10a3b545-efe2-433e-9d9f-ab4d8e7cf845 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1446-142/2010Proc. Nr. 3-61-3-00617-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 1.4; 16.5 (S) S P R E N D I MA SLietuvos Respublikos vardu 2010 m. liepos 10 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, sekretoriaujant Vaidai LaukavičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. B., atsakovų atstovei A. R., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. B. skundÄ dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo iÅ¡ atsakovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vyriausybės, ir                                                                      n u s t a t ė :                      pareiÅ¡kėjas D.

B. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) padavė teismui skundÄ , kuriame praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos valstybės darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2009 m. balandžio mėn. – 1367,01 Lt.             Skunde paaiÅ¡kino, kad dirba Policijos departamento Policijos informacijos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto pareigose. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad, apskaičiuojant priedus bei priemokas, buvo vadovaujamasi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., kurioje yra nustatyti apribojimai valstybės tarnautojams mokamų priedų ir priemokų sumai.

PareiÅ¡kėjui buvo mokama tik priemokų ir priedų dalis, nevirÅ¡ijanti 70 procentų pareiginės algos. IÅ¡ viso per laikotarpį nuo 2004-01-01 iki 2009-12-31 jam neiÅ¡mokėta 2289,90 Lt priemokų ir priedų. Teigia, kad atsakovai, apskaičiuodami priedų ir priemokų dydžius, nepagrįstai taikė Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d., nes tai apsunkina pareiÅ¡kėjo teisės į priemokas ir priedus įgyvendinimo galimybę ir prieÅ¡tarauja Konstitucijai. SkundÄ grindžia Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimu, kuriame Teismas pripažino, kad Valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ ta apimtimi, kuria nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡tarauja Konstitucijai.

Pagal Konstitucijos 5 str., valstybės valdžiÄ Lietuvoje vykdo Vyriausybė. Neteisėti Vyriausybės veiksmai sukėlė teisines pasekmes Lietuvos valstybei. Todėl byloje dėl deliktinės atsakomybės taikymo tinkamu atsakovu gali bÅ«ti laikoma Lietuvos valstybė, atstovaujama Vyriausybės. Policijos departamentas taip pat gali bÅ«ti laikomas tinkamu atsakovu Å¡ioje byloje, nes darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad darbdavys Policijos departamentas neiÅ¡mokėjo viso priklausančio darbo užmokesčio.

Dėl tinkamo atsakovo palieka spręsti teismui. Vadovaujasi Darbo kodekso 27 str. 2 d. ir praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , nuo 2007 m. kovo mėn.              Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas palaikė skundÄ . Neprašė atnaujinti senaties terminÄ .              Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, atstovaudamas Lietuvos valstybę, atsiliepime į skundÄ (b. l. 11-13) nurodė, kad su skundu nesutinka. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2010-03-05, t. y. po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo.

Skundžiami veiksmai buvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato apžvalga ir aiškina, kad prieštaraujančiu konstitucijai pripažintas teisės aktas negalioja tik ateičiai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartį Nr. A5-264/2003, teisės aktai, Konstitucinio Teismo pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai, negali būti taikomi santykiams, atsirandantiems po Konstitucinio Teismo sprendimo dėl šių aktų prieštaravimo Konstitucijai oficialaus paskelbimo.

Todėl teigia, kad pareiškėjui darbo užmokesčio nepriemoka galėtų būti priteista tik tuo atveju, jeigu atsakovas po Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo priėmimo, mokėdamas pareiškėjui darbo užmokestį, ir toliau taikytų Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, pripažintas prieštaraujančiomis Konstitucijai. Policijos departamentas apskaičiuodamas darbo užmokestį pareiškėjui ir taikydamas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnį, kurio 2 dalyje nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos, veikė teisėtai, kitaip elgtis negalėjo, kol nebuvo konstatuotas šios teisės normos prieštaravimas Konstitucijai.

IÅ¡imtinė teisė spręsti, ar įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ , suteikta Konstituciniam Teismui, kai nėra atitinkamo Konstitucinio Teismo sprendimo, valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymÄ ar kitÄ teisės aktÄ , motyvuodamos Å¡io akto nekonstitucingumu. Nurodė, kad reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos gali bÅ«ti reiÅ¡kiami tik darbdaviui Policijos departamentui. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-12-21 nutartimi Nr. A-1-638/2005.

