Legislator Case Law & Legislation
10a6916a-ba8e-4d26-9fdb-064ee41bcf95 AI generated

10a6916a-ba8e-4d26-9fdb-064ee41bcf95 · Kauno apygardos teismas

Case Number 10a6916a-ba8e-4d26-9fdb-064ee41bcf95
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

praÅ¡omas nustatyti faktas turi bÅ«ti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas, t. y. nuo Å¡io fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.); pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

Legislator headnote

AI generated

10a6916a-ba8e-4d26-9fdb-064ee41bcf95 · Kauno apygardos teismas: Atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas į paveldėtÄ turtÄ iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini), o atsakovės nuosavybės teisės vieÅ¡ame registre įregistruotos 2003-10-10, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo kreipėsi praėjus net 9 metams po to, kai atsakovė įregistravo paveldėtÄ turtÄ savo vardu. IeÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip objektyviai sutrukdžiusios jam laiku sužinoti ir laiku kreiptis dėl jo dukrai iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1964-657/2012Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00992-2011-8                          Procesinio sprendimo kategorija: 34.3.; 34.6.; 121.14.; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 19 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Virginijos Lozoraitytės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V.

M. apeliacinį skundÄ dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-28-182/2012 pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovei V. V., trečiajam asmeniui Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarui J. P. dėl paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ pripažinimo negaliojančiu, juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo ir gatvės komiteto pažymos pripažinimo negaliojančia.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ ,N u s t a t ė:I.

Ginčo esmėByloje kilo ginčas dėl paveldėjimo teisinių santykių. IeÅ¡kovas V. M., paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. M. po sutuoktinės I. M. mirties savo ir nepilnametės savo dukters V. V. (M.) vardu priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti; pripažinti negaliojančia Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymÄ Nr. 7; pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ , iÅ¡duotÄ V.

M. Druskininkų savivaldybės notarų biuro notaro J. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 1-5; 179-181). Nurodė, kad jog po sutuoktinės I. M. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukterimi V. likęs gyventi žmonai priklausiusiame name ir juo rÅ«pindamasis, priėmė mirusios žmonos palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas turtÄ valdyti savo ir tuo metu nepilnametės dukters V. vardu ir laikė save paveldėto turto savininku. PaÅ¡lijus santykiams su dukra, 2011 m. vasario mėnesį atsitiktinai sužinojo, kad dukrai vienai iÅ¡duotas paveldėjimo teisės liudijimas ir kad ji parduoda namÄ .

Notaras iÅ¡davė paveldėjimo teisės liudijimÄ , neįvertinęs, kad atsakovė yra praleidusi terminÄ palikimui priimti, be to, nuslėpė kitÄ paveldėtojÄ â€“ mirusiosios sutuoktinį. Notaras nekreipė to fakto, jog nepilnametis vaikas, pats asmeniÅ¡kai priimti palikimo negalėjo. Be to, praÅ¡ydamas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jei teismas manys, kad ieÅ¡kovas šį terminÄ praleido, nurodė, jog apie iÅ¡duotÄ paveldėjimo teisės liudijimÄ sužinojo 2011 m. vasario mėnesį, perskaitęs nekilnojamojo turto agentÅ«ros Ober-Haus skelbimÄ .

Po sutuoktinės mirties turtÄ valdė kaip savininkas, todėl buvo įsitikinęs, kad turtas priklauso ir jam (T.3, b.l. 103). Atsakovė V. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Prašė taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo, nes ieÅ¡kovas terminÄ praleido ne dėl svarbių priežasčių (T.1, b.l. 56-63). Trečiasis asmuo Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notaras J. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti (T.1, b.l. 45-47).

Nurodė, jog praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas dėl pavedėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Atsakovė V. V. kitų paveldėtojų pateikdama pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo nenurodė.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėDruskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė (T.2, b.l. 40-45). Teismas nustatė, kad I. M. (duomenys neskelbtini) mirus, jos įpėdiniais pagal įstatymÄ buvo jos sutuoktinis V. M. ir nepilnametė dukra V.

M., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos V., bei palikėjos tėvai J. B. ir K. B.. IÅ¡ 2003- 08-04 pareiÅ¡kimo dėl palikimo priėmimo teismas nustatė, kad V. V. (buvusi M.) kreipėsi į notarÄ dėl palikimo priėmimo per 3 mėnesius nuo momento, kai jai suėjo 18 metų. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ nustatė, kad I. M. turtÄ po jos mirties paveldėjo dukra V. M.. Nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ atsakovė įregistravo 2003-10-10.

Pažymėjęs, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepateikė nė vieno įrodymo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima spręsti, jog ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ priimti palikimÄ ir naudotis juo kaip savu. Teismo nuomone aplinkybė, kad ieÅ¡kovas po žmonos mirties ir toliau kurį laikÄ gyveno paveldėtiname name, ten liko jo daiktai, neįrodo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ naudotis turtu, kaip savu.

IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybė, kuriÄ patvirtino liudytojai A. K. ir V. Ž., kad ieÅ¡kovas duodavo uoÅ¡viams pinigų sumokėti už elektrÄ , negali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti, jog ieÅ¡kovas paveldėtina namo dalimi naudojosi kaip sava, nes jis, kaip ir kiekvienas asmuo turėjo pareigÄ sumokėti už sunaudotÄ elektrÄ . Atsakovė nurodė, kad visu namu ir jo priežiÅ«ra rÅ«pinosi tik jos seneliai. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas pateikė teismui žmonos juvelyrinius dirbinius, pas jį likusius žmonos asmeninius dokumentus.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas priėmė labai nedidelės vertės daiktus, dėl kurių perdavimo tarp įpėdinių ginčas nekilo, pripažino, jog Å¡ių daiktų priėmimas negali bÅ«ti pripažįstamas palikimo priėmimu. Teismas akcentavo, kad nors ieÅ¡kovas nurodė, jog priėmė paveldėtÄ turtÄ jį valdydamas, laikė save savininku nuo (duomenys neskelbtini), t.y. palikimo atsiradimo dienos, tačiau nesugebėjo teismui pateikti nei vieno jo iÅ¡laidas turtui iÅ¡laikyti, pagerinti ar prižiÅ«rėti patvirtinančio dokumento, todėl padarė iÅ¡vadÄ , kad nustatytos bylos aplinkybės suteikia pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovas nevaldė paveldėtino turto kaip savo ir nepriėmė palikimo pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti turtÄ .

Konstatavus, kad ieÅ¡kovas po sutuoktinės mirties jos palikimo nepriėmė pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, teismo nuomone nėra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė yra bendraturčiai, nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisių į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimui taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas pažymėjo, kad toks susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginčas yra kilęs tarp asmenų, pretenduojančių į palikimÄ , kurių teisių į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimui taikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

Atsakovei paveldėjimo teisės liudijimas į paveldėtÄ turtÄ iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini), o atsakovės nuosavybės teisės vieÅ¡ame registre įregistruotos 2003-10-10, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas dėl paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo kreipėsi praėjus net 9 metams po to, kai atsakovė įregistravo paveldėtÄ turtÄ savo vardu. IeÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip objektyviai sutrukdžiusios jam laiku sužinoti ir laiku kreiptis dėl jo dukrai iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.

Teismas pripažino, jog ieÅ¡kovas, turėdamas pareigÄ savo teises ir pareigas įgyvendinti sÄ Å¾iningai, per protingÄ laikÄ , buvo nerÅ«pestingas ir savo kaip įpėdinio teisių tinkamai neįgyvendino, todėl turi prisiimti dėl jo nerÅ«pestingumo kilusias pasekmes. Ä®vertinęs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad sprendžiant dėl protingos viešųjų interesų, užtikrinančių realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuojančių teisinių santykių stabilumÄ bei apibrėžtumÄ , pusiausvyros, netikslinga ieÅ¡kovui atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes taip apginamos nepilnamečio vaiko turtinės teisės į palikimÄ , kurios Å¡ioje byloje laikytinos prioritetinėmis.

IeÅ¡kovo elgesį po sutuoktinės mirties savo nepilnametės dukters atžvilgiu teismas vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ ir nerÅ«pestingÄ , nes jis, turėdamas pareigÄ rÅ«pintis nepilnametės dukros interesais ir turtu, jos teisių negynė, dukros palikimo jos vardu nepriėmė nei kreipdamasis į notarÄ , nei pradėdamas turtÄ normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles. Pirmos instancijos teismas vertindamas įrodymus nukrypo nuo pačiame sprendime cituojamos teismų praktikos. IeÅ¡kovas savo kaip įpėdinio teises realizavo 1964 m.

CK 573 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Po sutuoktinės mirties ieÅ¡kovas vienas rÅ«pinosi likusiu Å¡eimos ir sutuoktinės turtu. Jų dukrai V. V. (iki santuokos M.) motinos mirties momentu buvo tik 7 metai, todėl ieÅ¡kovo teigimu yra akivaizdu, kad mažametis vaikas palikėjos mirties momentu negalėjo priimti palikimo, pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Teisme Å¡ias aplinkybes patvirtino faktiÅ¡kai valdyti. Vadovaudamasis bendruoju principu, kad teisė iÅ¡ neteisės neatsiranda (ex in juria non oritur jus), teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nepilnamečio atstovo neveikimas vaiko vardu negali jam pačiam sukurti nuosavybės teisių į turtÄ , o Å¡ioje byloje teismas turi pagrindÄ manyti, kad kaip tik to siekė ieÅ¡kovas paduodamas ieÅ¡kinį.

