10a6916a-ba8e-4d26-9fdb-064ee41bcf95 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedpraÅ¡omas nustatyti faktas turi bÅ«ti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas, t. y. nuo Å¡io fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.); pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ;
Legislator headnote
AI generated10a6916a-ba8e-4d26-9fdb-064ee41bcf95 · Kauno apygardos teismas: Atsakovei paveldÄjimo teisÄs liudijimas į paveldÄtÄ turtÄ iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini), o atsakovÄs nuosavybÄs teisÄs vieÅ¡ame registre įregistruotos 2003-10-10, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo nuginÄijimo kreipÄsi praÄjus net 9 metams po to, kai atsakovÄ Ä¯registravo paveldÄtÄ turtÄ savo vardu. IeÅ¡kovas nenurodÄ aplinkybių, kurios galÄtų bÅ«ti vertinamos kaip objektyviai sutrukdžiusios jam laiku sužinoti ir laiku kreiptis dÄl jo dukrai iÅ¡duoto paveldÄjimo teisÄs liudijimo nuginÄijimo.
Full text
CivilinÄ byla NrCivilinÄ byla Nr. 2A-1964-657/2012Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00992-2011-8                          Procesinio sprendimo kategorija: 34.3.; 34.6.; 121.14.; 121.18. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkriÄio 19 d.KaunasKauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų ŽibutÄs BudžienÄs (kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja), DalÄs BurdulienÄs, Virginijos LozoraitytÄs raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo V.
M. apeliacinį skundÄ dÄl Druskininkų miesto apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimo civilinÄje byloje Nr. 2-28-182/2012 pagal ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį atsakovei V. V., treÄiajam asmeniui Druskininkų savivaldybÄs 1-ojo notarų biuro notarui J. P. dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo pagal įstatymÄ pripažinimo negaliojanÄiu, juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo ir gatvÄs komiteto pažymos pripažinimo negaliojanÄia.Kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi apeliacinį skundÄ ,N u s t a t Ä:I.
GinÄo esmÄByloje kilo ginÄas dÄl paveldÄjimo teisinių santykių. IeÅ¡kovas V. M., paveldÄjimo teisÄs liudijimo gavimo tikslu, kreipÄsi į teismÄ praÅ¡ydamas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad V. M. po sutuoktinÄs I. M. mirties savo ir nepilnametÄs savo dukters V. V. (M.) vardu priÄmÄ palikimÄ pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti; pripažinti negaliojanÄia Druskininkų gatvÄs komiteto 2003-08-04 pažymÄ Nr. 7; pripažinti negaliojanÄiu (duomenys neskelbtini) d. paveldÄjimo teisÄs liudijimo pagal įstatymÄ , iÅ¡duotÄ V.
M. Druskininkų savivaldybÄs notarų biuro notaro J. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l. 1-5; 179-181). NurodÄ, kad jog po sutuoktinÄs I. M. mirties, mirusios (duomenys neskelbtini), su nepilnamete dukterimi V. likÄs gyventi žmonai priklausiusiame name ir juo rÅ«pindamasis, priÄmÄ mirusios žmonos palikimÄ faktiÅ¡kai pradÄdamas turtÄ valdyti savo ir tuo metu nepilnametÄs dukters V. vardu ir laikÄ save paveldÄto turto savininku. PaÅ¡lijus santykiams su dukra, 2011 m. vasario mÄnesį atsitiktinai sužinojo, kad dukrai vienai iÅ¡duotas paveldÄjimo teisÄs liudijimas ir kad ji parduoda namÄ .
Notaras iÅ¡davÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , neįvertinÄs, kad atsakovÄ yra praleidusi terminÄ palikimui priimti, be to, nuslÄpÄ kitÄ paveldÄtojÄ â mirusiosios sutuoktinį. Notaras nekreipÄ to fakto, jog nepilnametis vaikas, pats asmeniÅ¡kai priimti palikimo negalÄjo. Be to, praÅ¡ydamas atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , jei teismas manys, kad ieÅ¡kovas šį terminÄ praleido, nurodÄ, jog apie iÅ¡duotÄ paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ sužinojo 2011 m. vasario mÄnesį, perskaitÄs nekilnojamojo turto agentÅ«ros Ober-Haus skelbimÄ .
Po sutuoktinÄs mirties turtÄ valdÄ kaip savininkas, todÄl buvo įsitikinÄs, kad turtas priklauso ir jam (T.3, b.l. 103). AtsakovÄ V. V. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti. PraÅ¡Ä taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ reikalavimui dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo nuginÄijimo, nes ieÅ¡kovas terminÄ praleido ne dÄl svarbių priežasÄių (T.1, b.l. 56-63). TreÄiasis asmuo Druskininkų savivaldybÄs 1-ojo notarų biuro notaras J. P. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti (T.1, b.l. 45-47).
NurodÄ, jog praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas dÄl pavedÄjimo teisÄs liudijimo pripažinimo negaliojanÄiu. AtsakovÄ V. V. kitų paveldÄtojų pateikdama pareiÅ¡kimÄ dÄl palikimo priÄmimo nenurodÄ.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄDruskininkų miesto apylinkÄs teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetÄ (T.2, b.l. 40-45). Teismas nustatÄ, kad I. M. (duomenys neskelbtini) mirus, jos įpÄdiniais pagal įstatymÄ buvo jos sutuoktinis V. M. ir nepilnametÄ dukra V.
M., gim. (duomenys neskelbtini), po santuokos V., bei palikÄjos tÄvai J. B. ir K. B.. IÅ¡ 2003- 08-04 pareiÅ¡kimo dÄl palikimo priÄmimo teismas nustatÄ, kad V. V. (buvusi M.) kreipÄsi į notarÄ dÄl palikimo priÄmimo per 3 mÄnesius nuo momento, kai jai suÄjo 18 metų. IÅ¡ (duomenys neskelbtini) paveldÄjimo teisÄs liudijimo pagal įstatymÄ nustatÄ, kad I. M. turtÄ po jos mirties paveldÄjo dukra V. M.. NuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldÄtÄ turtÄ atsakovÄ Ä¯registravo 2003-10-10.
PažymÄjÄs, kad palikimo priÄmimas â tai įpÄdinio valios iÅ¡reiÅ¡kimas veiksmais, liudijanÄiais įpÄdinio sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinÄias kilti iÅ¡ palikimo, teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovas nepateikÄ nÄ vieno įrodymo, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima sprÄsti, jog ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ priimti palikimÄ ir naudotis juo kaip savu. Teismo nuomone aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas po žmonos mirties ir toliau kurį laikÄ gyveno paveldÄtiname name, ten liko jo daiktai, neįrodo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡reiÅ¡kÄ valiÄ naudotis turtu, kaip savu.
