Legislator Case Law & Legislation
10997b2a-6ef4-4b1e-9468-cb640e006c60 AI generated

10997b2a-6ef4-4b1e-9468-cb640e006c60 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Case Number 10997b2a-6ef4-4b1e-9468-cb640e006c60
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

iki 2018 m. gegužės 23 d. perduoti pirmininkui turimÄ buhalterinę dokumentacijÄ nuo darbo pradžios bendrijoje; 1.1. buhalterinius dokumentus pateikti sudarant apyraÅ¡Ä ir sunumeruojant kiekvienÄ buhalterinės apskaitos blankÄ , perdavimo akte nurodant kiekvieno segtuvo pavadinimÄ , metus ir lapų skaičių; 1.2. buhalteriÅ¡kai įforminti perkeliant į sandėlį įsigytas ir esamas medžiagas; 1.3. perduoti buvusių ir esamų darbuotojų darbo bylas sudarant apyraÅ¡Ä ;

Legislator headnote

AI generated

10997b2a-6ef4-4b1e-9468-cb640e006c60 · Vilniaus miesto apylinkės teismas: DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2-1703-727/2019 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-31343-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.9.10.8; (S) 1.3.5.4; 1.3.5.9; 1.3.6.3.2.9; 1.3.7.2.4; 3.2.6.1; 3.4.1.7 VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 19 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė, sekretoriaujant Rasai Varaneckienei, dalyvaujant ieškovei E. Z., ieškovės atstovei advokato padėjėjai Aušrai Ragelienei, atsakovės 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos atstovams pirmininkui A.

P., advokatui Arvydui Martinkevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės E. Z. ieÅ¡kinį atsakovei 15-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu. Teismas n u s t a t ė : E. Z. (toliau – ir ieÅ¡kovė, darbuotoja) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir Darbo ginčų komisija, DGK) 2018 m. rugsėjo 5 d. priimto sprendimo Nr. DGKS-4726 jos darbo byloje Nr. APS-36-15534 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (el. b. t.

I, psl. 1-8) 15-ajai garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai (toliau – ir atsakovė, darbdavys, bendrija), kuriuo praÅ¡o pripažinti ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo pas atsakovę 2018 m. birželio 27 d. įsakymu pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 str. 2 d. 1 p. neteisėtu, grÄ Å¾inti ieÅ¡kovę į darbÄ , priteisti ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovė, nesutikdama su atleidimu iÅ¡ darbo, nurodo, jog jokio darbo drausmės pažeidimo nepadarė, atleista kryptingai ir siekiant kerÅ¡to dėl bendrijos pirmininkui iÅ¡sakytų pretenzijų jam netinkamai naudojant bendrijos lėšas, tendencingai ir neteisingai vertinant situacijÄ . Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ bei priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas (el. b. t. I, psl. 159-161). Atsakovė nurodė, jog turėjo faktinį ir teisinį pagrindÄ atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, nes ji nepakluso teisėtiems pirmininko nurodymams, neįvykdė jo reikalavimų, dirbo netinkamai, dėl to atsakovė turėjo pagrindÄ jÄ atleisti, jokių procedÅ«rinių pažeidimų atleidimo eigoje atsakovė nepadarė. 2018 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J.

R. (posėdžio garso įraÅ¡o laikas 01.31.50 – 02.07.59 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog buvo bendrijos pirmininku iki iÅ¡renkant juo A. P.. IeÅ¡kovė dirbo gerai, priekaiÅ¡tų jai neturėjo. 2018 m. gegužės mėn. sužinojo, kad juo abu P. padavė į ekonominę policijÄ , nesuprato dėl ko. Patvirtino, jog P. atėjus pirmininkauti perdavė jam visÄ bendrijos turtÄ , dokumentus, P. pasirašė perdavimo aktÄ , jokių priekaiÅ¡tų neturėjo. Vėliau buvo rastas kažkokio orderio originalas, jis nebuvo apskaitytas, nežino, dėl ko ir kodėl.

Bendrijoje jokių apskaitos tvarkų nebuvo, medžiagas bendrija pirko pagal poreikį, jas sunaudodavo, sandėlyje nieko nekaupė ir jokio sandėlio tam nebuvo. SÄ matas buhalterė suformuodavo visada iki einamųjų metų kovo mėn.. SÄ matÄ už 2017 metus jis matė, ji buvo paruoÅ¡ta. Atlyginimus mokėjo tvarkingai, juos 2018 m. sausį bendrija pakėlė su įgaliotinių žinia ir pritarimu. Editai dėl darbo pretenzijų neturėjo, ji visus 6 metus dirbo gerai, dirbo iÅ¡ savo kompiuterio, nes bendrija neturi. 2018 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A.

G. (posėdžio garso įraÅ¡o laikas 02.10.10 – 02.25.29 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog nuo 1970 metų iki 2017 metų pabaigos buvo bendrijos nariu, įgaliotiniu ir valdybos nariu. 2018 m. gegužės 16 d. turėjo vykti susirinkimas, mėnesiu anksčiau jis atėjo į bendrijos patalpas pažiÅ«rėti suformuotÄ sÄ matÄ , ji elementari – su einamosiomis iÅ¡laidomis, jÄ matė, bet pastebėjo, kad nebuvo pilna – nebuvo einamųjų darbų ir iÅ¡laidų, P. pasakė, kad ji nepilna, nes buhalterė serga, pasveiks, pakoreguos. 2018 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta A.