Teismas pažymėjo, kad tokiai nuostatai duoda pagrindÄ tai, kad ieÅ¡kovas paduodamas teismui ieÅ¡kinį nurodė, jog jis mirusios žmonos palikimÄ priėmė savo vardu, ir tik kitai Å¡aliai iÅ¡kėlus klausimÄ apie tai, ar jis priėmė palikimÄ ir atsakovės vardu, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus pakeitė, nurodydamas, kad jis palikimÄ priėmė ir nepilnametės dukters vardu. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dėl svarbių priežasčių, ir konstatavo, jog ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , iÅ¡duotÄ V.

M. Druskininkų savivaldybės notarų biuro notaro J. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra atmestinas suėjus ieÅ¡kinio senačiai. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių turi pagrindÄ spręsti, jog ieÅ¡kovas neįrodė, kad Septintasis gatvių komitetas 2003 metais, kai buvo iÅ¡duota ginčijama pažyma, neegzistavo. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo nuomone, kad 7 gatvės komiteto pirmininkė neturėjo teisės nustatyti fakto, kad palikimÄ po motinos I. M. mirties priėmė jos dukra V.

M., tačiau manė, jog Å¡ioje pažymoje pagrįstai nurodyta, kad V. M. po motinos mirties gyveno motinos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), todėl pažymÄ pripažino atitinkančia 1999-12-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių 39.1. p. reikalavimus ir galinčia bÅ«ti įrodymu, t.y., savivaldybės darinio iÅ¡duotu dokumentu apie tai, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba apsigyveno palikėjo buvusioje gyvenamojoje vietoje per Å¡eÅ¡is mėnesius po palikimo atsiradimo.

Kadangi nepilnamečio įpėdinio – V. V. (M.) įstatyminis atstovas – tėvas V. M. neįgyvendino jos teisių į paveldimÄ turtÄ , paduodamas įpėdinio vardu pareiÅ¡kimÄ notarų biurui dėl palikimo priėmimo, todėl, V. V. (M.) faktiÅ¡kai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, teismas laikė, kad palikimÄ ji priėmė faktiÅ¡kai pradėjusi turtÄ valdyti. Teismas pažymėjo, kad įpėdinis ar jo atstovas pagal įstatymÄ , nežiÅ«rint kiek laiko praėjo nuo palikimo, gali kreiptis į notarÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ .

Ä®vertinęs nustatytas aplinkybes, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančia 2003-08-04 Druskininkų gatvės komiteto Nr. 7 pažymÄ pripažino nepagrįstu. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. M. praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį tenkinti, bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 48-51).

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidė procesines teisės liudytojai V. Ž., A. K., A. V. bei teismo posėdžio metu apžiÅ«rėti daiktai ir dokumentai, todėl teismas be pagrindo nesivadovavo Å¡iais įrodymais.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi neegzistuojančio vieÅ¡ojo asmens iÅ¡duota pažyma. Tokiam komitetui net nebuvo teisinių prielaidų egzistuoti. Lietuvos Vyriausybės 1992-11-19 nutarimo Nr. 866 „Dėl kai kurių Lietuvos Respublikos vyriausybės sprendimu butų klausimais pripažinimo netekusiais galios“ 89 p. buvo panaikinti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1984 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 212 patvirtinti Gatvės komiteto miestuose ir miesto tipo gyvenvietėse nuostatai.

Tai reiÅ¡kia, kad pažymÄ , kuria notaras rėmėsi atsakovei iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ , iÅ¡davė neegzistuojantis darinys. Druskininkų miesto (duomenys neskelbtini)gatvės komitetas negali bÅ«ti vertinamas, kaip savivaldybės įstaiga ar organizacija, turinti vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas, todėl paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei buvo iÅ¡duotas juridinės galios neturinčio dokumento pagrindu turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.3. Teismas nenustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, dėl ko netinkamai pritaikė teisės normas, reglamentuojančias ieÅ¡kinio senatį, kas leidžia daryti prielaidÄ , kad teismas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ tapatino su nuostata, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieÅ¡i, ir ieÅ¡kovas negali teisintis nežinojęs, jog nuo 2003-10-10 namo dalies teisinė registracija buvo atlikta atsakovės vardu.

Su tokia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada sutikti nėra pagrindo, nes iÅ¡ bylos duomenų yra akivaizdu, kad jis visÄ laikÄ laisvai iki Å¡iol naudojosi namo dalimi kaip savininkas ir tik 2011 m. atsitiktinai sužinojo, kad ginčo namo dalis priklauso ne jam ir atsakovei, o tik vienai atsakovei. Atsakovė dėl namo dalies priežiÅ«ros apeliantui niekada jokių pretenzijų neiÅ¡reiÅ¡kė, todėl jis laiko, kad atsakovė sutiko su ieÅ¡kovo nuosavybės teisės įgyvendinimu. Apelianto teigimu, senaties terminas buvo nutrÅ«kęs atsakovei atlikus veiksmus, rodančius ieÅ¡kovo reikalavimų pripažinimÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė prašė apeliacinį skundÄ atmesti, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , be to, prašė iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 57-63).