IeÅ¡kovo nurodyta aplinkybÄ, kuriÄ patvirtino liudytojai A. K. ir V. Ž., kad ieÅ¡kovas duodavo uoÅ¡viams pinigų sumokÄti už elektrÄ , negali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti, jog ieÅ¡kovas paveldÄtina namo dalimi naudojosi kaip sava, nes jis, kaip ir kiekvienas asmuo turÄjo pareigÄ sumokÄti už sunaudotÄ elektrÄ . AtsakovÄ nurodÄ, kad visu namu ir jo priežiÅ«ra rÅ«pinosi tik jos seneliai. Teismas pažymÄjo, kad ieÅ¡kovas pateikÄ teismui žmonos juvelyrinius dirbinius, pas jį likusius žmonos asmeninius dokumentus.
Teismas, įvertinÄs tai, kad ieÅ¡kovas priÄmÄ labai nedidelÄs vertÄs daiktus, dÄl kurių perdavimo tarp įpÄdinių ginÄas nekilo, pripažino, jog Å¡ių daiktų priÄmimas negali bÅ«ti pripažįstamas palikimo priÄmimu. Teismas akcentavo, kad nors ieÅ¡kovas nurodÄ, jog priÄmÄ paveldÄtÄ turtÄ jį valdydamas, laikÄ save savininku nuo (duomenys neskelbtini), t.y. palikimo atsiradimo dienos, taÄiau nesugebÄjo teismui pateikti nei vieno jo iÅ¡laidas turtui iÅ¡laikyti, pagerinti ar prižiÅ«rÄti patvirtinanÄio dokumento, todÄl padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nustatytos bylos aplinkybÄs suteikia pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovas nevaldÄ paveldÄtino turto kaip savo ir nepriÄmÄ palikimo pradÄdamas faktiÅ¡kai valdyti turtÄ .
Konstatavus, kad ieÅ¡kovas po sutuoktinÄs mirties jos palikimo nepriÄmÄ pradÄdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, teismo nuomone nÄra pagrindo konstatuoti, kad ieÅ¡kovas ir atsakovÄ yra bendraturÄiai, nuosavybÄs teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisių į teisminÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimui taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Teismas pažymÄjo, kad toks susiklosÄiusių teisinių santykių kvalifikavimas yra teisinis pagrindas pripažinti, jog ginÄas yra kilÄs tarp asmenų, pretenduojanÄių į palikimÄ , kurių teisių į teisminÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimui taikytinas CK 5.8 straipsnyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas.
Atsakovei paveldÄjimo teisÄs liudijimas į paveldÄtÄ turtÄ iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini), o atsakovÄs nuosavybÄs teisÄs vieÅ¡ame registre įregistruotos 2003-10-10, o tai reiÅ¡kia, jog ieÅ¡kovas dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo nuginÄijimo kreipÄsi praÄjus net 9 metams po to, kai atsakovÄ Ä¯registravo paveldÄtÄ turtÄ savo vardu. IeÅ¡kovas nenurodÄ aplinkybių, kurios galÄtų bÅ«ti vertinamos kaip objektyviai sutrukdžiusios jam laiku sužinoti ir laiku kreiptis dÄl jo dukrai iÅ¡duoto paveldÄjimo teisÄs liudijimo nuginÄijimo.
Teismas pripažino, jog ieÅ¡kovas, turÄdamas pareigÄ savo teises ir pareigas įgyvendinti sÄ Å¾iningai, per protingÄ laikÄ , buvo nerÅ«pestingas ir savo kaip įpÄdinio teisių tinkamai neįgyvendino, todÄl turi prisiimti dÄl jo nerÅ«pestingumo kilusias pasekmes. Ä®vertinÄs nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, kad sprendžiant dÄl protingos viešųjų interesų, užtikrinanÄių realiÄ pažeistų subjektinių teisių apsaugÄ ir garantuojanÄių teisinių santykių stabilumÄ bei apibrÄžtumÄ , pusiausvyros, netikslinga ieÅ¡kovui atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , nes taip apginamos nepilnameÄio vaiko turtinÄs teisÄs į palikimÄ , kurios Å¡ioje byloje laikytinos prioritetinÄmis.
IeÅ¡kovo elgesį po sutuoktinÄs mirties savo nepilnametÄs dukters atžvilgiu teismas vertino kaip nesÄ Å¾iningÄ ir nerÅ«pestingÄ , nes jis, turÄdamas pareigÄ rÅ«pintis nepilnametÄs dukros interesais ir turtu, jos teisių negynÄ, dukros palikimo jos vardu nepriÄmÄ nei kreipdamasis į notarÄ , nei pradÄdamas turtÄ normas, reglamentuojanÄias įrodymų vertinimo taisykles. Pirmos instancijos teismas vertindamas įrodymus nukrypo nuo paÄiame sprendime cituojamos teismų praktikos. IeÅ¡kovas savo kaip įpÄdinio teises realizavo 1964 m.
CK 573 str. 1 d. 1 p. pagrindu. Po sutuoktinÄs mirties ieÅ¡kovas vienas rÅ«pinosi likusiu Å¡eimos ir sutuoktinÄs turtu. Jų dukrai V. V. (iki santuokos M.) motinos mirties momentu buvo tik 7 metai, todÄl ieÅ¡kovo teigimu yra akivaizdu, kad mažametis vaikas palikÄjos mirties momentu negalÄjo priimti palikimo, pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Teisme Å¡ias aplinkybes patvirtino faktiÅ¡kai valdyti. Vadovaudamasis bendruoju principu, kad teisÄ iÅ¡ neteisÄs neatsiranda (ex in juria non oritur jus), teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nepilnameÄio atstovo neveikimas vaiko vardu negali jam paÄiam sukurti nuosavybÄs teisių į turtÄ , o Å¡ioje byloje teismas turi pagrindÄ manyti, kad kaip tik to siekÄ ieÅ¡kovas paduodamas ieÅ¡kinį.
Teismas pažymÄjo, kad tokiai nuostatai duoda pagrindÄ tai, kad ieÅ¡kovas paduodamas teismui ieÅ¡kinį nurodÄ, jog jis mirusios žmonos palikimÄ priÄmÄ savo vardu, ir tik kitai Å¡aliai iÅ¡kÄlus klausimÄ apie tai, ar jis priÄmÄ palikimÄ ir atsakovÄs vardu, ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio reikalavimus pakeitÄ, nurodydamas, kad jis palikimÄ priÄmÄ ir nepilnametÄs dukters vardu. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad nÄra pagrindo pripažinti, jog ieÅ¡kovas ieÅ¡kinio senaties terminÄ praleido dÄl svarbių priežasÄių, ir konstatavo, jog ieÅ¡kovo reikalavimas pripažinti negaliojanÄiu (duomenys neskelbtini) paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ pagal įstatymÄ , iÅ¡duotÄ V.
