2018-11-07 Nr. AB-20091-3-61-3-01692-2016-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-943-492/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01692-2016-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. D. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo: Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja L. D. K. (toliau – ir pareiškėja) 2016 m. balandžio 26 d. kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-1022-(8.5), jį įpareigoti iš naujo išnagrinėti pateiktą prašymą ir suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Tarnyba 2016 m. sausio 27 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-110-(8.30.) nepritarė pateikto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimui, nurodydama, kad suprojektuotas naujas 0,0466 ha kitos paskirties žemės sklypas Nr. 1A negali būti laikomas įsiterpusiu, nes neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos. Pareiškėja 2016 m. vasario 24 d. Tarnybai pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog projektas yra suderintas su Kultūros paveldo departamentu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Tarnybos Vilniaus skyriumi. Tarnyba ginčijamu 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu patikrinimo išvados nepakeitė, t. y. nepritarė pateikto projekto tvirtinimui, nurodydama, kad sklypas Nr. 1A, numatomas sujungti su pagrindiniu žemės sklypu, ribų posūkio taškuose 4–10 ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota atskiru žemės sklypu, todėl neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos ir negali būti laikomas įsiterpusiu. Pareiškėja nesutiko su tokia išvada. Jos nuomone, ginčo žemės plotas (sklypas Nr. 1A) atitinka visas įsiterpusio žemės ploto sąlygas, nustatytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarime Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas), nes šis laisvas valstybinės žemės plotas yra įsiterpęs tarp privataus žemės sklypo ir išnuomoto valstybinės žemės sklypo, Tarnybos sprendimu galimas įsigyti įsiterpęs žemės plotas yra padidintas, kito besiribojančio žemės sklypo savininkas nepareiškė noro pirkti arba nuomoti laisvą valstybinės žemės plotą ir šiame plote negalima suformuoti atskiro žemės sklypo.

3. Pareiškėja, vertindama galimybes privažiuoti prie ginčo žemės ploto, vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014) 33 punktu (lentelėje). Ji tvirtino, kad šalia laisvo valstybinio žemės ploto yra D kategorijos susisiekimo linija, t. y. pagalbinė gatvė. D. B. 2016 m. vasario 2 d. parengtoje esamos situacijos analizėje nurodyta, kad įvažiavimas į projektuojamą sklypą Nr. 1A iš esamos automobilių stovėjimo aikštelės per esamą šlaitą (nuo šlaito pradžios iki siūlomos gatvės raudonosios linijos) nėra galimas, nes neatitinka STR 2.06.04:2014 reikalavimų, t. y. maksimalus išilginis įvažiavimo nuolydis gali būti 12 proc., o minėtoje vietoje esamas įvažiavimo nuolydis būtų 35 proc. Taigi, nėra galimybės naudoti ginčo laisvą valstybinės žemės plotą pagal paskirtį, t. y. jį suprojektuoti kaip atskirą žemės sklypą.

4. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo vertinimu, pageidaujamas suformuoti žemės sklypas (sklypas Nr. 1A) neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje nurodytų kriterijų, kadangi ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota atskiru žemės sklypu, todėl negali būti laikomas įsiterpusiu. Nagrinėjamu atveju įsiterpusį plotą sudaro pareiškėjos pageidaujamas įsigyti žemės plotas ir šlaitas. Be to, projektu formuojamas plotas (0,0466 ha) viršija Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – ir Taisyklės), 2.15 papunktyje nurodytą plotą – 0,0400 ha – ir turi būti vertinamas kartu su vietovėje esančiu šlaitu, todėl bendras laisvos valstybinės žemės plotas yra pakankamas suformuoti racionalaus dydžio ir konfigūracijos žemės sklypą. Atsakovas teigė, kad tai, jog projektas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamentu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriumi, nesudaro teisinio pagrindo pritarti projektui. Projekto derinimo procedūra yra tik vienas iš etapų. Taisyklėse nenustatyta, kad, esant teigiamai suderintam projektui, priežiūrą atliekantis subjektas privalo priimti teigiamą išvadą dėl tikslingumo tvirtinti projektą, nors būtų nustatęs, kad projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Priežiūrą atliekančio subjekto pagrindinė funkcija ir tikrinimo etapo esmė yra užtikrinti, kad imperatyvių teisės aktų reikalavimų neatitinkantys projektai nebūtų tvirtinami.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 21 d. sprendime pareiškėjos L. D. K. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-1022-(8.5) ir jį įpareigojo 2016 m. vasario 24 d. prašymą dėl 2016 m. sausio 27 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-110-(8.30.) išnagrinėti iš naujo.