Nurodė, kad skundžiamame sprendime itin atidžiai ir tinkamai buvo vertinami įrodymai, kas, atsakovės nuomone, visiÅ¡kai atitinka kasacinio teismo praktikÄ , inter alia sakančiÄ , jog kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimÄ ar ne, turi bÅ«ti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t.y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko. Teigia, kad gatvių komitetai po jų panaikinimo 1992 metais buvo įteisinti Druskininkų miesto savivaldos lokaliniu norminiu teisės aktu ir turėjo aiÅ¡kų, kaip visuomeniniu pagrindu veikiančio savivaldybės administracijos darinio, statusÄ .

Sprendime bylos aplinkybės, susijusios su senaties termino skaičiavimu, buvo įvertintos visapusiÅ¡kai ir objektyviai. Savo procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovas pats painiojasi nurodydamas, kada jis sužinojo apie tariamÄ jo subjektinės teisės pažeidimo momentÄ . Be to, neaiÅ¡ku, ar jis laiko, jog Å¡is terminas suėjo, ar ne, ir jeigu laiko, kad suėjo, dėl kokių svarbių priežasčių jį reikėtų atnaujinti. IeÅ¡kovas nenurodė aplinkybių, kurios galėtų bÅ«ti vertinamos kaip objektyviai sutrukdžiusios jam laiku sužinoti ir laiku kreiptis dėl jo dukrai iÅ¡duoto paveldėjimo teisės liudijimo nuginčijimo.

Å iuo atveju teismas pirmenybę teikė teisinių santykių stabilumo, pusiausvyros ir nepilnamečio vaiko apsaugos aspektams.Trečiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka nepateikė.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2 d.), tačiau daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika, dėl ko netinkamai pritaikė materialines teisės normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).Dėl palikimo priėmimo faktų nustatymoIeÅ¡kovas V.

M. prašė teismo nustatyti du juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus; vienas, kad po sutuoktinės I. M. mirties jis priėmė atsiradusį palikimÄ , pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, kitas – kad po I. M. mirties jis priėmė atsiradusį palikimÄ , pradėdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti tuo metu nepilnametės dukters vardu. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2009).

Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams. Palikimo priėmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Pirmosios instancijos, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, t.y. kad jis po I.

M. mirties priėmė atsiradusį palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas po sutuoktinės mirties per įstatymo, t.y. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ specialų 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ palikimo nepriėmė. Palikimas atsiranda palikėjui mirus (1964 CK 568 str.; 2000m. CK 5.3 str.), o tam, kad įpėdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ .

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. Nustatymas, priėmė konkrečiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , ar ne, yra fakto klausimas. Ä®pėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesčius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan. (1964 CK 587 str.; 2000 m.

CK 5.51 str.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , aiÅ¡kinant civilinio kodekso nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t.y. įpėdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas.

Veiksmų pobÅ«dis – tai įpėdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiÅ¡kai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kiančius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , ir pradėjo valdyti palikėjo turtÄ kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, priėmė įpėdinis palikimÄ ar ne, turi bÅ«ti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio elgesys po turto (daiktų) paėmimo, t.y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007).

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog I. M. įpėdiniais buvo sutuoktinis, dukra ir palikėjos tėvai J. B. ir K. B.. Kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė palikimo priėmimo, pradėjęs jį faktiÅ¡kai valdyti, fakto. Tačiau tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas akcentavo atsakovės paaiÅ¡kinimuose nurodytÄ aplinkybę, kad turtu rÅ«pinosi seneliai, kurie mokėjo už malkas, pastatų privalomojo draudimo įmokas, ir konstatavo, jog ieÅ¡kovas nesirÅ«pino paveldimu turtu kaip savo, kad nepateikė malkų įsigijimo dokumentų, dokumentų, patvirtinančių jo iÅ¡laidas paveldimam turtui iÅ¡laikyti ir pagerinti, kad jo perimti sutuoktinės asmeniniai daiktai yra mažaverčiai.

Tačiau tokios teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybėms surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Pats faktas, kad dalis namo priklausė palikėjos tėvams neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog tai įrodo, kad Å¡ie mokėjimai buvo skirti paveldimo turto iÅ¡laikymui. Palikimo priėmimo fakto nustatymui taip pat nėra reikÅ¡minga ta aplinkybė, jog gavusi paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimÄ atsakovė ir K. B. iÅ¡pirko namų valdos žemės sklypÄ . Teisėjų kolegija pažymi, jog atsakovė palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametė.