M. Druskininkų savivaldybÄs notarų biuro notaro J. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini), yra atmestinas suÄjus ieÅ¡kinio senaÄiai. Teismas konstatavo, kad iÅ¡ nustatytų bylos aplinkybių turi pagrindÄ sprÄsti, jog ieÅ¡kovas neįrodÄ, kad Septintasis gatvių komitetas 2003 metais, kai buvo iÅ¡duota ginÄijama pažyma, neegzistavo. Teismas sutiko su ieÅ¡kovo nuomone, kad 7 gatvÄs komiteto pirmininkÄ neturÄjo teisÄs nustatyti fakto, kad palikimÄ po motinos I. M. mirties priÄmÄ jos dukra V.
M., taÄiau manÄ, jog Å¡ioje pažymoje pagrįstai nurodyta, kad V. M. po motinos mirties gyveno motinos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), todÄl pažymÄ pripažino atitinkanÄia 1999-12-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių 39.1. p. reikalavimus ir galinÄia bÅ«ti įrodymu, t.y., savivaldybÄs darinio iÅ¡duotu dokumentu apie tai, kad įpÄdinis gyveno kartu su palikÄju arba apsigyveno palikÄjo buvusioje gyvenamojoje vietoje per Å¡eÅ¡is mÄnesius po palikimo atsiradimo.
Kadangi nepilnameÄio įpÄdinio â V. V. (M.) įstatyminis atstovas â tÄvas V. M. neįgyvendino jos teisių į paveldimÄ turtÄ , paduodamas įpÄdinio vardu pareiÅ¡kimÄ notarų biurui dÄl palikimo priÄmimo, todÄl, V. V. (M.) faktiÅ¡kai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, teismas laikÄ, kad palikimÄ ji priÄmÄ faktiÅ¡kai pradÄjusi turtÄ valdyti. Teismas pažymÄjo, kad įpÄdinis ar jo atstovas pagal įstatymÄ , nežiÅ«rint kiek laiko praÄjo nuo palikimo, gali kreiptis į notarÄ su praÅ¡ymu iÅ¡duoti paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ .
Ä®vertinÄs nustatytas aplinkybes, teismas ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojanÄia 2003-08-04 Druskininkų gatvÄs komiteto Nr. 7 pažymÄ pripažino nepagrįstu. PriteisÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo visas bylinÄjimosi iÅ¡laidas.III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas V. M. praÅ¡o panaikinti Druskininkų miesto apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kovo V. M. ieÅ¡kinį tenkinti, bei priteisti bylinÄjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 48-51).
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , pažeidÄ procesines teisÄs liudytojai V. Ž., A. K., A. V. bei teismo posÄdžio metu apžiÅ«rÄti daiktai ir dokumentai, todÄl teismas be pagrindo nesivadovavo Å¡iais įrodymais.2. Teismas nepagrįstai vadovavosi neegzistuojanÄio vieÅ¡ojo asmens iÅ¡duota pažyma. Tokiam komitetui net nebuvo teisinių prielaidų egzistuoti. Lietuvos VyriausybÄs 1992-11-19 nutarimo Nr. 866 âDÄl kai kurių Lietuvos Respublikos vyriausybÄs sprendimu butų klausimais pripažinimo netekusiais galiosâ 89 p. buvo panaikinti Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1984 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 212 patvirtinti GatvÄs komiteto miestuose ir miesto tipo gyvenvietÄse nuostatai.
Tai reiÅ¡kia, kad pažymÄ , kuria notaras rÄmÄsi atsakovei iÅ¡duodamas paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ , iÅ¡davÄ neegzistuojantis darinys. Druskininkų miesto (duomenys neskelbtini)gatvÄs komitetas negali bÅ«ti vertinamas, kaip savivaldybÄs įstaiga ar organizacija, turinti vieÅ¡ojo administravimo teises ir pareigas, todÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimas atsakovei buvo iÅ¡duotas juridinÄs galios neturinÄio dokumento pagrindu turi bÅ«ti pripažintas negaliojanÄiu.3. Teismas nenustatÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios, dÄl ko netinkamai pritaikÄ teisÄs normas, reglamentuojanÄias ieÅ¡kinio senatį, kas leidžia daryti prielaidÄ , kad teismas ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžiÄ tapatino su nuostata, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra vieÅ¡i, ir ieÅ¡kovas negali teisintis nežinojÄs, jog nuo 2003-10-10 namo dalies teisinÄ registracija buvo atlikta atsakovÄs vardu.
Su tokia pirmos instancijos teismo iÅ¡vada sutikti nÄra pagrindo, nes iÅ¡ bylos duomenų yra akivaizdu, kad jis visÄ laikÄ laisvai iki Å¡iol naudojosi namo dalimi kaip savininkas ir tik 2011 m. atsitiktinai sužinojo, kad ginÄo namo dalis priklauso ne jam ir atsakovei, o tik vienai atsakovei. AtsakovÄ dÄl namo dalies priežiÅ«ros apeliantui niekada jokių pretenzijų neiÅ¡reiÅ¡kÄ, todÄl jis laiko, kad atsakovÄ sutiko su ieÅ¡kovo nuosavybÄs teisÄs įgyvendinimu. Apelianto teigimu, senaties terminas buvo nutrÅ«kÄs atsakovei atlikus veiksmus, rodanÄius ieÅ¡kovo reikalavimų pripažinimÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti, o Druskininkų miesto apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , be to, praÅ¡Ä iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti atsakovÄs turÄtas bylinÄjimosi iÅ¡laidas (T.2, b.l. 57-63).
NurodÄ, kad skundžiamame sprendime itin atidžiai ir tinkamai buvo vertinami įrodymai, kas, atsakovÄs nuomone, visiÅ¡kai atitinka kasacinio teismo praktikÄ , inter alia sakanÄiÄ , jog kiekvienu atveju teismui sprendžiant dÄl to, priÄmÄ Ä¯pÄdinis palikimÄ ar ne, turi bÅ«ti vertinamos konkreÄios nagrinÄjamos situacijos aplinkybÄs, konkretaus įpÄdinio elgesys po turto (daiktų) paÄmimo, t.y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldÄto turto savininko. Teigia, kad gatvių komitetai po jų panaikinimo 1992 metais buvo įteisinti Druskininkų miesto savivaldos lokaliniu norminiu teisÄs aktu ir turÄjo aiÅ¡kų, kaip visuomeniniu pagrindu veikianÄio savivaldybÄs administracijos darinio, statusÄ .
Sprendime bylos aplinkybÄs, susijusios su senaties termino skaiÄiavimu, buvo įvertintos visapusiÅ¡kai ir objektyviai. Savo procesiniuose dokumentuose ieÅ¡kovas pats painiojasi nurodydamas, kada jis sužinojo apie tariamÄ jo subjektinÄs teisÄs pažeidimo momentÄ . Be to, neaiÅ¡ku, ar jis laiko, jog Å¡is terminas suÄjo, ar ne, ir jeigu laiko, kad suÄjo, dÄl kokių svarbių priežasÄių jį reikÄtų atnaujinti. IeÅ¡kovas nenurodÄ aplinkybių, kurios galÄtų bÅ«ti vertinamos kaip objektyviai sutrukdžiusios jam laiku sužinoti ir laiku kreiptis dÄl jo dukrai iÅ¡duoto paveldÄjimo teisÄs liudijimo nuginÄijimo.
Å iuo atveju teismas pirmenybÄ teikÄ teisinių santykių stabilumo, pusiausvyros ir nepilnameÄio vaiko apsaugos aspektams.TreÄiasis asmuo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka nepateikÄ.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies. Kolegija nenustatÄ absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d., 329 str. 2 d.), taÄiau daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todÄl netinkamai nustatÄ faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai vadovavosi suformuota teismų praktika, dÄl ko netinkamai pritaikÄ materialines teisÄs normas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).DÄl palikimo priÄmimo faktų nustatymoIeÅ¡kovas V.
M. praÅ¡Ä teismo nustatyti du juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus; vienas, kad po sutuoktinÄs I. M. mirties jis priÄmÄ atsiradusį palikimÄ , pradÄdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti, kitas â kad po I. M. mirties jis priÄmÄ atsiradusį palikimÄ , pradÄdamas turtÄ faktiÅ¡kai valdyti tuo metu nepilnametÄs dukters vardu. JuridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:
1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.);
2) pareiÅ¡kÄjas neturi dokumentų, patvirtinanÄių tÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ ;
3) pareiÅ¡kÄjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinanÄių atitinkamÄ juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.), o tam, kad asmens asmeninÄs ar turtinÄs teisÄs atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turÄti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinanÄius dokumentus. Nuostata, kad, tik esant iÅ¡vardytų sÄ lygų visetui, galima nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄius faktus, nuosekliai atsispindi kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. civilinÄje byloje Nr. 3K-3-552/2010; 2010 m. lapkriÄio 15 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-388/2010; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-93/2009).
Vienas iÅ¡ juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄių faktų yra palikimo priÄmimas (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Palikimo priÄmimu įgyvendinami paveldÄjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinÄs teisÄs, pareigos ir kai kurios asmeninÄs neturtinÄs teisÄs pereina jo įpÄdiniams. Palikimo priÄmimo faktas nustatomi vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikÄjo mirties momentas) paveldÄjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Pirmosios instancijos, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, t.y. kad jis po I.
M. mirties priÄmÄ atsiradusį palikimÄ , pradÄdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas po sutuoktinÄs mirties per įstatymo, t.y. 1964 m. CK 587 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ specialų 6 mÄnesių nuo palikimo atsiradimo dienos terminÄ palikimo nepriÄmÄ. Palikimas atsiranda palikÄjui mirus (1964 CK 568 str.; 2000m. CK 5.3 str.), o tam, kad įpÄdinis įgytų palikimÄ , jis turi jį priimti. Palikimo priÄmimas faktiÅ¡kai pradÄjus valdyti paveldimÄ turtÄ â tai įpÄdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpÄdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ .
Faktinis palikimo priÄmimas reiÅ¡kia, kad įpÄdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turÄti į jį nuosavybÄs teises. Nustatymas, priÄmÄ konkreÄiu atveju vienas ar kitas asmuo palikimÄ , pradÄdamas faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , ar ne, yra fakto klausimas. Ä®pÄdinis laikomas priÄmusiu palikimÄ , jeigu jis pradÄjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiÅ«ri, moka mokesÄius, kreipiasi į teismÄ , iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan. (1964 CK 587 str.; 2000 m.
CK 5.51 str.). Pagal kasacinio teismo praktikÄ , aiÅ¡kinant civilinio kodekso nuostatas dÄl palikimo priÄmimo, pradÄjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ , faktinis palikimo priÄmimas reiÅ¡kia, kad įpÄdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikÄjo turtÄ nuosavybÄs teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:
1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priÄmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai â įpÄdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Å iuo atveju nereikalaujama, kad įpÄdinio atlikti faktinio palikimo priÄmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, t.y. įpÄdiniui nebÅ«tina kreiptis į notarÄ su pareiÅ¡kimu dÄl paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo, į teismÄ dÄl palikimo priÄmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybÄs institucijas.
Veiksmų pobÅ«dis â tai įpÄdinio aktyvÅ«s veiksmai, iÅ¡ kurių matyti, kad jis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtÄ , juo naudojasi, moka už jį mokesÄius, atlieka kitus panaÅ¡aus pobÅ«džio veiksmus) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Tuo atveju, kai įpÄdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurÄ dÄl palikimo priÄmimo ir paveldÄjimo teisÄs liudijimo iÅ¡davimo, bet faktiÅ¡kai savo veiksmais priima palikimÄ , kilus ginÄui dÄl palikimo priÄmimo fakto, Å¡is faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priÄmimu, faktiÅ¡kai pradÄjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpÄdinis atliko aktyvius veiksmus, iÅ¡reiÅ¡kianÄius jo valiÄ Ä¯gyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldimÄ turtÄ , ir pradÄjo valdyti palikÄjo turtÄ kaip savo. Kiekvienu atveju teismui sprendžiant dÄl to, priÄmÄ Ä¯pÄdinis palikimÄ ar ne, turi bÅ«ti vertinamos konkreÄios nagrinÄjamos situacijos aplinkybÄs, konkretaus įpÄdinio elgesys po turto (daiktų) paÄmimo, t.y., ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldÄto turto savininko (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-86/2007).
Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, jog I. M. įpÄdiniais buvo sutuoktinis, dukra ir palikÄjos tÄvai J. B. ir K. B.. Kaip nurodyta, pirmosios instancijos teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodÄ palikimo priÄmimo, pradÄjÄs jį faktiÅ¡kai valdyti, fakto. TaÄiau tokia teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja byloje surinktiems įrodymams. Teismas akcentavo atsakovÄs paaiÅ¡kinimuose nurodytÄ aplinkybÄ, kad turtu rÅ«pinosi seneliai, kurie mokÄjo už malkas, pastatų privalomojo draudimo įmokas, ir konstatavo, jog ieÅ¡kovas nesirÅ«pino paveldimu turtu kaip savo, kad nepateikÄ malkų įsigijimo dokumentų, dokumentų, patvirtinanÄių jo iÅ¡laidas paveldimam turtui iÅ¡laikyti ir pagerinti, kad jo perimti sutuoktinÄs asmeniniai daiktai yra mažaverÄiai.