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų administravimo skyriui pateikė prašymą leisti pradėti rengti žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tarnyba 2013 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-420 ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. 30-761 pritarė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo plano rengimui. Parengtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas bei suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Kultūros paveldo departamentu ir Tarnyba.

9. Tarnyba 2016 m. sausio 27 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-110-(8.30.) nepritarė pateikto projekto tvirtinimui, nurodydama, kad suprojektuotas naujas 0,0466 ha kitos paskirties žemės sklypas Nr. 1A, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme, negali būti laikomas įsiterpusiu, nes neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos. Projekto vykdytoja A. G. 2016 m. vasario 24 d. Tarnybai pateikė paaiškinimą, jog projektas yra suderintas su Kultūros paveldo departamentu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Tarnybos Vilniaus skyriumi. Tarnyba ginčijamu 2016 m. balandžio 6 d. sprendimu Nr. 1SS-1022-(8.5) 2016 m. sausio 27 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-110-(8.30.) nepakeitė, nurodydama, jog, patikrinus projektą, nustatyta, kad esminis trūkumas, dėl kurio nepritariama projekto teikimui tvirtinti, nurodytas minėtame patikrinimo akte, nėra ištaisytas, t. y. suprojektuotas įsiterpęs 0,0466 ha kitos paskirties žemės sklypas Nr. 1 A, numatomas sujungti su pagrindiniu žemės sklypu, ribų posūkio taškuose 4–10 ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota atskiru žemės sklypu, todėl neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos ir negali būti laikomas įsiterpusiu. Projekto byloje papildomai pateiktas projekto rengėjo paaiškinimas ir esamos situacijos analizė siūlomo įvažiavimo vietoje (duomenys neskelbtini) (išilginis dangų pjūvis), kuriuose nurodyta, kad į projektuojamą įsiterpusį žemės sklypą Nr. 1A negalima įvažiuoti iš esamos automobilių aikštelės per esamą šlaitą, Tarnybos vertinimu, nepanaikina patikrinimo akte nurodytų trūkumų.

10. Teismas pažymėjo, jog iš Nutarimo 2.15 papunkčio matyti, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1. žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, atsižvelgiant į teritoriją, kurioje jis yra; 2. jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3. žemės plotas turi nesiriboti su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Pareiškėjai nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas ribojasi su 0,0466 ha laisvu valstybinės žemės plotu.

11. Teismas, vadovaudamasis Taisyklių 43 punktu ir D. B. 2016 m. vasario 2 d. parengta esamos situacijos analize, konstatavo, kad įvažiavimas į projektuojamą sklypą Nr. 1A iš esamos automobilių stovėjimo aikštelės per esamą šlaitą (nuo šlaito pradžios iki siūlomos gatvės raudonosios linijos) nėra galimas, nes neatitinka STR 2.06.04:2014 reikalavimų – maksimalus išilginis įvažiavimo nuolydis gali būti 12 proc., o minėtoje vietoje esamas įvažiavimo nuolydis būtų 35 proc. Vien dėl šios priežasties ginčo laisvos valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas.

12. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš sprendinių brėžinio matyti, jog ginčo valstybinės žemės plotas ribojasi su pareiškėjos žemės sklypu ir valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), kuris yra išnuomotas (duomenys neskelbtini) bendruomenei. Pagal sprendinių brėžinį, žemės sklypas Nr. 1A ribų posūkio taškuose 4–9 ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir šalia šios gatvės esančia pakele. Posūkio taškai yra nustatyti pagal sklypą sudarantį šlaitą. Posūkio taškuose 9–10 sklypas ribojasi su laisva valstybine žeme, kurią sudaro siaura juosta. Taigi, žemės plotą šiaurinėje dalyje sudaro šlaitas, o šiaurės vakarų dalyje jis turi 39 cm pločio ribą su laisva valstybine žeme, kuri pagal valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planą, sudaro siaurą juostą. Taigi, laisvos valstybinės žemės plotas nesiriboja su kita laisva valstybine žeme.