PaaiÅ¡kina, kad nėra deliktinės atsakomybės sÄ lygų. Sprendžiant klausimÄ dėl žalos atlyginimo, praÅ¡o vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartimi Nr. A5-264/2003. PraÅ¡o taikyti bendrÄ trijų metų senaties terminÄ .              Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundÄ (b. l. 15-17) nurodė, kad su skundu nesutinka. Atsiliepimas grindžiamas tokiais pačiais motyvais kaip ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Policijos departamento, atsiliepime.              Atstovė teisme palaikė atsiliepimus.

PaaiÅ¡kino, kad dėl Konstitucijai prieÅ¡taraujančio reglamentavimo atsakinga yra valstybė, o Policijos departamentas vykdė galiojantį įstatymÄ . Prašė taikyti senatį. Prašė stabdyti bylos nagrinėjimÄ , kol Konstitucinis Teismas iÅ¡nagrinės Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymus iÅ¡aiÅ¡kinti Konstitucinio teismo nutarimo galiojimo pasekmes. Tuo atveju jeigu teismas bylos nestabdys, skundo tenkinimo atveju praÅ¡o atidėti sprendimo vykdymÄ vieneriems metams. PaaiÅ¡kino kad dėl sunkios finansinės padėties Å¡ių metų biudžete Policijos departamentas neturi lėšų iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjams susidariusias nepriemokas.               Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas dirba Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos informacijos valdybos Operatyvaus valdymo skyriuje vyriausiuoju specialistu, yra statutinis valstybės tarnautojas (b. l. 19-21, 32).Byloje ginčas kilo dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ . Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė dėl to, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiÅ¡kėjui buvo taikyta iÅ¡mokų mokėjimo metu galiojusi Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 d. nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį. Faktinės bylos aplinkybės yra tokios, kad pareiÅ¡kėjui dėl taikyto nustatyto 70 proc. ribojimo iÅ¡ viso nesumokėta 2289,90 Lt priemokų ir priedų suma (pažymos apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį, b. l. 4-8, 22-31, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti 1367,01 Lt sumÄ , susidariusiÄ per laikotarpį nuo 2007 m. kovo mėn. iki 2009 m. balandžio mėn., t. y. tik tÄ sumÄ , dėl kurios nėra praleistas Darbo kodekso 27 str. 2 d. nustatytas bendras ieÅ¡kinio senaties terminas.  Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®) VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis VTÄ® 4 str. 2 d., yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

VTĮ (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 23 str. 1 d. nustatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai ir priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. VTĮ 25 str. 1 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija) nustatyta, kad valstybės tarnautojams mokami šie priedai:

1) už tarnybos Lietuvos valstybei staÅ¾Ä ;

2) už kvalifikacinę klasę arba kvalifikacinę kategorijÄ ;

3) už laipsnį;

4) už diplomatinį rangÄ . Pagal VTÄ® 25 str. 7 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), Å¡io straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nustatyti priedai negali virÅ¡yti 55 procentų pareiginės algos. Pagal VTÄ® 26 str. 3 d. (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-856 redakcija), vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams mokamų priemokų, inter alia už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ , bendras dydis (suma) negalėjo virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.

                        Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1, 17, 23, 26, 37, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo, Ä®statymo papildymo 26-1, 43-1 straipsniais ir 3 priedo II skyriaus pakeitimo įstatymo (2007-06-07 įstatymo Nr. XI-53 redakcija ), priimto 2008-12-09, 6 straipsniu buvo pakeistas bei papildytas VTÄ® 23 str., kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Nustatyta, kad į Å¡iÄ sumÄ neįskaitomas Å¡io straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ bei Å¡io įstatymo 25 str. 1 d. 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai.             Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto 2003-04-29 įstatymu Nr. IX-1538, 38 str. 1 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos Å¡ios priemokos:

1) už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu;

2) už darbÄ kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sÄ lygomis;

3) už įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ . Papildomos užduotys pareigÅ«nui turi bÅ«ti suformuluotos raÅ¡tu. Statuto 38 str. 5 d. nustatyta, kad pareigÅ«nams mokamos priemokos negali virÅ¡yti 60 procentų pareiginės algos.Taigi, tokiu teisiniu reglamentavimu buvo ribojamas faktiÅ¡kai skaičiuotinų priedų bei priemokų dydis. Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002-04-23, 2007-06-07 redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija;

Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007-06-07 redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija) nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad pagal KonstitucijÄ Ä¯statymų leidėjas, atsižvelgdamas į apmokėjimo už darbÄ ypatumus, turi diskrecijÄ nustatyti įvairias apmokėjimo valstybės tarnautojams už darbÄ sistemas, darbo užmokesčio sudedamÄ sias dalis, sudedamųjų dalių ar jų sumos apribojimus. Valstybės tarnybos įstatymo 23 str. 2 dalyje nustatytas priedų ir priemokų bendro dydžio apribojimas savaime neprieÅ¡taravo Konstitucijai. Tačiau pagal Vidaus tarnybos statuto 29 ir 30 straipsniuose nustatytÄ teisinį reguliavimÄ vidaus reikalų įstaigos vadovas galėjo pavesti vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams dirbti virÅ¡valandinį darbÄ , dirbti poilsio bei Å¡venčių dienomis, o Å¡ie privalėjo vykdyti įstaigos vadovo įsakymÄ ar nurodymÄ .