TaÄiau tokios teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje nustatytoms aplinkybÄms surinktiems raÅ¡ytiniams įrodymams. Pats faktas, kad dalis namo priklausÄ palikÄjos tÄvams neleidžia vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog tai įrodo, kad Å¡ie mokÄjimai buvo skirti paveldimo turto iÅ¡laikymui. Palikimo priÄmimo fakto nustatymui taip pat nÄra reikÅ¡minga ta aplinkybÄ, jog gavusi paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimÄ atsakovÄ ir K. B. iÅ¡pirko namų valdos žemÄs sklypÄ . TeisÄjų kolegija pažymi, jog atsakovÄ palikimo atsiradimo metu buvo nepilnametÄ.
Nors atsakovÄ bylos nagrinÄjimo metu teigÄ, kad tÄvas ja nesirÅ«pino ir po motinos mirties kartu negyveno, byloje nÄra jokių duomenų, jog ieÅ¡kovui buvo apribota tÄvo valdžia, jis nesirÅ«pino dukra, jos neiÅ¡laikÄ, su ja negyveno paveldimame name, o kartu nesirÅ«pino paveldimu turtu. PrieÅ¡ingai, paÄios atsakovÄs parodymai yra nenuoseklÅ«s, nes teismo posÄdžio metu ji parodÄ, jog po mamos mirties kartu su tÄvu gyveno pas senelius iÅ¡ tÄvo pusÄs, pas tÄvo seserį ar tÄvo draugÄ, pati priÄmÄ palikimÄ , kurį priÄmÄ seneliai (T.1, b.l. 122).
VÄliau tvirtina, jog su pamote tapetavo kambarių sienas, o pamotÄs brolis D. L. statÄ malkinÄ (T.2, b.l. 34). Liudytojai T. M. patvirtino, jog globa atsakovei nebuvo nustatyta, tik Å¡eimoje buvo kilÄ konfliktų dÄl rÅ«pinimosi vaiku (T.1, b.l. 166). Liudytojų parodymai yra viena iÅ¡ įrodymų rūšių (CPK 177 str. 2 d.). Liudytojai A. V., A. K., V. Ž. patvirtino, jog po žmonos mirties ieÅ¡kovas gyveno (duomenys neskelbtini), dÄjo grindis, pirko malkas, lentas, kartu su uoÅ¡viais remontavo ir tvarkÄ namÄ , davÄ uoÅ¡viams pinigus, kad sumokÄtų už elektrÄ , turÄjo automobilį (T.1, b.l. 125-129; 166-168).
Å ių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikÄti, nes jų parodymai nÄra paneigti byloje jokiais objektyviais įrodymais. Å ių parodymų nepaneigÄ ir liudytoja E. A., nurodžiusi, jog po I. M. mirties name liko gyventi J. B., K. B. ieÅ¡kovas ir atsakovÄ, o namo priestatas buvo pradÄtas statyti ieÅ¡kovui su I. M. gyvenant santuokoje. Liudytojų V. S., V. U., V. V. parodymai nÄra informatyvÅ«s, remiamasi informacija, kuriÄ liudytojos sužinojo iÅ¡ atsakovÄs ar moÄiutÄs pasakojimų.
 Nors pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas duodavo pinigų sumokÄti už elektrÄ , kad po sutuoktinÄs mirties priÄmÄ nedidelÄs vertÄs daiktus â asmeninius dokumentus, papuoÅ¡alus, automobilį, taÄiau padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas palikimo nepriÄmÄ, t.y. nepradÄjo jo faktiÅ¡kai valdyti, t.y. rÅ«pintis paveldimu turtu kaip savo. TeisÄjų kolegija su tokia pirmosios instancijos iÅ¡vada nesutinka. Teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovas turÄjo pareigÄ sumokÄti už sunaudotÄ elektrÄ , tik patvirtina tÄ aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas po sutuoktinÄs mirties gyveno paveldimoje namo dalyje ir ja naudojosi.
Be to teismas nustatÄ, jog ieÅ¡kovas priÄmÄ nedidelÄs vertÄs sutuoktinei priklausiusius asmeninius daiktus. 2000 m. CK 5.1 straipsnio 2 dalis neskirsto paveldimų dalykų į vertingus ir menkaverÄius. PažymÄtina, jog nagrinÄjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatinÄjo daiktų (papuoÅ¡alų ir kt.) vertÄs, bet konstatavo, kad I. M. asmeninius daiktus (dokumentus, papuoÅ¡alus), priÄmÄ sutuoktinis V. M.. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos 1964 m. 587 straipsnio 1 dalimi, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalimi neleidžiama palikimo priimti dalinai arba su sÄ lyga ar iÅ¡lygomis.
Ä®pÄdinis, priÄmÄs dalį palikimo laikomas priÄmÄs jį visÄ . TeisÄjų kolegija sutikdama su apeliaciniame skunde apelianto iÅ¡dÄstytu argumentu, kad jis, pradÄjÄs faktiÅ¡kai valdyti po palikÄjos mirties paliktus namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, rÅ«pindamasis Å¡eimos ir sutuoktinÄs turtu, daro iÅ¡vadÄ , jog apeliantas neatsisakÄ nuo palikimo, o prieÅ¡ingai, patvirtino savo valiÄ priimti visÄ palikimÄ . Tam, kad palikimas bÅ«tų laikomas priimtas, o įpÄdinio valia priimti palikimÄ bÅ«tų iÅ¡reikÅ¡ta, pakanka įpÄdiniui pradÄti faktiÅ¡kai valdyti bent dalį paliekamo turto.
Å iuo atveju įpÄdiniui atitenka ir tos turtinÄs teisÄs, kurių įpÄdinis dÄl įvairių priežasÄių negalÄjo realizuoti turto paveldÄjimo metu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovas per įstatymo nustatytÄ terminÄ nepriÄmÄ palikimo faktiniu valdymu, prieÅ¡tarauja bylos duomenims, todÄl yra nepagrįsta. TeisÄjų kolegija, remdamasi ieÅ¡kovo parodymais, iÅ¡ dalies atsakovÄs parodymais, raÅ¡ytiniais įrodymais, liudytojų A. V., A.
K., V. Ž., iÅ¡ dalies liudytojos E. A. parodymais bei įvertinusi Å¡alių artimus giminystÄs ryÅ¡ius, sprendžia, kad ginÄo Å¡alys - tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovÄ priÄmÄ palikimÄ po I. M. mirties - ieÅ¡kovas priÄmÄ savo palikimo dalį faktiÅ¡kai jį valdydamas (naudojosi gyvenamojo namo dalimi, esanÄio(duomenys neskelbtini), jį tvarkÄ, remontavo, statÄ Å«kinį pastatÄ ir malkinÄ, priestatÄ , disponavo namų apyvokos daiktais, automobiliu, asmeniniais sutuoktinÄs daiktais â papuoÅ¡alais, dokumentais, o atsakovÄ priÄmÄ palikimÄ , paduodama pareiÅ¡kimÄ notarui.
Esant tokioms aplinkybÄms teisÄjų kolegija, konstatuoja, jog paveldÄjimo teisÄs liudijimo gavimo tikslu nustatytinas juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, kad V. M. po sutuoktinÄs I. M. mirties priÄmÄ palikimÄ pradÄdamas faktiÅ¡kai jį valdyti. Palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 573 straipsnis nustatÄ, kad įpÄdiniai, paveldint pagal įstatymÄ , lygiomis dalimis yra pirmos eilÄs â mirusiojo vaikai (jų tarpe) įvaikai, sutuoktinis, ir tÄvai (įtÄviai), prie pirmos eilÄs įpÄdinių priskiriamas taip pat mirusiojo vaikas, gimÄs po jo mirties.
IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, jog atsakovÄ V. V. yra priÄmusi palikimÄ 2003 m. rugpjÅ«Äio 4 d. pateikdama notarų biurui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priÄmimÄ (T.1, b.l. 9), todÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turintis faktas, jog V. M. po sutuoktinÄs I. M. mirties savo nepilnametÄs dukters V. V. (M.) vardu priÄmÄ palikimÄ pradÄdamas jį faktiÅ¡kai valdyti ieÅ¡kovui nesukels jokių teisinių pasekmių. Taigi, darytina iÅ¡vada, jog palikimo atsiradimo metu apeliantas nepriÄmÄ palikimo nepilnametÄs dukters vardu.
Å iuo metu atsakovÄ yra pilnametÄ ir pati įstatymų nustatytais bÅ«dais gina savo teises, todÄl nebuvo teisinio pagrindo nustatinÄti tokį juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ (CPK 445 str.) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegijos 2007 m. vasario 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-81/2007; Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plÄstinÄs teisÄjų kolegijos 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-24/2008).
TeisÄjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dÄstytus argumentus, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas, nagrinÄdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ dÄl praÅ¡omo nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto, kai jam nustatyti nebuvo teisinio pagrindo, netinkamai taikÄ materialiosios teisÄs normas (1964 m. CK 573 str., 2000 m. Ck 5.51 str.) ir pažeidÄ civilinio proceso teisÄs normas (CPK 444 str., 445 str.), Å¡ie pažeidimai turÄjo įtakos neteisÄto sprendimo priÄmimui. DÄl to pirmosios instancijų teismų sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jis priÄmÄ palikimÄ nepilnametÄs dukters vardu pradÄdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, naikintina, o Å¡i bylos dalis nutrauktina (CPK 293 str. 1 p.).
DÄl ieÅ¡kinio senaties termino skaiÄiavimo TeisÄjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, nenustatÄs ieÅ¡kinio senaties pradžios, t.y. momento nuo kada prasidÄjo Å¡io termino eiga, todÄl netinkamai taikÄ materialinÄs teisÄs normas reglamentuojanÄias senaties termino taikymÄ . Tuo paÄiu teisÄjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos. Lietuvos AukÅ¡Äiausiais teismas ne kartÄ yra pažymÄjÄs, jog pagal teismų praktikÄ , paveldÄjimo teisÄs liudijimas â tai įpÄdinio teises įforminantis dokumentas, kuris nekeiÄia teisių į paveldÄtÄ turtÄ atsiradimo momento ir Å¡ių teisių apimties (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. lapkriÄio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2009 m. spalio 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-410/2009; 2008 m. balandžio 18 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-240/2008).
Pagal CK 5.8 straipsnį nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldÄtÄ turtÄ Ä¯gyjama palikimo priÄmimu ir priklauso įpÄdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpÄdinis yra gavÄs paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ . PaveldÄjimo teisÄs liudijimas savo teisine reikÅ¡me yra tik įpÄdinio turimas teises įforminantis dokumentas, todÄl jo iÅ¡davimas nekeiÄia nei teisių į paveldÄtÄ turtÄ atsiradimo momento, nei Å¡ių teisių apimties. Tokie atvejai, kai įpÄdiniai įstatymų nustatyta tvarka įgyvendino paveldÄjimo pagrindu atsiradusias teises ir yra įgijÄ nuosavybÄs teises į paliktÄ turtÄ , kvalifikuotini kaip ginÄas dÄl to turto tarp bendraturÄių.
Jeigu vieni iÅ¡ jų ginÄija bendraturÄių nuosavybÄs teisių į paveldÄtÄ turtÄ atsiradimo teisÄtumÄ , tai tokio ginÄo Å¡alys pagal teisinį statusÄ yra nuosavybÄs teisinių santykių subjektai (CK 4.47 str. 2 p.), kurių teisių į teisminÄ gynybÄ Ä¯gyvendinimui taikytinas bendrasis deÅ¡imties metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pradžia yra diena, kai asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. lapkriÄio 2 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-7-468/2009).
IeÅ¡kovas praÅ¡o nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad jis priÄmÄ palikimÄ pradÄdamas paveldimÄ turtÄ faktiÅ¡kai valdyti. Toks jo reikalavimas vertintinas kaip pareiÅ¡kimas, jog jis tokiu bÅ«du įgijo nuosavybÄs teisÄ Ä¯ paveldÄtÄ turtÄ . NustaÄius faktÄ , kad ieÅ¡kovas palikimÄ priÄmÄ, ginÄas tarp Å¡alių kvalifikuotinas kaip ginÄas tarp bendraturÄių, kuriam taikomas bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas ieÅ¡kinio senaties terminas. TeisÄ Ä¯ ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kada asmuo sužinojo arba turÄjo sužinoti apie savo teisÄs pažeidimÄ .Byloje nustatyta, kad paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimas atsakovei buvo iÅ¡duotas 2003 m. rugsÄjo 26 d. (T.1, b.l. 10).
IeÅ¡kovas teigia, jog apie parduodamÄ namÄ sužinojo iÅ¡ vieÅ¡o paskelbimo apie jo pardavimÄ 2011 m. vasario mÄnesį. AtsakovÄ pripažįsta tÄ faktÄ , kad toks skelbimas buvo patalpintas (T.1, b.l. 119), o tvarkydamasi palikimo priÄmimÄ tÄvo neieÅ¡kojo, nes santykiai su tÄvu yra blogi (T.1, b.l. 122-123), taip pat nurodÄ, jog pati 2011 m. birželio mÄnesį iÅ¡deklaravo ieÅ¡kovo gyvenamÄ jÄ vietÄ iÅ¡ namo (T.2, b.l. 33). TeisÄjų kolegijos nuomone, ieÅ¡kovas, bÅ«damas registruotas paveldimame name, galÄdamas į jį laisvai atvykti, nesulaukdamas jokių pretenzijų dÄl jo gyvenamosios vietos deklaravimo ginÄo name, net ir bÅ«damas pakankamai protingas, rÅ«pestingas bei atidus asmuo, neprivalÄjo tikrinti duomenų vieÅ¡ajame registre apie nuosavybÄs teisių įregistravimÄ .
Pats faktas, jog ieÅ¡kovas nebuvo paÅ¡auktas paveldÄti, nes atsakovÄ, žinodama apie kitus paveldÄtojus, savo pareiÅ¡kime dÄl paveldÄjimo liudijimo iÅ¡davimo jų nenurodÄ, vertintinas kaip atsakovÄs nesÄ Å¾iningumas ieÅ¡kovo atžvilgiu. Ä®vertinus tas aplinkybes, kad ieÅ¡kovas netrukdomai realiai galÄjo naudotis paveldimu turtu, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgiant į kasacinio teismo suformuotÄ praktikÄ , kad ginÄams tarp bendraturÄių turi bÅ«ti taikomas ne CK 5.8 straipsnyje nustatytas vienerių metų terminas, o bendrasis deÅ¡imties metų senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.), darytina iÅ¡vada, jog apie savo teisių pažeidimÄ ieÅ¡kovas galÄjo ir turÄjo sužinoti 2011 m. vasario mÄnesį, vieÅ¡oje erdvÄje pasirodžius skelbimui apie gyvenamojo namo pardavimÄ (T.1, b.l. 101).
Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimus dÄl paveldÄjimo teisÄs pagal įstatymÄ liudijimo ir gatvÄs komiteto pažymos pripažinimo negaliojanÄiais, be pagrindo taikÄ CK 5.8 straipsnyje nustatytÄ sutrumpintÄ vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , o bendrasis 10 metų ieÅ¡kinio senaties terminas yra nepraleistas.             DÄl Druskininkų gatvÄs komiteto 2003-08-04 pažymos Nr. 7 ir (duomenys neskelbtini) paveldÄjimo teisÄs liudijimo pagal įstatymÄ , iÅ¡duoto V.
M. Druskininkų savivaldybÄs notarų biuro notaro J. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojanÄiaisIeÅ¡kovas praÅ¡Ä pripažinti galiojanÄiais Druskininkų gatvÄs komiteto 2003-08-04 pažymÄ Nr. 7 ir (duomenys neskelbtini)d. paveldÄjimo teisÄs liudijimo pagal įstatymÄ , iÅ¡duotÄ V. M. Druskininkų savivaldybÄs notarų biuro notaro J. P., registro Nr. (duomenys neskelbtini). Druskininkų gatvÄs komiteto 2003-08-04 pažymÄ Nr. 7 ieÅ¡kovas ginÄija tuo pagrindu, kad ji iÅ¡duota neegzistuojanÄio juridinio asmens, virÅ¡ijus įgaliojimus, o paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ ieÅ¡kovas ginÄija tuo pagrindu, kad jį iÅ¡duodant buvo pažeistos jo, kaip palikÄjos I.
M. sutuoktinio, teisÄs į palikimÄ . Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti negaliojanÄia Druskininkų gatvÄs komiteto 2003-08-04 pažymÄ Nr. 7 nurodÄ, jog Druskininkų miesto valdybos 1996-09-11 sprendimas Nr. 195, kuriuo buvo patvirtinti miesto komitetų gatvių nuostatai (T.1, b.l. 137-140), bei Druskininkų miesto valdybos 1996-10-23 sprendimas Nr. 230 DÄl miesto gatvių komitetų ribų nustatymo, kuriuo Septintam gatvių komitetui buvo priskirta SmiltynÄs g. (T.1, b.l. 141) paneigia ieÅ¡kovo teiginius, kad Septintasis gatvių komitetas 2003 metais, kai buvo iÅ¡duota ginÄijama pažyma, neegzistavo.
Teismas sutiko su ieÅ¡kovo nuomone, kad 7 gatvÄs komiteto pirmininkÄ neturÄjo teisÄs nustatyti fakto, kad palikimÄ po motinos I. M. mirties priÄmÄ jos dukra V. M., taÄiau manÄ, jog Å¡ioje pažymoje, nors ir teisiÅ¡kai nekorektiÅ¡kai, taÄiau pagrįstai nurodyta, kad V. M. po motinos mirties gyveno motinos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), todÄl Å¡iÄ pažymÄ pripažino atitinkanÄiÄ Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 1999-12-20 įsakymu Nr. 362 patvirtintų Laikinųjų notarinių veiksmų atlikimo taisyklių (toliau â taisyklių) 39.1. punkto reikalavimus ir gali bÅ«ti įrodymu, t.y., savivaldybÄs iÅ¡duotu dokumentu apie tai, kad įpÄdinis gyveno kartu su palikÄju arba apsigyveno palikÄjo buvusioje gyvenamojoje vietoje per Å¡eÅ¡is mÄnesius po palikimo atsiradimo.
TeisÄjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada sutinka. Be to, pažymÄtina, jog byloje nÄra ginÄo dÄl to, kad palikimÄ priÄmÄ ir atsakovÄ V. V. (M.), todÄl Å¡i Druskininkų gatvÄs komiteto 2003-08-04 pažyma Nr. 7 nepažeidžia 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatytų reikalavimų ir tuo paÄiu nepažeidžia ieÅ¡kovo teisių. DÄl Å¡ios priežasties nÄra teisinio pagrindo pripažinti negaliojanÄia Druskininkų gatvÄs komiteto 2003-08-04 pažymÄ Nr. 7. 2000 m. liepos 18 d.
Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (Nr. VIII â 1864) 38 straipsnis numato, kad paveldÄjimo teisiniams santykiams, kuomet palikimas atsirado iki naujojo CK įsigaliojimo, taikomos anksÄiau galiojusios normos, atsižvelgiant į palikimo atsiradimo metÄ . Bylos medžiaga rodo, kad tiek ieÅ¡kovas V. M., tiek atsakovÄ V. V. (M.) palikimo atsiradimo metu buvo pirmosios eilÄs įpÄdiniai, t.y. lygiaverÄiai paveldÄtojai 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punkto prasme, nes turÄjo teisÄ turtÄ ir turtines teises paveldÄti lygiomis dalimis.
Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovas V. M. priÄmÄs palikimÄ , pradÄdamas jį valdyti, paveldÄjo įstatymo nustatytÄ , jam priklausanÄiÄ palikimo dalį kartu su kita palikÄjos pirmosios eilÄs įpÄdine, t.y. jų dukra â atsakove V. V., kurios paveldÄjimo teisÄms įforminti buvo iÅ¡duotas aukÅ¡Äiau nurodytas paveldÄjimo teisÄs liudijimas. (duomenys neskelbtini)d. atsakovei iÅ¡duotame paveldÄjimo teisÄs liudijime pagal įstatymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1, b.l.
10) nurodyta, kad ji paveldÄjo visÄ paveldimÄ turtÄ (tame tarpe ir ieÅ¡kovui priklausanÄiÄ palikimo dalį) - 8/25 dalis gyvenamojo namo 1A1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turinÄio 85,95 kv.m bendro ploto, ½ dalį Å«kinio pastato 8I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį garažo 9G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 8/25 dalis kiemo statinių (lauko tualeto, Å¡ulinio, kanalizacijos Å¡ulinių (2 vnt.), tvoros, kiemo aiktelÄs) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄius (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į tai, jog pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ palikÄjo sutuoktinis ir vaikai turÄjo teisÄ turtÄ ir turtines teises paveldÄti lygiomis dalimis, paveldÄjimo teisÄs liudijimas, iÅ¡duotas į visÄ palikÄjo turtÄ tik vienam įpÄdiniui, pažeidžia Å¡io straipsnio reikalavimus, nes šį palikimÄ ieÅ¡kovas yra priÄmÄs, pradÄdamas jį faktiÅ¡kai valdyti, todÄl Å¡is paveldÄjimo teisÄs liudijimas, kaip pažeidžiantis įstatymo reikalavimus, naikintinas.
DÄl nurodytų argumentų Druskininkų miesto apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimas keistinas panaikinant tas sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti ieÅ¡kovo V. M. reikalavimai dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto, kad jis po I. M. mirties priÄmÄ atsiradusį palikimÄ , ir dÄl (duomenys neskelbtini)d. paveldÄjimo teisÄs liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojanÄiu, Å¡ioje sprendimo dalyje priimant naujÄ sprendimÄ (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 3 p.); panaikinant sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, kad jis po I.
M. mirties atsiradusį palikimÄ priÄmÄ nepilnametÄs V. M. (V.) vardu ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukiant (CPK 293 str. 1p.); sprendimo dalis, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl Druskininkų gatvÄs komiteto 2003-08-04 pažymos Nr. 7 pripažinimo negaliojanÄiu, paliktina nepakeista (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Tokiu bÅ«du ieÅ¡kinį patenkinus iÅ¡ dalies keistinas ir bylinÄjimosi iÅ¡laidų paskirstymas tarp Å¡alių (CPK 93 str. 1 d.). IeÅ¡kovas yra sumokÄjÄs 1545,00 Lt dydžio žyminio mokesÄio iÅ¡laidas, paduodamas ieÅ¡kinį, papildomÄ praÅ¡ymÄ dÄl ieÅ¡kinio senaties atnaujinimo ir apeliacinį skundÄ (T.1, b.l. 6-7, 104;
T.2, b.l.
52) bei 1000,00 Lt už advokato paslaugas (T.1, b.l. 105), viso 2545,00 Lt. Kadangi pagrindiniai ieÅ¡kinio reikalavimai patenkinti visiÅ¡kai, Å¡ios iÅ¡laidos priteistinos ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). IÅ¡ atsakovÄs taip pat valstybei priteistina 49,16 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios pirmosios instancijos sprendimu buvo priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str. 1 d., 96 str.). AtsakovÄ byloje yra pareiÅ¡kusi praÅ¡ymÄ priteisti atstovavimo iÅ¡laidas ir yra pateikusi atstovavimo iÅ¡laidas patvirtinanÄius dokumentus.
AtsakovÄs atstovavimo iÅ¡laidos sudaro 2700,00 Lt pirmosios instancijos teisme (T.1, b.l. 107; T.2, b.l. 73-74). Kadangi vienas ieÅ¡kinio reikalavimas yra atmestas, atsakovei atlygintina 1/3 dalis atstovavimo iÅ¡laidų, t.y. 900,00 Lt. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisÄjų kolegijan u t a r i a:IeÅ¡kovo V. M. apeliacinį skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Pakeisti Druskininkų miesto apylinkÄs teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimÄ . Panaikinti Å¡io sprendimo dalis, kuriomis buvo atmesti ieÅ¡kovo V.
M. reikalavimai dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto, kad jis po I. M. mirties priÄmÄ atsiradusį palikimÄ , ir dÄl (duomenys neskelbtini)d. paveldÄjimo teisÄs liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)pripažinimo negaliojanÄiu, ir Å¡iose dalyse priimti naujÄ sprendimÄ . Å iuos ieÅ¡kovo V. M. reikalavimus patenkinti. PaveldÄjimo teisÄs liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po sutuoktinÄs I. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., mirties priÄmÄ atsiradusį palikimÄ , pradÄdamas jį faktiÅ¡kai valdyti.
Pripažinti negaliojanÄiu (duomenys neskelbtini)d. paveldÄjimo teisÄs liudijimÄ pagal įstatymÄ , iÅ¡duotÄ V. V. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybÄs notarų biuro notaro J. P., notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).Panaikinti sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, kad jis po I. M. mirties atsiradusį palikimÄ priÄmÄ nepilnametÄs V. M. (V.) vardu ir Å¡ioje dalyje bylÄ nutraukti.Sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieÅ¡kovo V.
M. reikalavimas dÄl Druskininkų gatvÄs komiteto 2003-08-04 pažymos Nr. 7 pripažinimo iÅ¡ dalies negaliojanÄia, palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovÄs V. V. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 2545,00 Lt (du tÅ«kstanÄius penkis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt penkis litus) bylinÄjimosi iÅ¡laidų, o valstybei â 49,16 Lt (keturiasdeÅ¡imt devynis litus Å¡eÅ¡iolika centų) iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (ValstybinÄ mokesÄių inspekcija (įmonÄs kodas 188659752), į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).
Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei V. V. (M.), a.k. (duomenys neskelbtini) 900,00 Lt (devynis Å¡imtus litų) atstovavimo iÅ¡laidų pirmosios ir apeliacinÄs instancijos teismuose. TeisÄjai                                                                                                           ŽibutÄ BudžienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â DalÄ BurdulienÄ                                                                                               Virginija LozoraitytÄ