10992fbd-d6de-4731-bb95-502cfdf744e8 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas RCivilinė byla Nr. e2A-210-372/2016                                                                              Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00258-2015-5                                                                              Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.8.3.; 2.5.8.11.1.; 2.5.8.11.2.;2.5.29.3.;3.3.1.21.ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 1 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo D. Č. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1222-772/2015 pagal ieÅ¡kovo D. Č. ieÅ¡kinį atsakovui AS Reverta, tretiesiems asmenims D. Č., V. G. dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir sutarties sÄ lygų pakeitimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė: I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas D. Č. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, kuriuo prašė pakeisti 2006 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties Nr. KS/101, sudarytos tarp Kredito gavėjo ieÅ¡kovo D. Č. ir AB „Parex bankas“ sÄ lygas, numatytas sutarties 8.2.1. ir 8.2.1.1. punktuose, kad bankas turi teisę prieÅ¡ 15 dienų raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjus, vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjai grÄ Å¾intų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jeigu jie padaro esminį sutarties pažeidimÄ : ilgiau kaip 30 dienų negrÄ Å¾ina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palÅ«kanų ir/ar kitų mokėjimų, nustatant, kad esminiu sutarties pažeidimu laikoma, kai kredito gavėjų įsiskolinimas bankui pagal sutartį virÅ¡ija 10 procentų sumÄ , skaičiuojamÄ nuo paimto kredito sumos; atkurti pažeistas ieÅ¡kovo D.

Č. teises, atkuriant buvusiÄ iki teisės pažeidimo - 2009-04-28 dienos vienaÅ¡alio AB „Parex bankas“ 2006 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties Nr. KS/101, sudarytos tarp ieÅ¡kovo D. Č. ir AB „Parex bankas“, nutraukimo nuo 2009-05-22 dienos, padėtį, pripažįstant 2006 m. gruodžio 8 d. kreditavimo sutarties Nr. KS/101 nutraukimÄ 2009-04-28 dienos praneÅ¡imu nuo 2009-05-22 dienos negaliojančiu; priteisti ieÅ¡kovo D. Č. naudai iÅ¡ atsakovo AS Reverta ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad 2006-12-08 sudarė su AB „Parex bankas“ (toliau tekste Bankas) kreditavimo sutartį, pagal kuriÄ pasiskolino iÅ¡ banko 125000 Lt butui pirkti, įsipareigodamas pagal Å¡iÄ sutartį mokėti bankui kintamas palÅ«kanas, kurių kintamÄ dalį sudaro VILIBOR, marža 1,7 proc. bei metinė palÅ«kanų norma 5,48 proc., grÄ Å¾inant kreditÄ dalimis po 570,83 Lt kas mėnesį (pirmus 6 mėnesius), pradedant grÄ Å¾inti kreditÄ 2008-12-10, galutinai grÄ Å¾inant kreditÄ 2031-12-08.

Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo sudarytos įkeitimo sutartis tarp banko ir trečiojo asmens D. Č., pagal kuriÄ bankui buvo įkeistas 250000 Lt vertės 13,64 ha dydžio žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini),, taip pat buvo sudaryta 2006-12-08 laidavimo sutartis tarp banko ir trečiojo asmens D. Č., kuria D. Č. laidavo už kreditavimo sutarties įvykdymÄ . 2009-04-28 banko praneÅ¡imu dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas buvo informuotas, kad vadovaujantis kreditavimo sutarties 8.2.1 punktu, praėjus 15 dienų terminui nuo Å¡io raÅ¡to įteikimo dienos bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia kreditavimo sutartį ir pradeda vykdyti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , bei nurodė, kad 2009-04-24 dienai ieÅ¡kovo skola bankui sudaro 131134,04 Lt (125000 Lt negražinto kredito suma (iÅ¡ jų 1137,23 Lt pradelsta), 5785,07 Lt. palÅ«kanų, 348,97 Lt delspinigių). 2009-06-03 dienos pareiÅ¡kimu bankas kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuriame nurodė, kad kreditavimo sutartis nutraukta 2009-05-22.

Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009-06-11 nutartimi banko pareiÅ¡kimas buvo patenkintas. 2009-12-16 ieÅ¡kovas sumokėjo bankui 30000 Lt pagal kreditavimo sutartį. Bankas mokėjimÄ priėmė, nenurodydamas, kad kreditavimo sutartis nutraukta. 2010-07-31 AB „Parex bankas“ sudarė Kreditų portfelio perleidimo sutartį, pagal kuriÄ perleido visas savo reikalavimo teises, kylančias iÅ¡ kreditavimo sutarčių su užtikrinimo priemonėmis AS „Parex bankas“. 2010-08-25 AB „Parex bankas“ pavadinimas buvo pakeistas į AB „Citadele“. 2012-05-10 iÅ¡ AB „Citadele“ paskolų portfelius, tarp jų ir ieÅ¡kovo, perėmė AS Reverta, atstovaujama UAB „NIF Lietuva“, todėl atsakovu traukiama AS Reverta, atstovaujama UAB „NIF Lietuva“.