Vertindamas ginčytÄ Valstybės tarnybos įstatymo dalį kartu su minėtais Vidaus tarnybos statuto straipsniais, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad galėjo susidaryti tokios situacijos, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, atlikimÄ turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamos tokio dydžio priemokos, kurios kartu su jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir kitų priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ priedų ir priemokų sumos apmokėjimo ribÄ .

Byloje konstatuota, kad nei ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nebuvo nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ ribÄ .

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Toks Konstitucinio Teismo sprendimas reiÅ¡kia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas darbo užmokestis virÅ¡ijo nustatytÄ ribÄ .

Tai galėjo bÅ«ti papildomų laisvų (nedarbo) dienų suteikimas, kasmetinių apmokamų atostogų pailginimas ar kitoks kompensavimas. To nepadarius, laikytina, kad atsakovas už faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjo atliktÄ darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, iki Å¡iol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs ir to neneigia. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2010 m. birželio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010, kuri analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, konstatavo, kad vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nai, dirbę poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikę papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ ir todėl atitinkama darbo užmokesčio suma jiems nebuvo iÅ¡mokėta, turi teisę reikalauti teisingai atlyginti už tÄ darbÄ , kuris liko faktiÅ¡kai neapmokėtas dėl minėto ribojimo taikymo.

IÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos manymu, teisingu atlyginimu už darbÄ nagrinėjamu atveju gali bÅ«ti darbo užmokesčio dalies, kuri bÅ«tų buvusi, bet dėl taikyto ribojimo nebuvo iÅ¡mokėta, sumokėjimas.Atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo nuostatas, minėtÄ Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-06-07 nutartį Nr. A662-1735/2010 ir byloje nustatytas faktines aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo reikalavimai priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ dėl priedų ir nepriemokų dydžio ribojimo, yra pagrįsti ir jo teisės prisiteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ nepaneigia tai, kad ne viso darbo užmokesčio mokėjimo pareiÅ¡kėjui metu dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl priedų ir priemokų dydžio ribojimo taikymÄ numatančių teisės aktų pripažinimo prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai.

Jeigu asmuo kreipiasi į teismÄ Ä¯statymo nustatytais terminais, jis turi teisę į tai, kad bÅ«tų atsižvelgiama ir į vėliau priimtÄ Konstitucinio Teismo nutarimÄ dėl ginčo teisiniams santykiams taikytinų teisės normų konstitucingumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

Dėl to nepagrįstai atsakovas vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 ir aiÅ¡kina, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį. Teismų praktikoje ne kartÄ pažymėta (taip pat ir jau minėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005), kad sprendžiant ginčus dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-06-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A5-264/2003 pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimai nesivadovautina, nes Å¡i byla tiek pagal savo faktines aplinkybes, tiek pagal keliamų reikalavimų pobÅ«dį ir skirtingas teisines aplinkybes nėra analogiÅ¡ka darbo ginčo byloms.

Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika nagrinėjant analogiÅ¡kas bylas, teismui Å¡ioje byloje nėra pagrindo abejoti Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies konstitucingumu, dėl to nėra teisinio pagrindo stabdyti Å¡ios bylos nagrinėjimÄ ir kreiptis į Konstitucinį TeismÄ (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 2 dalis). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi, kad reikalavimams dėl darbo užmokesčio priteisimo taikytinas bendrasis Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalyje nustatytas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ nuo 2007 metų kovo mėnesio. SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė 2010-03-08. Taigi jo reikalavimas patenka į senaties ribas. Priteisti neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio nepriemokos už ankstesnį laikotarpį pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o ir teismo posėdyje neprašė atnaujinti senaties terminÄ . Dėl to teismas nagrinėja bylÄ skunde pareikÅ¡to reikalavimo ribose.Pagal Darbo kodekso 298 straipsnį darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus.