Nors atsakovė bylos nagrinėjimo metu teigė, kad tėvas ja nesirÅ«pino ir po motinos mirties kartu negyveno, byloje nėra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovui buvo apribota tėvo valdžia, jis nesirÅ«pino dukra, jos neiÅ¡laikė, su ja negyveno paveldimame name, o kartu nesirÅ«pino paveldimu turtu. PrieÅ¡ingai, pačios atsakovės parodymai yra nenuoseklÅ«s, nes teismo posėdžio metu ji parodė, jog po mamos mirties kartu su tėvu gyveno pas senelius iÅ¡ tėvo pusės, pas tėvo seserį ar tėvo draugę, pati priėmė palikimÄ , kurį priėmė seneliai (T.1, b.l. 122).

Vėliau tvirtina, jog su pamote tapetavo kambarių sienas, o pamotės brolis D. L. statė malkinę (T.2, b.l. 34). Liudytojai T. M. patvirtino, jog globa atsakovei nebuvo nustatyta, tik Å¡eimoje buvo kilę konfliktų dėl rÅ«pinimosi vaiku (T.1, b.l. 166). Liudytojų parodymai yra viena iÅ¡ įrodymų rūšių (CPK 177 str. 2 d.). Liudytojai A. V., A. K., V. Ž. patvirtino, jog po žmonos mirties ieÅ¡kovas gyveno (duomenys neskelbtini), dėjo grindis, pirko malkas, lentas, kartu su uoÅ¡viais remontavo ir tvarkė namÄ , davė uoÅ¡viams pinigus, kad sumokėtų už elektrÄ , turėjo automobilį (T.1, b.l. 125-129; 166-168).

Å ių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jų parodymai nėra paneigti byloje jokiais objektyviais įrodymais. Å ių parodymų nepaneigė ir liudytoja E. A., nurodžiusi, jog po I. M. mirties name liko gyventi J. B., K. B. ieÅ¡kovas ir atsakovė, o namo priestatas buvo pradėtas statyti ieÅ¡kovui su I. M. gyvenant santuokoje. Liudytojų V. S., V. U., V. V. parodymai nėra informatyvÅ«s, remiamasi informacija, kuriÄ liudytojos sužinojo iÅ¡ atsakovės ar močiutės pasakojimų.

 Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas duodavo pinigų sumokėti už elektrÄ , kad po sutuoktinės mirties priėmė nedidelės vertės daiktus – asmeninius dokumentus, papuoÅ¡alus, automobilį, tačiau padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas palikimo nepriėmė, t.y. nepradėjo jo faktiÅ¡kai valdyti, t.y. rÅ«pintis paveldimu turtu kaip savo. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos iÅ¡vada nesutinka. Teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ sumokėti už sunaudotÄ elektrÄ , tik patvirtina tÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas po sutuoktinės mirties gyveno paveldimoje namo dalyje ir ja naudojosi.

Be to teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas priėmė nedidelės vertės sutuoktinei priklausiusius asmeninius daiktus. 2000 m. CK 5.1 straipsnio 2 dalis neskirsto paveldimų dalykų į vertingus ir menkaverčius. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo daiktų (papuoÅ¡alų ir kt.) vertės, bet konstatavo, kad I. M. asmeninius daiktus (dokumentus, papuoÅ¡alus), priėmė sutuoktinis V. M.. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos 1964 m. 587 straipsnio 1 dalimi, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalimi neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis.

Ä®pėdinis, priėmęs dalį palikimo laikomas priėmęs jį visÄ . Teisėjų kolegija sutikdama su apeliaciniame skunde apelianto iÅ¡dėstytu argumentu, kad jis, pradėjęs faktiÅ¡kai valdyti po palikėjos mirties paliktus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, rÅ«pindamasis Å¡eimos ir sutuoktinės turtu, daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantas neatsisakė nuo palikimo, o prieÅ¡ingai, patvirtino savo valiÄ priimti visÄ palikimÄ . Tam, kad palikimas bÅ«tų laikomas priimtas, o įpėdinio valia priimti palikimÄ bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta, pakanka įpėdiniui pradėti faktiÅ¡kai valdyti bent dalį paliekamo turto.

Å iuo atveju įpėdiniui atitenka ir tos turtinės teisės, kurių įpėdinis dėl įvairių priežasčių negalėjo realizuoti turto paveldėjimo metu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepriėmė palikimo faktiniu valdymu, prieÅ¡tarauja bylos duomenims, todėl yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija, remdamasi ieÅ¡kovo parodymais, iÅ¡ dalies atsakovės parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų A. V., A.

