10a4cabd-e901-448c-9ecb-ca755a0f80f3 · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Z                                                                                                                                Nuorašas                                                                                                         Pranešėja L.Gurevičienė                                                                              Byla Nr. 1A-519-149/2013Teisėja Č.Malinovska                                                                  Procesinio sprendimo kategorija: (S)                                                                                                                  2.9.;1.2.8.1.1.;2.4.1; 2.4.7.

                                                                                    VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS2013 m. liepos 12 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės,teisėjų ArÅ«no Kisieliaus, Vitalijos NorkÅ«naitės, sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant iÅ¡teisintajai S. B.,jos gynėjui advokatui ArÅ«nui Marcinkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios D.

Ž. apeliacinį skundÄ dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendžio, kuriuo S. B. iÅ¡teisinta pagal LR BK 154 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Vadovaujantis LR BPK 115 str. 3 d. 2 p., D. Ž. civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. Taip pat Å¡iuo nuosprendžiu iÅ¡ D. Ž. priteista 1000 (vienas tÅ«kstantis) litų patirtų iÅ¡laidų advokato pagalbai privataus kaltinimo byloje atlyginti.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

S. B. buvo kaltinama tuo, kad ji paskleidė apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ir pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, o bÅ«tent:2011-05-14 parašė pareiÅ¡kimÄ Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariatui neva D. Ž. iÅ¡traukė ir pavogė jos mobilų telefonÄ â€žNokia“ , 200 Lt vertės ir tokiu bÅ«du padarė nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 178 str., tai yra tokiu bÅ«du paskleidė apie D. Ž. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri jÄ paniekino ir pažemino kaip asmenį.Be to, S. B. 2011-05-16 pareiÅ¡kime pateiktame Elektrėnų savivaldybės merui K.

V., SemeliÅ¡kių seniÅ«nijos seniÅ«nui V. B. ir SemeliÅ¡kių vidurinės mokyklos direktorei I. A., nepagrįstai vadino D. Ž. vagilę, kriminaline nusikaltėle samdanti asmenis, kurie susidorojo su S. B. fiziÅ¡kai ir dar susidoros ateityje, kad D. Ž. paskelbusi sudeginsianti S. B. namus, jog D. Ž. esanti nemandagi ir agresyvi su vaikais, todėl negalinti bÅ«ti mokykloje su vaikais ir panaÅ¡iai, tai yra paskleidė apie D. Ž. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri jÄ paniekino ir pažemino kaip asmenį.Be to, paskleidė informacijÄ apie tai, kad D.

Ž. trukdo S. B. atlikti jai priklausančius kultÅ«rinių renginių organizatorės pareigas, skirtas pagerbti partizanų atminimÄ . Tokiu bÅ«du S. B. kaltinama tuo, kad ji savo tokiais veiksmais skleidžia apie D. Ž. tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , kuri jÄ niekina ir žemina kaip asmenį.Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendžiu S. B., iÅ¡teisinta pagal LR BK 154 str. 1 d., kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Savo sprendimÄ pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, jog bylos medžiaga nustatyta, kad S. B., įvykus incidentui su D.

Ž., kreipėsi su pareiÅ¡kimu į policijÄ , nes po konflikto neteko savo mobilaus telefono. Kad konfliktas tarp moterų prie „Strėvos“ bendruomenės SemeliÅ¡kėse iÅ¡ tikrųjų buvo, patvirtino teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai, to neneigia ir pati D. Ž.. Tokiu bÅ«du, S. B. pareiÅ¡kimo padavimas į atitinkamÄ teisėsaugos institucijÄ , negali bÅ«ti traktuojamas kaip paskleidimas apie kitÄ Å¾mogų tikrovės neatitinkančios informacijos, kadangi S. B. po konflikto prarado telefonÄ , kuris taip ir nebuvo surastas tyrimo metu.

Esant iÅ¡dėstytoms aplinkybėms, teismui nekyla abejonių, kad S. B. turėjo pakankamÄ pagrindÄ tiek Elektrėnų merui K. V., tiek SemeliÅ¡kių seniÅ«nui V. B., tiek vėliau policijos pareigÅ«nams pateiktame pareiÅ¡kime nurodyti, kad telefonÄ konflikto metu iÅ¡ jos atėmė D. Ž.. Taigi daryti iÅ¡vadÄ , kad S. B. merui K. V., seniÅ«nui V. B. bei pagal pastarosios praneÅ¡imÄ apie įvykį policijos pareigÅ«nams paskleidė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡teisinamajame nuosprendyje taip pat nurodyta, kad Å¡ioje baudžiamojoje byloje privati kaltintoja privalėjo teismui pateikti kaltinamosios S. B. neginčijamus kaltumo įrodymus.

