikos teisiniam vertinimui, nes jis nuteistas ne už eismo įvykio inscenizavimą, bet už tai, kad draudimo bendrovei pateikė melagingus duomenis apie eismo įvykio metu padarytus jo automobilio apgadinimus, taip siekdamas gauti didesnę draudimo išmoką. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas patikslino pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodytas aplinkybes ir nurodė, kad nuteistojo V. A. apgaulė pasireiškė tuo, jog draudimo bendrovei buvo pateikti melagingi duomenys, nes jo automobilis eismo įvykio metu nebuvo apgadintas deklaracijoje nurodyta apimtimi.

Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, analizavo įrodymus, patvirtinančius nuteistajam J. A. inkriminuoto nusikaltimo buvimą jo veiksmuose, vertino jų pakankamumą, motyvuotai pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų bei konstatavo, kad byloje surinkti, ištirti ir įrodomąją vertę turinčiais pripažinti duomenys pagrindžia visas įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties turinys atitinka BPK 332 straipsnio reikalavimus. Tai, kad šis teismas atmetė kasatoriaus versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius jo kaltę padarius inkriminuotą nusikaltimą, nėra pagrindas konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. A. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Valerijus Čiučiulka

Vytautas Piesliakas

Viktoras Aidukas