S. (posėdžio garso įraÅ¡o laikas 02.26.30 – 02.47.37 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog dirba bendrijoje buhaltere atleidus ieÅ¡kovę, tai - ne pagrindinė jos darbo vieta. Tvarko bendrijos buhalterijÄ iÅ¡ savo kompiuterio, turimo pagrindinėje darbovietėje. Teigė, jog iÅ¡ perimtų buhalterinių bendrijos dokumentų negalėjo suprasti, kaip ir kokiu bÅ«du buvo jie tvarkomi, buvo visiÅ¡ka painiava, nebuvo jokių likučių fiksuota ir Å¡iaip tvarkoma nežinia kaip, Å¡iuo metu įgaliotiniai yra priėmę sprendimÄ padaryti auditÄ už 2018 metus. 2018 m. sausio 28 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja apklausta Ž.

N. (posėdžio garso įraÅ¡o laikas 02.48.50 – 02.56.59 val. min. sek.) teismui paaiÅ¡kino, jog turi buhalterinių paslaugų įmonę, kurioje buhaltere dirba ir A. S., kuriÄ ji pasiÅ«lė P. ieÅ¡kant naujos buhalterės bendrijai. Abi buvo nuvažiavusios pokalbiui, matė, kaip ieÅ¡kovė nesutiko pasiraÅ¡yti apie supažindinimÄ su įsakymu dėl atleidimo, P. papraÅ¡ius pasirašė ant tai patvirtinančio akto. Kiek jai pačiai žinoma, jokie bendrijos buhalteriniai dokumentai nebuvo perduoti.

IeÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies. Tarp Å¡alių kilo individualus darbo ginčas dėl atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo, iÅ¡mokų, susijusių su darbo santykiais, iÅ¡ieÅ¡kojimo bei neturtinės žalos atlyginimo. Teismas, nagrinėdamas tokio turinio ginčus, privalo patikrinti, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo, ar jo atleidimas realizuotas tinkamai, t. y. ar nebuvo padaryta esminių procedÅ«rinių to pažeidimų. Darbuotoja byloje įrodinėja, jog yra atleista neteisėtai, neturint tam pagrindo, padarius procedÅ«rinius pažeidimus.

Darbdavys gi mano, jog darbuotojos atleidimas iÅ¡ darbo buvo realizuotas tinkamai, turint tam teisinį ir faktinį pagrindÄ bei nepadarius jokių procedÅ«rinių atleidimo iÅ¡ darbo pažeidimų. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs šį darbo ginÄÄ dėl teisės iÅ¡ esmės, mano, jog nėra pagrindo sutikti su darbdavio iÅ¡sakytais argumentais dėl darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo, procedÅ«rinių pažeidimų nebuvimo, laiko jog darbuotoja įrodė aplinkybes, esančias jos reikalavimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 str., 185 str.), todėl ieÅ¡kinį Å¡ioje reikalavimų dalyje tenkina pilnai.

Å iÄ iÅ¡vadÄ grindžia žemiau iÅ¡dėstytu. Pagal DK 58 straipsnio 1 dalį, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti iÅ¡eitinės iÅ¡mokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimÄ ; pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , priežastis nutraukti darbo sutartį gali bÅ«ti Å¡iurkÅ¡tus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas; pagal DK 58 straipsnio 3 dalies nuostatas Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikoma tyčia padaryta turtinė žala darbdaviui ar bandymas tyčia padaryti jam turtinės žalos (minėto straipsnio 5 punktas), darbo metu ar darbo vietoje padaryta nusikaltimo požymių turinti veika (minėto straipsnio 6 punktas), kiti pažeidimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiamos darbuotojo darbo pareigos (minėto straipsnio 7 punktas); pagal DK 58 straipsnio 4 dalį prieÅ¡ priimdamas sprendimÄ nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo raÅ¡ytinio paaiÅ¡kinimo, iÅ¡skyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytÄ protingÄ laikotarpį Å¡io paaiÅ¡kinimo nepateikia.

DK 151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinę žalÄ , taip pat ir neturtinę žalÄ . Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

DK 214 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad atleidimo iÅ¡ darbo bylose atleidimo teisėtumÄ privalo įrodyti darbdavys. Pastarajam tenka pareiga tinkamai įforminti atleidimÄ , tiek procedÅ«riniu aspektu, tiek ir aiÅ¡kiai bei suprantamai nurodant atleidimo priežastis, tinkamai darbuotojÄ informuojant apie priimtÄ sprendimÄ ir jo priėmimo priežastis. DK 218 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginÄÄ dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbÄ negali bÅ«ti grÄ Å¾intas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panaÅ¡ių priežasčių arba dėl to, kad jam gali bÅ«ti sudarytos nepalankios sÄ lygos dirbti, arba kai darbuotojo negrÄ Å¾inti praÅ¡o darbdavys, darbo ginÄÄ nagrinėjantis organas priima sprendimÄ pripažinti atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, priteisia iÅ¡mokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtÄ turtinę ir neturtinę žalÄ .

Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai. DK 218 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad Å¡io straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dienÄ . Dėl ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovė su atsakove 2012 m. birželio 28 d. sudarė darbo sutartį Nr. 57, pagal kuriÄ Ä¯sidarbino buhaltere-kasininke nepilnai darbo dienai, mokant 228,5 Eur (nuo 2018 m. sausio 16 d.) atlyginimÄ .