Atsakovas AS Reverta, atstovaujama UAB „NIF Lietuva“, su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmėŠiaulių apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė trečiajam asmeniui V. G. iÅ¡ ieÅ¡kovo D. Č. 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimui. Priteisė į valstybės biudžetÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo D. Č. 23,55 Eur paÅ¡to iÅ¡laidų atlyginimui. Teismas nustatė, kad 125000 Lt kreditas ieÅ¡kovui buvo suteiktas butui pirkti.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad siekis pirkti butÄ buvo nurodytas ir paraiÅ¡koje kreditui gauti, tačiau Å¡iame dokumente daugiau duomenų apie perkamÄ butÄ nėra nurodyta. Taip pat paraiÅ¡koje yra ieÅ¡kovo užpildytas skyrius apie vartojimo kredito paskirtį, nurodant, jog bus perkamas butas (duomenys neskelbtini),. Teismas pažymėjo, kad paraiÅ¡koje nurodyto buto ieÅ¡kovas neįsigijo, Å¡io turto Å¡alys nesidalijo ir nutraukiant ieÅ¡kovui su trečiuoju asmeniu D. Č. santuokÄ . Todėl teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentus, kad Å¡alys bÅ«tent sudarė vartojimo kredito sutartį jos galiojimo laikotarpiu.

Bankui įkeistas žemės sklypas nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui D. Č., todėl akivaizdu, jog ieÅ¡kovas siekė įsigyti ne butÄ gaudamas kreditÄ iÅ¡ atsakovo, o visai kito tikslo ar naudos. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ pripažinti, jog tarp ginčo Å¡alių buvo sudaryta vartojimo sutartis. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas neginčija fakto ir pats nurodė, kad pripažįsta, jog pažeidė sutartimi nustatytus mokėjimo terminus, negalėjo numatytu laiku ir sÄ lygomis mokėti einamųjų mokėjimų dėl pasaulinės krizės, tačiau nurodė, kad Å¡is pažeidimas nėra nei ieÅ¡kovo tyčiniai veiksmai, nei didelis neatsargumas.

Teismas sprendė, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2.1.1 punktu Å¡alys realizavo CK 6.217 str. 5 d. jiems suteiktÄ teisę susitarti dėl galimybės vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį. Todėl, atsakovui pateikus duomenis, kad ieÅ¡kovas jau nuo 2009-01-09 pažeidė kreditavimo sutartį ir nuo 2009-01-09 nebevykdė kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, t. y. nustatytais terminais nemokėjo kredito, palÅ«kanų įmokų, o įsiskolinimas bankui nuolat augo, o 2009-04-24 dienai pradelstas įsiskolinimas sudarė 131134,04 Lt (atitikmuo 37979,04 Eur).

Tokius juridinius faktus teismas vertino kaip neginčijamus darant iÅ¡vadÄ , jog vienaÅ¡aliÅ¡kas kreditavimo sutarties nutraukimas, esant sutartyje numatytiems pagrindams, yra pagrįstas ir teisėtas. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad kreditavimo sutartyje numatytų kredito ir/ar palÅ«kanų įmokų bankui negrÄ Å¾inimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai dėl kreditavimo sutarties esminio pažeidimo nutraukti kreditavimo sutartį (Kreditavimo sutarties 8.2.1.1. p.). Teismas, konstatavęs, jog atsakovas pagrįstai nutraukė sudarytÄ kreditavimo sutartį, sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentaiApeliaciniu skundu ieÅ¡kovas D. Č. praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkė teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ Â sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Teismo argumentai dėl nepripažinimo kreditavimo sutarties vartojimo sutartimi yra nepagrįsti. Å alys pasirašė sutartį dėl bÅ«sto įsigijimo. Sutarties galiojimo metu sutartis nebuvo pakeista dėl Å¡io sutarties Å¡alių numatyto tikslo. Todėl teismo sprendimo iÅ¡vadoms neturėjo jokios reikÅ¡mės tolimesnis sutarties vykdymas, t. y. ar kredito gavėjas įsigijo bÅ«stÄ ar ne. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl Å¡ių aplinkybių bÅ«tų keičiama sutarties, kuri turi įstatymo galiÄ , paskirtis.2.

Teismo teiginys, kad Å¡alių susitarimas nutraukti sutartį nesant esminio sutarties pažeidimo yra teisėtas, prieÅ¡tarauja ne tik CK 6.217 str. 1 d. nuostatoms, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuluojamai materialinių teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikai.3. Teismo iÅ¡vada, kad vienaÅ¡alis sutarties nutraukimas buvo teisėtas, ieÅ¡kovui nevykdant sutarties nuo 2009-01-09 iki 2009-04-24, yra vertintina kaip nepakankama pripažinti, kad buvo pažeistos esminės sutarties sÄ lygos, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad esmine sutarties pažeidimo sÄ lyga laikomi atvejai, kai sutarties Å¡alis neįvykdo 1/10 visų savo prisiimtų įsipareigojimų.

4. Teismo iÅ¡vada, kad 2009-04-24 atsakovo įsiskolinimas sudarė 131134,04 Lt sumÄ yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡ka ir neatitinka bylos aplinkybių, nes tai dienai atsakovo įsiskolinimas sudarė tik trijų mėnesių įmokų sumÄ .5. Atsakovui sumokėjus 30000 Lt buvo akivaizdu, kad atsakovas pajėgus vykdyti mokėjimus pagal sutartį, kuri yra nutraukta, nes Å¡is sumokėjimas padengė atsakovo įsiskolinimus sumokėjimo dienai. Teismo argumentai, kad 30000 Lt sumokėjimas neįrodo, kad atsakovas pajėgus mokėti įmokas toliau, yra nepagrįsti, kadangi teismas nesureagavo į tai, kad po 30000 Lt sumokėjimo buvo sumokėta dar 2000 Lt, ir neteisingai konstatavo, kad toliau nebuvo mokama, ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nepajėgus sumokėti.6.