K., V. Ž., iÅ¡ dalies liudytojos E. A. parodymais bei įvertinusi Å¡alių artimus giminystės ryÅ¡ius, sprendžia, kad ginčo Å¡alys - tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė priėmė palikimÄ po I. M. mirties - ieÅ¡kovas priėmė savo palikimo dalį faktiÅ¡kai jį valdydamas (naudojosi gyvenamojo namo dalimi, esančio(duomenys neskelbtini), jį tvarkė, remontavo, statė Å«kinį pastatÄ ir malkinę, priestatÄ , disponavo namų apyvokos daiktais, automobiliu, asmeniniais sutuoktinės daiktais – papuoÅ¡alais, dokumentais, o atsakovė priėmė palikimÄ , paduodama pareiÅ¡kimÄ notarui.

Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija, konstatuoja, jog paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad V. M. po sutuoktinės I. M. mirties priėmė palikimÄ pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatė, kad įpėdiniai, paveldint pagal įstatymÄ , lygiomis dalimis yra pirmos eilės – mirusiojo vaikai (jų tarpe) įvaikai, sutuoktinis, ir tėvai (įtėviai), prie pirmos eilės įpėdinių priskiriamas taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties.

IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog atsakovė V. V. yra priėmusi palikimÄ 2003 m. rugpjūčio 4 d. pateikdama notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ (T.1, b.l. 9), todėl juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, jog V. M. po sutuoktinės I. M. mirties savo nepilnametės dukters V. V. (M.) vardu priėmė palikimÄ pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti ieÅ¡kovui nesukels jokių teisinių pasekmių. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog palikimo atsiradimo metu apeliantas nepriėmė palikimo nepilnametės dukters vardu.

Å iuo metu atsakovė yra pilnametė ir pati įstatymų nustatytais bÅ«dais gina savo teises, todėl nebuvo teisinio pagrindo nustatinėti tokį juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ (CPK 445 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2008).

Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kai jam nustatyti nebuvo teisinio pagrindo, netinkamai taikė materialiosios teisės normas (1964 m. CK 573 str., 2000 m. Ck 5.51 str.) ir pažeidė civilinio proceso teisės normas (CPK 444 str., 445 str.), Å¡ie pažeidimai turėjo įtakos neteisėto sprendimo priėmimui. Dėl to pirmosios instancijų teismų sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ nepilnametės dukters vardu pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, naikintina, o Å¡i bylos dalis nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).

Dėl ieÅ¡kinio senaties termino skaičiavimo Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatęs ieÅ¡kinio senaties pradžios, t.y. momento nuo kada prasidėjo Å¡io termino eiga, todėl netinkamai taikė materialinės teisės normas reglamentuojančias senaties termino taikymÄ . Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Lietuvos Aukščiausiais teismas ne kartÄ yra pažymėjęs, jog pagal teismų praktikÄ , paveldėjimo teisės liudijimas – tai įpėdinio teises įforminantis dokumentas, kuris nekeičia teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento ir Å¡ių teisių apimties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2009; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008).

Pagal CK 5.8 straipsnį nuosavybės teisė į paveldėtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimÄ . Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todėl jo iÅ¡davimas nekeičia nei teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Tokie atvejai, kai įpėdiniai įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldėjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgiję nuosavybės teises į paliktÄ turtÄ , kvalifikuotini kaip ginčas dėl to turto tarp bendraturčių.

Jeigu vieni iÅ¡ jų ginčija bendraturčių nuosavybės teisių į paveldėtÄ turtÄ atsiradimo teisėtumÄ , tai tokio ginčo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybės teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisių į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimui taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009).

IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jis priėmė palikimÄ pradėdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Toks jo reikalavimas vertintinas kaip pareiÅ¡kimas, jog jis tokiu bÅ«du įgijo nuosavybės teisę į paveldėtÄ turtÄ . Nustačius faktÄ , kad ieÅ¡kovas palikimÄ priėmė, ginčas tarp Å¡alių kvalifikuotinas kaip ginčas tarp bendraturčių, kuriam taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas. Teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .Byloje nustatyta, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas atsakovei buvo iÅ¡duotas 2003 m. rugsėjo 26 d. (T.1, b.l. 10).

IeÅ¡kovas teigia, jog apie parduodamÄ namÄ sužinojo iÅ¡ vieÅ¡o paskelbimo apie jo pardavimÄ 2011 m. vasario mėnesį. Atsakovė pripažįsta tÄ faktÄ , kad toks skelbimas buvo patalpintas (T.1, b.l. 119), o tvarkydamasi palikimo priėmimÄ tėvo neieÅ¡kojo, nes santykiai su tėvu yra blogi (T.1, b.l. 122-123), taip pat nurodė, jog pati 2011 m. birželio mėnesį iÅ¡deklaravo ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡ namo (T.2, b.l. 33). Teisėjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovas, bÅ«damas registruotas paveldimame name, galėdamas į jį laisvai atvykti, nesulaukdamas jokių pretenzijų dėl jo gyvenamosios vietos deklaravimo ginčo name, net ir bÅ«damas pakankamai protingas, rÅ«pestingas bei atidus asmuo, neprivalėjo tikrinti duomenų vieÅ¡ajame registre apie nuosavybės teisių įregistravimÄ .