13. Teismas priėjo išvadą, kad su pareiškėjos žemės sklypu besiribojantis 0,0466 ha laisvos valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas. Šis plotas atitinka du iš trijų Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytų sąlygų: jame negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; žemės plotas nesiriboja su kitu, atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Nors teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad ginčo plotas viršija Nutarimo 2.15 papunktyje nustatytą maksimalų dydį – 0,04 ha, teismo vertinimu, ši neatitiktis savaime nesuponuoja, kad žemės plotas nebus laikomas įsiterpusiu. Pripažinimas, kad žemės plotas nelaikytinas įsiterpusiu vien dėl to, kad maksimalus žemės sklypo dydis yra viršytas nedaug – 0,0066 ha, kai dalį šio laisvos valstybinės žemės ploto sudaro šlaitas, o galimybės iš šio žemės ploto suformuoti atskirą žemės sklypą nėra, prieštarautų žemėnaudų racionalumo ir funkcionalumo principams. Prieštaravimas šiems principams kyla iš to, kad ginčo laisvos valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Taigi, atsakovas, vien remdamasis maksimalaus ploto motyvu, neturėjo pagrindo nepripažinti ginčo žemės ploto įsiterpusiu, nes nėra alternatyvų, kaip kitaip 0,0466 ha laisvos valstybinės žemės plotas galėtų būti formuojamas. Dėl anksčiau išdėstytų priežasčių teismas panaikino ginčijamą 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-1022-(8.5).

14. Teismas akcentavo, kad šioje byloje buvo vertinama tik laisvos valstybinės žemės ploto atitiktis Nutarimo 2.15 punktui, kiti teisės aktų reikalavimai žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui nebuvo šios bylos ginčo dalykas. Teismo nuomone, nėra tikslinga įpareigoti atsakovą suderinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes derinimo etapas yra pasibaigęs, Tarnybos Vilniaus skyrius žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą suderino. Todėl, teismo vertinimu, yra tikslinga atsakovą, kaip priežiūrą atliekantį subjektą, įpareigoti pareiškėjos 2016 m. vasario 24 d. prašymą išnagrinėti iš naujo.

III. 15. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimo dalį, kurioje nuspręsta panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-1022-(8.5) ir jį įpareigoti 2016 m. vasario 24 d. prašymą dėl 2016 m. sausio 27 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-110-(8.30.) išnagrinėti iš naujo, pakeisti ir pareiškėjos L. D. K. skundą dėl šių reikalavimų dalies atmesti.

16. Atsakovo nuomone, nėra jokio pagrindo panaikinti Tarnybos 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-1022-(8.5). Pareiškėjos pageidaujama įsigyti laisva valstybinė žemė neatitinka Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintų kriterijų, kadangi ji ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota kaip atskiras žemės sklypas, todėl neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Atsakovas taip pat nesutinka su teismo išvada, kad vien aplinkybė, jog nėra galimybės įrengti įvažiavimą į ginčo žemės plotą, reiškia, kad toks žemės plotas negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nėra galimybės prie pareiškėjos pageidaujamo įsigyti žemės ploto įrengti privažiavimą. To nepaneigia ir aplinkybė, jog laisvos valstybinės žemės šiaurinėje dalyje yra šlaitas. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjos pageidaujamas įsigyti žemės plotas turi būti vertinamas kartu su vietovėje esančiu šlaitu, t. y. kitu laisvos valstybinės žemės plotu, todėl jis sudaro 0,0466 ha, t. y. daugiau nei Nutarimo 2.15 papunktyje nurodytas plotas – 0,0400 ha. Toks laisvos valstybinės žemės plotas yra pakankamas suformuoti racionalaus dydžio ir konfigūracijos žemės sklypą. Atitinkamai yra nepagrįsta ir teismo išvada, kad ginčo žemės plotas ribojasi tik su suformuotu valstybinės žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pabrėžia, kad valstybės institucijos, disponuojančios valstybine žeme, privalo griežtai laikytis teisės aktų reikalavimų.

17. Pareiškėja L. D. K. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

18. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad jos pageidaujamas įsigyti laisvos valstybinės žemės plotas atitinka visus įsiterpusio žemės sklypo kriterijus. Atsakovo atsisakymas teikti išvadą patvirtinti projektą yra grindžiamas vieninteliu argumentu – laisvos valstybinės žemės plotas taškuose 4–10 ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota atskiru žemės sklypu. Pareiškėja sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad formuojamo žemės sklypo Nr. 1A ribos posūkio taškuose 4–9 ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve ir jos pakele, o posūkio taškuose 9–10 – su siaura valstybinės žemės juosta, todėl nelaikytina, kad ginčo žemės plotas ribojasi su kita laisva valstybine žeme. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas 2015 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 49SFN-1333-(14.49.104) patvirtino, jog jis derina jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nes ginčo laisvos valstybinės žemės negalima suformuoti kaip atskiro sklypo, kuris galėtų savarankiškai funkcionuoti, bei jam nėra įvažos, nes valstybinės žemės plotas ribojasi su šlaitu. Pareiškėjos skunde išdėstyti argumentai ir pateikti įrodymai patvirtina, kad nėra galimybės įrengti įvažiavimą į ginčo žemės plotą. Pareiškėja taip pat sutinka su teismo pozicija, kad atsakovas neturėjo teisės ginčo žemės ploto nepripažinti įsiterpusiu, remdamasis vien maksimalaus ploto motyvu. Dalį ginčo žemės ploto sudaro šlaitas, todėl leistinas įsigyti plotas galėjo būti padidintas. Tai pripažino ir pats atsakovas, 2013 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. 49SDŽ-(14.49.22)-420 duodamas sutikimą rengti pertvarkymo projektą, padidinant žemės sklypo plotą iki apie 470 kv. m. Teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ginčo žemės plotas negali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas, todėl jis visiškai atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Tarnybos 2016 m. balandžio 6 d. sprendimo Nr. 1SS-1022-(8.5) nepakeisti Tarnybos 2016 m. sausio 27 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-110-(8.30.) išvados, kurioje nuspręsta nepritarti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimui, kuriuo pareiškėja siekia prie jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo prisijungti laisvos valstybinės žemės plotą, plane pažymėtą Nr. 1A, kaip įsiterpusį žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.

20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas ginčijamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, detaliai išanalizavo skunde pateiktus argumentus, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl skunde ir atsiliepime į skundą nurodytų aplinkybių, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar ginčo sprendime pagrįstai buvo padaryta išvada, kad pareiškėjos siekiamas prisijungti laisvos valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusiam žemės plotui nustatytų sąlygų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nėra galimybės įrengti įvažiavimą į laisvą valstybinės žemės plotą, kurio dalį (0,0466 ha) pageidauja prisijungti pareiškėja, ir vien dėl šios priežasties toks laisvos valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas kaip atskiras žemės sklypas; kad formuojamas sklypas Nr. 1A nesiriboja su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu; kad maksimalus žemės ploto dydis yra viršytas nedaug – 0,0066 ha; ir kad ginčo laisvos valstybinės žemės plotas negali būti suformuotas ir naudojamas pagal paskirtį kaip atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas. Apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su teismo padarytomis išvadomis, iš dalies pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus. Teisėjų kolegija, byloje nenustačiusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, pripažįsta tikslinga atskirai aptarti tik tuos aspektus, dėl kurių atsakovas apeliaciniame skunde kelia ginčą, t. y. dėl formuojamo sklypo Nr. 1A atitikties sąlygoms, kurioms esant toks sklypas gali būti pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu.

21. Tarnybos 2016 m. sausio 27 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-110-(8.30.) (b. l. 16–17) yra apžvelgiamos Taisyklių 47 punkto ir Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatos bei konstatuojama, kad suprojektuotas naujas 0,0466 ha kitos paskirties žemės sklypas Nr. 1A, kuris ribojasi su laisva valstybine žeme (šalia (duomenys neskelbtini) gatvės), negali būti laikomas įsiterpusiu, nes neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos. Todėl patikrinimo išvadoje nuspręsta nepritarti teikimui tvirtinti. Patikrinimo akte taip pat buvo nustatyti mažareikšmiai trūkumai: nepateikti visi procedūrų dokumentai; projekto aiškinamajame rašte neaprašyti bendrojo plano reglamentai planuojamai teritorijai; suprojektuoto žemės sklypo Nr. 1A ribos kerta statinį, tačiau projekto byloje nėra dokumentų apie šio pastato teisėtumą; planuojamas žemės sklypas patenka į požeminių vandens telkinių (vandenviečių) sanitarinės apsaugos zonos III požeminių vandens telkinių (vandenviečių) juostą, kurioje ūkinė veikla ribojama.

22. Vykdytoja A. G. 2016 m. vasario 24 d. raštu (b. l. 19–20) kreipėsi į Tarnybą dėl 2016 m. sausio 27 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-110-(8.30.), pateikdama paaiškinimus dėl patikrinimo akte konstatuotų trūkumų. Rašte, be kita ko, nesutinkama su patikrinimo išvada, kad ginčo laisvos valstybinės žemės plotas negali būti pripažintas įsiterpusiu sklypu, pažymint, jog žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo suderintas su Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriumi, Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir Tarnybos Vilniaus miesto skyriumi, o žemės sklypo Nr. 1A atitikimą įsiterpusio sklypo sąvokai patvirtina D. B. parengta esamos situacijos analizė su pateikta išvada, kad įvažiuoti į šį sklypą iš esamos automobilių stovėjimo aikštelės per esamą šlaitą (nuo šlaito pradžios iki siūlomos gatvės raudonosios linijos) nėra galima.

23. A. G. Tarnybai taip pat pateikė 2016 m. vasario 25 d. prašymą patikrinti teritorijų planavimo dokumentą (b. l. 21) – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą.

24. Tarnyba, atsakydama į 2016 m. vasario 25 d. prašymą, ginčijamame 2016 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 1SS-1022-(8.5) (b. l. 23–24) nurodė patikrinusi pakartotinai pateiktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą. Sprendime apžvelgtos Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatos ir konstatuota, kad esminis trūkumas, dėl kurio Tarnybos 2016 m. sausio 27 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-110-(8.30.) nepritariama šiam projektui, nėra ištaisytas, t. y. suprojektuotas įsiterpęs 0,0466 ha kitos paskirties žemės sklypas Nr. 1A, numatomas sujungti su pagrindiniu žemės sklypu, ribų posūkio taškuose 4–10 ribojasi su laisva valstybine žeme, nesuformuota atskiru žemės sklypu, todėl jis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Projekto byloje papildomai pateiktas projekto rengėjo paaiškinimas ir esamos situacijos analizė siūlomo įvažiavimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini) (išilginis dangų pjūvis), kuriuose nurodyta, kad į žemės sklypą Nr. 1A negalima įvažiuoti iš esamos automobilių aikštelės per esamą šlaitą, nepanaikina minėtame patikrinimo akte nurodytų trūkumų. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba nusprendė patikrinimo akto išvadą palikti neigiamą, o projekto patikrinimą nutraukti.

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (žr., pvz., 2005 m. gegužės 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimus) žemė, miškai, parkai, vandens telkiniai yra ypatingi nuosavybės teisės objektai, nes žemės, miškų, parkų, vandens telkinių tinkamas naudojimas ir apsauga yra žmogaus egzistavimo, žmogaus ir visuomenės išlikimo bei raidos sąlyga, tautos gerovės pagrindas. Aiškindamas Lietuvos Respublikos konstitucijos 47 straipsnio 1 dalį Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad Konstitucijos 47 straipsnio 1 dalyje nurodyti objektai nuosavybės teise gali priklausyti tik valstybei, išskyrus iš pačios Konstitucijos kylančias išimtis (žr., pvz., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimą); valstybė (jos institucijos, pareigūnai) negali priimti jokių sprendimų, kuriais remiantis minėti objektai iš valstybės nuosavybės pereitų kitų subjektų nuosavybėn, išskyrus tuos atvejus, kai pati Konstitucija tai leidžia (žr., pvz., 2005 m. liepos 8 d., 2006 m. kovo 14 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimus).

26. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 4 dalis numato, jog valstybinės žemės sklypai, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nustatytus atvejus, parduodami aukciono būdu asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, jog valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, be kita ko, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams (4 p.). Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai (Žemės įstatymo 10 str. 6 d.). Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukcione ir be aukciono tvarkas nustato Vyriausybė (Žemės įstatymo 10 str. 7 d.). Nurodytas teisinis reguliavimas leidžia teigti, jog pagal bendrąją taisyklę nauji žemės sklypai yra parduodami aukciono būdu, o ne aukciono būdu – tik išimtiniais atvejais, kurie turi būti vertinami ir aiškinami atsižvelgiant į jų numatymo tikslus.

27. Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtinta, kad įsiterpusiais laikomi laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų), ne didesnių kaip 0,04 ha teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus suplanuotos gyvenamosios teritorijos, ir 0,5 ha – kitose teritorijose, jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų; įsiterpę sklypai Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams; įsiterpusiu nelaikomas žemės plotas, kuris ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu, išskyrus tuos atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat tarp privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) įsiterpusį plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos.

28. Taisyklių 42 punkte (pirmosios instancijos teismas nurodė „43 punktą“, tai laikytina rašymo apsirikimu) įtvirtinta, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.

29. Nagrinėjamu atveju atsakovas atsisakė priimti teigiamą žemės valdos projekto patikrinimo išvadą iš esmės dėl to, kad 0,0466 ha laisvos valstybinės žemės plotas, suprojektuotas kaip žemės sklypas Nr. 1A, viršiją Nutarimo 2.15 papunktyje nurodytą maksimalų dydį – 0,04 ha, bei ribojasi su atskiru žemės sklypu nesuformuota laisva valstybine žeme, esančia šalia (duomenys neskelbtini) gatvės. Atsakovo nuomone, laisvos valstybinės žemės plote, kurį sudaro žemės sklypas Nr. 1A ir šlaitas, esantis šalia (duomenys neskelbtini) gatvės, galima suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypą.

30. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjos formuojamas laisvos valstybinės žemės plotas – sklypas Nr. 1A – yra 0,066 ha didesnis nei Nutarimo 2.15 papunktyje įtvirtintas maksimalus dydis. Teisėjų kolegija pastebi, kad sklypas Nr. 1A yra formuojamas neapimant šlaito, esančio tarp šio sklypo ir (duomenys neskelbtini) gatvės (planų kopijos, b. l. 38–39), todėl bendras laisvos valstybinės žemės plotas, esantis šalia pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, yra dar didesnis nei 0,0466 ha. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Tarnybos įvardijamą atskiru žemės sklypu nesuformuotą laisvos valstybinės žemės plotą, su kuriuo ribojasi žemės sklypas Nr. 1A, sudaro tik šlaitas ir tai, vadovaujantis anksčiau minėtomis Nutarimo 2.15 papunkčio nuostatomis, nesudaro pagrindo sklypo Nr. 1A nepripažinti įsiterpusiu žemės sklypu. Tačiau, pagal Nutarimo 2.15 papunktį, jeigu įsiterpęs žemės plotas yra didesnis už šiame punkte nustatytus didžiausius parduodamus ar išnuomojamus įsiterpusius žemės plotus ir žemės plotą sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpęs žemės plotas gali būti didinamas. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, t. y. kad formuojamame sklype Nr. 1A šlaito nėra, konstatuotina, jog nėra pagrindo padidinti pareiškėjai leistiną įsigyti be aukciono laisvos valstybinės žemės plotą, o jos pageidaujamas įsigyti be aukciono laisvos valstybinės žemės plotas – sklypas Nr. 1A – neatitinka teisės aktuose įtvirtintos maksimalaus ploto sąlygos. Aplinkybė, kad Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2013 m. spalio 3 d. rašte Nr. 49SDŽ-(14.49.22.)-420 (b. l. 8) neprieštaravo, jog teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, gavus besiribojančių žemės sklypų savininkų sutikimus, būtų rengiamas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), planas, padidinant žemės sklypo plotą apie 470 kv. m iš pietrytinės žemės sklypo pusės iki gatvės raudonųjų linijų ribų, laisvoje valstybinėje žemėje, nelaikytina paneigiančią pastarąją išvadą, juolab kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjos formuojamas žemės sklypas Nr. 1A siekia gatvės raudonųjų linijų ribas.