Darbuotoja įsipareigojo atsakyti už savo darbo barÄ pagal pareiginės instrukcijos, kuriÄ pasirašė, nurodymus (el. b. t. I, psl. 50-53, 15-16). IeÅ¡kovės pasiraÅ¡ytos jos pareiginės instrukcijos turinys byloja, jog ieÅ¡kovė, be kita ko, atlieka ir Å¡ias funkcijas: 1.1. vykdo bendrijos finansinių lėšų buhalterinę apskaitÄ , sudaro bendrijos lėšų pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matÄ einamiesiems metams pasibaigus iki kitų metų kovo mėn., ruoÅ¡ia ir pateikia nustatyta tvarka ir terminais atitinkamoms institucijoms finansines ir statistines atskaitas; 1.2. rengia dokumentus darbuotojų priėmimui į darbÄ ir jų atleidimui iÅ¡ darbo, pildo atitinkamų institucijų atskaitas.

Naujai nuo 2018 m. sausio 31 d. išrinktas bendrijos pirmininkas A. P. 2018 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 14 (el. b. t. I, psl.

14) nurodė ieškovei:

1. iki 2018 m. gegužės 23 d. perduoti pirmininkui turimÄ buhalterinę dokumentacijÄ nuo darbo pradžios bendrijoje; 1.1. buhalterinius dokumentus pateikti sudarant apyraÅ¡Ä ir sunumeruojant kiekvienÄ buhalterinės apskaitos blankÄ , perdavimo akte nurodant kiekvieno segtuvo pavadinimÄ , metus ir lapų skaičių; 1.2. buhalteriÅ¡kai įforminti perkeliant į sandėlį įsigytas ir esamas medžiagas; 1.3. perduoti buvusių ir esamų darbuotojų darbo bylas sudarant apyraÅ¡Ä ;

2. informacijÄ apie bendrijos veiklÄ teikti tik įsitikinus, kad asmuo yra garažo savininkas bei institucijoms, turinčioms teisę tikrinti bendrijos dokumentus. griežtai laikytis LR duomenų apsaugos įstatymo;

3. bendrijos dokumentacijÄ iÅ¡neÅ¡ti iÅ¡ bendrijos patalpų tik pateikus raÅ¡ytinį praÅ¡ymÄ ir raÅ¡tiÅ¡kai leidus bendrijos pirmininkui, praÅ¡yme nurodant dokumentų pavadinimus, datas nuo kada ir iki kada dokumentai nebus laikomi bendrijos patalpose;

4. nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d. visas pinigines operacijas, tarp jų ir metinio mokesčio bei kitas įmokas, vykdyti bankiniu pavedimu, informacijÄ apie pasikeitusias mokėjimo sÄ lygas paskelbti vieÅ¡ai bendrijos skelbimų lentose, nurodant banko rekvizitus. 2018 m. birželio 27 įsakymu Nr. 15 (el. b. t. I, psl. 2, t. II, psl.

34) ieÅ¡kovė atleista iÅ¡ darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p.. Ä®sakyme nurodoma, kad ieÅ¡kovė atleista už tai, kad nevykdė minėto įsakymo 1.1., 1.2., 1.3. ir 3 punktų reikalavimų bei pažeidė buhalterio pareiginių nuostatų 2 d. 1 str. 1.1. p. (nesudarė ir nepateikė bendrijos pirmininkui bendrijos lėšų pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos einamiesiems metams pasibaigus iki kitų metų kovo mėn.) ir 2 d. 1 str. 1.2. p. (bÅ«dama atsakinga už dokumentų darbuotojų priėmimui ir jų atleidimui iÅ¡ darbo parengimÄ , savavaliÅ¡kai, neinformavus darbdavio, savo darbo sutarties pakeitime nuo 2018 m. birželio 16 d. pasididino atlyginimÄ ).

Esant tokioms aplinkybėms atsakovė laikė, jog tuo tyčia daroma bendrijai turtinė žala bei galimai nusikaltimo požymių turinti veika. Atsakovo direktoriaus įsakyme nurodytas ieÅ¡kovo atleidimo iÅ¡ darbo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotojÄ iÅ¡ darbo be įspėjimo. Tačiau, kaip minėta, toks atleidimas iÅ¡ darbo yra drausminė nuobauda, todėl bÅ«tina laikytis DK normomis nustatytos drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos. DK 58 straipsnio 4 dalis numato, kad prieÅ¡ skirdamas drausminę nuobaudÄ , darbdavys turi raÅ¡tu pareikalauti, kad darbuotojas raÅ¡tu pasiaiÅ¡kintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

Jei per darbdavio arba administracijos nustatytÄ terminÄ be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiÅ¡kinimo, drausminę nuobaudÄ galima skirti ir be pasiaiÅ¡kinimo. Darb­da­vys, vyk­dy­da­mas Å¡iame DK straipsnyje nu­ma­ty­tÄ pa­rei­gÄ pareikalauti darbuotojo raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinimo, sa­vo raÅ¡­te dar­buo­to­jui tu­ri nu­ro­dy­ti kon­kre­tų dar­bo draus­mės pa­Å¾ei­di­mÄ , dėl ku­rio rei­ka­lau­ja­ma pa­si­aiÅ¡­kin­ti, bei pro­tin­gÄ ter­mi­nÄ pa­si­aiÅ¡­ki­ni­mui raÅ¡­tu pa­teik­ti, taip pat tu­rė­tų pa­siÅ«­ly­ti, kad dar­buo­to­jas nu­ro­dy­tų vi­sas ap­lin­ky­bes, tu­rin­Äias reikÅ¡­mės draus­mi­nės at­sa­ko­my­bės jo (dar­buo­to­jo) at­Å¾vil­giu tai­ky­mui (DK 35 straips­nio 1 da­lis).