Pats faktas, jog ieÅ¡kovas nebuvo paÅ¡auktas paveldėti, nes atsakovė, žinodama apie kitus paveldėtojus, savo pareiÅ¡kime dėl paveldėjimo liudijimo iÅ¡davimo jų nenurodė, vertintinas kaip atsakovės nesÄ Å¾iningumas ieÅ¡kovo atžvilgiu. Ä®vertinus tas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas netrukdomai realiai galėjo naudotis paveldimu turtu, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , kad ginčams tarp bendraturčių turi bÅ«ti taikomas ne CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas, o bendrasis deÅ¡imties metų senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), darytina iÅ¡vada, jog apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas galėjo ir turėjo sužinoti 2011 m. vasario mėnesį, vieÅ¡oje erdvėje pasirodžius skelbimui apie gyvenamojo namo pardavimÄ (T.1, b.l. 101).

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimus dėl paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimo ir gatvės komiteto pažymos pripažinimo negaliojančiais, be pagrindo taikė CK 5.8 straipsnyje nustatytÄ sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra nepraleistas.             Dėl Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymos Nr. 7 ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ , iÅ¡duoto V.

M. Druskininkų savivaldybės notarų biuro notaro J. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojančiaisIeÅ¡kovas prašė pripažinti galiojančiais Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymÄ Nr. 7 ir (duomenys neskelbtini)d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ , iÅ¡duotÄ V. M. Druskininkų savivaldybės notarų biuro notaro J. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymÄ Nr. 7 ieÅ¡kovas ginčija tuo pagrindu, kad ji iÅ¡duota neegzistuojančio juridinio asmens, virÅ¡ijus įgaliojimus, o paveldėjimo teisės liudijimÄ ieÅ¡kovas ginčija tuo pagrindu, kad jį iÅ¡duodant buvo pažeistos jo, kaip palikėjos I.

M. sutuoktinio, teisės į palikimÄ . Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojančia Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymÄ Nr. 7 nurodė, jog Druskininkų miesto valdybos 1996-09-11 sprendimas Nr. 195, kuriuo buvo patvirtinti miesto komitetų gatvių nuostatai (T.1, b.l. 137-140), bei Druskininkų miesto valdybos 1996-10-23 sprendimas Nr. 230 Dėl miesto gatvių komitetų ribų nustatymo, kuriuo Septintam gatvių komitetui buvo priskirta Smiltynės g. (T.1, b.l. 141) paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad Septintasis gatvių komitetas 2003 metais, kai buvo iÅ¡duota ginčijama pažyma, neegzistavo.

Teismas sutiko su ieÅ¡kovo nuomone, kad 7 gatvės komiteto pirmininkė neturėjo teisės nustatyti fakto, kad palikimÄ po motinos I. M. mirties priėmė jos dukra V. M., tačiau manė, jog Å¡ioje pažymoje, nors ir teisiÅ¡kai nekorektiÅ¡kai, tačiau pagrįstai nurodyta, kad V. M. po motinos mirties gyveno motinos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), todėl Å¡iÄ pažymÄ pripažino atitinkančiÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999-12-20 įsakymu Nr. 362 patvirtintų Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių (toliau – taisyklių) 39.1. punkto reikalavimus ir gali bÅ«ti įrodymu, t.y., savivaldybės iÅ¡duotu dokumentu apie tai, kad įpėdinis gyveno kartu su palikėju arba apsigyveno palikėjo buvusioje gyvenamojoje vietoje per Å¡eÅ¡is mėnesius po palikimo atsiradimo.

Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka. Be to, pažymėtina, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad palikimÄ priėmė ir atsakovė V. V. (M.), todėl Å¡i Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažyma Nr. 7 nepažeidžia 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų ir tuo pačiu nepažeidžia ieÅ¡kovo teisių. Dėl Å¡ios priežasties nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančia Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymÄ Nr. 7. 2000 m. liepos 18 d.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII – 1864) 38 straipsnis numato, kad paveldėjimo teisiniams santykiams, kuomet palikimas atsirado iki naujojo CK įsigaliojimo, taikomos anksčiau galiojusios normos, atsižvelgiant į palikimo atsiradimo metÄ . Bylos medžiaga rodo, kad tiek ieÅ¡kovas V. M., tiek atsakovė V. V. (M.) palikimo atsiradimo metu buvo pirmosios eilės įpėdiniai, t.y. lygiaverčiai paveldėtojai 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, nes turėjo teisę turtÄ ir turtines teises paveldėti lygiomis dalimis.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas V. M. priėmęs palikimÄ , pradėdamas jį valdyti, paveldėjo įstatymo nustatytÄ , jam priklausančiÄ palikimo dalį kartu su kita palikėjos pirmosios eilės įpėdine, t.y. jų dukra – atsakove V. V., kurios paveldėjimo teisėms įforminti buvo iÅ¡duotas aukščiau nurodytas paveldėjimo teisės liudijimas. (duomenys neskelbtini)d. atsakovei iÅ¡duotame paveldėjimo teisės liudijime pagal įstatymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l.

10) nurodyta, kad ji paveldėjo visÄ paveldimÄ turtÄ (tame tarpe ir ieÅ¡kovui priklausančiÄ palikimo dalį) - 8/25 dalis gyvenamojo namo 1A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinčio 85,95 kv.m bendro ploto, ½ dalį Å«kinio pastato 8I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo 9G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 8/25 dalis kiemo statinių (lauko tualeto, Å¡ulinio, kanalizacijos Å¡ulinių (2 vnt.), tvoros, kiemo aiktelės) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į tai, jog pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ palikėjo sutuoktinis ir vaikai turėjo teisę turtÄ ir turtines teises paveldėti lygiomis dalimis, paveldėjimo teisės liudijimas, iÅ¡duotas į visÄ palikėjo turtÄ tik vienam įpėdiniui, pažeidžia Å¡io straipsnio reikalavimus, nes šį palikimÄ ieÅ¡kovas yra priėmęs, pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, todėl Å¡is paveldėjimo teisės liudijimas, kaip pažeidžiantis įstatymo reikalavimus, naikintinas.

Dėl nurodytų argumentų Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimas keistinas panaikinant tas sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti ieÅ¡kovo V. M. reikalavimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad jis po I. M. mirties priėmė atsiradusį palikimÄ , ir dėl (duomenys neskelbtini)d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojančiu, Å¡ioje sprendimo dalyje priimant naujÄ sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 3 p.); panaikinant sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jis po I.

M. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė nepilnametės V. M. (V.) vardu ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukiant (CPK 293 str. 1p.); sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymos Nr. 7 pripažinimo negaliojančiu, paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies keistinas ir bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas tarp Å¡alių (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovas yra sumokėjęs 1545,00 Lt dydžio žyminio mokesčio iÅ¡laidas, paduodamas ieÅ¡kinį, papildomÄ praÅ¡ymÄ dėl ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo ir apeliacinį skundÄ (T.1, b.l. 6-7, 104;

T.2, b.l.

52) bei 1000,00 Lt už advokato paslaugas (T.1, b.l. 105), viso 2545,00 Lt. Kadangi pagrindiniai ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti visiÅ¡kai, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). IÅ¡ atsakovės taip pat valstybei priteistina 49,16 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pirmosios instancijos sprendimu buvo priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str. 1 d., 96 str.). Atsakovė byloje yra pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ priteisti atstovavimo iÅ¡laidas ir yra pateikusi atstovavimo iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus.

Atsakovės atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 2700,00 Lt pirmosios instancijos teisme (T.1, b.l. 107; T.2, b.l. 73-74). Kadangi vienas ieÅ¡kinio reikalavimas yra atmestas, atsakovei atlygintina 1/3 dalis atstovavimo iÅ¡laidų, t.y. 900,00 Lt. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisėjų kolegijan u t a r i a:IeÅ¡kovo V. M. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimÄ . Panaikinti Å¡io sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti ieÅ¡kovo V.

M. reikalavimai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto, kad jis po I. M. mirties priėmė atsiradusį palikimÄ , ir dėl (duomenys neskelbtini)d. paveldėjimo teisės liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojančiu, ir Å¡iose dalyse priimti naujÄ sprendimÄ . Å iuos ieÅ¡kovo V. M. reikalavimus patenkinti. Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties priėmė atsiradusį palikimÄ , pradėdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.

Pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini)d. paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal įstatymÄ , iÅ¡duotÄ V. V. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybės notarų biuro notaro J. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad jis po I. M. mirties atsiradusį palikimÄ priėmė nepilnametės V. M. (V.) vardu ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti.Sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo V.

M. reikalavimas dėl Druskininkų gatvės komiteto 2003-08-04 pažymos Nr. 7 pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojančia, palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovės V. V. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2545,00 Lt (du tÅ«kstančius penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis litus) bylinėjimosi iÅ¡laidų, o valstybei – 49,16 Lt (keturiasdeÅ¡imt devynis litus Å¡eÅ¡iolika centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Valstybinė mokesčių inspekcija (įmonės kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. V. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini) 900,00 Lt (devynis šimtus litų) atstovavimo išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjai                                                                                                           Žibutė Budžienė                                                                               Dalė Burdulienė                                                                                               Virginija Lozoraitytė