Kadangi to padaryta nebuvo, tai yra teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta nenuginčijamų įrodymų, kad S. B. savo nusikalstamais veiksmais Å¡meižė D. Ž., sprendžiant kaltinamosios S. B. kaltės klausimÄ , teismas negali remtis abejonėmis, o visos teisminio bylos nagrinėjimo metu iÅ¡kilusios abejonės yra vertinamos kaltinamosios naudai.2013-05-24 Vilniaus apygardos teisme gautas D. Ž. apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013-04-25 nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo S. B. pripažinti kalta pagal LR BK 154 str. 1 d. ir jÄ nubausti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos ribose, taip pat tenkinti Å¡ioje byloje pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ jos 25000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 1300 Lt advokato padėjėjos teisinei pagalbai apmokėti.

Savo skunde apeliantė iš esmės nurodo tuos pačius argumentus dėl kurių jau pasisakė ir juos įvertino pirmosios instancijos teismas.Apeliantė nesutinka su teismo nuosprendžiu, nes ikiteisminis tyrimas, kuriame ji buvo kaltinama telefono vagyste, nutrauktas. Vilniaus apygardos teismo galutinėje ir neskundžiamoje nutartyje nurodyta, jog tiek prokurorų tiek Trakų rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir jų naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Taip pat apygardos teismas pažymėjo, kad nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti minėtoje byloje buvo atlikti bÅ«tini ikiteisminio tyrimo veiksmai, tarp kurių buvo apklausti liudytojai, kiti asmenys, tačiau niekas nepatvirtino mobilaus telefono vagystės fakto. Apeliantės teigimu, Trakų apylinkės teismas S. B. nekaltumo įrodymu pasirinko pati pareiÅ¡kimo dėl vagystės į Elektrėnų PK paraÅ¡ymo faktÄ , kuris pats savaime nėra įrodymas, kad telefonÄ paėmė bÅ«tent ji. Teigia, jog pats pareiÅ¡kimo paraÅ¡ymo faktas tai neįrodymas, kad S. B. yra nekalta ir, turėdama tam tikrų motyvų, nesukÅ«rė Å¡io įvykio.

Taip pat teigia, jog įvykęs konfliktas, kurio niekas neneigia, negali bÅ«ti įrodymu, kad apkaltinimas atvira vagyste yra tiesa.2013-07-02 prieÅ¡ teismo posėdį elektroniniu paÅ¡tu gautas nukentėjusiosios privačios kaltintojos D. Ž. praÅ¡ymas atidėti baudžiamosios bylos nagrinėjimÄ , kadangi ji dėl sveikatos bÅ«klės neturi galimybės atvykti į teismo posėdį, o jai pirmosios instancijos posėdyje atstovavusi advokatės padėjėja neturi galimybės atstovauti jos interesų apeliacinės instancijos teisme.

Prie praÅ¡ymo pridėti du siuntimai pas gydytojÄ dėl stuburo osteochondrozės.Kolegija iÅ¡klausiusi proceso dalyvių nuomonės, pasitarusi, nutarė D. Ž. praÅ¡ymo netenkinti ir bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant. Savo sprendimÄ kolegija motyvavo tuo, kad pateikti siuntimai neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme nustatytiems reikalavimas, kadangi adresuoti ne teismui, o asmeniÅ¡kai ligonei ir specialistui – neurologui. Nukentėjusioji turėjo pakankamai laiko pasirinkti advokatÄ ir sudaryti su juo atstovavimo sutartį, kadangi, kaip matyti iÅ¡ bylos ir jos pateikto praÅ¡ymo, pirmos instancijos teisme jÄ atstovavo advokato padėjėja A.

Bissekirskaja, kuri pagal įstatymÄ negali jos interesų atstovauti apeliacinės instancijos teisme. Be to, Lietuvos Respublikos BPK 322 str. nustatyta, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Å iame posėdyje turi teisę dalyvauti nuteistasis, iÅ¡teisintasis, asmuo, kuriam paskirtos ar nepaskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, jų atstovai pagal įstatymÄ , nukentėjusysis, privatus kaltintojas, civilinis ieÅ¡kovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai.

Å ių asmenų, jeigu jiems buvo laiku praneÅ¡ta apie bylos nagrinėjimo laikÄ , neatvykimas nekliudo nagrinėti bylÄ .Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡teisintoji ir jos gynėjas praÅ¡o skundÄ atmesti.Nukentėjusiosios D. Ž. apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų.

Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.

Nagrinėdamas bylÄ , Å¡is teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumÄ : ar teismo iÅ¡vadas patvirtina iÅ¡nagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo iÅ¡vadas, ar teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėtų įrodymų pakanka teismo iÅ¡vadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali bÅ«ti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ , patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sÄ lyga yra ta, kad turi bÅ«ti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).Teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pažymėtina, jog baudžiamajame procese, prieÅ¡ingai nei ginant asmens garbę ir orumÄ civilinėje byloje, galioja BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, t. y. nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, jog paskleisti asmens garbę ir orumÄ Å¾eminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo prieÅ¡ingai.

Tuo tarpu baudžiamojoje byloje tai, kad kaltinamasis paskleidė apie kitÄ Å¾mogų (apie nukentėjusįjį) tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ , galinčiÄ paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį arba pakirsti pasitikėjimÄ juo, turi įrodyti kaltinimo Å¡alis.Å meižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas – žmogaus garbė ir orumas. Asmens garbė ir orumas, privataus gyvenimo neliečiamumas, teisė turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikÅ¡ti, gauti ir skleisti informacijÄ bei idėjas yra žmogaus konstitucinės teisės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21, 22, 25, 44 straipsniai).

Å ios konstitucinės nuostatos apibrėžia, viena vertus, teisę į saviraiÅ¡kos laisvę, antra vertus, žmogaus teisę į garbę ir orumÄ , privataus gyvenimo neliečiamumÄ . Å ių nuostatų tarpusavio santykis bei jų derinimas yra vienas pagrindinių demokratinės ir pliuralistinės visuomenės bendrabÅ«vio principų.Pagal objektyviuosius požymius Å¡meižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tÄ asmenį ar pakirsti pasitikėjimÄ juo, paskleidimas.

Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-545/2005).Tam, kad atsirastų atsakomybė pagal baudžiamÄ jį kodeksÄ , bÅ«tini ne tik objektyvieji, bet ir subjektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai. Nesant bent vienam iÅ¡ jų, baudžiamoji atsakomybė negalima.Nagrinėjamo skundo kontekste taip pat pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamÄ oficialiÄ doktrinÄ , Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies nuostata, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismÄ , reiÅ¡kia, kad Lietuvoje, kaip teisinėje valstybėje, kiekvienam turi bÅ«ti užtikrinta galimybė savo teises ginti teisme tiek nuo kitų asmenų, tiek nuo neteisėtų valstybės institucijų ar pareigÅ«nų veiksmų (Konstitucinio Teismo 1997 m. spalio 1 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai).Taigi iÅ¡ Konstitucijos kylanti valstybės priedermė saugoti kiekvienÄ asmenį ir visÄ visuomenę nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir asmens teisė į tinkamÄ teisinį procesÄ suponuoja kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės pažeistos dėl nusikalstamos veikos, teisę ginti savo teises teisme ir valstybės pareigÄ užtikrinti veiksmingÄ Å¡ios asmens teisės įgyvendinimo mechanizmÄ .Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismÄ negali bÅ«ti aiÅ¡kinama kaip reiÅ¡kianti, esÄ Ä¯statymų leidėjas gali nustatyti tik tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, siekiantis apginti, jo manymu, pažeistas teises ir laisves, visais atvejais galėtų kreiptis į teismÄ tik tiesiogiai.

Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartÄ yra konstatavęs, kad teisės aktais gali bÅ«ti nustatyta ir ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka, tačiau negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo bÅ«tų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme (Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d. nutarimai).Konstitucijoje įtvirtinti ikiteisminio tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo teisme ir valstybinio kaltinimo palaikymo baudžiamosiose bylose institutai suponuoja tokį bendrÄ jį baudžiamojo proceso konstitucinį modelį, pagal kurį ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme yra atskiri baudžiamojo proceso etapai.Per ikiteisminį tyrimÄ yra renkama ir vertinama informacija, reikalinga tam, kad bÅ«tų galima nuspręsti, ar turi bÅ«ti tęsiamas ikiteisminis tyrimas ir ar jį pabaigus baudžiamoji byla turi bÅ«ti perduodama teismui, taip pat tam, kad bÅ«tų galima perduotÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ nagrinėti teisme ir jÄ teisingai iÅ¡spręsti.Pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti užkertamas kelias atlikti ikiteisminį tyrimÄ ar atskirus proceso veiksmus, siekiant nustatyti asmenį, įtariamÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , ar tokios veikos padarymo aplinkybes, jeigu to negalima pasiekti neatlikus ikiteisminio tyrimo ar tam tikrų proceso veiksmų.

PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų nepaisoma iÅ¡ konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių asmens, visuomenės apsaugos nuo nusikalstamų kėsinimųsi, asmens teisės į tinkamÄ teisinį procesÄ imperatyvų.Tačiau, reguliuojant baudžiamojo proceso santykius, turi bÅ«ti paisoma ir Konstitucijoje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos imperatyvo. Å io konstitucinio imperatyvo turi bÅ«ti laikomasi ne tik nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ teisme, bet ir per ikiteisminį tyrimÄ . Kaip ne kartÄ yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, nekaltumo prezumpcija yra viena svarbiausių teisingumo vykdymo demokratinėje teisinėje valstybėje garantijų, kartu ir svarbi žmogaus teisių ir laisvių garantija (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimai).

Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas nėra įrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime pabrėžė, jog ypač svarbu, kad nekaltumo prezumpcijos laikytųsi valstybės institucijos ir pareigÅ«nai, kad vieÅ¡ieji asmenys, kol asmens kaltumas padarius nusikaltimÄ nebus įstatymo nustatyta tvarka įrodytas ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, apskritai turi susilaikyti nuo asmens įvardijimo kaip nusikaltėlio – prieÅ¡ingu atveju galėtų bÅ«ti pažeista žmogaus orumas ir garbė, pakenkta įvairioms asmens teisėms ir laisvėms.Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ buvo nustatęs, kad nekaltumo prezumpcija, ginama Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, reiÅ¡kia, kad baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltė turi bÅ«ti įrodyta nesant abejonės (pvz.: sprendimai bylose O. prieÅ¡ NorvegijÄ Â§ 37/3, Condron prieÅ¡ Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Å i samprata taip pat apima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 30 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio suraÅ¡ymÄ â€œ 3.1.8 punktÄ , kuriame iÅ¡aiÅ¡kinta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

Abejonės aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai iÅ¡naudojus visas galimybes nepavyksta jų paÅ¡alinti (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-544/2005).Byloje iÅ¡tirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad iÅ¡teisintoji S. B., įgyvendindama savo konstitucinę teisę, kreipėsi pareiÅ¡kimu į policijÄ , nes po konflikto su D. Ž. ji neteko savo mobilaus telefono. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pagal šį pareiÅ¡kimÄ pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 28-1-00209-11 Trakų rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės 2011-09-02 nutarimu buvo nutrauktas, konstatuojant jog nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Å io sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrintas ir patvirtintas Trakų rajono apylinkės prokuroro 2011-10-18 nutarimu, Trakų rajono apylinkės teismo 2011-12-12 nutartimi ir Vilniaus apygardos teismo 2012-01-09 nutartimi, todėl apeliantės argumentus, jog dėl pradėto ikiteisminio tyrimo buvo pažeista jos garbė ar orumas, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė. Kadangi kaltinimÄ palaikanti nukentėjusioji D. Ž. nepateikė teismui duomenų, kuriuos bÅ«tų galima pripažinti įrodymais, patvirtinančiais S. B. kaltę, dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 154 str. 1 d. padarymo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p., pagrįstai priėmė iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį S. B. atžvilgiu, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti šį nuosprendį.Apeliacinės instancijos teismo posėdyje iÅ¡teisintosios S. B. gynėjas advokatas ArÅ«nas Marcinkevičius paprašė priteisti iÅ¡ D.

Ž. S. B. naudai 3000 Lt turėtų iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti ir pateikė teismui 2013-06-19 PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ serija AMA Nr. 0000082 ir 2013-06-19 pinigų priėmimo kvito Å¡aknelę serija LAT Nr. 276565, patvirtinančiÄ , kad S. B. už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo jam 3000 Lt.Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. nustatyta, kad, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiÅ¡kimÄ , teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso iÅ¡laidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiÅ¡kimÄ buvo pradėtas procesas.Tai yra Å¡io straipsnio nuostatos suponuoja teismo teisę, bet ne pareigÄ , iÅ¡teisinamojo turėtas iÅ¡laidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti pripažinti proceso iÅ¡laidomis ir priteisti visas ar jų dalį iÅ¡ privataus kaltintojo.Kolegija pripažįsta iÅ¡laidas, turėtas advokato paslaugoms apmokėti, proceso iÅ¡laidomis, tačiau nurodyta suma už atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme Å¡ioje byloje, kolegijos nuomone, yra akivaizdžiai per didelė, todėl, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, priteistina iÅ¡ privačios kaltintojos D.

Ž. proceso iÅ¡laidų suma mažintina iki 1000 Lt.   Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į iÅ¡dėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 105 str. 6 d., n u t a r ė: nukentėjusiosios ir privačios kaltintojos D. Ž. apeliacinį skundÄ atmesti.Priteisti iÅ¡ D. Ž. S. B. naudai 1000 Lt, turėtoms atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidoms atlyginti. Kolegijos pirmininkė (paraÅ¡as)                                                        Leonarda Gurevičienė Teisėjai (paraÅ¡ai)                                                                                     ArÅ«nas Kisielius                                                                                                                                   Vitalija NorkÅ«naitėNuoraÅ¡as tikras:Kolegijos pirmininkė                                                                            Leonarda Gurevičienė            Â