2025-04-23 Nr. AB-7136-3-61-3-01228-2025-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-520-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01228-2025-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. balandžio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ ir A. M. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ ir A. M. skundą atsakovei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikоs finansų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Atenergo“ ir A. M. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, atsakovas) direktoriaus 2025 m. vasario 13 d. įsakymą Nr. V4-21 „Dėl poveikio priemonės ir nurodymo nemokumo administratoriams UAB „Atenergo“ ir A. M. skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjai skunde taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai, iki bus išnagrinėtas jų skundas šioje byloje, sustabdyti Įsakymo galiojimą (vykdymą).

Pareiškėjai prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo grindė tuo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, bus padaryta didelė žala jų profesinei, dalykinei reputacijai, ir iš esmės paveiktas profesinės veiklos vykdymas. Pareiškėjas A. M. nurodė, kad nemokumo administratoriaus veikla yra vienintelis jo pajamų šaltinis, todėl, pritaikius poveikio priemones, jis negaus pajamų ir turės ieškoti kitų būdų asmeninėms pajamoms uždirbti, be to, dėl profesinės veiklos suspendavimo pareiškėjas praras profesinę praktiką, kvalifikaciją bei galimybes ateityje vykdyti nurodytą veiklą. Pareiškėjai pažymėjo, kad Įsakymas jau yra viešai paskelbtas, ir tai pažeidžia jų dalykinę (profesinę) reputaciją, kadangi visuomenės, kreditorių ir skolininkų akyse pareiškėjai jau yra teisės aktų pažeidėjai, dėl ko pasitikėjimas jų kompetencija ir gebėjimu tinkamai vykdyti nemokumo procesą yra jau neatitaisomai pažeista, tai daro neigiamą poveikį pareiškėjų galimybei ateityje būti paskirtiems nemokumo administratoriumi.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi, be kita ko, netenkino pareiškėjų prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas apžvelgė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio nuostatas, aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

Teismas nustatė, kad ginčijamu Įsakymu už nustatytus teisės aktų pažeidimus pareiškėjui UAB „Atenergo“ paskirta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 136 straipsnio 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų laikotarpiui, o pareiškėjui A. M. – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimą 1,5 metų laikotarpiui, taip pat nurodymą – papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2025 m. gruodžio 31 d. temomis, susijusiomis su apskaitos klausimais. Teismas įvertino Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.

Teismas, įvertinęs ginčo esmę, pareiškėjų prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, pareiškėjų argumentus dėl galbūt kilsiančios neatitaisomos žalos jų profesinei veiklai ir dalykinei reputacijai, padarė išvadą, kad pareiškėjai nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių, be kita ko, nepateikė jokių finansinių dokumentų, pagrindžiančių jų finansinę padėtį, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jiems ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjų prašymas grįstas abstrakčiais teiginiais, teorinio pobūdžio prielaidomis, spėjimais, kurie nelaikytini įrodančiais būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjams nustatytas apribojimas taikomas tik sprendžiant dėl naujų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesų.

Teismas nurodė, kad pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – Įsakymo vykdymo sustabdymas – šiuo metu nebūtų proporcingas, neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirties ir jos taikymo sąlygų, numatytų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, todėl netenkino pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria buvo atmestas pareiškėjų prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir šioje dalyje priimti naują nutartį – sustabdyti Įsakymo vykdymą.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė neįmanomą pasiekti standartą, siekiant pagrįsti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, be to, neišnagrinėjęs administracinės bylos, nusprendė, kad pareiškėjai jau turi būti nubausti už tai, kad pažeidė teisės aktų reikalavimus, kiek tai susiję su nemokumo proceso vykdymu. Pareiškėjai nurodo, kad tokiu būti sukuriama situacija, kai neįmanoma pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės, o jos pritaikymas būtų įmanomas tik išnagrinėjus pareiškėjų skundą ir pareiškėjams kreipusis į teismą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjai nesutinka, kad jie turės galimybę kreiptis dėl žalos atlyginimo, Lietuvos teismų praktikoje padaryta žala dėl valstybės institucijų ir jų pareigūnų padarytų neteisėtų veiksmų yra priteisiama tik išskirtiniais atvejais, o nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų tarnybos veiksmų dėl jos vykdyto planinio patikrinimo.

Pareiškėjai pabrėžia, kad, taikant reikalavimų užtikrinimo priemones, siekiama, kad pareiškėjai dėl Tarnybos sprendimo ir pritaikytų poveikio priemonių nepatirtų didelės žalos ar praradimų, kurie gali atsirasti tik ateityje, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pasisakė, jog pareiškėjai neįrodė negautų pajamų, didelės žalos.

Pareiškėjai pažymi, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, net ir pareiškėjams sulaukus palankaus teismo sprendimo, pareiškėjai jau iš esmės bus įvykdę jiems skirtą sankciją bei patyrę neigiamas pasekmes, ir taip skundo nagrinėjimas taptų savitikslis. Pareiškėjai nurodo, kad net jei Įsakymas būtų pripažintas neteisėtu, pareiškėjai jau būtų patyrę žalą, kurios išvengti, nepritaikius prašomų priemonių, būtų neįmanoma.