Teismas niekaip nesureagavo į atsakovo nurodomus motyvus apie tai, kad Å¡alys yra paritetiniuose santykiuose dėl skolos ir, kad skolos suma pagal sutartį nevirÅ¡ija atsakovo sumokėtų 32000 Lt ir iÅ¡ esmės nevirÅ¡ija atsakovo įsipareigojimų tuo atveju, jei teismas grÄ Å¾intų Å¡alis į pradinę padėtį.7. Teismas be jokio teisinio pagrindo įtraukė į bylos nagrinėjimÄ V. G., kurio teisėms ir pareigoms teismo sprendimas neturi ir negali turėti jokios įtakos, ir dėl Å¡io procesinio pažeidimo, ieÅ¡kovui neturint lėšų apmokėti trečiojo asmens „nuostolius“, buvo ne tik neteisingai iÅ¡spręsta byla, tačiau iÅ¡ esmės buvo parduotas hipotekos dalykas, kuris buvo kredito sutarties užtikrinimo priemonė ir iÅ¡ esmės, dėka teismo procesinių veiksmų, ieÅ¡kinys nebuvo užtikrintas.8.

Teismas neteisėtai neiÅ¡siuntė praneÅ¡imo registrų centrui apie bylos, susijusiossu nekilnojamuoju daiktu (kredito sutartis užtikrinta hipoteka - žemės sklypu) ir dėl Å¡io procesinio pažeidimo ieÅ¡kovas neteko hipotekos objekto ir neteko netgi galimybės užginčyti tolesnį hipotekos dalyko perleidimÄ iÅ¡ V. G. tretiesiems asmenims, nes pirkėjai bus laikomi sÄ Å¾iningais įgijėjais, nes jiems nieko nebus žinoma apie Å¡ios bylos nagrinėjimÄ .9. Teismas niekaip nereagavo į D. Č. elgesį, nukreiptÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovo interesus proceso metu, nors CPK 47 str. 4 d. imperatyviai draudžia veikti procese prieÅ¡ Å¡alies, kurio pusėje jis dalyvauja, interesus.

Teismas pažeidė Å¡iÄ imperatyviÄ nuostatÄ ir dėl to buvo neteisingai iÅ¡spręsta byla.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas AS Reverta praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ byloje esančių duomenų nustatė, kad apeliantas už lėšas, gautas pagal kreditavimo sutartį, buto neįsigijo, nutraukiant santuokÄ su sutuoktine D. Č. buto, kurį ketino įsigyti, nesidalijo, gautas lėšas panaudojo ne butui įsigyti, t. y. ne Å¡eimos ar asmeniniams poreikiams tenkinti. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad kreditavimo sutarties įvykdymas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto hipoteka, o tai yra papildomas pagrindas nepripažinti sutarties vartojimo sutartimi (CK 6.886 str. 3 d. 1 p.).

Taigi, atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ ir nustatytas faktines aplinkybes bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ ir sudarytos kreditavimo sutarties nepripažino vartojimo sutartimi.2. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad Å¡alys buvo sutarusios, jog sutarties nutraukimo pagrindas yra atvejis, kai kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafikÄ mokėtino kredito (jo dalies) ir (arba) priskaičiuotų palÅ«kanų ir (arba) kitų mokėjimų ilgiau kaip 30 dienų.

Vadinasi, pagal kasacinio teismo praktika sutartyje nustatyti jos nutraukimo pagrindai pagal CK 6.217 str. 2 d. įtvirtintus kvalifikuojančius požymius neturi būti vertinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2004 m. birželio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004, 2003 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1097/2003, 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K- 3-577/2007, 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-474/2008; kt.).Todėl apelianto argumentas, kad teismo išvada, jog šalių susitarimas nutraukti sutartį nesant esminio sutarties pažeidimo yra teisėtas, prieštarauja CK 6.217 str. 1 d. nuostatoms ir formuojamai teismu praktikai, yra nepagristas.3.

Å alims susitariant dėl kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pagrindų, ir nutraukiant sutartį nebuvo nukrypta nuo bendrųjų teisės principų, nebuvo pažeista vieÅ¡oji tvarka ar imperatyvios įstatymo nuostatos.4. Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad kredito gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas buvo sistemingas: iki nutraukiant Kredito sutartį skolininkas kelis mėnesius iÅ¡ eilės visiÅ¡kai nevykdė savo įsipareigojimų, į kreditoriaus siųstus raginimus, praneÅ¡imus ir įspėjimus nereagavo.

Taigi, atsakovas, veikdamas sÄ Å¾iningai ir bendradarbiaudamas, nesiekė iÅ¡ karto pasinaudoti kraÅ¡tutine priemone nutraukti sutartį ir pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ir tai padarė tik tada, kai tapo akivaizdu, kad skolininkai sutarties nevykdys. Å iuo atveju pažymėtina ir tai, jog vienintelė reikÅ¡mingo dydžio, t. y. 30000 Lt įmoka, skirta skolos dengimui, kuriÄ savo ieÅ¡kinyje mini skolininkas, buvo atlikta 2009-12-16, vadinasi praėjus daugiau nei 6 mėn. nuo sutarties nutraukimo.