Å ioje byloje nėra duomenų apie tai, jog darbdavys bÅ«tų reikalavęs raÅ¡tu pasiaiÅ¡kinti dėl neva darbuotojos daromo darbo drausmės pažeidimo, kuris tapo jam vėlesniu pagrindu jos atžvilgiu taikyti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ - atleidimÄ iÅ¡ darbo. Ir Å¡ios aplinkybės buvimo neneigia pats darbdavys, teigdamas, kad pasiaiÅ¡kinimo prašė tik žodžiu. Nenustačius raÅ¡ytinio reikalavimo pateikti raÅ¡ytinį pasiaiÅ¡kinimÄ fakto, konstatuotina, kad darbdavys nepaisė minėtos DK normos imperatyvo ir tuo padarė esminį procedÅ«rinį darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo pažeidimÄ .

Vertinant darbdavio realizuotÄ atleidimo procedÅ«rÄ faktiniu ir teisiniu aspektu, taip pat konstatuotina, kad darbuotoja nepadarė jai inkriminuoto darbo drausmės pažeidimo ir darbdavys dėl Å¡io neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo taikyti jai Å¡iÄ griežčiausiÄ drausminę atsakomybę. Minėta, atsakovė 2018 m. birželio 27 įsakymu Nr. 15 (el. b. t. I, psl. 2, t. II, psl.

34) atleido ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo pagal DK 58 str. 2 d. 1 p. (toliau – ir atleidimo įsakymas). Ä®sakyme nurodoma, kad ieÅ¡kovė atleista už tai, jog nevykdė atsakovės 2018 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 14 (el. b. t. I, psl. 14) 1.1., 1.2., 1.3. ir 3 punktų reikalavimų, o bÅ«tent, iki 2018 m. gegužės 23 d. neperdavė bendrijos pirmininkui turimÄ buhalterinę dokumentacijÄ nuo darbo pradžios bendrijoje, nepateikė buhalterinius dokumentus pagal sudarytÄ apyraÅ¡Ä ir nesunumeravus kiekvienÄ buhalterinės apskaitos blankÄ , perdavimo akte nenurodant kiekvieno segtuvo pavadinimo, metų ir lapų skaičiaus; buhalteriÅ¡kai neįformino perkeliant į sandėlį įsigytas ir esamas medžiagas; neperdavė buvusių ir esamų darbuotojų darbo bylas pagal apyraÅ¡Ä ; savavaliÅ¡kai iÅ¡sineÅ¡a bendrijos dokumentacijÄ iÅ¡ bendrijos patalpų, bei už tai, kad pažeidė buhalterio pareiginių nuostatų 2 d. 1 str. 1.1. p. ir 1.2. p. reikalavimus, o bÅ«tent, nesudarė ir nepateikė bendrijos pirmininkui bendrijos lėšų pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos einamiesiems metams pasibaigus iki kitų metų kovo mėn. (pareiginių nuostatų 2 d. 1 str. 1.1. p.) ir, bÅ«dama atsakinga už dokumentų darbuotojų priėmimui ir jų atleidimui iÅ¡ darbo parengimÄ , savavaliÅ¡kai, neinformavus darbdavio, savo darbo sutarties pakeitime nuo 2018 m. birželio 16 d. pasididino atlyginimÄ (pareiginių nuostatų 2 d. 1 str. 1.2. p.).

Esant tokioms aplinkybėms atsakovė, kaip pati nurodė atleidimo įsakyme, laikė, jog tuo tyčia daroma bendrijai turtinė žala bei galimai nusikaltimo požymių turinti veika. Nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu pastebėti, kad virÅ¡ minėtų abiejų atsakovės priimtų įsakymų turinys nėra pakankamai aiÅ¡kus, tačiau vertinant esamÄ jų turinį, pakankamai akivaizdu, jog įsakymai suraÅ¡yti jau po fakto, t. y. atsakovei žinant apie jau įvykusias tam tikras faktines aplinkybes bei turint dėl to iÅ¡ankstinę subjektyviÄ pozicijÄ , nukreiptÄ Ä¯ bÅ«simÄ ir neiÅ¡vengiamÄ ieÅ¡kovės atleidimÄ .

Pats atleidimo pagrindas nėra konkretizuotas aiÅ¡kiai ir suprantamai, nėra nurodoma, kokį DK 58 straipsnio 3 dalyje įvardintÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ atitinka ieÅ¡kovės padaryta veika (t. y. nėra konkretizuotas Å¡io straipsnio 3 dalies punktas), kas savaime suponuoja tam tikrų atleidimo procedÅ«rų pažeidimÄ . Kalbant apie ieÅ¡kovės padarytus veiksmus, kuriuos atsakovė atleidimo įsakymu vertino kaip galimÄ Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ , pakankamai akivaizdu, jog ieÅ¡kovė jai inkriminuotų pažeidimų nepadarė ir nėra jokio pagrindo jos veiksmus vertinti kaip Å¡iurkÅ¡tų darbo drausmės pažeidimÄ .

Byloje esanti medžiaga rodo, kad ieÅ¡kovė, vykdydama bendrijos pirmininko 2018 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 14 nurodymÄ perduoti jam buhalterinę dokumentacijÄ sunumeruojant kiekvienÄ buhalterinės apskaitos blankÄ , 2018 m. gegužės 23 d. paruošė pirmininkui perdavimui dokumentus pagal perduodamų dokumentų apyraÅ¡Ä (el. b. t. I, psl. 24), kuriame nurodė perduodamus dokumentus. Ginčo dėl Å¡ios aplinkybės byloje nėra. Bendrijos pirmininkas posėdžio metu teigė, jog dokumentai nebuvo sunumeruoti, kaip jis to prašė, dėl to atleido ieÅ¡kovę.