Å iuo straipsniu apribojama teismo galimybė priteisti darbuotojo, kurio teisės ar teisėti interesai buvo pažeisti, naudai jam priklausantį darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias iÅ¡mokas. Å is apribojimas nustatomas kalendoriniais trejais metais. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti darbo užmokesčio nepriemokÄ už laikotarpį, nevirÅ¡ijantį 3 metų.Policijos departamentas iÅ¡davė pareiÅ¡kėjui pažymas apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį (b. l. 4-8, 22-31), iÅ¡ kurių matyti, koks darbo užmokestis pareiÅ¡kėjams buvo priskaičiuotas, konkrečiai nurodoma, kokios sumos priskaičiuotos už staÅ¾Ä , už kategorijÄ , už laipsnį, už darbÄ naktį, Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandinį darbÄ .

IÅ¡ Å¡ių pažymų matyti, kad 2005–2009 m. jose nurodytais mėnesiais pareiÅ¡kėjui taikytas priedų ir priemokų 70 procentų ribojimas. Sulyginus Å¡ias uždarbio korteles su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, matyti, kad Å¡ių skirtingų dokumentų duomenys sutampa, priskaičiuotas darbo užmokestis už atitinkamÄ darbÄ , kai tas darbas pažymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose. Dėl sumų paskaičiavimo teisingumo nėra pagrindo abejoti, pažymas pasirašė Policijos generalinio komisaro pavaduotojas ir Finansų valdybos virÅ¡ininkas, Å¡ie asmenys yra atsakingi už finansinių duomenų tikslumÄ , todėl teismas pažymas vertina kaip atitinkančias reikalavimus, keliamus finansinės apskaitos dokumentams.

IÅ¡ darbo laiko apskaitos žiniaraščių matyti, kad už visÄ pareiÅ¡kėjo nurodomÄ periodÄ nuo 2007 metų kovo mėnesio iki 2009 metų balandžio mėnesio pareiÅ¡kėjas dirbo (pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose esantį suskirstymÄ grafoje „faktiÅ¡kai dirbta per mėnesį“) atitinkamais metais ir mėnesiais naktį, Å¡venčių dienomis, virÅ¡valandžius. 2007 metais pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius pareiÅ¡kėjas dirbo taip: 2007 m. kovo mėnesį 72 val. naktį; balandžio mėnesį 66 val. naktį, 15 val.

Å¡venčių dienomis; gegužės mėnesį 70 val. naktį, 8.15 val. Å¡venčių dienomis; birželio mėnesį 16 val. naktį; liepos mėnesį 40 val. naktį; rugpjūčio mėnesį 56 val. naktį, 15 val. Å¡venčių dienomis; rugsėjo mėnesį 64 val. naktį; spalio mėnesį 58 val. naktį; lapkričio mėnesį 62 val. naktį, 8.15 val. Å¡venčių dienomis; gruodžio mėnesį 56 val. naktį, 23.15 val. švenčių dienomis. Pažymose apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2007 metus, priskaičiuota taip: už kovo mėnesį – už naktinį darbÄ 495,81 Lt; už balandžio mėnesį už naktinį darbÄ 528,92 Lt, už Å¡ventines valandas - 240,42 Lt; už gegužės mėnesį – už naktinį darbÄ 458,69 Lt, už Å¡ventines valandas - 108,12 Lt; už birželio mėnesį – už naktinį darbÄ - 115,91 Lt; už liepÄ â€“ už naktinį darbÄ 273 Lt; už rugpjūčio mėnesį - už naktinį darbÄ - 309.40 Lt, už darbÄ Å¡venčių dienomis - 198,11 Lt; už rugsėjo mėnesį – už naktinį darbÄ - 460,00 Lt; už spalio mėnesį – už naktinį darbÄ - 362,99 Lt; už lapkričio mėnesį – už naktinį darbÄ 426,95 Lt, už darbÄ Å¡venčių dienomis - 113,62 Lt; gruodžio mėnesį - už naktinį darbÄ 430,91 Lt, už darbÄ Å¡venčių dienomis. 357,35 Lt. 2007 metais pateiktų dokumentų duomenys sutampa.2008 m. pagal darbo laiko apskaitos žiniaraščius pareiÅ¡kėjas dirbo taip (nurodomi tik mėnesiai, kai buvo taikytas ribojimas) - vasario mėnesį – 8 val. naktį; kovo mėnesį – pareiÅ¡kėjas nedirbo nei naktį, nei Å¡venčių dienomis, liepos mėnesį – 64 val. naktį; rugpjÅ«tį – 64 val. naktį; rugsėjo mėnesį – 58 val. naktį, 5 val. virÅ¡valandžių; spalio mėnesį – 32 val. naktį; lapkričio mėnesį – 62 val. naktį, 8.15 val.