31. Pareiškėja taip pat kelia patekimo į žemės sklypą, jeigu jos pageidaujamas prisijungti valstybinės žemės plotas būtų suformuotas kaip atskiras žemės sklypas ir perduotas kitam asmeniui, klausimą. Ji remiasi D. B. 2016 m. vasario 2 d. parengta esamos situacijos analize, kurioje nurodyta, kad įvažiavimas į projektuojamą sklypą Nr. 1A iš esamos automobilių stovėjimo aikštelės per esamą šlaitą (nuo šlaito pradžios iki siūlomos gatvės raudonosios linijos) nėra galimas, nes neatitinka STR 2.06.04:2014 reikalavimų, t. y. maksimalus išilginis įvažiavimo nuolydis gali būti 12 proc., o minėtoje vietoje esamas įvažiavimo nuolydis būtų 35 proc. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog šlaito nuolydis yra 35 proc., savaime nereiškia, kad nėra kitokių, alternatyvių įvažiavimo į ginčo laisvą valstybinę žemę įrengimo galimybių, tokios aplinkybės byloje nebuvo nagrinėjamos. Įvažiavimo į tokį žemės plotą klausimas būtų sprendžiamas žemės sklypo formavimo metu. Taigi, pirmosios instancijos teismo argumentas, kad nėra galima įrengti teisės aktų reikalavimus atitinkantį įvažiavimą į tokį žemės sklypą, laikytinas nepagrįstu.

32. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, jog ginčo laisvos valstybinės žemės plote negali būti suformuotas atskiras racionalus ir funkcionalus žemės sklypas, priėjo nustatęs, kad negali būti įrengtas įvažiavimas į šį žemės plotą, o sklypas Nr. 1A nesiriboja su atskiru sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas be pakankamo pagrindo nurodė, kad į ginčo laisvos valstybinės žemės plotą neįmanoma įrengti įvažiavimo, be to, šis žemės plotas yra didesnis nei maksimalus žemės plotas, kuriam esant žemės plotas gali būti pripažintas įsiterpusiu žemės sklypu. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad laisvos valstybinės žemės plote, besiribojančiame su pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiu sklypu ir (duomenys neskelbtini) gatve, nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą, todėl ši pirmosios instancijos teismo išvada pripažintina nepagrįsta.

33. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas ginčijamame 2016 m. balandžio 6 d. sprendime Nr. 1SS-1022-(8.5) pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog formuojamas žemės sklypas Nr. 1A neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos ir negali būti laikomas įsiterpusiu, bei nusprendė nekeisti 2016 m. sausio 27 d. žemės valdos projekto patikrinimo akte Nr. TPA-110-(8.30.) padarytos analogiškos išvados. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų panaikinti ginčijamą Tarnybos sprendimą, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą iš dalies tenkino, t. y. panaikino Tarnybos 2016 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1SS-1022-(8.5) ir ją įpareigojo 2016 m. vasario 24 d. prašymą dėl 2016 m. sausio 27 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. TPA-110-(8.30.) išnagrinėti iš naujo, nepagrįstai, pareiškėjos skundą tenkinti apskritai nebuvo pagrindo.

34. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d., 147 str.), todėl priėmė neteisingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują spendimą, pareiškėjos L. D. K. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Ramūno Gadliausko

Dainius Raižys

Virginija Volskienė