Atsižvelgiant į atliktÄ mokėjimÄ , kreditorius 2010-02-19 raÅ¡tu Nr. 10.3-9/1579 skolininkui siÅ«lė pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl skolos pagal kredito sutartį grÄ Å¾inimo, sudarant skolos grÄ Å¾inimo grafikÄ , kuriame bÅ«tų nurodytos dalinių skolos grÄ Å¾inimų sumos kas mėnesį. Tačiau Å¡is siÅ«lymas skolininko nesudomino, daugiau esminių įmokų neatlikta, nuo to laiko skola dėl skaičiuojamų procesinių palÅ«kanų bei vykdymo iÅ¡laidų tik augo.5. Pirmosios instancijos teismas, nepaisant to, kad Å¡alys susitarė dėl kreditavimo sutarties vienaÅ¡aliÅ¡ko nutraukimo pagrindų ir Å¡is susitarimas yra teisėtas, iÅ¡nagrinėjęs visas bylos aplinkybes nustatė ir esminį sutarties pažeidimÄ .

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditavimo santykiams tinkamas ir laiku mokėjimų vykdymas turi esminę reikÅ¡mę. Kreditavimo sutartyse nustatytas mokėjimų grafikas reiÅ¡kia, kad kreditas ir palÅ«kanos turi bÅ«ti sumokėti pagal grafikÄ , taigi, griežtas paskolos sÄ lygų laikymasis kredito sutartims turi esminę reikÅ¡mę (CK 6.217 str. 2 d. 2 p.). Todėl nevienkartinis, o sistemingas -   net 5 mėnesius trunkantis įsipareigojimų nevykdymas turi bÅ«ti vertinamas kaip esminis kredito sutarties pažeidimas CK 6.217 str. nuostatų prasme.

Praėjus daugiau kaip 6 metams nuo sutarties nutraukimo, ieškovas net iš dalies nėra pradėjęs savo neįvykdytų prievolių atsakovui vykdyti. Be to, bylos nagrinėjimo pirmojoje instancijoje metu nustatyta, kad šiuo metu apeliantas negauna ir pajamų iš darbo santykių. Todėl akivaizdu, kad atsakovas pagrįstai nesitikėjo, kad sutartis bus įvykdyta ateityje. Esant nurodytoms aplinkybėmis nėra pagrindo išvadai, kad kreditavimo sutarties pažeidimas buvo neesminis, o sutarties nutraukimas neatitiko CK 6.217 str. reikalavimų.6.

Atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatyta, jog kreditavimo sutartis nutraukta teisėtai ir pagrįstai, todėl ji yra pasibaigusi, o pasibaigusios sutarties negalima pakeisti, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal CK 6.221 str. 1 d. sutarties nutraukimas atleidžia abi Å¡alis nuo sutarties vykdymo.7. Pripažinus kreditavimo sutarties nutraukimÄ neteisėtu, sutartis galėtų bÅ«ti keičiama, esant CK 6.204 str. 2 d. nurodytoms aplinkybėms. Teismas skundžiamame sprendime pažymėjo, kad sutarties vykdymo suvaržymÄ patvirtinančių aplinkybių, nurodytų CK 6.204 str. 2 d., buvimas neįrodytas, o neegzistuojant CK 6.204 str. nurodytoms Å¡ios normos taikymo sÄ lygoms, sutartis negali bÅ«ti keičiama.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad apeliantas negalėjo įvykdyti sutarties, kadangi neturėjo pakankamai lėšų įmokoms atlikti, tačiau Å¡iÄ aplinkybę jis, veikdamas atsakingai, protingai ir rÅ«pestingai, atsižvelgdamas į egzistuojančias ekonomikos realijas ir prognozes, privalėjo numatyti. Sudarydamas sutartį, užtikrindamas jos įvykdymÄ nekilnojamojo turto hipoteka, apeliantas prisiėmė sutarties neįvykdymo rizikÄ ir pasekmes. Apelianto veiklos rizikos perkėlimas atsakovui bÅ«tų nesÄ Å¾iningas ir neteisingas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo V.

G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1. Trečiasis asmuo visiÅ¡kai sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo kreditavimo sutartis negali bÅ«ti laikoma vartojimo sutartimi. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė po to, kai nustatė, jog nepaisant to, kad sutarties sudarymo metu deklaruojamas piniginių lėšų poreikio tikslas buvo buto įsigijimas, jis taip niekada ir nebuvo įsigytas. Ä® bylÄ nebuvo pateikta nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog ieÅ¡kovas apskirtai turėjo kokių nors ketinimų ar atliko kokius nors veiksmus tikslu įsigyti bÅ«stÄ , kurio paskirtis bÅ«tų buvusi tenkinti Å¡eimos poreikius.

Nesant pagrindinio požymio – vartojimo tikslo – kredito suteikimo sutartis teismo negalėjo bÅ«ti pripažinta vartojimo sutartimi su visomis iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis pasekmėmis. Nepaisant ieÅ¡kovo, kaip fizinio asmens, statuso, jis vargu ar galėtų bÅ«ti laikomas silpnesniÄ ja ginčo sandorio Å¡alimi, nes kaip pats nurodė teismo posėdžių metu, turi ilgametę vadovavimo darbo patirtį bei aukÅ¡tÄ jį universitetinį teisinį iÅ¡silavinimÄ . Todėl nepagrįstais laikytini ieÅ¡kovo argumentai, kad bankas galimai pasinaudojo susiklosčiusia padėtimi ir primetė ieÅ¡kovui nepalankias kreditavimo sÄ lygas.2.

Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovo įsiskolinimas atsakovui sudarė 131134,04 Lt sumÄ . Anot ieÅ¡kovo, jis bankui buvo skolingas tik trijų mėnesinių įmokų sumÄ . Mano, kad apeliantas Å¡iuo atveju savo viso įsiskolinimo bankui sumÄ maiÅ¡o su jo pradelstų mokėjimų suma, todėl prieina visiÅ¡kai nepagrįstų iÅ¡vadų. Å ioje vietoje taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad kaip matyti iÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių, bankas pagrįstai pasinaudojo teise pareikalauti grÄ Å¾inti visÄ kredito sumÄ , todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados Å¡iuo klausimu yra visiÅ¡kai pagrįstos ir teisėtos.3.

Nors ieÅ¡kovas teigia, kad po atliktų 30000 Lt ir 2000 Lt mokėjimų jis su banku buvęs paritetiniuose santykiuose, t. y. sumokėjęs visas sumas, kurias tai dienai turėjo prievolę sumokėti, tačiau toks ieÅ¡kovo vertinimas neatitinka bylos aplinkybių. Teismas teisingai Å¡iuos ieÅ¡kovo mokėjimus įvertino kaip dalinį įsiskolinimo bankui dengimÄ , tačiau ne kaip atliktÄ , vykdant vykdytinÄ ir galiojančiÄ kreditavimo sutartį, o kaip atliekant atsakovo nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo sutarties vykdymo, atlyginimÄ .

Kita vertus, ilgi laikotarpiai tarp ieÅ¡kovo atliktų mokėjimu aiÅ¡kiai parodo, jog ieÅ¡kovas nebuvo ir Å¡iuo metu nėra pajėgus laiku ir tinkamai vykdyti finansinius įsipareigojimus, todėl bankas pagrįstai nebegalėjo tikėtis kredito grÄ Å¾inimo, dėl ko ir buvo nutraukta kreditavimo sutartis.4. Apeliantas visiÅ¡kai nepagrįstai kaltina pirmosios instancijos teismÄ neiÅ¡siuntus praneÅ¡imo į registrų centrÄ apie tai, jog yra nagrinėjama byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu. Byloje nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su daiktinėmis teisėmis į kokį nors nekilnojamÄ jį daiktÄ , o sprendžiami klausimai apsiribojo sutartinių teisinių santykių vertinimu.

5. Bankui realizavus hipotekos teisę, po ko nuosavybės teises į ieÅ¡kovo sutuoktinei priklausiusį žemės sklypÄ Ä¯gijo trečiasis asmuo, turtas buvo parduotas ir trečiasis asmuo nebėra jo savininkas.IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.). Byloje nustatyta, kad 2006 m. gruodžio 8 d. tarp ieÅ¡kovo D. Č. ir AB Parex banko, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra atsakovas AS Reverta, atstovaujamas UAB „NIF Lietuva“, buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. KS/101 (toliau Kredito sutartis), pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteiktas 125000,00 Lt (36202,50 Eur) kreditas, kurio paskirtis – butui pirkti, tačiau konkretus butas, kuris bus perkamas už gauto kredito sumÄ , nenurodytas, galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas 2031 m. gruodžio 8 d. (Kredito sutarties specialiosios dalies 2.1.1. p., 2.1.2. p., 2.1.3. p.).

Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2006 m. gruodžio 8 d., buvo sudaryta laidavimo sutartis Nr. LS/083, pagal kuriÄ laiduotoja (trečiasis asmuo) D. Č. įsipareigojo bankui, kredito gavėjui D. Č. tinkamai nevykdant visų ar dalies prievolių pagal Kreditavimo sutartį, patenkinti banko reikalavimus sutartyje numatyta tvarka (Laidavimo sutarties 4.1.1. p.). Kreditavimo sutarties įvykdymo užtikrinimui taip pat buvo įkeistas laiduotojai D. Č. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas - žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, adresas (duomenys neskelbtini), hipotekos sandoris sudarytas 2006 m. gruodžio 11 d.

Kredito sutarties 8.2.1. p. sutarties Å¡alys susitarė, kad kreditorius (bankas) turi teisę ne mažiau kaip prieÅ¡ 15 dienų raÅ¡tu įspėjęs kredito gavėjÄ (ieÅ¡kovÄ ), vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grÄ Å¾intų bankui visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jeigu padaromas bent vienas iÅ¡ esminių sutarties pažeidimų. Sutarties 8.2.1.1. p. Å¡alys sulygo, jog esminiu sutarties pažeidimu yra laikoma, kai kredito gavėjas ilgau kaip 30 dienų negrÄ Å¾ina sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir/ar nesumoka priskaičiuotų palÅ«kanų ir/ar kitų mokėjimų.

Sutarties 8.2.1.2 p. Å¡alys sulygo, kad esminiu sutarties pažeidimu yra ir tai, kuomet kredito gavėjas naudoja kreditÄ ne pagal sutartyje numatytÄ tikslinę paskirtį. IeÅ¡kovui nevykdant Kredito sutartimi numatytų įsipareigojimų, t. y. ilgau kaip 30 dienų negrÄ Å¾inant sutartyje numatytais terminais nustatytos kredito dalies ir nesumokant priskaičiuotų palÅ«kanų ir kitų mokėjimų, atsakovas 2009-05-22 Kredito sutartį vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė. Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad prieÅ¡ atsakovui nutraukiant sutartį, ieÅ¡kovas buvo skolingas 1137,23 Lt pradelsto kredito, 5785,07 Lt nesumokėtų palÅ«kanų, 348,97 Lt nesumokėtų delspinigių (atsakovo 2009-04-28 raÅ¡tas Nr. 10.3-9/3137 dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Kredito sutartyje nurodytÄ kredito paskirtį – butui pirkti, į tai, kad kredito gavėjas yra fizinis asmuo, pripažįsta nepagrįstomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas, kad ginčo sutartį nėra pagrindo pripažinti vartojimo kredito sutartimi.

Tai, kad Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui buvo įkeistas trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, nesudaro pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo ir banko sudaryta Kredito sutartis, kurios paskirtis yra buto pirkimui, nėra vartojimo kredito sutartis. Å iuo atveju aplinkybė, kad kreditas galėjo bÅ«ti panaudotas ne pagal paskirtį, galėjo suteikti bankui pagrindÄ vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (Kreditavimo sutarties 8.2.1.2. p.), tačiau tai jokiu bÅ«du negali bÅ«ti pagrindu jos nelaikyti vartojimo kredito sutartimi (CK 6.886 str.).

  Atkreiptinas dėmesys, kad byloje esantys įrodymai patvirtina kad iki sutarties nutraukimo 2009-05-22 apie pradelstus įsipareigojimus bankas kredito gavėjÄ (ieÅ¡kovÄ ) informavo ne vienÄ kartÄ , o bÅ«tent: 2009-01-09 raÅ¡tu Nr. MB8/25 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“, praneÅ¡ta apie pradelstus įsipareigojimus (552,86 Lt), kuriuos praÅ¡oma padengti iki 2009-01-24, ir praÅ¡oma laikytis paskolos mokėjimo grafiko; 2009-01-26 raÅ¡tu „Dėl įsipareigojimų nevykdymo ir duomenų pateikimo“, kuriuo ieÅ¡kovas įspėtas, jog per nustatytÄ terminÄ (30 kalendorinių dienų nuo Å¡io įspėjimo iÅ¡siuntimo dienos) neįvykdžius pradelstų įsipareigojimų (1874,86 Lt) ar nepateikus dokumentų, kurie pagrįstų pradelstų sumų padengimÄ bei tolimesnį įsipareigojimų vykdymÄ , kreditorius nutrauks sutartį ir pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; 2009-02-12 banko vadybininkės D.

T. elektroniniu laiÅ¡ku ieÅ¡kovas D. Č. informuotas, jog jis, kaip kredito gavėjas, 63 dienas vėluoja vykdyti įsipareigojimus ir suėjus 90 dienų terminui Kredito sutartis bus perduota administruoti probleminių paskolų skyriui, kuris pradeda iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , į siųstÄ laiÅ¡kÄ ieÅ¡kovas atsakė tÄ pačiÄ dienÄ , žadėdamas iki 2009 m. vasario 24 d. apsilankyti banke ir aptarti tolesnį bendradarbiavimÄ ; 2009-03-02 raÅ¡tu Nr. MB8/212 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo“, skolininkas dar kartÄ Ä¯spėtas, jog per nustatytÄ terminÄ (30 kalendorinių dienų nuo Å¡io įspėjimo iÅ¡siuntimo dienos) neįvykdžius pradelstų įsipareigojimų (3346,28 Lt) ar nepateikus dokumentų, kurie pagrįstų pradelstų sumų padengimÄ bei tolimesnį įsipareigojimų vykdymÄ , kreditorius nutrauks sutartį ir pradės priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; 2009-04-20 raÅ¡tu Nr. MB8/376 „Dėl D.

Č. įsipareigojimų bankui nevykdymo“ laiduotoja D. Č. informuota apie pradelstus įsipareigojimus (6325,83 Lt), nurodant, jog per nustatytÄ 30 dienų terminÄ nepadengus įsipareigojimų, kreditorius vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukia Kredito sutartį ir pradeda priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ; 2009-04-28 praneÅ¡imu Nr. 10.3-9/3137 „Dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“, skolininkas informuotas apie pradelstus įsipareigojimus (1137,23 Lt pradelstÄ kreditÄ , 5785,07 Lt nesumokėtas palÅ«kanas, 348,97 Lt nesumokėtus delspinigius) bei įspėtas, kad praėjus 15 dienų nuo Å¡io raÅ¡to įteikimo ir neįvykdžius pradelstų įsipareigojimų, Kredito sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiama ir pradedamas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas; 2009-04-30 raÅ¡tu Nr. 10.3-9/3258 laiduotoja informuota apie pradelstus įsipareigojimus (1137,23 Lt pradelstÄ kreditÄ , 5785,07 Lt nesumokėtas palÅ«kanas, 348,97 Lt nesumokėtus delspinigius) bei įspėta, kad neįvykdžius pradelstų įsipareigojimų, Kredito sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukiama ir pradedamas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas.Å ios nustatytos aplinkybės patvirtina atsakovo argumentus, kad kredito gavėjo sutartinių įsipareigojimų nevykdymas buvo sistemingas: iki nutraukiant Kredito sutartį skolininkas net 5 mėnesius iÅ¡ eilės visiÅ¡kai nevykdė savo įsipareigojimų, į kreditoriaus siųstus raginimus, praneÅ¡imus ir įspėjimus nereagavo.

PrieÅ¡ingai, nei teigia ieÅ¡kovas, atsakovas, veikdamas sÄ Å¾iningai ir bendradarbiaudamas, nesiekė iÅ¡ karto pasinaudoti kraÅ¡tutine priemone nutraukti sutartį ir pradėti priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , ir tai padarė tik tada, kai tapo akivaizdu, kad skolininkas ir laiduotoja sutarties nevykdys.Atkreiptinas dėmesys, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009 m. birželio 11 d. nutartimi buvo areÅ¡tuotas laiduotojai D. Č. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris buvo įkeistas 2006-12-12 įregistruotu hipotekos lakÅ¡tu, o skolininkas D.

Č. ir įkeisto turto savininkė įspėti, kad per vienÄ mėnesį negrÄ Å¾inus kreditoriui skolos, įkeistas turtas bus parduotas iÅ¡ varžytinių skolos padengimui. Be to, Å iaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 7 d. nutartimi, nei skolininkui, nei trečiajam asmeniui per vienÄ mėnesį negrÄ Å¾inus skolos ir kreditoriui pakartotiniu pareiÅ¡kimu kreipusis į Å iaulių miesto apylinkės teismo hipotekos skyrių, buvo patenkintas kreditoriaus praÅ¡ymas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo ir nutarta varžytynėse parduoti kreditoriaus naudai įkeistÄ turtÄ , priverstinai iÅ¡ieÅ¡koti 133758,08 Lt skolÄ , 132,00 žyminio mokesčio bei 6 mėnesių VILIBOR +1,7 proc. metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2009-06-08) iki pilno skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Nutartis įsiteisėjo 2010 m. vasario 4 d. Å iaulių apygardos teismui atmetus ieÅ¡kovo D. Č. ir trečiojo asmens D. Č. atskirÄ jį skundÄ . Be to, trečiasis asmuo D. Č. pasiÅ«lė kreditoriui bÅ«simÄ jos įkeisto nekilnojamojo turtÄ pirkėjÄ - trečiÄ jį asmenį V. G., kuris sutinka įsigyti nurodytÄ Å¾emės sklypÄ , į antstolio depozitinę sÄ skaitÄ 2014-12-08 yra įmokėjęs 60000 Lt, todėl Å¡i byla gali turėti reikÅ¡mės jo teisėms ir pareigoms, todėl V. G. pagrįstai į bylÄ jo paties 2015-03-06 praÅ¡ymu buvo įtrauktas trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje (CPK 47 str.).

Taigi, Kredito sutartis nutraukta ir nutartis dėl skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo (vykdomasis dokumentas) yra priimta daugiau nei prieÅ¡ 6 metus. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieÅ¡kovas iki nagrinėjamo ieÅ¡kinio pateikimo dienos bÅ«tų reiÅ¡kęs pretenzijas kreditoriui dėl neteisėtos sutarties ar sutarties sÄ lygų keitimo. Teisme tik 2015 m. sausio 9 d. gautas ieÅ¡kovo D. Č. ieÅ¡kinys, kuriame teigiama, kad Kredito sutarties sÄ lygos, numatančios banko teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipiant į teismÄ nutraukti sutartį (Kredito sutarties 8.2.1. p.), ir numatančios esminį sutarties pažeidimÄ (Kredito sutarties 8.2.1.1. p.) yra nesÄ Å¾iningos ir pažeidžiančios Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ vartotojo nenaudai, todėl keistinos, nustatant, kad esminiu sutarties pažeidimu laikoma, kai Kredito gavėjų įsiskolinimas bankui pagal sutartį virÅ¡ija 10 procentų sumÄ , skaičiuojamÄ nuo paimto kredito sumos (t. y. 125000 Lt).

Kaip jau buvo nustatyta, dėl vienaÅ¡aliÅ¡ko Kredito sutarties nutraukimo Kredito sutarties 8.2.1. p. ir 8.2.1.1. p. numatyta, kad kredito davėjas turi teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai, nesikreipdamas į teismÄ , nutraukti sutartį prieÅ¡ terminÄ ir pareikalauti, kad kredito gavėjas grÄ Å¾intų visÄ negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , jeigu kredito gavėjas ilgiau kaip 30 dienų negrÄ Å¾ina sutartyje nurodytais terminais numatytos mokėjimo sumos ir/ar nesumoka priskaičiuotų palÅ«kanų ir/ar kitų mokėjimų, ir tinkamai neįvykdo Å¡ių įsipareigojimų per 15 dienų nuo kredito davėjo raÅ¡ytinio pareikalavimo iÅ¡siuntimo dienos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios Kredito sutarties nutraukimo sÄ lygos, atsižvelgiant į bendrÄ kredito grÄ Å¾inimo terminÄ (24 metai ir 6 mėnesiai), kas mėnesį mokamų įmokų su palÅ«kanomis dydį (570,83 Lt), apibrėžtÄ pradelsto grÄ Å¾inti kredito terminÄ (30 dienų), į kredito davėjo pareigÄ Ä¯spėti kredito gavėjÄ (prieÅ¡ 15 dienų), nelaikytinos nesÄ Å¾iningomis paskolos gavėjo atžvilgiu. Taigi, ieÅ¡kovas savo įsipareigojimų visiÅ¡kai nevykdė ilgÄ laikÄ , nors mokėtinos mėnesinės įmokos buvo pakankamai nedidelės, tačiau įsipareigojimų nevykdymas 5 kartus virÅ¡ijo Kredito sutartimi nustatytÄ terminÄ , per kurį neįvykdžius prievolės bankas įgyja teisę nutraukti sutartį.

Darytina iÅ¡vada, kad sistemingas prievoles pažeidžiantis kredito gavėjo elgesys davė pagrįstÄ pagrindÄ kredito davėjui nebesitikėti, kad sutartiniai įsipareigojimai bus vykdomi ateityje. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovo padaryti sutarties sÄ lygų pažeidimai atitiko sutartyje įtvirtintÄ vienaÅ¡aliÅ¡ko kredito sutarties nutraukimo pagrindÄ . Apie sutarties nutraukimÄ praneÅ¡ta laikantis sutartyje nustatytų terminų. Apie sutarties nutraukimÄ Â ieÅ¡kovui buvo praneÅ¡ta laiku ir jis suprato praneÅ¡imo turinį, ko pasėkoje Kredito sutartis buvo nutraukta ir pradėtas priverstinis skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas ne ginčo tvarka.Å iuo atveju pažymėtina ir tai, jog vienintelė reikÅ¡mingo dydžio, t. y. 30000 Lt įmoka, skirta skolos dengimui, kuriÄ savo ieÅ¡kinyje mini skolininkas, buvo atlikta 2009-12-16, vadinasi praėjus daugiau nei 6 mėnesiams nuo sutarties nutraukimo.

Atsižvelgiant į atliktÄ mokėjimÄ , kreditorius 2010-02-19 raÅ¡tu Nr. 10.3-9/1579 skolininkui siÅ«lė pasiraÅ¡yti susitarimÄ dėl skolos pagal Kredito sutartį grÄ Å¾inimo, sudarant skolos grÄ Å¾inimo grafikÄ , kuriame bÅ«tų nurodytos dalinių skolos grÄ Å¾inimų sumos kas mėnesį. Byloje nėra duomenų, kad skolininkas su atsakovu bÅ«tų sudaręs minėtÄ skolos grÄ Å¾inimo grafikÄ , todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad ieÅ¡kovas buvo pajėgus įmokas mokėti ir toliau.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad ieÅ¡kovas po Kredito sutarties nutraukimo dar yra sumokėjęs bankui 2000 Lt, tačiau Å¡iuos argumentus pagrindžiančių įrodymų byloje nėra. Pažymėtina, kad nei jeigu ieÅ¡kovas po Kredito sutarties nutraukimo praėjus daugiau kaip Å¡eÅ¡iems mėnesiams ir bÅ«tų sumokėjęs kreditoriui ne 30000 Lt, o 32000 Lt, tiek pirmosios instancijos teismo, tiek apeliacinės instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms dėl sutarties nutraukimo ir sutarties sÄ lygų pakeitimo įtakos neturi.

Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡siuntė praneÅ¡imo į Registrų centrÄ apie tai, jog yra nagrinėjama byla, susijusi su nekilnojamuoju daiktu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡ioje byloje nebuvo nagrinėjami klausimai, susiję su daiktinėmis teisėmis į kokį nors nekilnojamÄ jį daiktÄ , o buvo sprendžiami klausimai, susiję su sutarties modifikavimu, todėl pagrindo vadovautis CPK 137 str. 6 d. nuostatomis nebuvo. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad trečiojo asmens D.

Č. veiksmai procese, anot ieÅ¡kovo prieÅ¡ jo interesus, bÅ«tų sÄ lygoję teismo sprendimo priėmimÄ . Apeliaciniame skunde nėra nurodyta jokių argumentų, kaip ir koks trečiojo asmens D. Č. elgesys proceso pirmosios instancijos teisme metu galėjo sÄ lygoti, anot apelianto, neteisingÄ bylos iÅ¡sprendimÄ .               Dėl iÅ¡dėstyto, Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimas paliktinas nepakeistu.             A. D. Č.

Å . apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. papildoma nutartimi buvo atleistas iÅ¡ dalies nuo 50 proc. žyminio mokesčio sumokėjimo, o likusios 50 proc. dalies žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad už apeliacinį skundÄ mokėtino žyminio mokesčio suma yra 108 Eur (CPK 80 str. 1 d. 3 p., 7 d.), todėl ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmetus, iÅ¡ ieÅ¡kovo D. Č. priteistina valstybei 54 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 str. 2 d.).

Atsakovas ir tretieji asmenys nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme, todėl jos iÅ¡ apelianto nepriteistinos.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Palikti Å iaulių apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimÄ nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo D. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 54 Eur (penkiasdeÅ¡imt keturis eurus) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Teisėjai                                                                           Danutė Burbulienė Vytautas Kursevičius                                                                                            Birutė Simonaitienė                                                                                                                                                                                    Â