Vienok atleidimo įsakyme tai nėra konkretizuota, nėra nurodoma, kad ieÅ¡kovė tik iÅ¡ dalies įvykdė pirmininko nurodymÄ . Akivaizdu, jog aplinkybė, kad darbuotoja įvykdė pavedimÄ ne ta apimtimi, kurios norėjo pirmininkas, ar ne taip kaip jis pageidavo, negali bÅ«ti pagrindu atleidimo įsakyme Å¡iÄ aplinkybę traktuoti kai visiÅ¡kÄ nurodymo neatlikimÄ . Sutiktina su ieÅ¡kovės iÅ¡sakyta pozicija, kad ji fiziÅ¡kai negalėjo per tokį trumpÄ laikÄ (5dienas) sunumeruoti 6-erių metų darbo bendrijoje segtuvus, juolab kad buhalterinė apskaita, kaip nurodė abi ginčo Å¡alys teisminio nagrinėjimo metu, vedama kompiuteriu.

Jokių pretenzijų ar priekaiÅ¡tų ieÅ¡kovei dėl netinkamo iÅ¡ esmės buhalterinės apskaitos vedimo ar tvarkymo nebuvo reiÅ¡kiama. Be to, tokiu bÅ«du apskaita yra toliau vedama ir su nauja bendrijos buhaltere, kuri šį darbÄ , kaip ir ieÅ¡kovė, atlieka iÅ¡ savo kompiuterio (namuose ar kitoje pagrindinėje darbovietėje esančio, t. y. analogiÅ¡ku ieÅ¡kovės nurodytam bÅ«du). Sutiktina ir su tuo ieÅ¡kovės iÅ¡sakytu motyvu, kad toks bendrijos pirmininko nurodymas sunumeruoti visus 6-erių metų darbo Å¡ioje bendrijoje segtuvus prieÅ¡taravo elementariai logikai.

Teismo nuomone, jis tikrai negali būti laikomas esminiu, šiurkščiu ieškovės darbo pareigų neatlikimu. Analogiškai vertintina ir aplinkybė, susijusi su pirmininko nurodymu įgytas ir esamas medžiagas buhalteriškai įforminti perkeliant į sandėlį. Pirma, toks reikalavimas taip pat nėra konkretus ir aiškus, nenurodoma, kokias medžiagas, už kokį laikotarpį, kur ir kada įgytas ir kur bei kaip perkelti turėjo ieškovė. Byloje nėra duomenų, kad kažkas buvo įsigyta ir nebuvo įforminta buhalteriškai, kad laikoma bendrijoje be apskaitos ir pan..

Liudytoju apklaustas buvęs bendrijos pirmininkas, be kita ko, paaiškino, kad turimų medžiagų likutis buvo perduotas naujai išrinktam pirmininkui, medžiagos (tikėtina, tik kabelis) kaip buvo sudėtos tam skirtoje patalpoje, taip ir liko. Kitos – naudojamos (telefonas ir pan.) – taip pat buvo perduotos, niekas niekur ir nieko neišsinešė ir nepasisavino. Bendrijoje esančio materialaus (tikėtina, trumpalaikio) perdavimo aplinkybę naujai išrinktam pirmininkui patvirtina 2018 m. sausio mėn. priėmimo-perdavimo aktas (el. b. t.

II, psl. 71-72), kurio pasirašymo ir jame nurodytų duomenų perdavimo neginčijo ir pats naujai išrinktas bendrijos primininkas A. P.. Būti sandėlininke, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, ne jos pareiga. Be to, abi ginčo šalys pripažino, jog jokio sandėlio bendrija neturi, todėl neaišku, kaip ir kas turi būti perkeliama į sandėlį. Byloje esanti bendrijos revizoriaus A. P. revizijos ataskaita rodo, kad jokių finansinių ar kitų ūkinės veiklos pažeidimų nėra nustatyta (el. b. t.

II, psl. 24), Å¡io akto buvimo esamas bendrijos pirmininkas neneigė. Kalbant apie ieÅ¡kovei teiktÄ nurodymÄ perduoti pirmininkui buvusių ir esamų darbuotojų darbo bylas sudarant apyraÅ¡Ä bei kitų dokumentų perdavimÄ , akcentuotina tai, kad bendrijos pirmininkui A. P. buvęs pirmininkas J. R. virÅ¡ minėtu 2018 m. sausio mėn. pasiraÅ¡ytu ir atsakovės neginčijamu priėmimo-perdavimu aktu (el. b. t. II, psl.

71) perdavė visÄ eilę dokumentų, tame tarpe ir darbuotojų darbo bylų segtuvus bei kitus su tuo susijusius dokumentus. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad Å¡is įpareigojimas nebuvo įvykdytas. PrieÅ¡ingai, teismo giliu įsitikinimu, jis ir negalėjo bÅ«ti darbuotojai reiÅ¡kiamas. Kaltinimai dėl to, kad ieÅ¡kovė neva savavaliÅ¡kai iÅ¡sineÅ¡a bendrijos dokumentus iÅ¡ bendrijos patalpų ir minėto atsakovės 2018 m. gegužės 16 d. įsakymo Nr. 14 3 p. nevykdymo, niekuo nepagrįsti.

SavavaliÅ¡ko ar nepagrįsto dokumentų iÅ¡sineÅ¡imo aplinkybė, kaip tokia, niekuo nepatvirtinta. Ikiteisminio tyrimo pradėjimo aplinkybė, teismo manymu, rodo, kad ieÅ¡kovė, matydama tam tikrus galimus pažeidimus bendrijoje, galėjo siekti tyrimo pradėjimo ir tam panaudoti jos žinioje esančius buhalterinius dokumentus arba gintis nuo jai inkriminuojamo tyrimo. KritiÅ¡kai vertintina ir laikytina neįrodyta drausminės atsakomybės taikymui ir ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė nesudarė bendrijos lėšų pajamų ir iÅ¡laidų sÄ matos einamiesiems metams pasibaigus iki kitų metų kovo mėn..

Pats bendrijos pirmininkas posėdžio metu pripažino, kad metinė sÄ mata (už praėjusius 2017 metus) buvo pateikta, bet, anot jo, nebuvo pateikta preliminari sÄ mata už 2018 m. kovo mėn.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nenustatė ieÅ¡kovės pareigos jÄ teikti, be to, virÅ¡ minėtais įsakymais tokios sÄ matos pateikimo nebuvo praÅ¡oma, t. y. Å¡i aplinkybė nebuvo ieÅ¡kovės drausminės atsakomybės pagrindu. Byloje esantys dokumentai rodo, kad einamųjų metų lėšų pajamų ir iÅ¡laidų sÄ mata pagal faktÄ buvo sudaryta (el. b. t.

II, psl. 48-49) ir buvo perduota revizoriui A. P. patikrinti (el. b. t. II, psl. 71, el. b. t. I, psl. 24), be to, ji buvo iÅ¡kabinta vieÅ¡ai bendrijos skelbimų lentoje, kÄ patvirtino ir liudytoju byloje apklaustas A. G. (el. b. t. I, psl. 176). Niekuo nepagrįsta ir visiÅ¡kai neįrodyta ieÅ¡kovės veika dėl savavaliÅ¡ko savo darbo sutarties pakeitimo atlyginimo dydžio dalyje, kad ji neinformavus apie tai darbdavio neva pasididino sau darbo užmokestį. Pirma, atlyginimas ieÅ¡kovei nuo 2018 m. sausio 16 d. buvo pakeltas iki 233,50 Eur 2018 m. sausio 13 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo metu (el. b. t.

I, psl. 25-26), jo pagrindu buvo priimtas tuomečio bendrijos pirmininko J. R. įsakymas ir pastarojo to pagrindu padaryti pakeitimai ieÅ¡kovės darbo sutartyje (el. b. t. I, psl. 53). 2018 m. sausio 13 d. bendrijos narių įgaliotinių susirinkimo protokolas nėra ir nebuvo ginčijamas, todėl kalbėti apie jo neteisėtumÄ jokio pagrindo nėra, kaip ir nėra jokio pagrindo kalbėti apie ieÅ¡kovės savavaliavimÄ ir algos sau pasididinimÄ . Kadangi atleidimo įsakyme nebuvo nurodytas ieÅ¡kovės savavaliavimas dėl algos buvusiam pirmininkui J.

R. netinkamo mokėjimo, teismas dėl Å¡ių atsakovo atstovo posėdyje iÅ¡sakytų teiginių nepasisako. Joks turtinės žalos padarymo bendrijai faktas, paminėtas atleidimo įsakyme, neįrodytas ir nebuvo įrodinėjamas, lygiai kaip nėra pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovė padarė galimÄ nusikalstamÄ veikÄ , apie kÄ taip pat užsiminta atleidimo įsakyme. Å ios dvi atleidimo įsakymo pozicijos visiÅ¡kai nekonkretizuotas, nedetalizuotos, įvardintos formaliai, dėl jų nebuvo raÅ¡tu praÅ¡oma pateikti raÅ¡tiÅ¡kÄ pasiaiÅ¡kinimÄ .

Ta aplinkybė, kad atsakovė inicijavo ikiteisminį tyrimÄ (el. b. t. I, psl. 180), savaime nei rodo, nei įrodo ieÅ¡kovės veiksmų nusikalstamumo, tyrimas, kaip matyti iÅ¡ byloje esančios medžiagos (el. b. t. II, psl. 10-19), buvo nutrauktas, nutraukimo atsakovė, kaip tyrimÄ inicijavusi Å¡alis, neskundė, kas rodo, jog pripažino nutarimo iÅ¡vadas dėl nusikaltimų sudėties ieÅ¡kovės veiksmuose nebuvimo. Å iuo nutarimu, be kita ko, patvirtinta buhalterinių dokumentų pirmininkui perdavimo aplinkybė (CPK 182 str.).

Esant iÅ¡dėstytam konstatuotina, kad atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo atleisti ieÅ¡kovę iÅ¡ darbo, be to, padarė procedÅ«rinį pažeidimÄ dėl reikalavimo pasiaiÅ¡kinti raÅ¡tu nepateikimo ieÅ¡kovei kaltinant jÄ darbo drausmės pažeidimais, kuris nagrinėjamo ginčo kontekste negali bÅ«ti laikomas formaliu. Sutiktina su ieÅ¡kovės teiginiais, kad galimÄ neigiamÄ nusistatymÄ jos atžvilgiu atsakovė Å¡iuo iÅ¡reiÅ¡kė dėl ieÅ¡kovės bendrijos pirmininkui iÅ¡reikÅ¡to nepasitikėjimo bendrijos lėšų tvarkymu ir dėl Å¡io bendrijos revizoriui iÅ¡sakytų pastabų (el. b. t.

I, psl. 23, 24, 70). Todėl teismas Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkina pilnai – pripažįsta ieÅ¡kovės atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu ir nepagrįstu. Dėl atleidimo iÅ¡ darbo pripažinimo neteisėtu teisinių pasekmių. Tokiu atveju laikytina, kad atsakovei, kaip darbdaviui neįrodžius ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo teisėtumo ir pagrįstumo ir prieÅ¡ingai, esant įrodytam ieÅ¡kovės atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtumui, kurį lėmė darbdavio padaryti esminiai procedÅ«riniai darbuotojos atleidimo iÅ¡ darbo pažeidimai ir teisinio bei faktinio pagrindo tam nebuvimas, laikytina, kad tarp ginčo Å¡alių 2012 m. birželio 28 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 57 yra nutraukta neteisėtai.

IeÅ¡kovė palaikė reikalavimÄ bÅ«ti grÄ Å¾intai į darbÄ . Tačiau teismas mano, kad sÄ lygų ir prielaidų tam nėra dėl pakankamai akivaizdžiai konfliktinės situacijos, bendrijos vadovo parodyto akivaizdaus prieÅ¡iÅ¡kumo ieÅ¡kovės atžvilgiu, kito darbuotojo ieÅ¡kovės eitoms pareigoms priėmimo bei to, kad ieÅ¡kovės pareigos nėra ir nebÅ«tų pagrindinės, ji turi kitÄ (pagrindinį) darbÄ , be to, to nenori ir pats darbdavys (DK 218 str. 4 d.). Teismas mano, kad ginčo aspektas ir byloje nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti pakankamai tvirtÄ prielaidÄ , kad ieÅ¡kovei nebus sudarytos palankios sÄ lygos dirbti, todėl reikalavimo grÄ Å¾inti jÄ Ä¯ eitas pareigas netenkina.

Tokiu atveju laikytina, kad minėta darbo sutartis tarp ginčo Å¡alių yra nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 218 str. 6 d.). Tokiu bÅ«du, darbuotojos negrÄ Å¾inus į darbÄ , jos naudai taikomi ryÅ¡ium su konstatuotu atleidimo neteisėtumu DK 218 str. numatyti kompensavimo mechanizmai atsižvelgiant į Å¡io teismo sprendimo priėmimo laikÄ . Vadovaujantis DK 218 str. 4 d., ieÅ¡kovės naudai iÅ¡ atsakovės turi bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡komas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį nuo kitos darbo dienos po atleidimo iÅ¡ darbo iki Å¡io teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos), patirta turtinė ir neturtinė žala bei kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip Å¡eÅ¡i darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Priklausomai nuo ieÅ¡kovės iÅ¡dirbto darbo laiko pas atsakovę, ieÅ¡kovei priklausytų 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensacija – 685,50 Eur (228,50 Eur x 3). Å ios kompensacijos dydis negali bÅ«ti mažinamas. IeÅ¡kovei priklausantis vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ sudarytų 1784,46 Eur (228,50 x 7 mėn. + 10,88 Eur (vienos dienos darbo užmokestis (228,50 Eur / 21 d.d.)) x 17 darbo dienų), skaičiuojant iki Å¡io teismo sprendimo priėmimo, bei po 10,88 Eur, skaičiuojant nuo kitos dienos po teismo sprendimo priėmimo iki visiÅ¡ko jo įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio iÅ¡moka teismo gali bÅ«ti priteisiama sumažinta, jeigu jos priteisimas reikÅ¡tų pernelyg didelę disproporcijÄ , nepagrįstai didelį neadekvatumÄ tarp teisės pažeidimo ir sankcijos, nebÅ«tų suderinamas su LR DK 2 straipsnyje įtvirtintais darbo teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179/2012). Teismas nemažina ieÅ¡kovei priklausančio iÅ¡mokėti ir Å¡iuo teismo sprendimu konstatuoto vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ dydžio, atsižvelgdamas į atleidimo pagrindÄ , nustatytus atleidimo pažeidimus ir į ieÅ¡kovės dirbtÄ darbo laikÄ .

Dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamÄ praktikÄ vien neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo faktas nėra pakankamas pagrindas neturtinei žalai priteisti, nes turi bÅ«ti sprendžiama, kokios pažeistų teisių gynimo priemonės laikytinos bÅ«tinomis ir pakankamomis kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į reikÅ¡mingas bylos aplinkybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 1 d.).

Kasacinis teismas ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teisės pažeidimo pripažinimo faktas atskirais atvejais yra pakankama satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ , o teisės pažeidimo pripažinimas yra savarankiÅ¡kas pažeistų teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas. Neturtinė žala priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.

G. v. UAB ,,Skuodo komunalinis Å«kis“, bylos Nr.3K-3-400/2008). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo taikymo, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimÄ , nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), pripažinimas atleidimo iÅ¡ darbo neteisėtu ar grÄ Å¾inimas į darbÄ , darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

S. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-204/2007; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. AB „Smiltynės perkėla“, bylos Nr. 3K-3-551/2007; 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 str.).

IeÅ¡kovės teiginiai apie neturtinės žalos jai padarymÄ tėra hipotetinio pobÅ«džio, paremti teisės normos taikymu, tačiau neįrodyti jokia raÅ¡ytine medžiaga. Byloje nėra pateiktÄ jokių raÅ¡ytinių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės argumentus apie atsakovės neteisėtų veiksmų pasekoje patirtÄ neturtinę žalÄ , vertintinÄ pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įvardytus kriterijus. IeÅ¡kovės teismui pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ medicinos dokumentų (el. b. t. I, 191) rodo, jog ieÅ¡kovė 2018 m. spalio 31 d. kreipėsi į medikus, tačiau neįrodo, dėl ko.

Jokių duomenų apie tai, kad ieÅ¡kovei sutriko sveikata tuoj po atleidimo, nėra, prieÅ¡ingai, ieÅ¡kovė teigė, jog tebedirba sėkmingai pagrindinėje darbovietėje, kas rodo, jog jos sveikata 2018 m. vasarÄ nebuvo pablogėjusi. Kitomis gi aplinkybėmis ieÅ¡kovė nesirėmė. Savaime suprantama, kad darbo santykių nutraukimas lemia tam tikrus dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus, tačiau konstatuoti juos ginčo atveju pakankamo pagrindo, teismo manymu, nėra. Manytina, jog Å¡iuo atveju teisės pažeidimo pripažinimo faktas yra pakankama satisfakcija ieÅ¡kovei už patirtÄ skriaudÄ dėl neteisėto atleidimo.

Be to, DK 218 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta pakankamai didelė sankcija, kai teismas konstatuoja neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo faktÄ , kuri iÅ¡ dalies taip pat kompensuoja ieÅ¡kovės praradimus, skriaudÄ . Teismas mano, jog Å¡iuo atveju teismo priteistos iÅ¡mokos yra pakankamos kompensuoti ieÅ¡kovės dėl atleidimo iÅ¡ darbo patirtus nepatogumus. Todėl Å¡io reikalavimo teismas netenkina. Dėl kitų Å¡alių iÅ¡sakytų argumentų teismas nepasisako, nes mano, kad esminės teisinės reikÅ¡mės nagrinėjamo ginčo dalykui jie neturi ir negali pakeisti teismo padarytų iÅ¡vadų turinio bei priimto sprendimo esmės. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ , sprendime turi nurodyti priteisiamas sumas, iÅ¡ kurių nėra iÅ¡skaitytas gyventojų pajamų mokestis.

Vykdant teismo sprendimÄ , gyventojų pajamų mokestį apskaičiuoja ir iÅ¡skaito darbdavys (atsakovas) (LAT 1997-06-10 konsultacija Nr.A3-14, Teismų praktika Nr. 7). Todėl iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteistos su darbo teisiniais santykiais susijusios iÅ¡mokos paskaičiuotos ir nurodytos be iÅ¡skaičiuotų mokesčių. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalies nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (LR CPK 88 str.1 d. 6 p.). Todėl tenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovės naudai išieškotina 800 Eur jos patirtų advokato pagalbos išlaidų (el. b. t. I, psl. 145-149; t. II, psl. 20-21, 51-52) (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Šioje byloje susidarė 12,27 Eur procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų. Kadangi jos viršija Teisingumo ministro 2014 m. rugsėjo 23 d.

įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ (3 Eur), Å¡ios paÅ¡to iÅ¡laidos tenkinus ieÅ¡kinį iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ atsakovės (CPK 92 str.). IÅ¡ atsakovės taip pat iÅ¡ieÅ¡kotina valstybės naudai 55,60 Eur žyminio mokesčio, tenkančio mokėti nuo patenkintų reikalavimų sumos, nuo kurio mokėjimo ji, kaip darbdavys, prieÅ¡ingai nei darbuotoja, nėra atleista (CPK 83 str. 1 d. 1 p. ir 7 d., 88 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.) (685,50 Eur + 1784,46 Eur x 3 proc. x 0,75).

Tokiu bÅ«du valstybei iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kotina bendra 68 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų suma (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus). Teismas, remdamasis iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str., n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti ieÅ¡kovės E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimÄ iÅ¡ darbo 15-oje garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje, j. a. k. 124761449, neteisėtu, negrÄ Å¾inti jos į darbÄ , pripažinti, kad Å¡alių 2012 m. birželio 28 d. sudaryta darbo sutartis Nr. 57 nutraukta Å¡iuo teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

IÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovės E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovės 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, j. a. k. 124761449, 685,50 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt penkis Eur 50 cnt), neatskaičius mokesčių, kompensacijÄ už neteisėtÄ atleidimÄ iÅ¡ darbo. IÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovės E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovės 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, j. a. k. 124761449, 1784,46 Eur (vienas tÅ«kstantis septyni Å¡imtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturi Eur 46 cnt) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ už laikotarpį nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki Å¡io teismo sprendimo priėmimo dienos (imtinai), neatskaičius mokesčių, ir po 10,88 Eur (deÅ¡imt Eur 88 cnt), neatskaičius mokesčių, už kiekvienÄ paskesnę darbo dienÄ , taikant penkių darbo dienų savaitės grafikÄ , skaičiuojant nuo kitos dienos po Å¡io teismo sprendimo priėmimo iki jo visiÅ¡ko įvykdymo, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus (vienerių metų terminas skaičiuojamas nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos).

IeÅ¡kinį dėl neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimo atmesti. IÅ¡ieÅ¡koti ieÅ¡kovės E. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iÅ¡ atsakovės 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, j. a. k. 124761449, 800 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus Eur) advokato pagalbos iÅ¡laidų. IÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ atsakovės 15-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, j. a. k. 124761449, 68 Eur (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sÄ skaitÄ LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660 (kvitÄ bÅ«tina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Natalija DaÅ¡kovienė