Å¡venčių dienomis; gruodžio mėnesį – 58 val. naktį. Pažymose apie priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį už 2008 metus, priskaičiuota taip: už vasario mėnesį – už naktinį darbÄ 64,66 Lt, už kovo mėnesį – neskaičiuota už naktinį darbÄ , darbÄ Å¡venčių dienomis ir už virÅ¡valandžius, o taikytas ribojimas 9,36 Lt susidarė perskaičiuojant atostoginius už atostogas vasario-kovo mėnesiais (b. l. 151); už liepos mėnesį – už naktinį darbÄ - 890,88 Lt; už rugpjūčio mėnesį – už naktinį darbÄ - 813,18 Lt; už rugsėjo mėnesį – už naktinį darbÄ - 663,88 Lt, už virÅ¡valandžius – 171,69 Lt; už spalio mėnesį – už naktinį darbÄ 354,24 Lt; lapkričio mėnesį – už naktinį darbÄ 825,41 Lt, už darbÄ Å¡venčių dienomis – 219,66 Lt; už gruodžio mėnesį – už naktinį darbÄ - 699,55 Lt. 2008 metų duomenys sutampa. 2009 metais ribojimas taikytas tik kovo mėnesį.

PareiÅ¡kėjas dirbo tÄ mėnesį 40 val. naktį ir 15 val. Å¡venčių dienomis. PareiÅ¡kėjui priskaityta darbo užmokesčio – už naktinį darbÄ â€“ 444,64 Lt, už darbÄ Å¡venčių dienomis – 351,03 Lt, ribojimas – 2,59 Lt.    Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjui priteistina praÅ¡oma priteisti darbo užmokesčio nepriemoka t. y. 1367,01 Lt. Dėl taikyto 70 proc. ribojimo pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėta priedų ir priemokų suma priteistina iÅ¡ atsakovo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Bylose dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo atsakovas yra tiesioginis darbdavys, o ne Lietuvos valstybė. Tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobÅ«dį ir teisinę prigimtį yra dviÅ¡aliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių apraÅ¡yme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas. PareiÅ¡kėjas tarnybos teisiniais santykiais tiesiogiai yra susiję su Policijos departamentu, tai yra subjektu, privalančiu mokėti pareiÅ¡kėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigÅ«nų priėmimo į valstybės tarnybÄ bei atleidimo iÅ¡ jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių apraÅ¡ymus.

Valstybė šiuo atveju nėra pareiškėjo tiesioginis darbdavys ir nagrinėjamu atveju negali būti laikomas atsakovu. Nors pareiškėjas atsakovu nurodė ir valstybę, tačiau reikalavimas valstybei keliamas nepagrįstai dėl jau nurodytos priežasties (valstybė nėra pareiškėjo darbdavys), taip pat ir dėl to, kad byloje negali būti keliamas valstybės civilinės ir deliktinės atsakomybės klausimas. Būtent iš valstybės tarnybos teisinio santykio, jo pagrindu egzistuojančių abipusių teisių ir pareigų, o ne iš žalos padarymo fakto, kaip deliktinės civilinės atsakomybės atveju, kyla pareiškėjo reikalavimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra nurodęs, kad reikalavimas priteisti negautÄ darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gruodžio 21 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-638/2005, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis „Administracinių teismų praktika“ Nr. 8, p. 316-329, iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1735/2010).

Asignavimų priteistoms sumoms skyrimo klausimas yra teismo sprendimo vykdymo problema, todėl atsakove Valstybė netrauktina. Visuotinai žinomos aplinkybės apie sunkiÄ Lietuvos valstybės turtinę padėtį (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-10-14 nutarimas Nr. 1295 „Dėl ekonomikos sunkmečio“) pagrindu, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalimi ir Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi (pagal Å¡ias procesinės teisės normas, teismas turi teisę dalyvaujančiųjų byloje asmenų praÅ¡ymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų Å¡alių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymÄ atidėti ar iÅ¡dėstyti), sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktu,n u s p r e n d ė:           D. B. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ atsakovo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos D. B. naudai 1367, 01 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt septynis litus ir 1 centÄ ). SkundÄ dalyje, kurioje keliami reikalavimai atsakovui Lietuvos valstybei, atmesti.Atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. sprendimo vykdymÄ vieneriems metams nuo jo įsiteisėjimo dienos.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja                                                                                   Halina Zaikauskaitė          Â