Pareiškėjai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino Įsakymu padarytos neigiamos įtakos pareiškėjų dalykinei reputacijai bei ilgalaikės įtakos jų galimybėms gauti pajamas ateityje, kuri yra sunkiai atitaisoma. Pareiškėjų teigimu, uždraudus verstis profesine veikla daugiau nei vienerius metus, tai sukelia didžiules ir neatitaisomas neigiamas pasekmes tiek, kiek tai susiję su negautomis pajamomis, tiek ir su profesine veiklos praktika, galimybe ateityje būti paskirtiems nemokumo administratoriais, reputacine žala.

Pareiškėjai teigia, kad jiems yra paskiriamos administruoti didelės ir labai didelės įmonės dėl pareiškėjų turimos profesinės kvalifikacijos ir dalykinės reputacijos, pareiškėjai uždirba dideles pajamas už tokių įmonių bankroto procesų administravimą, todėl, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir taikant poveikio priemones pareiškėjų atžvilgiu, pareiškėjai jau dabar netenka pajamų bei galimybės jų uždirbti ateityje, praranda profesinę praktiką ir jų dalykinė reputacija yra pažeidžiama.

Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjų atskirąjį skundą ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjų teiginiai apie galimą didelę žalą jų profesinei, dalykinei reputacijai, poveikį profesinės veiklos vykdymui grindžiami tik prielaidomis, pareiškėjai nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Pasak atsakovo, pareiškėjas A. M. teiginius dėl savo profesinės veiklos, kaip vienintelio pajamų šaltinio praradimą formuoja abstrakčiai, grindžia išskirtinai teorinėmis prielaidomis, nepateikia įrodymų apie jų finansinę padėtį, kurie patvirtintų, jog nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjų ar visuomenės saugomiems interesams gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala

Atsakovas pažymi, kad skundžiamu Įsakymu pareiškėjams nustatytas apribojimas taikomas tik sprendžiant dėl naujų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesų, taigi pareiškėjai gali gauti pajamas iš jau vykdomų nemokumo administravimo procesų. Pareiškėjų nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjams bus padaryta neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma žala.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo objektas yra pirmosios instancijos teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties dalis, kuria nuspręsta netenkinti pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje yra išvardytos taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tarp jų – ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas (3 p.).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Nagrinėjamoje byloje ginčijamu Tarnybos direktoriaus Įsakymu už nustatytus pažeidimus pareiškėjui UAB „Atenergo“ paskirta Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 136 straipsnio 2 punkte numatyta poveikio priemonė – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 1,5 metų laikotarpiui, o pareiškėjui A. M. – teisės būti paskirtam nemokumo administratoriumi administruojant naujų juridinių asmenų nemokumo procesus apribojimas 1,5 metų laikotarpiui, taip pat nurodyta papildomai kelti profesinę kvalifikaciją, t. y. papildomai išklausyti 6 akademinių valandų trukmės kvalifikacijos kėlimo kursus iki 2025 m. gruodžio 31 d. temomis, susijusiomis su apskaitos klausimais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjai jiems galinčią kilti neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą didelę žalą, jeigu nebūtų pritaikyta prašoma reikalavimo užtikrinimo priemonė, sieja su aplinkybe, kad skundžiamas Įsakymas apriboja pareiškėjų profesinės veiklos galimybes, daro žalą reputacijai, pareiškėjai praranda darbines pajamas.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas dėl administraciniu aktu paskirtos analogiškos poveikio priemonės teisinių padarinių, yra nurodęs, kad nors žalos atsiradimo galimybė, taikant tokio pobūdžio poveikio priemones turto administratoriams, visada yra, teisės aktai nenumato, kad skundo dėl akto, kuriuo taikyta tokia poveikio priemonė, padavimas stabdytų jo vykdymą. Tokio akto galiojimo sustabdymas galimas atvejais, kai ginčą dėl tokio akto nagrinėjantis teismas nusprendžia, kad, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr. 2023 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-306-624/2023, 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-342-492/2025).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ginčijamu Įsakymu pareiškėjams nustatytas apribojimas taikomas tik sprendžiant dėl naujų juridinių asmenų nemokumo administravimo procesų. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog vien tik galima neigiama ginčijamo akto įtaka pareiškėjo finansinei padėčiai paprastai nelaikytina ypatinga (išskirtine) aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-705-556/2023; 2024 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-658-1047/2024 ir kt.). Prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-149/2012, 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byla Nr. AS-662-756/2017).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pareiškėjų motyvus, kuriais jie grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą, įvertinusi administracinėje byloje priimtus nagrinėti reikalavimus ir byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad, atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarties dalį, kurios nėra pagrindo naikinti ar keisti atsižvelgiant į pareiškėjo atskirojo skundo argumentus. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis paliekama nepakeista, o pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Atenergo“ ir A. M. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. kovo 20 d. nutarties dalį, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys